Dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir nuosavybės teisės į turtą pripažinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-81/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02274-2011-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.4; 50.10; 114.2; 114.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Rimvydo Norkaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „L&M Vilnius“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. K., uždarosios akcinės bendrovės „L&M Vilnius“, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nerlit“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pramonės pastatų valdymas“ dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir nuosavybės teisės į turtą pripažinimo; trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „SP sistemos“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių lizingo teisinius santykius ir jų pasibaigimo teisinius padarinius, įrodymų rinkimą ir jų ryšį su byla, teisėjų bei teismų nepriklausomumą ir nešališkumą, aiškinimo bei taikymo klausimai.

Ieškovai kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiais kaip apsimestinius šiuos sandorius: 1) atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ (UAB „Hansa lizingas“ teisių perėmėjas), UAB,,SP sistemos“ (UAB „Libra Vitalis Paslaugų Sistemos“ teisių perėmėjas) ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2006 m. birželio 12 d. sudarytą sutartį dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis LT005840 ir LT004448 perleidimo (toliau – ir Sutartis); 2) UAB,,Swedbank lizingas“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2006 m. birželio 12 d. sudarytą sutartį dėl papildomo finansavimo (toliau – ir Sutartis dėl papildomo finansavimo) ir lizingo sutartis Nr. LT034510 (buvęs Nr. LT005840) ir LT034517 (buvęs Nr. LT004448) (toliau – ir Lizingo sutartys); 3) pripažinti negaliojančiu 2011 m. gegužės 30 d. turto grąžinimo–priėmimo aktą; 5) pripažinti UAB „Pramonės pastatų valdymas“ nuosavybės teisę į gamybines patalpas, pažymėtas 1-1, 1-2, 1-3, 5-1, nuo 6-1 iki 6-9, bendras plotas 633,14 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gamybines patalpas, pažymėtas 2-1, nuo 4-1 iki 4-14, bendras plotas 546,74 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – smulkiųjų serijų cechą, bendras plotas 1584,83 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas).

Ieškovai nurodė, kad UAB „Swedbank lizingas“, UAB,,SP sistemos“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2006 m. birželio 12 d. sudarė sutartį dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis LT005840 ir LT004448 perleidimo, pagal kurią UAB „Pramonės pastatų valdymas“ perėmė iš UAB,,SP sistemos“ visas teises ir pareigas, kylančias iš lizingo sutarčių LT005840 ir LT004448. Sutarties 3.5 punkte šalys susitarė, kad UAB „Swedbank lizingas“ sumokės UAB „SP sistemos“ 2 628 042,84 Lt kompensaciją už šio apmokėtą pagal lizingo sutartis Turto dalį, o UAB „Pramonės pastatų valdymas“ – 450 000 Lt kompensaciją; Sutarties 3.5.1 punkte buvo įtvirtinta, jog neišpirkta lizinguojamojo turto vertė yra 3 600 000 Lt. Tą pačią dieną (2006 m. birželio 12-ąją) UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarė sutartį dėl papildomo finansavimo, pagal kurią UAB „Swedbank lizingas“ suteikė UAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2 628 042,85 Lt paskolą, kurią pervedė į UAB „SP sistemos“ banko sąskaitą, kaip pagal Sutartį mokėtiną kompensaciją.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 20 d. nutartimi UAB „SP sistemos“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2011 m. liepos 31 d.).

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi UAB „Pramonės pastatų valdymas“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2011 m. balandžio 28 d.).

BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto administratorius 2011 m. gegužės 30 d. turto grąžinimo–priėmimo aktu perdavė UAB „Swedbank lizingas“ lizingo sutarčių pagrindu naudotą Turtą.

Ieškovai su Turto grąžinimu UAB „Swedbank lizingas“ nesutinka; nurodo, kad BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sieja ne lizingo, o pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisiniai santykiai. Tokią išvadą patvirtina aplinkybė, kad nors Sutartyje buvo nustatyta, jog BUAB „SP sistemos“ sumokėtas įmokas už Turtą kompensuos UAB „Swedbank lizingas“ (2 628 042,84 Lt) ir BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ (450 000 Lt), tačiau visą kompensaciją sumokėjo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ savo ir pagal Sutartį dėl papildomo finansavimo skolintomis lėšomis; be to, prievolių pagal sutartis įvykdymas užtikrintas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ turto hipoteka. Kadangi BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ yra sumokėjęs BUAB „SP sistemos“ visą kompensaciją pagal Sutartį (3 078 042,84 Lt) ir 696 379,52 Lt įmokų, tai, ieškovų nuomone, reiškia, kad jis sumokėjo daugiau nei Sutartyje nustatyta kaina (3 600 000 Lt), todėl jam turi būti pripažinta nuosavybės teisė į Turtą. Ieškovai atkreipė dėmesį į tai, kad, sudarant ginčijamus sandorius, juose nurodyta Turto vertė buvo 3 600 000 Lt, nors 2004 m. kovo 19 d. ir 2004 m. sausio 27 d., kai buvo sudarytos lizingo sutartys su pirminiu lizingo gavėju BUAB „SP sistemos“, jose nurodyta turto vertė buvo daug mažesnė – 692 881,38 Lt. Ieškovų teigimu, šios aplinkybės kelia abejonių, ar Sutartyje įtvirtinta Turto kaina atitinka jo rinkos vertę, todėl galėjo būti sudarytas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ tikslams ir interesams prieštaraujantis sandoris.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad pagal UAB „Swedbank lizingas“, BUAB „SP Sistemos“ ir BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2006 m. birželio 12 d. sudarytos Sutarties dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis LT005840 ir LT004448 perleidimo sąlygas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ prisiėmė visas Sutarties 2.1 punkte nurodytas perduodamas teises ir pareigas (3.1 punktas), įsipareigojo sumokėti pirminiam lizingo gavėjui BUAB „SP Sistemos“ 3 078 042,84 Lt kompensaciją (3.5 punktas); tinkamai vykdyti lizingo bendrovei visas Lizingo sutarties prievoles taip, kaip jas privalėjo vykdyti klientas BUAB „SP Sistemos“ (3.4 punktas); išpirkti likusią neišpirktą lizinguojamojo turto vertę, kuri yra 3 600 000 Lt (3.5.1 punktas). Atsižvelgdamas į šias nuostatas, teismas nesutiko su ieškinyje nurodyta aplinkybe, kad pagal Sutarties 3.5 punktą šalys susitarė, kad UAB „Swedbank lizingas“ sumokės BUAB „SP sistemos“ 2 628 042,84 Lt kompensaciją už šio apmokėtą pagal lizingo sutartis turto dalį, o BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ – 450 000 Lt kompensaciją, nes sumokėti visą kompensaciją įsipareigojo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“; Sutarties 3.5 punkte nurodyta aplinkybė, kad dalį kompensacijos – 2 628 042,84 Lt – į BUAB „SP sistemos“ sąskaitą perves UAB „Swedbank lizingas“, vertintina atsižvelgiant į tą pačią dieną (2006 m. birželio 12-ąją) UAB „Swedbank lizingas“ ir BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ pasirašytą Sutartį dėl papildomo finansavimo, pagal kurią lizingo bendrovė įsipareigojo suteikti BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ paskolą ir paskolos sumą pervesti į BUAB „SP sistemos“ sąskaitą, taip sumokant BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ kompensaciją BUAB „SP sistemos“ pagal lizingo sutartis.

Teismas sprendė, kad nurodytos Sutarties sąlygos yra aiškios ir tikslios, todėl joms aiškinti netaikytinos CK 6.193 straipsnio normos; pažymėjo, jog pagal nurodytas Sutarties nuostatas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ BUAB „SP sistemos“ sumokėta kompensacija neįskaičiuotina į Sutartyje nurodytą išpirktino turto vertę (3 600 000 Lt), o skirta tik BUAB „SP Sistemos“ mokėtoms įmokoms pagal lizingo sutartis kompensuoti, todėl atmetė kaip nepagrįstą ieškinio argumentą, kad BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ sumokėjęs SB „SP sistemos“ ir UAB „Swedbank lizingas“ 3 774 422,36 Lt, sumokėjo daugiau, nei turėjo pagal Sutartį (3 600 000 Lt).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Sutarties ir kitų sudarytų sutarčių sąlygos yra aiškios, sandorių šalys jas suprato ir vykdė, sprendė, jog buvo sudaryti ir vykdomi tokie sandoriai, kokių šalys norėjo, t. y. šalis siejo finansinės nuomos teisiniai santykiai; nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad ginčijamais sandoriais būtų siekiama pridengti kitą sandorį (CK 1.87 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad tai, jog prievolių pagal Lizingo sutartis tinkamas įvykdymas užtikrintas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ priklausančio turto hipoteka, nepaneigia fakto, kad šalys siekė sukurti lizingo (finansinės nuomos) teisinius santykius (CK 6.70 straipsnis); nei teisės aktuose, nei lizingo sutartyse nenustatyta draudimo užtikrinti lizingo sutarčių tinkamą įvykdymą papildomomis prievolių užtikrinimo priemonėmis.

Teismas nustatė, kad, BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal Lizingo sutartis, UAB „Swedbank lizingas“ 2009 m. vasario 5 d. pranešimu vienašališkai jas nutraukė ir pareikalavo sumokėti susidariusią skolą bei grąžinti Turtą. Teismo vertinimu, neįvykdžius visų Sutarties ir lizingo sutarčių sąlygų, nėra teisinio pagrindo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ nuosavybės teisei į lizingo sutarčių pagrindu valdomus daiktus atsirasti; ieškovų nurodytos aplinkybės dėl kainos, už kurią Turtą įsigijo lizingo bendrovė, dėl galbūt atliktų turto pagerinimų išlaidų ir investicijų, dėl sumokėtų sumų pagal lizingo sutartis ir susidariusios nesumokėtos skolos, dėl kurios sutartys buvo nutrauktos, teismo nuomone, nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų nepasisakė.

Nenustatęs turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties požymių ir sąlygų, taip pat kad šalys sudarė sandorius kitam sandoriui pridengti, teismas atmetė ieškovų reikalavimus pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais ir BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ nuosavybės teisę į Turtą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad BUAB,,Pramonės pastatų valdymas“ sumokėjęs BUAB „SP sistemos“ ir UAB „Swedbank lizingas“ iš viso 3 774 422,36 Lt, sumokėjo visą lizingo objekto vertę; pažymėjo, kad lizinguojamojo turto vertę sudaro kompensacija už apmokėtą turto dalį (3 078 042,84 Lt) ir neišpirkta turto vertė (3 600 000 Lt) (Sutarties 3.5, 3.5.1 punktai). Byloje neginčijama, kad BUAB,,Pramonės pastatų valdymas“ pirmajam lizingo gavėjui BUAB „SP sistemos“ sumokėjo 3 078 042,84 Lt kompensaciją, o lizingo davėjui UAB „Swedbank lizingas“ – 696 379,52 Lt įmokų; šios aplinkybės patvirtina, kad BUAB,,Pramonės pastatų valdymas“ lizingo bendrovei sumokėjo tik dalį lizinguojamojo turto vertės. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sutarties 3.5 punkte šalys susitarė, jog pareiga sumokėti visą kompensaciją BUAB „SP sistemos“ (3 078 042,84 Lt) tenka BUAB,,Pramonės pastatų valdymas“, o ne UAB „Swedbank lizingas“.

Remdamasi bylos duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad, BUAB,,Pramonės pastatų valdymas“ laiku nesumokėjus įmokų, lizingo sutartys buvo nutrauktos; lizingo sutarčių nutraukimo dieną nesumokėta įmokų už 61 875,81 Lt. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šios sumos nėra tik nesumokėtos palūkanos ar delspinigiai, o už šešiasdešimt šešias kalendorines dienas pradelstos mokėti įmokos. Dėl to lizingo davėjas turėjo teisę vienašališkai nutraukti lizingo sutartis (Lizingo sutarčių 11.1.1 punktas; CK 6.217 straipsnis).

Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad lizingo sutarčių tinkamam įvykdymui užtikrinti nedraudžiama taikyti lizingo gavėjo turto hipotekos, teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, kad, nutraukus lizingo sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti ne tik grąžinti jam sutarties dalyką, bet ir išieškoti iš lizingo gavėjo nuostolius, kurie grąžintų lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis), todėl nėra pagrindo spręsti, jog lizingo sutarties vykdymas negali būti užtikrinamas hipoteka. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad šalys siekė sukurti lizingo teisinius santykius (CK 6.567 straipsnio 1 dalis).

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovų prašymų surinkti įrodymus dėl ginčo turto vertės, pažeidė proceso teisės normas, nes tik taip galima būtų nustatyti, ar lizingo sutarčių sudarymas neprieštaravo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis), nurodė, kad byloje pareikšto ieškinio dalykas buvo sandorių pripažinimas apsimestiniais; ieškovai nereiškė reikalavimo nuginčyti nurodytus sandorius, kaip prieštaraujančius juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti įrodymus, nesusijusius su byla, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 180 straipsnis); kartu pažymėjo, jog ieškovai turi teisę pareikšti ieškinį CK 1.82 straipsnio pagrindu.

Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas (CPK 178, 185 straipsniai). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė A. Urbanavičienė nušalino teisėją L. Gerasičkinienę nuo BUAB,,Pramonės pastatų valdymas“ bankroto bylos Nr. B2-3419-431/2012 ir nuo su bankroto byla susijusios bylos Nr. 2-3560-431/2012 nagrinėjimo. Nušalinimo pagrindas – AB,,SEB lizingas“ (jos akcininko AB SEB banko) ir advokatų profesinės bendrijos,,Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“, kurios narys yra teisėjos L. Gerasičkinienės sutuoktinis, ryšiai. Nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo teisėja L. Gerasičkinienė nenušalinta, nes šioje byloje nei AB,,SEB lizingas“, nei AB SEB bankas nėra byloje dalyvaujantys asmenys.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai S. K. ir UAB „L&M Vilnius“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą bei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Kasatorių teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnio, kuriame įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės, normas, todėl nepagrįstai sprendė, kad BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ negijo Turto nuosavybėn, nes neva pagal Sutarties 3.5.1 punktą neišpirkto turto vertė buvo 3 600 000 Lt, o BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ sumokėjo UAB „Swedbank lizingui“ tik 696 379,52 Lt, t. y. BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ BUAB „SP sistemos“ sumokėta kompensacija (3 078 042,84 Lt) į Turto vertę neįskaičiuotina. Kasatorių įsitikinimu, Sutarties 3.5 punkto formuluotė, kad „kompensacijos suma ir neišpirkta Turto vertė 3 600 000 Lt pagal Lizingo sutartį sudaro perduodamo Turto vertę šios Sutarties sudarymo momentu“ reiškia, jog 3 600 000 Lt yra bendra, kartu su mokėtina BUAB „SP sistemos“ kompensacija apskaičiuota neišpirkto turto vertė, dėl kurios susitarė šalys, sudarydamos ginčo Sutartį. Toks aiškinimas yra pagrįstas ir racionalus. Bylą nagrinėjusių teismų pozicija, kad pagal Sutarties 3.5.1 punktą Turto vertę Sutarties sudarymo dieną sudarė 3 078 042,84 Lt kompensacija (kurią BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ sumokėjo BUAB „SP Sistemos“ už išpirktą turto dalį) ir neva pagal Sutartį neišpirkta 3 600 000 Lt Turto vertė, t. y. iš viso 6 678 042,84 Lt, nepagrįsta ir nelogiška, nes 2004 m. kovo 19 d. ir 2004 m. sausio 27 d. BUAB „SP sistemos“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytose lizingo sutartyse nurodyta turto vertė – 692 881,38 Lt. Be to, kasatorių poziciją pagrindžia ir UAB „Swedbank lizingas“ kartu su atsiliepimu į ieškinį pirmosios instancijos teismui pateikta 2006 m. birželio 12 d. UAB „Lituka“ ir Ko parengta Turto vertės nustatymo ataskaita, kurioje nustatyta Turto rinkos vertė vertinimo dieną buvo 3 660 000 Lt. Teismams priėmus ginčijamus procesinius sprendimus, susidarė neteisėta ir nesąžininga situacija, kai UAB „Swedbank lizingas“ yra gavęs visas įmokas pagal Sutartį, tačiau Turtas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ nuosavybėn neperduotas, o ši turi prievolę grąžinti UAB „Swedbank lizingas“ 2 628 042, 85 Lt paskolą, kuri buvo skirta kompensacijai BUAB „SP sistemos“ už išpirktą Turto dalį sumokėti.

2. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas kasatorių prašymo surinkti įrodymus dėl ginčo turto vertės, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 180 straipsnio), nes prašomi išreikalauti įrodymai neva nesusiję su kasatorių pareikšto ieškinio dalyku. Remiantis CPK 135 straipsnio 1 dalimi, ieškinyje ieškovas turi nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), tačiau nėra įpareigotas kartu nurodyti ir ieškinio teisinį pagrindą. Tai yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. I. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-410/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą ir ieškinio teisinį pagrindą – CK 1.87 straipsnį, t. y. nurodė, kad sandoriai yra negaliojantys kaip apsimestiniai. Tačiau ieškinio pagrindas ir dalykas yra netapatūs. Ieškinio dalykas yra suprantamas kaip ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. rezultatas, kurio siekiama ieškiniu. Pagrindinis ieškovų reikalavimas – konkrečių sandorių panaikinimas. Sandoriai gali būti panaikinti tiek ieškovų nurodyto CK 1.87 straipsnio, tiek ir CK 1.82 straipsnio (kai sandoris prieštarauja juridinio asmens tikslams) pagrindu, kai byloje pateikti įrodymai dėl turto vertės patvirtina, kad sandoriai pripažintini negaliojančiais šiuo pagrindu. Dėl to, kasatorių teigimu, bylą nagrinėjusių teismų išvados, kad prašomi išreikalauti įrodymai dėl turto vertės nesusiję su bylos dalyku, nepagrįstos, nes, pirma, padarytos ne atsižvelgiant į ieškinio dalyką, o į jo teisinį pagrindą, antra, neatitinka pirmiau pateiktų išaiškinimų, jog nustatyti teisinį ieškinio pagrindą, kvalifikuoti faktines aplinkybes, aiškinti ir taikyti teisės normas yra bylą nagrinėjančio teismo, o ne ieškovų pareiga. Ieškovai yra bankrutuojančios įmonės kreditoriai, ieškinys reiškiamas bankrutuojančios įmonės naudai, todėl byloje yra viešojo intereso ir teismas turi būti aktyvus. Kasatorių nuomone, akivaizdu, kad ieškovų prašyti išreikalauti įrodymai yra susiję su ieškinio dalyku – ginčijamų sandorių neteisėtumu. Šiuo atveju aplinkybė, verčianti abejoti sandorių tikrumu CK 1.87 straipsnio prasme, yra itin didelis turto kainos pokytis per pakankamai trumpą laiką (2004 m. kovo 19 d. ir 2004 m. sausio 27 d. sudarytose lizingo sutartyse turto kaina buvo 692 881,38 Lt, o 2006 m. birželio 12 d. Sutarties 3.5.1 punkte šalys susitarė, kad turto vertė yra net 3 600 000 Lt). Atsakovas pirmosios instancijos teisme nepaaiškino, kas lėmė tokį Turto vertės pokytį, ar nebuvo siekiama nurodyti nepagrįstai didelę Turto rinkos vertę dėl priežasčių, susijusių su BUAB „SP sistemos“ ir UAB „Swedbank lizingas“ tarpusavio įsipareigojimais. BUAB „SP sistemos“ nagrinėjamoje byloje nepateikė atsiliepimo ar kito procesinio dokumento, jo atstovas nedalyvavo nė viename teismo posėdyje, todėl šio asmens pozicija ginčo klausimu neaiški; ieškovai prašė pripažinti trečiojo asmens atstovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, bet pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jo pozicija nereikšminga. Kasatorių nuomone, siekiant išsiaiškinti reikšmingas su turto verte susijusias aplinkybes, buvo būtina išreikalauti atitinkamus įrodymus, paskirti ekspertizę realiai turto vertei nustatyti ir tekinti kitus ieškovų prašymus, tačiau teismas visus juos atmetė, taip apribojo ieškovų galimybę įrodyti ieškinio reikalavimų pagrįstumą (CPK 12 straipsnis).

3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo nešališkas, netinkamai taikė CPK 64 straipsnį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Kasatorių teigimu, jie neturi pareigos įrodyti, kad bylą nagrinėjantis teismas yra šališkas. Teisėjo nušalinimo pagrindas yra ne jo šališkumo įrodymas, o pagrįsta abejonė dėl jo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. AB „Lesto“, bylos Nr. 3K-3-234/2012). Taigi, kasatorių argumentai, susiję su bylą pirmąja instancija nagrinėjusios teisėjos šališkumu, apeliacinės instancijos teismo turėjo būti vertinami ne pagal tai, ar jais įrodomas teisėjo šališkumas, o pagal tai, ar jie nesukelia abejonių, kad byla galėjo būti išnagrinėta šališkai. Kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, L. Gerasičkinienė nušalinta nuo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto bylos nagrinėjimo; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-672/2012, kurioje apeliacine tvarka buvo išnagrinėta panaši, kaip nagrinėjamu atveju, byla pagal tų pačių ieškovų apeliacinį skundą dėl to paties atsakovo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarytų sandorių su kita lizingo bendrove AB „SEB lizingas“ pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo teisėja L. Gerasičkinienė, nagrinėdama bylą, galėjo būti šališka, todėl byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasatorių nuomone, šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad teisėja L. Gerasičkinienė, nagrinėdama šią bylą, galėjo būti šališka, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas kaip priimtas neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kasatoriai atkreipė dėmesį į tai, kad tiek UAB „Swedbank lizingas“, tiek ir AB „SEB lizingas“ yra pareiškę finansinių reikalavimų BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje. Šie reikalavimai užtikrinti hipoteka. Taigi, jie yra privilegijuotieji kreditoriai ir juos sieja bendri siekiai atgauti iš bankrutuojančios bendrovės kuo didesnes skolos dalis iš įkeisto bei kito bankrutuojančios įmonės turto. Dėl to aplinkybė, kad AB „SEB lizingas“ nėra šios bylos dalyvis, nepaneigia abejonių dėl teisėjos L. Gerasičkinienės šališkumo nagrinėjant šią bylą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo jį atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Atsakovo teigimu, Sutarties 3.5.1 punkto nuostata, kad kompensacijos suma ir neišpirkta turto vertė sudaro 3 600 000 Lt, reiškia, kad, atėmus buvusiam lizingo gavėjui, t. y. BUAB „SP Sistemos“, mokėtiną kompensacijos sumą – 3 078 042,84 Lt, neišpirkta Turto vertė Sutarties sudarymo dieną buvo 521 957,16 Lt. Tam, kad naujasis lizingo gavėjas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ galėtų sumokėti buvusiam lizingo gavėjui BUAB „SP Sistemos“ kompensaciją, atsakovas pagal 2006 m. birželio 12 d. sutartį dėl papildomo finansavimo suteikė jam 2 628 042,84 Lt kreditą. Šios sutarties preambulėje nurodyta, kad paskola suteikiama atsižvelgiant į atsakovo ir BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarytą Sutartį ir kad paskolos grąžinimas yra užtikrinamas Sutarties dalyku esančio Turto nuosavybės teise. Taigi, atsakovo įsitikinimu, naujajam lizingo gavėjui BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ norint įgyti nuosavybės teisę į pagal Sutartį jam valdyti ir naudotis perduotą Turtą reikėjo padengti ne tik neišpirktą Turto vertę (521 957,16 Lt), bet ir papildomu finansavimu suteiktą kreditą (2 628 042,84 Lt), sumokėti už suteiktą finansavimą apskaičiuotas palūkanas bei kitas pagal sutartis mokėtinas sumas (sutarties mokesčius, delspinigius ir kt.). Kadangi ieškovai neįrodė, kad BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ yra visiškai atsiskaitęs su atsakovu, tai bylą nagrinėję teismai pagrįstai nepripažino BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ nuosavybės teisės į Turtą.

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vitrada“ v. AB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-7-2/2013). Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad atsakovo, BUAB „SP sistemos“ ir BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2006 m. birželio 12 d. sutartys sudarytos pažeidžiant sutarčių laisvės principą ar kaip kitaip ribojant naujojo lizingo gavėjo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ galimybę rinktis sudaromų sandorių rūšį ar, kilus abejonių, susilaikyti nuo tokių sandorių sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. Z. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-745/2001).

Atsakovo nuomone, pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Sutarties ir kitų ginčijamų sutarčių sąlygos yra aiškios, šalių vienodai suprantamos ir vykdytos, o tai reiškia, kad buvo sudaryti ir vykdomi tokie sandoriai, kokių šalys iš tikrųjų norėjo. Nenustatytos aplinkybės, kad ginčijamais sandoriais būtų siekiama pridengti kitą sandorį (CK 1.87 straipsnis). BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ įsipareigojimus pagal sutartis vykdė beveik dvejus su puse metų nuo jų sudarymo ir vienas iš kasatorių – S. K. – buvo vienintelis BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ akcininkas, kuriam neabejotinai buvo žinomos visų atsakovo ir šios bendrovės sudarytų sutarčių aplinkybės bei sąlygos.

2. Anot atsakovo, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, kad, sudarius Sutartį ir papildomus susitarimus, atsakovą ir BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ siejo lizingo teisiniai santykiai ir, juos nutraukus, taikytini lizingo sutarties nutraukimo teisiniai padariniai. CK 6.574 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia lizingo sutartį ir per kreditoriaus papildomai nustatytą terminą pažeidimo neištaiso, lizingo davėjas gali pasirinkti vieną iš dviejų savo pažeistų teisių gynimo būdų, t. y. turi teisę arba reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Atsakovo nuomone, toks reglamentavimas paneigia kasatorių nurodytą aplinkybę, kad tai, jog, nutraukęs sutartis, atsakovas perėmė ne tik Turtą bet ir už šį turtą BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir BUAB „SP Sistemos“ sumokėtas įmokas, patvirtina jo nesąžiningumą.

3. Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 12, 180 straipsnių normas. Kadangi pareikšto netiesioginio ieškinio dalykas buvo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais kaip apsimestinius, tai turėjo būti tiriami ir vertinami įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys įrodinėjimo dalyką. Visi ieškovų prašomi išreikalauti įrodymai nebuvo susiję nei su ieškinio dalyku, nei su faktiniu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos atsisakė išreikalauti. Be to, kasatoriai turėjo teisę patys rinkti įrodymus ir teikti juos teismui, t. y. savarankiškai atlikti turto vertinimą ar rinkti kitus įrodymus ir atitinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą bei dalyką. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui buvo pateikta UAB „Lituka“ ir Ko 2006 m. birželio 12 d. atlikta turto vertės nustatymo ataskaita, kurioje nurodoma, kad jos užsakovas yra BUAB „Pramonės pastatų valdymas“. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti dėl papildomos Turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo ar rinkti įrodymus apie iki ginčijamų sandorių sudarymo buvusią Turto vertę. Kasatoriai turi teisę pareikšti ieškinį kitu pagrindu ir atitinkamai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. reikalavimą pripažinti sandorius negaliojančiais kaip prieštaraujančius juridinio asmens tikslams. Atsakovo nuomone, situacija, kada viena bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, savaime nepaneigia civiliniame procese galiojančių rungimosi bei įrodinėjimo principų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertino į bylą pateiktų įrodymų visumą ir sprendė, kad papildomai prašomi išreikalauti įrodymai teisingam bylos išnagrinėjimui nereikšmingi; vien tai, kad teismas nesiėmė iniciatyvos išreikalauti visų ieškovų nurodytų papildomų įrodymų, nevertintina kaip teismo pareigos būti aktyviam, kai byloje yra nustatomas viešasis interesas, pažeidimo.

4. Atsakovas nesutinka su kasatorių pozicija, kad pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusios teisėjos L. Gerasičkinienės nusišalinimas nuo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto bylos ir nuo su ja susijusios civilinės bylos Nr. 2-3560-431/2012 nagrinėjimo yra pakankamas pagrindas konstatuoti teisėjos šališkumą ir šioje byloje. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje nei AB „SEB lizingas“, nei AB SEB bankas, dėl kurių ir advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ ryšių teisėja L. Gerasičkinienė nušalinta nuo pirmiau nurodytų bylų nagrinėjimo, nėra byloje dalyvaujantys asmenys, todėl nėra pagrindo remtis kasatorių nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi, kuria byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 185 straipsnis).

Atsakovo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Insolvensa“, pateiktas atsiliepimas neatitiko CPK 351 straipsnio reikalavimų, todėl jį atsisakyta priimti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo, kai teisme sprendžiamas ginčas dėl iš sutarties kylančių įsipareigojimų vykdymo

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Vykdant sutartį ar ją nutraukus ir sprendžiant dėl sutarties nutraukimo atsiradusių teisinių padarinių, gali paaiškėti, kad šalys skirtingai suvokia ir aiškina sudarytos sutarties sąlygas, kartu ir iš sutarties kiekvienai jų kylančias teises bei pareigas. Tokiu atveju šalims (vienai jų) kreipusis į teismą ir ginčijant sutarties turinį, teismui kyla pareiga nustatyti, dėl kokių sutarties sąlygų kilo ginčas ir, jeigu jos neaiškios, jas išaiškinti, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Šios taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (CK 6.193 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ZSTATYBA“ v. V. V., bylos Nr. 3K-3-357/2012; 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. E. Ž. v. UAB „Finsaltas“, bylos Nr. 3K-3-555/2012). Sutarties aiškinimo tikslas – nustatyti bendrus sutarties šalių ketinimus, jų consensus ad idem, o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties sąlygos aiškinimo variantą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gelgotas transportas“ v. I. S., bylos Nr. 3K-3- 224/2012).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo UAB „Swedbank lizingas“, UAB,,SP sistemos“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2006 m. birželio 12 d. sudarytos sutarties dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis LT005840 ir LT004448 perleidimo turinio, konkrečiai – dėl Sutarties 3.5.1 punkte įtvirtintos lizingo sutarčių pagrindu perduodamo valdyti objekto (toliau – Turtas) vertės ir su tuo susijusių BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ įsipareigojimų atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dydžio. Bylą nagrinėję teismai, pasisakydami dėl Sutarties 3.5.1 punkte įtvirtintos nuostatos, konstatavo, kad ji aiški ir jai aiškinti CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės netaikytinos: Sutarties sudarymo dieną bendra neišpirkta Turto vertė buvo 6 678 042,84 Lt, t. y. kompensacija, kurią pagal Sutarties 3.5 punktą BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ įsipareigojo sumokėti BUAB „SP sistemos“ už šios įmonės pagal lizingo sutartis atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ sumokėtą Turto dalį (3 078 042,84 Lt), ir neišpirkta Turto vertė (3 600 000 Lt). Kasatoriai su tokiomis bylą nagrinėjusių teismų išvadomis nesutinka ir nurodo, kad kompensacijos suma įskaičiuotina į likusią neišpirktą Turto vertę ir bendra neišpirkta Turto vertė – 3 600 000 Lt; BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ sumokėjo BUAB „SP sistemos“ 3 078 042,84 Lt kompensaciją, o atsakovui UAB „Swedbank lizingui“ – 696 379,52 Lt įmokų, t. y. iš viso 3 774 422,36 Lt. Tai, kasatorių nuomone, reiškia, kad BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ sumokėjo visą lizingo sutarčių pagrindu valdomų objektų kainą ir Turtas perėjo jo nuosavybėn.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kasatorių argumentų pagrįstumo, nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad ginčijama Sutarties 3.5.1 sąlyga yra aiški, todėl nekyla poreikio jos aiškinti, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad ieškovai nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios nuosekliai laikėsi pozicijos, jog visa neišpirkta Turto vertė Sutarties sudarymo dieną buvo 3 600 000 Lt ir jog jis yra šią sumą sumokėjęs, bei teikė tokią poziciją pagrindžiančius argumentus. Kasaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ kartu su atsiliepimu į ieškinį pirmosios instancijos teismui pateikė 2006 m. birželio 12 d. UAB „Lituka“ ir Ko parengtą Turto vertės nustatymo ataskaitą, kurioje nustatyta Turto rinkos vertė vertinimo dieną buvo 3 660 000 Lt. Iš bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad ši ataskaita nevertinta ir dėl jos reikšmės, aiškinant Sutarties 3.5.1 punkto nuostatas, nepasisakyta. Be to, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neišsiaiškinta atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ nuomonė dėl ginčo Sutarties 3.5.1 punkto turinio. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ nurodo, kad Sutarties sudarymo dieną neišpirkta Turto vertė buvo 521 957,16 Lt, kuri apskaičiuota iš visos neišpirktos turto vertės (3 600 000 Lt) atėmus buvusiam lizingo gavėjui BUAB „SP sistemos“ sumokėtą kompensaciją (3 078 042,84 Lt), tačiau mano, jog Turtas jam priklauso nuosavybės teise, nes juo buvo užtikrintas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ įsipareigojimų pagal jo ir atsakovo 2006 m. birželio 12 d. sutartį dėl papildomo finansavimo, kuria BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ suteikta 761 133,82 euro paskola, vykdymas. Iš šių atsiliepimo į kasacinį skundą argumentų galima spręsti, kad atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ pozicija dėl Sutarties 3.5.1 punkto aiškinimo taip pat neatitinka bylą nagrinėjusių teismų išvadų.

Atsakovas savo nuosavybės teisę į Turtą grindžia ne netinkamu BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymu, bet tuo pagrindu, kad BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ negrąžino 2006 m. birželio 12 d. sutartimi dėl papildomo susitarimo jam suteiktos paskolos, kurios dalis buvo skirta kompensacijai BUAB „SP sistemos“ pagal Sutarties 3.5 punktą sumokėti. Bylą nagrinėję teismai šių dviejų sutarčių sudarymo aplinkybių ir šalių įsipareigojimų pagal jas ryšio netyrė bei nevertino. Byloje teismų nustatyta, kad Sutartis ir lizingo sutartys atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ vienašaliais pareiškimais nuo 2009 m. vasario 4 d. nutrauktos, nes BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ nevykdė jomis prisiimtų įsipareigojimų, tačiau byloje nepateikta mokėjimo grafikų, skolą pagrindžiančių ar kitų dokumentų, kurie sudarytų pagrindą teismams spręsti apie BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ atliktus mokėjimus, kartu ir apie jo nuosavybės teisės į Turtą įgijimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatoriai procesiniuose dokumentuose teigia, jog BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ yra sumokėję pagal lizingo sutartis atsakovui 696 379,52 Lt įmokų. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad, ieškovams ginčijant Sutarties 3.5.1 punkte įtvirtintos sąlygos turinį, o atsakovui dėl šios Sutarties nuostatos ilgą laiką nepateikus aiškios pozicijos, bylą nagrinėjusiems teismams dėl Sutarties 3.5.1 punkto formuluotės ir joje įtvirtintos bendros neišpirktos Turto vertės turėjo kilti abejonių, kurios turėjo būti pašalintos, taikant pirmiau aptartas sutarčių aiškinimo taisykles ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tiriant byloje pateiktus įrodymus ir nustatant reikšmingas byloje kilusiam ginčui spręsti faktines aplinkybes. Bylą nagrinėjusiems teismams šios pareigos neįvykdžius, buvo neatskleista bylos esmė, todėl skundžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis).

Dėl teismo pareigos kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir atsisakymo išreikalauti su byloje pareikštais reikalavimais nesusijusius įrodymus

Kasaciniame skunde vienu iš argumentų teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti kasatorių prašymą išreikalauti įrodymus, pagrindžiančius Turto vertę, nurodydamas, jog jie nesusiję su byloje pareikštais reikalavimais, taip pažeidė CPK 180 straipsnio normas, o apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritarė.

Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, jog būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Raimeta“ v. UAB „Eivora“, bylos Nr. 3K-3-710/2013). Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nordopt“ v. UAB „Optima trade“, bylos Nr. 3K-3-547/2013).

Šioje byloje kasatoriai, pateikdami ieškinį, nurodė ne tik, jų nuomone, ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą), bet ir suformulavo aiškų bei konkretų reikalavimą (ieškinio dalyką) – pripažinti negaliojančiais kaip apsimestinius BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2006 m. birželio 12 d. sudarytus sandorius, pripažinti negaliojančiu 2011 m. gegužės 30 d. Turto grąžinimo–priėmimo aktą ir pripažinti BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ nuosavybės teisę į Turtą. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, ieškinio reikalavimas buvo ne panaikinti sandorius (nenurodant jokio konkretaus įstatyme įtvirtinto pagrindo), tačiau pripažinti juos negaliojančiais tuo pagrindu, kad realiai jie buvo sudaryti kitiems sandoriams pridengti, t. y. sandoriai apsimestiniai. Tokie sandoriai ir jų teisiniai padariniai nustatyti CK 1.87 straipsnyje. Šis teisinis pagrindas nurodytas ieškinyje. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, netinkamai nurodo materialiosios teisės normas, jo manymu, taikytinas ginčo santykiui, teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Kadangi šiuo atveju pareikšti ieškinio reikalavimai logiškai susiję su ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, šios atitinka kasatorių nurodytą teisinį pagrindą (CK 1.87 straipsnį), tai bylą nagrinėję teismai pagrįstai pritarė ieškovų pateiktai teisinei ginčo kvalifikacijai. Kartu tai reiškia, kad byloje turi būti pateikiami ir šalių prašymu surenkami tik tie įrodymai, kurie patvirtina arba paneigia reikšmingas ieškovo reikalavimams išspręsti aplinkybes, t. y. turi ryšį su nagrinėjama byla (CPK 180 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog bylą nagrinėjusių teismų išvados, kad tiek Sutartis, tiek lizingo sutartys sudarytos, siekiant sukurti lizingo teisinius santykius, padarytos nesurinkus ir neištyrus byloje reikšmingų įrodymų. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę tiek Sutarties ir lizingo sutarčių sudarymo aplinkybes (BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ perėmė pirminio lizingo gavėjo BUAB „SP sistemos“ teises ir pareigas), tiek ir jų vykdymo ypatumus (BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ sumokėjo BUAB „SP sistemos“ kompensaciją, ilgą laiką vykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus), pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti šių sandorių apsimestiniais (CK 1.87 straipsnis).

Atsižvelgdama į tai, kad byloje pareikštam vienam reikalavimų – pripažinti BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ nuosavybės teisę į Turtą – išspręsti, be kita ko, reikšminga nustatyti, kokia buvo Turto vertė Sutarties sudarymo metu (argumentai dėl būtinybės nustatyti šią aplinkybę pateikti pirmojoje nutarties dalyje), teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad byloje būtina surinkti ir ištirti Turto vertę, buvusią Sutarties sudarymo metu, patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad Turto vertės pokyčio iki ginčo sutarčių sudarymo tyrimas ir vertinimas šiuo atveju nesusijęs su byloje pareikštais reikalavimais, todėl bylą nagrinėjusių teismų pagrįstai netirtas.

Dėl teismo nešališkumo ir objektyvumo

Kasatorių teigimu, pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusi teisėja L. Gerasičkinienė galėjo būti šališka, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas kaip priimtas neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teisėjų ir teismų nepriklausomumas bei nešališkumas kaip vienas civilinio proceso principų įtvirtintas CPK 21 straipsnyje. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK I dalies VI skyriaus normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, sukeliančių abejonių teisėjų nešališkumu. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., Miller and Others v. United Kingdom, nos. 45825/99, 45826/99 and 45827/99, 26 October 2004; Mežnarić v. Croatia, no. 71615/01, 15 July 2005, § 36 Wettstein, cited above, § 47; kt.).

Iš kasacinio skundo argumentų matyti, kad teisėjos L. Gerasičkinienės šališkumas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis: 1) teisėja buvo nušalinta nuo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto bylos nagrinėjimo; 2) Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-672/2012, kurioje dalyvavo tie patys ieškovai ir atsakovas, buvo konstatuota, kad teisėja galėjo būti šališka, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas bei byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Remiantis apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, teisėja L. Gerasičkinienė nuo kasatoriaus nurodytų bylų nagrinėjimo nušalinta dėl to, kad jose dalyvauja AB,,SEB lizingas“, kurios vienintelis akcininkas yra AB SEB bankas, o advokatų profesinę bendriją „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“, kurios narys yra teisėjos sutuoktinis V. Gerasičkinas, ir šį banką sieja sutartiniai santykiai. Pažymėtina, kad nei AB „SEB lizingas“, nei AB SEB bankas nėra šios bylos dalyviai, todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo abejonei, kad teisėja L. Gerasičkinienė, nagrinėdama šią bylą, galėjo būti šališka. Kasatoriaus argumentai, kad tiek UAB „Swedbank lizingas“, tiek ir AB „SEB lizingas“ yra pareiškę finansinius reikalavimus BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje ir šie reikalavimai užtikrinti hipoteka, nesant nustatytų kitų aplinkybių, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamos abejonės dėl teisėjos L. Gerasičkinienės šališkumo, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinės instancijos teismas turėjo 62,72 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 6 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų ir šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti bei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Egidijus Laužikas

Rimvydas Norkus