Dėl pažeistų teisių gynimo ir sumokėtos piniginės prievolės įskaitymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-630/2006

Procesinio sprendimo kategorija 63.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės ir Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB,,Hansabankas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių J. M. ir A. A. ieškinį atsakovams AB,,Hansabankas“ ir Kauno miesto savivaldybei dėl pažeistų teisių gynimo ir sumokėtos piniginės prievolės įskaitymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovės J. M. ir A. A. pateiktu ieškiniu prašė teismo: a) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą; b) pripažinti, kad atsakovas AB,,Hansabankas” 15 612,32 Lt, J. M. sumokėtų grąžinant paskolą pagal 1996 m. rugpjūčio 22 d. sutartį (Nr. 96-08/107), neteisėtai įskaitė į palūkanas ir delspinigius, ir šią sumą įskaityti paskolos pagal nurodytą sutartį grąžinimui bei panaikinti areštą turtui; c) pripažinti negaliojančiais 1996 m. rugpjūčio 22 d. sutarties, kurią sudarė J. M. ir Lietuvos valstybinio komercinio banko Kauno skyrius, 2.5 ir 2.6 punktus; d) pripažinti negaliojančia buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio nuosavybės teisėmis A. A., 1996 m. rugpjūčio 29 d. įkeitimo sutartį, kurią sudarė J. M. ir Lietuvos valstybinio komercinio banko Kauno skyrius; e) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę vykdyti įstatymų nustatytą prievolę sumokėti 10 proc. J. M. sumokėtos paskolos, sudarančios 5200 Lt ir 15 612,32 Lt palūkanų; f) pripažinti A. A. šeimos nariu. Ieškinyje nurodoma, kad tik 2003 m. liepos 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriuje uždėjus areštą įkeistam turtui J. M. sužinojo, kad atsakovas AB,,Hansabankas” vienašališkai įskaitė jos sumokėtą pinigų sumą kaip palūkanas už paskolą. Bankas ieškovės neinformavo, kad už ją Kauno miesto savivaldybė nemokės palūkanų. Atsakovai nepranešė, dėl ko nutrauktas palūkanų mokėjimas už ieškovę J. M.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinio netenkino, o dėl ieškinio dalies pripažinti A. A. šeimos nariu bylą nutraukė. Kauno miesto savivaldybėje ieškovei J. M. nuspręsta suteikti lengvatinę paskolą būsto įsigijimui (T.1, b. l. 87-92). 1996 m. rugpjūčio 22 d. paskolos sutartimi ieškovei suteikta 52 000 Lt paskola – buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui (T. 1, b. l. 97). Suteikus paskolą ieškovė su banku sudarė terminuotą įsipareigojimą, nustatant paskolos grąžinimo tvarką (T. 1, b. l. 98). Sudariusi buto pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė įkeitė butą banko naudai (T. 1, b. l. 94-96). 1996 m. rugsėjo 19 d. Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos valstybinio komercinio banko Kauno skyrius sudarė sutartį, pagal kurią savivaldybė įsipareigojo mokėti 5 proc. lengvatines palūkanas, esant lengvatinėms sąlygoms (T. 1, b. l. 99). Pagal 1998 m. balandžio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį Lietuvos valstybinis komercinis bankas perleido visus reikalavimus Lietuvos taupomajam bankui (dabartinis pavadinimas AB bankas „Hansabankas“ (T. 2, b. l. 15-23). Apie nesumokėtą paskolos likutį ir palūkanas bankas informuodavo ieškovę, o ši pasižadėdavo grąžinti skolą (T. 2, b. l. 24-37). Aplinkybes apie tai, kad ieškovei nebuvo taikoma mokestinė lengvata ir savivaldybė nemokėjo už ieškovę palūkanų, ieškovė pirmą kartą turėjo sužinoti iš 1997 m. balandžio 29 d. banko rašto apie nesumokėtą skolą. Taigi nuo šios datos skaičiuojama ieškinio senatis ieškovės reikalavimui yra praleista. Teismas pripažino, kad ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga gindama savo interesus, dėl to praleisto ieškinio senaties termino neatnaujino ir taikė ieškinio senaties pasekmes atsakovo prašymu. Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti A. A. šeimos nariu teismas sprendė, kad toks išvestinis reikalavimas nesukels ieškovei teisinių pasekmių, netenkinus pagrindinių jos reikalavimų. Be to, ieškovė nebandė šio klausimo išspręsti ne ginčo tvarka, todėl dėl šio reikalavimo nutraukė bylą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškovių J. M. ir A. A. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 13 d. sprendimą, bei priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino, kad atsakovas AB,,Hansabankas” pažeidė ieškovės J. M. teises, neįskaitydamas pagal 1996 m. rugpjūčio 22 d. paskolos sutartį Nr. 96-08/107 į paskolos grąžinimą 15 612,32 Lt, o kitą ieškinio dalį atmetė.

Teisėjų kolegija priimtą sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė 1996 m. rugsėjo 19 d. sutartimi su banku, vadovaudamasis Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimo (Nr. 274) 9.3.4 punkte suteikiama lengvata (ieškovė J. M. viena augino du nepilnamečius vaikus), įsipareigojo mokėti už ieškovę bankui 5 proc. metines palūkanas, o bankas įsipareigojo suteikti ieškovei lengvatinę paskolą 25 metams. Terminuotu įsipareigojimu ieškovei paskolos grąžinimas buvo išdėstytas iki 2021 m. 2-jo ketvirčio. Tačiau savivaldybė prievolę mokėti palūkanas vykdė tik iki ieškovės sūnaus N. M. pilnametystės, t. y. iki 1997 m. sausio 28 d., laikydama, jog išnyko lengvatinės sąlygos palūkanoms mokėti ir šią prievolę turi vykdyti paskolos gavėja. Nurodytas Vyriausybės nutarimas 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1510 buvo papildytas, nustatant, kad socialiai remtiniems asmenims papildomos lengvatos taikomos, kol pilietis turi į jas teisę. Tačiau šios pataisos įsigaliojo nuo 1998 m. sausio 10 d., dėl to grįžtamosios galios neturi, dėl to Kauno miesto savivaldybė nepagrįstai atsisakė kompensuoti palūkanų dalį. Kauno miesto savivaldybė, pasirašydama 1996 m. rugsėjo 19 d. sutartį su banku, patvirtino savo įsipareigojimą mokėti už ieškovę J. M. lengvatinio kredito palūkanas nuo paskolos išdavimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo. Todėl teisėjų kolegija pripažino, kad bankas, neįskaitydamas ieškovės J. M. sumokėtos 15 612,32 Lt sumos pagal 1996 m. rugpjūčio 22 d. paskolos sutartį Nr.96-08/107 į paskolos grąžinimą, pažeidė ieškovės teises (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas likusius ieškinio reikalavimus pripažino nepagrįstais.

III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo

ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas AB „Hansabankas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 13 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas reikalavimo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą netenkino, tačiau neišsprendė atsakovų reikalavimo taikyti ieškinio senatį ir tuo pažeidė CK 85 straipsnio 2 dalį. Neišsprendęs šio atsakovų reikalavimo teismas taip pat pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktus, ir tai yra absoliutus apeliacinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei lengvatinis kreditas buvo suteiktas vadovaujantis Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 274 patvirtintos Gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarkos 9.3.4 punktu. Būtent pagal nurodytą įstatymą ieškovė J. M. buvo įrašyta į antrąją eilę valstybės paramai gauti. Į šią eilę ieškovė buvo įrašyta pagal įstatymo 4 priedėlio 6 punktą, kaip viena (be kito sutuoktinio) auginanti 2 nepilnamečius vaikus. Pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 12 straipsnio nuostatas ieškovė galėjo pasirinkti vieną iš šiame įstatyme nustatytų paramos formų, ieškovė pasirinko lengvatinį kreditą mažesnėmis palūkanomis (nurodyto įstatymo 13 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju mažesnės palūkanos už suteiktą lengvatinį kreditą sudarė 5 proc. metinių palūkanų. Tokio dydžio lengvatinės palūkanos buvo įrašytos į 1996 m. rugpjūčio 22 d. paskolos sutartį. Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 274 buvo patvirtinta Gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarka, kurios 9 punkte numatytos papildomos lengvatos, teikiamos iš vietos savivaldybių paramos fondų. Šios Tvarkos 9.3.4. punkte numatyta, kad motina arba tėvas, vienas auginantis du ar daugiau nepilnamečių vaikų turi teisę į papildomą lengvatą - už suteiktą kreditą nemokėti palūkanų. Todėl pagal šį punktą ieškovei buvo suteiktas ne lengvatinis kreditas, o papildoma lengvata. 1996 m. rugpjūčio 22 d. paskolos sutartyje nėra numatyta, kad minėta papildoma lengvata ieškovei bus taikoma visu paskolos galiojimo laikotarpiu. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės įsipareigojimas teikti šią papildomą lengvatą ir mokėti už ieškovę bankui 5 proc. lengvatines palūkanas buvo numatytas tik banko ir Kauno miesto savivaldybės 1996 m. rugsėjo 19 d. pasirašytoje sutartyje Nr. 04-51-26. Šios sutarties 1.2 punkte yra aiškiai nurodyta, kad savivaldybė įsipareigoja grąžinti už J. M. 5 proc. metinių lengvatinių palūkanų esant lengvatinėmis sąlygomis. Šiame sutarties punkte daroma nuoroda į 1996 m. rugsėjo 16 d. raštą Nr. 43-2432, kuriame išvardytiems 36 asmenims papildomas lengvatas Kauno miesto savivaldybė teiks tik tol, kol galios lengvatinės sąlygos. Dėl to, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Kauno miesto savivaldybė, pasirašydama 1996 m. rugsėjo 19 d. sutartį su banku, patvirtino savo įsipareigojimą mokėti už ieškovę J. M. lengvatinio kredito palūkanas nuo paskolos išdavimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo, yra nepagrįsta ir neteisėta. Toks sutarties sąlygų interpretavimas pažeidžia CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Šalių ketinimas sudaryti 1996 rugsėjo 19 d. sutartį kilo iš 1996 m. rugsėjo 16 d. Kauno miesto savivaldybės rašto Nr. 43-2432. Šiame rašte nurodoma, kad papildomos lengvatos bus taikomos, kol galios lengvatinės sąlygos. Tokia sąlyga buvo perkelta ir į 1996 m. rugsėjo 19 d. sutarties 1.2 punktą. Iš sutarties šalių elgesio po sutarties sudarymo matyti, kad ieškovės sūnui sukakus 18 metų ir išnykus lengvatinėms sąlygoms Kauno miesto savivaldybė raštu pranešė bankui, kad pasibaigus lengvatų galiojimo laikui už ieškovę palūkanos nebus mokamos. Bankas apie šį savivaldybės sprendimą informavo ieškovę ir pareikalavo ją mokėti palūkanas. Ieškovė su tuo sutiko ir mokėjo arba žadėjo mokėti priskaičiuotas palūkanas daugiau kaip ketverius metus.

Prisidėjimu prie kasacinio skundo atsakovas Kauno miesto savivaldybė palaiko kasaciniame skunde išdėstytą prašymą panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 13 d. sprendimą. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė, prisidėdamas prie kasacinio skundo, kartu išreiškia savo nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo motyvu, kad atsakovas pasirašydamas 1996 m. rugsėjo 19 d. sutartį su banku, patvirtino savo įsipareigojimą mokėti už ieškovę J. M. lengvatinio kredito palūkanas nuo paskolos išdavimo dienos iki galutinio paskolos grąžinimo. Pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatas ieškovė J. M. buvo įrašyta į antrąją (socialiai remtinų asmenų) eilę valstybės paramai apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis gauti. Į šią eilę ieškovė buvo įrašyta pagal šio įstatymo 4 priedėlio 6 punktą, kaip viena (be kito sutuoktinio) auginanti du nepilnamečius vaikus. Šio įstatymo 17 straipsnyje buvo nustatyta, kad, išnykus sąlygoms, suteikiančioms teisę būti antroje eilėje (socialiai remtinų), asmenys (jų šeimos) bendra tvarka įrašomi į pirmąją eilę, įskaitant buvimo kitose eilėse laiką. Ieškovė J. M. paskolą gavo dar būdama antroje (socialiai remtinų asmenų) eilėje, t. y. iki jos sūnaus N. pilnametystės, priešingu atveju ji bendra tvarka būtų buvusi perkelta į pirmąją (bendrąją) eilę ir papildoma lengvata jai nebūtų iš viso suteikta. Dėl to papildoma lengvata ieškovei kompensuojant 5 proc. palūkanų buvo taikoma, kol nepasibaigė lengvatinių sąlygų nurodyto įstatymo prasme galiojimas. Apie tai, kad savivaldybė nedengs palūkanų, bankas informavo ieškovę.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovės J. M. ir A. A. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodoma, kad 1996 m. rugsėjo 19 d. sutartimi Nr.04-51-26 su banku įsipareigojo už J. M. suteiktą kreditą mokėti bankui 5 proc. metinių palūkanų pagal sudarytą 1996 m. rugpjūčio 22 d. paskolos sutartį Nr.96-08/107, kredito dalies grąžinimas įformintas Terminuotu įsipareigojimu, kuriame yra nurodyta kredito grąžinimo sumos ketvirčiais, visos sutartys sudarytos 25 metams (T. 1, b. l. 97, 98, 99). Todėl vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, 1.138 straipsnio l dalies 1 punktu bankas, neįskaitydamas 15 612,32 Lt pagal 1996 m. rugpjūčio 22 d. paskolos sutartį Nr.96-08/107 į paskolos grąžinimą, pažeidė ieškovės J. M. teises. Ieškovių teigimu, ieškinio senaties termino jos nepraleido, nes apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2003 m. liepos 10 d. įkeistam turtui uždėjus areštą (T. 1, b. l. 109). Nuo 1997 m. sausio 30 d. Kauno miesto savivaldybė be jokio valdybos sprendimo palūkanų mokėjimą nutraukė, o AB,,Hansabankas“ 15 612,32 Lt įmokas už paskolos grąžinimą neteisėtai ir vienašališkai įskaitė už palūkanų sumokėjimą ir delspinigių dengimą. Ieškovių teigimu, ieškinio senaties terminas neturėtų būti laikomas pasibaigusiu, nes sutartys, iš kurių vykdymo kilo ginčas, tebegalioja. Atsiliepime sutinkama su Kauno apygardos teismo išvada, kad savivaldybė, pasirašydama su banku 1996 m. rugsėjo 19 d. sutartį Nr. 045126 (T. 1, b. l. 140), patvirtino savo įsipareigojimą mokėti lengvatinio kredito palūkanas už J. M. nuo paskolos išdavimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo. Analogiškai šių santykių sprendimo praktika yra suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1087/2002.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Kauno miesto valdybos 1996 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 800 nuspręsta skirti lėšų ieškovės J. M. lengvatinei būsto paskolai (T. 1, b. l. 88). Ieškovė įgijo butą (duomenys neskelbtini) pagal 1996 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį (T. 1, b. l. 94). Tą pačią dieną ieškovė pasirašė paskolos sutartį buto įsigijimui su Lietuvos valstybiniu komerciniu banku ir šiam įkeitė butą (T. 1, b. l. 96, 97). 1996 m. rugsėjo 19 d. sutartimi Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui mokėti palūkanas, lygias nurodytoms J. M. ir Lietuvos valstybinio komercinio banko sudarytoje paskolos sutartyje (T. 1, b. l. 99). Lietuvos valstybinis komercinis bankas 1998 m. balandžio 27 d. perleido reikalavimo teisę pagal nurodytą paskolos sutartį Lietuvos taupomajam bankui (dabartinis šio banko pavadinimas AB,,Hansabankas“) (T. 2, b. l. 15-23). Kauno miesto savivaldybė prievolę mokėti palūkanas bankui vykdė iki ieškovės J. M. sūnaus pilnametystės, t. y. iki 1997 m. sausio 28 d., laikydama, kad vaikui tapus pilnamečiu išnyko sąlygos ieškovei naudotis paskolos lengvata.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Sudarant 1996 m. rugpjūčio 22 d. paskolos sutartį lengvatinėmis sąlygomis ir Kauno miesto savivaldybei 1996 m. rugsėjo 19 d. sutartimi įsipareigojant mokėti palūkanas už paskolos gavėją atsakovę J. M. metu galiojusios redakcijos 1992 m. balandžio 7 d. Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (Nr. I-2455) 11 straipsnio 4 ir 5 dalyse buvo nustatyta, kad socialiai remtiniems asmenims kreditas lengvatinėmis sąlygomis gali būti suteikiamas be palūkanų, imant mažesnes palūkanas arba negrąžinant iki 20 proc. gautosios kredito sumos. Tuo metu galiojusių Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo ketvirtajame priedėlyje ir 1993 m. balandžio 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 274 patvirtintos Gyvenamųjų namų butų statybos arba pirkimo lengvatinės tvarkos 9.3.4 punkte buvo nurodyta, kad už suteiktą lengvatinį kreditą palūkanų nemoka motina arba tėvas (globėjas, globėja), vienas (be kito sutuoktinio) auginantis du ar daugiau nepilnamečių vaikų. Šiuo pagrindu ieškovė J. M. priskirta antroje eilėje esantiems socialiai remtiniems asmenims, turintiems teisę į lengvatinę paskolą Kauno miesto valdybos 1996 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 800.

1996 m. rugpjūčio 22 d. paskolos sutarties 1.1 punkte nustatytos fiksuotos 5 proc. metinės palūkanos už naudojimąsi paskola 25 metams. 1996 m. rugsėjo 19 d. sutarties 1.2 punktu Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo bankui grąžinti paskolos gavėjai J. M. taikytinas 5 proc. metines palūkanas, šios sutarties 5 punkte aiškiai nurodyta, kad sutartis galioja 25 metus nuo paskolos išdavimo. Tai rodo, kad Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo visiškai kompensuoti palūkanas už ieškovės paskolą visą paskolos sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. iki 2021 m. antrojo ketvirčio. Šios sutarties šalis ieškovė J. M. nebuvo, jai nenustatyta prievolė mokėti palūkanas, nes už ieškovę palūkanas įsipareigojo mokėti Kauno miesto savivaldybė. Dėl šios priežasties kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo mokėti už ieškovę tik dalį palūkanų ir tik iki jos nepilnamečio vaiko pilnametystės, nes tokiomis sąlygomis paskolų lengvatų neribojo sutarčių sudarymo metu galioję įstatymai.

1997 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1510 (įsigaliojusiu nuo 1998 m. sausio 10 d.) buvo iš dalies pakeistas 1993 m. balandžio 19 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 274. Šiais pakeitimais iš naujo išdėstyta 1993 m. balandžio 19 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 274 9.3.4 punkto nuostata, kad socialiai remtiniems asmenims papildomos lengvatos taikomos, kol pilietis turi į jas teisę. Kadangi ieškovė teisę į lengvatinį kreditą įgijo, o atsakovas Kauno miesto savivaldybė įsipareigojimus dengti palūkanas prisiėmė dar neįsigaliojus 1997 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės nutarimui Nr. 1510, tai dėl šios priežasties negali būti taikomas šis neįsigaliojęs teisės aktas, kuris nereglamentavo ginčo santykio jo atsiradimo metu (CK 1.7 straipsnio 2 dalis). Naujai įsigaliojęs teisės aktas netaikomas tiems teisiniams santykiams, kurie atsirado iki tokio akto įsigaliojimo dienos, nes ir nurodytame akte nėra jokių teisės normų apie šio akto grįžtamąją galią.

Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, darydamas išvadą, kad, neįskaitydamas ieškovės J. M. sumokėtų sumų į paskolos grąžinimą, o šias sumas įskaitydamas į palūkanų grąžinimą, bankas pažeidė ieškovės teises. Kadangi atsakovo Kauno miesto savivaldybės įsipareigojimas mokėti palūkanas už ieškovę nepasibaigė, bankas turėjo reikalauti palūkanų sumų iš Kauno miesto savivaldybės.

Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas neišsprendė atsakovų reikalavimo taikyti ieškinio senatį dėl ieškinio reikalavimų, nepagrįstas, nes teismų praktikoje yra pripažįstama, kad esant subjektinės teisės tęstiniam pažeidimui ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko veiksmai, pažeidžiantys kreditoriaus teises. Taigi Kauno miesto savivaldybei nesumokėjus palūkanų bankui už ieškovę ieškinio senaties terminas laikytinas nutrauktu nuo kiekvieno paskolos sutarties laikotarpio, už kurį turėjo būti mokamos palūkanos, pradžios. Dėl to apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai nekonstatavo ieškinio senaties praleidimo ir netaikė ieškinio senaties pasekmių atsakovo prašymu.

Išdėstytų motyvų pagrindu kasacinio teismo kolegija sprendžia, kad byloje apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą, kurio teisėtumas išnagrinėjus bylą kasacine tvarka nenuginčytas. Dėl to šis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka yra paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš bylą pralaimėjusios šalies. Už ieškovių J. M. ir A. A. atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą J. M. advokatui sumokėjo 800 Lt, byloje yra pridėtas tai patvirtinantis dokumentas (T. 3, b. l. 137), dėl to ši suma priteistina lygiomis dalimis po 400 Lt iš atsakovų AB „Hansabankas“ ir Kauno miesto savivaldybės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Janinai Meškauskienei 800 Lt bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis po 400 Lt iš atsakovų AB „Hansabankas“ ir Kauno miesto savivaldybės.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Janina Stripeikienė

Aloyzas Marčiulionis