Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarimo

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-50-303/2018

Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00432-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 16.9.10 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko Artūro Mikalausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą V. P., dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, administracinio nusižengimo bylą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimu V. P. nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį 1250 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, 426 straipsnio 1 dalį 700 Eur bauda.

1.1. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, V. P. nustatyta galutinė nuobauda – 1250 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

1.2. Administracinio nusižengimo teisena V. P. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį nutraukta.

2. V. P. nubaustas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), UAB Š. teritorijoje ((duomenys neskelbtini)), vairuodamas automobilį „Audi Allrood“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neatsižvelgė į kelio sąlygas, teritorijos ypatumus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) teritoriją juosiančią metalinę tvorą, priklausančią UAB Š.. Eismo įvykio metu apgadino du tvoros metalinius segmentus, taip nukentėjusiajai, t. y. minėtai bendrovei, padarė 60 Eur turtinę žalą, tai sudaro 1,6 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. V. P. eismo įvykio vietoje nesustojo ir nuvažiavo, apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai, taip pasitraukė iš eismo įvykio vietos. V. P., minėtą dieną ir valandą pasitraukęs iš eismo įvykio vietos, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį; tą pačią dieną 16.07 val. alkotesteriu jam nustatytas vidutinis (1,74 promilės) girtumas. Tokiais veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 5, 9, 127, 219.1, 221, 222 punktų reikalavimus.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarimu, patenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. atstovo advokato M. M. apeliacinį skundą, panaikinta Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimo dalis dėl V. P. nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo teisena V. P. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį nutraukta. Panaikinta nutarimo dalis dėl ANK 38 straipsnio nuostatų taikymo. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko Artūro Mikalausko prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK) viršininkas Artūras Mikalauskas prašo atnaujinti procesą administracinio nusižengimo byloje, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą. Pareiškėjas nurodo:

5.1. Skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jį priimant padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, pažeisti teisingumo bei proporcingumo principai. Apygardos teismas panaikino Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį nutraukė konstatavęs, kad teismo išvados dėl V. P. kaltės padarytos remiantis pavieniais įrodymais, nevertinant jų visumos, neatsižvelgiant į jų tarpusavio prieštaravimus. Tačiau pats apygardos teismas padarė minėtus proceso teisės pažeidimus.

5.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. iš esmės pripažino, jog padarė eismo įvykį ir apgadino metalinę tvorą, tačiau, pažeisdamas KET 219.1 punkto reikalavimą – įvykus eismo įvykiui nedelsiant sustoti, pažymėti eismo įvykio vietą ir apie įvykį pranešti policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra pats šiurkščiausias Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris apsunkina eismo įvykio aplinkybių ištyrimą, sudaro prielaidas neteisingai nurodyti įvykio mechanizmą, ir tampa neįmanoma nustatyti, ar vairuotojas įvykio metu buvo blaivus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-261-33/2010).

5.3. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra padaroma tyčia (ANK 8 straipsnio 3 dalis), todėl asmuo, pažeisdamas KET imperatyvų reikalavimą, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, kitiems eismo dalyviams. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, padariusiam nusižengimą, taip siekiant prevencinių tikslų. Kartu įstatymas akcentuoja visuomenės interesą taikant prevencines priemones užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų padarinių, nepatogumų.

5.4. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, o ne sąžiningai suklydęs. Teismas teisingai įvertino skambučių išklotines: V. P. apie eismo įvykį telefonu UAB Š. valdytojui R. V. pranešė jau pasišalinęs iš įvykio vietos. V. P., negalėdamas prisiskambinti R. V. iš karto po eismo įvykio, turėjo iškviesti policijos pareigūnus. Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punktas). Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu buvo apgadinta tvora – UAB Š. turtas, todėl eismo įvykis neabejotinai buvo.

5.5. Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) XXIX skyrius reglamentuoja eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui. Pagal KET 220 punktą, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su šiuo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kur nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

5.6. Aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įvykio metu dirbo minėtoje bendrovėje, buvo atsakingas už jos turtą ir po eismo įvykio pašalino jo padarinius, nepaneigia fakto, jog tvoros savininkas yra UAB Š.. Tai, kad V. P. savo noru atlygino žalą, taip pat negali būti laikoma jo atsakomybę šalinančia aplinkybe, tai tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nors teismo posėdžio metu minėtos bendrovės atstovas R. V. negalėjo tiksliai įvardyti padarytos žalos dydžio, savo rašytiniame paaiškinime konkrečiai nurodė padarytą žalą – 60 Eur; teismo posėdžio metu patvirtino, kad rašytiniame paaiškinime jo nurodytos aplinkybės yra teisingos. Taigi neabejotinai bendrovė Š. patyrė žalą: buvo apgadinta tvora, jos segmentai, kurie buvo keičiami naujais. Šios bendrovės turto valdytojas yra savivaldybės paskirtas asmuo – R. V., – dėl to V. P. turėjo pareigą pranešti apie įvykį policijai.

5.7. Administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-53-788/2017).

5.8. Administracinio nusižengimo protokole pažeidimo esmė buvo suformuluota teisingai, tik netinkamai nurodytas administracinio nusižengimo kodekso straipsnis (ANK 422 straipsnio 7 dalis). Todėl teismas patikslino V. P. kaltinimo formuluotę, kad alkoholį jis vartojo ne iki patikrinimo, kaip nurodyta protokole, o iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, ir tai kaltinimo esmės nekeičia; V. P. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

5.9. Vertinant administracinės nuobaudos proporcingumą, tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes, priešingu atveju, nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Atsižvelgiant į tai skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

6. V. P., dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. V. P. atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Prašymas neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų turinio ir 658 straipsnio l dalies 5 punkte nustatytų pagrindų. Jame pareiškėjas vertina V. P., R. V. ir J. Ž. parodymus, interpretuoja apygardos teismo išvadas dėl byloje nustatytų faktų. Faktinių bylos aplinkybių nustatymas bei duomenų pripažinimas įrodymais, jų tyrimas ir įvertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva.

6.2. Prašymas paduotas neįgalioto asmens. Tauragės apskrities VPK viršininkas nėra įgaliojęs Šilutės r. PK viršininką A. Mikalauską kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Tokios teisės nesuteikia ir šio vadovo pareigybių aprašymas atsižvelgiant į tai, kad Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK nėra atskiras juridinis asmuo. Šį faktą akivaizdžiai patvirtina ir išrašas iš metaduomenų bazės, kuris yra pateiktas kartu su prašymu.

6.3. Jeigu apgadintas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ANK 423 straipsnį nekyla. Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu buvo apgadintas turtas, kuris priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtas valdytojas, naudotojas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2683/2011, N575-2179/2009, N444-1996/2010).

6.4. Nagrinėjamo eismo įvykio metu jis (V. P.), vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę, apgadino savo automobilį bei UAB Š. priklausantį turtą, kurio valdymas, naudojimas ir disponavimas buvo patikėtas jam pagal einamas pareigas, todėl jis neprivalėjo ir neturėjo niekam pranešti apie eismo įvykį. Iš byloje esančios 2017 m. vasario 28 d. darbo sutarties kopijos, elektroninio pranešimo „Sodrai“ dėl duomenų sutikslinimo, 2017 m. rugsėjo 22 d. kasos perdavimo–priėmimo akto nustatyta, kad jis (V. P.) nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. dirbo UAB Š. (duomenys neskelbtini), jam pagal einamas pareigas buvo pavesta ir bendrovės materialaus turto apskaita, valdymas, naudojimas bei kitoks administravimas. Tai rodo, kad jam turtas buvo perduotas patikėjimo teise ir jis nustatyta tvarka bei sąlygomis valdė, naudojo perduotą turtą, juo disponavo ir kitokiu būdu buvo atsakingas už jį. Šias pareigas jis ėjo ir 2017 m. rugsėjo 22 d.

6.5. KET ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas neįpareigoja patį savininką (valdytoją) pranešti policijai apie pačiam padarytą žalą eismo įvykio metu, juolab su pačiu sudaryti eismo įvykio schemą ar užpildyti deklaraciją. UAB Š. niekada nereiškė ir šiuo metu neturi jokių pretenzijų jam dėl nurodyto įvykio. Įgaliotasis UAB Š. vadovas R. V. nurodė, kad nei jis, nei bendrovė nėra nukentėjusieji, ir prašė tokį statusą panaikinti, nes įvykio metu nebuvo patirta jokia materialinė žala.

6.6. Jis, būdamas apdairus, protingas ir išsilavinęs asmuo, apie eismo įvykį papildomai pranešė juridinio asmens vadovui R. V., su kuriuo dėl pastarojo nuolatinio bendravimo telefonu per interneto ryšį „Skype“ pavyko susisiekti tik 14.42 val. Tai, kad nurodytą informaciją pateikė šiek tiek vėliau ir dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, negali būti vertinama kaip tyčiniai veiksmai ar siekis nuslėpti įvykį. Kadangi jis buvo blaivus, transporto priemonę paliko teritorijoje esančiame angare, prieš tai pasikalbėjęs su sargu R. L., į namus išvažiavo praėjus 10–15 min. nuo įvykio su jam nepažįstamu asmeniu, važiavusiu link miesto, nes tuo metu namuose jo laukė džipo „Nissan Patrol“ pirkėjas L. R. (pirkimo–pardavimo sutartis yra byloje). Liudytojas, pavėžėjęs jį iki namų, t. y. V. Š., patvirtino, kad jis eismo įvykio metu buvo blaivus. Liudytojai A. P., R. L. bei V. M. nepatvirtino, kad prieš įvykį jis vartojo alkoholį. Girtumas jam buvo nustatytas praėjus dviem valandoms po įvykio. Taigi jis (V. P.) neprivalėjo vadovautis KET 220, 221 punktuose numatytais reikalavimais, kadangi tiesioginė turtinė žala buvo padaryta jam nuosavybės teise priklausančiam automobiliui ir jo žinioje buvusiam turtui, kurį jis valdė turto patikėjimo teise plačiąja prasme, – tvorai. Jis neturėjo pareigos vadovaujantis KET 222 punktu informuoti policiją apie įvykį, kadangi neiškilo turtinės žalos nustatymo faktas (tvoros segmentai bei kuolas buvo sutvarkyti iš jo turimų medžiagų).

6.7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-7-3-2013). Pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. Apygardos teismo nutarimu V. P. pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį bylos teisena pagrįstai nutraukta, nesant šio pažeidimo sudėties, t. y. nenustačius subjektyviojo požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos.

6.8. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo padarius KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Kadangi pagal susidariusią situaciją jis (V. P.) niekam turtinės žalos nebuvo padaręs, aplinkiniai nenukentėjo, iš esmės buvo apgadintas tik jam priklausantis turtas, tai jis nesuprato, kad jam bus tikrinamas blaivumas praėjus net dviem valandoms po įvykio. Būtina įvertinti ir tai, kad policijos pareigūnai, iš karto atvykę į įvykio vietą, išsiaiškino duomenis apie automobilį bei jį, todėl turėjo ir galėjo iš karto per 10 min. atvykti į jo namus ir išsiaiškinti visas jiems rūpimas aplinkybes.

6.9. Tyrimą atlikusi institucija neturėjo ir negalėjo V. P. veiksmų įvertinti pagal ANK 426 straipsnio l dalį bei 422 straipsnio 7 dalį, nes iš karto po įvykio 2017 m. rugsėjo 28 d. institucijos įgaliotas atstovas A. B. kreipėsi į UAB Š. dėl informacijos pateikimo apie galimai patirtą turtinę žalą. 2017 m. spalio 2 d. UAB Š. pateikė raštu atsakymą, kad dėl 2017 m. rugsėjo 22 d. įvykio materialinė žala nepadaryta. Policijos pareigūnas neturėjo ir negalėjo pradėti administracinės teisenos pagal ANK 426 straipsnio l dalį, 422 straipsnio 7 dalį, nes nebuvo gauti duomenys, kurie būtų faktinis pagrindas juridinį asmenį pripažinti nukentėjusiuoju (ANK 578 straipsnis).

6.10. Bylos nagrinėjimo metu bei rašte apeliacinės instancijos teismui UAB Š. įgaliotasis atstovas R. V. prašė panaikinti juridinio asmens kaip nukentėjusiojo statusą. Teismas šį prašymą atmetė be aiškių motyvų, taip pažeidė ANK 578–579 straipsnių nuostatas. Akivaizdus nepaisymas juridinio asmens atstovo oficialios pozicijos, jo pateiktų prašymų bei dokumentų yra vertinamas kaip diskriminavimas ir jo teisių pažeidimas. Be to, įvykio tyrimas buvo atliekamas vienašališkai ir neišsamiai, nes tyrėjas nesiaiškino esminių bylos aplinkybių, nepriėmė iš V. P. papildomų dokumentų, telefonų išklotinių, vaizdo medžiagos ir pan.

6.11. Liudytojo J. Ž. parodymai, duoti teisme, kelia pagrįstų abejonių dėl jų išsamumo, minčių dėstymo nuoseklumo bei objektyvumo, kadangi šis, duodamas parodymus, iš esmės nurodė visiškai priešingas įvykio aplinkybes, nei buvo nurodęs 2017 m. spalio 13 d. rašytiniame paaiškinime. Tačiau pirmosios instancijos teismas į liudytojo parodymų esminius prieštaravimus nekreipė dėmesio, prieštaravimų nepašalino ir savaip išdėstė duotų parodymų turinį.

6.12. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad V. P. veiksmų kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį negalima, kad jis turi būti nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, iš esmės nepagrįstai kaltinimą pasunkino ir nesudarė galimybės pasiruošti gynybai pagal sunkesnį kaltinimą. Institucija dar prieš įrodymų tyrimų pradžią atsisakė sunkinti administracinį kaltinimą ir tik baigiamųjų kalbų metu prašė veiką perkvalifikuoti pagal sunkesnį straipsnį. Teismas neturėjo ir negalėjo savarankiškai pasunkinti jo teisinės padėties, nesudaręs galimybės pasisakyti pagal naujai suformuotą ir sunkesnį ANK straipsnį. Teismas negalėjo baigiamajame akte nurodyti „siurprizinio“ kaltinimo, dėl kurio jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti, pasiruošti gynybai ir duoti parodymus. Be to, teismas bylos nagrinėjimo metu privalėjo žodžiu arba raštu informuoti, kad turi galimybę tikslinti ar kitokiu būdu sunkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Nagrinėjamu atveju veikos perkvalifikavimas į ANK 423 straipsnio 3 dalį nėra galimas, nes nepadaryta žalos žmogui ar turtui ir nukentėjęs asmuo nepateikė jokių reikalavimų dėl žalos atlyginimo ar duomenų apie tokios žalos dydį. Administracinį nusižengimą tyrusi institucija nepateikė objektyviai pagrįstų duomenų apie tariamai padarytą žalą, nes padarytos žalos dydis yra esminis kriterijus, kvalifikuojantis administracinį nusižengimą.

6.13. Teismas, prieš įrodymų tyrimo pradžią negrąžinęs administracinio nusižengimo bylos institucijai surašytam protokolui papildyti, o pačiai institucijai atsisakius prašymo pasunkinti administracinį kaltinimą V. P., negalėjo savo iniciatyva perkvalifikuoti veikos pagal sunkesnį ANK straipsnį. Asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, sudėtiniai aspektai yra ANK protokole išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo protokolo įteikimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui momento jis žino, kuo yra kaltinamas, ir pagal tai gali rengtis gynybai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas tiksliai ir išsamiai. Tai taikytina ir faktinių aplinkybių išdėstymui bei jų apimčiai, nes tai turi įtakos veikai kvalifikuoti. Be to, pats kaltinimas byloje yra nesuprantamas bei dviprasmiškas, nes teismas neturėjo jokių duomenų, kad žala iš viso buvo padaryta, ir jeigu padaryta, tai kokie faktiniai duomenys pagrindžia 60 Eur turtinę žalą. Kaltinime nepagrįstai nurodyta ir tai, kad V. P. nepranešė nukentėjusiajam apie įvykį. Pirmosios instancijos teismo galimą šališkumą rodo ir tai, kad buvo pakeistos ir faktinės kaltinimo aplinkybės, numatytos ANK 422 straipsnio 7 dalyje, t. y. kaltinimo nuorodą „iš karto po eismo įvykio iki patikrinimo vartojo alkoholį“ pakeitė į „po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį“, kai tokių faktinių aplinkybių nebuvo nurodžiusi institucija. Taigi byloje pareikšti kaltinimai nekonkretūs, netikslūs, neaiškūs ir prieštaringi, nes protokole nedetalizuota, nekonkretizuota, dėl kokių konkrečiai atliktų veiksmų jis yra traukiamas atsakomybėn.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko Artūro Mikalausko prašymas tenkintinas.

Dėl kaltinimo formuluotės patikslinimo ir veikos kvalifikavimo pakeitimo teisėtumo

8. V. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, be kita ko, ir pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, už tai, kad jis, pasitraukęs iš eismo įvykio vietos (kurio metu buvo sugadinti UAB Š. du tvoros metaliniai segmentai), iš karto po eismo įvykio iki patikrinimo vartojo alkoholį. Apylinkės teismas priėmė nutarimą, kuriuo, nustatęs iš esmės tas pačias padaryto nusižengimo aplinkybes, patikslino administracinio nusižengimo protokole nurodytą kaltinimo formuluotę ir V. P. nubaudė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad po sukelto eismo įvykio, kuris lėmė UAB Š. turto apgadinimą, iki jo aplinkybių nustatymo (o ne iki patikrinimo, kaip buvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole) vartojo alkoholį. Teismas konstatavo, kad V. P. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, o ne ANK 422 straipsnio 7 dalyje, kaip buvo nurodyta minėtame protokole.

9. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. atstovo apeliacinį skundą, pripažino, kad ANK numato galimybę teismui perkvalifikuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą nusižengimą, tačiau šiuo konkrečiu atveju padarė išvadą, kad apylinkės teismas, perkvalifikuodamas V. P. nusižengimą, nesilaikė įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintų reikalavimų, neužtikrino V. P. tinkamo procesinių teisių įgyvendinimo – teisės žinoti kaltinimo esmę ir nuo to kaltinimo gintis.

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad tokia apygardos teismo išvada yra nepagrįsta. Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-53-788-2017). Be to, ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Sisteminis šios nuostatos (kaip ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios iš esmės analogiškos nuostatos, numatytos ATPK 284 straipsnio 2 dalyje) aiškinimas reiškia, kad: 1) institucija gali perkvalifikuoti veiką; 2) veikos perkvalifikavimas turi būti motyvuotas; 3) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokole buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) esmė; 4) ši nuostata nereikalauja atlikti papildomo tyrimo; 5) ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant institucijoje pakeičiama veikos kvalifikacija, taip pat ir iš lengvesnio pažeidimo į sunkesnį, nėra principo non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) pažeidimas; 6) apylinkės teismas pats gali pašalinti institucijos motyvų dėl veikos perkvalifikavimo priimant nutarimą trūkumą; 7) įtvirtintas draudimas savo iniciatyva papildyti kaltinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942-2016). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, svarbu užtikrinti, kad <...> nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017).

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad, institucijos atstovui apylinkės teismo posėdyje iškėlus klausimą dėl klaidingos nuorodos į ANK 422 straipsnio 7 dalį ir pateikus prašymą šį straipsnį pakeisti į ANK 423 straipsnio 3 dalį, galimybė keisti V. P. inkriminuoto nusižengimo kvalifikaciją į kitą ANK straipsnį, priešingai nei teigiama skundžiamame nutarime, nebuvo tokia netikėta (šis klausimas teismo posėdyje buvo svarstomas, suteikiant teisę tiek V. P., tiek ir jo atstovui dėl to pasisakyti, ir šia teise jie naudojosi, t. y. buvo išklausyti). Kita vertus, byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. atstovo apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, buvo pateikti argumentai ir dėl gynybos teisių pažeidimo. Vadinasi, apygardos teismas, manydamas, kad tokia teisė buvo pažeista, turėjo galimybę nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, t. y. dar kartą išklausyti V. P. ir jo atstovo paaiškinimų minėtu klausimu. Tačiau teismas, konstatavęs, kad nėra pagrindo manyti, jog V. P. galėtų nurodyti naujas, teismui dar nežinomas ar naujai aiškintinas, bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes (V. P., taip pat ir UAB Š. direktorius R. V. byloje teikė rašytinius paaiškinimus, taip pat buvo apklausti apylinkės teismo posėdžio metu), išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka. Pažymėjo ir tai, kad V. P. galimybe papildomai pateikti informaciją rašytinio proceso tvarka taip pat pasinaudojo (nutarimo 10 l., trečia pastraipa).

12. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 422 straipsnio 7 dalyje nustatyta atsakomybė taikoma vairuotojams, kurie nėra susiję su jokiu eismo įvykiu (t. y. tiems asmenims, kurie vartoja alkoholį iki patikrinimo). Tuo tarpu ANK 423 straipsnio 3 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė asmenims, kurie alkoholį, be kita ko, vartoja jau po eismo įvykio iki šio įvykio aplinkybių nustatymo, kai jų padarytas KET pažeidimas lemia taip pat ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą). Šioje byloje, kaip minėta, administracinio nusižengimo protokolas V. P. buvo surašytas dėl jo padarytų KET pažeidimų kilusio eismo įvykio; šio įvykio metu buvo apgadinta UAB Š. metalinė tvora; V. P. iš karto po eismo įvykio, iki buvo patikrintas, vartojo alkoholį.

13. Akivaizdu, kad kaltinimo formuluotės patikslinimas (nurodant, kad V. P. alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (o ne iki patikrinimo) nagrinėjamu atveju iš esmės kaltinimo nepakeitė, t. y. kaltinimas nebuvo papildytas naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ar naujais esminiais nusižengimo sudėties požymiais, nereikalavo atlikti papildomo tyrimo, teismo buvo motyvuotas. Dėl to, priešingai nei konstatavo apygardos teismas, nėra jokio pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nuorodos į V. P. inkriminuotą nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį pakeitimas apylinkės teisme, nepakeitus kaltinimo faktinių aplinkybių, esmingai pažeidė V. P. įstatymo garantuojamas procesines teises: teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis.

Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies taikymo

14. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi, aptariamos teisės normos dispozicijoje yra įtvirtinta tik viršutinė žalos dydžio riba – penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kartu pažymėtina, kad žala yra vertinamoji kategorija, jos (žalos) buvimas ar nebuvimas gali priklausyti nuo turto savininko valios išraiškos. Todėl sugadinus ar tik apgadinus turtą negali būti laikoma, kad žala nekilo arba ji yra mažareikšmė ir pan. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė, kad UAB Š. buvo padaryta 60 Eur turtinė žala. Akivaizdu, kad šis žalos dydis neviršija ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatytos žalos maksimalios (viršutinės) ribos. Be to, šios administracinio nusižengimo teisenos straipsniui taikyti (požymiui konstatuoti) neturi teisinės reikšmės galimi šios žalos dydžio apskaičiavimo svyravimai į vieną ar į kitą pusę. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad V. P. teiginiai, jog dėl tvoros apgadinimo nebuvo padaryta žala, yra tik jo paties subjektyvus vertinimas. Tai, kad UAB Š. atstovas teisme nereikalavo atlyginti padarytos žalos, nes V. P. sugadintą tvorą sutaisė, administracinės atsakomybės pagal aptariamą administracinio nusižengimo teisenos straipsnį nepašalina.

15. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013).

16. Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTktNzQ2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-9-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-9-746/2015">2AT-9-746/2015</a>, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).

17. Apylinkės teismas priimtame nutarime konstatavo, kad V. P. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas UAB Š. priklausantis turtas, padarant 60 Eur turtinę žalą, kuri sudaro 1,6 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio, ir, nevykdydamas KET 222 punkte numatytos pareigos, nepranešė apie tokį eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai, tyčia neteisėtai pasišalino iš įvykio vietos. Šiame nutarime teismas nurodė, kad V. P. pažeidė KET, sugadindamas kitam asmeniui (UAB Š.) priklausantį turtą, t. y. sukėlė eismo įvykį (ANK 423 straipsnio 3 dalis) ir, būdamas susijęs su šiuo eismo įvykiu, iš jo vietos pasitraukė tyčia, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, taip padarydamas ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tai, kad V. P., vairuodamas jam priklausantį automobilį, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į minėtam juridiniam asmeniui priklausančią tvorą bei, tai žinodamas, pasitraukė iš įvykio vietos, patvirtinta paties kaltininko, UAB Š. direktoriaus R. V., liudytojo J. Ž. parodymai, kaip liudytojos apklaustos policijos pareigūnės R. M. parodymai, įvykio vietos schema ir nuotraukose užfiksuoti duomenys, ir kt. bylos įrodymai. Nepaisant eismo įvykio metu akivaizdaus tvoros apgadinimo (nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šią tvorą, apgadindamas tiek jos du segmentus, tiek ir pačiam kaltininkui priklausantį automobilį), eismo įvykio kaltininkas išvažiavo, nesiėmė nieko, kad įvykęs faktas būtų nustatyta tvarka užfiksuotas, ir vėliau, aiškinantis šio įvykio, apie kurį nedelsiant buvo pranešta policijai (tai padarė ne pažeidėjas, bet pašalinis įvykį matęs vietos gyventojas), aplinkybes, V. P. vengė atsakomybės, nepadėjo nustatyti tiesos, ginčijo padarytą žalą ir neigė tyčia pasišalinęs iš įvykio vietos. Atsižvelgdama į bylos duomenimis atskleistas šios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad apylinkės teismas neatskleidė V. P. tyčios turinio ir padarė neteisingas išvadas dėl jo atsakomybės už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos.

18. Apygardos teismas, kitaip nei apylinkės teismas, nenustatė V. P. veikoje kaltės – tiesioginės tyčios – pasitraukti iš eismo įvykio vietos, konstatuodamas, kad tai jis padarė sąžiningai klysdamas. Nors apygardos teismas pritarė apylinkės teismo išvadai, kad V. P. veiksmais padaryta UAB Š. žala eismo įvykio metu apgadinant tvorą, tačiau nurodė ir tai, kad, norint kvalifikuoti asmens veiksmus pagal ANK 426 straipsnį, būtina nustatyti tikslų ir konkretų padarytos turtinės žalos dydį, o tai byloje nenustatyta, be to, žalą V. P. pašalino.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašyme pagrįstai teigiama, kad nagrinėjamu atveju tokia apygardos teismo išvada nėra teisinga, prieštarauja ANK 426 straipsnio 1 dalies normos turiniui, padaryta pažeidžiant proceso teisės nuostatas tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, įvertinti įrodymų visetą (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Skundžiamame teismo nutarime nepagrįstai pripažinta ir tai, kad V. P., paskambinęs telefono numeriu (duomenys neskelbtini) UAB Š. direktoriui R. V., pranešė jam apie eismo įvykį. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, beje, kaip ir pagrįstai yra konstatuojama apylinkės teismo nutarime, kad skambučių išklotinės tik patvirtina, jog V. P. skambino liudytojui R. V. jau pasitraukęs iš įvykio vietos, praėjus gana ilgam laiko tarpui po eismo įvykio, t. y. 2017 m. rugsėjo 22 d. 14.42 val. Kolegijos vertinimu, bylos aplinkybių visuma rodo (V. P. savo automobilį nuvairavo į garažą, esantį apie 200 metrų atstumu nuo vietos, kur buvo eismo įvykio metu apgadinta tvora; pats kito asmens vairuojamu automobiliu sugrįžo į savo namus, kuriuose apie 16 val. policijos pareigūnų buvo surastas neblaivus; apie įvykusį eismo įvykį policijai pranešė įvykį matęs pašalinis asmuo), kad V. P. nevykdė pareigos, numatytos KET 222 punkte, nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Apylinkės teismas, įvertinęs įrodymų visetą, padarė pagrįstą išvadą, kad V. P., aiškiai suvokdamas, kad jis sukėlė eismo įvykį ir dėl to jam kilo pareiga pranešti apie tai nukentėjusiam asmeniui ar policijos pareigūnams bei pareiga pasilikti eismo įvykio vietoje, sąmoningai šią pareigą ignoravo, taigi iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, o ne sąžiningai suklydęs.

20. Be to, apygardos teismas nepagrįstai, kaip reikšmingą ANK 426 straipsnio 1 daliai taikyti aplinkybę, nurodė ir tai, kad V. P. nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. dirbo UAB Š. (duomenys neskelbtini), kuriam pagal einamas pareigas buvo patikėta ir šios bendrovės materialaus turto apskaita, valdymas, naudojimas bei kitoks administravimas, t. y. kad V. P. manė, jog pagal einamas pareigas neprivalėjo ir neturėjo pranešti niekam, išskyrus sau pačiam. Tokia teismo išvada dėl juridinio asmens (UAB Š.) turto priklausomybės fiziniam asmeniui (V. P.) yra visiškai nepagrįsta ir teisiškai ydinga.

Dėl ANK 423 straipsnio 3 dalies taikymo

21. ANK 423 straipsnio 3 dalis nustato atsakomybę ir už asmenų, vartojusių alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal KET 221 punktą su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Teisėjų kolegija šios nutarties 17 punkte jau pasisakė dėl subjektyviųjų požymių (kaltės, jos formos, rūšies ir kt.) nustatymo būtinumo, kuris yra aktualus ir aptariamos ANK 423 straipsnio 3 dalies taikymui, todėl šių nuostatų nekartoja.

22. Apylinkės teismas nustatė, kad V. P. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių – padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimą, lėmusį UAB Š. priklausančios metalinės tvoros apgadinimą, – nustatymo. Apylinkės teismas tokį priimtą sprendimą dėl ANK 423 straipsnio taikymo pagrindė bylos įrodymų visuma, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, fotolentelėje užfiksuotais duomenimis, alkoholio matuoklio šaknele, UAB Š. direktoriaus R. V., liudytojų R. M., J. Ž., R. L. paaiškinimais, kita bylos rašytine medžiaga. Kolegijos vertinimu, šių įrodymų visuma sudarė pagrindą apylinkės teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad V. P., vairuodamas automobilį, neatsižvelgė į kelio sąlygas, teritorijos ypatumus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) teritoriją juosiančią metalinę tvorą, priklausančią UAB Š., padarydamas 60 Eur žalą; po eismo įvykio vartojo alkoholį. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad šio fakto neneigė ir pats eismo įvykio kaltininkas, o po eismo įvykio alkotesteriu patikrinus jo (V. P.) blaivumą, jam buvo nustatytas 1,74 promilės girtumas.

23. Apygardos teismas, priešingai nei žemesnės instancijos teismas, sprendė, kad V. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, sudėties subjektyviojo požymio – tyčios. Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pareiškėjo prašyme išdėstytiems argumentams, kad apygardos teismo sprendimas nutraukti V. P. administracinę teiseną pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį priimtas padarius esminius procesinius teisės normų pažeidimus; teismas savo išvadas dėl V. P. kaltės (ne)buvimo padarė remdamasis pavienių įrodymų vertinimu, nevertindamas jų visumos, suteikdamas prioritetą V. P. paaiškinimams prieš kitus bylos įrodymus. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, netinkamai išnagrinėjo atsakomybės klausimui išspręsti ir teismo sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas, kad V. P. veiksmuose nenustatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyvusis požymis – tyčia.

24. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismas, panaikindamas Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą dėl V. P. nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį ir nutraukdamas administracinę teiseną, padarė esminius proceso (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir materialiosios teisės pažeidimus, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarimas naikintinas, paliekant galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarimą ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą be pakeitimų.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Dalia Bajerčiūtė

Audronė Kartanienė