Nr. DOK-4320
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10416-2023-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2024 m. lapkričio 27 d. paduotu atsakovo D. N. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, skolos dėl nepilnamečiam vaikui neteikto išlaikymo ir gautų valstybės išmokų priteisimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą ir jį išdėstė taip: „Ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-25825-984/2020 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1 punktą ir nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina jos gyvenamojoje vietoje. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-25825-984/2020 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.3 punktą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. liepos 12 d.) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui – motinai. Priteisti iš atsakovo ieškovei 962 Eur išlaikymo įsiskolinimo atlyginimo. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-25825-984/2020 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2 punktą ir priteisti iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. liepos 12 d.) nepilnametei dukrai išlaikymą po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. liepos 12 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui – motinai. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-25825-984/2020 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5 punktą ir jį išdėstyti taip:,,Kiekvieną antradienį abu vaikai nuo 17 val. iki 20 val. leidžia laiką su tėvu, kuris pasiima vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir pristato atgal jų gyvenamosios vietos adresu“. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-25825-984/2020 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.7 punktą ir jį išdėstyti taip:,,Pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val. vaikai leidžia laiką ir nakvoja pas tėvą, kuris pasiima vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir pristato atgal jų gyvenamosios vietos adresu“. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-25825-984/2020 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.6 ir 2.8 punktus. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-25825-984/2020 dalį palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės atsakovui 2280,04 Eur dukrai neteikto išlaikymo įsiskolinimo atlyginimo. Pripažinti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. liepos 12 d. įvykdė pareigą teikti išlaikymą sūnui. Priteisti iš atsakovo ieškovei 1520 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.“
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnio 3 dalies, nenustatė bendros sumos, reikalingos nepilnamečių vaikų išlaikymui, nuo kurios turėjo būti apskaičiuota kiekvieno iš tėvų piniginių lėšų dalis nuo bendros sumos, nenurodė nei ieškovės dalies nei, atitinkamai, nevertino šalių turtinės padėties proporcingumo nustatant išlaikymo dydį. Taip pat teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad vaikų poreikių patenkinimas turi būti mažinamas valstybės mokamomis išmokomis, o tik tuomet paskirstomos tėvų piniginių lėšų dalys.
2. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad sprendžiant dėl bendravimo su vaikais tvarkos būtina atsižvelgti ne tik į vaiko interesus, bet ir į jo amžių, brandą bei poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTctOTE2LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-157-916/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-157-916/2021">3K-3-157-916/2021</a>). Nagrinėjamoje byloje. atsižvelgiant į tai, kad nepilnametei dukrai yra beveik 15, o sūnui – 17 metų, akivaizdu, kad jie savarankiškai planuoja savo laiką, įskaitant dienotvarkę, popamokinę veiklą ir bendravimą su bendraamžiais. Nebetoli pilnametystės esantiems vaikams apeliacinės instancijos teismo nustatyta griežta bendravimo su tėvu tvarka, įpareigojanti laikytis konkretaus grafiko, būtų praktiškai neįgyvendinama. Teismas, nenustatęs lankstesnės tvarkos ir nepatvirtinęs galimybės tėvui ir vaikams individualiai susitarti dėl susitikimų, nepagrįstai neatsižvelgė į vaikų amžių ir šiuolaikinio gyvenimo realijas, taip pažeisdamas prioritetinės vaiko interesų apsaugos principą (CK 3.3 straipsnis).
3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas priešieškinio reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, pažeidė CPK 176, 185 straipsnius, nes išsamiai nenagrinėjo bylos faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į pateiktus įrodymus (jų visumą).
4. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl CPK 93 straipsnio nuostatų, numatančių teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nors atsakovas nurodė aplinkybes ir teisinį pagrindą bei formulavo atitinkamą reikalavimą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti D. N. (duomenys neskelbtini) 194 (vieną šimtą devyniasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. lapkričio 27 d. SB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 137, kodas ZN76315.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gražina Davidonienė
Dalia Vasarienė
