Baudžiamoji byla Nr. 2K-310-942/2016
Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00919-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei
dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,
nuteistajam J. K., jo gynėjui advokatui Antanui Vincui Pilipčikui,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nuosprendis dėl J. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis – J. K. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1136,40 Eur) bauda. Iš J. K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. Č. priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 616,88 Eur proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nuosprendžiu J. K. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. Č. civilinis ieškinys dėl 1450 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
1. J. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 13 d., apie 18.00 val., viešoje vietoje – Alytaus r., (duomenys neskelbtini), šalia R. G. sodybos, J. Č. nufotografavus J. K. sėdintį automobilyje „Dacia Ducter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas yra Alytaus rajono savivaldybės įmonė „S.“, šaukdamas, kodėl jis yra fotografuojamas, ir keikdamas J. Č. necenzūriniais žodžiais, tyčia įžūliais veiksmais įspyrė ne mažiau kaip tris kartus nukentėjusiajam J. Č. į kojas bei sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiais į pilvo ir krūtinės sritį, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
2. Kasaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 7 d. nuosprendį.
2.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, nes klaidingai vertino įrodymus, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir laikė esant padarytą nusikaltimą, nors jis nebuvo padarytas.
2.2. Kasatorius pažymi, kad įrodymai negali būti vertinami atskirai vieni nuo kitų, tačiau apeliacinės instancijos teismas to nepaisė, nes ignoravo J. Č. veiksmus sužalojant jį. Teismas nevertino konflikto priežasties. Konfliktą sukėlė ir jį išprovokavo būtent J. Č. Tai jis panaudojo prieš kasatorių fizinį smurtą ir padarė jam sužalojimus, užfiksuotus specialisto išvadoje Nr. G 429/14(06), kurios teismas nevertino. Kasatorius jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, tik rankomis stūmė jį nuo savęs ir tą iš esmės patvirtino liudytojas R. G. J. Č. tikslą sumušti kasatorių patvirtina ir tas faktas, kad jis koneveikdamas kasatorių tik inscenizavo fotografavimą, nes jokių nuotraukų baudžiamojo proceso metu nepateikė. Be to, apie tariamus sužalojimus ir patirtą skausmą J. Č. prabilo po pusės metų. Teiginiai, kad jis ir jo sutuoktinė nežinojo, kur kreiptis dėl sužalojimų, vertintini kritiškai. Tai, kad konfliktas kilo tik dėl neblaivaus J. Č. veiksmų, įrodo aplinkybė, jog kasatorius, paskambinęs policijai, keletą valandų laukė įvykio vietoje, o J. Č. žmona kuo greičiau nuvedė namo. Kasatorius taip pat nurodo, kad jo darbo dienos laikas nėra normuotas, jam dažnai tenka dirbti ir po darbo. Įvykio dieną jis tarnybiniu automobiliu su buhaltere atvyko prie R. G. namų ir vykdė tarnybines pareigas. Jis neatvyko ieškoti ganyklose J. Č. jį sumušti ar kitaip pažeisti viešąją tvarką. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis yra itin konfliktiška asmenybė ir kasatorių persekioja jau daug metų, kaltindamas jį įvairiais pramanytais dalykais. Taigi kasatorius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nepadarė, jis tik gynėsi nuo J. Č. agresijos ir norėjo užtikrinti viešąją tvarką, o ne pažeisti ją ar sutrikdyti viešoje vietoje girtavusių S. S., R. K., R. G. ir P. B. rimtį, kurie, būdami neblaivūs, patys neadekvačiai suvokė situaciją.
3. Nuteistojo J. K. kasacinis skundas tenkintinas.
4. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnis). Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai: 1) kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; 2) nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; 3) vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; 4) įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; 5) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015 ir kt.).
4.1 Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs bylos įrodymus, motyvuotai pripažino, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, tačiau padarė neteisingas išvadas dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių nebuvimo J. K. veiksmuose. Taigi abiejų instancijų teismai padarė iš esmės vienodas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių (vertinant įvykusį konfliktą tarp J. K. ir J. Č., pasibaigusį sukeliant pastarajam fizinį skausmą), tačiau skirtingai sprendė dėl baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo. Iš nuteistojo J. K. kasacinio skundo matyti, kad jame ginčijamas nuteistojo veiksmų kvalifikavimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nesutinkama su įrodymų vertinimu.
4.2. Valstybės nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtina, kad visuomenės narių bendrabūvio tvarka, žmonių bendravimas viešose erdvėse turi būti grindžiamas kultūros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais. Asmens saugumas, moralinių–kultūrinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas viešajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo numatytais atvejais baudžiamosios teisės priemonėmis.
4.3. BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.
4.4. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-242/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-242/2011">2K-242/2011</a>). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2006">2K-243/2006</a>, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015).
4.5. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426/2008">2K-426/2008</a>, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).
4.6. Kasacinės instancijos praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009). Įžūlūs elgesys, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai visada rodo nepagarbą aplinkiniams, tačiau nebūtinai sukelia padarinius, t. y. visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Pažymėtina, jog sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimą būtina atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai būna griežtesni oficialių iškilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, tuo tarpu sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibūrimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-160/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-160/2013">2K-160/2013</a>, 2K-171/2015, 2K-198/2015).
5. Nagrinėjamoje byloje J. K. apeliacinės instancijos teismo nuteistas už tai, kad viešoje vietoje (šalia R. G. sodybos, esančios Alytaus r., (duomenys neskelbtini)), įžūliais veiksmais (keikdamas necenzūriniais žodžiais J. Č. ir spirdamas jam ne mažiau kaip tris kartus į kojas bei suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiais į pilvo ir krūtinės sritį) sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
5.1. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje baudžiamojoje byloje konfliktas tarp nukentėjusiojo J. Č. ir nuteistojo J. K. įvyko tuo metu, kai nukentėjusysis pradėjo filmuoti (fotografuoti) automobilyje sėdintį nuteistąjį J. K. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokioje situacijoje pirmiausia būtina atsižvelgti į kontekstą, kuriame reiškėsi J. K. ir J. Č. pykčio proveržis. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad J. Č. ir J. K. yra pažįstami, gyvena tame pačiame kaime, tačiau tarpusavyje konfliktuoja. J. Č., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad su J. K. konfliktuoja jau ganėtinai seniai, t. y. nuo 2012 m. vasaros. Konflikto priežastis kilo dėl elektriniu piemeniu užtvertų ganyklų, trukdančių jam patekti į savo ganyklas, taip pat ir dėl J. K. karvių, kurios išbėgusios pro elektrinį piemenį subadė jo šienainius. Dėl to jam teko kreiptis net į laikraštį „Alytaus naujienos“. Nuteistasis J. K. nurodė, kad J. Č. nuolat jį persekioja prasimanydamas įvairių nebūtų dalykų, be to, fotografuoja jį. Tai, kad tarp J. Č. ir J. K. būta konfliktų, patvirtino ir liudytojai S. S. bei P. B.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas konflikto pobūdį ir J. K. veiksmus prieš nukentėjusįjį J. Č., nurodė, kad tokie J. K. veiksmai buvo ne kaip siekis pažeisti viešąją tvarką, bet kaip spontaniškas atsakas į nukentėjusiojo provokuojamą veiksmą – J. K. filmavimą (fotografavimą). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas J. K. reakciją į J. Č. filmavimą (fotografavimą), patvirtino, kad jo veiksmų spontaniškumas buvo nukreiptas į asmeninių santykių aiškinimąsi, tačiau tam buvo pasirinktas netinkamas būdas ir netinkama vieta. Kitaip tariant, apeliacinės instancijos teismas tokią J. K. reakciją J. Č. atžvilgiu šioje situacijoje įvertino kaip neadekvačią.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad šios baudžiamosios bylos kontekste svarbi yra konflikto tarp J. Č. ir J. K. kilmė – asmeninio pobūdžio nesutarimai. Tarpasmeniniai konfliktai yra aktualiausi kasdieniniame gyvenime. Pagrindinė to priežastis – nesugebėjimas į šią situaciją pažvelgti lanksčiai, be išankstinių nuostatų. Lengviausiai į konfliktus įsivelia užsispyrę, inertiški, nepakenčiantys prieštaraujančio elgesio žmonės. Esant tokiam konfliktui, galimybė lengvai susitaikyti yra itin menka. Konfliktuodami asmenys turi tikslą atkurti pažeistą savąją vertę, todėl nusileisti priešininkui yra sunku. Dažniausiai manoma, jog nusileisdami tokie asmenys liks pažeminti, todėl už savigarbą kovoja ir ne visuomet etiškomis priemonėmis.
5.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek J. Č. galėjo išprovokuoti konfliktą, kai jis pradėjo filmuoti (fotografuoti) J. K., sėdintį automobilyje, tiek ir nuteistasis J. K., kuris žinodamas, jog J. Č. yra konfliktiškas asmuo, išlipo iš automobilio ir pradėjo aiškintis tarpusavio santykius. Teisiamajame posėdyje J. Č. parodė, kad fotografavo J. K. tarnybinį automobilį, kuriuo pastarasis važinėjo, nors ant automobilio jokių skiriamųjų ženklų nebuvo. Savo ruožtu J. K. buvo nepatenkintas, kad jis buvo filmuojamas (fotografuojamas) kaip privatus asmuo.
Šioje baudžiamojoje byloje tiksliai nenustatyta, kuris iš tarpusavyje konfliktuojančių asmenų pirmasis sudavė smūgius. Akistatos su J. Č. metu J. K. teigė, kad J. Č. buvo girtas ir pirmas sudavė smūgius į smakrą ir viršutinę krūtinės dalį. Liudytojas E. G. patvirtino, kad abu konflikto dalyviai buvo susikibę, matė, kaip vieną smūgį J. Č. sudavė J. K. į smakrą (vėliau jis patikslino savo parodymus teigdamas, jog nematė, kad J. Č. būtų pataikęs J. K. į smakrą), J. Č. pirmasis įspyrė J. K., o po to J. K. įspyrė J. Č. Liudytoja E. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad J. Č. pirmas sudavė J. K. Tuo tarpu nukentėjęs J. Č., jo žmona A. Č., liudytojai P. B., Ž. S., S. S. parodė, kad J. K. tik išlipęs iš automobilio pradėjo mušti J. Č. Baudžiamojoje byloje liko nenustatytas ir konflikte dalyvavusių asmenų blaivumas. Liudytojai S. T. ir V. G. parodė, kad J. K. buvo blaivus ir laukė po įvykio atvykstančių policijos pareigūnų. Teisiamajame posėdyje liudytoja D. V. parodė, kad J. Č. buvo neblaivus, nes matėsi iš jo veido išraiškos, nukentėjusysis J. Č. ir jo sutuoktinė A. Č. parodė, kad neblaivus buvo nuteistasis J. K., nemalonus kvapas sklido jam iš burnos.
5.3. Dar vienas aspektas, susijęs su šio konflikto baudžiamuoju teisiniu vertinimu, yra tas, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal J. K. pareiškimą dėl jo sužalojimo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto S. Jasinsko išvadoje Nr. G 429/14(06) J. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas veikiant apatinio žandikaulio sritį kietu buku žalojančiu daiktu, galimai smūgiuojant ranka nukentėjusiojo nurodytu laiku (nurodytas konflikto su J. Č. laikas). Tuo tarpu J. Č. parodė, kad J. K. tris keturis kartus spyrė jam į kojas ir kumščiais sudavė penkis šešis smūgius į pilvo sritį, dėl to ant jo kojos ir pilvo liko kraujosrūvos, jam skaudėjo, tačiau nei į medikus, nei į policiją nesikreipė. Šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, koks sveikatos sutrikdymo mastas buvo padarytas J. Č. Be to, nutraukiant ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-00588-14 J. Č. dėl to, kad jo veiksmuose buvo nustatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė (būtinoji gintis), konstatuota, jog J. Č. J. K. suduoti galėjo tik besigindamas nuo jo smūgių tuo metu, kai mosavo rankomis prieš J. K. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, abu konfliktuojantys asmenys atliko fizinius veiksmus vienas kito atžvilgiu. J. Č. nebuvo pasyvus šio konflikto dalyvis ir emocingai reagavo į J. K. veiksmus. Taigi šiuo atveju abiejų konflikto šalių elgesys sukėlė tarpusavio ginčus, pyktį bei agresiją, todėl buvo nepateisinamas ir netinkamas.
5.4. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, vertindamas tarpusavyje konfliktavusių asmenų veiksmus, J. K. atliktus veiksmus pripažino kaip nepagarbos demonstravimą aplinkiniams ir aplinkai bei visuomeninės rimties ir tvarkos sutrikdymą. Pagrindiniais to argumentais šis teismas įvardijo tai, kad konfliktuojančius J. Č. ir J. K. atėjo skirti P. B.; pagalbos šaukėsi J. Č. sutuoktinė A. Č.; konfliktą matė stovėjusiame vilkike buvę žmonės (I. Ž., S. S., P. B. ir E. G.). Taigi visos šios aplinkybės J. K. smurtaujant prieš J. Č. sukėlė sumaištį ir dėl šių veiksmų nepatogumų patyrė pašaliniai asmenys ir buvo sutrikdyta viešoji tvarka.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išdėstytiems argumentams ir juos papildydama dėl J. K. išteisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, atkreipia dėmesį į tai, jog: 1) liudytojai S. S., Ž. S., P. B., E. G. ir I. Ž. konfliktą matė sėdėdami už keliasdešimt metrų stovėjusiame vilkike ir vartodami alkoholinius gėrimus; 2) kitų asmenų, mačiusių konfliktą, nebuvo; 3) į įvykį sureagavo tik P. B., kuris atėjo į konflikto vietą; 4) konfliktas truko trumpai (liudytojas E. G. nurodė, kad jis tęsėsi 10-15 min.; pats nukentėjusysis nurodė, kad konfliktas truko apie 5 min); 5) vilkikas, kuriame sėdėjo žmonės ir vartojo alkoholinius gėrimus, stovėjo aikštelėje prie neveikiančios parduotuvės, pašalinių žmonių nebuvo; 6) baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pats nuteistasis J. K. iškvietė policiją ir laukė jos; 7) nukentėjęs J. Č. nenorėjo eskaluoti šio įvykio, nesikreipė nei į medicinos ekspertus, nei į policiją. Taigi visos šios išvardytos aplinkybės nerodo, kad J. K. savo elgesiu šokiravo ar šiurkščiai pažemino konfliktą mačiusius asmenis, nėra duomenų, kad šis konfliktas nutraukė jų poilsį ar toliau trukdė vartoti alkoholinius gėrimus sėdint sustojusiame vilkike.
5.5. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. K. nesutrikdė viešosios tvarkos ir rimties, yra teisinga. Konflikto paskatos nebuvo chuliganiškos, jį lėmė asmeninės priežastys. Duomenų apie tai, kad J. K. būtų siekęs aplinkiniams demonstruoti nepagarbą, o savo veiksmais sutrikdęs visuomenės rimtį ar tvarką, byloje nėra. Taigi tik iš tiesų intensyvius, agresyvius ir aplinkinius trikdančius veiksmus galima laikyti tiek pavojingais, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2015, 2K-198/2015, 2K-492/2015). Konstatuotina, kad J. K. inkriminuoti veiksmai, nors ir pasireiškė netinkamu ir nepateisinamu elgesiu, tačiau nepasižymėjo ypatingu agresyvumu ir intensyvumu, truko neilgai ir nebuvo padaryta žala. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitiko BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes apėmė ne vien atskirų įrodymų (asmenų parodymų) analizę, bet ir susiejo teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų tarpusavio ryšį, buvo įvertinti parodymus davusių asmenų tarpusavio santykiai, asmeninis priešiškumas ir kitos reikšmingos įrodymų vertinimui aplinkybės.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas J. K. veiksmus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to be pagrindo panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų.
6. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 7 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Artūras Pažarskis
Aurelijus Gutauskas
