Dėl teismo sprendimo nevykdymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-284/2007

Procesinio sprendimo kategorija 129.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų I. U. (I. U.) ir uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“ kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo; suinteresuoti asmenys: LKAB „Klaipėdos smeltė“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, UAB „Birių krovinių terminalas“.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškimo esmė

Antstolė V. Daugirdienė 2006 m. kovo 28 d. kreipėsi su pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir pareiškime bei patikslintame pareiškime nurodė, kad ji vykdo išieškojimą pagal išieškotojo UAB „Birių krovinių terminalas“ pateiktą vykdomąjį raštą, kuris išduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 28 d. sprendimo pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2006 m. vasario 13 d. nutartimi pakeitė nurodyto sprendimo įvykdymo tvarką ir įpareigojo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją (toliau – Direkcija) per 30 dienų po UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymo gavimo dienos parengti žemės sklypo, reikalingo UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausančių statinių tiesioginei paskirčiai, žemės nuomos sutarčiai sudaryti, planą, suformuotą pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo projektą, bei nustatyti 101–104 krantinių naudojimo tvarką. Antstolė teigė, kad skolininkai Direkcija, UAB „Klaipėdos Smeltė“ privalėjo įvykdyti antstolio nurodymus, tačiau 2006 m. kovo 22 ir 23 d. aktais užfiksuota, jog antstolio reikalavimai nebuvo įvykdyti.

Antstolė, remdamasis CPK 593 straipsniu, prašė teismo išspręsti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 28 d. sprendimo neįvykdymo klausimą ir skirti baudą Direkcijos vadovui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi antstolės prašymą atmetė, priteisė valstybei iš antstolės 11,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 28 d. sprendime, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartyje, kuria nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo tvarka, visi byloje dalyvaujantys asmenys buvo įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus. Teismas taip pat nurodė, kad vykdydama kasacinio teismo nutartį Direkcija kreipėsi į išieškotoją UAB „Birių krovinių terminalas“ ir prašė pateikti uosto teritorijoje esančių statinių inventorinių bylų, įregistruotų VĮ Registrų centre, kopijas, kuriomis vadovaujantis būtų suformuotas uosto žemės sklypas tokia apimtimi, kuri reikalinga UAB „Birių krovinių terminalas“ tiesioginei pastatų paskirčiai (T. 1, b. l. 50, 51). Negavusi prašomų bylų, Direkcija vėl kreipėsi į išieškotoją ir klausė, ar 2004 m. gruodžio 10 d. rašte pateiktose inventorinėse bylose užfiksuoti duomenys atitinka šiuo metu esančią faktinę padėtį (T. 1, b. l. 57). Nustatytu terminu negavusi atsakymo į paklausimą iš UAB „Birių krovinių terminalas“, Direkcija 2006 m. kovo 9 d. užsakė žemės sklypo planą pagal turimas inventorines bylas (T. 1, b. l. 58). Atsakydamas į analogišką Direkcijos paklausimą, suinteresuotas asmuo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ pateikė Direkcijai pastatų ir statinių prie krantinių Nr. 104–105 sąrašą ir kadastro bylų kopijas (T. 1, b. l. 65–68). Teismas nustatė, kad pagal gautas inventorines bylas UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2006 m. kovo 15 d. parengė planus, kuriuos Direkcija po dviejų dienų išsiuntė LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir UAB „Birių krovinių terminalas“, prašydama juos suderinti su gretimų uosto žemės sklypų nuomininkais ir pateikti žemės nuomos sutarčiai sudaryti (T. 1, b. l. 59–63). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išieškotojas UAB „Birių krovinių terminalas“ Direkcijai nepateikė pastabų dėl žemės sklypų planų ir jų negrąžino. Dėl to teismas padarė išvadą, kad išieškotojas, būdamas kvalifikuotas teisinių santykių dalyvis, nesiekė greitai, rūpestingai, sąžiningai ir tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Teismas nurodė, kad antstolė neanalizavo žemės sklypų planų ir formaliai taikė CPK 771 straipsnio 5 dalį. Teismas pabrėžė, kad Direkcija pateikė įrodymus, jog ji darė viską, kad kasacinio teismo nutartis būtų įvykdyta, bet tinkamas sprendimo įvykdymas taip pat priklauso nuo UAB „Birių krovinių terminalas“ ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu kilo šalių ginčas dėl žemės sklypo planų atitikties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartyje nustatytai teismų procesinių sprendimų vykdymo tvarkai, tai jis turi būti sprendžiama pagal ginčo teisenos taisykles.

Teismas nurodė, kad CK 6.545 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atskiri įstatymai gali nustatyti žemės sklypų jūrų uosto teritorijoje nuomos ypatumus. Dėl to, remdamasis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 2 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, 9 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 2 dalimi, 25 straipsnio 1 dalimi, susisiekimo ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 70 „Dėl tipinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties formos patvirtinimo“, teismas konstatavo, kad, nesudarius žemės nuomos sutarties, negalima nustatyti ir krantinių naudojimo tvarkos, ir atmetė su šiuo klausimu susijusius antstolės argumentus.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 9 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens UAB „Birių krovinių terminalas“ atskirąjį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo taikyti poveikio priemonių skolininkams, nes Direkcija įvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartyje nustatytą įpareigojimą ir parengė žemės sklypo, reikalingo UAB „Birių krovinių terminalo“ veiklai, projektą, nustatė krantinių naudojimo tvarką (T. 1, b. l. 73). Teismas nurodė, kad, UAB „Birių krovinių terminalas“ nuomone, Direkcija nepagrįstai suteikė didesnes teises UAB „Klaipėdos Smeltė“, bet nei antstolė, nei išieškotojas nenurodė teisės akto, teismo sprendimo ar vykdomojo dokumento nuostatų, įpareigojančių Direkciją spręsti uosto žemės naudotojų ginčus. Teismas taip pat nurodė, kad atskirąjį skundą padavė turintis įgalinimus asmuo, nes jis, kaip bendrovės direktorius, įregistruotas juridinių asmenų registre, byloje nepateikta duomenų apie tai, jog UAB „Birių krovinių terminalas“ atstovavimas byloje yra netinkamas.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai, nurodymas apie prisidėjimą

Kasaciniu skundu I. U. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 9 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Klaipėdos apygardos teismas pažeidė CPK 301 straipsnį, 331 straipsnio 3, 4 dalis, nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 6, 10 punktuose, 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 14 punkte, nes nutartyje neišdėstė pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės, išieškotojo atskirojo skundo argumentų, dėl jų nepasisakė, taip pat neišdėstė motyvų, dėl kurių padarė išvadą, kad Direkcija tinkamai įvykdė teismo sprendimą, t. y. parengė planą, atitinkantį teismo sprendime nustatytus reikalavimus. Kasatoriaus nuomone, teismas rėmėsi vieninteliu ir nepatikimu įrodymu – Direkcijos raštu kasaciniam teismui, kuriame teigiama, kad teismo sprendimas įvykdytas. Dėl to, kasatoriaus teigimu, skundžiama teismo nutartis negalioja dėl absoliutaus pagrindo: ji yra be motyvų (CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas pažeidė Teismų įstatymo 9 straipsnį, CPK 18 straipsnį, 182 straipsnio 2 punktą, 279 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 6.2 punkte suformuotos teismų praktikos, nes neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-706-33/2006, nustatytą prejudicinį faktą, kad Direkcija per teismo sprendime nustatytą terminą neparengė uosto žemės nuomos sutarčiai sudaryti reikalingo žemės sklypo plano ir nevykdė teismo įpareigojimo dėl krantinių perdavimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnį, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje J. v. Lietuva, byla Nr. 41510/98, nes, atmetęs antstolės pareiškimą, neišsprendė teismo sprendimo įvykdymo klausimo, todėl teismo sprendimas yra nevykdomas ir pažeidžiamos UAB „Birių krovinių terminalas“ teisės.

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB „Birių krovinių terminalas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 9 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 3, 4 dalis, nes nutartyje neišdėstė pirmosios instancijos teismo nutarties esmės, UAB „Birių krovinių terminalas“ atskirojo skundo argumentų, nenurodė motyvų, dėl kurių nesutiko su atskirojo skundo argumentais ir kodėl atmetė UAB „Birių krovinių terminalas pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad Direkcija neįvykdė teismo sprendimo.

Klaipėdos apygardos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 dalį, 279 straipsnio 4 dalį, nes nesivadavo prejudiciniais faktais, nustatytais Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje kitoje civilinėje byloje Nr. 2S-706-33/2006.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnį, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalį, nes, atmetęs antstolės pareiškimą, neišsprendė teismo sprendimo įvykdymo klausimo, todėl teismo sprendimas yra nevykdomas ir pažeidžiamos UAB „Birių krovinių terminalas“ teisės.

Kasatorius pažymėjo, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ generalinis direktorius turi teisę pasirašyti teismui pateikiamus procesinius dokumentus, nes kitose bylose teismai yra pripažinę šią D. B. teisę, tai atitinka Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, DK 111 straipsnio 1 dalį, 126 straipsnio 2 dalį.

Atsiliepime į kasacinius skundus suinteresuotas asmuo LKAB „Klaipėdos smeltė“ prašo nutraukti kasacinį procesą, kasacinius skundus atmesti ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad, LKAB „Klaipėdos smeltė“ nuomone, kasacinis procesas turi būti nutrauktas, nes I. U. nėra šioje byloje dalyvaujantis asmuo, o D. B. (D. B.) ir R. M. (R. M.) neturi teisės pasirašyti kasacinio skundo. Taigi, suinteresuoto asmens nuomone, I. U. neturi CPK 342 straipsnyje nustatytos teisės paduoti kasacinį skundą. Kadangi byla nenagrinėtina kasaciniame teisme, tai kasacinis procesas turi būti nutrauktas (CPK 340 straipsnio 5 dalis, 293 straipsnio 1 punktas). Atsiliepime teigiama, kad I. U. teisė į teismą nepažeista, nes jis turi teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Suinteresuotas asmuo tvirtina, kad D. B. neturi teisės pasirašyti kasacinio skundo UAB „Birių krovinių terminalas“ vardu, nes jo įgaliojimų terminas yra pasibaigęs. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius UAB „Birių krovinių terminalas“ nepagrįstai remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 26 d. ir 2006 m. lapkričio 9 d. nutartimis, nes jose teismas išsamiai ir visapusiškai nenagrinėjo D. B. įgaliojimo klausimo. Atsiliepime tvirtinama, kad, sprendžiant D. B. įgaliojimų klausimą, reikėtų vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. AS1-573/2006, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartimi, kuriose, visapusiškai ištyrus UAB „Birių krovinių terminalas“ bendrovės vadovo skyrimo aplinkybes, konstatuota, kad D. B. neturi teisės pasirašyti procesinių dokumentų. Atsiliepime teigiama, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3483-625/2006 neturi reikšmės, nes jis yra apskųstas apeliacine tvarka, apeliacinis skundas neišnagrinėtas. LKAB „Klaipėdos smeltė“ nurodo, kad kasacinio skundo argumentas dėl D. B. darbo sutarties tapimo neterminuota yra nepagrįstas, nes tai neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė, byla Nr. 3K-3-760/2001). Bendrovę ir jos vadovą sieja pavedimo teisiniai santykiai, todėl įgaliojime nustatytas bendrovės vadovo įgaliojimų pabaigos terminas yra naikinamasis. Dėl to, pasibaigus D. B. darbo sutartyje nustatytam jo kadencijos terminui, šis asmuo neturi teisės atstovauti bendrovei, priešingu atveju, LKAB „Klaipėdos smeltė“ nuomone, būtų pažeista UAB „Birių krovinių terminalas“ akcininkų teisė skirti ir atšaukti bendrovės vadovą. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, 37 straipsnio 4 dalyje nenustatyta, kad bendrovėje visada turi būti bendrovės vadovas. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad Juridinių asmenų registre nurodytas konkretus D. B., kaip bendrovės vadovo, įgaliojimų terminas. LKAB „Klaipėdos smeltė“ nurodo, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ netinkamai aiškina materialiosios teisės normas, reglamentuojančias kito asmens reikalų tvarkymą (CK 6.229 straipsnio 1 dalis, 6.230 straipsnio 3 dalis, 6.232 straipsnis, 6.235 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad apskųsta teismo nutartis atitinka CPK 331 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismui nutartyje neprivalu pasisakyti dėl argumentų, nesusijusių su nagrinėjama byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002). Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriai nedetalizuoja, kokie argumentai ir įrodymai, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, galėjo turėti įtakos teismo nutarties neteisėtumui. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad kasatoriai nepagrįstai remiasi kitoje civilinėje byloje priimta Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartimi ir joje nustatytomis aplinkybėmis, nes jos nėra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje. Taip yra dėl to, kad skiriasi kasatorių nurodytos ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės. Kasatorių nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar antstolė V. Daugirdienė pagrįstai surašė 2006 m. kovo 23 d. aktą „Dėl teismo sprendimo neįvykdymo“. Be to, atsiliepime teigiama, kad kasatorių nurodytoje byloje teismas tik pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų apie naudojimosi krantinėmis tvarkos nustatymą, bet nekonstatavo, kad Direkcija neįvykdė teismo įpareigojimo parengti šią tvarką. Be to, suinteresuotas asmuo teigia, kad kasaciniuose skunduose pateikiami argumentai yra susiję su faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Atsiliepime į I. U. kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Direkcija prašo nutraukti kasacinį procesą ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad I. U. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl jis neturi teisės paduoti kasacinio skundo ir inicijuoti kasacinio proceso. Taigi kasacinis procesas turi būti nutrauktas, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. AB „Dainava“, byla Nr. 3K-3-499/2005). Atsiliepime teigiama, kad, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu, reikia remtis konstituciniu teisinės valstybės principu, suponuojančiu jurisprudencijos tęstinumą, t. y. bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama. Suinteresuotas asmuo teigia, kad nurodytos nuostatos nepaisymas reikštų Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui ir kitų principų nepaisymą.

Atsiliepime į UAB „Birių krovinių terminalas“ kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Direkcija prašo nutraukti kasacinį procesą ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinį skundą pasirašė neįgalioti asmenys, todėl kasacinis procesas nutrauktinas. Suinteresuotas asmuo remiasi tais pačiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir Konstitucinio Teismo nutarimu kaip ir atsiliepime į I. U. kasacinį skundą. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutartį, kurioje konstatuota, kad D. B. ir R. M. neturi įgaliojimų teisme atlikti procesinius veiksmus. Suinteresuoto asmens nuomone, nagrinėjamoje byloje reikia vadovautis prejudiciniais faktais, nustatytais pirmiau nurodytoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsiliepime nurodoma, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ nenurodė kasacijos pagrindų. Suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad jis nerengia žemėtvarkos schemų, todėl 2006 m. kovo 6 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ buvo pateiktas užsakymas skubiai parengti uosto žemės sklypo, reikalingo UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausančių statinių tiesioginei paskirčiai, planą. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2006 m. kovo 15 d. pateikė nurodytą planą, kurio neginčijo nei UAB „Birių krovinių terminalas“, nei LKAB „Klaipėdos smeltė“. Dėl to atsiliepime tvirtinama, kad Direkcija vykdė teismo sprendimą. Be to, suinteresuoto asmens nuomone, UAB „Birų krovinių terminalas“ nesuinteresuotas, kad LKAB „Klaipėdos smeltė“ įvykdytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartį, trukdo LKAB „Klaipėdos smeltė“ naudotis atitinkamomis krantinėmis. Atsiliepime nurodoma, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ atsisako sudaryti nuomos sutartį, o to nepadarius, negalima perduoti ir krantinių. Taip pat suinteresuotas asmuo teigia, kad ginčas dėl žemės sklypo turi būti sprendžiamas atskiroje civilinėje byloje.

UAB „Birių krovinių terminalas“ pateikė prisidėjimą prie I. U. kasacinio skundo, šis pateikė prisidėjimą prie UAB „Birių krovinių terminalas“ kasacinio skundo.

konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad antstolė V. Daugirdienė vykdo išieškojimą pagal išieškotojo UAB „Birių krovinių terminalas“ pateiktą vykdomąjį raštą, išduotą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 28 d. sprendimo pagrindu, pagal kurį Direkcija įpareigota per 30 dienų po UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymo gavimo dienos parengti žemės sklypo, reikalingo UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausančių statinių tiesioginei paskirčiai, žemės nuomos sutarčiai sudaryti, planą, suformuotą pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo projektą, bei nustatyti 101–104 krantinių naudojimo tvarką. Antstolis 2006 m. kovo 22 ir 23 d. aktais užfiksavo, kad LKAB „Klaipėdos smeltė“ teismo sprendimo nevykdo. Teismai nustatė, kad Direkcija kreipėsi į išieškotoją UAB „Birių krovinių terminalas“ ir prašė pateikti uosto teritorijoje esančių statinių inventorinių bylų, įregistruotų VĮ Registrų centre, kopijas, kuriomis vadovaujantis būtų suformuotas uosto žemės sklypas tokia apimtimi, kuri reikalinga UAB „Birių krovinių terminalas“ tiesioginei pastatų paskirčiai. Nustatytu terminu negavusi UAB „Birių krovinių terminalas“ atsakymo, Direkcija 2006 m. kovo 9 d. užsakė žemės sklypo planą pagal turimas inventorines bylas. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2006 m. kovo 15 d. parengė planus. Išieškotojas UAB „Birių krovinių terminalas“ nesutinka su planuose nustatyto žemės sklypo dydžiu ir ribomis.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 585 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Taip pat proceso teisės normose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą (BK 231 straipsnis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad I. U. ir UAB „Birių krovinių terminalas“ kasaciniai skundai tenkintini, remiantis tokiais motyvais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. gruodžio 7 d. nutartimi pripažino, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ turi teisę ne konkurso (ne aukciono) tvarka su Direkcija sudaryti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį dėl UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausančių statinių tiesioginei paskirčiai reikalingo žemės sklypo nuomos bei 101–104 krantinių naudojimo. Be to, LKAB „Klaipėdos Smeltė“ įpareigota vykdyti 2002 m. sausio 16 d. susitarimu Nr. 904/9, 2002 m. vasario 4 d. papildomu susitarimu Nr. 1022, sudarytais su UAB „Birių krovinių terminalas“, prisiimtą prievolę atsisakyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo, reikalingo UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausančius statinius naudoti pagal tiesioginę paskirtį, nuomos. Būtent šia teismo nutartimi pareiškėjui pripažinta turtinė teisė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartyje konstatuota, kad nurodyta turtinė teisė gali būti įgyvendinama tik per teismo nustatytą terminą LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir Direkcijai atliekant konkrečius veiksmus, įgyvendinant pareiškėjo teisę į konkretų žemės sklypą, reikalingą UAB „Birių krovinių terminalas“ statiniams naudoti pagal tiesioginę paskirtį, bei teisę naudotis 101–104 krantinėmis. Dėl šių priežasčių išplėstinė teisėjų kolegija pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 28 d. sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutarties vykdymo tvarką, nustatydama konkrečius įpareigojimus ginčo šalims ir konkrečius terminus jiems įvykdyti.

Išnagrinėję antstolės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, teismai nustatė, kad Direkcija įvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartyje nustatytą įpareigojimą ir parengė žemės sklypo, reikalingo UAB „Birių krovinių terminalo“ veiklai, projektą, nustatė krantinių naudojimo tvarką. Vis dėlto, pripažindami, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, teismai nesvarstė Direkcijos atliktų veiksmų: ar parengtame plane nurodyti 283 kv. m ir 21983 kv. m ploto žemės sklypai yra pakankami UAB „Birių krovinių terminalas“ statiniams naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Be to, Direkcijos pateiktame plane nurodyta, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ naudotis reikalingos su uosto žemės sklypu besiribojančios 103–104 krantinės ir 102 krantinės dalis (T. 1, b. l. 73). Pabrėžtina, kad iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutarties ir 2006 m. vasario 13 d. nutarties, kuria pakeista vykdymo tvarka, matyti, jog pripažinta UAB „Birių krovinių terminalas“ teisė sudaryti sutartį dėl 101–104 krantinių naudojimo. Tai patvirtina, kad reikalavimas dėl 101–104 krantinių naudojimosi tvarkos iš viso yra neįvykdytas. Tai, beje, konstatuota ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartyje, išnagrinėjus apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal Direkcijos pareiškimą dėl antstolės V. Daugirdienės veiksmų (civilinė byla Nr. 2S-706-33/2006). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutarties, kuria pakeista sprendimo vykdymo tvarka, motyvuojamojoje dalyje teigiama, jog turi būti atsižvelgiama į LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir UAB „Birių krovinių terminalas“ 2002 m. sausio 16 d. susitarimą Nr. 904/9, 2002 m. vasario 4 d. papildomą susitarimą Nr. 1022, kuriais prisiimta prievolė atsisakyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo, reikalingo naudoti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius statinius, ir kuriuose iš esmės apibrėžtas būsimos žemės nuomos sutarties objektas, numatyti tam tikri konkretūs šalių veiksmai. Iš suinteresuotų asmenų, kuriems nustatyti įpareigojimai, veiksmų matyti, kad iš esmės į tai nebuvo atsižvelgta. Tokiu atveju, kai suinteresuoti asmenys nurodo skirtingą žemės sklypo plotą, reikalingą UAB „Birių krovinių terminalas“ statiniams naudoti pagal tiesioginę paskirtį, lieka neaišku, kokio dydžio žemės sklypas reikalingas statiniams naudoti, todėl taip pat tampa neaišku, ar teismo sprendimas yra įvykdytas. UAB „Birių krovinių terminalas“ teigimu, Direkcijos pasiūlytas žemės sklypo plotas neapima net teritorijos, kur yra pastatyti išieškotojo pastatai. Teismai to netyrė ir nevertino. Tenka pažymėti, kad ginčai dėl UAB „Birių krovinių terminalas“ teisės nuomotis žemės sklypą, reikalingą statiniams naudoti pagal tiesioginę paskirtį, ir naudotis krantinėmis, taip pat dėl priimtų teismų sprendimų vykdymo vyksta jau kelerius metus. UAB „Birių krovinių terminalas“ negali naudotis konkrečiu žemės sklypu ir tai pažeidžia bendrovės komercinius interesus, sudaro kliūtis ūkinei veiklai plėtoti. Tam, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas, svarbus vaidmuo tenka uosto Direkcijai, nes ji yra atsakinga už efektyvius uosto žemės valdymą, naudojimą ir nuomą (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10 straipsnis, 11 straipsnio 4, 5 punktai). Dėl to teismas, nagrinėdamas antstolio prašymą, privalo būti aktyvus ir imtis priemonių, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, nes priešingu atveju jis netektų vieno iš savo požymių – teismo sprendimo privalomumo – ir taptų neįvykdytinu (CPK 18 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje, esant prieštaringiems duomenims dėl teismo sprendimo įvykdymo, teismas padarė išvadą, jog teismo sprendimas ir nutartis dėl vykdymo tvarkos pakeitimo įvykdyti tinkamai, nesilaikydamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose. Tam, kad būtų pateikta išvada apie žemės sklypo plotą, reikalingą UAB „Birių krovinių terminalas“ statiniams naudoti pagal tiesioginę paskirtį, reikia turėti specialių amato žinių (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad, siekiant išsiaiškinti, ar UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtuose planuose, kuriuos pateikė Direkcija, yra suprojektuoti ir paskirti pakankamo dydžio žemės sklypai, reikalingi UAB „Birių krovinių terminalas“ statiniams naudoti pagal tiesioginę paskirtį, būtina skirti projektinę–techninę ekspertizę, kurios atlikimo metu taip pat turi būti įvertinti anksčiau suprojektuoti ir derinti žemės sklypo projektai, išduoti statybos leidimai, atsižvelgta į suinteresuotų asmenų susitarimus dėl nuomojamo žemės sklypo plotų (CPK 212 straipsnis). Dėl esminio CPK 176–185, 212 straipsniuose įtvirtintų proceso teisės normų pažeidimo, kuris negali būti pašalintas kasaciniame teisme, apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, byla Nr. 3K-3-238/2007, konstatavo, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ privalo nuolat būti asmuo, einantis generalinio direktoriaus pareigas ir atliekantis bendrovės vadovo funkcijas. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad D. B., kaip UAB „Birių krovinių terminalas“ bendrovės vadovas, reikšdamas ieškinius bei prašydamas išaiškinti teismo sprendimą dėl teisės išsinuomoti įmonės veiklai reikalingą žemės sklypą, veikia tik įmonės interesais. Nurodytoje nutartyje taip pat konstatuota, kad nors D. B., kaip generalinio direktoriaus, įgaliojimo terminas suėjo, bet jis ir bendrovės akcininkai sutiko tęsti pavedimo teisinius santykius, todėl faktiškai šie santykiai tęsiasi, ir D. B. eina generalinio direktoriaus pareigas. Be to, pabrėžtina, kad kasacinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartyje pasisakyta, jog I. U. priklauso UAB „Birių krovinių terminalas“ 50 procentų akcijų, taigi jis, kaip akcininkas, yra juridinio asmens dalyvis (CK 2.45 straipsnis) ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui. Teisėjų kolegija nurodo, kad tai reiškia, jog I. U. turi teisę pasirašyti procesinius dokumentus kaip UAB „Birių krovinių terminalas“ atstovas. Dėl nurodytų priežasčių Direkcijos ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ argumentai, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ kasacinį skundą pasirašė neįgalioti asmenys, yra teisiškai nepagrįsti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Česlovas Jokūbauskas

Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas