Baudžiamoji byla Nr. 2K-109-697/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40682-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.2.3.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Aurelijaus Gutausko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Simonui Minkevičiui,
nuteistajam R. P., jo gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,
nuteistajam A. R., jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P., nuteistojo A. R. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirta galutinė trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
A. R. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirta galutinė trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nukentėjusiosios I. P. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. P. ir A. R. solidariai priteista 1450 Eur turtinei žalai atlyginti.
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu R. P. ir A. R. dėl jiems pareikštų kaltinimų pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį buvo išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas dėl kaltinimų tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, bei apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, būtent: veikdamas bendrininkų grupe su R. P. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas bausmę Kybartų pataisos namuose adresu: J. Biliūno g. 14, Kybartai, iš anksto ketindamas apgaule įgyti svetimą turtą, tuo tikslu bendrininkams atliekant atskirus veiksmus, 2017 metų liepos mėnesį, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui apgaulės būdu gavus iš M. P. AB „Swedbank“ banke esantį jos sąskaitos numerį ir jį perdavus kitiems bendrininkams, A. R. 2017 m. rugpjūčio 10 d. 9.32 val., būdamas Kybartų pataisos namuose adresu: J. Biliūno g. 14, Kybartai, naudodamasis mobiliojo ryšio išankstinio apmokėjimo abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino I. P. į UAB „A“ priklausantį mobiliojo ryšio abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio metu su I. P. melagingai prisistatė policijos tyrėju K. R. ir, klaidindamas ją, pranešė apie rastus jai priklausančius asmens bei banko dokumentus, tariamai padarytą nusikaltimą, sulaikytus asmenis, rastą PIN kodų generatorių, tuomet pasakęs, kad nukreips į centrinį banką, kad patikrintų visą situaciją, ir tariamai sujungęs su banku perdavė mobiliojo ryšio telefoną R. P., pastarajam pokalbio metu su I. P. prisistačius banko „Swedbank“ Saugos ir prevencijos skyriaus darbuotoju Tomu, patvirtinus, kad tariamai yra išimtas antrasis kodų generatorius, nurodžius apie tariamus užfiksuotus prisijungimus prie banko sąskaitos, įkalbėjus keisti banko sąskaitos prisijungimo duomenis, blokuoti internetinę prieigą prie sąskaitos ir I. P. patikėjus nurodyta melaginga informacija, pokalbio telefonu metu padiktavus I. P. administruojamos įmonės UAB „M“ AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis (identifikavimo kodus, generatoriaus kodus), taip neteisėtai įgijus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, esančiam Kybartų pataisos namuose, panaudojant mobiliojo ryšio telefoną, kurio sistemos IP adresas (duomenys neskelbtini), išankstinio apmokėjimo abonento Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojant minėtus duomenis, identifikuojant save kaip teisėtą UAB „M“ banko sąskaitos savininką bei pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos duomenis, 2017 m. rugpjūčio 10 d. 10 val. 19 min. 54 sek. neteisėtai prisijungiant prie UAB „M“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai pervedant 1450 Eur į M. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip atliekant finansinę operaciją, M. P., nesupratusiai apie daromą nusikalstamą veiką, vykdant telefonu duodamus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus ir bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 10 d. 10.26 val. per du kartus išgryninus 1400 Eur, o likusių sąskaitoje pinigų neišgryninus, nes buvo pasiektas pinigų išgryninimo limitas, ir tą pačią dieną išgrynintus pinigus perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu atvykusiems dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo UAB „M“ priklausantį 1450 Eur vertės turtą, taip padarė UAB „M“ 1450 Eur turtinę žalą.
2. R. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas dėl kaltinimų tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, neteisėtai atliko finansinę operaciją, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, bei apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, būtent: veikdamas bendrininkų grupe su A. R. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas bausmę Kybartų pataisos namuose adresu: J. Biliūno g. 14, Kybartai, iš anksto ketindamas apgaule įgyti svetimą turtą, tuo tikslu bendrininkams atliekant atskirus veiksmus, 2017 metų liepos mėnesį, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui apgaulės būdu gavus iš M. P. AB „Swedbank“ banke esantį jos sąskaitos numerį ir jį perdavus kitiems bendrininkams, 2017 m. rugpjūčio 10 d. 9.32 val. J. Biliūno g. 14, Kybartuose, Kybartų pataisos namuose, A. R. naudojantis mobiliojo ryšio išankstinio apmokėjimo abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus I. P. į UAB „A“ priklausantį mobiliojo ryšio abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius policijos tyrėju K. R. bei, klaidinant ją, melagingai pranešus apie rastus jai priklausančius asmens bei banko dokumentus, tariamai padarytą nusikaltimą, sulaikytus asmenis, rastą PIN kodų generatorių ir pasakius, kad nukreips į centrinį banką, kad patikrintų visą situaciją, ir tariamai sujungus su banku, perdavus mobiliojo ryšio telefoną R. P., pastarasis, būdamas Kybartų pataisos namuose, J. Biliūno g. 14, Kybartuose, prisistatė banko „Swedbank“ Saugos ir prevencijos skyriaus darbuotoju Tomu, patvirtino, kad tariamai yra išimtas antrasis kodų generatorius, nurodė apie tariamus užfiksuotus prisijungimus prie banko sąskaitos, įkalbėjo keisti banko sąskaitos prisijungimo duomenis, blokuoti internetinę prieigą prie sąskaitos, o I. P. patikėjus nurodyta melaginga informacija, pokalbio telefonu metu padiktavus I. P. administruojamos įmonės UAB „M“ AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis (identifikavimo kodus, generatoriaus kodus), taip neteisėtai įgijus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, esančiam Kybartų pataisos namuose, panaudojant mobiliojo ryšio telefoną, kurio sistemos IP adresas (duomenys neskelbtini), išankstinio apmokėjimo abonento Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojant minėtus duomenis, identifikuojant save kaip teisėtą UAB „M“ banko sąskaitos savininką bei pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos duomenis, 2017 m. rugpjūčio 10 d. 10 val. 19 min. 54 sek. neteisėtai prisijungus prie UAB „M“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai pervedus 1450 Eur į M. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip atliekant finansinę operaciją, M. P., nesupratusiai apie daromą nusikalstamą veiką, vykdant telefonu duodamus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus ir bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 10 d. 10.26 val. per du kartus išgryninus 1400 Eur, likusių sąskaitoje pinigų neišgryninus, nes buvo pasiektas pinigų išgryninimo limitas, ir tą pačią dieną išgrynintus pinigus perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu atvykusiems dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo UAB „M“ 1450 Eur vertės turtą, taip UAB „M“ padarė 1450 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Gintarės Meškauskienės apeliacinį skundą, jį tenkino, panaikino skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pripažino A. R. ir R. P. kaltais pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.
3.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų visumą – fonoskopinio tyrimo ekspertų išvadą, ekspertų paaiškinimus, tyrimo metu gautos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos – padaryto pokalbio turinį, tai, kad ši informacija buvo gauta klausantis telefono numerio, kuriuo naudojasi asmenys, galimai vykdantys telefoninius sukčiavimus iš Kybartų pataisos namų, pokalbių, sugretinusi šio pokalbio turinį su liudytojų T. D., M. S. duotais parodymais, iš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus gautais duomenimis apie A. R. ir R. P. bausmės atlikimo laiką ir vietą, taip pat įvertinusi tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis apie telefonų numerių veikimo laiką ir vietą, konstatavo, kad A. R. ir R. P. kaltė dėl dalyvavimo padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta.
III. Kasacinių skundų argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistojo A. R. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį grindė netiesioginiais įrodymais, suteikdamas jiems didesnę įrodomąją galią ir ignoruodamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, kuriais prokuroras „pritempė“ įrodymus, o apeliacinis teismas, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą, juos įvertino kaip neginčytinus A. R. kaltės įrodymus.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas formaliai ėmėsi priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti – dar kartą apklausė M. S., tačiau šios apklausos metu jokių papildomų duomenų A. R. kaltei pagrįsti nebuvo gauta.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas liudytojų M. S. ir T. D. parodymus įrodymais, pagrindžiančiais A. R. kaltę, padarė nepagrįstas išvadas, o dalį įrodymų skundžiamame nuosprendyje pateikė netiksliai, iškreipdamas jų esmę: liudytojas M. S. nurodė, kad jis A. R. balsą atpažino iš karto. Apeliacinės instancijos teismas tokį M. S. atpažinimą laikė tinkamu įrodymu ir jį grindė eksperto B. Šalnos paaiškinimu, kad tiesiogiai bendraujantis asmuo gali atpažinti kito balsą, nors ekspertai davė tik tikėtiną išvadą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino šio eksperto ir ekspertės L. Lyvienės paaiškinimų: ekspertai nurodė, kad balso skambėjimas per telefoną skiriasi nuo gyvo balso, be to, kaip pripažino pats M. S., garso įraše A. R. balsas yra pakeistas, t. y. garso įraše jo kalbėsena nėra natūrali ir įprasta kasdienei jo šnekamajai kalbai, o jis pats niekada su A. R. nėra kalbėjęs telefonu. Liudytojas M. S. nurodė, kad prieš apklausą jam nebuvo pasakyta, kokių asmenų balsai yra užfiksuoti garso įraše, tačiau šiomis jo nurodytomis aplinkybėmis leidžia abejoti tai, kad byloje buvo apklaustas būtent M. S., o ne kitų būrių vadai, be to, apklausiamas pirmosios instancijos teisme šis liudytojas nurodė: „Man davė atpažinti, nes aš daugiausiai su jais bendraudavau.“ Šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. S. prieš apklausą ir garso įrašų perklausymą žinojo, kokių asmenų balsai yra užfiksuoti garso įraše.
4.4. Liudytojas T. D. nurodė, kad garso įraše yra akivaizdus „dzūkiškas“ akcentas, šį akcentą teisminio nagrinėjimo metu paminėjo ir M. S., tačiau ikiteisminiame tyrime šio svarbaus balso identifikavimo aspekto pastarasis nenurodė. Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. S. nurodė, kad A. R. ir R. P. balsus jis atpažino iš tembro, tono, tačiau teisme jis negalėjo paaiškinti, koks yra kaltinamųjų balso tembras ar tonas, iš viso negalėjo apibūdinti šių sąvokų.
4.5. Liudytojai M. S. ir T. D. neabejodami patvirtino tik aplinkybes, susijusias su tuo, kad garso įraše užfiksuoti balsai yra A. R. ir R. P., tačiau kitų aplinkybių, kurios leistų šias jų nurodytas aplinkybes patikrinti, byloje nenustatyta, nes liudytojas T. D. jokių kitų aplinkybių, iš kurių būtų įsidėmėjęs kaltinamųjų, tarp jų ir A. R., balsą, negalėjo nurodyti, o liudytojas M. S. nurodytos aplinkybės dėl kaltinamųjų atpažinimo iš balso tembro ir tono yra neinformatyvios, pats liudytojas apibūdinti kaltinamųjų tembro ir tono nesugebėjo.
4.6. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, vertinant liudytojų M. S. ir T. D. parodymus, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nuo jų apklausų skirtingose proceso stadijose praėjo gana nemažas laiko tarpas, kuris neabejotinai turi įtakos visų aplinkybių, susijusių su jų apklausomis ikiteisminio tyrimo metu, tikslumui. Tokia teismo išvada rodo, kad apeliacinės instancijos teismas šių liudytojų parodymus vertino neobjektyviai ir tendencingai, išimtinai ne nuteistųjų naudai. Tokia išvada darytina iš to, kad nei T. D., nei M. S. apklausose ikiteisminio tyrimo metu aplinkybių, kurios leistų patikrinti jų nurodytas aplinkybes dėl kaltinamųjų kaltės, nepateikta, o M. S. pirmosios instancijos teisme „prisiminė“ daugiau aplinkybių, pagrindžiančių A. R. kaltę (dzūkiškas akcentas), nei jų buvo nurodęs ikiteisminiame tyrime, t. y. nė vienas iš šių liudytojų pirminiuose parodymuose nenurodė aplinkybių, kurias vėliau dėl praėjusio laiko tarpo būtų galėję primiršti.
4.7. Apeliacinės instancijos teismo tendencingumą ir neobjektyvumą vertinant įrodymus rodo tai, kad teismas, cituodamas ekspertų B. Šalnos ir L. Lyvienės parodymus, juos pateikė iškreipdamas jų turinį ir esmę.
4.8. Nors bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo akcentuojamas A. R. „dzūkiškas“ akcentas, tačiau ši aplinkybė byloje nėra nustatyta ir, skirtingai nei nurodo apeliacinės instancijos teismas, tokia aplinkybė nėra fiksuota ir teismo ekspertizėje bei nenurodyta ekspertų apklausoje. Ekspertas B. Šalna, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad „dzūkavimo nekonstatavome“, tą patį patvirtino ir ekspertė L. Lyvienė, tarmiškumas nėra aprašytas ir ekspertizės išvadoje.
4.9. Apeliacinės instancijos teismas, suteikdamas didesnę įrodomąją galią liudytojų M. S. ir T. D. parodymams, kurių negalima byloje patikrinti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, ir konstatuodamas, kad parodymo atpažinti tvarkos nesilaikymas nesudaro pagrindo liudytojų parodymų laikyti nepatikimais, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ir apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė neteisėtai gautais įrodymais, neaiškino abejonių kaltinamojo naudai.
5. Kasaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:
5.1. Ikiteisminis tyrimas dėl R. P. ir A. R. buvo nutrauktas, tačiau vėliau per klaidą atnaujintas. Apie atnaujintą ikiteisminį tyrimą kasatorius nežinojo, negalėjo apskųsti tokio sprendimo.
5.2. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų parodymais, kurie nebuvo patikrinti BPK nustatyta tvarka. Kasaciniame skunde dėstomi analogiško turinio argumentai, kaip ir A. R. gynėjos skunde, todėl atskirai neaprašomi.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo R. P., nuteistojo A. R. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo
7. Kasaciniuose nuteistųjų skunduose teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus ir atliko nevisapusišką įrodymų vertinimą, nuteistųjų kaltę grįsdamas tikėtina specialisto išvada bei pareigūnų parodymais, kurių turinys kelia abejonių. Taip pat akcentuojama, kad, be pirmiau paminėtų duomenų, jokie kiti įrodymai nuteistųjų kaltės nepagrindžia, o pataisos įstaigos pareigūnai buvo suinteresuoti duoti nuteistiesiems nepalankius parodymus.
8. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal šio straipsnio nuostatas, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020 ir kt.). Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-275-303/2020 ir kt.).
9. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato; skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014, 2K-7-82-699/2018). Esminiu pažeidimu vertinant įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis) gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ar šie argumentai nelogiški, painūs ir pan. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus. Šioje nutartyje dėl įrodymų ir jų vertinimo bus pasisakyta tiek, kiek tai būtina sprendžiant dėl BPK 20 straipsnio nuostatų laikymosi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-788/2021">2K-39-788/2021</a>).
10. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl to, kad apgaule buvo gauti nukentėjusiosios banko prisijungimų duomenys ir, prisijungus prie banko sistemos, 1450 Eur suma buvo pervesta į kitą banko sąskaitą, o iš šios sąskaitos vėliau buvo išimti ir nenustatytam asmeniui perduoti 1400 Eur. Kasaciniuose skunduose, nesutinkant su nuteistųjų kaltės konstatavimu ir byloje atliktu įrodymų vertinimu, kvestionuojami du pagrindiniai aspektai – rėmimasis tikėtina specialisto išvada bei neobjektyviais pataisos įstaigos pareigūnų parodymais.
11. Nuteistųjų kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas buvo grindžiama pataisos įstaigos darbuotojų M. S. ir T. D. parodymais. Šie liudytojai iš jiems pateiktų telefono pokalbių garso įrašų atpažino nuteistųjų R. P. ir A. R. balsus. Nuteistojo A. R. gynėjos advokatės kasaciniame skunde teigiama, kad pareigūnai, atpažindami nuteistuosius iš jų balsų, buvo neobjektyvūs, nenurodė konkrečių aplinkybių, pagal kurias atpažįsta nuteistuosius. Ši kasatorės pozicija nepagrįsta.
12. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai analizavo liudytojų M. S. ir T. D. parodymus tiek jų turinio, tiek aplinkybių, kuriomis jie duoti, aspektu. Tam, kad įsitikintų šių liudytojų parodymų patikimumu, teismas atliko įrodymų tyrimą, papildomai apklausdamas M. S. ir T. D. teismo posėdyje. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kuris nors iš liudytojų, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, būtų buvęs informuotas, kad jam reikia atpažinti būtent kurį nors iš nuteistųjų. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi L. Goberienės (ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos) parodymais pirmosios instancijos teisme, kai ši liudytoja patvirtino, kad apklausdama M. S. nesakė jam, kurių asmenų balsus jis turėtų atpažinti. Analogiškas aplinkybes, kad jiems nebuvo pasakyta, kurių asmenų balsai galimai užfiksuoti garso įrašuose, nurodė tiek M. S., tiek T. D..
13. Liudytojai M. S. ir T. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiami teisiamajame posėdyje nurodė aplinkybes, iš kurių atpažino kiekvieno iš nuteistųjų balsą iš jiems pateiktų garso įrašų, – specifinę kalbos manierą, tam tikrus akcentus, balso tembrą. Skundžiamame nuosprendyje, vertinant šių liudytojų parodymus, buvo analizuojamas kiekvieno iš jų sugebėjimas tinkamai identifikuoti nuteistuosius iš balso, išsamiai aprašytos aplinkybės, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu intensyvumu liudytojai bendraudavo su nuteistaisiais. Skundžiamame nuosprendyje taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad abu liudytojai neabejodami parodė, kad garso įrašuose atpažįsta būtent R. P. ir A. R. balsus, ir, be kita ko, nurodė, kad ne visada gali identifikuoti asmenų balsus iš jiems pateiktų įrašų. Ši aplinkybė taip pat sustiprina liudytojų parodymų patikimumą. Aplinkybę, kad nuteistųjų balsus iš garso įrašo dažnai su jais bendraujantys liudytojai galėjo atpažinti, patvirtino ir teisme apklaustas ekspertas B. Šalna.
14. Vertinant liudytojo parodymus reikia atsižvelgti į liudytojo amžių ir kitas savybes, turinčias įtakos liudytojo gebėjimams tiksliai suvokti, įsiminti tam tikrus įvykius bei reiškinius, išlaikyti tokią informaciją ir ją perduoti apklausos metu. Tam turi reikšmės asmens fizinė ir psichinė sveikatos būklė, amžius, išsilavinimas, profesija, būsena įvykio metu (blaivumas, susijaudinimas ir pan.) bei kiti veiksniai. Todėl teismas, turėdamas omenyje minėtas aplinkybes, liudytojo (kaip ir kitų asmenų) parodymus vertina atsižvelgdamas į tai, kiek šie parodymai nuoseklūs, išsamūs, logiški, koks jų ryšys su kitais byloje surinktais duomenimis ir pan. Kasaciniame nuteistojo A. R. gynėjos advokatės skunde akcentuojama, kad liudytojai negalėjo nurodyti konkrečių aplinkybių (duomenų), iš kurių identifikavo R. P. ir A. R. balsus. Šiuos kasatorės argumentus teisėjų kolegija laiko esant deklaratyvaus pobūdžio, nes, kaip minėta, M. S. ir T. D. parodė, kad nuteistųjų balsus atpažino iš jų akcento, kalbos manieros ir balso tembro. Šie balsus apibūdinantys požymiai apeliacinės instancijos teismo pagrįstai pripažinti pakankamais, kad jais (kartu su kitais įrodymais) būtų remiamasi konstatuojant nuteistųjų kaltę. Pažymėtina, kad liudytojai nėra fonoskopijos (garsų fiksavimo, tyrimo teorijos) specialistai, todėl jų sugebėjimas atpasakoti konkretaus asmens balso savybes turi būti vertinamas atsižvelgiant į standartinius žmogaus gebėjimus. Be to, ir iš kasacinio skundo nėra aišku, kokias papildomas nuteistųjų balso savybes galėjo (turėjo) nurodyti liudytojai, kad toks jų identifikavimas būtų laikomas pakankamu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad liudytojams bendrais bruožais atpasakojant aplinkybes, iš kurių jie atpažįsta kaltininko balsą, toks atpažinimas laikytinas tinkamu, o papildomų kriterijų (pvz., nurodyti rezonansą, registrą, diapazoną ir t. t.) kėlimas prieštarautų protingumo principui.
15. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas liudytojų M. S. ir T. D. parodymus ir grįsdamas jais nuteistųjų kaltę, atsižvelgė į visumą pirmiau nurodytų aplinkybių. Byloje nebuvo nustatyta, kad liudytojai iš anksto būtų žinoję, kurių asmenų pokalbio įrašas jiems pateikiamas, aplinkybės, iš kurių buvo atpažinti nuteistųjų balsai, skundžiamame nuosprendyje nurodytos konkrečiai, taip pat nėra pagrindo manyti, kad kuris nors iš pataisos įstaigos pareigūnų (liudytojų) turėtų tikslą apkalbėti nuteistuosius. Vertindamas liudytojų parodymus, apeliacinės instancijos teismas BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė.
16. Nuteistojo A. R. gynėja advokatė kasaciniame skunde taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančia specialisto išvada, nes ši yra tik tikėtina ir neįrodo, kad garso įrašuose užfiksuoti balsai yra būtent nuteistųjų.
17. Vertindamas byloje esančios specialisto išvados turinį, apeliacinės instancijos teismas analizavo tiek pačios išvados turinį, tiek ją pateikusių specialistų B. Šalnos ir L. Lyvienės parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme. Kaip teisingai pažymima kasaciniame skunde, pateikta išvada yra tikėtina: jos rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kad tikėtina, jog telefoninio įrašo fragmente, prasidedančiame žodžiais „Laba diena“ ir pasibaigiančiame žodžiais „Tai vat nepadėkite telefono ragelio, aš skambutį tuoj nukreipsiu“, užfiksuoto kalbančio vyro balsas ir kalba yra A. R.. Tikėtina, kad fragmente, prasidedančiame žodžiais „dabar sakykite, ar“ ir pasibaigiančiame žodžiais „Devyni, penki taip?“, užfiksuoto kalbančio vyro balsas ir kalba yra R. P.. Vis dėlto skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuotos priežastys, dėl kurių išvada yra būtent (tik) tikėtina. Iš specialistų išvados turinio matyti, kad išvada dėl A. R. balso tikėtina yra todėl, jog lyginamieji garso įrašai yra nepakankamai geros kokybės – kalbos signalas yra silpnas, toliau nuo mikrofono ir užtriukšmintas, skiriasi tiriamojo ir lyginamųjų garso įrašų sąlygos (telefonas-diktofonas) bei garso įrašų dažninė charakteristika. Dėl R. P. išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad skiriasi tiriamojo ir lyginamojo garso įrašų įrašymo sąlygos (telefonas-diktofonas) bei garso įrašų dažninė charakteristika, tai daro įtaką balso parametrų skaičiavimo metodų rezultatams. Be to, nurodyta, kad lyginamieji A. R. ir R. P. balso ir kalbos pavyzdžiai yra netinkami identifikacijai pagal balsą ir kalbą, kalbančiųjų signalai yra silpni, įrašyti aidžioje aplinkoje, iškraipyti. Apklausiami teismo posėdyje išvadą pateikę specialistai parodė, kad tiriamieji įrašai buvo telefoniniai, o kaip lyginamieji balso pavyzdžiai buvo pateikti diktofonu teismo posėdžio metu užfiksuoti kaltinamųjų balsai. Jų kokybė yra skirtinga, todėl ir buvo duota tikėtina išvada. Taip pat ekspertas B. Šalna nurodė, kad atlikus audityvinę (kuri yra viena iš fonoskopinės ekspertizės tyrimo dalių) analizę duodama tikėtina išvada arba kategoriška išvada, kad balsas yra ne to asmens. Tikėtina išvada yra aukščiausia ir reiškia, kad kalba tas pats asmuo, o kai duodama kategoriška išvada, foneminis tyrimas neatliekamas.
18. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, kurie nurodyti ir skundžiamame nuosprendyje, kad R. P. ir A. R. atsisakė pateikti savo balso lyginamuosius pavyzdžius. Šios aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi BPK nustatytų veiksmų galimoms abejonėms dėl nuteistųjų balso konstatavimo pašalinti. Atsisakydami pateikti lyginamuosius balso pavyzdžius, nuteistieji realizavo savo konstitucines ir BPK nustatytas teises į gynybą, teisę tylėti (BPK 21 straipsnio 4 dalis), tačiau ir be jų bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis jų kaltė buvo neabejotinai įrodyta.
19. Taigi, apeliacinės instancijos teismas išsamiai pagrindė, kodėl remiasi specialisto išvadoje pateiktais duomenimis konstatuodamas nuteistųjų kaltę. Pagal teismų praktiką, išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos, tikėtinos ar sąlyginės ir pan. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAtNTA3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-20-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-20-507/2015">2K-20-507/2015</a>, 2K-191-495/2020). Ekspertizės aktą ar eksperto ar specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Remiantis patirtimi, sukaupta teismams nagrinėjant ir vertinant specialiąsias žinias, baudžiamosiose bylose pagrindas nesiremti kaip įrodymu (civilinėse bylose – atmesti kaip įrodymą) eksperto išvada ar jos dalimi gali būti ne vien tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai ir tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, kurių visuma remdamasis teismas priėjo prie išvados dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118-489/2019">2K-118-489/2019</a>, 2K-67-489/2020). Nagrinėjamoje byloje specialisto išvadoje pateiktos išvados sutampa su pirmiau aptartais liudytojų M. S. ir T. D. parodymais, su informacija, kad pokalbiai užfiksuoti klausantis telefono numerio, kuriuo naudojosi asmenys, atliekantys bausmes Kybartų pataisos namuose, todėl konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas specialisto išvados turinį, BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė, išvados turinį lygino su kitais byloje esančiais ir tiesiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir padarė logišką ir pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų kaltės.
20. Kasaciniame skunde specialisto išvados turinys ginčijamas ir tuo aspektu, kad joje nėra konstatuotas A. R. dzūkiškas akcentas. Dėl šių gynybos argumentų taip pat pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas, jis konstatavo, kad specialisto išvadoje tarmiškumas nėra žymimas. Be to, buvo remtasi ir specialistės L. Lyvienės parodymais pirmosios instancijos teisme, juos duodama liudytoja parodė, kad klausant buvo užfiksuotas tarmiškumas, tačiau tokie požymiai specialisto išvadoje nėra žymimi.
21. Skundžiamame nuosprendyje, remiantis teismų praktika, konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas ir netiesioginiais įrodymais, kokiais šioje byloje laikytini liudytojų parodymai bei specialisto išvada. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-32/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-32/2010">2K-32/2010</a>, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados turi būti sujungti tarpusavyje nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI1LTUxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-125-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-125-511/2019">2K-125-511/2019</a>, 2K-204-689/2019). Kartu pripažintina, kad įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados, kaip nagrinėjamos bylos atveju, iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTcxLTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-571-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-571-976/2015">2K-571-976/2015</a>, 2K-103-976/2016, 2K-275-976/2017, 2K-264-976/2019, 2K-15-976/2021). Nors nagrinėjamoje byloje tiesioginių nuteistųjų kaltės įrodymų nėra, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad panašaus pobūdžio byloje tiesioginių kaltės įrodymų gali apskritai nebūti, nes kaltininkai atlieka laisvės atėmimo bausmes, jų judėjimo galimybės yra stipriai apribotos, todėl jie veikia per tarpininkus (su kitais bendrininkais), tiesiogiai nepriima, neišsiima ir nedisponuoja nusikalstamos veikos dalyku (pvz., pinigais).
22. Kasatorės N. Grubliauskienės skunde taip pat pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista BPK 193 ir 194 straipsniuose nustatyta daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti bei parodymo atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų tvarka. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, nes byloje atpažinimas BPK 193 ar 194 straipsnio pagrindais nebuvo atliekamas. Liudytojams M. S. ir T. D. telefono pokalbio garso įrašai pateikti ne siekiant, kad jie atpažintų iš anksto žinomą konkretų asmenį, o kad, remdamiesi turimomis žiniomis, suteiktų informacijos apie galimai nusikalstamą veiką padariusius asmenis. Nei procesine forma, nei esme toks procesinis veiksmas nelaikytinas parodymu atpažinti BPK 193 ar 194 straipsnio prasme. Be kita ko, parodymas atpažinti pagal garso įrašą galėtų būti atliekamas, pavyzdžiui, nukentėjusiajam, kad šis iš jam pateiktų skirtingų garso įrašų atpažintų kaltininko balsą, o nagrinėjamu atveju liudytojai neturėjo informacijos, kokio asmens balsą reikia atpažinti, todėl ir kitų lyginamųjų pavyzdžių pateikimas būtų nelogiškas ir netikslingas.
23. Remdamasi pirmiau išdėstytų argumentų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų R. P. ir A. R. kaltė yra įrodyta išsamia ir motyvuota pirmiau aptartų įrodymų visumos analize ir skundžiamas nuosprendis BPK 20 straipsnio trūkumų, nurodomų kasaciniuose skunduose, neturi.
Dėl BPK 217 straipsnio 8 dalies pažeidimo
24. Nuteistasis R. P. kasaciniame skunde teigia, kad jam nebuvo pranešta apie atnaujintą ikiteisminį tyrimą šioje byloje, taigi, jis neturėjo galimybės skųsti tokį prokuroro sprendimą. Nors kasatoriaus nurodomos aplinkybės yra teisingos, teisėjų kolegija esminio BPK pažeidimo šiuo atveju nenustatė.
25. Pagal BPK 217 straipsnio 8 dalį apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams. Šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Apie atsisakymą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą pranešama skundą padavusiam proceso dalyviui, kuris tokį sprendimą gali apskųsti.
26. Nagrinėjamoje byloje 2018 m. rugsėjo 21 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. 2019 m. vasario 6 d. aukštesniojo prokuroro nutarimu panaikintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir tyrimas atnaujintas. Tos pačios dienos prokuroro raštu Kybartų pataisos namų direkcija buvo įpareigota informuoti R. P. apie aukštesniojo prokuroro sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų informuotas apie minėtą prokuroro nutarimą.
27. BPK 217 straipsnio 8 dalies reikalavimas šioje byloje nebuvo įvykdytas, tačiau teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti esminio BPK pažeidimo, turėjusio reikšmės teisingam ir pagrįstam sprendimui byloje priimti. Jau po aptariamo prokuroro nutarimo priėmimo R. P. buvo apklaustas dar kartą, jam įteiktas pranešimas apie įtarimą. Užbaigus ikiteisminį tyrimą nuteistasis susipažino su bylos medžiaga, pastabų dėl bylos medžiagos turinio nepareiškė. Nei nagrinėjant bylą pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėjas aptariamo BPK pažeidimo nenurodė, nekvestionavo ikiteisminio tyrimo atnaujinimo pagrįstumo. Nuteistojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir teisė į gynybą nebuvo pažeistos ar kitaip suvaržytos. Iš visumos bylos duomenų analizės matyti, kad aptariamas proceso teisės pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir nedarė įtakos R. P. kaltės konstatavimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
28. Remdamasi visuma pirmiau išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra išsamus ir pagrįstas, tinkamai motyvuotas, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadaryta, todėl pagrindo jį naikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. P., nuteistojo A. R. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Aurelijus Gutauskas
Alvydas Pikelis
