A. Ū. pagal BK 300 str., 15 str., 369 str., 368 str., 376 str., 10 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4334/2024

Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00019-2022-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. Ū. gynėjo advokato Arvydo Aranausko kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo A. Ū. gynėjas advokatas A. Aranauskas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir A. Ū. priimti išteisinamąjį nuosprendį arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti dėl padarytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 10 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių, 78 straipsnio, 83 straipsnio 1 dalies, 277 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, taip pat in dubio pro reo principo ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimų. Dėl to buvo šiurkščiai suvaržytos nuteistojo A. Ū. teisės į gynybą. Be to, teismai nesivadovavo kasacinės instancijos teismo praktikos išaiškinimais ekspertizės skyrimo ir įrodymų pakankamumo bei patikimumo klausimais.

Kasatoriaus teigimu, abiejų instancijų teismai negalėjo remtis pagal išduotą Europos tyrimo orderį Belgijos karalystei be prisaikdinimo ir įspėjimo dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą apklaustų J. A. J. B., S. I., T. D., M. M. D. V., A. B. parodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo sudaryta galimybė nuteistajam ir jo gynėjui užduoti klausimus minėtiems liudytojams, dėl to liko nepatikrintas jų parodymų patikimumas. Nebuvo tinkamai įvertinta, kad šiems apklausiamiems asmenims buvo nurodyta, jog yra vykdomas mokestinis patikrinimas, todėl jie kaip automobilių pardavėjai galėjo būti suinteresuoti nenurodyti savęs kaip pardavėjų. Teismai nepagrįstai laikė, jog pakanka įrodymų konstatuoti, kad šie užsieniečiai minėtų sutarčių nesudarė, o jas suklastojo A. Ū. ir, remdamiesi nepatikimais bei nepatikrintais duomenimis, byloje esančias abejones ir neaiškumus vertino nuteistojo nenaudai. Teismai negalėjo vadovautis pagal išduotą Europos tyrimo orderį užsienio šalies įgaliotos institucijos pareigūnės S. T. išvadoje pateiktais duomenimis, nes jie gauti pažeidžiant įrodymų rinkimą reglamentuojančias BPK normas. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad byloje nėra duomenų apie užsienio piliečių, apklaustų kaip liudytojais, prisaikdinimą, nepateiktos jų priesaikos. Tokio pobūdžio nutarties argumentai tik patvirtina, kad abiejų instancijų teismai byloje esančias abejones ir neaiškumus vertino nuteistojo nenaudai.

Pasak kasatoriaus, teismai neteisingai išsprendė bylą, nes, esant neaiškiai specialisto išvadai, nepaskyrė rašysenos ekspertizės ir nepatikrino, ar automobilių pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyti užsieniečiai pardavėjai iš tiesų jose nepasirašė. Atlikus šią ekspertizę būtų galima nustatyti ar paneigti pirkimo-pardavimo sutarčių klastojimo faktą, juolab kad A. Ū. kaltė byloje nustatyta remiantis vien netiesioginiais, savo specifiką ir trūkumų turinčiais įrodymais, kurie nebuvo patikrinti. Įvertinus bylos duomenų visumą matyti, kad rašysenos ekspertizės paskyrimas yra vienintelis būdas nustatyti reikšmingas aplinkybes, kad ne A. Ū. pasirašė automobilių pirkimo-pardavimo sutartyse vietoje pardavėjų.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 15 straipsnio 2 dalį. A. Ū. veikė tik kaip tarpininkas ir aplinkybė, kad A. Ū. netikrino jam perduotų pirkėjų duomenų (to padaryti objektyviai ir negalėjo) ir nežinojo, kad jie galėjo būti neteisingi ar netikslūs, gali rodyti netiesioginę tyčią ar aplaidų neatsargumą. Todėl A. Ū. negali kilti atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo A. Ū. gynėjas nesutinka su abiejų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, jog A. Ū. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų bei situacijos vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Kasaciniame skunde keliamus klausimus apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje išnagrinėjo ir pateikė motyvuotas išvadas. Nuteistojo A. Ū. gynėjas nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų šio teismo išvadų nepagrįstumą, ir tik formaliai nurodo, kad buvo padaryti BPK nuostatų, in dubio pro reo principo, nekaltumo prezumpcijos pažeidimai, suvaržytos nuteistojo teisės į gynybą, nesilaikyta suformuotos praktikos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. Ū. gynėjo advokato Arvydo Aranausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Darius Kantaravičius

Algimantas Valantinas