Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarimo

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-49-303/2018

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01891-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4; 2.1.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. V. (E. J. V.) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą E. J. V. administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. birželio14 d. nutarimu E. J. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 513 straipsnio 15 dalį, 5123 straipsnio 8 dalį subendrinta administracine nuobauda – 477 Eur bauda.

2. E. J. V. nubaustas už tai, kad 2016 m. liepos 16 d. UAB A (toliau – ir Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav., neplaninio patikrinimo metu (patikrinimo tikslas – patikrinti atliekų 19 12 05 siuntą) buvo paimti stiklo atliekų, apskaitytų kodu 19 12 05, mėginiai, o juos ištyrus nustatyta, kad tai pavojinga atlieka, priskirtina kodui 19 12 11. Patikrinimo metu įsakymo dėl atsakingų asmenų paskyrimo už minėtą veiką įmonėje nepateikta. Bendrovė, apskaitydama atliekas, neteisingai pavojingas kineskopų stiklo duženų atliekas, susidariusias tvarkant nebenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, nenurodytą 20 01 21 ir 20 01 23, kurioje yra pavojingų sudedamųjų dalių (20 01 35), klasifikavo nepavojingų stiklo atliekų (19 12 05) kodu. Dėl to pavojingos kineskopų stiklo atliekos, 23,96 t, klasifikuotos kodu 19 12 05, nesilaikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 2006 m. birželio 14 d. „Dėl atliekų vežimo“ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų procedūrų, 2016 m. lapkričio 16 d. eksportuotos į įmonę (duomenys neskelbtini), ul. (duomenys neskelbtini), Lenkija. Taip pažeidė pavojingų atliekų identifikavimo reikalavimus, atliekų išvežimo iš Lietuvos Respublikos reikalavimus ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnio, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 76, 90 punktų nuostatas, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 2006 m. birželio 14 d. „Dėl atliekų vežimo“ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi panaikintas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. AM-VILN-104393733-17 ir E. J. V. pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 513 straipsnio 15 dalį, 5123 straipsnio 8 dalį nutraukta, nenustačius, kad jo veiksmuose yra administracinių nusižengimų požymių. Teismas nurodė, kad E. J. V. nėra tinkamas subjektas administracinio teisės pažeidimo byloje.

4. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarimu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinis skundas patenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis panaikinta, paliekant galioti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. AM-VILN-104393733-17.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. J. V. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. birželio14 d. nutarimo bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarimo priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas E. J. V. prašo atnaujinti procesą administracinio nusižengimo byloje, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį. Pareiškėjas nurodo:

6.1. Skundžiamas apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarimas yra neteisėtas, nes priimtas padarius esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus. Esminis proceso teisės pažeidimas pasireiškė tuo, kad viso proceso metu nebuvo nagrinėtas pagrindinis pareiškėjo skundo argumentas ir tai lėmė neteisėto apygardos teismo nutarimo priėmimą. Esminis materialiosios teisės pažeidimas pasireiškė tuo, kad apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė ATPK 513 straipsnio 15 dalyje, 5123 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sudėčių požymį – subjektą.

6.2. Departamento 2017 m. birželio 14 d. nutarimas apylinkės teisme buvo ginčijamas argumentuojant tuo, kad: a) nėra ATPK 513 straipsnio 15 dalyje, 5123 straipsnio 8 dalyje nustatytų administracinių teisės pažeidimų sudėčių dalyko – pavojingų atliekų (kadangi kineskopų stiklo duženos nėra pavojingos atliekos); b) pareiškėjas nėra tinkamas subjektas pagal minėtose normose nustatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtis.

6.3. Pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, konstatuodamas, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas, tačiau dėl pagrindinio skundo argumento – nėra minėtose ATPK normose nustatytų administracinių teisės pažeidimų sudėčių dalyko – nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas 2018 m. vasario 21 d. nutarime pasisakė tik dėl subjekto tinkamumo (padarydamas kitokią nei apylinkės teismas išvadą), tačiau dėl skundo argumento – nėra minėtų administracinių teisės pažeidimų sudėčių dalyko – taip pat nepasisakė. Šio teismo teiginys – „apylinkės teismas nurodė, jog administracinių teisės pažeidimų sudėtis atsakingo asmens veiksmuose yra nustatyta“ – neturi pagrindo. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad konstatavus, jog E. J. V. nėra tinkamas subjektas, kitų skunde pateiktų argumentų vertinimas nėra tikslingas, todėl teismas dėl jų nepasisakė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nebuvo jokių pareiškėjui neigiamų išvadų (pvz., kad kineskopų stiklo duženos yra pavojingos atliekos). Apeliacinės instancijos teismas, klaidingai interpretuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, paliko galioti Departamento 2017 m. birželio 14 d. nutarimą taip pat nepasisakęs dėl pareiškėjo pagrindinio argumento – dalyko nebuvimo. Taigi viso proceso metu teismai nenagrinėjo pagrindinio pareiškėjo skundo argumento – kad kineskopų stiklo duženos nėra pavojingos atliekos, taip pareiškėjo skundas liko neišnagrinėtas.

6.4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (analogiškai ATPK 30211 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas privalo pasisakyti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo pagrindinių argumentų ir patikrinti, ar veikoje yra administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) sudėtys, net jeigu nagrinėjamas tik institucijos apeliacinis skundas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctMTM5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-139/2015">2AT-7-139/2015</a>, 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBVC0xNi02OTMvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2AT-16-693/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2AT-16-693/2016">e2AT-16-693/2016</a>).

6.5. Procesas, kurio metu aiškiai neatsakinėjama į pagrindinį gynybos argumentą, negali būti laikomas teisingu, o teismų priimti sprendimai – įtikinančiais (2008 m. sausio 8 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE1LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-115/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-115/2008">2K-115/2008</a>). Teisingo proceso teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, suformuluotos baudžiamosiose bylose, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytinos ir administracinių teisės pažeidimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-9-2014, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015, 2AT-44-976/2016, 2AT-78- 788/2016; taip pat žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą byloje Balsytė-Lideikienė v. Lithuania, peticijos Nr. 72596/01).

6.6. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl Departamento apeliacinio skundo, nepasisakė dėl kitų (išskyrus subjektą) ATPK 513 straipsnio 15 dalyje, 5123 straipsnio 8 dalyje nustatytų pažeidimų sudėčių požymių buvimo (nebuvimo) pareiškėjo veikoje, taip pažeidė ANK 652 straipsnio 1 dalį, ir tai yra esminis proceso teisės pažeidimas, lėmęs neteisėto nutarimo priėmimą (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, pagal pareiškėjo skunde pateiktus argumentus gali pasisakyti dėl ATPK 513 straipsnio 15 dalyje, 5123 straipsnio 8 dalyje nustatytų pažeidimų sudėčių buvimo (nebuvimo) pareiškėjo veikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBVC0xNi02OTMvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2AT-16-693/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2AT-16-693/2016">e2AT-16-693/2016</a>).

6.7. Tai, ar atliekos pavojingos, nustatoma atlikus pavojingųjų atliekų sudėties ir savybių laboratorinius tyrimus (Atliekų tvarkymo taisyklių 75, 76 punktai). Tokius tyrimus Bendrovė yra atlikusi (duomenys yra byloje). Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras Bendrovės prašymu 2014 m. lapkričio 24 d. atliko technologinio proceso metu gauto televizoriaus kineskopo (ekrano ir kolbos) ir kompiuterio monitoriaus (ekrano ir kolbos) stiklo dūžio fluorescencinę rentgeno spektrinę analizę, siekiant nustatyti šių medžiagų cheminę elementinę sudėtį. Šios analizės pagrindu akredituota įmonė UAB „E“ 2015 m. sausio 19 d. pateikė išvadą „Dėl sunkiųjų metalų išsiplovimo iš stiklo dūžio (televizorių ir kompiuterių ekranų ir kolbų)“, kurioje konstatuota: „Iš stiklo dūžio atliekų išplaunamos sunkiųjų metalų koncentracijos yra mažesnės negu nurodytos foninės koncentracijos dirvožemyje, todėl šių atliekų panaudojimas <...> pramoninės ar kitos paskirties objektuose taršos sunkiaisiais metalais nesukels.“ Vilniaus Gedimino technikos universitetas Bendrovės prašymu 2017 m. sausio 11 d. atliko išsamią, moksliškai pagrįstą studiją „Katodinių spindulių vamzdžio (televizorių ir monitorių stiklo atliekų pavojingumo nustatymas“ ir padarė išvadą: „<...> katodinių spindulių vamzdžių stiklų atliekos nepasižymi pavojingomis savybėmis, nurodytomis 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1357/2014 <...> priede ir yra laikomos nepavojingomis“. Atsižvelgus į kitų šalių patirtį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedu, priskiriamas atliekos kodas 19 12 05 (stiklas). Be to, kineskopų stiklo duženų, kaip atliekų, pavojingumo klausimas jau buvo nagrinėtas ir galutinai išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1405-556/2017. Kineskopų stiklo duženos nėra pavojingos atliekos, todėl nėra ATPK 513 straipsnio 15 dalyje, 5123 straipsnio 8 dalyje nustatytų pažeidimų dalyko (sudėčių).

6.8. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas administracinio teisės pažeidimo subjekto tinkamumo klausimą, netinkamai aiškino ATPK 513 straipsnio 15 dalyje, 5123 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sudėtis. Pagal minėtus straipsnius administracinė atsakomybė kyla už netinkamą pavojingų atliekų identifikavimą ir išvežimą, bet ne už pavojingą atliekų rinkimą, rūšiavimą, saugojimą ar pan. Pareiškėjas nubaustas už paruoštos išvežti siuntos – kineskopų stiklo duženų – identifikavimą (Departamento patikrinimas vyko būtent po to, kai Bendrovė, laikydamasi įstatymo reikalavimų, 2016 m. lapkričio 9 d. pranešė Departamentui apie planuojamą išvežti siuntą). Tačiau 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymu, t. y. iki paruoštos išvežti siuntos (kineskopų stiklo duženų) identifikavimo, už atliekų identifikavimą Bendrovėje buvo paskirtas direktoriaus pavaduotojas A. P.. Dėl to apeliacinės instancijos teismas be pagrindo pritarė Departamento teiginiams, kad atliekos buvo sukauptos 2016 m. rugsėjo mėn., todėl pareiškėjas negalėjo nežinoti apie kaupiamas ir saugomas atliekas, jų pobūdį ir pan. Pagal minėtus ATPK straipsnius asmuo atsako ne už kaupimą, saugojimą, žinojimą (nežinojimą) ir pan., o už atliekų identifikavimą. Nagrinėjamu atveju siunta buvo identifikuota 2016 m. lapkričio 9 d., t. y. po to, kai 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymu A. P. buvo paskirtas būti atsakingas būtent už šią veiklą. Minėtas 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymas buvo pateiktas Departamentui kartu su pareiškėjo 2017 m. gegužės 9 d. raštu (paaiškinimais).

7. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento procesinių teisių perėmėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio vedėja R. K. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodyta:

7.1. Vilniaus apygardos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta visapusiškai išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą. UAB A kaltė dėl neteisingo pavojingų kineskopų stiklo duženų atliekų, susidariusių tvarkant nebenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, nenurodytą 20 01 21 ir 20 01 23, kurioje yra pavojingųjų sudedamųjų dalių (20 01 35*), klasifikavimo buvo visiškai įrodyta Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimu ir teismų sprendimais, todėl negali būti ginčo objektas. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi pripažino, kad ATPK 513 straipsnio 15 dalyje ir 5123 straipsnio 8 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtys įrodytos, o pareiškėjas (E. J. V.) apeliacinio skundo dėl teismo motyvų nepadavė, t. y. sutiko su apylinkės teismo pozicija, jog minėta bendrovė neteisingai klasifikavo pavojingas kineskopų stiklo duženų atliekas, susidariusias tvarkant nebenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, nenurodytą 20 01 21 ir 20 01 23, kurioje yra pavojingųjų sudedamųjų dalių (20 01 35*), taip pažeisdama teisės aktų reikalavimus, ir pagrįstai atsakingas bendrovės asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

7.2. Nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad jis nėra atsakingas už nustatytus pažeidimus, nes 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymu būti atsakingas už atliekų identifikavimą buvo paskirtas bendrovės direktoriaus pavaduotojas A. P.. Apygardos teismas nutartyje nurodė, kad „E. J. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai“, kad „iš atliekų vežimą lydinčios informacijos priedo matyti, kad asmeniu pasiteirauti, taip pat ir vežimo organizatoriumi yra nurodomas būtent direktorius E. J. V., o A. P. pavardė niekur nenurodoma“, dėl to akivaizdu, jog būtent pareiškėjas buvo atsakingas už atliekų identifikavimą, o ne A. P..

7.3. Vilniaus apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad „E. J. V. yra tinkamas subjektas šioje byloje ir administracinio teisės pažeidimo protokolas jo atžvilgiu surašytas ir administracinėn atsakomybėn jis patrauktas pagrįstai“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016 m. lapkričio 9 d. UAB A Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui atsiuntė raštą Nr. KŠ-161109-07 su VII priedu „Atliekų vežimą lydinti informacija, kaip nurodyta 3 str. 2 ir 4 d.“, kurį pasirašė pareiškėjas, savo parašu jis patvirtino, kad pateikta informacija yra teisinga ir su atliekų gavėjais sudarytos sutartys. Taigi pareiškėjas patvirtino, kad susidariusios atliekos yra priskiriamos tam tikrų atliekų kodui, t. y. identifikavo atliekas, todėl nėra pagrindo teigti, jog ne pareiškėjas buvo atsakingas įmonėje už atliekų identifikavimą.

7.4. Tiek UAB A, tiek pareiškėjas nebendradarbiavo su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu, nevykdė Departamento teisėtų reikalavimų, trukdė vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, o įmonės vadovas ne kartą buvo baustas už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, už jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymą (ANK 505 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimai). Tai patvirtina ir apygardos teismas, nutartyje nurodydamas, kad „iš visumos aptartų argumentų ir bylos medžiagoje esančios medžiagos matyti, kad E. J. V. iš esmės visą procesą stengėsi nebendradarbiauti su atsakingais asmenimis“.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

8. Administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. V. prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl taikytinos teisenos

9. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad kai administracinių teisės pažeidimų protokolai (o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai) surašyti iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą tik tuo atveju, kai pažeidimai buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu. Kitais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Nors nagrinėjamu atveju protokolas buvo surašytas 2017 m. gegužės 9 d., tačiau patikrinimas atliktas ir pažeidimo padarymo data yra 2016 m. lapkričio 16 d. Taip pat tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai bylą nagrinėjo pagal ATPK įtvirtintos teisenos normas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla taip pat nagrinėtina vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK procesinėmis normomis.

Dėl esminių pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka

10. ATPK 513 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad pavojingų atliekų identifikavimo, deklaravimo ir (ar) pakavimo ir ženklinimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo 144 iki 434 Eur. Analogiška norma įtvirtinta ANK 247 straipsnio 33 dalyje: pavojingų atliekų identifikavimo, deklaravimo ir (ar) pakavimo ir ženklinimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo 140 iki 440 Eur. ATPK 5123 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad didesnio kaip penki šimtai kilogramų, bet mažesnio negu dvidešimt penkios tonos kiekio skirtų naudoti pavojingų atliekų išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos be teisės aktų nustatyta tvarka gauto sprendimo leisti vežti atliekas užtraukia baudą nuo 173 iki 579 Eur. Analogiška norma įtvirtinta ANK 251 straipsnio 10 dalyje: didesnio kaip penki šimtai kilogramų, bet mažesnio negu dvidešimt penkios tonos kiekio skirtų naudoti pavojingų atliekų išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos be teisės aktuose nustatyta tvarka gauto sprendimo leisti vežti atliekas užtraukia baudą nuo 200 iki 550 Eur.

10.1. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimu E. J. V. pripažintas kaltu padaręs ATPK 513 straipsnio 15 dalyje, 5123 straipsnio 8 dalyje nurodytus pažeidimus ir jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 477 Eur bauda.

10.2. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs E. J. V. skundą, panaikino Departamento nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukė. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus (E. J. V. paaiškinimus, liudytojo A. P. parodymus, UAB A 2011 m. lapkričio 3 d. ir 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymus, UAB A 2017 m. gegužės 9 d. raštą), konstatavo, kad E. J. V. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už minėtų pažeidimų padarymą, kadangi jo, kaip UAB A, įsakymais būti atsakingas už bendrovei pateikiamų atliekų tinkamą identifikavimą nuo 2011 m. lapkričio 3 d. ir 2016 m. lapkričio 3 d. buvo paskirtas bendrovės darbuotojas A. P., t. y. pareiškėjas nėra tinkamas atsakomybės subjektas už ATPK 513 straipsnio 15 dalyje, 5123 straipsnio 8 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Teismas nutartyje pažymėjo, kadangi už UAB A pavojingų atliekų identifikavimą buvo atsakingas A. P., E. J. V. veiksmuose nėra kaltės dėl netinkamo ginčo atliekų išvežimo iš Lietuvos Respublikos. Dėl kitų skundo argumentų pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

10.3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, skundą patenkino, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir paliko galioti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimą, kuriuo E. J. V. nubaustas už pavojingų atliekų identifikavimo ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos be teisės aktų nustatyta tvarka gauto sprendimo leisti vežti atliekas reikalavimų pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nurodė, kad E. J. V. yra tinkamas šioje byloje nagrinėjamų administracinių teisės pažeidimų subjektas ir administracinėn atsakomybėn jis patrauktas pagrįstai.

11. Pareiškėjas E. J. V. teigia, kad byloje padaryta materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas, nepasisakęs dėl administracinių teisės pažeidimų sudėties pareiškėjo veiksmuose, neįvertinęs įrodymų, panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir paliko galioti Departamento 2017 m. birželio 14 d. nutarimą, taip pažeidė ATPK 30211 straipsnio nuostatas.

11.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad apygardos teismas nesilaikė ATPK 30211 straipsnio 1 dalies (ANK 652 straipsnis) reikalavimų. ATPK 30211 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribų apygardos teisme: šis teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje tai reiškia, kad teismas, be kita ko, turėjo patikrinti, ar tinkamai pritaikytos ATPK 513 straipsnio 15 dalis, 5123 straipsnio 8 dalis, nes E. J. V. nuosekliai ginčijo ne tik savo tinkamumą būti šių pažeidimų subjektu, bet ir tai, kad jo veiksmuose nėra minėtuose straipsniuose nustatytų administracinių teisės pažeidimų vieno iš esminių sudėčių požymio – dalyko – pavojingų atliekų. Anot pareiškėjo, kineskopų stiklo duženos nėra pavojingos atliekos. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad konstatavus, jog E. J. V. nagrinėjamu atveju nėra tinkamas atsakomybės subjektas už ATPK 513 straipsnio 15 dalyje, 5123 straipsnio 8 dalyje nurodytų pažeidimų padarymą, kitų teismui pateiktame pareiškėjo skunde nurodytų motyvų bei argumentų vertinimas nėra tikslingas. Taigi pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, konstatavęs, kad E. J. V. nėra tinkamas subjektas, tačiau dėl kito esminio skundo argumento – kad minėtose ATPK normose nėra nustatytų administracinių teisės pažeidimų sudėčių dalyko – nepasisakė. Apygardos teismas taip pat pasisakė tik dėl E. J. V. tinkamumo būti subjektu šioje byloje, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nėra tinkamas subjektas. Šiuo atveju apygardos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį, iš viso netyrė, nevertino ir nepasisakė, ar E. J. V. veiksmuose yra ATPK 513 straipsnio 15 dalyje, 5123 straipsnio 8 dalyje nustatytų pažeidimų sudėtys, taigi jo skundas dėl Departamento 2017 m. birželio 14 d. nutarimo liko neišnagrinėtas. Taip pat liko neatsakyta ir į pareiškėjo skundo argumentus dėl procesinių pažeidimų (pavyzdžiui, dėl bendrovės veiklos patikrinimo neteisėtumo, nes patikrinimas, anot pareiškėjo, buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus; dėl stiklo duženų mėginių netinkamo paėmimo būdo).

11.2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, kurią sudaro ATPK (ANK) atitinkamame straipsnyje nustatyta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nesant vieno iš sudėties požymių, administracinė atsakomybė negali būti taikoma. Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017). Tuo tarpu šioje byloje teismai surinktų įrodymų visa apimtimi netyrė, jų nevertino (pavyzdžiui, dėl pareiškėjui inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų dalyko), taip pat ir patikimumo aspektu, pažeidimų sudėties požymių nenagrinėjo ir jų buvimo ar nebuvimo pareiškėjo veiksmuose nenustatinėjo. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad E. J. V. yra tinkamas ATPK 513 straipsnio 15 dalyje, 5123 straipsnio 8 dalyje nustatytų pažeidimų subjektas, privalėjo pasisakyti ir apie šių pažeidimų kitų sudėties požymių buvimą ar nebuvimą pareiškėjo veiksmuose, kaip pagrįstai prašyme nurodyta – apie būtiną pažeidimų sudėties požymį dalyką – pavojingas atliekas, juolab kad šis požymis buvo ginčijamas skundžiant Departamento nutarimą pirmosios instancijos teismui.

12. Pagal ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktą (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vienas iš administracinių bylų atnaujinimo pagrindų yra byloje padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Šiuo atveju kolegija sprendžia, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta iš esmės pažeidžiant ATPK 30211 straipsnio nuostatas. Apygardos teismas pagal ATPK 30211 straipsnio 1 dalies reikalavimus tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes nutarime nėra išanalizuotos ir teisiniais argumentais pagrįstos visos reikalingos sąlygos, kurioms esant nustatoma, ar E. J. V. padarė administracinius teisės pažeidimus, nurodytus ATPK 513 straipsnio 15 dalyje, 5123 straipsnio 8 dalyje. Padarytas proceso teisės pažeidimas yra esminis, nes galėjo turėti įtakos neteisėtam apygardos teismo nutarimui priimti. Šis pažeidimas yra pagrindas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apygardos teismui.

13. Teisėjų kolegija kitų pareiškėjo prašymo argumentų (iš esmės susijusių su pareiškėjo veiksmų kvalifikavimu) nenagrinėja, t. y. nedaro išankstinių išvadų, kurias gali padaryti apygardos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apygardos teismui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Dalia Bajerčiūtė

Audronė Kartanienė