Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-316-403/2018

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01706-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.12.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui E. B. dėl nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo; trečiasis asmuo A. M., ir atsakovo E. B. priešieškinį ieškovei A. M., atsakovui pagal priešieškinį A. M. dėl teisės be bendraturčių sutikimo įteisinti nesudėtingą statinį ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pripažinimo, žemės sklypų ribos nustatymo bei nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo; byloje išvadas teikiančios institucijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą savo sąskaita per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti be jos sutikimo įrengtą stacionarią stoginę; atsakovui nurodytu terminu neišmontavus stoginės, leisti ją išmontuoti ieškovei atsakovo lėšomis; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nurodė, kad jai ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0234 ha žemės sklypas bei pastatas – blokuotas namas (kotedžas), esantys (duomenys neskelbtini). Gretima to paties pastato – blokuoto namo (kotedžo) dalis, esanti (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui E. B.. Atsakovas, nesuderinęs su ieškove ir neturėdamas jos sutikimo, pasistatė stoginę, kurios vienas kraštas yra pritvirtintas prie jai priklausančio kotedžo lauko sienos, o statinio stogas yra tiesiai virš jos gyvenamosios patalpos lango, todėl gerokai sumažėjo dienos šviesos patekimas (ypač žiemą) į ieškovės gyvenamąsias patalpas. Be to, jai priklausantis langas atsidūrė privačioje atsakovo zonoje ir tai pažeidžia jos teises bei blogina galimybes netrukdomai naudotis jai priklausančiu turtu. Ieškovei paprašius atsakovo išardyti statinį ir pašalinti jos teisės pažeidimus, jis tą daryti atsisakė. Dėl atsakovo pastatytos stoginės į ieškovės gyvenamąsias patalpas patenka daug mažiau dienos šviesos (ypač žiemą, kai stoginę užkloja sniegas), todėl ji ištisus metus turi naudoti dirbtinį apšvietimą. Ieškovės teigimu, patalpų natūralaus apšvietimo parametrai yra apskaičiuojami pagal minimalų langų įstiklinto paviršiaus ir patalpos grindų ploto santykį (statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 14 lentelė). Būtent pagal projektą nustatytas langų išdėstymas, jų dydis ir atitinka šio reglamento nuostatas dėl natūralaus apšvietimo. Virš lango, išeinančio į atsakovo terasą, nėra suprojektuota stoginių ar kitokių architektūrinių detalių, kurios sumažintų šviesos patekimą į patalpas, todėl, atsakovui įsirengus stoginę, minimalus angų ir patalpos grindų ploto santykis nepasikeitė, tačiau natūralios šviesos gerokai sumažėjo. Be to, dėl pastatytos stoginės taip pat gali pablogėti ieškovės kotedžo išorinių, o kartu ir vidaus sienų būklė – ant stoginės laikantis sniegui, lietaus vandeniui (lietvamzdžių prie stoginės nėra), drėks lauko, o vėliau – ir vidaus siena, bus padaryta žala ieškovės turtui, todėl stoginė turi būti išmontuota. Ieškovės nuomone, atsakovas stoginę galėjo statyti tik turėdamas rašytinį jos sutikimą, nes I grupės nesudėtingo statinio statybai pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, tačiau yra privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus, o tokio sutikimo nei ji, nei jos sutuoktinis atsakovui nebuvo davę.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti jam teisę be bendraturčių A. M. ir A. M. sutikimo įteisinti nesudėtingą statinį – stoginę, esančią (duomenys neskelbtini), ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; nustatyti jo nuosavybės teise valdomo 0,0240 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas; įpareigoti ieškovę A. M. ir atsakovą pagal priešieškinį A. M. savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perstatyti tinklinę tvorą iš jo žemės sklypo ant ieškovės žemės sklypo; priteisti iš ieškovės ir atsakovo pagal priešieškinį patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė; priėmė atsakovo priešieškinio reikalavimo atsisakymą ir nutraukė bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti atsakovo nuosavybės teise valdomo 0,0240 ha žemės sklypo ribas; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją atsakovui grąžinti 23,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio; kitus priešieškinio reikalavimus tenkino: pripažino atsakovui teisę be bendraturčių sutikimo įteisinti nesudėtingą statinį – stoginę, esančią (duomenys neskelbtini), ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; įpareigojo ieškovę ir jos sutuoktinį savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti nuo atsakovo nuosavybės teise valdomo sklypo jų pastatytą vielos tinklo tvorą; priteisė šalims bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas nurodė, kad ginčo šalys yra šio kotedžų pastato bendraturtės ir kilusius ginčus turi spręsti vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72–4.75, 4.81–4.83 straipsniais.

Teismas nustatė, kad ieškovei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0234 ha žemės sklypas su jame esančiu pastatu – blokuotu gyvenamuoju namu, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0240 ha žemės sklypas ir pastatas – dviejų aukštų blokuotas gyvenamasis namas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2015 m. balandžio 29 d. gavusi ieškovės skundą dėl statomos verandos prie šoninės namo sienos, nustatė, kad statinio kategorija yra I grupės nesudėtingas statinys. Atsakovas 2015 m. gegužės 20 d. pateikė Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui paaiškinimą dėl terasos stoginės ir nurodė, kad prieš pradėdamas stoginės statybą jis 2015 m. sausio mėn. kreipėsi į gretimo blokuoto gyvenamojo namo savininkę A. M. su prašymu dėl stoginės statybos. Ji sutiko, kad būtų statoma stoginė, ir paprašė, kad stoginės konstrukcijai tvirtinti nebūtų gręžiamos kiaurymės sienoje. Gavus ieškovės žodinį sutikimą, buvo užsakyti stoginės projektas bei statyba. Iš aiškinamojo rašto teismas nustatė, kad įrengus virš esamos terasos stoginę su 16 mm skaidria polikarbonato „X-Strong“ danga gretimo namo kambario ir virtuvės natūralaus apšvietimo grindų ploto santykis su langų stiklo plotu pakito nežymiai – nuo 1:4,38 iki 1:4,51, normatyviniai parametrai šį santykį leidžia iki 1:6. 2015 m. gegužės 25 d. Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius ieškovę informavo dėl ištirto skundo ir nurodė, kad atsakovo statomas statinys yra nesudėtingas I grupės statinys, kurio statybai nereikalingas rašytinis pritarimas statinio projektui pagal statybos techninio reglamento nuostatas. Ieškovė 2015 m. liepos 9 d. kreipėsi raštu į atsakovą dėl statinio statybos ir prašė sustabdyti pradėtus statybos darbus nesant ieškovės ir jos sutuoktinio raštiško sutikimo ir iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. pašalinti statinį, užstojantį jų kotedžo langą. Atsakovas atsakė ieškovei, jog gyvenamojo kambario natūralaus apšviestumo parametrai atitinka normatyvinius reikalavimus pagal statybos techninį reglamentą. Teismas iš pateiktų atsakovo nuotraukų taip pat nustatė, kad šalia pastatytos stoginės yra įmontuotas lietvamzdis; pietinėje kotedžų fasado pusėje nuo 12.40 val. atsakovo kotedžo siena meta šešėlį tiesiogiai ant ieškovės ginčo lango ir užstoja saulės šviesą. Iš pateiktos nuotraukos nustatyta, kad stoginė įrengta aukščiau, nei buvo įrengtos markizės.

Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė ir neįrodė argumento, kad atsakovo įrengtas terasos stogelis smarkai sumažino jos gyvenamųjų patalpų apšvietimą, pagrįstumo; nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius (matavimų, ekspertų ar specialistų išvadų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ar pan.). Tuo tarpu atsakovas įrodinėjo, kad stogelio įrengimas natūralaus apšvietimo patekimą į ieškovės ir trečiojo asmens gyvenamąsias patalpas sumažino labai nežymiai, tai atitiko statybos techninio reglamento reikalavimus, savo teiginius atsakovas grindė statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 14 lentelėje nustatytų natūralaus apšvietimo parametrų skaičiavimais. Be to, atsakovas pažymėjo, kad pagal projektą jo terasoje yra įrengta markizė – neperšviečiamo audinio stogelis, kurį jis galėtų naudoti pagal poreikį ir kuris ištiestas įstrižai uždengtų didesnę pusę ieškovės langelio, visiškai jį užtamsindamas, bei pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad iki 12 val. net saulėtą dieną šviesa pro 0,96 kv. m ploto langelį į ieškovės patalpas nepatenka dėl kitų veiksnių (atsakovo kotedžo metamo šešėlio).

Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė ir tai, kad atsakovo įrengtos stoginės statramsčių viduje yra sumontuoti išorėje nematomi lietvamzdžiai, todėl pripažino, jog ieškovė buvo neteisi, tvirtindama, kad vandens nubėgimas nuo šio stogelio nėra įrengtas ir dėl to drėksta jos kotedžo siena. Atkreiptinas dėmesys, kad ši siena yra laukinė, todėl bet kokių atmosferos kritulių (lietaus, šlapdribos, sniego) patekimas ant jos yra natūralus, o kad dėl atsakovo įsirengtos stoginės jis būtų padidėjęs – nebuvo įrodyta.

Teismo vertinimu, atsakovas įrodė savo reikalavimo be bendraturčių sutikimo įteisinti nesudėtingą statinį – stoginę pagrindą. Atsakovas, naudodamasis kotedžu kaip savininkas, turėjo teisę pagal paskirtį naudotis ir prie šio kotedžo suprojektuota terasa. Atsakovas stoginę pasistatė šalims pripažįstant, kad dėl to tarp jų pokalbis buvo jau prieš statybų pradžią, o prieštaravimų nebuvo iki pat statybų pabaigos. Ieškovė neįrodė, kad pagal projektą numatytos markizės šiai terasai nuo saulės apsaugoti naudojimas užtikrintų jai ir jos šeimai didesnį natūralaus apšvietimo mastą gyvenamosiose patalpose nei atsakovo įrengta stoginė, o atsakovas, priešingai, įrodė, kad šios stoginės įrengimas iš esmės pagerino jo ir su juo gyvenančių asmenų galimybes naudotis terasa pagal jos paskirtį, nes ji tapo patikimai apsaugota nuo saulės, lietaus ir (iš dalies) vėjo.

Valstybinė statybos inspekcija, patikrinusi stoginės įrengimą, kitų pažeidimų, išskyrus kaimynų rašytinio sutikimo neturėjimą, nenustatė.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ir trečiojo asmens A. M. apeliacinį skundą, 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi jį tenkino iš dalies ir panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo ieškovę ir jos sutuoktinį savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti nuo atsakovo nuosavybės teise valdomo sklypo jų pastatytą vielos tinklo tvorą; pakeitė teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 14 lentelėje nustatytų natūralaus apšvietimo parametrų skaičiavimais, atsakovui pasistačius stoginę, natūralus apšvietimas ieškovės gyvenamojoje patalpoje sumažėjo 2,88 proc., ir tai nepažeidė minimo statybos techninio reglamento STR reikalavimų. Be to, pagal projektą jo terasoje yra įrengta markizė – neperšviečiamo audinio stogelis, kurį jis galėtų naudoti pagal poreikį ir kuris ištiestas įstrižai uždengtų didesnę pusę ieškovės langelio, visiškai jį užtamsindamas. Remdamasis pateiktomis nuotraukomis apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iki 12 val. net saulėtą dieną šviesa pro 0,96 kv. m ploto langelį į ieškovės patalpas nepatenka ir dėl atsakovo kotedžo metamo šešėlio. Ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad vien dėl stoginės pastatymo būtų padidėjęs kritulių poveikis ieškovės namo sienai. Dėl to teismas konstatavo, kad nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo pastatyta stoginė iš esmės pažeidė ieškovės interesus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį ir panaikinti nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą savo sąskaita per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti be jos sutikimo įrengtą stacionarią stoginę, ir šį ieškinio reikalavimą tenkinti, kitą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovė kėlė klausimą, kad jeigu atsakovas neįsistiklins uždaru kontūru visos terasos, kam apskritai jam yra būtinas naujas terasos stogas, jei pagal projektą yra įrengta markizė. Ieškovė neprieštarauja atsakovo teisei savo sklype įsirengti šoninę užtvarą nuo vėjo, o nesutinka būtent su naujo terasos plastikinio stogo įrengimu virš savo lango. Be to, atsakovas galėjo įsirengti stoginės stogą jau esamos markizės aukštyje, t. y. vietoj markizės. Tokiu atveju ieškovės teisių pažeidimo dėl lango uždengimo nebūtų. Tiek ieškovė, tiek atsakovas įsigijo kotedžus pagal projektą su markizėmis, apie dalinį lango uždengimą markize jie žinojo ir dėl to pretenzijų neturėjo.

Apeliacinės instancijos teismas ieškovės apeliaciniame skunde pateiktų argumentų netyrė, o apsiribojo pirmosios instancijos teismo motyvu, kad byloje nustatyta, jog, remiantis statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 14 lentelėje nustatytų natūralaus apšvietimo parametrų skaičiavimais, atsakovui pasistačius stoginę, natūralus apšvietimas ieškovės gyvenamojoje patalpoje sumažėjo 2,88 proc., tai nepažeidė minimo statybos techninio reglamento reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovės pateiktų įrodymų, kad atsakovo įrengtą stoginę žiemą apsninga ir dėl to ieškovės langas yra visiškai užtamsinamas. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad, nepaisant tarpelio (jis yra per mažas), stoginę apsninga iki pat ieškovės sienos, stoginės atsakovas nevalo. Su šiuo skundu ieškovė pateikė šios žiemos nuotrauką, iš kurios tai matyti.

Apeliacinės instancijos teismas neįvertino apeliaciniame skunde nurodytų pirmosios instancijos teismo motyvų nelogiškumo, kad atsakovas su markize galėtų visiškai užtamsinti ieškovės langą, jog iki 12 val. net saulėtą dieną šviesa į ieškovės patalpas pro ginčo langą nepatenka dėl kotedžo metamo šešėlio ir pan., neįvertino pirmosios instancijos teismo prieštaringo motyvo, kad atsakovas įrodė, jog šios stoginės įrengimas iš esmės pagerino jo ir su juo gyvenančių asmenų galimybes naudotis terasa pagal jos paskirtį, nes ji tapo patikimai apsaugota nuo saulės, lietaus ir (iš dalies) vėjo, prieš tai motyvavus, kad stoginė iš esmės ieškovei šviesos nesumažino.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu, turėjo įrodyti, kad jos teisės dėl atsakovo pastatytos stoginės buvo neproporcingai suvaržytos ir pažeistos, o atsakovas turėjo įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-528/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-528/2014">3K-3-528/2014</a>). Ieškovė savo tariamai pažeistas teises pasirinko įrodinėti apsiribodama vien tik savo pačios darytų nuotraukų pateikimu ir taip prisiėmė riziką, jog teismas jos įrodinėjamas aplinkybes gali pripažinti neįrodytomis. Tuo tarpu atsakovas į bylą pateikė statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 14 lentelėje nustatytų natūralaus apšvietimo parametrų skaičiavimus, pagal kuriuos, atsakovui įrengus stoginę, sumontuotą iš skaidrių ir šviesai pralaidžių polikarbonato plokščių, natūralus apšvietimas ieškovės gyvenamosiose patalpose sumažėjo vos 2,88 proc. ir tai atitiko minimo statybos techninio reglamento reikalavimus. Atsakovas taip pat į bylą pateikė lyginamąsias nuotraukas, iš kurių matyti, kad jei atsakovas naudotų teisėtai pagal projektą įrengtą neperšviečiamą markizę, ji uždengtų didesnę pusę ieškovės langelio, visiškai jį užtamsindama, o iš skaidrių ir šviesai pralaidžių polikarbonato plokščių sumontuota stoginė beveik neriboja šviesos patekimo į ieškovės gyvenamąsias patalpas.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtino, kad stoginės sumontavimas nedarė beveik jokios įtakos natūralaus apšvietimo parametrams ieškovės gyvenamojoje patalpoje, nes ir po stoginės įrengimo parametrai atitiko statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 reikalavimus ir nepadidino natūralaus kritulių poveikio ieškovės kotedžo sienai.

Ieškovės teiginiai, neva nuo stoginės bėgantis vanduo drėkina jos kotedžo sieną, buvo paneigti atsakovo pateiktomis nuotraukomis, iš kurių matyti, jog stoginės statramsčių viduje yra įmontuoti lietvamzdžiai, užtikrinantys vandens nubėgimą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo skaičiavimus dėl natūralaus apšvietimo pagal statybos techninio reglamento reikalavimus ar kitas atsakovo įrodinėjamas aplinkybes. Taip pat byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai būtų atsisakę priimti kokius nors ieškovės teiktus įrodymus. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nepasisakė dėl ieškovės į bylą pateiktą nuotraukų, nereiškia, kad teismas šių įrodymų netyrė ir nevertino. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>; kt.). Apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje tyrė ir vertino bylos faktines aplinkybes, ginčo šalių pateiktus įrodymus ir pagal įrodymų visumą priėmė atitinkamą sprendimą.

Ieškovės teisė naudotis 0,96 kv. m ploto langeliu, nukreiptu į atsakovo terasos pusę, apskritai negalėjo būti ginama, nes ieškovei priklausančio kotedžo siena, kurioje yra nurodytas langelis, nukreiptas į atsakovo terasos pusę, sutampa su ginčo šalims priklausančių žemės sklypų riba. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01: 2004 „Gyvenamieji pastatai“ X skirsnio 192.1 punkte nurodyta, kad pastatų fasadų su langų ir durų angomis atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai, jeigu pastatai 1–2 aukštų. Taigi ieškovės kotedžo sienoje, sutampančioje su žemės sklypo ribomis, jokio lango apskritai neturėjo būti. Ieškovės naudojimasis nurodytu langu, nukreiptu į atsakovo terasą, ne vien tik neatitinka statybos techninio reglamento reikalavimų, bet ir pažeidžia atsakovo privatų gyvenimą (CK 2.23 straipsnio 2 dalis).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje (inter alia (be kita ko), jo 1 ir 2 dalyse) yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).

Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria).

Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-407/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-407/2008">3K-3-407/2008</a>). Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03LTM3OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-7-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-7-378/2015">3K-3-7-378/2015</a>).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDAtNDAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-140-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-140-403/2018">3K-3-140-403/2018</a> 28 punktas).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą savo sąskaita per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti be jos sutikimo įrengtą stacionarią stoginę; atsakovui nurodytu terminu neišmontavus stoginės, leisti ją išmontuoti ieškovei atsakovo lėšomis.

Atsižvelgdama į byloje esančius VĮ Registrų centro duomenis, kad ginčo šalys yra blokuotų gyvenamųjų namų savininkės, taip pat į tai, kad ieškovė savo teisių pažeidimą sieja su savo, kaip blokuoto gyvenamojo namo savininkės, teisių pažeidimu, pasireiškiančiu neigiamu poveikiu jos namui (sumažėjo per langą į patalpą patenkančios šviesos, drėksta namo siena), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad ginčo šalys yra šio kotedžų pastato bendraturtės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2013">3K-3-241/2013</a>). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas vertintinas kaip negatorinis ieškinys, kuriuo siekiama apginti gyvenamojo namo savininkės teisę (nuosavybės teisę) nuo pažeidimų, kurie apsunkina naudojimąsi gyvenamuoju namu pagal paskirtį, reikalaujant atkurti iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą pažeidimo buvusią padėtį (išmontuoti stoginę, kad į kambarį vėl patektų natūrali šviesa).

Šios nutarties 19 punkte minėta, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Atsižvelgdama į šios nutarties 22 punktą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė yra vieno blokuoto gyvenamojo namo savininkė, ir ši aplinkybė nėra ginčijama. Esminę reikšmę šiai bylai teisingai išspręsti turi ieškovės teisių (ne)pažeidimo, susijusio su naudojimusi blokuotu gyvenamuoju namu, konstatavimas.

Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad ieškovė neįrodė argumento, jog atsakovo įrengtas terasos stogelis gerokai sumažino jos gyvenamųjų patalpų apšvietimą, nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius; be to, nustatė, kad net saulėtą dieną šviesa pro 0,96 kv. m ploto langelį į ieškovės patalpas nepatenka ir dėl kitų veiksnių.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, 34 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta reikšminga aplinkybė, kuria rėmėsi teismai, jog pagal projektą atsakovo terasoje yra įrengta markizė – neperšviečiamo audinio stogelis, kurį jis galėtų naudoti pagal poreikį ir kuris ištiestas įstrižai uždengtų dalį ieškovės namo lango; tiek ieškovė, tiek atsakovas įsigijo kotedžus pagal projektą su markizėmis, apie dalinį lango uždengimą markize žinojo ir dėl to pretenzijų neturėjo. Byloje nustatyta ir kita reikšminga aplinkybė, kuria taip pat rėmėsi teismai, t. y. kad virš atsakovo terasos, aukščiau nei pagal projektą įrengta markizė, įrengta stoginė, dengta 16 mm skaidria polikarbonato „X-Strong“ danga, dėl to ieškovės namo kambario ir virtuvės natūralaus apšvietimo grindų ploto santykis su langų stiklo plotu pakito nuo 1:4,38 iki 1:4,51. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atstumas nuo stoginės iki ieškovės namo sienos yra apie 2,5 cm. Tačiau bylą nagrinėję teismai netyrė ir nenustatė šių bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių: kokį ieškovės namo sienoje esančio lango plotą (vertinant tiek horizontaliai, tiek vertikaliai) uždengia išskleista markizė ir kokiu atstumu nuo ieškovės namo sienos ji įrengta; kokia markizės paskirtis, lyginant ją su stogine, inter alia, kokiu metų laiku ir kiek ji gali būti naudojama; kiek pakinta ieškovės namo patalpų, virš kurių lango įrengta stoginė, natūralus apšvietimas, kai stoginė yra apsnigta; ar tarp stoginės ir ieškovės namo sienos yra pakankamas tarpas, kad ant stoginės susikaupęs sniegas nedarytų neigiamo poveikio prie stoginės esančiai ieškovės namo sienos daliai.

Kadangi šioje nutartyje minėtos priežastys lemia poreikį šalims įrodinėti, o teismui – nustatyti esmines šios bylos teisingam ir visapusiškam išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, o tai negali būti padaryta kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis), egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kiti kasacinio skundo argumentai nesusiję su byloje pareikštu ieškiniu ir priešieškiniu (dėl atsakovo privataus gyvenimo pažeidimo) ir (arba) neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinių dokumentų priėmimo

Ieškovė kartu su kasaciniu skundu pateikė kasaciniam teismui fotonuotrauką, iš kurios, jos teigimu, matyti, kad, nepaisant tarpelio tarp stoginės ir namo sienos (jis yra per mažas), stoginę apsninga iki pat ieškovės namo sienos, stoginės atsakovas nevalo. Šis įrodymas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo pateiktas.

CPK 350 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad po kasacinio skundo priėmimo kasatorius netenka teisės papildyti kasacinio skundo naujais argumentais, taip pat teikti naujų paaiškinimų bei įrodymų, o pagal CPK 353 straipsnį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu ir nenustato bylos faktinių aplinkybių, netiria naujų įrodymų. Pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.

Dėl nurodytų aplinkybių naujas įrodymas nepriimtinas (CPK 350 straipsnio 8 dalis), tačiau, bylą perdavus iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, ieškovė, kaip ir atsakovas, turės galimybę teikti papildomus įrodymus pirmiau teisėjų kolegijos nurodytoms aplinkybėms nustatyti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 1000 Eur. Atsakovas, prašydamas priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 1000 Eur.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 5,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nepriimti ieškovės kartu su kasaciniu skundu pateikto įrodymo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Rimvydas Norkus

Algirdas Taminskas