Dėl priverstine hipoteka įkeisto turto keleto objektų realizavimo eiliškumo ir hipoteka įkeisto turto arešto apimties

Civilinė byla Nr. 3K-3-169-695/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04638-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.4.5.5; 3.5.4; 3.5.21.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. B. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos B. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl priverstine hipoteka įkeisto turto keleto objektų realizavimo eiliškumo ir hipoteka įkeisto turto arešto apimties.

Pareiškėja prašė panaikinti antstolio A. L. 2017 m. balandžio 19 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo, 2017 m. gegužės 18 d. patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, skirti ekspertizę pareiškėjos nekilnojamajam turtui įvertinti.

Pareiškėja nurodė, kad antstolis nepagrindė, kuo remdamasis nustatė turto arešto akte areštuoto turto vertę. Antstolis visą pareiškėjai priklausančią sodybą su 0,1911 ha žemės sklypu, jame esančiais gyvenamuoju namu, garažu, viraline, tvartu, kiemo rūsiu įvertino tik 8900 Eur. Pagal antstolio atliktą turto įkainojimą viso areštuoto pareiškėjos turto vertė yra 17 000 Eur, o skundžiamuose antstolio patvarkymuose nurodyta, jog išieškoma 7767,27 Eur suma. Kadangi turto vertė buvo nustatyta netinkamai, tai antstolis neteisėtai paskelbė visų keturių sklypų varžytynes. 7767,27 Eur skolai padengti būtų užtekę varžytynėse parduoti tris 0,11 ha, 1,07 ha ir 1,208 ha dydžio žemės sklypus. Tuo tarpu 0,1911 ha žemės sklypo su jame esančiais sodybos statiniais parduoti nėra pagrindo.

Antstolis atmetė pareiškėjos skundą, nurodydamas, kad 2017 m. kovo 20 d. patvarkymu buvo paskirta turto ekspertizė; nebuvo gauta skundų, prieštaravimų dėl nustatytos turto rinkos vertės. Kadangi nėra pagrindo abejoti ekspertizės akte nurodyta nekilnojamojo turto verte, tai nėra ir pagrindo spręsti dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą pagal 2016 m. lapkričio 8 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko sprendimą išieškoti 7767,27 Eur mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu). Skola išieškoma iš priverstine hipoteka įkeisto turto, kuris priklauso skolininkei B. B.: 0,11 ha žemės sklypo, 1,07 ha žemės sklypo ir 1,208 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini); 0,1911 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių gyvenamojo namo, garažo, viralinės, kiemo rūsio, tvarto. Antstolio 2017 m. kovo 20 d. patvarkymu skirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti; patvarkymas skirti ekspertizę skolininkei išsiųstas; pareiškėja per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytą terminą nepareiškė nušalinimo paskirtam ekspertui; apie ekspertizės akte nustatytą areštuoto turto vertę pareiškėja buvo informuota 2017 m. balandžio 19 d. patvarkymu, tačiau prieštaravimų per tris dienas nepareiškė.

Teismas nenustatė paskirtos ekspertizės neteisėtumo ar jos atlikimo ydingumo, prieštaravimo teisiniam reguliavimui. Teismas sutiko su IĮ „Eksperts“ nustatyta turto verte, nes ji nepaneigta (pareiškėja neteikė jokių apskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, nesutikimą grindė tik remdamasi portale „aruodas.lt“ nurodomomis parduodamo turto vertėmis). Turto vertė nustatyta įvertinus konkretaus turto individualius požymius (jo būklę, nusidėvėjimą, buvimo vietą ir pan.), todėl teismas sprendė, kad eksperto nustatyta vertė negali būti paneigta kitokius individualius požymius turinčio turto pardavimo skelbimais.

Teismas nurodė, kad bendra išieškoma suma yra didesnė nei 7767,27 Eur, nes prisideda ir antstolio vykdymo išlaidos (1593,36 Eur), be to, antstolio kontoroje gauti iš kitų antstolių patvarkymai dėl prisijungimo prie išieškojimo. Dėl to tikėtina teismas laikė tai, kad visai skolai išieškoti priverstine tvarka reikės parduoti visą įkeistą pareiškėjos turtą.

Teismas pažymėjo, kad esant hipotekos teisiniam santykiui antstolis pagrįstai areštavo visą turtą, kuriam yra taikoma priverstinė hipoteka. Ta aplinkybė, kad areštuoto turto vertė yra didesnė nei reikalavimo vertė priverstinės hipotekos atveju, savaime arešto nedaro neteisėto, nes neįvykus pirmosioms varžytynėms būtų skelbiamos antrosios, kurių metu parduodamo turto kaina būtų mažinama.

Teismas nenustatė, kad antstolis, priimdamas skundžiamus patvarkymus, būtų pažeidęs antstolio procesinę veiklą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos turtui taikyta priverstinė hipoteka. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad ši hipoteka yra ir jungtinė, nes jungtinė hipoteka yra sutartinės hipotekos rūšis, o šiuo atveju valstybės hipoteka buvo užtikrintas valstybės reikalavimas, atsiradęs iš mokestinių santykių. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nebuvo pagrindo taikyti jungtinę hipoteką reglamentuojančias teisės normas.

Teismas pažymėjo, kad hipoteka įkeistas turtas pagal CPK 664 straipsnį parduodamas pirmiausiai, neskirstant jo į atskiras turto rūšis. Kadangi visam pareiškėjos turtui taikoma priverstinė hipoteka, tai antstolis neprivalo nukreipti išieškojimo į kitas pareiškėjos lėšas.

Antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, kurias sudaro būtinos vykdymo, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/00168 iš pareiškėjos yra išieškoma ne tik skola, bet ir antstolio vykdymo išlaidos, todėl bendra išieškotina suma yra didesnė nei pareiškėjos skola (7767,27 Eur).

Vykdymo procese tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi pareigą būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis, pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir pan. Pareiškėjai žinomi antstolio A. L. kontoroje gauti kitų antstolių patvarkymai dėl prisijungimo prie išieškojimo, todėl realizavus pareiškėjos turtą ir vykdant gautus patvarkymus lėšos, likusios po atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi, bus paskirstytos pagal gautus kitų antstolių patvarkymus ir juose nurodytas sumas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pripažinti antstolio 2017 m. gegužės 18 d. patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo neteisėtu. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir be pagrindo netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.194 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse tvarką, t. y. kad daiktų savininkas turi teisę nustatyti įkeistų daiktų pardavimo eilę ir parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Šios normos tikslas – apsaugoti ne tik kreditoriaus, bet ir skolininko interesus, t. y. išsaugoti jo turtą, kurio nebūtina parduoti kreditoriaus reikalavimui tenkinti; suteikti jam galimybę pasirinkti mažiausiai aktualų turtą, iš kurio gali būti tenkintas kreditoriaus reikalavimas. Vien tai, kad skolininko keli savarankiški nekilnojamojo turto objektai įkeisti ne sutartine, o priverstine hipoteka, nekeičia CK 4.194 straipsnio normos taikymo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, pardavinėjant visą skolininko nekilnojamąjį turtą vienu metu, paneigiama tikimybė, kad skolininkas atsiskaitys su kreditoriumi, pardavus tik dalį turto, atsižvelgiant į tai, jog neaišku, kokia bus galutinė varžytynėse pasiūlyta turto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215/2014">3K-3-215/2014</a>).

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODgvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-188/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-188/2006">3K-3-188/2006</a> pateiktu aiškinimu, kad tais atvejais, kai vienu metu, siekiant apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą, įkeičiami keli tam pačiam savininkui nuosavybės teise priklausantys daiktai, toks įkeitimas yra jungtinis; tokiu atveju įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas (CK 4.194 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju buvo areštuoti trys pareiškėjai priklausantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir namų valda. Iš 2017 m. balandžio 19 d. antstolio patvarkymo matyti, kad 7767,27 Eur skolai išieškoti pakanka parduoti tris žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių bendra vertė pagal antstolio įvertinimą – 7900 Eur. Tačiau antstolis tuo pačiu metu paskelbė ir pareiškėjos gyvenamojo būsto (0,1911 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių) varžytynes. Toks išieškojimas neatitinka CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo tvarkos, be to, nukrypstama nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad skolininkė turėjo nustatyti įkeistų daiktų pardavimo eilę.

Šiuo atveju skundžiamuose antstolio patvarkymuose nurodyta išieškotina 7767,27 Eur suma. Antstolis be pagrindo ieškomą kreditoriaus naudai sumą sutapatino su vykdymo išlaidų atlyginimo išlaidomis. Sprendimų vykdymo instrukcijoje vykdymo išlaidos aiškiai atskirtos nuo išieškomos sumos, nustatytos jų išieškojimo taisyklės. Išieškotina suma nurodoma vykdomajame dokumente ir antstoliui nesuteikta teisė keisti vykdomojo dokumento turinį. Teismo išvada neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią antstolis negali padidinti išieškomos sumos, prie jos pridėdamas vykdymo išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMy8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-33/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-33/2010">3K-3-33/2010</a>).

Apeliacinės instancijos teismo teiginiai apie antstolio kontoroje gautus patvarkymus dėl prisijungimo prie išieškojimo yra abstraktūs (nenurodytos išieškomos sumos), nepagrįsti jokiais įrodymais, be to, šioje byloje teisiškai nereikšmingi, nes pareiškėja yra juos apskundusi konkrečiais pagrindais. Abstrakčios prielaidos negali būti teismo procesinio sprendimo motyvais.

Suinteresuotas asmuo antstolis A. L. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Antstolis vykdo 7767,27 Eur skolos išieškojimą iš pareiškėjos hipotekos kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai iš priverstine hipoteka (įkeitimu) įkeisto turto. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais (CK 4.175 straipsnio 3 dalis), šiuo atveju – užtikrinant valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių teisinių santykių. Pareiškėjos nurodoma jungtinė hipoteka yra sutartinės, o ne priverstinės hipotekos rūšis. Taigi nėra pagrindo taikyti jungtinę hipoteką reglamentuojančių teisės normų. Be to, pagal CPK 664 straipsnio 1 dalį hipoteka įkeistas turtas parduodamas pirmiausiai, neskirstant jo į atskiras turto rūšis. Kadangi visam pareiškėjos turtui yra taikoma priverstinė hipoteka, taip pat nėra pagrindo teigti, kad kasaciniame skunde nurodoma turto pardavimo eilės tvarka yra privaloma antstoliui vykdyti.

Pareiškėjos nurodoma kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMy8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-33/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-33/2010">3K-3-33/2010</a>) nebėra aktuali. Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja CPK 611 straipsnio redakcija, pagal kurią vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Dėl to nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad į bendrą iš pareiškėjos išieškotiną sumą negali būti įskaičiuojamos vykdymo išlaidos. Vykdomojoje byloje iš pareiškėjos yra išieškoma ne tik skola, bet ir antstolio vykdymo išlaidos, todėl bendra išieškotina suma yra 9525,11 Eur. Dėl to nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad reikalavimui užtikrinti pakaktų realizuoti tik tris žemės sklypus, kurių bendra eksperto nustatyta rinkos vertė yra 8100 Eur.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl priverstine hipoteka įkeisto turto keleto objektų realizavimo eiliškumo

Išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto ypatumus reglamentuoja CPK VI dalies („Vykdymo procesas“) LIII skyrius. CPK 745 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su šiame skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja Civilinis kodeksas.

CPK XLVII skyriuje nustatytos bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės. Šiame skyriuje esantis CPK 662 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto eilės tvarką. CPK 662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas, laikydamasis šio Kodekso 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia; 2 dalyje nustatyta, kad šis nurodymas antstoliui yra privalomas, jeigu išieškotojas nurodė, iš kokio turto išieškoti. Ši norma nereglamentuoja jau areštuoto turto keleto objektų pardavimo eiliškumo ir pasirinkimo teisė pagal ją suteikta išieškotojui, o ne skolininkui; antstoliui yra privaloma nustatyta eilė, jeigu išieškotojas atlieka nurodymą iki priverstinio vykdymo pradžios; be to, išieškotojas, pasirinkdamas, iš kurio skolininko turto išieškoti, turi vadovautis CPK 664, 665 straipsniuose nustatyta eile.

CPK 664 straipsnyje reglamentuojama išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė, o CPK 665 straipsnyje – išieškojimo iš skolininko juridinio asmens turto eilė. Pastarasis atvejis šioje byloje nėra aktualus.

Tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko turto objektai, išieškojimas vykdomas pagal CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko turto eilę. CPK 664 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus naudai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko įkeisti daiktai, tai išieškojimo iš šių daiktų eilė nustatoma vadovaujantis CPK 664 straipsnio 1 dalimi ir materialiosios teisės norma, kuri nustato išieškojimo iš įkeisto turto tvarką ir sąlygas priklausomai nuo įkeitimo rūšies (CK 4.194 straipsnis, 4.183 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODgvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-188/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-188/2006">3K-3-188/2006</a>). CPK 664 straipsnio 1 dalyje nenustatyta išieškojimo eiliškumo, kuriuo reikėtų vadovautis, kai yra hipoteka įkeisti ir areštuoti keli objektai. Tokio eiliškumo nėra nustatyta ir išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto ypatumus reglamentuojančio CPK VI dalies („Vykdymo procesas“) LIII skyriaus normose. Taigi išieškojimo iš keleto daiktų eiliškumui nustatyti yra aktuali materialiosios teisės norma, kuri nustato išieškojimo iš įkeisto turto tvarką ir sąlygas priklausomai nuo įkeitimo rūšies.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teisingas hipotekos sutarties kvalifikavimas, priskiriant ją atitinkamai rūšiai, yra aktualus esant hipotekos santykiams, nes nuo to priklauso sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis, o tam tikrais atvejais – ir galimybė įgyvendinti iš hipotekos sutarties kilusias teises hipotekos procedūros nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-433/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-433/2010">3K-3-433/2010</a>; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-205/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-205/2011">3K-3-205/2011</a>).

Pagal CK 4.179 straipsnį paprastoji hipoteka yra vieno konkretaus nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą. Vienam įsipareigojimui įvykdyti hipoteka gali būti įkeičiami keli daiktai, kurie visi priklauso nuosavybės teise vienam arba skirtingiems asmenims. Vien nuo to gali priklausyti hipotekos rūšis. Viena iš hipotekos rūšių tuo pagrindu, kad įkeisti keli daiktai, yra jungtinė hipoteka. Jungtinė hipoteka apibrėžiama kaip kelių tam pačiam asmeniui nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.180 straipsnis).

Kasacinis teismas, atribodamas paprastąją hipoteką nuo jungtinės, yra pasisakęs, kad esminis jų skirtumas yra įkeičiamų tam pačiam savininkui priklausančių daiktų skaičius; išieškojimo iš jungtine hipoteka įkeisto daikto ypatumas yra tas, kad, parduodant turtą iš varžytynių, daiktų savininkas turi teisę nustatyti jų pardavimo eilę, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti (CPK 4.194 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2012; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-433/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-433/2010">3K-3-433/2010</a>). Kai vienam reikalavimui užtikrinti yra priverstine hipoteka įkeisti keli vienam savininkui nuosavybės teise priklausantys daiktai, tai reikia atsakyti, ar tai yra jungtinė hipoteka.

CK 4.175 straipsnyje reglamentuojamos hipotekos rūšys. Pagal šio straipsnio 1 dalį hipoteka gali būti priverstinė ir sutartinė. Tai yra hipotekos skirstymas pagal jos atsiradimo pagrindą: ar ji atsiranda iš sandorio pagal jo šalių laisvą valią, ar priverstinai, nepaisant hipotekos davėjo valios. Šis skirstymas savaime neduoda atsakymo, ar priverstinė kelių daiktų hipoteka gali būti jungtinė.

CK 4.175 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama sutartinės hipotekos rūšys, viena jų yra jungtinė hipoteka. Toks reglamentavimas savaime nepagrindžia, kad tik sutartiniu pagrindu gali atsirasti jungtinė hipoteka, kaip kelių tam pačiam savininkui nuosavybės teise priklausančių daiktų hipoteka.

CK 4.180 straipsnyje reglamentuojama jungtinė hipoteka ir, be kita ko, minima, kad tai įkeitimas vienu hipotekos sandoriu norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą. Tokia nuostata sudaro prielaidą manyti, kad tokia jungtinė hipoteka atsiranda tik iš hipotekos sandorio, kai užtikrinamas savanoriškas įsipareigojimas. Tuo tarpu priverstinė hipoteka yra nustatoma ne pagal hipotekos sandorį, o prieš savininko valią, ir ja siekiama užtikrinti įstatymuose numatytų reikalavimų įvykdymą (CK 4.175 straipsnio 3 dalis).

CK 4.194 straipsnyje reglamentuojamas skolos išieškojimas parduodant varžytynėse jungtine hipoteka įkeistą daiktą. Šioje normoje nedetalizuojama, kokiu pagrindu gali atsirasti jungtinė hipoteka, t. y. ar tik iš hipotekos sandorio, ar ir priverstinai. Pagal šio straipsnio 2 dalį viešose varžytynėse siekiama realizuoti tiek jungtine hipoteka įkeisto turto, kiek reikia kreditorių reikalavimams patenkinti. Kreditorių reikalavimo kilmės pagrindas, ar tai įsipareigojimai, ar tai įstatymuose nustatyti turtiniai reikalavimai, nenurodytas. CK 4.194 straipsnyje įtvirtinta daiktų savininko teisė nustatyti hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę yra svarbi, vertinant hipotekos kreditoriaus ir hipoteka įkeisto daiktų savininko teisių balansą. Įstatymu daiktų savininkui, kuris laisva valia nusprendžia įkeisti kelis daiktus vienam įsipareigojimui užtikrinti (sutartinė jungtinė hipoteka), aiškiai suteikiama ir teisė nustatyti įkeistų daiktų pardavimo eilę. Priverstinės hipotekos keliu atsiradęs vieno savininko keleto daiktų įkeitimas taip pat turi jungtinės hipotekos požymių, todėl, tokiam savininkui netaikant teisės nustatyti daiktų pardavimo eilę, iš esmės du hipoteka įkeistų daiktų savininkai būtų traktuojami nevienodai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mažiau teisių tokiu atveju turėtų tas savininkas, kuriam keleto daiktų hipoteka būtų nustatyta priverstinai, t. y. prieš jo valią.

Be to, kreditorius, kuris turi įstatymuose nustatytų turtinių reikalavimų ir kurio naudai nustatoma priverstinė hipoteka, turi pranašumą ir yra palankesnėje padėtyje, nes tokiai hipotekai nustatyti nereikalingas daikto savininko sutikimas. Tačiau tokiu atveju, jei priverstine hipoteka įkeičiami keli daiktai ir daiktų savininkui nebūtų suteikiama teisės nustatyti iš varžytynių parduodamų daiktų eilės, toks hipotekos kreditorius turėtų dar daugiau teisių ir skolininko bei hipotekos kreditoriaus tarpusavio teisių balansas neproporcingai nusvertų hipotekos kreditoriaus naudai. Tam turėtų būti aiškus ir pateisinamas pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kad hipoteka yra savininko teisių suvaržymas, o priverstinė hipoteka jas suvaržo dar ir priverstinai (prieš skolininko valią), bet kokie aspektai, dėl kurių dar daugiau varžomos savininko teisės, turi būti aiškiai apibrėžti įstatymo nuostatose. Pirmiau nurodytos CK nuostatos dėl tam tikrų hipotekos rūšies, jungtinės hipotekos ir pardavimo varžytynėse taisyklių nesudaro pagrindo siaurinamai aiškinti priverstinės hipotekos tvarka atsiradusių įkeistų daiktų savininko teisių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CK 4.194 straipsnį prieš savininko valią priverstinai nustatytos jungtinės hipotekos požymius turinti keleto to paties savininko daiktų hipoteka suteikia daiktų savininkui teisę varžytynėse realizuojant daiktus nustatyti jų pardavimo eilę šiame straipsnyje apibrėžtomis sąlygomis.

Dėl galimybės pasinaudoti daiktų pardavimo eiliškumu gali turėti reikšmės CK 4.194 straipsnio 2 dalies nuostata, kad esant kelių daiktų hipotekai vienu metu galima parduoti tiek daiktų, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Daiktų pardavimas vienu metu reiškia keleto daiktų pardavimą vienose varžytynėse. Tokį pardavimą reikia skirti nuo keleto daiktų pardavimo atvejų, kai keletas daiktų turi būti parduodami kaip vienas daiktas. Viena vertus, tai atvejis, kai parduodamas daiktas su priklausiniais, kurie gali būti suformuoti ir įkeisti kaip atskiri daiktai. Pagal kasacinio teismo praktiką vien tai nėra pagrindas vertinti, kad tai yra jungtinė hipoteka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2016 25 punktą). Kita vertus, gali būti situacijų, kai keli daiktai yra parduodami kaip vienas, nes komplekse juos yra ekonomiškai naudingiau parduoti. Nagrinėjamoje byloje antstolis nėra priėmęs patvarkymo realizuoti daiktus tokia tvarka. Kasaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215/2014">3K-3-215/2014</a> ir joje suformuota praktika netaikytina, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės – nurodomoje byloje buvo antstolio patvarkymas kelis daiktus parduoti kaip vieną daiktą. Antstolio patvarkymas dėl keleto daiktų realizavimo viename komplekse gali pažeisti daiktų savininko teisę pagal CK 4.194 straipsnio 1 dalį nustatytą daiktų pardavimo tvarką, jeigu savininkas turėjo galimybę naudotis šia teise, pavyzdžiui, jeigu kreditoriaus reikalavimui patenkinti užtektų realizuoti ne visus daiktus, o tik dalį jų. Tačiau tuo atveju, kai kreditoriaus reikalavimui patenkinti yra pagrindas realizuoti visus įkeistus daiktus, daiktų savininko teisė nustatyti jų pardavimo eilę pagal CK 4.194 straipsnio 1 dalį neatsiranda. Ar yra pagrindas realizuoti visus įkeistus daiktus, sprendžiama pagal visų išieškojimų su prisijungimais prie išieškojimo vertę, vykdymo išlaidas ir areštuoto įkeisto turto įvertinimą.

Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad antstolis vykdo 7767,27 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimą; ši nepriemoka užtikrinta priverstine hipoteka – įkeisti trys skolininkei priklausantys žemės sklypai, kurių bendra vertė 8100 Eur, ir namų valda (žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, kurių bendra vertė 8900 Eur). Antstolio vykdymo išlaidos sudaro 1593,36 Eur; be to, prie antstolio vykdomo išieškojimo yra prisijungę ir kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš skolininkės turto, jų išieškomos sumos viršija skolininkės turtą.

2017 m. gegužės 18 d. antstolio patvarkymu buvo paskelbtos keturių atskirų objektų varžytynės: 0,11 ha žemės sklypo, kuris buvo įvertinas 400 Eur, o jo pradinė kaina 320 Eur; 1,07 ha žemės sklypo, kuris buvo įvertinas 3600 Eur, o jo pradinė kaina 2880 Eur; 1,208 ha žemės sklypo, kuris buvo įvertinas 4100 Eur, o jo pradinė kaina 3280 Eur; 0,1911 ha žemės sklypo su jame esančiais sodybos statiniais, kuris buvo įvertinas 8900 Eur, o jo pradinė kaina 7120 Eur. Antstolio patvarkymo turinys rodo, kad visi objektai aprašyti individualiai, dėl kiekvieno atskirai yra paskelbtos varžytynės. Patvarkymo tekste nėra nuostatos, kad šie objektai parduodami kaip vienas daiktas. Vien ta aplinkybė, kad visi objektai nurodyti viename patvarkyme, nesudaro pagrindo spręsti, kad jie parduodami kartu.

Pareiškėja savo teisių pažeidimą grindė aplinkybe, kad jai nebuvo suteikta teisė nustatyti parduodamų daiktų eilės, kuri pagal jos nurodymus būtų tokia: pirmiausiai turėtų būti parduodami trys žemės sklypai be statinių ir, tik nepakankant varžytynėse gautos sumos, būtų realizuojamas žemės sklypas su sodyba ir jos statiniais. Bylos įrodymų vertinimas sudarė pagrindą pripažinti, kad išieškoma suma (7767,27 Eur) kartu su prijungtais kitų antstolių vykdomais išieškojimais, taip pat apskaičiuotomis šioje vykdymo byloje vykdymo išlaidomis gerokai viršija trijų žemės sklypų vertę, todėl patvarkyme nurodant parduoti visus keturis nekilnojamuosius pareiškėjos daiktus nebuvo pažeista CK 4.194 straipsnio 2 dalies nuostata, draudžianti parduoti daugiau, negu reikia kreditoriaus reikalavimams patenkinti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl CK 4.194 straipsnio ir teismų praktikos jį taikant pažeidimo nesudaro pagrindo panaikinti teismų nutartis.

Dėl hipoteka įkeisto turto arešto apimties

Tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko turto objektai, išieškojimas vykdomas pagal CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko turto eilę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko įkeisti daiktai, tai išieškojimo iš šių daiktų eilė nustatoma vadovaujantis CPK 664 straipsnio 1 dalimi ir materialiosios teisės norma, kuri nenustato išieškojimo iš įkeisto turto tvarkos ir sąlygų priklausomai nuo įkeitimo rūšies (CK 4.194 straipsnis, 4.183 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODgvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-188/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-188/2006">3K-3-188/2006</a>). Taigi išieškojimui iš kelių daiktų aktualus yra hipotekos teisinių santykių kvalifikavimas.

CPK VI dalies LIII skyriaus 746 straipsnyje nustatyti išieškojimo iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto tvarkos ypatumai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdydamas hipoteka užtikrintą įsipareigojimą antstolis areštuoja įkaito davėjo turtą šio Kodekso XLVIII skyriaus nustatyta tvarka. CPK 675 straipsnyje (XLVIII skyrius) reglamentuojamas skolininko turto areštas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tokia pati nuostata yra CPK 677 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas skolininko turto aprašymas arešto metu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šios nuostatos sudaro pagrindą pripažinti, kad areštuojamo turto apimčiai teisinės reikšmės turi ne tik išieškotina suma, bet ir vykdymo išlaidos.

Vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka reglamentuojama CPK 611 straipsnyje. Šio straipsnio nuostatomis nereglamentuojamas klausimas, ar turto arešto metu gali būti areštuojama turto vykdymo išlaidoms padengti, taip pat nenustatyta reikalavimo turto arešto metu areštuoti turto vien tik išieškomai sumai.

Kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMy8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-33/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-33/2010">3K-3-33/2010</a> dėl CPK 611 straipsnio taikymo šioje byloje netaikytina. Nurodomoje byloje buvo sprendžiama dėl tuo metu galiojusios CPK 611 straipsnio redakcijos taikymo ir antstolio išieškomos skolos padidinimo vykdymo išlaidų suma taip, kad ji viršytų apribojimą, nustatytą CPK 663 straipsnio 3 dalyje. Praktika nurodomoje byloje buvo suformuota esant visiškai kitai faktinei situacijai ir atsižvelgiant į CPK 663 straipsnio reikalavimus, kurie šioje byloje netaikytini. Pažymėtina, kad CPK 663 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog šiame straipsnyje skirti apribojimai netaikomi, kai išieškoma iš įkeisto turto.

Sprendimų vykdymo instrukcija reglamentuoja tam tikrus vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir išieškojimo tvarkos klausimus, tačiau ji, kaip įstatymą įgyvendinantis teisės aktas, negali konkuruoti su įstatyme nustatytomis taisyklėmis dėl turto arešto apimties, todėl tokių taisyklių nenustato ir kitaip nurodyto klausimo negali reglamentuoti. Ta aplinkybė, kad vykdymo išlaidos šioje instrukcijoje aptariamos atskirai, nesudaro pagrindo aiškinti, kad yra draudimas nustatant areštuojamo įkeisto hipoteka turto apimtį įskaičiuoti ir išieškomą sumą, ir vykdymo išlaidas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytų CPK 745, 746, 675 ir 677 straipsnių nuostatų aiškinimas leidžia prieiti prie išvados, kad vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto yra pagrindas areštuoti tiek hipoteka įkeisto turto, kad jo pakaktų išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Teisiškai nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad hipoteka įkeisto turto arešto atveju dėl areštuojamo turto apimties nereikia atsižvelgti į vykdymo išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde be teisinio pagrindo nurodoma, jog šiuo klausimu turėjo būti taikomas CPK 611 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kasaciniame skunde šiuo klausimu nurodyta teismų praktika.

Sprendžiant dėl areštuojamo turto apimties vadovaujamasi visais antstolio vykdomais išieškojimais iš skolininko. Juos taip pat sudaro prisijungimai prie išieškojimo. CPK 759 straipsnyje nustatyta, kad prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punkte nustatyta, kad jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus. CPK 664 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. Pagal šio straipsnio 1 dalį pirmąja eile išieškoma iš hipotekos, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus naudai. Instrukcijos 11 punkte taip pat nustatyta, kad kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą.

Pagal nurodytą tvarką kiti išieškotojai prisijungia prie išieškojimo pateikdami turto realizavimą vykdančiam antstoliui vykdomąjį dokumentą. Prisijungus prie išieškojimo įgyjama teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą. Kadangi turtą realizuoja antstolis, prie kurio prisijungė, o dėl prisijungimo ir kiti išieškotojai pretenduoja į lėšas, gaunamas iš realizuojamo turto, tai yra pagrindo areštuojant hipoteka įkeistą turtą išieškomą sumą nustatyti į ją įtraukiant ir prisijungusių išieškojimų sumas.

Nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnis), kai sprendžiama dėl antstolio patvarkymo pagrįstumo, teisinės reikšmės turi išieškomos sumos dydis, todėl teismo nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kokiu faktiniu pagrindu antstolio veiksmai yra pripažįstami teisėtais arba ne (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas nutartyje turi tinkamai motyvuoti ir pagrįsti, kokia yra išieškoma suma, o jeigu yra pagrindo – ir nurodydamas prisijungusių išieškojimų sumas. Tokių duomenų nenurodymas teismo nutartyje yra vertinamas kaip procesinis pažeidimas – netinkamas teismo procesinio sprendimo motyvavimas.

Pagrindas panaikinti teismo nutartį kasacine tvarka dėl proceso teisės normos pažeidimo yra tada, kai jis turėjo įtakos priimti neteisėtą nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vien motyvavimo nepakankamumas, kai nėra nurodytos prisijungusiųjų išieškojimų sumos, o pasiremta abstrakčiu motyvu, bet jam patvirtinti duomenys vykdomojoje byloje yra, nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį kasacine tvarka. Teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, patikrindamas pagal vykdomosios bylos medžiagą, kad joje yra konkretūs duomenys apie prisijungusiųjų išieškojimų sumas, neturi pagrindo formaliai vien dėl motyvavimo trūkumo panaikinti nors ir abstrakčiu motyvu, tačiau pagrįstą nutartį.

Prie nagrinėjamos bylos esančioje vykdomojoje byloje yra antstolių patvarkymai dėl prisijungimo prie išieškojimo, priimti iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo: antstolio A. B. 2017 m. gegužės 19 d. patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo dėl 9253,38 Eur; antstolės V. Š. 2017 m. gegužės 19 d. patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo dėl 11 459,40 Eur laikinosioms apsaugos priemonėms ir 2017 m. gegužės 19 d. patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo dėl 4787,96 Eur laikinosioms apsaugos priemonėms. Kitų antstolių patvarkymų dėl prisijungimų prie išieškojimo buvo ir vėliau, iki išsprendžiant nutarties pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teisme. Tokie duomenys leidžia pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo faktinių duomenų pagrįsti išvadą, jog išieškoma suma su prisijungimais viršijo pareiškėjos nurodomą 7767,27 Eur sumą. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai apie tai, jog buvo areštuota turto daugiau, nei reikia išieškojimui, teisiškai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias išieškojimo iš priverstine hipoteka įkeisto turto tvarką, hipoteka įkeisto turto arešto apimtį, todėl kasacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus pareiškėjos kasacinį skundą, jos patirtos kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Duomenų apie suinteresuoto asmens patirtas atstovavimo išlaidas nepateikta, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Algis Norkūnas

Gediminas Sagatys