Baudžiamoji byla Nr. 2A-9-628/2021
Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00370-2013-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.1.3; 1.1.4.2; 1.1.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,
nuteistosios B. J. (M.) gynėjui advokatui Tomui Januškevičiui,
teismo posėdyje išnagrinėjo pagal nuteistosios B. J. (M.) gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus pareiškimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 3 punkto pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 22 d. nutartimi atnaujintą bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi gynėjo ir prokurorės, prašiusių pareiškimą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiu B. J. (M.) nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais, atidėtas vieneriems metams, paskiriant atitinkamus įpareigojimus.
2. B. J. (M.) nuteista už tai, kad, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, veikdama bendrininkų grupe su Ž. Š., 2013 m. balandžio 20 d. 18.37 val. iš UAB „E“ priklausančios parduotuvės „Šilas“, esančios Kaune, A. Juozapavičiaus pr. 33, alkoholio skyriaus paėmė 36,99 Lt (10,71 Eur) vertės butelį brendžio „Stock“, 67,99 Lt (19,69 Eur) vertės butelį brendžio „Tores 10“ ir 56,99 Lt (16,50 Eur) vertės butelį romo „Bacardi Superior“, iš jų du kartu su Ž. Š. sudėjo į jos rankinę, o šiam padėjus ant kasos prekystalio du butelius alkoholinių gėrimų, vieną jų – butelį brendžio „Stock“ – paėmė į rankas ir taip jį laikydama praėjo pro kasas už jį bei kitus du alkoholinių gėrimų butelius nesumokėjusi, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes už kasų buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo, taip UAB „E“ padarė 161,97 Lt (46,91 Eur) turtinę žalą.
3. Apeliacine ir kasacine tvarka byla nenagrinėta.
4. Pagal nuteistosios B. J. (M.) gynėjo advokato T. Januškevičiaus pareiškimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 22 d. nutartimi buvo atnaujinta baudžiamoji byla.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
5. Pareiškimu nuteistosios B. J. (M.) gynėjas advokatas T. Januškevičius prašo: 1) B. J. (M.) nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį; 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendį, Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį ir bylą nutraukti, nes nepadaryta nusikalstama veika.
5.1. Pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, B. J. (M.) veika turi būti perkvalifikuota pagal lengvesnį baudžiamąjį įstatymą – BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir byla jai nutrauktina, atsižvelgiant į nuteistosios teisinę padėtį lengvinančio baudžiamojo įstatymo (BK 190 straipsnio 1 dalis) grįžtamąją galią.
5.2. Pagal teismų praktiką, vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai. Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LTY5Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245-696/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245-696/2015">2K-245-696/2015</a>).
5.3. Taigi, nustatant vagystę kvalifikuojantį požymį (padarymo būdą) – atvirumą, ypač svarbus subjektyvusis momentas, t. y. ne tai, kaip atrodo atliekami veiksmai kitiems, bet kaip pats kaltininkas juos suvokia. Kitaip tariant, kai kiti asmenys mato, kaip kaltininkas vagia, tačiau jis pats mano, jog veikia slaptai, nėra pagrindo konstatuoti atvirosios vagystės.
5.4. Teismo nuosprendyje, dėstant nusikalstamos veikos aplinkybes, nėra nurodyta, kad vagystė vykdyta atvirai, nurodyta tik tai, kad veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, nes nustatytas vagystę kvalifikuojantis požymis (atviroji vagystė). Tokia teismo argumentacija dėl vagystės atvirumo yra deklaratyvi, nemotyvuota ir nepagrįsta. Teismas atvirąją vagystę konstatavo tik dėl to, kad vagystės faktą pastebėjo parduotuvės apsaugos darbuotojas, ir dėl to, kad B. J. (M.), praeidama pro kasą, vieną butelį laikė rankoje. Tačiau bylos įrodymų visuma (liudytojo D. K., nuteistųjų parodymai, vaizdo įrašas) patvirtina, kad B. J. (M.), eidama pro kasą laikydama rankoje vieną alkoholinio gėrimo butelį bei nešdama rankinėje du butelius, buvo įsitikinusi, kad veikia slaptai, ir to siekė (abu nuteistieji teigė, kad B. J. (M.) rankoje laikomą butelį pridengė kita ranka) bei nesuprato, kad apsaugos darbuotojas, kasininkė ar kiti asmenys pastebėjo (suvokė) jos vykdomą vagystę (beje, kasininkė vagystės ir nepastebėjo). B. J. (M.), praėjusi kasą, rankoje laikomą alkoholinio gėrimo butelį nedelsdama įdėjo į rankinę, o sulaikymo metu visi trys buteliai buvo rasti jos rankinėje. Tai dar kartą patvirtina jos tyčios turinį, kad nusikalstamą veiką siekė įvykdyti slapta. Teismas šias aplinkybes ignoravo ir tai lėmė netinkamą veikos kvalifikavimą bei B. J. (M.) nuteisimą už sunkesnę nusikalstamą veiką.
5.5. Pagal nustatytas faktines aplinkybes B. J. (M.) veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, t. y. analogiškai kaip ir bendravykdžio Ž. Š. Skirtingas bendrininkų veikos kvalifikavimas, kai nenustatytas vieno iš bendrininkų (B. J. (M.)) ekscesas (susitarimo vykdyti slaptą vagystę ribų peržengimas), dar kartą patvirtina netinkamą veikos kvalifikavimą.
5.6. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Palyginus BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijas, matyti, kad pagal naująją įstatymo redakciją turtas, neviršijantis 3 MGL, nelaikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme. Nusikalstamos veikos padarymo metu 1 MGL prilygo 130 Lt (37 Eur). Taigi, BK 190 straipsnio 1 dalies nuostata, kurios pagrindu dekriminalizuotas svetimo turto, neviršijančio 3 MGL dydžio vertės, pagrobimas, švelnina B. J. (M.) teisinę padėtį. Todėl, jos veiką perkvalifikavus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, baudžiamoji byla turėtų būti nutraukta, nes ši veika nuo 2015 m. sausio 1 d. nelaikoma nusikalstama.
5.7. Nors nuteistąją apibūdinančios aplinkybės ir nėra susijusios su baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindais, turėtų būti atkreiptas dėmesys į tai, kad B. J. (M.) nusikalstamą veiką padarė būdama 23 metų amžiaus, šiuo metu ji subrendo kaip asmenybė, dėl jaunystės klaidų padarė išvadas, iš esmės pakeitė gyvenimo būdą, naujų teisės pažeidimų nedaro, sukūrė šeimą, augina dvi dukteris, dirba ir gyvena užsienyje, todėl gresiantis šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimas kelia jai didelį nerimą dėl ateities, dėl galimybės pasirūpinti savo vaikais.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistosios B. J. (M.) gynėjo advokato T. Januškevičiaus pareiškimas tenkintinas.
Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo
7. Nuteistosios gynėjo pareiškime nurodyti argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies – taikymo B. J. (M.) pagrįsti.
8. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiu nustatyta, kad 2013 m. balandžio 20 d. 18.37 val. B. J. (M.), veikdama bendrininkų grupe su Ž. Š., iš parduotuvės „Šilas“, priklausančios UAB „E“, alkoholio skyriaus paėmė 36,99 Lt (10,71 Eur) vertės butelį brendžio „Stock“, 67,99 Lt (19,69 Eur) vertės butelį brendžio „Tores 10“ ir 56,99 Lt (16,50 Eur) vertės butelį romo „Bacardi Superior“, iš jų du kartu su Ž. Š. sudėjo į jos rankinę, o abiem atėjus prie kasos ir Ž. Š. padėjus ant prekystalio du butelius alkoholinių gėrimų, vieną jų – butelį brendžio „Stock“ – B. J. (M.) paėmė ir laikydama rankose praėjo pro kasą, taip už šį butelį ir kitus du alkoholinių gėrimų butelius, esančius rankinėje, nesumokėdami pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes B. J. (M.) už kasos buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo; tokiais veiksmais UAB „E“ buvo padaryta 161,97 Lt (46,91 Eur) turtinė žala.
9. Nors pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo redakcija) pagrobto turto vertė viršijo 1 MGL, bet neviršijo 3 MGL dydžio sumos, B. J. (M.) nusikalstama veika buvo kvalifikuota kaip pasikėsinimas padaryti atvirąją vagystę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, nes, teismo vertinimu, kaltininkė pagrobė svetimą turtą atvirai. Tuo tarpu jos bendrininko Ž. Š. nusikalstamus veiksmus, nenustatęs vagystę kvalifikuojančių požymių, teismas kvalifikavo kaip pasikėsinimą pagrobti nedidelės vertės turtą – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį.
10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, kvalifikuodamas B. J. (M.) nusikalstamus veiksmus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį kaip pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą atvirai, akivaizdžiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
11. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veikos padarymo metu galiojusi 2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-428/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-428/2011">2K-428/2011</a>, 2K-91/2013). Išvada, kad svetimas turtas pagrobtas atvirai, daroma ir veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tada, kai kaltininkas nusikalstamą veiką atlieka žinodamas, jog svetimas turtas pagrobiamas kitiems asmenims, nesantiems vagystės bendrininkais, suvokiant neteisėto turto pagrobimo faktą. Ir priešingai, išvada, kad svetimas turtas pagrobtas atvirai, negali būti daroma, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nematant, negirdint); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau apsimeta, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, jog veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2011). Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai.
12. Patikrinus Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiu nustatytas B. J. (M.) ir jos bendrininko Ž. Š. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jų parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, ir kitą bylos medžiagą, matyti, kad abu nuteistieji, būdami parduotuvės alkoholio skyriuje, paėmė du butelius alkoholinių gėrimų, juos įdėjo į B. J. (M.) krepšį, dar po vieną butelį turėjo rankose. Ž. Š. atnešė du butelius ir padėjo ant prekystalio prie kasos, stengdamasis sudaryti įspūdį, kad šias prekes pirks, o pritrūkus pinigų, jų atsisakys. Tuo metu B. J. (M.) paėmė nuo prekystalio vieną butelį ir jį pridengusi ranka, kad nebūtų taip matyti, praėjo pro kasą, taip išsinešdama tris butelius alkoholinių gėrimų (vieną rankoje, kitus du rankinėje). B. J. (M.) iš karto rankoje turimą butelį įdėjo į savo krepšį. Nei parduotuvės lankytojai, nei pardavėja nepastebėjo, kad ji nešasi alkoholinius gėrimus. B. J. (M.) teismui paaiškino, kad nešdama butelius su alkoholiniais gėrimais pro kasą suprato, jog yra tikimybė (rizika), kad jie gali būti sulaikyti, bet ji nepastebėjo, kad kas nors būtų matęs ją vagiančią brendį. Taigi, įvertinus B. J. (M.) situacijos, kuriai esant ji padarė nusikalstamus veiksmus, suvokimą, akivaizdu, kad ji, kaip ir Ž. Š., turėdami bendrą tyčią, veikė slaptai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas pripažino, jog inkriminuotą vagystę B. J. (M.) ir Ž. Š. padarė veikdami bendrininkų grupe, abiejų nusikalstamus veiksmus kvalifikavo skirtingai, t. y. B. J. (M.) – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, o Ž. Š. – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAzLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-103/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-103/2008">2K-103/2008</a>, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bendrininkų susitarimo įvykdyti slaptą vagystę ribų peržengimo nenustatė. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes B. J. (M.) nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį.
13. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2010 m. gruodžio 10 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Įstatymų leidėjas 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. sausio 1 d., naujai išaiškino nedidelės vertės turto sąvoką – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Palyginus BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijas, matyti, kad pagal naująją įstatymo redakciją turtas, neviršijantis 3 MGL, nelaikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme. Nusikalstamos veikos padarymo metu 1 MGL prilygo 130 Lt (37 Eur). Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad B. J. (M.) kaltinime nurodytomis aplinkybėmis iš parduotuvės slapta pagrobė alkoholinių gėrimų, kurių bendra vertė – 161,97 Lt (46,91 Eur), t. y. pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos. Taigi konstatuotina, kad įstatymų leidėjas nuo 2015 m. sausio 1 d. dekriminalizavo veiką, už kurios padarymą buvo nuteista B. J. (M.), todėl taikytinos BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes veikos nusikalstamumą panaikinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendis dėl B. J. (M.) naikintinas, pripažinus, kad šiuo metu jos veikoje nėra nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo sudėties, todėl baudžiamoji byla jai nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
14. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 20 d. ir pateiktas vykdyti Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriui. Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartimi, tenkindamas Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimą, panaikino B. J. (M.) bausmės vykdymo atidėjimą ir nusprendė vykdyti 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šiai nutarčiai vykdyti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus konvojaus būriui buvo išsiųstas Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. patvarkymas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad B. J. (M.) būtų pradėjusi atlikti (ar jau atlikusi) jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi naikinamas dėl B. J. (M.) priimtas Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendis ir baudžiamoji byla jai nutraukiama, taip pat naikintina ir minėta Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis, o jos pagrindu priimtas 2014 m. kovo 17 d. patvarkymas negali būti vykdomas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendį, kuriuo B. J. (M.) nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, ir bylą B. J. (M.) nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį, kuria buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas B. J. (M.) ir nuspręsta vykdyti 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Alvydas Pikelis
Sigita Jokimaitė
