R. S. pagal BK 260 str., 259 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–72/2014

Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00633-2009-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.23.2;

2.1.16.2.18 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. ir nuteistojo G. K. gynėjo advokato Irmanto Motužio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 18 d. nuosprendžio.

Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nuosprendžiu R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu G. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 12 d. padarytos veikos) laisvės atėmimu dvejiems metams, 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 20 d. padarytos veikos) – laisvės atėmimu dvejiems metams, 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. gruodžio 29 d. padarytos veikos) – laisvės atėmimu dvejiems metams, 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. vasario 19 d. padarytos veikos) – laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. kovo 4 d. padarytos veikos) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Taip pat šiuo nuosprendžiu buvo nuteisti M. P., A. M. ir V. Z., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 18 d. nuosprendžiu nuteistojo G. K. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinis skundas atmestas. Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nuosprendžio dalis dėl R. S. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2009 m. gruodžio mėnesio viduryje, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Telšiuose, naktiniame klube „Action“ iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą perparduoti, neteisėtai turėdamas tikslą perparduoti įgijo 1,69 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, sumokėdamas už 1 g po 40 Lt.

Nustatyti, kad R. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, jog 1,69 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių laikė savo namuose, esančiuose Telšiuose, (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2009 m. gruodžio 29 d., apie 14.00 val., savo namų kieme pardavė 1,69 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių G. K. už 160 Lt.

Kita Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

G. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 12 d., apie 20.00 val., Plungėje, Vytauto g., kavinės-baro „Skalvija“ kieme iš A. M., turėdamas tikslą parduoti, už 120 Lt neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos – 4,326 g kanapių ir jų dalių. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje šią neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą – 4,326 g kanapių ir jų dalių už 120 Lt pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas.

Taip pat jis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 20 d., apie 14.00 val., Plungės r., Alsėdžiuose, (duomenys neskelbtini), iš M. P., turėdamas tikslą parduoti, už 130 Lt neteisėtai įgijo 10 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu „Yin-YANG“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperizino (mCPP), kurio masė yra 0,227 g. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje šią neteisėtai įgytą psichotropinę medžiagą už 130 Lt pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas.

Taip pat jis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 29 d., apie 14.00 val., Telšiuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, iš R. S., turėdamas tikslą parduoti, už 160 Lt neteisėtai įgijo 1,69 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jos dalių. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje šią neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą už 160 Lt pardavė liudytojui Nr. 2, kuriam taikomas anonimiškumas.

Taip pat jis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 19 d., apie 14.00 val., Plungėje, J. Tumo-Vaižganto g. prie prekybos centro „Maxima XX“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, iš A. M., turėdamas tikslą parduoti, už 265 Lt neteisėtai įgijo 5,371 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje šią neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą už 265 Lt pardavė liudytojui Nr. 2, kuriam taikomas anonimiškumas.

Taip pat jis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 4 d., apie 20.00 val., turėdamas tikslą parduoti, Plungėje, Liepų-Kaštonų g. sankirtoje, iš V. Z., turėdamas tikslą parduoti, už 360 Lt neteisėtai įgijo 15,384 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą patį vakarą, apie 20.15 val., Plungėje, prie namo (duomenys neskelbtini), šią neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą už 360 Lt pardavė liudytojui Nr. 2, kuriam taikomas anonimiškumas.

R. S. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo iš dalies pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 1,69 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių laikė savo namuose, esančiuose Telšiuose, (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2009 m. gruodžio 29 d., apie 14.00 val., savo namų kieme pardavė 1,69 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių G. K. už 160 Lt.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 18 d. nuosprendį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies, nes jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Kasatorius teigia, kad jau apeliacinės instancijos teismo prašė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nes jis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, rūpinasi ir prižiūri kartu gyvenančius savo senelius A. G. ir jo sutuoktinę Z. G., kurių sveikata silpna, o A. G. nustatytas neįgalumas ir specialios nuolatinės slaugos poreikis, nusikalstamą veiką padarė išprovokuotas G. K., tačiau po to naujų teisės pažeidimų nepadarė, nebuvo nusikalstamos veikos organizatorius.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nepripažino išimtinėmis ir ypatingą dėmesį skyrė tam, kad kasatorius iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu buvo teistas už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, kuria disponavo po nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo.

Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių – dalis, surasta jo namuose kratos metu (už ką jis buvo nuteistas Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu), yra kiekio, kurį jis įgijo 2009 m. gruodžio mėnesio viduryje Telšiuose, naktiniame klube „Action“, ir kurį pasiliko savo reikmėms po to, kai 2009 m. gruodžio 29 d. savo namų kieme pardavė G. K., likutis. Anot kasatoriaus, po to, kai jį sulaikė policijos pareigūnai, jis nurodė, kad namuose dar liko „žolės“. Kadangi dėl šios veikos padarymo jis visiškai prisipažino, todėl byla buvo užbaigta baudžiamuoju įsakymu.

Kasatorius teigia, kad teismai nenurodė, kuo pagrįstos jų išvados, jog jis nepasitaisė po Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo ir kodėl nėra nustatyta BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui reikalingų išimtinių aplinkybių.

Skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasatoriaus elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo, taip pat nusikaltimo darymo metu, jo parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme, neindividualizavo bausmės ir paskyrė neteisingą, aiškiai prieštaraujančią teisingumo principui bausmę. Kasatorius mano, kad teismai, skirdami bausmes, nepagrįstai jo asmenybę įvertino taip pat kaip ir kitų nuteistųjų šioje byloje ir todėl paskyrė per griežtą bausmę.

Kasaciniu skundu nuteistojo G. K. gynėjas advokatas Irmantas Motužis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 18 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas G. K. gynėjo apeliacinis skundas, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius teigia, kad G. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, nes liudytojai Nr. 1 ir Nr. 2 G. K. išprovokavo padaryti nusikalstamas veikas, o apeliacinė instancijos teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, nes rėmėsi neteisėtu būdu gautais duomenimis.

Kasatorius, kaip apeliaciniame skunde, akcentuoja, kad dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo atliekamas operatyvinis tyrimas, o G. K. taikytas nusikalstamos veikos imitacijos modelis (toliau – NVIM) Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – OVĮ) nustatyta tvarka; pradėjus ikiteisminį tyrimą, G. K., vadovaujantis BPK 159 straipsniu, buvo taikyti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai (toliau – NVIV), tačiau abiem atvejais sankcionuojant ir ilgą laiką taikant šiuos veiksmus buvo nesilaikyta įstatymo reikalavimų.

Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su NVIM sankcionavimo teisėtumu, tačiau dėl NVIV, kurie G. K. buvo taikyti keturiais atvejais, sankcionavimo ir jo taikymo teisėtumo pasisakė tik dėl vieno iš keturių atvejų.

Kaip matyti iš apeliacinės instancijos nuosprendžio turinio, nuteistojo G. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl NVIV taikymo neteisėtumo buvo nagrinėjami tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria G. K. nuteistas dėl 2009 m. lapkričio 20 d. psichotropinių medžiagų įgijimo iš M. P. ir pardavimo liudytojui Nr. 1. Tačiau G. K., be šios veikos, padarytos 2009 m. lapkričio 20 d., buvo nuteistas dar už tris BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, padarytas 2009 m. gruodžio 29 d., 2010 m. vasario 19 d. ir 2010 m. kovo 4 d. Minėtais trimis atvejais taip pat taikyti NVIV, kurie buvo sankcionuoti kita ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir kitomis aplinkybėmis, nes psichotropinės medžiagos buvo parduotos liudytojui Nr. 2.

Kasatorius pažymi, kad taikant NVIV trimis iš keturių atvejų NVIV dalyvis buvo liudytojas Nr. 2, kurį, kaip matyti iš pačių liudytojų Nr. l ir Nr. 2 parodymų, su G. K. supažindino policijos pareigūnas S. J. ir taip dirbtinai „įtraukė“ į ikiteisminį tyrimą, nors anksčiau nepažinojo liudytojo Nr. 2 ir jam nesiūlė įgyti jokių medžiagų. Taigi G. K.s nesiūlė liudytojui Nr. 2 daryti nusikaltimo, o šio liudytojo dalyvavimas NVIV nesiderino su BPK 159 straipsnyje nustatytais reikalavimais prisijungti prie siūlomo daryti nusikaltimo būtent tam asmeniui, kuriam siūloma daryti nusikaltimą.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas NVIV sankcionavimo teisėtumo dėl nusikalstamų veikų, kurias G. K. dalyvaujant liudytojui Nr. 2, padarė 2009 m. gruodžio 29 d., 2010 m. vasario 19 d. ir 2010 m. kovo 4 d., neanalizavo, taip susiaurino apeliacinio skundo ribas ir pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.

Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo G. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl NVIV pritaikymo neteisėtumo nagrinėjo tik dėl tos nuosprendžio dalies, kurioje K. G. pripažintas kaltu dėl 2009 m. lapkričio 20 d. psichotropinių medžiagų įgijimo iš M. P. ir pardavimo liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų G. K. ir M. P. apeliacinių skundų argumentai yra iš esmės tapatūs, todėl išdėstyti kartu.

Priešingai, skirtingai nei nuteistojo G. K. gynėjas, nuteistojo M. P. gynėjas savo apeliaciniame skunde neanalizavo NVIV sankcionavimo ir atlikimo dalyvaujant liudytojui Nr. 2 teisėtumo klausimų, nes M. P. nusikalstamos veikos darymo metu (2009 m. lapkričio 20 d.) NVIV, dalyvaujant liudytojui Nr. 2, dar net nebuvo sankcionuoti (tai padaryta tik 2009 m. gruodžio 28 d.). Tai rodo, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino tik dalį nuteistojo G. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentų, t. y. tik dėl 2009 m. lapkričio 12 d. ir 20 d. padarytų nusikalstamų veikų.

Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai susiaurinęs G. K. gynėjo apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, visiškai nepasisakė dėl jame kelto klausimo dėl G. K. nusikalstamų veikų „tiražavimo“ ikiteisminio tyrimo metu.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą po pirmosios nusikalstamos veikos padarymo (atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. K. buvo nuteistas už penkias savarankiškas nusikalstamas veikas, o ne už vieną tęstinę) turėjo prasidėti surinktų duomenų tyrimas, o dėl NVIV į teismą kreipiamasi tik dėl pagal NVIM pradėtų nusikaltimų užbaigimo, o ne dėl naujų veikų „tiražavimo“ (tokia praktika formuojama ir kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-262/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-262/2012">2K-262/2012</a>).

G. K. inkriminuotų veikų skaičius priklausė tik nuo to, kiek kartų policijos pareigūnai inicijavo NVIV dalyvių – liudytojų Nr. l ir Nr. 2 susitikimus su G. K., siekiant iš jo įgyti narkotines ir psichotropines medžiagas.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad NVIV atlikimo pagrindas yra ne pagrindas manyti, kad asmuo nusikalstamas veikas darė ir anksčiau, bet informacija, kad konkrečiam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti ji darant (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-113/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-113/2011">2K-113/2011</a>). Antai 2009 m. lapkričio 19 d. ir 2009 m. gruodžio 28 d. Plungės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyse dėl leidimo taikyti NVIV nurodyta, kad faktiniai bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog G. K. neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis ir jas platina, tačiau net neužsimenama apie tai, kad liudytojams Nr. l ar Nr. 2 siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant. Be to, ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. gruodžio 29 d. liudytojas Nr. 2 parodė, kad 2009 m. gruodį tyrėjas S. J. jam pasiūlė ikiteisminio tyrimo procese prieš G. K. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės. Liudytojui Nr. 2 buvo pranešta, kad jis 2009 m. gruodžio 29 d. turi susitikti su G. K. ir pagal iš anksto sutartą legendą iš jo nupirkti narkotinių medžiagų – 7 g. „žolės“.

Taigi šios aplinkybės rodo, kad G. K. liudytojui Nr. 2 nesiūlė daryti nusikaltimo, o šio liudytojo dalyvavimas NVIV nesiderino su BPK 159 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais prisijungti prie siūlomo daryti nusikaltimo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo nustatyta, kad G. K. darydamas nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas, būtų bendrininkavęs su kokiais nors asmenimis. Liudytojams Nr. 1 ir Nr. 2 kreipusis į G. K., kad šis jiems parūpintų narkotinių medžiagų, pastarasis susisiekdavo su skirtingais asmenimis (A. M., R. S., V. Z. ir M. P.), kuriuos pažinojo tik todėl, kad pats vartojo narkotines medžiagas.

Tai rodo, kad liudytojams Nr. 1 ir Nr. 2 kreipiantis į G. K. nebuvo jokio pagrindo išsiaiškinti nusikaltime dalyvavusius asmenis, nes iki tol G. K. su niekuo nebendrininkavo darydamas nusikaltimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad NVIV buvo sankcionuotas neteisėtai, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nenagrinėjo.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog G. K. nebuvo provokuojamas padaryti nusikalstamas veikas. Priešingai, G. K. tiek ikiteisminiam tyrime, tiek teisme paaiškino, kad narkotines medžiagas liudytojas Nr. 1 ir Nr. 2 parūpindavo jų prašymu iš draugiškumo, jokio atlygio už tai negaudavo, pats narkotinių medžiagų platinimu neužsiėmė. Kadangi pats vartodavo narkotines medžiagas, žinojo, jog jų galima gauti iš A. M., R. S., V. Z. ir M. P. Skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino, ar liudytojų Nr. 1 ir Nr. 2 parodymai atitinka kitus bylos duomenis. Nors liudytojai Nr. 1 ir Nr. 2 tvirtino, kad G. K. platino narkotines medžiagas, kiti bylos duomenys to neįrodo, o pagal BPK 301 straipsnio 2 dalį apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien tik liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais.

Nors liudytojas Nr. 1 parodė, kad G. K. prekiavo narkotinėmis medžiagomis ir turėjo materialinę naudą, tačiau jis narkotines medžiagas 2009 m. lapkričio 12 ir 20 d. įgijo už liudytojo Nr. 1 jam duotus pinigus ir jokios turtinės naudos neturėjo. Nors G. K. telefoninių pokalbių buvo klausomasi beveik devynis mėnesius, tačiau neužfiksuoti jokie pokalbiai, kurie patvirtintų, jog G. K. užsiima narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu kitiems asmenims, išskyrus pokalbius su liudytojais Nr. 1 ir Nr. 2. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti liudytojo Nr. 1 parodymus apie tai, kokiomis aplinkybėmis su G. K. buvo tariamasi dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo 2009 m. lapkričio 12 d. ir 2009 m. lapkričio 20 d. (įsigyjant liudytojui Nr. 1), kas buvo šių G. K. veiksmų iniciatorius ir koks iš tiesų buvo liudytojo Nr. 1 vaidmuo suformuojant G. K. apsisprendimą atlikti neteisėtus veiksmus. Be to, 2009 m. lapkričio 12 d. operatyvinių veiksmų atlikimo metu (liudytojui Nr. 1 perkant iš G. K. „žolę“) dėl techninių kliūčių garsas neįsirašė, todėl patikrinti liudytojo Nr. 1 parodymus dėl šios nusikalstamos veikos nėra galimybės.

Kasatorius pažymi, kad atliekant tapatybės neatsikleidžiančius veiksmus, t. y. kai 2009 m. lapkričio 20 d. G. K. liudytojui pardavė 10 vienetų tablečių, dėl techninio gedimo nepavyko įrašyti garso. Be to, nors dar 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo leista klausytis G. K. pokalbių, kai liudytojas Nr. l prasidėjus ikiteisminiam tyrimui instruktuotas pareigūno S. J. pats savo iniciatyva susisiekė su G. K. siekdamas įsigyti iš jo narkotinių medžiagų, tačiau byloje taip pat nėra jokių pokalbių, vykusių tarp G. K. ir liudytojo Nr. 1 iki 2009 m. lapkričio 20 d. (psichotropinių medžiagų perdavimo liudytojui Nr. 1 dienos) bei leidžiančių patikrinti liudytojo Nr. 1 parodymų teisingumą sprendžiant, ar G. K. nebuvo provokuojamas daryti nusikaltimą.

Pažymėtina, kad G. K. parodymus apie tai, jog jis liudytojui Nr. 1 paklausus, kur galima gauti „žolės“, atsakęs, jog Plungėje žolės galima įsigyti iš kioskelio, kur prekiaujama „žole“ prisidengiant aromatinių smilkalų prekyba, netiesiogiai patvirtino ir liudytojas S. J., parodęs, kad tuo metu buvo vykdomi du operatyviniai tyrimai: dėl G. K. veiksmų ir dėl Plungėje esančio kioskio, kur prekiaujama narkotinėmis medžiagomis prisidengiant prekyba aromatinėmis medžiagomis.

Be to, nors liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 2 (įgijęs iš G. K. narkotinių medžiagų 2009 m. gruodžio 29 d., 2010 m. vasario 19 d. ir 2010 m. kovo 4 d.), tvirtino, kad G. K. nuolat pats siūlydavo narkotinių medžiagų už mažesnę kainą, tokių liudytojo Nr. 2 parodymų nepatvirtina jokia kita medžiaga. Net atliekant G. K. telefoninių pokalbių kontrolę neužfiksuotas nė vienas pokalbis, kurio metu jis būtų siūlęs liudytojui Nr. 2 pirkti didesnį narkotinių medžiagų kiekį už mažesnę kainą.

Kasatorius pažymi, kad iš 2010 m. vasario 18 ir 19 d. bei 2010 m. kovo 4 d. vykusių pokalbių bei trumpųjų pranešimų tarp G. K., liudytojų Nr. l, Nr. 2 ir nuteistųjų R. S., A. M. ir V. Z. matyti, jog liudytojai Nr. 1 ir Nr. 2 prašo G. K. gauti narkotinių medžiagų, tačiau G. K. pats jomis nedisponuoja, jokios įtakos šių medžiagų kainai neturi, jas gali įgyti tik iš kitų asmenų, o tai prieštarauja liudytojų Nr. l ir Nr. 2 parodymams.

Skunde pažymima, kad 2010 m. sausio 4 d. ir 2010 m. vasario 24 d. protokoluose dėl asmens, esančio ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnu, veiksmų atlikimo neatskleidžiant savo tapatybės stenogramose nėra jokių duomenų apie tai, kad G. K. siūlytų liudytojui Nr. 2 įgyti narkotinių medžiagų. 2010 m. kovo 5 d. protokole dėl asmens, esančio ikiteisminio tyrimo pareigūnų, veiksmų atlikimo neatskleidžiant savo tapatybės ir 2010 m. kovo 5 d. Telšių apskrities VPK Plungės r. policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus specialisto A. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010 m. kovo 4 d. atliekant veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, vaizdo ir garso įrašyti nepavyko. Esant tokiems duomenims, nėra galimybės patikrinti, ar liudytojas Nr. 2, tvirtindamas, kad būtent G. K. jam siūlė pirkti narkotines medžiagas, pasakojo teisybę. Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Nr. 2, priešingai negu teigė teisme, parodė, kad jis dar 2009 m. rugpjūčio mėn. buvo supažindintas su G. K., įgijo jo pasitikėjimą, o 2009 m. gruodžio mėn. jam tyrėjas S. J., informavęs, kad dėl G. K. veiksmų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, pasiūlė liudytojui Nr. 2 dalyvauti NVIV. Liudytojui Nr. 2 buvo pranešta, kad jis 2009 m. gruodžio 29 d. turi susisiekti su G. K. ir nupirkti iš jo 7 g „žolės“. Taigi šios aplinkybės tik patvirtina G. K. parodymus, kad ne jis ieškojo pirkėjo, tačiau liudytojai Nr. l ir Nr. 2 kreipdavosi į jį siekdami įsigyti draudžiamų medžiagų.

Kasatorius pažymi, kad nustatytas tik vienintelis atvejis (2010 m. vasario 19 d. padaryta nusikalstama veika), kad G. K. liudytojui Nr. 2 narkotines medžiagas pardavė brangiau negu pirko, todėl teismo išvada, neva G. K. iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimo-pardavimo sandorių turėjo materialinės naudos, yra nepagrįsta.

Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo visų aplinkybių visuma, o tik išvadas apie provokacijos nebuvimą grindė tik atskirais iš bylos išskirtais fragmentais. Be to, apeliacinės instnancijos teismas klaidingai interpretavo G. K. ir M. P. pokalbį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad G. K. nusikalstamas veikas būtų padaręs ir be NVIM dalyvio įsikišimo. Kaip matyti iš klaidingai cituojamos telefoninio pokalbio suvestinės, G. K. vartojo žodžius ne „pavaišinsim“, o „pavaišinsi“, o tai rodo, kad būtent M. P., o ne G. K., užsiėmė draudžiamų medžiagų platinimu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aleksandras Kazakovas prašo kasacinius skundus atmesti.

Prokuroras nurodo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas R. S. už nusikaltimą, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, bausmę paskyrė pažeisdamas baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Motyvuodamas bausmės paskyrimą R. S., pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė tokias aplinkybes: kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, tačiau padarė vieną sunkų nusikaltimą, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra teistas už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos po šios nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nuteistajam R. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskyrė minimalią šio įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos bausmės dydžio, motyvuotai pasisakė, kad nuteistojo nurodyti argumentai (kurie iš esmės pakartoti ir kasaciniame skunde) nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog R. S. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Nesutikti su tokia šio teismo išvada nėra pagrindo. Pažymėtina, kad R. S. nurodytos aplinkybės, kad prižiūri kartu gyvenančius senelius, nusikalto tik dėl draugų provokacijos, yra daugiau tipinės nei išimtinės. Nepagrįstas R. S. argumentas, kad teismai neturėjo vadovautis Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl. Kasatoriaus teigimu, 2010 m. balandžio 13 d. kratos, atliktos jo namuose, metu buvo rastas tik likutis tos narkotinės medžiagos, kurią jis 2009 m. gruodžio 29 d. pardavė G. K., tačiau toks argumentas yra nepagrįstas, nes minėtame teismo baudžiamajame įsakyme konstatuota, jog R. S. 0,179 g narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių įgijo 2010 m. balandžio mėn. pradžioje, Šiauliuose, o 2009 m. gruodžio 29 d. parduotą narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis jis įgijo 2009 m. gruodžio mėn. viduryje, Telšiuose, naktiniame klube „Action“. Tai patvirtina, kad R. S. po 2009 m. gruodžio 29 d. padarytos nusikalstamos veikos nepasitaisė ir toliau darė nusikalstamas veikas.

Taip pat nepagrįsti nuteistojo G. K. gynėjo advokato I. Motužio kasaciniame skunde keliami argumentai. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė, byloje patikrino tiek NVIM, tiek NVIV taikymo teisėtumą ir pagrįstumą. Tai, kad teismas smulkiai neanalizavo kiekvieno iš keturių nusikalstamų veikų, kurias G. K. padarė taikant jam NVIV, negali būti laikoma neišsamiu apeliacinio skundo išnagrinėjimu. Susipažinus su bylos medžiaga galima teigti, kad byla buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, į esminius apelianto argumentus, kurie iš esmės pakartoti ir kasaciniame skunde, priimtoje nutartyje atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami. Be to, apeliacinės instancijos teismas pateikė gana išsamius atsakymus į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su byloje surinktų įrodymų vertinimu, jų leistinumu ir patikimumu.

Atsiliepime pažymima, kad nuteistojo G. K. gynėjo kasacinio skundo argumentai, kuriais jis grindžia teiginį apie G. K. padarytų nusikaltimų išprovokavimą, prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek aktualių teisės normų turiniui. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad, priešingai nei skunde teigia kasatorius, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai patikrino NVIM bei NVIV taikymo šioje byloje teisėtumą. Teismai tikrino ne tik tai, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas taikyti šias priemones, bet ir tai, ar asmenys, prieš kuriuos tos priemonės buvo taikomos, nebuvo provokuojami padaryti nusikalstamas veikas. G. K. nuteistas už penkių nusikaltimų padarymą. Pirmasis iš šioje byloje nustatytų jo nusikaltimų buvo padarytas 2009 m lapkričio 12 d., penktasis – 2010 m. kovo 4 d., t. y. per keturis mėnesius. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmasis iš G. K. padarytų nusikaltimų buvo atskleistas panaudojant NVIM, kiti – panaudojant NVIV. Pagal tuo metu galiojusio OVĮ 3 straipsnio 19 dalį NVIM – tai sankcionuoti veiksmai, formaliai turintys nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekami siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą; pagal to paties straipsnio 23 dalį operatyvinis tyrimas – tai organizacinė taktinė operatyvinės veiklos forma, apimanti operatyvinius veiksmus, įskaitant ir tuos, kuriems atlikti reikia motyvuotos teismo nutarties ar prokuroro sankcijos. Bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstamas veikas, už kurias šioje byloje nuteistas G. K., pastarasis būtų padaręs ir be valstybės pareigūnų įsikišimo, nes iš bylos duomenų matyti, kad neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis jam buvo įprasta veikla. Ji buvo pradėta iki patvirtinant NVIM, o liudytojas Nr. 1 ir liudytojas Nr. 2, kuriems taikomas anonimiškumas, buvo tik keli iš narkotinių bei psichotropinių medžiagų pirkėjų. Todėl žemesnių instancijų teismai padarė pagrįstą išvadą, kad nusikalstamų veiksmų imitavimu buvo tik „prisijungiama“ prie daromų nusikaltimų. Tokią išvadą teismai padarė išanalizavę duomenis, gautus naudojant procesines prievartos priemones, numatytas BPK 154, 159, 160 straipsniuose, kaltinamųjų, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus bei kitą bylos medžiagą. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad liudytojas Nr. 1 ir liudytojas Nr. 2, kuriems taikomas anonimiškumas, neįtikinėjo, neskatino, kitokiais veiksmais nekurstė G. K., kad šis parduotų jiems narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Dėl G. K. 2009 m. lapkričio 12 d. padarytos nusikalstamos veikos 2009 m. lapkričio 18 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jo metu buvo nustatyti narkotines ir psichotropines medžiagas G. K. pardavę asmenys. Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo siekiama nustatyti asmenis, iš kurių G. K. įgydavo narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tai ir buvo pagrindas prokurorui kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Plungės rajono apylinkės teismo teisėjo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi buvo leista liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, o 2009 gruodžio 28 d. nutartimi – liudytojui Nr. 2, kuriam taikomas anonimiškumas, šešių mėnesių laikotarpiu prieš G. K. ir bendrininkus atlikti BK 260 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, siekiant nustatyti visus nusikaltimą darančius asmenis ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. Tolesnio tyrimo metu buvo nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, užsiimantys A. M., M. P., R. S. ir V. Z. Todėl nuteistojo G. K. gynėjas advokatas I. Motužis kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad panaudodami NVIM ir NVIV teisėsaugos pareigūnai tik „tiražavo“ G. K. nusikalstamas veikas.

Nuteistojo R. S. ir nuteistojo G. K. gynėjo advokato Irmanto Motužio kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio ir nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų sankcionavimo ir vykdymo teisėtumo (Operatyvinės veikslo įstatymo 9 straipsnio 1 punktas, BPK 159 straipsnis)

Nuteistojo G. K. gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad tiek nusikalstamos veikos imitacijos modelis (toliau – NVIM), tiek nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai (toliau – NVIV) buvo neteisėti, nes nuteistais buvo išprovokuotas parduoti narkotines ir psichotropines medžiagas.

Operatyvinės veiklos įstatymas (2002 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), galiojęs iki 2012 m. gruodžio 21 d. bei NVIM sankcionavimo šioje byloje metu, numatė, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelis – sankcionuoti veiksmai, formaliai turintys nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekami siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą (Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 19 dalis).

Operatyvinio tyrimo pagrindus nustato Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnis. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 punktą NVIM, kaip vienas iš operatyvinių veiksmų, gali būti sankcionuojamas tada, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, arba apie tokį nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. NVIM sankcionavimo tvarka nustatyta Operatyvinės veiklos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad NVIM sankcionuoja generalinis prokuroras ar jo įgalioti Generalinės prokuratūros ar apygardų prokuratūrų prokurorai, koordinuojantys ir kontroliuojantys operatyvinių veiksmų teisėtumą, pagal operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotą teikimą.

Tais atvejais, kada konkrečiam asmeniui pasiūloma padaryti nusikalstamą veiką arba dalyvauti ją darant, vadovaujantis BPK 159 straipsnio 1 dalimi, prokuroras, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Pažymėtina, kad šios tvarkos turi būti laikomasi ir tuo atveju, kai atliekant NVIM tęsiamas nusikalstamos veikos imitavimas pagal NVIV.

Bylos medžiaga patvirtina, kad tiek NVIM, tiek NVIV buvo pritaikyti nepažeidžiant jų sankcionavimo pagrindų. Iš Telšių apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 24 d. teikimo matyti, kad vykdant operatyvinį tyrimą buvo gauti duomenys, jog G. K. galimai neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti bei jas platina ne tik Plungės mieste gyvenantiems ir narkotines medžiagas vartojantiems asmenims, bet ir asmenims, atvykusiems pas jį iš kitų aplinkinių miestų. Esant šioms aplinkybėms, pagal minėtą 2009 m. rugpjūčio 24 d. teikimą dėl NVIM panaudojimo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2009 m. rugpjūčio 24 d. sankcionavo NVIM panaudojimą šešiems mėnesiams dėl G. K. ir kitų galbūt nusikalstamais ryšiais su juo susijusių asmenų, siekiant išsiaiškinti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnyje, t. y. neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti.

Policijos pareigūnui S. J. sudarius sąlygas NVIM dalyviui susipažinti su G. K. (suvedus jį su asmeniu, pažįstančiu G. K.), pastarasis jam intensyviai siūlė iš jo įsigyti „žolės“, „ratų“, amfetamino. Šias bylos aplinkybes patvirtino tiek ikiteisminio, tieks teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojas S. J. bei liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas (jis taip pat buvo ir NVIM dalyvis), jų parodymus teismas ištyrė ir įvertino kartu su kitais bylos duomenimis.

NVIM dalyviui iš G. K. 2009 m. lapkričio 12 d. įsigijus narkotinių medžiagų, pasitvirtino informacija, kad G. K. yra tiesiogiai susijęs su narkotinių medžiagų platinimu, pats jas platina (2009 m. lapkričio 18 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas), todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o 2009 m. lapkričio 19 d. priimtas nutarimas dėl anonimiškumo taikymo liudytojams Nr. 1 ir Nr. 2. Kaip parodė liudytoju apklaustas S. J., liudytojas Nr. 2 buvo reikalingas tiems atvejams, kai liudytojas Nr. 1 negalėtų dalyvauti, susirgtų, „išsišifruotų“ ar pan., be to, veiksmai galėjo vykti ir ne Plungėje, o liudytojo Nr. 1 gimtajame mieste.

Vadovaujantis BPK 159 straipsniu, prokurorui kreipusis į ikiteisminio tyrimo teisėją, Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. ir 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimis buvo leista savo tapatybės neatskleidžiančiam ikiteisminio tyrimo pareigūnams, t. y. liudytojams Nr. 1 ir Nr. 2, kuriems taikomas anonimiškumas, atlikti nusikalstamą veiką imituojančius ir slaptus tyrimo veiksmus prieš G. K. atitinkamai nuo 2009 m. lapkričio 19 d. iki 2010 m. gegužės 19 d. (liudytojui Nr. 1) ir nuo 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2010 m. birželio 28 d. (liudytojui Nr. 2), t. y. tartis dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų pirkimo, pardavimo, platinimo, esant galimybei susipažinti su G. K. bendrininkais, įgyti narkotinių bei psichotropinių medžiagų, atlikti slaptą vaizdo ir garso fiksavimą ir įrašų darymą, siekiant surinkti duomenis, reikšmingus nusikalstamos veikos ištyrimui bei nusikalstamą veiką darančių asmenų išaiškinimui bei patraukimui baudžiamojon atsakomybėn.

Minėtos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad tiek NVIM, tiek NVIV buvo sankcionuoti teisėtai. Tačiau kad teismas pripažintų taikant NVIM ir NVIV surinktą informaciją įrodymu byloje, nepakanka, kad jie būtų sankcionuoti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo ir BPK atitinkamų nuostatų. Tiek NVIM, tiek NVIV teisėtą daro ne tik jų sankcionavimo pagrindų, bet ir jų realizavimo teisėtumas. Net ir esant minėtuose teisės aktuose numatytiems sankcionavimo pagrindams, negalima taikant NVIM ir NVIV asmens provokuoti padaryti nusikaltimą. Galima tik prisijungti prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių nusikaltimų. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Provokacija kaip veika gali pasireikšti kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį įtikinėjant, grasinant, šantažuojant, prašant ar naudojant kitus veiksmus, palaužančius asmens valią ir darančius įtaką jo apsisprendimui elgtis nusikalstamai.

Kolegija pažymi, kad NVIM ir NVIV būtų buvę realizuoti neteisėtai, jeigu liudytojai Nr. 1 ir Nr. 2, kuriems taikomas anonimiškumas, būtų provokavę G. K. nusikalsti. Tačiau iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad liudytojai Nr. 1 ir Nr. 2, kuriems taikomas anonimiškumas, aktyviais veiksmais būtų raginę gauti, o po to jiems parduoti narkotines medžiagas, taip pat būtų įkalbinėję G. K. parduoti šias medžiagas jam nesutikus to daryti.

Ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai Nr. 1 ir Nr. 2, kuriems taikomas anonimiškumas, parodė, kad jiems buvo nurodyta išsiaiškinti, ar G. K. iš tikrųjų prekiauja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kas jo bendrininkai ir t. t., tačiau kartu jie buvo informuoti, jog negalima atlikti jokių nesankcionuotų veiksmų, taip pat provokuoti G. K. daryti nusikaltimą. Liudytojai Nr. 1 ir Nr. 2, kuriems taikomas anonimiškumas, parodė, kad pats nuteistasis G. K., kuriam dažnai skambindavo nežinomi asmenys ir su kuriais buvo kalbamasi šifruotai, vartojant tokius žodžius kaip „dūmas“, „baltas“ ir pan., aktyviai siūlė iš jo pirkti „žolės“, „ratų“, amfetamino, klausė, ar šių medžiagų nenori įsigyti liudytojų draugai. Šiuos liudytojų Nr. 1 ir Nr. 2, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymus patvirtina byloje esantys telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai ir protokolai dėl asmens, esančio ikiteisminio tyrimo pareigūnu, veiksmų atlikimo neatskleidžiant savo tapatybės.

Taigi G. K. visais penkiais jam inkriminuotais atvejais, t. y. 2009 m. lapkričio 12 ir 20 d., 2009 m. gruodžio 29 d., 2010 m. vasario 19 d. ir 2010 m. kovo 4 d., pats nusprendė elgtis nusikalstamai ir pardavė narkotines bei psichotropines medžiagas liudytojams Nr. 1 ir Nr. 2, kuriems taikomas anonimiškumas. Šie liudytojai jokiais veiksmais G. K. neskatino ir tik prisijungė prie daromos nusikalstamos veikos. Nei taikant NVIM, nei NVIV nebuvo suvaržyta G. K. pasirinkimo laisvė, nes nuteistasis, užuot pardavęs narkotines ir psichotropines medžiagas, galėjo pasirinkti kitą, teisėtą elgesio variantą, t. y. atsisakyti daryti nusikalstamą veiką ar kreiptis į teisėsaugos institucijas ir pranešti apie kurstymą padaryti nusikaltimą, bet to nepadarė. Taigi G. K. nebuvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką.

Kolegija laiko, kad nuteistojo G. K. gynėjo kasacinio skundo argumentas, neva pradėjus ikiteisminį tyrimą po pirmosios nusikalstamos veikos padarymo (2009 m. lapkričio 20 d.) turėjo būti tiriami surinkti duomenys, o ne „tiražuojami“ nauji nusikaltimai, yra nepagrįstas. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad toliau tęsiant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyti, o vėliau – perduoti teismui ir nuteisti asmenys, susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, t. y. A. M., M. P., R. S. ir V. Z. Tai rodo, kad ilgesnį laiką imituojant nusikalstamą veiką buvo prisidėta prie naujų bylos aplinkybių, t. y. naujų nusikalstamos veikos padarymo bendrininkų nustatymo.

Taip pat pažymėtina, kad nors, kaip kasaciniame skunde nurodo G. K. gynėjas, apeliacinės instancijos teismas detaliau neanalizavo NVIV sankcionavimo ir realizavimo teisėtumo dėl nusikalstamų veikų, kurias G. K., dalyvaujant liudytojui Nr. 2, kuriam taikomas anonimiškumas, padarė 2009 m. gruodžio 29 d., 2010 m. vasario 19 d. ir 2010 m. kovo 4 d., tai nelaikytina BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimu.

BPK 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Taigi apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Susipažinus su bylos medžiaga galima teigti, kad byla buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, į esminius apelianto argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami. Be to, apeliacinės instancijos teismas pateikė gana išsamius atsakymus į nuteistojo G. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su byloje surinktų įrodymų vertinimu, jų leistinumu ir patikimumu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas patikrino NVIM bei NVIV taikymo šioje byloje teisėtumą.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad NVIM ir NVIV buvo sankcionuoti ir realizuoti teisėtai, o jų naudojimo metu gauti duomenys pagrįstai pripažinti įrodymais, patvirtinančiais G. K. dalyvavimą padarant BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Dėl R. S. paskirtos bausmės (BK 54 straipsnio 2 dalis)

Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies, nes jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir prieštarauja teisingumo principui.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalis reikalauja nustatyti išimtines aplinkybes, dėl kurių paskirta straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta ir aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tokios išimtinės aplinkybės yra susijusios su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir nuteistojo asmenybe.

Kasatorius BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą motyvuoja tuo, kad jis dirba, rūpinasi ir prižiūri kartu gyvenančius savo senelius Z. G. ir A. G., kuris yra neįgalus, jam nustatytas specialios nuolatinės slaugos poreikis, be to, kasatorius teigia, jog nusikalto ne savo iniciatyva, o sukurstytas draugų. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, minėtos aplinkybės negali būti pripažintos išimtinėmis, dėl kurių kasatoriui būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Kolegija pažymi, kad teismas nepažeidė BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir skirdamas bausmę R. S. atsižvelgė į tai, kad platintų narkotinių medžiagų kiekis nebuvo didelis, nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet nenustatyta sunkinančių. Taip pat teismas pagrįstai įvertino tai, kad R. S. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, kuria disponavo po nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo. Ši aplinkybė patvirtina, kad jis net ir padaręs nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, savo nusikalstamo elgesio nenutraukė, išvadų nepadarė.

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki nuo dvejų iki aštuonerių metų. Teismas R. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskyrė minimalią straipsnio sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams, todėl nėra pagrindo teigti, kad paskirta bausmė yra per griežta.

BPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kadangi skiriant bausmę R. S. nenustatytas netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, todėl tenkinti jo kasacinį skundą nėra pagrindo

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo R. S. ir nuteistojo G. K. gynėjo advokato Irmanto Motužio kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Olegas Fedosiukas

Albinas Sirvydis