Baudžiamoji byla Nr. 2K-277-648/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31072-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.6.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. kasacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. kovo 28 d. nutartis, kuria nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestas.
Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu J. S., padariusi nusikalstamą veiką, nurodytą BK 201 straipsnio 1 dalyje (nuosprendžio įžanginėje ir aprašomojoje dalyje nurodyta, kad J. S. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 201 straipsnio 1 dalyje), vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla jai nutraukta. Dėl jos kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. J. nuteistas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 4,510 l namų gamybos stipriojo alkoholinio gėrimo, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 40,2–43 proc., ir, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai jį laikė poilsiavietės patalpose, esančiose Plungės r., iki 2021 m. rugpjūčio 27 d.: 2,410 l už 46 Eur jis pats pardavė 2021 m. rugpjūčio 26 d., o J. S., veikdama bendrininkų grupe su A. J. kaip padėjėja, A. J. nurodymu 2,1 l už 40 Eur pardavė 2021 m. rugpjūčio 27 d.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. kovo 28 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Plungės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 4 d. teismo posėdyje, kasatoriui nedalyvaujant dėl ligos, priėmė nutartį grąžinti bylą prokurorui, šioje nutartyje nurodė, kad „iš kaltinamajam A. J. inkriminuoto 4,510 litro naminės degtinės 2,0 litrus realizavo J. S., padėdama A. J. daryti nusikalstamą veiką kaip padėjėja“. Tokia teismo išdėstyta pozicija yra A. J. nekaltumo paneigimas, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo. Nurodytoje nutartyje atsispindinti teismo nuomonė, kad A. J. kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą, yra aiškus ir konkretus kaltės bei nusikalstamos veikos konstatavimas. Nutartyje buvo aiškiai nustatyta nusikalstama veika, jos mechanizmas, dalyviai ir bendrininkų rūšys.
2.2. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija yra pažeidžiama tuo atveju, jeigu teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu, atspindi nuomonę, jog jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą. Pakanka, kad, net nesant jokių formalių išvadų, būtų tam tikrų samprotavimų, leidžiančių manyti, jog teismas laiko kaltinamąjį kaltu. Turi būti daromas esminis skirtumas tarp aiškaus teismo paskelbimo, nesant galutinio nuosprendžio, kad asmuo padarė atitinkamą nusikaltimą, ir teiginio, kad kažkas yra tiesiog įtariamas padaręs nusikaltimą. Visus šiuos argumentus nuteistasis pateikė pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas reiškiamų nušalinimų netenkino. O apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nutartimi kaltės klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo nepagrįstas. Be to, J. S. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jai nutraukta, o A. J. nuteistas, tai taip pat patvirtina abiejų instancijų teismų šališkumą kasatoriaus atžvilgiu.
2.3. Teisiamajame posėdyje L. Šimulienė parodė, kad ji nuteistajam pirmą kartą skambino atvykusi atlikti patikrinimo 2021 m. rugpjūčio 26 d. Nuteistasis pateikė mobiliojo telefono ekrano nuotraukas. Iš šių nuotraukų matyti, kad iki patikrinimo, įvykusio 2021 m. rugpjūčio 26–27 d., L. Šimulienė nuteistajam skambino 2021 m. rugpjūčio 24–25 d. Tai įrodo, kad jie bendravo iki netikėto patikrinimo, ir paneigia liudytojos parodymus.
2.4. L. Šimulienė 2021 m. rugpjūčio 26 d. priėmė pavedimą atlikti netikėtą poilsiavietės patikrinimą. Tą pačią dieną policijos pareigūnai L. Šimulienė ir D. Čepas atliko netikėtą patikrinimą, jo metu neteisėtai buvo atliekamas vaizdo ir garso fiksavimas. Teisiamajame posėdyje D. Čepas parodė, kad buvo daromas vaizdo įrašas, įrenginį laikant kišenėje, tačiau šio vaizdo įrašo byloje nėra. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai prašė išreikalauti ir prie bylos pridėti L. Šimulienės telefono pokalbių išklotines ir atlikti daktiloskopinį tyrimą, nes 2021 m. rugpjūčio 26 d. jis su L. Šimuliene kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Teismui yra pateiktas iškarpytas vaizdo įrašas. Byloje nėra jokių duomenų apie kontrolinį patikrinimą, jo pradžią, eigą. Kompaktiniame diske yra įrašyti 3 failai: 1 failas, garso įrašas, kurio dalis yra iškirpta, įrašuose nėra duomenų apie kontrolinį patikrinimą, juose yra tik duomenys apie alkoholio vartojimą. Apeliacinės instancijos teismas tenkino nuteistojo prašymą ir įpareigojo pateikti visą vaizdo įrašą, tačiau teismui toks įrašas pateiktas nebuvo ir teismas šios aplinkybės neįvertino ir dėl jos nepasisakė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. telefonu buvo susisiekta su A. J., šis nurodė, kad yra išvykęs, tačiau viską žino jo sugyventinė, ji paduos, kaip buvo sutarta iš vakaro, dar du litrus. Šio pokalbio byloje nėra, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl tokio apeliacinio skundo argumento taip pat nepasisakė. J. S. automobilyje krata nebuvo padaryta, todėl jos teiginiai, kad alkoholį ji atnešė iš nuteistojo kambario, o ne iš savo automobilio bagažinės, yra tik jos teiginiai, kurių nepatvirtino bylos medžiaga.
2.5. Iš 2022 m. vasario 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad policijos pareigūnas D. Čepas klausė „tai gal galėtum mums kokį litriuką“. Jei policijos pareigūnas nebūtų išsakęs tokio prašymo, nagrinėjamos baudžiamosios bylos nebūtų, nes nuteistasis buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad policijos pareigūnas D. Čepas, neapsikentęs, kad nuteistasis jam nesiūlė pirkti alkoholinių gėrimų, pasakė „tai gal galėtum mums kokį litriuką“. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino šių pareigūno žodžių.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas atsiliepimu į nuteistojo A. J. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Įvertinus abiejų instancijų teismų sprendimus, konstatuotina, kad esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinami abiejų instancijų teismų sprendimai, nenustatyta. Iš kasacinio skundo matyti, kad teismo šališkumas yra siejamas su teismų atliktu įrodymų vertinimu, o tai, jeigu nėra kitų teismo šališkumą rodančių aplinkybių, negali būti laikoma teismo šališkumo požymiu. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus apeliacinio skundo argumentus, o nuteistojo argumentai, kad jis buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, buvo pagrįstai įvertinti kaip gynybinė versija.
3.2. Kasacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, keliami įrodymų vertinimo klausimai yra labiau fakto nei teisės klausimai. Iš skundo turinio matyti, kad kasaciniame skunde kasatorius, iš esmės ginčydamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, savo teiginius grindžia faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikdamas sau naudingą jų vertinimą. Dalis kasacinio skundo argumentų nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde, todėl neturėtų būti nagrinėjami kasacinės instancijos teisme.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo A. J. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo
5. Nuteistojo A. J. kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad jo bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, yra pagrįsti.
6. BPK 58 straipsnio, reglamentuojančio nušalinimo ir kartu teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą užtikrinimo pagrindus, 1 ir 2 dalyse pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02MC02NDgvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-60-648/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-60-648/2024">2K-7-60-648/2024</a>). BPK 58 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant tiek teisėjas, tiek bet kuris kitas nusišalinimo pareigą turintis subjektas privalo nusišalinti, o išdėstyti nusišalinimo (nušalinimo) pagrindai yra siejami su kito procesinio statuso turėjimu, su šeiminiais ar giminystės ryšiais, suinteresuotumu bylos baigtimi (1 dalies 1–3 punktai). Tačiau minėtų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis: BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo, įskaitant teisėją, negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio asmens nešališkumu. Taigi BPK nepateikiamas baigtinis nušalinimą pagrindžiančių aplinkybių sąrašas, tačiau teisėjas privalo nusišalinti dėl bet kokios pagrįstų abejonių jo nešališkumu keliančios aplinkybės, jeigu ją argumentuotai nurodo proceso dalyvis. BPK 58 straipsnio 2 dalyje išvardytos tik teisėjams taikomos aplinkybės, kada teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tos pačios bylos. Šios aplinkybės yra siejamos su pirmesniu jo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, gynėjo dalyvavimu procese (2 dalies 1 punktas), ikiteisminio tyrimo teisėjo ar aukštesniojo teismo funkcijų atlikimu (2 dalies 2 punktas), pakartotiniu bylos nagrinėjimu iš esmės (2 dalies 3–6 punktai).
7. Teismo nešališkumo reikalavimas laikytinas viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių, taip pat asmens teisių užtikrinimo baudžiamajame procese vienu iš pagrindų. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė įtvirtinta ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismo nešališkumo principo esmė yra ta, kad bylos nagrinėjimo teisme metu proceso dalyviams, o kartu ir visuomenei turi būti suteikiama pakankamai garantijų, pašalinančių pagrįstas abejones dėl galimo teismo (teisėjo) šališkumo, neturi būti prielaidų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog teismas (teisėjas) yra suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi, ir realių faktų, kurie keltų pagrįstų abejonių, kad bylą nagrinėjantis teismas (teisėjas) turi išankstinę nuomonę ar nusistatymą kurio nors proceso dalyvio atžvilgiu, yra tendencingas.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas, nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo.
9. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teismo (teisėjo) nešališkumas vertinamas dviem glaudžiai tarpusavyje susijusiais aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-5-976/2020, 2K-101-303/2020, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02MC02NDgvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-60-648/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-60-648/2024">2K-7-60-648/2024</a>; EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10).
10. Garantuojant kaltinamojo teisę į nešališką bylos nagrinėjimą teisme tiek subjektyviąja, tiek objektyviąja prasme, būtina, kad bylą nagrinėtų teisėjas, dėl kaltinamojo nepriėmęs sprendimų, kuriuose būtų pasisakęs dėl įtarimų pagrįstumo, duomenų (įrodymų) vertinimo ir pan. Teisėjo pasisakymas dėl įtarimų pagrįstumo ar bylos faktinių aplinkybių vertinimo rodo išankstinę teisėjo nuomonę dėl bylos baigties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2015, 2K-117-976/2020).
11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasatoriaus išdėstytus argumentus, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą nagrinėjamu aspektu ir vadovaudamasi pirmiau išdėstyta teismų praktika, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas daryti išvadą dėl teismo šališkumo BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, t. y. objektyviuoju aspektu.
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kuriame A. J. kaltinamas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismui perduota 2022 m. kovo 15 d. (2 t., b. l. 22–32). Baudžiamoji byla 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 63). Iš 2022 m. gegužės 4 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje nedalyvaujant A. J. ir (ar) jo gynėjui, taip pat liudytojai J. S., nurodė, kad nebuvo vertinti J. S. veiksmai pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 201 straipsnio 1 dalį, kad iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, jog dalį naminės degtinės pardavė ne A. J., o J. S., kad jai buvo žinoma, jog laikoma naminė degtinė, ji perpylė degtinę ir nunešė pirkėjui, paėmė pinigus, jos veiksmai turi BK 24 straipsnio 6 dalyje apibrėžtų padėjėjo požymių (2 t., b. l. 76). Plungės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 4 d. priėmė nutartį perduoti baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Joje nurodyta: „Parengiamojoje teisiamojo posėdžio dalyje, remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, teismas inicijavo šioje byloje liudytoja apklaustos J. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą pagal BK 24 str. 6 d. ir 201 str. 1 d., kas nebuvo sprendžiama atliekant ikiteisminį tyrimą“, toliau nurodyti liudytojos parodymai ir atliktas jų vertinimas: „Vien iš šių liudytojos parodymų matyti, kad iš kaltinamajam A. J. inkriminuoto 4,510 litro naminės degtinės 2,0 litrus realizavo J. S., padėdama A. J. daryti nusikalstamą veiką kaip padėjėja“ (2 t., b. l. 78–79). Papildžius ikiteisminį tyrimą, byla su kaltinamuoju aktu, kuriame A. J. kaltinamas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, o J. S. kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 201 straipsnio 1 dalį, buvo perduota teismui (3 t., b. l. 106–118). Šią baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje perdavė tas pats Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas V. Gedeikis, kuris pirmiau bylą perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti (3 t., b. l. 132). Teisiamojo posėdžio metu 2022 m. gruodžio 8 d. A. J. pareiškė nušalinimą teisėjui V. Gedeikiui, nušalinimą argumentuodamas ir tuo, kad teisėjas paneigė jo nekaltumo prezumpciją dėl savo teiginių 2022 m. gegužės 4 d. nutartyje (3 t., b. l. 178–179). Teisėjas V. Gedeikis 2022 m. gruodžio 9 d., 2023 m. kovo 1 d. rašytinėmis nutartimis ir 2023 m. birželio 15 d. protokoline nutartimi jam pareikšto nušalinimo netenkino.
13. Apeliacinės instancijos teismas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atsakė bendromis frazėmis, lakoniškai, iš esmės nevertindamas pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartyje išdėstytų frazių. Šis teismas nutarties 21–22 punktuose, atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą, nurodė, kad minėta nutartimi kaltės klausimas nebuvo sprendžiamas, kad nepateikiama realių duomenų, keliančių pagrįstų abejonių teismo nešališkumu.
14. Bylą nagrinėjančiam teismui yra suteikta galimybė grąžinti bylą prokurorui BPK 254 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais: jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, taip pat jeigu yra prokuroro prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, neišsprendus J. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimo, buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, todėl grąžino bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. BPK 58 straipsnyje nėra nustatyto draudimo, prokurorui įvykdžius teismo nurodymus ir perdavus bylą su kaltinamuoju aktu nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylą nagrinėti tos pačios sudėties teismui, nes tai nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas BPK 58 straipsnio prasme. Tai, kad teismas, kuris priėmė nutartį perduoti bylą prokurorui, o prokurorui įvykdžius nurodymus ir perdavus bylą teismui su kaltinamuoju aktu, toliau nagrinėja bylą iš esmės ir priima teismo baigiamąjį aktą, savaime negali būti laikoma pagrindu pripažinti teismą šališku objektyviuoju aspektu. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar nutartyje perduoti bylą prokurorui nebuvo išdėstytos frazės, keliančios pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo.
15. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nutartyje perduoti bylą prokurorui turi vengti bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų (duomenų) vertinimo, pareikšto kaltinimo teisinio vertinimo ir išvadų dėl kaltinamojo, taip pat ir kitų asmenų, kurie nėra kaltinami nagrinėjamoje byloje, kaltumo, taip siekdamas nepakenkti teisingam bylos nagrinėjimui vėlesniame procese. Priešingai, konkrečios bylos aplinkybėmis tai gali būti vertinama kaip išankstinis asmens, teisiamo vėlesniame procese, kaltumo klausimo sprendimas, ir tai gali sukelti objektyviai pagrįstų abejonių, kad atitinkamas teismas (teisėjas), vėliau nagrinėdamas baudžiamąją bylą, jau turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos esmės.
16. Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartyje pavartota frazė: „Vien iš šių liudytojos parodymų matyti, kad iš kaltinamajam A. J. inkriminuoto 4,510 litro naminės degtinės 2,0 litrus realizavo J. S., padėdama A. J. daryti nusikalstamą veiką kaip padėjėja“, sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad A. J. padarė nusikalstamą veiką, o jam padėjo J. S.. Akivaizdu, kad iš esmės buvo konstatuotos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, kurios yra nustatomos priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t. y. buvo atliktas bylos faktinių aplinkybių vertinimas ir pasisakyta dėl kaltinimo A. J. pagrįstumo, taip pat ir atliktas liudytojos, kuri nebuvo kaltinama byloje, veiksmų teisinis vertinimas. Tokių teiginių vartojimas 2022 m. gegužės 4 d. nutartyje gali būti suprantamas kaip teismo išankstinė nuomonė dėl bylos baigties ir tokie teiginiai nesuderinami su nekaltumo prezumpcijos principu. Taigi pagrįstai A. J. nuosekliai viso proceso metu (tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tiek kasaciniame skunde) 2022 m. gegužės 4 d. nutartyje teismo išdėstytus teiginius vertino kaip nekaltumo prezumpcijos pažeidimą, kaip bylos išnagrinėjimą iš esmės, nuteisus tiek jį, tiek J. S..
17. Taigi nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti teismo šališkumą objektyviuoju aspektu dėl dviejų aplinkybių. Pirma, šis teismas konstatavo, kad A. J. padarė neteisėtus veiksmus, dar nepriėmęs apkaltinamojo nuosprendžio. Antra, šis teismas iš anksto išdėstė poziciją dėl tuo metu buvusios liudytojos J. S. padarytų veiksmų. Atitinkamai tos pačios sudėties teismas negalėjo nagrinėti ne tik A. J., dėl kurio veiksmų pasisakė, bet ir J. S., kuri būtent teismo iniciatyva buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, atsakomybės nagrinėjamoje byloje klausimo.
18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje vadovaujantis BPK 254 straipsnio 3 dalimi, išdėstęs A. J. ir J. S. atliktų veiksmų vertinimą ir vėliau išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, buvo objektyviai šališkas. Atitinkamai yra naikinami abiejų instancijų teismų baigiamieji aktai ir baudžiamoji byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 382 straipsnio 3 punktas).
19. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama nagrinėti iš naujo, dėl kitų nuteistojo kasacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis).
20. Teisėjų kolegija tik atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjant iš naujo yra būtina tiksliai nustatyti, kokiu pagrindu buvo atlikti abu – 2021 m. rugpjūčio 26 d. ir 2021 m. rugpjūčio 27 d. – kontroliniai pirkimai ir ar jie buvo atlikti teisėtai. Byloje nustatyta, kad buvo atliktas ūkio subjekto patikrinimas, tačiau Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 5-V-549 „Dėl Ūkio subjektų patikrinimo atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Ūkio subjektų patikrinimo atlikimo taisyklėse nėra nustatyta policijos pareigūnų teisė atlikti kontrolinį pirkimą. Policijos pareigūnų teisė atlikti kontrolinį pirkimą yra nustatyta Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 24 straipsnio 8 punkte (2016 m. sausio 1 d. redakcija). Kontrolinio pirkimo atlikimo tvarka yra įtvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-734 „Dėl Apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinių pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinių pirkimų tvarkos apraše. Taigi, vertinant atliktų veiksmų teisėtumą ir atitinkamai jų pagrindu surinktų duomenų atitiktį BPK 20 straipsnio reikalavimams, yra būtina vadovautis pirmiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtintu reguliavimu.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. kovo 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Eligijus Gladutis
Artūras Pažarskis
