Civilinė byla Nr. 2-34-884/2013
Teisminio proceso Nr.2-38-3-00498-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
21.4.1.1; 21.4.1.2.;
SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
2013 m. balandžio 12 d.
Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Skaistė Valinskytė,
sekretoriaujant Zentai Seduolytei,
dalyvaujant ieškovui J. J., jo atstovui advokatui Henrikui Albertui Markavičiui,
atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovei A. B.,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Ž. K.,
atsakovams A. D., A. M. D., D. V., D. V., A. A., jų atstovui advokatui Aisčiui Damulevičiui,
trečiajam asmeniui notarei V. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovams A. D., A. M. D., D. V., D. V., A. A., Skuodo rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui atsakovų pusėje Skuodo rajono Notarų biuro notarei V. G., dėl turto privatizavimo aukcionų, apskrities viršininko sprendimo dalies, pastatų nuosavybės teisės liudijimų ir jų pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais bei kt. ir
n u s t a t ė:
ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais 1992-05-12 Ylakių žemės ūkio įmonės privatizuojamojo turto aukcioną, jo protokolą Nr. 16 ir 1992-07-20 Skuodo rajono privatizavimo komisijos išduotą A. D. Nuosavybės teisės liudijimą į Bulvių-linų technologinį komplektą (pastatą- saugyklą) (duomenys neskelbtini), 1992-09-28 Ylakių žemės ūkio įmonės privatizuojamojo turto aukcioną, jo protokolą Nr. 303 ir 1992-10-12 Skuodo rajono privatizavimo komisijos išduotą A. D. Nuosavybės teisės liudijimą į pašarų ruošimo cechą (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko 2003-06-17 sprendimo Nr. 28-11123 dalį, kurioje pasakyta, kad atkuriamos M. J. nuosavybės teises į 5,77 ha sklypą (duomenys neskelbtini), grąžinant šį sklypą natūra 5,77 ha žemės (4,75 ha grąžinta žemės ūkio veiklai, o 1,02 ha grąžinta kitai veiklai), konstatuoti, kad šiuo sprendimu atkurtos M. J. nuosavybės teisės į 5,77 ha sklypą grąžinant šį sklypą natūra 5,77 ha žemės (5,225 ha grąžinta žemės ūkio veiklai, o 0,545 ha grąžinta kaip pastatais užstatytas plotas); nustatyti, jog minėtu sprendimu atkuriant M. J. nuosavybės teises grąžinant sklypą natūra 5,77 ha žemės, grąžintas 5,77 ha sklypas faktiškai buvo išskaidytas į tris - 4,75 ha, 0,74 ha ir 0,28 ha - sklypus, iš kurių ant 4,75 ha sklypo buvo elektros pastotė (užstatytas plotas 0.16 ha), ant 0,28 ha sklypo buvo nebaigtas statyti ūkinis pastatas (užstatytas plotas 0,28 ha), o ant 0,74 ha sklypo buvo A. D. ir A.M. D. priklausantys du ūkiniai pastatai: saugykla ir pašarų ruošimo cechas (užstatytas plotas 0,105 ha), nustatyti, kad toks nuosavybės teisės atkūrimo būdas, kai ant grąžinamo sklypo stovi kitiems asmenims priklausantys pastatai, yra neteisėtas, prieštaraujantis imperatyvioms normoms, pažeidžiantis grąžinamo žemės sklypo savininko teises; pripažinti negaliojančia 2005-09-21 pirkimo - pardavimo sutartį dėl 30/100 dalių pastato-saugyklos, sudarytos tarp A. D., A.M. D. ir D. V., D. V.; pripažinti negaliojančia 2008-12-05 pirkimo - pardavimo sutartį, kuria A. D., A.M. D. pardavė 70/100 dalių pastato-saugyklos, D. V. įsigijo 34/100 dalis, A. A. 36/100 dalis, A. D., A.M. D. pardavė D. V. pastatą – pašarų ruošimo cechą; nustatyti, kad išnykus būtinumui pasibaigia šie servitutai: 0,74 ha sklypui – teisė eiti kitiems asmenims eiti, važiuoti keliu ir teisė kitiems asmenims eiti važiuoti per sklypo dalį, 0,28 ha sklypui - teisė eiti kitiems asmenims eiti, važiuoti keliu. Teismui pripažinus, kad yra praleidęs ieškinio senaties terminą, prašo jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, t. y. pavėluotai sužinojus apie tai, kada ir kas įgijo pastatus nuosavybėn ir juos perleido kitiems asmenims (CK 1.31 str. 2 d.). Nurodė, kad jo motinai M. J. 1991-10-25 padavus prašymą Skuodo rajono Ylakių apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 5,77 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo leista minėtu sklypu naudotis, motinos pavedimu nuo 1992 metų ieškovas šiame sklype pradėjo auginti javus, bulves ir augina iki šiol. Šiame sklype buvo Ylakių žemės ūkio įmonės (anksčiau Ylakių kolūkio) pastatai nebaigtas statyti ūkinis pastatas (gyvulių skerdykla), pašarų ruošimo cechas, saugykla (bulvių sandėlis) ir dar du pastatai, kurie šiuo metu yra nugriauti. Ylakių žemės ūkio įmonės privatizuojamo turto aukcione 1992-05-12 A. D. pirko Bulvių-linų gamybinį technologinį komplektą (saugyklą), 1992-09-28 vykusiame aukcione - Pašarų ruošimo cechą, aukcionų rezultatus patvirtino Ylakių apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininkas D. V. ir Skuodo rajono privatizavimo komisija, 1992-07-20, 1992-10-12 Skuodo rajono privatizavimo komisija išdavė A. D. Nuosavybės teisės liudijimus. A. D. dalyvavo aukcionuose įgaliotas Fizinių asmenų grupių, įsteigtų 1992-05-04 ir 1992-09-25 steigimo sutarčių pagrindu, kuriomis buvo sutarta įnešti turimas dalis žemės įmonės turte aukcionuose privatizuojamas turtui įsigyti. Nuosavybės teisės liudijimai turėjo būti išduoti ne vienam A. D., bet visai asmenų grupei, nurodant turto dalis, neteisėta, kad Fizinių asmenų grupės dalyvis - atsakovas D. V. - po to tvirtino aukcionų protokolus kaip Ylakių apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininkas ir pateikė aukciono rezultatus tvirtinti Skuodo rajono privatizavimo komisijai. Be to, D. V. 2005-2008 metais pats pirko šį pastatą-saugyklą iš A. D.. Pastatai buvo privatizuoti nenurodant kam priklauso pastatų užimamas žemės plotas, nebuvo suformuoti jiems eksploatuoti reikalingi minimalūs žemės plotai. Buvo pažeistos Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 6 str. nuostatos (privatizuojant gamybinius-technologinius komplektus turi būti atsižvelgiama į įmonės kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto sudarymo kriterijus), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-10-12 nutarimu Nr. 420 „Dėl žemės ūkio įmonių privatizavimo bei jų reorganizavimo laikinosios tvarkos" patvirtintų Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą programų sudarymo principų 5 punktas, taip pat Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatų 12 p., 29-31 punktai. Buvo pažeistos 1992 metais galiojusio CK 122 str. nuostatos dėl visų bendraturčių dalyvavimo valdant, naudojantis ir disponuojant bendrąja nuosavybe, taip pat CK 149 str., nustatantis, kad sutartis, kuria perleidžiamas daiktas turi būti įregistruojama ir nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą turi registruoti visi savininkai (šiuo metu galiojančio CK 4.73, 4.74 ir 4.75 str. 1 d., 4.253-4.255 str.). Atsakovas A. D., žinodamas, kad nėra vienintelis pastato - saugyklos savininkas, gaudamas Nuosavybės teisės liudijimą į pastatus vien savo vardu, ir liudijimą įregistruodamas Nekilnojamojo turto registre savo vardu, elgėsi nesąžiningai, jo veiksmai prieštaravo viešajai tvarkai ir gerai moralei. Klaipėdos apskrities viršininkas 2003-06-17 sprendimu Nr. 28-11123 nusprendė atkurti M. J. nuosavybės teises į 5,77 ha sklypą (duomenys neskelbtini), grąžinant šį sklypą natūra 5,77 ha žemės (4,75 ha grąžinta žemės ūkio veiklai, 1,02 ha grąžinta kitai veiklai). Šis sprendimas pažeidžia 1991-06-18 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 4 str., kuris nustato, kad nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę atstatoma šią žemę grąžinant pagal nustatyta tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus ir 12.9 str., nustatantį, kad valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo 2 straipsnio nurodytųjų asmenų (buvusių savininkų arba jų įpėdinių) išperkama, jeigu sklype yra gamybinių žemės ūkio įmonių pastatų, be kurių neįmanomas technologinio komplekto funkcionavimas, ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės ūkio naudmenų plotai pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus. M. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,77 ha sklypą, kuriame 2003 metais buvo likę buvusios žemės ūkio įmonės pastatai (nebaigtas statyti ūkinis pastatas, be to saugykla ir pašarų ruošimo cechas, kurie 1992 metais privatizuoti aukcionų metu dviejų grupių asmenų, nuosavybės teisės registruotos grupių atstovo A. D. vardu) pagal netinkamą žemėtvarkos projektą (nesuderintą su sklypo savininku), numatantį, kad 5,77 ha sklypas išskaidytas į tris sklypus, iš kurių du sklypai su pastatais, užimantys bendrą 1,02 ha plotą paskirti kitai (ne žemės ūkio) veiklai. Faktiškai iš savininko buvo atimta teisė naudotis 1,02 ha sklypo plotu. Sprendime turėjo būti nurodyta, kad M. J. grąžinta natūra 5,77 ha žemės (5,2248 ha grąžinta žemės ūkio veiklai, 0,5452 ha grąžinta kaip pastatais užstatytas plotas - suapvalinus gautųsi 5,225 ha žemės ūkio veiklai, 0,545 ha užstatytas plotas). 2005-09-21 ir 2008-12-05 pirkimo - pardavimo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis, kadangi A. D. nuosavybės teisės liudijimai į pastatą-saugyklą ir pašarų cechą buvo išduoti neteisėtai, jis nebuvo ir neturėjo būti tų pastatų vienintelis savininkas, todėl negalėjo pastatų parduoti (CK 6.307 str.). CK 6.394 str. 1 d. nustato, kad pagal pastato pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą pastatą pardavėjas perduoda nuosavybės teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas pastatas užima ir kuri būtinajam naudoti pagal paskirtį. Šiais abiem atvejais A. D. ir A. M. D., parduodami pastatus atsakovams V. ir A. A., neperdavė nuosavybės teisių į tas žemės sklypo dalis, kurias tie pastatai užima ir kurios būtinos jiems naudoti pagal paskirtį. CK 6.394 str. 2 d. nustato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje neaptartos teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, - yra negaliojanti. Abiejų sutarčių šalys žinojo, kad pastatai stovi ant J. J. priklausančio žemės sklypo, tačiau J. J. apie pastatų pirkimus neinformavo, jo sutikimo negavo, šalys elgėsi nesąžiningai, jų veiksmų ir elgesio pagrindu sudarytos sutartys prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Jo vardu registruotuose žemės sklypuose yra trys servitutai, kurie buvo nustatyti tada, kai 2003-05-26 Skuodo rajono žemėtvarkos skyrius pagal preliminarius matavimus suformavo M. J. 5,77 ha sklypo plote tris sklypus - 4,75 ha sklypą, 0,74 ha sklypą ir 0,28 ha sklypą. Šių sklypų suformavimas ir servitutų nustatymas buvo atliktas ieškovo, M. J. įstatyminio įpėdinio, žinios. 4,75 ha sklype elektros pastotė yra veikianti, todėl šiame sklype nustatyti du servitutai yra reikalingi. 0,74 ha sklype du nustatyti servitutai, pripažinus negaliojančiomis sklype esančių pastatų (saugyklos ir pašarų ruošimo cecho) įgijimo ir perleidimo sutartis, taip pat bus nereikalingi ir nebūtini. 0,28 ha sklype nebaigtas statyti ūkinis pastatas yra niekam nenaudojamas, niekam nepriklauso, todėl nustatytas servitutas yra nereikalingas ir nebūtinas. Nei ieškovo motina, nei jis pats nežinojo apie 1992 metais vykusius Ylakių žemės įmonės turto privatizavimo aukcionus, nežinojo, kad aukcionų dalyvis A. D. tapo pastatų (saugyklos ir pašarų ruošimo cecho) savininku, todėl M. J., o po jos mirties 1996-12-23, ieškovas, nepareiškė ieškinio dėl A. D. gautų nuosavybės teisės liudijimų į pastatus pripažinimo negaliojančiais. Klaipėdos apskrities viršininko 2003-06-17 sprendimą ieškovas gavo tik 2006 metais, 2006-02-23, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą ir pamatęs, kad 5,77 ha sklypas yra suskaidytas į tris dalis ir visoms trims sklypo dalims nustatyti servitutai. Tik 2012-06-04, gavęs pažymą iš Nekilnojamojo turto registro, sužinojo, kad pastatai (saugykla ir pašarų ruošimo cechas) buvo atsakovų V. ir A. A. 2005 - 2008 metais pirkti iš atsakovų D.. 2012-08-01, o vėliau papildomai 2012-10-30, užklausė Klaipėdos apskrities archyvą apie tai, kada ir kokiu būdu atsakovas A. D. (o tuo pačiu ir jo sutuoktinė A. M. D.) tapo šių pastatų savininku. Apie tai, kad A. D. 1992 metais vykusių aukcionų metu įsigijo pastatus (saugyklą ir pašarų ruošimo cechą), esančius ant jo 0,74 ha sklypo, sužinojo tik 2012-09-24 ir 2012-11-13. Nuo 2012-09-24 atsirado jo teisė į ieškinį dėl A. D. nuosavybės teisės liudijimų į pastatus pripažinimo negaliojančiais ir nuo tada turėtų būti skaičiuojama ieškinio senaties termino pradžia.
Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimo dėl pripažinimo negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko 2003-06-17 sprendimo Nr. 28-11123 dalį, kurioje pasakyta, kad atkuriamos M. J. nuosavybės teises į 5,77 ha sklypą (duomenys neskelbtini), grąžinant šį sklypą natūra 5,77 ha žemės (4,75 ha grąžinta žemės ūkio veiklai, o 1,02 ha grąžinta kitai veiklai), konstatuoti, kad šiuo sprendimu atkurtos M. J. nuosavybės teises į 5,77 ha sklypą Skuodo r., Stripinių k., grąžinant šį sklypą natūra 5,77 ha žemės (5,225 ha grąžinta žemės ūkio veiklai, o 0,545 ha grąžinta kaip pastatais užstatytas plotas), likusius reikalavimus palaikė. Papildomai paaiškino, kad laukė kol bus nugriauti pastatai, visi sakė, kad pastatus nusigriaus, kas konkrečiai sakė, negali įvardinti, visi trys sklypai yra vienoje vietoje, kad vyksta aukcionai žinojo, bet nežinojo, kam pastatus parduos, pastatai buvo parduoti be jo motinos žinios, jo mama buvo beraštė, laikraščių neskaitė, mano, atsakovai pastatus turi nusigriauti.
Ieškovo atstovas palaikė ieškovo reikalavimus, nurodė, kad yra atsisakoma reikalavimo dėl dalies Klaipėdos apskrities viršininko 2003-06-17 sprendimo Nr. 28-11123 pripažinimo negaliojančiu, papildomai paaiškino, kad ieškovo motina buvo neraštinga, paduodant prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pasirašė ieškovas.
Atsiliepime į ieškinį atsakovai A. D., A.M. D., D. V., D. V., A. A. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad apie vytksiančius aukcionus būdavo informuojama Skuodo rajono laikraštyje, tai laikoma oficialiu viešu paskelbimu, galiojusiu visiems suinteresuotiems asmenims, 2005-09-21 pastato pardavimo sandoris ir negalėjo vykti su ieškovo žinia, kadangi jis tik 2006 metais paveldėjo motinos M. J. žemės sklypus, kuriuose stovi pastatai, jie neprivalėjo informuoti ieškovo apie 2008 metų pastatų pardavimo sandorį, joks norminis aktas tokios pareigos nereglamentuoja. Atsakovai yra sąžiningai įgiję pastatus, jie nėra atsakingi už kitų institucijų, atlikusių žemės grąžinimo, padalinimo, servitutų nustatymo veiksmus, taip pat už Skuodo rajono Ylakių apylinkės agrarinės reformos tarnybos darbą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad A. D. veiksmai nuperkant pastatus atstovaujant žmonių grupę, konkrečiai pažeidė kokius nors ieškovo interesus, visi atsakovai pastatus yra įgiję atlygintinai, A. D., kaip pirminis pastatus įgijęs asmuo, buvo sąžiningas įgijėjas.
Teismo posėdžio metu atsakovas A. D. palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, papildomai paaiškino, kad buvo kuriama bendrija, pastatai buvo grąžinti veiklai, susirinkime buvo aptarta, kad pastatus reikia užregistruoti, su žmonėmis atsiskaitė iš savo asmeninių lėšų, pastatus užregistravo savo vardu tik 2004 metų sausio mėnesį, jis iš pradžių vertėsi žemdirbyste, augino bulves, vėliau pastatų nebereikėjo, juos pardavė, per dvidešimt metų jam pretenzijų niekas nereiškė, su ieškovu ne kartą bendravo, siūlė pakeisti žemę, 2008 metais buvo nuvykęs pas jį ir siūlė pirkti pastatą, sakė, kad jam nieko nereikia, praėjusiais metais pakeisti sklypą siūlė V., bet ieškovas nesutiko, servitutais naudojasi.
Teismo posėdžio metu atsakovė A.M. D. palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, papildomai paaiškino, kad apie aukcionus buvo paskelbta laikraštyje, ieškovo žmona I. J. dirbo buvusiame kolūkyje zootechnike, ji – buhaltere, turto priklausė visiems po dalelę, ieškovas ateidavo į bulvių-linų sandėlį pasišnekėti, po kelių metų jam jos vyras ir V.vietoj užstatyto ploto siūlė trigubai didesnio ploto žemės sklypą, siūlė A., šalia ieškovo sklypo yra A. motinai A. bei V.priklausantys žemės sklypai, ieškovas sakė, kad nėra tokių pinigų, kas galėtų užmokėti. Su turtą perleidusiais asmenimis buvo atsiskaityta.
Teismo posėdžio metu atsakovas D. V. palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, papildomai paaiškino, kad 1992-07-31 buvo įregistruota tikroji ūkinė bendrija „Linas“, bendrijos turtą sudarė ne tik pastatai, buvo ir kito turto, bendrijoje dalyvavo tie patys žmonės, kurie buvo įgalioją A. D. dalyvauti aukcionuose, po kiek laiko žmonės norėjo pradėti ūkininkauti individualiai, 1993 metų liepos mėnesį vyko galutinis susirinkimas dėl turto pasidalijimo ir bendrijos likvidavimo, tuo pačiu buvo pasidalinti ir pastatai, šie negalėjo būti neregistruoti, pagrindinis pajus buvo pas D., dalyviai pasiūlė išsipirkti. J. siūlė pasikeisti žemės dalį, siūlė A., D., tačiau šis sakęs, kad nereikia.
Teismo posėdžio metu atsakovė D. V. palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.
Atsakovų A. D., A.M. D., D. V., D. V., A. A. atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė taikyti senatį.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nesutiko su pareikštais reikalavimais, prašė taikyti senatį, nurodė, kad 1991-10-25 ieškovo mama M. J. tuometinei Skuodo rajono apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą dėl 5,77 ha žemės, buvusios Mažeikių apskrities, (duomenys neskelbtini) kaime, grąžinimo, minėtą žemę ji pageidavo susigrąžinti natūra (buvusioje vietovėje), kitų prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdų iki pat minėtos žemės grąžinimo, t. y. iki 2003-06-17, kai buvo priimtas Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. 13.6-1975 „Dėl piliečių asmeniniam ūkiui naudojamų valstybinės žemės sklypų įregistravimo ir pardavimo, nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) Skuodo rajone“ ir Sprendimas Nr. 28-11123 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei M. J.“, nebuvo gauta. 2003-03-03 Skuodo rajono žemėtvarkos skyriuje vyko Sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę priėmimo komisijos posėdis, kurio metu su J. J. buvo derinamas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jis išsakė savo nuomonę, kad nesutinka su grąžinamuose žemės sklypuose (projektiniai Nr. 0001/29-1; 0001/29-2; 0001/29-3) nustatytais servitutais, tačiau jam buvo paaiškinta, kad nustatyti servitutai yra reikalingi privažiavimui prie inžinerinių įrenginių, kurie yra sklype Nr. 0001/29-1; važiuoti keliu kitiems asmenims, važiuoti per sklypo dalį, buvo nutarta nuosavybės teisių atkūrimo bylą teikti apskrities viršininkui dėl sprendimo priėmimo. Nekilnojamojo turto registre visi trys M. J. suteikti žemės sklypai (kadastriniai Nr. 7516/0001:371; Nr. 7516/0001:372; Nr. 7516/0001:373) buvo įregistruoti 2004-06-02 kartu su šiems sklypams nustatytais servitutais ir specialiosiomis naudojimo sąlygomis. Pats J. J. prie ieškinio yra pridėjęs 2006-05-31 Pažymėjimus apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. 44/118513, Nr. 44/118499), todėl nesuprantami jo teiginiai apie tai, kad jis neturėjo jokių duomenų apie šiuose sklypuose esančius statinius. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje buvo numatyta, kad „kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip“. Minėta įstatymo nuostata galiojo tuo metu, kai 2003-06-17 M. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į Juozapo ir M. J. bei J. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą (analogiška įstatymo formuluotė galioja iš šiuo metu). Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, M. J. priklausanti žemė niekada nebuvo priskirta valstybės išperkamai žemei, nes pastaroji neatitiko nei vieno šiame straipsnyje numatyto kriterijaus, pagal kurį grąžintina žemė galėjo būti priskirta valstybės išperkamai žemei. Šio įstatymo 19 straipsnyje yra numatyta, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos, per šį terminą ieškovas 2003-06-17 Klaipėdos apskrities sprendimo Nr. 28-11123 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei M. J.“ neskundė, yra praleidęs skundo (ieškinio) senaties terminą (dėl 2003-06-17 Klaipėdos apskrities sprendimo Nr. 28-11123 pripažinimo negaliojančiu), neprašo jo atnaujinti bei nenurodo jokių termino praleidimo priežasčių, reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą. Ieškovo minimas Lietuvos Respublikos 1991-06-18 įstatymas Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ galiojo nuo 1991-07-31 iki 1997-07-09. Minėto įstatymo 12 str. 1 d. 9 p. buvo nustatyta, kad valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo 2 str. nurodytų asmenų išperkama, jeigu sklype yra gamybiniai žemės ūkio įmonių pastatai ir jų eksploatacijai reikalingi optimalūs žemės plotai. Atkuriant M. J. nuosavybės teises, minėta įstatymo nuostata nebegaliojo. Teismo posėdžio metu atstovas naujų argumentų nenurodė.
Atsakovas Skuodo rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad aukcionai vyko 1992 metais, tuo metu galiojo 1964 metų Civilinis kodeksas, kurio 84 straipsnis nustatė bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą. Ylakių agrarinės reformos tarnyba vykdė Ylakių žemės ūkio įmonės turto privatizavimą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-10-12 nutarimu patvirtintais Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatais, apie aukcionus buvo paskelbta vietinėje spaudoje, buvo vykdomi susitikimai su gyventojais. Viešas paskelbimas turi būti vertinamas taip, kad suinteresuoti asmenys turėjo žinoti šią informaciją, o kas tapo pastatų savininku, neturi įtakos ieškovo interesams, kadangi jis žinojo, kad jam suteiktame naudotis 5,77 ha žemės sklype stovi buvusio Ylakių kolūkio, nuo 1991 metų Ylakių žemės ūkio įmonės pastatai, jokio pageidavimo susigrąžinti žemę kitoje vietoje nereiškė. Nepagrįstas ieškovo teiginys, jog atsakovas D. V., būdamas fizinių asmenų grupės dalyviu, tvirtino aukciono protokolą kaip Ylakių agrarinės reformos tarnybos pirmininkas, nes tokią teisę jis turėjo kaip buvęs žemės ūkio įmonės darbuotojas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 3 str. 1-4 p. Prašo taikyti senatį ir ieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus išdėstytus argumentus.
Trečiasis asmuo notarė V. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad abiejose sutartyse yra paaiškinta, kad parduodamų statinių dalys yra 2005-09-21 M. J., o 2008-12-05 sutartyje – J. J. žemės sklype, kuriems jau iki pardavimo sandorio tvirtinimo buvo nustatyti servitutai, tai patvirtina 2005-09-15 Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma, tokiu atveju CK 6.934 str. nuostatos nebuvo pažeistos, nes nustatytas ankstesnis servitutas žemės sklypo savininkams lieka tas pats, todėl pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Joks norminis aktas nenurodo privalomos pareigos informuoti žemės savininką apie statinių savininkų pasikeitimą. Teismo posėdžio palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.
Dėl vieno ieškinio reikalavimo bylos dalis nutrauktina, likęs ieškinys netenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 1992-05-04, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu, buvo sudaryta fizinių asmenų grupės steigimo sutartis, susitarta privatizuojamam turtui įnešti tam tikras dalis, užsiregistruoti aukciono registravimo tarnyboje bei atlikti kitus su turto įsigijimu reikalingus veiksmus buvo įgaliotas A. D. (38 b.l.), analogiška sutartis buvo sudaryta 1992-09-25 (25 b.l.). 1992-05-12 Ylakių žemės ūkio įmonės privatizuojamojo turto aukcione parduodamą Bulvių – linų technologinį komplektą už didžiausią pasiūlytą kainą įsigijusiu asmeniu nurodytas A. D., protokolas patvirtintas 1992-07-20 (36 b.l.), jis taip pat nurodytas įsigijęs Pašarų ruošimo cechą 1992-09-28 vykusiame Ylakių žemės ūkio įmonės privatizuojamojo turto aukcione, protokolas patvirtintas 1992-10-12 (49 b.l.). Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajai tvarkai ir gerai moralei 1992-05-12 Ylakių žemės ūkio įmonės privatizuojamojo turto aukcioną, jo protokolą Nr. 16 ir 1992-07-20 Skuodo rajono privatizavimo komisijos išduotą A. D. Nuosavybės teisės liudijimą į Bulvių-linų technologinį komplektą (pastatą- saugyklą) (duomenys neskelbtini), 1992-09-28 Ylakių žemės ūkio įmonės privatizuojamojo turto aukcioną, jo protokolą Nr. 303 ir 1992-10-12 Skuodo rajono privatizavimo komisijos išduotą A. D. Nuosavybės teisės liudijimą į pašarų ruošimo cechą (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-10-12 nutarimu Nr.420 Dėl žemės įmonių turto privatizavimo bei jų reorganizavimo laikinosios tvarkos patvirtintų Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatų 33 punkte nurodyta, kad aukcionas laikomas negaliojančiu, kai jame sudaryti sandoriai teismine tvarka pripažinti negaliojančiais. Ginčijami aukcionai vyko 1992 metais, kuomet galiojo 1964 metų Civilinis kodeksas, kurio 84 straipsnio 1 dalis nustatė bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą. 1964 metų Civilinio kodekso 86 straipsnis numatė, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas nurodo, kad nei jo motina, nei jis pats nežinojo apie 1992 metais vykusius Ylakių žemės įmonės turto privatizavimo aukcionus, nežinojo, kad dalyvis A. D. tapo pastatų savininku, todėl nepareiškė ieškinio. Apie tai, kad A. D. įsigijo pastatus, esančius ant jo 0,74 ha sklypo, sužinojo tik 2012-09-24 ir 2012-11-13, kuomet 2012-06-04 gavęs pažymą iš nekilnojamojo turto registro ir užsiklausęs Klaipėdos apskrities archyvo apie tai, kada ir kokiu būdu A. D. tapo pastatų savininku, gavo atsakymus, mano, kad ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Iš atsakovų atstovo pateiktų Skuodo rajono savivaldybės laikraščių kopijų matyti, kad apie Bulvių – linų technologinio komplekto bei Pašarų ruošimo cecho pardavimus aukcionuose buvo skelbiama viešai, o tai turi būti vertinama, kad suinteresuoti asmenys turėjo žinoti šią informaciją, tokį informavimo būdą apie aukcionus numatė ir Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatų 4 p. (126, 128 b.l.). Byloje yra ieškovo motinos M. J. Skuodo rajono apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateiktas prašymas dėl žemės grąžinimo, kuriuo ji prašė grąžinti 5,77 ha plotą, esantį Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) kaime, einamuoju metu valdomą Ylakių kolūkio (18 b.l.). Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jo motina yra beraštė, jis ją palydėjo į tarnybą, padėjo pasirašyti (189 b.l.), nuo tada buvo leista naudotis sklypu ir jis motinos pavedimu tame sklype augino javus, bulves ir augina iki šiol. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad žemė naudojimuisi buvo atmatuota kartu su joje stovėjusiais statiniais, tai yra su tais, dėl kurių yra kilęs ginčas, bei su statiniais, kurie jau nugriauti. Ieškinyje tvirtinęs nieko nežinojęs apie aukcionus, teismo posėdžio metu ieškovas vis tik pripažino, kad žinojo, jog Ylakių žemės įmonės (buvusio Ylakių kolūkio) turtas bus dalijamas buvusiems kolūkiečiams pagal pajus, kad dalis turto bus parduodama aukcione. Taigi ieškovui neabejotinai buvo žinoma, kad sklype, kuriuo jis naudojosi ir tikėjosi, kad būtent į šį sklypą bus atkurtos nuosavybės teisės jo motinos vardu, yra kitiems asmenims priklausantys statiniai, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų siekęs išsiaiškinti, kas yra statinių savininkas ir būtų norėjęs pareikšti pretenzijas, posėdžio metu paaiškino manęs, jog savininkai Bulvių-linų technologinį komplektą bei Pašarų ruošimo cechą nusigriaus kaip kad kiti savininkai nusigriaudavo iš kolūkio perimtus pastatus. 1992-05-12 aukciono rezultatai patvirtinti 1992-07-20, 1992-09-28 vykusio aukciono rezultatai – 1992-10-12, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ieškinio senatis būtų sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, darytina išvada, kad ieškovas, būdamas pakankamai atidus, rūpestingai savo teises įgyvendinantis asmuo, būtent tada ir turėjo sužinoti apie savo galimai pažeistas teises, ieškinio senatis suėjo atitinkamai 1995-07-20 ir 1995-10-12, taigi konstatuotina, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį. Teismui pripažinus praleidus ieškovą ieškinio senatį, ieškovas prašo ją atnaujinti tuo pagrindu, kad jis pavėluotai sužinojo apie tai, kada ir kas įgijo pastatus nuosavybėn ir juos perleido kitiems asmenims, ieškovo atstovas nurodė tokias aplinkybes: ieškovo motina buvo beraštė, apie aukcioną jiems nebuvo pranešta. Teismas ypatingai atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, teigdamas, jog tik 2012-09-24 ir 2012-11-13 sužinojo, kad A. D. įsigijo pastatus, esančius jo 0,74 ha sklype, kuomet užsiklausė Klaipėdos apskrities archyvo apie tai, kada ir kokiu būdu A. D. tapo pastatų savininku, ir gavo atsakymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo atstovas į Klaipėdos apskrities archyvą kreipėsi 2012-08-01 ir 2012-10-30 (33 ir 42 b.l.). Jau pirmajame prašyme, neturėdamas iš archyvo jokių dokumentų, ieškovo atstovas kuo puikiausiai išdėstė visą Bulvių – linų technologinio komplekto bei Pašarų ruošimo cecho privatizavimo aplinkybes, paminint abu ginčijamus aukcionus, bei tai, kad jų metų A. D. abu pastatus įsigijęs savo nuosavybėn, ir kaip juos pardavė kitiems asmenims. Ieškovas gyveno kartu su motina, palydėjo ją parašyti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pats pasirašė, naudojosi paskirtu žemės sklypu, asmeniškai apie aukcionus niekas neturėjo pranešti, nuo įvykusių aukcionų iki kreipimosi į teismą dienos praėjo dvidešimt metų, ieškovo dangstymasis motinos neraštingumu nepateisina jo nerūpestingumo, pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino nėra, atsakovai prašo ją taikyti, todėl reikalavimai, susiję su aukcionų pripažinimo negaliojančiais, netenkintini.
Ieškovas prašo nustatyti, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2003-06-17 sprendimu Nr. 28-11123 atkuriant M. J. nuosavybės teises grąžinant sklypą natūra 5,77 ha žemės, grąžintas 5,77 ha sklypas faktiškai buvo išskaidytas į tris - 4,75 ha, 0,74 ha ir 0,28 ha - sklypus, iš kurių ant 4,75 ha sklypo buvo elektros pastotė (užstatytas plotas 0.16 ha), ant 0,28 ha sklypo buvo nebaigtas statyti ūkinis pastatas (užstatytas plotas 0,28 ha), o ant 0,74 ha sklypo buvo A. D. ir A.M. D. priklausantys du ūkiniai pastatai: saugykla ir pašarų ruošimo cechas (užstatytas plotas 0,105 ha), nustatyti, kad toks nuosavybės teisės atkūrimo būdas - kai ant grąžinamo sklypo stovi kitiems asmenims priklausantys pastatai, yra neteisėtas, prieštaraujantis imperatyvioms normoms, pažeidžiantis grąžinamo žemės sklypo savininko teises. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2003-06-17 buvo priimtas Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. 13.6-1975 „Dėl piliečių asmeniniam ūkiui naudojamų valstybinės žemės sklypų įregistravimo ir pardavimo, nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) Skuodo rajone“ (toliau – Įsakymas) ir Sprendimas Nr. 28-11123 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei M. J.“ (toliau – Sprendimas) (19, 20 b.l.). Sprendimu ieškovo motinai M. J. atkurtos nuosavybės teisės į 5,77 ha sklypą (duomenys neskelbtini), grąžinant šį sklypą natūra 5,77 ha žemės, Sprendime nurodyta, kad yra šie žemės servitutai: teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti keliu, teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti per sklypo dalį, teisė privažiuoti prie elektros pastotės, minėti servitutai nurodyti ir Įsakymo 1 priede, šiame priede taip pat nurodyta, kad ūkinės veiklos pobūdis yra: 4,75 ha žemės ūkio veiklai, 1,02 ha kitai veiklai. Iš pateiktų sklypų planų matyti, kad 5,77 ha žemės plotas buvo atkurtas suskirstant jį į tris atskirus sklypus - 4,75 ha, 0,74 ha ir 0,28 ha (21, 22, 23 b.l.). 4,75 ha ploto sklypo plane nurodyta 0,16 ha užstatyta teritorija, 0,74 ha ploto sklypo plane nurodyta 0,69 ha užstatyta teritorija, 0,28 ha ploto sklypo plane - 0,28 ha. M. J. mirė 1996-05-21, pačiame Sprendime nurodyta, kad vienas jo egzempliorius įteiktas M. J. įpėdiniams. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnį sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Byloje nėra duomenų, kada konkrečiai ieškovui ar jo seseriai Sprendimas buvo įteiktas, tačiau iš VĮ Registro centro pažymėjimų matyti, kad daiktinės teisės į žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai 4400-0175-9684 (4,75 ha ploto), 4400-0176-0044 (0,28 ha ploto), 4400-0175-9820 (0,74 ha ploto) užregistruotos 2004-06-02, pagrindu nurodant Sprendimą, niekas kitas be įstatyminių įpėdinių šitų veiksmų neatliko. Netgi laikant šią datą įteikimo data, nuo jos iki ieškinio pateikimo teismui dienos yra praėję daugiau nei septyneri metai. Be to, ieškovui ir jo seseriai 2006-02-26 buvo išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į paminėtus tris žemės sklypus, nurodant, kad įpėdiniams privalomi visi šiems sklypams taikomi apribojimai, sąlygos, servitutai ir kt., numatyti registrų įrašų Nr.44/118480, Nr.44/118499, Nr.44//118513 (24 b.l.), tų pačių metų gegužės 5 dieną ieškovas žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimis nupirko iš savo sesers jos paveldėtas žemės sklypų dalis (26-28 b.l.), šiose sutartyse taip pat numatyta, kad pirkėjas įsipareigoja perimti visus apribojimus. Teismui taip pat nėra pagrindo abejoti, kad ieškovas dalyvavo 2003-03-03 Skuodo rajono žemėtvarkos skyriuje vykusiame Sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę priėmimo komisijos posėdyje, kurio metu buvo derinamas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo (150 b.l.), taigi jam turėjo būti žinoma, kaip natūra bus atkuriamos nuosavybės teisės bei kokie servitutai bus nustatyti. Teikdamas reikalavimą su Sprendimu, ieškovas ieškinio senaties atnaujinti neprašo, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas terminą atnaujinti, atsakovui prašant taikytina ieškinio senatis, pareikštas reikalavimas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2005-09-21 A. D. ir A.M. D. pastato pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė D. V. 30/100 dalių pastato-saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs bulvių-linų gamybinis technologinis komplektas) (135 b.l.), 2008-12-05 A. D. ir A.M. D. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė D. V. 34/100 dalis, A. A. 36/100 dalis pastato-saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs Bulvių-linų gamybinis technologinis komplektas) (73 b.l.), taip pat pardavė D. V. pastatą-parašų ruošimo cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), abu pastatai (duomenys neskelbtini), Skuodo r. sav., 0,74 ha žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-09-21 jis buvo registruotas M. J. vardu, 2008-12-05 – J. J. (75-77, 32 b.l.). Minėtas sutartis ieškovas ginčija kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.80, 1.81 str.), nurodydamas, kad A. D. nuosavybės teisės liudijimai į pastatus išduoti neteisėtai, jis nebuvo vienintelis pastatų savininkas, todėl negalėjo jų parduoti (CK 6.307 str.), visos šalys žinojo, kad pastatai stovi ieškovo žemėje, tačiau jo neinformavo, sutikimo negavo, šalys elgėsi nesąžiningai (CK 6.394 str. 1, 2 d.). Ieškovo reikalavimas dėl nuosavybės teisės liudijimų nuginčijimo į pastatą-saugyklą (buvęs bulvių-linų gamybinis technologinis komplektas) yra atmestas aukščiau paminėtais motyvais. Atsakovų A. D., A.M. D. D. V. paaiškinimais nustatyta, kad 1992-07-31 buvo įregistruota tikroji ūkinė bendrija „Linas“, pastatai buvo grąžinti veiklai, bendrijos turtą sudarė ne tik ginčo pastatai, bet ir žemės ūkio technika, kitas turtas, po kurio laiko žmonės panoro ūkininkauti atskirai, 1993 metų liepos mėnesį vyko paskutinis susirinkimas dėl bendrijos likvidavimo ir turto pasidalijimo, dalyviai pasiūlė išpirkti pajininkų dalis, A. D. su žmonėmis atsiskaitė pinigais, pastatus savo vardu užregistravo tik 2004 metų sausį (195, 196 b.l.). Ieškovo atstovas tvirtina, kad tokios įmonės nebuvo, atsakovai patys viską yra surašę, nes ieškovas buvo užsiklausęs duomenų apie AB ar UAB „Linas“ egzistavimą (33 b.l.), gavo atsakymą, kad AB ar UAB „Linas“ dokumentų nėra (34 b.l.). Atsakovas D. V. paaiškino, kad dokumentai buvo perduoti Skuodo rajono savivaldybės administracijos archyvui ir teismui nėra pagrindo abejoti, kad tokia bendrovė buvo įkurta ir kad teismui pateikta TŪB „Linas“ protokolo Nr.2 kopija, tvirtinta kanceliarijos skyriaus vyriausiosios specialistė, yra suklastota. Tai netiesiogiai patvirtina ir tas faktas, kad ieškovas, kreipdamasis į Klaipėdos archyvą, žinojo įmonę pavadinimu „Linas“ egzistavus. Ieškovo prašymu į posėdį iškviesti liudytojai V. G., J. M., Z. T. patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, jog iš pradžių buvo vykdoma ūkinė veikla, po to žmonės savo dalis į bendrovės turtą už pinigus perleido atsakovams A. D. ir D. V. (198, 199 b.l.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad po bendrijos likvidavimo praėjus beveik dvidešimčiai metų nė vienas asmuo iš 1992 metais įsteigtų Fizinių asmenų grupių nereiškė pretenzijų A. D., nėra pagrindo abejoti, jog jis buvo teisėtas pastatų savininkas ir turėjo teisę juos parduoti. Civilinio kodekso 6.394 str. 1 d. nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Abiejų ginčijamų pirkimo-pardavimo sutarčių atveju yra situacija, kai žemės sklypo ir pastatų savininkai yra skirtingi, todėl turi būti taikoma Civilinio kodekso 6.394 str. 3 dalis, pagal kurią, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms tos žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Jau nustatyta, kad atkuriant nuosavybės teises M. J. vardu, 0,74 ha ploto sklypo plane nurodyta, kad užstatyta teritorija yra 0,69 ha, sklypui nustatyti šie servitutai: teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti keliu, teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti per sklypo dalį (23 b.l.). A. D. parduodant pastatus kitiems asmenims, jiems liko teisė naudotis nustatytais servitutais, kurie ginčo sutartyse yra aptarti. Teismo posėdžio metu atsakovai A. D., A.M. D. bei D. V. nurodė, kad ieškovui ne kartą buvo siūloma atlyginti užstatytą plotą suteikiant jam šalia esantį A. A. motinai priklausantį žemės sklypą, kurio plotas didesnis, tačiau ieškovas teigęs, kad nėra tokių pinigų, kas galėtų užmokėti. Pats ieškovas neigė buvus tokias kalbas, tačiau posėdžio metu paklaustas ar sutiktų, jog tokiu būdu būtų atlygintas užstatytos žemės plotas, teigė, kad jam tik reikia, kad pastatus nusigriautų. Esant aptartoms aplinkybėms reikalavimas pripažinti ginčijamas sutartis kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei netenkintinas.
Ieškovas yra pareiškęs reikalavimą dėl servitutų, nustatytų 0,74 ha ir 0,28 ha sklypams, pabaigos išnykus servitutų būtinumui. Įstatymas numato, kad šiuo pagrindu servitutas gali baigtis, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiu daiktu (CK 4.135 str.). Jau minėta, kad ieškovui priklausančiame 0,74 ha žemės sklype yra pastatai, šiuo metu priklausantys D. V. ir A. A., aplinkybės nėra pasikeitusios, jie gali pastatais naudotis tik esant servitutams. Ieškovas nurodo, kad 0,28 ha ploto sklype esantis nebaigtas statyti ūkinis pastatas yra niekam nenaudojamas, niekam nepriklauso. Iš 0,28 ha ploto sklypo plano matyti, kad jame užstatytas plotas yra 0,28 ha, VĮ Registro pažymėjime nurodyta pastaba, kad pastatai teisiškai neįregistruoti (22,31 b.l.), tačiau tai, kad daiktinės teisės neįregistruotos, tol, kol daiktas nėra pripažintas bešeimininkiu teisės aktų nustatyta tvarka, nereiškia, kad pastatas neturi savininko. Darytina išvada, kad aplinkybės, kurioms esant buvo nustatyti servitutai, nėra pasikeitusios, servitutų būtinumas nėra išnykęs, todėl reikalavimas netenkintinas.
Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimo dėl dalies Sprendimo pripažinimo negaliojančiu, šis atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas, o civilinė bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).
Atsakovai A. D., A.M. D., D. V., D. V., A. A. turėjo 5400 Lt atstovavimo išlaidų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, teismo posėdžio trukmę, turėtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl priteistinos iš ieškovo tokiomis dalimis, kaip prašė jų atstovas (CPK 93 str. 1 d.).
Dėl vieno reikalavimo atsisakymo ieškovui turėtų būti grąžinama 75 proc. už jį sumokėto žyminio mokesčio - 108 Lt (CPK 87 str. 2 d.), iš ieškovo, kaip pralaimėjusios šalies, turi būti priteistinos 27 Lt pašto išlaidos, ši suma išskaičiuotina iš 108 Lt ir ieškovui grąžintina 81 Lt žyminio mokesčio.
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais
n u s p r e n d ž i a:
nutraukti civilinės bylos dalį dėl dalies Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 28-11123 pripažinimo negaliojančia, likusios ieškinio dalies netenkinti.
Priteisti iš J. J. 1800 Lt solidariai A. D. ir A. M. D., 1800 Lt solidariai D. V. ir D. V., 1800 Lt A. A..
Grąžinti J. J. 81 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2012-12-11 AB Šiaulių banke, kasos pajamų orderio Nr.843030.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.
Teisėja Skaistė Valinskytė
