Dėl nukentėjusiojo I. S. (I. S.) civilinio ieškinio nutrauktas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-211-1214/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14556-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.6.3; 1.1.8.7.13; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Danutės Jočienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Irmos Gaubytės-Šiaulienės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. D., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Procesas dėl nukentėjusiojo I. S. (I. S.) civilinio ieškinio nutrauktas.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis, kuria Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Irmos Guobytės-Šiaulienės apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. J. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, ir jam baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis mušdamas nežymiai sužalojo žmogų: 2023 m. balandžio 22 d. apie 10.15 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, žodinio konflikto metu daiktu, panašiu į lazdą, du kartus sudavė I. S. į kairę šlaunį ir du kartus į kairės rankos žastą ir dilbį, taip padarė kairės šlaunies sumušimą apatiniame trečdalyje, tai sukėlė I. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja I. Gaubytė-Šiaulienė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:

2.1. Žemesnės instancijos teismai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą sprendė formaliai ir paviršutiniškai, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygų visuma, t. y. nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos ir netinkamai pritaikė šį baudžiamąjį įstatymą (BK 38 straipsnį). Be to, apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai nepripažino J. D. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

2.2. Šioje byloje nepagrįstai buvo nustatyta viena iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygų – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Žemesnės instancijos teismai netinkamai ir formaliai įvertino J. D. asmenybę apibūdinančius duomenis bei jo pasikartojantį nusikalstamą smurtinį elgesį. Šioje baudžiamojoje byloje J. D. nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė neišnykus teistumui už smurtinių nusikaltimų, nustatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą – už pastaruosius nusikaltimus jis buvo nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu. Šie duomenys pagrindžia, kad nežymus I. S. sveikatos sutrikdymas nebuvo atsitiktinė J. D. elgesio pasekmė, nes, net ir realiai atlikęs laisvės atėmimo bausmę (2018 m. rugpjūčio 1 d. paleistas iš pataisos namų) už minėtus smurtinius nusikaltimus, jis, viešoje vietoje kilus konfliktinei situacijai su nepažįstamu asmeniu, vėl ėmėsi smurtinių veiksmų. Tai rodo, kad J. D. yra linkęs konfliktines situacijas spręsti naudodamas smurtą. Pažymėtina ir tai, kad padaręs nusikaltimą J. D. paslėpė nusikaltimo įrankį. Šios aplinkybės rodo didesnį J. D. ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Aptartos aplinkybės taip pat rodo, kad J. D. tinkamų išvadų iš ankstesnio savo teistumo nepadarė, savo elgesio teigiama linkme nekoregavo ir vėl nusikalto. Todėl nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

2.3. Apeliacinės instancijos teismas J. D. asmenybę teigiamai apibūdinančioms aplinkybėms (augina trejų metų sūnų, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nuo proceso pradžios kritiškai vertino ir dabar smerkia savo smurtinį elgesį) nepagrįstai suteikė prioritetinę reikšmę. Be to, kai kurios iš šių aplinkybių apskritai yra abejotinos. Kaip matyti iš bylos duomenų, J. D. yra išsituokęs ir aplinkybė, kad jis pats augina trejų metų sūnų, apskritai nebuvo byloje nustatyta. J. D. įsidarbino tik 2023 m. rugpjūčio 11 d., t. y. prieš pat paskelbiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį, o prieš tai nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. jis buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Todėl teismui pateikta teigiama darbdavio charakteristika apie tik ką įsidarbinusį darbuotoją neleidžia daryti išvados, kad J. D. elgesys iš esmės pasikeitęs. Be to, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, tai nepaneigia anksčiau paminėtų itin neigiamai J. D. asmenybę charakterizuojančių duomenų svarbos ir akivaizdžios aplinkybės, kad veika, dėl kurios jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra atsitiktinė J. D. gyvenime, jo asmenybė ir toliau išlieka pavojinga.

2.4. Žemesnės instancijos teismai taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad J. D. praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, t. y. jis sistemingai ir sąmoningai ignoruoja teisės aktų reikalavimus, taip pat neįvertino šių duomenų ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo kaip visumos. Nors J. D. padaryti administraciniai nusižengimai nėra susiję su smurtinio pobūdžio veiksmų panaudojimu, jis praeityje net 25 kartus baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų ir už savo pobūdžiu itin šiurkščius bei pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Net 6 administraciniai nusižengimai buvo padaryti per pastaruosius metus. Itin didelė padarytų administracinių nusižengimų gausa ir jų pobūdis (nusižengimai šiurkštūs, dauguma iš jų keliantys pavojų eismo dalyvių saugumui) parodo, kad J. D., nors sumoka baudas, tinkamų išvadų dėl savo anksčiau padarytų administracinių nusižengimų nepadarė, o skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios ir nepasiekė joms keliamų tikslų. Šių duomenų visuma, neigiamai apibūdinanti J. D. asmenybę, leidžia teigti, kad jis linkęs pažeisti įstatymus.

2.5. Be to, atsižvelgiant į tai, kad J. D. nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, ši aplinkybė turėjo būti vertinama kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), to ir buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. Šiuo atveju J. D. naują tyčinę nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė praėjus daugiau nei ketveriems metams po to, kai baigė atlikti jam Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą. Taigi, nusikalstamą veiką 2023 m. balandžio 22 d. jis padarė būdamas recidyvistas. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad atsakomybę sunkinančios aplinkybės neturi teisinės reikšmės BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui ir turi teisinę reikšmę tik sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, pagal kurią motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi įvertindamas ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2012, 2K-103-489/2023). Apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti aptariamą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir į ją atsižvelgti kitų paminėtų duomenų kontekste, spręsdamas klausimą, ar J. D. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

2.6. Atkreiptinas dėmesys, kad paaiškėjo, jog J. D. 2023 m. rugpjūčio 13 d., t. y. prieš paskelbiant jam Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį, yra galimai padaręs dar vieną smurtinį nusikaltimą, nustatytą BK 284 straipsnyje (jam pranešta apie įtarimą dėl šios nusikalstamos veikos padarymo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-30591-23, ikiteisminis tyrimas yra beveik pabaigtas), kai jis be jokios priežasties sumušė du Ukrainos piliečius. Nors dėl šios veikos, kol nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, J. D. galioja nekaltumo prezumpcija, tačiau ši informacija taip pat neigiamai charakterizuoja J. D. ir taip pat patvirtina, kad jis nėra vertas būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

2.7. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, atleisti J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo pagrindo, nes jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o yra jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, kurių jis nesistengia pakeisti, pasekmė. Šiuo atveju, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės J. D., buvo pažeista jo ir visuomenės interesų pusiausvyra, formuojamas asmens nebaudžiamumas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, neužtikrintas ir prevencinis tikslas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos I. Gaubytės-Šiaulienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

4. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą sprendė formaliai ir paviršutiniškai, todėl nepagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje yra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygų visuma. Tokie kasatorės argumentai yra nepagrįsti.

5. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatytos to paties straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (veikas); prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (veikas); savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis apibrėžta taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017). Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023).

6. Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai priėmė vienodus sprendimus taikyti J. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, institutą. Iš žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų turinio matyti, kad, spręsdami klausimą dėl J. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, teismai nustatė ir aptarė visas BK 38 straipsniui taikyti reikšmingas bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad prokurorės kasaciniame skunde nurodyti iš esmės analogiški argumentai kaip ir apeliaciniame skunde. Visos kasatorės nurodytos aplinkybės išsamiai aptartos, įvertintos ir dėl jų motyvuotai pasisakyta skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties 8–12 punktuose. Jokių teisiškai reikšmingų argumentų, sudarančių pagrindą paneigti žemesnės instancijos teismų išvadas, kasaciniame skunde nėra nurodyta.

7. Byloje nustatyta, kad J. D. padarė nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. J. D. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, atsiprašė ir susitaikė su byloje nukentėjusiuoju pripažintu I. S., tai patvirtina pateiktas rašytinis taikos susitarimas, J. D. ir I. S. parodymai pirmosios instancijos teisme. Be to, J. D. atlygino savo nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodytas išlaidas dėl nukentėjusiojo I. S. gydymo, taip pat atlygino nukentėjusiajam I. S. padarytą žalą. Nurodytos aplinkybės atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų sąlygas, jų kasatorė neginčija. Tačiau prokurorė kasaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje nepagrįstai buvo nustatyta viena iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygų – pagrindas manyti, jog kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Su šiais kasatorės teiginiais nėra pagrindo sutikti.

8. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023). Žemesnės instancijos teismai, spręsdami, ar J. D. nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgė į tai, kad jis praeityje teistas (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu – pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu – pagal BK 258 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį), teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, bet už administracinius nusižengimus, nesusijusius su smurtinio pobūdžio veiksmų panaudojimu, yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, augina trejų metų sūnų, nuo proceso pradžios kritiškai vertino savo smurtinį elgesį. Nustatytos dvi J. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir tai, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių J. D. buvo nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, taip pat buvo smurtinio pobūdžio, ir pagrįstai pažymėjo, jog už šiuos nusikaltimus paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis atliko prieš daugiau nei penkerius metus (2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo paleistas iš pataisos namų), o Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta bauda buvo išieškota 2019 m. liepos 19 d. Šį laikotarpį teismas vertino kaip pakankamai ilgą ir nesudarantį pagrindo manyti, kad J. D. nusikalstamas elgesys yra sistemingas. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad naujai jo padarytas nusikaltimas nors ir yra smurtinis, tačiau sukėlė daug mažesnio pavojingumo padarinius – I. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, J. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino jam žalą.

9. Taigi, žemesnės instancijos teismų išvados, kad J. D. nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra pagrįstos visumos aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tiek J. D. asmenybę, įvertinimu. Kaip minėta, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi diskreciją nuspręsti, ar tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo šiuo konkrečiu atveju abejoti žemesnės instancijos teismų padaryta išvada, kad J. D. nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar daryti priešingų išvadų. Kasatorės skunde pateikiamas priešingas aplinkybių vertinimas, nei tai padarė žemesnės instancijos teismai, iš esmės yra grindžiamas tik subjektyviu kasatorės nesutikimu su teismų išvadomis ir pats savaime tokių išvadų nepaneigia. Toks nesutikimas su žemesnės instancijos teismų padarytomis išvadomis taip pat nesuteikia pagrindo teigti, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.

10. Pažymėtina ir tai, kad BK 38 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės, sudarančios kliūtį taikyti susitaikymo institutą, tačiau tarp jų nėra nė vienos, kuri trukdytų J. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokurorė kasaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad J. D. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu už tyčinių nusikaltimų (tarp jų ir sunkaus) padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliko 2018 m. rugpjūčio 1 d., taigi naują tyčinę nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jis padarė neišnykus teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktis). Ji teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog J. D. nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, ši aplinkybė turėjo būti vertinama kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), to ir buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. Šiuo atveju, kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti aptariamą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir į ją atsižvelgti kitų paminėtų duomenų kontekste, spręsdamas klausimą, ar J. D. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

11. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apeliacinės instancijos teismo pateiktus argumentus, be kita ko, į tai, kad asmens pripažinimas recidyvistu nekliudo taikyti BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, instituto. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 10–12 punktuose pagrįstai pažymėjo, kad BK 38 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatytas ribojimas taikyti susitaikymo institutą ne recidyvistui, o būtent pavojingam recidyvistui, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra įstatyme nustatytų sąlygų J. D. pripažinti pavojingu recidyvistu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog asmens ankstesnis teistumas, recidyvus jo elgesys neabejotinai neigiamai charakterizuoja J. D. asmenybę, tačiau nėra esminė ar visa lemianti aplinkybė, teismui sprendžiant dėl BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Šiuo konkrečiu atveju žemesnės instancijos teismų apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, nulėmė J. D. pademonstruota nuoširdi atgaila ir būtent jai, o ne asmens nusikalstamai praeičiai, buvo suteiktas prioritetas. Be to, žemesnės instancijos teismai tinkamai įvertino laiką, praėjusį nuo ankstesnių nusikaltimų padarymo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat aiškiai nurodė, kad jeigu J. D. recidyvus elgesys ateityje pasikartotų, jis neišvengs baudžiamosios atsakomybės, ir tai jam aiškiai išaiškinta nuosprendžiu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis.

12. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad byloje nebuvo nustatytos visos būtinosios esminės BK 38 straipsnio taikymo sąlygos, todėl konstatuotina, kad J. D. buvo pagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju. Tai, kad ankstesnio J. D. teistumo žemesnės instancijos teismai neįvertino, kaip prašoma kasaciniame skunde, kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą, nesudaro pagrindo teigti, jog teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Irmos Gaubytės-Šiaulienės kasacinį skundą.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Tomas Šeškauskas

Danutė Jočienė