Dėl teisės normų, reglamentuojančių atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-163-684/2018

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03923-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 1.3.6.4.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Panevėžio miškų urėdijos kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Panevėžio miškų urėdijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui valstybės įmonės Panevėžio miškų urėdijos darbuotojų profesinei sąjungai, dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas prašė: panaikinti VĮ Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo 2016 m. balandžio 27 d. įsakymą dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo drausminės nuobaudos skyrimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (toliau – Įsakymas) ir pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu; grąžinti ieškovą teismo sprendimu į VĮ Panevėžio miškų urėdijos Gustonių girininkijos girininko pareigas; priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovės 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; teismo sprendimo dalį dėl grąžinimo į darbą vykdyti skubiai.

Ieškovas nurodė, kad buvo pažeista DK 240 straipsnyje įtvirtinta drausminės nuobaudos skyrimo tvarka, neužtikrinta jo, kaip darbuotojo, teisė pasiaiškinti darbdavei (vien tai jau teikia pagrindą panaikinti Įsakymą ir pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu), taip pat nėra visų būtinų sąlygų ieškovui taikyti drausminę atsakomybę – neaišku, kokie ieškovo veiksmai laikomi neteisėtais, žala atsakovei grindžiama prielaidomis, nenustatytas priežastinis ryšys, neįrodyta ieškovo kaltė. 2016 m. balandžio 6 d. ieškovui pateiktame reikalavime pasiaiškinti dėl galimų šiurkščių darbo drausmės pažeidimų Gustonių girininkijos kvartalo Nr. 11 sklypuose Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11, kvartalo Nr. 21 sklype Nr. 12, kvartale Nr. 95, sklype Nr. 3, kvartale Nr. 101, sklype Nr. 3, ir 2016 m. balandžio 19 d. papildomame reikalavime pasiaiškinti (toliau – Reikalavimai pasiaiškinti) nesuformuluoti konkretūs darbo drausmės pažeidimai, keliami klausimai, susiję su ieškovo funkcijomis. Ieškovas neinformuotas apie atsakovės ketinimą taikyti jam griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Įsakymas suformuluotas abstrakčiai. Ieškovas nesutinka su atsakovės pateiktu iškirstos medienos kiekiu, nes jos skaičiavimas nepagrįstas, taigi atsakovė neteisingai kaltina ieškovą dėl to, kad buvo iššvaistyta 197,01 kub. m medienos. Atsakovė neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2016 m. balandžio 4 d. sirgo, todėl, jeigu šiuo laikotarpiu buvo atlikta neteisėtų kirtimų, jis negalėjo šių fiksuoti ir apie tai informuoti atsakovę. Atsakovės kaltinimai dėl padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra pagrįsti vien prielaidomis dėl medienos trūkumo fakto ir masto, nesant duomenų apie ieškovo neteisėtus veiksmus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 2480 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti atlyginimo, 7,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei.

Teismas sprendė, kad Reikalavimuose pasiaiškinti yra nurodytos visos reikšmingos aplinkybės dėl galimų darbo drausmės pažeidimų, taigi užtikrinta galimybė ieškovui, Gustonių girininkijos girininkui, pasiaiškinti, pateikti išsamų paaiškinimą (juose nurodyta, kodėl darbuotojui teikiamas toks reikalavimas – vadovaujantis DK 240 straipsniu, prašoma pasiaiškinti dėl galimų šiurkščių darbo drausmės pažeidimų; dėl ko darbdavei kilo abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo – patikrinimo aktai, apmatavimo aktai, Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos raštai ir aktai; nurodyta, kokiuose Gustonių girininkijos kvartaluose buvo nustatytas galimas medienos trūkumas; prašoma ieškovo pasiaiškinti, kaip jis kontroliavo medienos kirtimą ir pardavimą).

Atsakovė, atleisdama ieškovą iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, teigė, kad ieškovas pažeidė savo pareigybės nuostatų reikalavimus, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 6 straipsnį, DK 228 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą tausoti darbdavio turtą, urėdijos administracijos darbo reglamento 6 punkte nustatytą funkciją, visiškos materialinės atsakomybės sutartį, nesilaikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintų Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių (toliau – Matavimo taisyklės) 3.5 punkto. Teismas vertino ieškovo ir jo pavaduotojo pareigybės nuostatus ir padarė išvadą, kad būtent girininkas turi pareigą, paskirstant darbus, vykdyti kontrolę, kad miško kirtimo darbai būtų atliekami griežtai laikantis norminių aktų reikalavimų. Dokumentus ginčo sklypams ruošė ne tik girininko pavaduotojas, bet ir ieškovas, ir jam, kaip girininkijos vadovui, turinčiam pareigą tinkamai organizuoti bei kontroliuoti, be kita ko, dokumentų paruošimą, tenka didesnė atsakomybė nei jo pavaduotojui. Be to, 2016 m. kovo 1 d. girininko pavaduotojui buvo taikyta drausminė nuobauda – pastaba už pareigybės nuostatų 1.4, 2.1, 4.2, 4.4 punktų reikalavimų nevykdymą. Ieškovo veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai, didesnė atsakomybė už darbų organizavimą, dokumentų pildymą. Ieškovo (pasirašiusio biržės taksavimo lapus, kirtavietės apžiūrėjimo aktus) pareiga buvo sutikrinti jo pavaduotojo ruoštus dokumentus. Ieškovas 2015 m. spalio 31 d. surašė kirtavietės apžiūrėjimo aktą, kuriuo patvirtino, kad, apžiūrėjęs pagal 2015 m. sausio 21 d. išduotą leidimą kirsti mišką atlikto retinimo kirtimo Gustonių girininkijos kvartalo Nr. 11 sklypuose Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11, 4,2 ha plote, iškirstą biržę, pažeidimų nepastebėjo.

Teismas atsižvelgė į atsakovės atstovo paaiškinimą, kad leidimai pagal urėdijoje nustatytą tvarką yra išduodami girininko teikimu ir girininkas po kirtimo surašo aktą, šis pateikiamas miškotvarkos inžinieriui. Įvertinęs šalių paaiškinimus, nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad kirtavietės apžiūra, tinkamas duomenų pateikimas apie medžius, kuriuos reikia iškirsti atitinkamuose miško kvartaluose, yra girininko pareiga. Kirtavietės apžiūros aktus, girininkui pasirašius ir juos pateikus, tvirtino ir kiti atsakovės darbuotojai. Galimas medžių trūkumas buvo nustatytas tik atlikus patikrinimą. Aplinkybės, kad duomenys girininko pateiktuose dokumentuose buvo teisingi, atsakovė neginčija. Pažeidimus ji nustatė tik atlikusi realius kirtavietės matavimus, išmatavusi iškirstų medžių tūrį. Vis dėlto vertindamas ieškovo pateiktų duomenų tikslumą biržės taksavimo lapuose, kirtavietės apžiūros dokumentuose teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo kvartaluose buvo iškirsti beržai, kaip nurodyta ieškovo užpildytame biržės taksavimo lape, 8 cm ir 12 cm skersmens, o Nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos pateiktame medžio tūrio įvertinime nurodyta, jog buvo iškirsti ir storesnio skersmens beržai. Teismas sprendė, kad tai suponuoja išvadą, jog ieškovas nepakankamai atidžiai kontroliavo miško retinimo darbus ir buvo iškirsti didesnio skersmens medžiai, nei pateikta dokumentuose. Nors beržai ieškovo buvo priskirti prie kirtimo atliekų, byloje nėra įrodymų, kad ieškovui buvo išduotas leidimas kirsti beržus kaip kirtimo atliekas.

Atsakovė, skirdama ieškovui drausminę nuobaudą, rėmėsi Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos pateiktu aktu, kuriame buvo vertinami Panevėžio miškų urėdijoje, Gustonių girininkijoje, miško ginčo sklypuose atlikti retinimo kirtimo darbai, t. y. atliktas kelmų matavimas ir įvertintas iškirstų medžių tūris pagal kelmus. Atliekant šiuos matavimus, buvo vadovautasi Matavimo taisyklėmis. Spręsdamas dėl ieškovo nesutikimo su atsakovės atliktais skaičiavimais (iškirstų medžių tūrio) argumentų nepagrįstumo, teismas vadovavosi liudytojų G. B., R. M., R. K. parodymais, atsakovės atstovo G. B. paaiškinimais.

Teismas padarė išvadą, kad Gustonių girininkijoje atliekant retinimo kirtimo darbus buvo padaryta pažeidimų, t. y. realiai buvo iškirsta daugiau medžių, negu nurodyta pateiktuose biržės taksavimo lapuose bei kirtavietės apžiūros aktuose. Nekontroliuojant miško kirtimo darbų, atsakovei padaryta žala. Teismas rėmėsi atsakovės pateiktais skaičiavimais dėl trūkstamo medienos kiekio, nes nenustatė pagrindo abejoti jų pagrįstumu ar teisingumu. Atsakovės darbuotojai medieną, buvusią pas gyventojus, skaičiavo remdamiesi Matavimo taisyklėmis, nustatant žalos dydį taikytas mažesnis koeficientas, atsižvelgiant į tai, kad mediena iš Gustonių girininkijos pas gyventojus buvo sudėta netvarkingai.

Teismas sprendė, kad ieškovui skiriant drausminę nuobaudą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintas pagrindas taikytas nepagrįstai. Nors ieškovo veiksmuose yra šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo požymių, leidžiančių jam taikyti drausminę nuobaudą, tačiau atsakovė neįrodė fakto (nepateikta įrodymų), jog šie veiksmai vertinti kaip tyčiniai siekiant užvaldyti svetimą turtą.

Teismas konstatavo, kad ieškovas padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, t. y. būdamas valstybinis miškų pareigūnas, padalinio vadovas, materialiai atsakingas asmuo, tinkamai nevykdė, neužtikrino valstybinio miško apsaugos, tinkamai nevykdė ir nekontroliavo medienos kirtimo, pardavimo, tūrio nustatymo atitikties faktiniams iškirtimams, nesilaikė pareiginių nuostatų, Miškų įstatymo reikalavimų, atsakovės darbo reglamento reikalavimų. Atsakovė, kurios interesai buvo pažeisti, turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą ieškovu, ir, teismo vertinimu, ji pagrįstai kvalifikavo ieškovo veiksmus kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas).

Skirdama drausminę nuobaudą, kaip nustatė teismas, atsakovė atsižvelgė į visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos jos parinkimui. Ieškovo veiksmų visuma, įskaitant galimą jo padarytą kitą darbo drausmės pažeidimą, lėmė darbdavės sprendimą atleisti ieškovą iš darbo. Darbdavė vertino ieškovo pažeidimus po to, kai buvo atlikti miško retinimo darbų patikrinimai, nustatyti pažeidimai, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda dėl to, jog jis buvo profesinės sąjungos narys. Ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą teismas vertino kaip tinkamą.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2017 m. liepos 21 d. sprendimu panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkino; panaikino Įsakymą ir pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu; negrąžino ieškovo į darbą VĮ Panevėžio miškų urėdijoje; laikė, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo 2017 m. liepos 21 d.; priteisė ieškovui iš atsakovės 6137,46 Eur išeitinę išmoką, 15 182,91 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (abi sumas neatskaičius mokesčių); 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 4670 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; priteisė valstybei iš atsakovės 8,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Teisėjų kolegija vertino VĮ Panevėžio miškų urėdijos urėdo 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. SV-38 sudarytos komisijos 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo akto turinį, taip pat Įsakymo 1 dalies turinį, kur nurodyta, kad nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2016 m. vasario 4 d. (pirmo patikrinimo akto surašymo) ieškovas neišsaugojo ir iššvaistė 197,01 kub. m medienos, ir konstatavo, kad 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo akte komisija nenustatė fakto, jog yra 197,01 kub. m medienos trūkumas. Priešingai nei nurodyta Įsakyme, šiame akte nustatyta, kad atrėžtos biržės tūrio ir parduoto nenukirsto miško medienos kiekio skirtumą sudarė tik 3,59 kub. m ir iškirsta 22,56 kub. m beržo. Duomenų, kad 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo metu buvo nustatytas 197,01 kub. m medienos trūkumas iš ieškovo vadovaujamos Gustonių girininkijos retinimo kirtimo kvartalo Nr. 11 sklypų Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11 (plotas – 4,2 ha), nepateikta.

Teisėjų kolegija nurodė, kad dėl nežinomų priežasčių 2016 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. SV-47 atsakovė sudarė naują komisiją ir nurodė papildomai patikrinti bei įvertinti retinimo kirtimą Gustonių girininkijos kvartale Nr. 11, sklypuose Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11, plotas – 4,2 ha, bei suskaičiuoti galimai negautas pajamas; pamatuoti visų iškirstų medžių kelmus ir nustatyti visą iškirstos medienos tūrį pagal atskiras medžių rūšis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad urėdas, nurodydamas komisijai pamatuoti visų iškirstų medžių kelmus, nekonkretizavo ir nenurodė, jog turi būti pamatuoti tik 2015 m. rudenį iškirstų medžių kelmai. 2016 m. vasario 11 d. patikrinimo akte nurodyta, kad komisija nustatė, jog skirtumas tarp girininkijos darbuotojų parduotos ir realiai iškirstos medienos kiekio sudaro 197,01 kub. m. 2016 m. vasario 19 d. buvo surašytas papildomas patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, jog skirtumas tarp biržės atrėžimo medžiagoje nustatyto stiebų likvidinio tūrio (75,21 kub. m) ir iškirstos medienos stiebų likvidinio tūrio (268,63 kub. m) yra 193,40 kub. m (257 proc.); girininkijos darbuotojai nesilaikė Matavimo taisyklių 3.5 punkto; biržėje augančių medžių stiebų tūris ištisinio matavimo metodu nustatomas ne didesne kaip +- 10 proc. paklaida. Komisija nurodė, kad nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutartyse grafoje „nekirstina“ netiksliai aprašyti nekirstini medžiai. 2016 m. vasario 8 d. įsakymas, kaip pažymėjo kolegija, buvo priimtas tuo metu, kai ieškovas buvo nedarbingas (nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2016 m. balandžio 4 d. įskaitytinai), jis negalėjo asmeniškai dalyvauti patikrinimuose, jam nebuvo žinoma apie 2016 m. vasario 11 d. ir 2016 m. vasario 19 d. patikrinimo aktus. Atsakovė neatskleidė tikrųjų priežasčių, paskatinusių ją po 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo, kurio metu pažeidimų nenustatyta, surengti dar du papildomus patikrinimus iš esmės tuo pačiu tikslu – patikrinti, kaip atliktas retinimo kirtimas Gustonių girininkijos kvartale Nr. 11, sklypuose Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11, plotas – 4,2 ha; šių patikrinimų metu buvo nustatytas didelis medienos trūkumas ir urėdijai padaryta žala.

Kirtaviečių apžiūrėjimo 2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2015 m. spalio 31 d. aktuose, surašytuose ieškovo, kurie suderinti ir priimti urėdijos darbuotojų (medienos ruošos ir darbų saugos inžinieriaus G. B. ir miškotvarkos inžinieriaus V. P.), nenustatyta, kad medienos iškirsta daugiau, nei buvo nurodyta iškirsti pagal leidimus. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir į tai, kad didelio medienos trūkumo nenustatyta ir 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo metu, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad neginčijamai nustatytų aplinkybių, leidžiančių teigti, jog ieškovas pasirašė tikrovės neatitinkantį Kirtavietės apžiūrėjimo 2015 m. spalio 31 d. aktą, kaip nurodyta Įsakyme, kad neteisingai konstatavo iškirstos medienos kiekį, nėra.

Įvertinusi aplinkybes, kad po ieškovo atleidimo iš darbo Panevėžio miškų urėdijos urėdas 2016 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. SV-216 nurodė vyriausiajam miškininkui G. R. operatyviai nustatyti savavališkai iškirsto medienos kiekio Gustonių girininkijos kvartalo Nr. 11 sklypuose Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11; kvartalo Nr. 101 sklype Nr. 3; kvartalo Nr. 21 sklype Nr. 12; kvartalo Nr. 95 sklype Nr. 3; kvartalo Nr. 101 sklype Nr. 3 kaltininkus, padarytą žalą, atlikti kitas reikalingas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pareigas; taip pat nurodė pateikti pagrįstus pasiūlymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo atsakingiems darbuotojams, teisėjų kolegija konstatavo, kad nors duomenų apie tai, kada ir dėl kieno kaltės buvo iškirsta 197,01 kub. m medienos Gustonių girininkijoje, byloje nenustatyta, atsakovė, atleisdama ieškovą, Įsakyme nurodė, jog būtent jis yra kaltas dėl iššvaistytos trūkstamos medienos Gustonių girininkijos kvartalo Nr. 11, sklypuose Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11, kvartalo Nr. 21 sklype Nr. 12, kvartalo Nr. 95 sklype Nr. 3, kvartalo Nr. 101 sklype Nr. 3, ir nurodė, kokia žala yra padaryta. Ieškovas, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo atleistas iš darbo nenustačius visų jo drausminės atsakomybės sąlygų, buvo remtasi tik prielaidomis, kurios teismo be pagrindo pripažintos šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų parodymus, konstatavo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog mediena, rasta pas gyventojus, buvo teisingai apskaičiuota, remiantis Matavimo taisyklėmis, kad ši mediena buvo vien iš Gustonių girininkijos.

Dėl 2016 m. vasario 11 d. ir 2016 m. vasario 19 d. patikrinimo aktų duomenų atitikties tikrovei teisėjų kolegijai kilo abejonių, nes jokie įrodymai nepatvirtina, kad mediena iškirsta būtent 2015 m. rudenį retinant mišką. Atsakovė nesiekė pagal medžių kelmus nustatyti jų iškirtimo laiko, 2016 m. vasario 8 d. įsakymu nurodyta pamatuoti visų iškirstų medžių kelmus. Duomenų, kad Gustonių girininkijoje iki 2015 m. rudens nebuvo vykdomi miško kirtimo, retinimo ar panašūs darbai, į bylą nepateikta. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad visi pamatuoti kelmai atsirado tik po 2015 m. rudens kirtimo, ne anksčiau.

Atsižvelgdama į bylos duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad jos nepatvirtina ieškovo, kaip valstybinio miško pareigūno, šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo – 197,01 kub. m medienos neišsaugojimo ir iššvaistymo iš jo vadovaujamos Gustonių girininkijos retinimo kirtimo kvartalo Nr. 11, sklypų Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11 (plotas – 4,2 ha), laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. (nenukirsto miško pardavimo pradžios) iki 2016 m. vasario 4 d.

Įvertinusi Įsakymo antrosios dalies turinį, dokumentacijos patikrinimo 2016 m. kovo 3 d. akto bei Nepriklausomų matuotojų asociacijos 2016 m. kovo 4 d. ir 2016 m. balandžio 4 d. raštų turinį, teisėjų kolegija nurodė, kad juose nėra duomenų apie Įsakyme nurodytus 123,993 kub. m medienos ir 988,03 Eur žalos. Duomenų, kad atsakovė būtų prašiusi Nepriklausomų matuotojų asociacijos pateikti išvadas apie tai, koks kiekis medienos iškirstas Gustonių girininkijos kvartalo Nr. 21 sklypo Nr. 12 (0,5 ha), kvartalo Nr. 95 sklypo Nr. 3 (0,9 ha), kvartalo Nr. 101 sklypo Nr. 3 (2,3 ha) bei kvartalo Nr. 101 sklypo Nr. 3 plotuose, kokiu metu, nustatant laiką pagal kelmus, byloje nepateikta. Iš asociacijos raštų neaišku, kokius kelmus jie matavo, kada medžiai buvo nukirsti, ar jie buvo nukirsti 2015 m. rudenį; juose nepateikta išvadų, pagrindžiančių atsakovės Įsakymo antrojoje dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad ieškovas nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. (nenukirsto miško pardavimų pradžios) iki 2016 m. vasario 8 d. neišsaugojo ir iššvaistė iš Gustonių girininkijos 123,993 kub. m medienos. Tokių duomenų nėra ir Gustonių girininkijos 2015 metų nenukirsto valstybinio miško pardavimo dokumentacijos patikrinimo 2016 m. kovo 3 d. akte. Taigi Įsakyme nurodytos aplinkybės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Atsakovė, atleisdama ieškovą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, turėjo remtis ne prielaidomis, o faktais.

Teisėjų kolegija, remdamasi DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pripažino, kad atsakovės reikalavimuose ieškovui pasiaiškinti nenurodoma, kokiu darbo drausmės pažeidimu jis įtariamas, kada pažeidimas padarytas, kokios aplinkybės pagrindžia ieškovo kaltę. Jie primena anketą, tačiau konkretus darbo drausmės pažeidimas nesuformuluotas. Duomenų apie tai, kad darbdavė svarstė ieškovo pateiktus atsakymus, vertino neginčijamai nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgė į ieškovo kaltę, jos formą, kitų asmenų veiksmų įtaką darbo drausmės pažeidimui, apklausė ar pareikalavo raštu pasiaiškinti ieškovo atsakymuose minimus asmenis bei kitas svarbias aplinkybes, byloje nepateikta. Kolegija konstatavo, kad griežčiausią drausminę nuobaudą atsakovė ieškovui paskyrė pažeisdama DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus (2016 m. balandžio 27 d. prašymą atleisti iš darbo savo noru, atsakovės 2016 m. balandžio 27 d. įsakymą, 2016 m. balandžio 27 d. prašymą atšaukti Įsakymą; ieškovo veiklą profesinėje sąjungoje, ieškovo ir urėdo, pagal kurio nurodymus buvo vykdomi patikrinimai, santykius), teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovė tikslingai ir sąmoningai siekė ieškovą atleisti iš darbo, jam buvo daromas psichologinis spaudimas.

Atsižvelgdama į užsitęsusį bylos nagrinėjimą, konfliktinę situaciją, ieškovo poziciją, teisėjų kolegija taikė alternatyvų ieškovo pažeistų teisių gynimo būdą, įtvirtintą DK 300 straipsnio 4 dalyje. Pripažinusi darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, teisėjų kolegija priteisė ieškovui iš atsakovės 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, pagrindo ją mažinti nenustatė, ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. liepos 21 d.

Darbdavės neteisėti veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, sukėlė ieškovui dvasinių išgyvenimų, emocinę įtampą, pakenkė jo sveikatai. Įvertinusi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, atsižvelgdama į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija sprendė ieškovui priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 21 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad atsakovės 2016 m. balandžio 6 d. ir 2016 m. balandžio 19 d. reikalavimai ieškovui pasiaiškinti dėl galimai padarytų darbo drausmės pažeidimų neatitiko DK 240 straipsnio nuostatų, yra nemotyvuotos ir neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos. Atsakovė pateikė 2016 m. balandžio 6 d. ir 2016 m. balandžio 19 d. reikalavimus, kurių turinys patvirtina, kad atsakovė išsamiai raštu nurodė visas esmines aplinkybes dėl galimų darbuotojo darbo drausmės pažeidimų bei tinkamai užtikrino darbuotojui galimybę pasiaiškinti (nurodyta, kad prašoma pasiaiškinti dėl galimų šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, vadovaujantis DK 240 straipsniu; nurodyti duomenys, dėl kurių darbdavei kilo įtarimas dėl galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo (patikrinimo aktai, apmatavimo aktai, Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos raštai ir aktai); nurodyta, kokiuose Gustonių girininkijos kvartaluose buvo nustatytas medienos trūkumas, bei prašoma pasiaiškinti, kaip ieškovas kontroliavo medienos pardavimą ir kirtimą; nurodytas terminas, iki kurio ieškovas turi raštu pateikti pasiaiškinimus). Be to, formalus DK 240 straipsnio reikalavimų pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą.

Apeliacinės instancijos teismas ignoravo atsakovės pateiktus įrodymus, taip pažeidė asmenų lygybės principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis), šalių rungimosi, betarpiškumo, proceso šalių lygiateisiškumo bei laisvo įrodymų vertinimo principus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis, 14 straipsnio 1 dalis, 17, 185 straipsniai). 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo akte nurodytas aplinkybes ir išvadas teismas turėjo vertinti kitų įrodymų kontekste, atsižvelgdamas į VĮ Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo 2016 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. SV-38 „Dėl komisijos sudarymo“ 2.1 ir 2.2 punktuose suformuluotas komisijai pavestas užduotis. Komisija buvo įpareigota įvertinti realiai atliktų darbų apimtį ir atitiktį suprojektuotoms priemonėms bei galiojančioms taisyklėms, tvarkoms ir teisėms aktams. 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo akto pirmojoje ir antrojoje lentelėse komisija pateikė duomenis tik apie dokumentuose nurodytus medienos kiekio ir medžių rūšių palyginimus, bet ne skirtumus tarp realiai iškirstos medienos tūrio ir dokumentuose nurodyto medienos tūrio. Teismas nepagrįstai ignoravo kitus 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo akte nurodytus duomenis, iš kurių matyti, jog komisija realiai atliktų darbų apimtį ir atitiktį suprojektuotoms priemonėms matavo tik dėl vienos medžių rūšies – beržo. Būtent dėl to VĮ Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdas 2016 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. SV-47 2.2–2.4 punktuose, be kita ko, suformulavo naujas užduotis dėl realiai iškirstų medžių. Komisija 2016 m. vasario 11 d. patikrinimo akte nurodė, kad atliekant Gustonių girininkijos retinimo kirtimą kvartale Nr. 11, sklypuose Nr. 3, Nr. 10, Nr. 11, buvo netiksliai įtraukti į apskaitą realiai iškirstos medienos kiekiai; skirtumas pagal nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutartis parduotos ir realiai iškirstos medienos kiekį sudaro 197,01 kub. m. 2016 m. vasario 19 d. priede prie patikrinimo akto komisija pateikė išvadas, kad susidaręs 197,01 kub. m skirtumas nebuvo įtrauktas į apskaitą, urėdijos galimai negautos pajamos – 415,20 Eur–1386,04 Eur, priklausomai nuo pardavimo būdo. Teismas nevertino įrodymų visumos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neatskleidė tikrųjų papildomų patikrinimų rengimo priežasčių.

Teismas neteisingai aiškino Medienos ruošos ir darbų saugos inžinieriaus G. B. ir miškotvarkos inžinieriaus V. P. parašų paskirtį Kirtaviečių apžiūrėjimo 2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2015 m. spalio 31 d. aktuose, todėl nepagrįstai sprendė, kad šiuose aktuose, surašytuose ieškovo ir suderintuose bei priimtuose urėdijos darbuotojų, nenustatyta, jog medienos iškirsta daugiau, nei nustatyta pagal leidimus. Darbuotojų parašai patvirtina tik tai, kad šiuose aktuose nurodytas iškirstos medienos kiekis atitinka leidime kirsti mišką nurodytą pamatuotą iškirsti medienos kiekį ir aktai, kaip dokumentai, atitinka jiems keliamus formalius reikalavimus, ir šie dokumentai buvo pateikti urėdijos darbuotojams. Tai, kad ieškovo surašytų aktų duomenys neatitinka faktinio iškirstos medienos kiekio, paaiškėjo tik realiai atlikus išsamius matavimus ir pateikus patikrinimo aktus (2016 m. vasario 4 d., 2016 m. vasario 11 d. ir 2016 m. vasario 19 d.). Ieškovas net neužsiminė, kad padėtis kirtavietėse yra pasikeitusi. Teismas, pažeisdamas logikos dėsnius ir įrodinėjimo taisykles, sprendė, kad byloje nėra duomenų, kada buvo iškirsti medžiai kirtavietėse, bei nepaneigta, jog jie galėjo būti iškirsti po 2016 m. vasario 4 d., kai ieškovas sirgo. Aplinkybė, kad ieškovas nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2016 m. balandžio 4 d. sirgo ir nedalyvavo atliekant patikrinimus, neteikia pagrindo pripažinti patikrinimo aktų rezultatus neteisėtais ar abejotinais.

Ieškovas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atleistas iš darbo už tai, kad, būdamas girininkijos girininkas, t. y. padalinio vadovas, neišsaugojo 197,01 kub. m medienos, o ne už tai, kad pats asmeniškai savavališkai iškirto neįtrauktą į apskaitą medienos kiekį. Todėl tai, kad po ieškovo atleidimo iš darbo Panevėžio miškų urėdijos urėdas 2016 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. SV-216 nurodė operatyviai nustatyti savavališkai iškirsto medienos kiekio Gustonių girininkijoje kaltininkus, padarytą žalą, atlikti kitas reikalingas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pareigas, nereiškia, jog ieškovas iš darbo atleistas nepagrįstai.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Dokumentacijos patikrinimo 2016 m. kovo 3 d. akte, Nepriklausomų matuotojų asociacijos 2016 m. kovo 4 d. ir 2016 m. balandžio 4 d. raštuose nėra duomenų apie Gustonių girininkijos kvartalo Nr. 21 sklypo Nr. 12 (0,5 ha), kvartalo Nr. 95 sklypo Nr. 3 (0,9 ha), kvartalo Nr. 101 sklypo Nr. 3 (2,3 ha) bei kvartalo Nr. 101 sklypo Nr. 3 plotuose iškirstą 123,993 kub. m medienos kiekį. Sudėjus asociacijos raštuose nurodytus likvidacinius medžių tūrius matyti, kad bendras Gustonių girininkijos kvartalo Nr. 21 sklype Nr. 12; kvartalo Nr. 95 sklype Nr. 3; kvartalo Nr. 101 sklype Nr. 3 realiai iškirstų medžių likvidacinis tūris yra 203,683 kub. m (194,341 kub. m + 9,341 kub. m). Realiai parduotas iškirstos medienos kiekis turėjo būti būtent 203,683 kub. m, tačiau pagal nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutartis buvo parduota 79,69 kub. m medienos. Taigi šių dokumentų duomenų visuma įrodo, kad skirtumas tarp realiai iškirstos ir pagal sutartis parduotos medienos sudaro 123,993 kub. m. Tai teikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovas, būdamas girininkijos girininkas (padalinio vadovas), vykdant Gustonių girininkijos retinimo kirtimą kvartalo Nr. 21 sklype Nr. 12; kvartalo Nr. 95 sklype Nr. 3; kvartalo Nr. 101 sklype Nr. 3, neišsaugojo ir neužtikrino, kad nebūtų iškirstas neįtrauktas į apskaitą 123,993 kub. m medienos kiekis. Tokie ieškovo veiksmai (neveikimas) yra akivaizdus darbo drausmės pažeidimas.

Teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatas. Vadovaujamas darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Vadovaujamos pareigos lemia kontrolės funkcijos turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius. Ieškovo veiklos vertinimui bei sprendžiant dėl drausminės nuobaudos taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Ieškovas, būdamas valstybinių miškų pareigūnas, padalinio vadovas, materialiai atsakingas asmuo, tinkamai nevykdė, neužtikrino valstybinio miško apsaugos, tinkamai nevykdė ir nekontroliavo medienos kirtimo, pardavimo, tūrio nustatymo atitikties faktiniams iškirtimams, nesilaikė pareiginių nuostatų, Miškų įstatymo reikalavimų, atsakovės darbo reglamento reikalavimų. Dėl ieškovo darbo drausmės pažeidimų buvo pažeisti darbdavės interesai neišsaugant neiškirsto į apskaitą neįtraukto didelio medienos kiekio. Dėl tokių ieškovo veiksmų (neveikimo) atsakovė, kaip darbdavė, prarado pasitikėjimą darbuotoju. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovė pagrįstai ieškovo veiksmus kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio ji prarado pasitikėjimą ieškovu. Tai lėmė, kad ieškovui buvo pritaikyta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

Teismas nepagrįstai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, sprendė, kad atsakovė tikslingai ir sąmoningai siekė ieškovą atleisti iš darbo, jam buvo daromas psichologinis spaudimas. Ieškovas turėjo teisę pateikti prašymą atleisti jį iš darbo savo noru, taip pat teisę tokį prašymą atšaukti (DK 127 straipsnis) ir jomis pasinaudojo. Taigi atsakovė jokio spaudimo ieškovui nedarė.

Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Apeliacinės instancijos teismas vertino atsakovės reikalavimus ieškovui pasiaiškinti. Tai, kad atsakovė juos vertina savaip ir kelia fakto klausimą, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog buvo netinkamai aiškintos bei taikytos DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatos. Atsakovė nenurodo, nuo kokios konkrečiai kasacinio teismo suformuotos praktikos apeliacinės instancijos teismas nukrypo.

Teismas tyrė visus byloje esančius įrodymus ir vertino juos bylos duomenų visumos kontekste. Atsakovė ginčija įrodymų vertinimą apskritai, savaip vertina duomenis, pateikia nuomonę dėl jų turinio, tačiau tai neteikia pagrindo konstatuoti įrodymų turimo ar vertinimo taisyklių pažeidimą. Atsakovės teiginiai nepagrįsti bylos medžiaga: joje nėra atsakovės minimo 2016 m. vasario 3 d. įsakymo, o 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo akte nėra užuominų apie tai, kad buvo atliekamas patikrinimas tik dėl beržo medienos.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai taikė DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas, tvirtindama, jog ieškovas neišsaugojo ir iššvaistė Įsakyme nurodytą medienos kiekį. Atsakovė šios sprendimo dalies neskundė, taigi nustatyta, kad šis atsakovės kaltinimas nepagrįstas. Dėl Įsakymo antrojoje dalyje nurodytų aplinkybių, kad ieškovas, būdamas valstybinių miškų pareigūnas, nevykdė, neužtikrino valstybinio miško apsaugos, tinkamai nevykdė ir nekontroliavo medžių kirtimo, pardavimo, tūrio nustatymo atitikties faktiniams iškirtimams, nesilaikė pareiginių nuostatų, Miškų įstatymo reikalavimų, darbo reglamento, apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė ir pagrįstai sprendė, jog atsakovė tikslių ir pagrįstų duomenų apie galimai neteisėtai iškirtą mišką nepateikė. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė ieškovo padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Kaltinimus ieškovui atsakovė grindė ne konkrečių teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimu, o bendro pobūdžio teiginiais, abstrakčiomis nuorodomis į aktus, pareiginius nuostatus.

Teismo išvados dėl atsakovės psichologinio spaudimo ieškovui ir neturtinės žalos yra pagrįstos. Atsakovė nepateikė teisinių argumentų, kurie patvirtintų, jog teismas išvadas padarė pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo ribų

Nustatyta ir nutarties aprašomojoje dalyje nurodyta, kad VĮ Panevėžio miškų urėdijos urėdo 2016 m. balandžio 27 d. įsakymu ieškovui J. M. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo VĮ Panevėžio miškų urėdijoje pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas), 235 straipsnio 2 dalies 7 ir 11 punktus už padarytus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus (medienos iššvaistymą, neišsaugojimą, blogą valstybinio miško kirtimo, pardavimo priežiūrą ir kitus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus).

Nors pirmosios instancijos teismas ir atmetė ieškovo reikalavimą dėl neteisėto, jo teigimu, darbo sutarties nutraukimo, tačiau sprendimu konstatavo, kad darbo sutarties su ieškovu nutraukimas DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. vienu iš darbo sutarties nutraukimo su ieškovu pagrindų, yra nepagrįstas. Kartu teismas pripažino pagrįstu darbo sutarties nutraukimą pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą.

Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė tik ieškovas, jo skundo pagrindu buvo patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas pripažįstant galimu darbo sutarties nutraukimą DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu. Atsakovė pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis pripažinta, kad ieškovas nepažeidė DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų, neskundė.

Taigi kasacinio bylos nagrinėjimo pagal atsakovės kasacinį skundą dalyką sudaro apeliacinės instancijos teismo išvados, kuriomis ieškovo ieškinys patenkintas, pripažinus, kad ieškovo veiksmuose nenustatytas DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytas pažeidimas. Minėta, ieškovo veiksmai dėl jų atitikties DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytiems reikalavimams negali būti tiriami, nes tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kartu kolegija pažymi, kad kasacinio teismo kolegijos išvados dėl ieškovo veiksmų atitikties DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto reikalavimams lemia, jog nėra teisinio ir praktinio poreikio analizuoti atsakovės kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo, atsakovės teigimu, DK 240 straipsnio aiškinimo ir taikymo apeliacinės instancijos teisme bei argumentus, kuriais pripažinti nepaneigtais ieškovo argumentai dėl jam daryto psichologinio spaudimo.

Dėl ieškovo atleidimo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą

DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta darbdavio teisė nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo, jei šis vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis).

Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo samprata ir nebaigtinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas pateikti DK 235 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

Ar padarytas pažeidimas yra šiurkštus, gali būti sprendžiama pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes. Jeigu darbuotojas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tai teismas vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar darbuotojo neteisėti veiksmai atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą juos kvalifikavo darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

Darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumą teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjEtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-321-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-321-915/2015">3K-3-321-915/2015</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamoje byloje, minėta, ieškovo darbo sutartis nutraukta dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkte įtvirtinto pažeidimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą gali būti laikoma: kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išdėstytą įstatymų leidėjo poziciją dėl darbo drausmės pažeidimų, kaip šiurkščių, vertinimo, pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzIvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-532/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-532/2005">3K-3-532/2005</a>; 2012 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2012; kt.).

Minėta, darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus.

Bylą nagrinėję teismai skirtingai vertino byloje pateiktus įrodymus dėl ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, dėl to priėmė skirtingus pagal materialiuosius padarinius procesinius sprendimus. Tokiu atveju, kada darbo bylose įtvirtintas pirmiau paminėtas įrodinėjimo naštos paskirstymas, būtina patikrinti, kaip byloje laikytasi įrodymų pateikimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-443/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-443/2010">3K-3-443/2010</a>; kt.).

Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTgvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-398/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-398/2006">3K-3-398/2006</a>; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-427/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-427/2008">3K-3-427/2008</a>; kt.).

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156/2009">3K-3-156/2009</a>).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, padarytomis laikantis pirmiau paminėtų, byloje pateiktų įrodymų vertinimo taisyklių.

Įstatymo lygmeniu ieškovo, kaip valstybinių miškų pareigūno, pareigos, dėl kurių netinkamo vykdymo ieškovui pritaikyta ir byloje ginčijama drausminė nuobauda, yra nustatytos Miškų įstatymo 6 straipsnyje – valstybinių miškų pareigūnai vykdo valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę; organizuoja ir vykdo miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų – savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, medienos ir miško išteklių grobstymo ir pan.

Atsakovė, drausminės nuobaudos taikymo pagrindu atleisdama ieškovą iš darbo VĮ Panevėžio miškų urėdijoje, ieškovo padarytu šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nurodė, kad ieškovas, būdamas valstybinis miškų pareigūnas, netinkamai vykdė pareigas ir todėl neužtikrino, kad 321,003 kub. m medienos kiekis girininkijoje nebūtų neteisėtai iškirstas ir nebūtų iššvaistytas.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus dėl kiekvieno ieškovui inkriminuojamo pažeidimo epizodo ir konstatavo, kad nei 197,01 kub. m medienos kvartale Nr. 11, nei 123,993 kub. m medienos kvartale Nr. 21 neteisėto iškirtimo faktai objektyviais ir neprieštaraujančiais įrodymais nenustatyti. Dėl kiekvieno iš šių ieškovui inkriminuotų pažeidimų epizodų apeliacinės instancijos teismas atskirai ir motyvuotai pagrindė, kodėl atsakovės pateiktų įrodymų nepripažįsta patvirtinančiais ieškovo kaltę.

Apeliacinės instancijos teismas atskleidė atsakovės pateiktų įrodymų prieštaringumą – turima omenyje 2016 m. vasario 4 d., vasario 11 d. ir vasario 19 d. aktų nesuderinamumas išvadų klausimu, nors tyrimo objektas buvo tas pats, t. y. kirtimo rezultatai kvartale Nr. 11. Teismas išanalizavo pateiktus įrodymus ir dėl kirtimo kvartale Nr. 21 bei motyvuotai juos paneigė kitais byloje pateiktais įrodymais, šių pakartotinei analizei teisėjų kolegija pagrindo nenustatė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apibendrinamoji apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ieškovo atleidimas iš darbo drausminės nuobaudos pagrindu buvo grindžiamas prielaidomis ar tariamais pažeidimais, yra pagrįsta, t. y. atsakovė teisme neįrodė, kad drausminė nuobauda ieškovui skirta teisėtai ir pagrįstai, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą ieškinį patenkinti.

Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, jį naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo priteisti 1120 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio. Dėl šios priežasties ieškovui iš atsakovės priteistina visa prašomų atlyginti patirtų atstovavimo išlaidų suma – 1120 Eur.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 9,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Palikti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 21 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti ieškovui J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės valstybės įmonės Panevėžio miškų urėdijos (j. a. k. 168689193) 1120 (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės Panevėžio miškų urėdijos (j. a. k. 168689193) valstybei 9,28 Eur (devynis Eur 28 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Donatas Šernas