Dėl teisės normų, reglamentuojančių įpareigojimą atsakovei vykdyti prievolę pagal sutartį natūra - atlikti būtinus veiksmus, skirtus žemės sklypui kaip atskiram turtiniam vienetui suformuoti, ir sudaryti to sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu bei sumokėti netesybas, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-440-219/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24207-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.2.1; 2.6.8.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulex“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulex“, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, dėl įpareigojimo atlikti prievolę natūra ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių įpareigojimą atsakovei vykdyti prievolę pagal sutartį natūra – atlikti būtinus veiksmus, skirtus žemės sklypui kaip atskiram turtiniam vienetui suformuoti, ir sudaryti to sklypo pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovu bei sumokėti netesybas, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas E. J. 2016 m. lapkričio 25 d. ieškiniu prašė Kauno apylinkės teismo: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Saulex“ atlikti visus būtinus veiksmus ir užtikrinti, kad būtų visiškai suformuotas kaip atskiras turtinis vienetas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A-2584 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu suformuotas žemės sklypas, jame pažymėtas Nr. 2, ir kad jo kadastriniai duomenys būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre (registre) (2017 m. balandžio 28 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas priėmė ieškovo E. J. šio ieškinio reikalavimo atsisakymą ir bylos dalį nutraukė; ieškovas nurodė, kad atsakovė minėtą reikalavimą įvykdė 2017 m. balandžio 4 d.); 2) įpareigoti atsakovę UAB „Saulex“ sudaryti su ieškovu E. J. pirkimo–pardavimo sutartį pagal prie 2015 m. liepos 3 d. taikos sutarties, kurią sudarė ieškovas E. J., atsakovė UAB „Saulex“, P. W. M., B. R. A., J. P. K. ir A. S., kaip priedą Nr. 2 pridėtą pirkimo–pardavimo sutarties projektą, pagal kurį ieškovui E. J. už 21 750 Eur plius PVM kainą būtų perleista nuosavybės teisė į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A-2584 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte suformuotą žemės sklypą, jame pažymėtą Nr. 2, po to, kai jis bus visiškai suformuotas kaip atskiras turtinis vienetas ir jo kadastriniai duomenys bus įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre (registre); 3) priteisti iš atsakovės UAB „Saulex“ ieškovo E. J. naudai 18 000 Eur netesybų.

3. Ieškinyje nurodyta, kad 2013 m. spalio 28 d. tarp B. J. M. ir B. R. A., atstovaujamų įgalioto asmens J. P. K., ir ieškovo bei A. S. sudaryta preliminariąja žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi buvo įsipareigota ateityje sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią B. J. M. ir B. R. A. parduotų, o ieškovas ir A. S. nupirktų 1,2523 ha ploto žemės sklypą (jo dalį), esantį (duomenys neskelbtini). 2014 m. gruodžio 29 d. tarp P. W. M., kuris, mirus B. J. M., tapo jos įpėdiniu, B. R. A. ir atsakovės buvo sudaryta mainų sutartis, pagal kurią P. W. M. ir B. R. A. perleido atsakovei nuosavybės teisę į 12223/12523 žemės sklypo dalį.

4. 2014 m. gruodžio 30 d. P. W. M. ir B. R. A., siekdami išvengti ieškovui ir A. S. prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, ginčijo preliminariąją sutartį ir tuo tikslu buvo pateikę Kauno apylinkės teismui ieškinį dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia civilinėje byloje Nr. 2-3247-191/2015.

5. Civilinė byla Nr. 2-3247-191/2015 buvo nutraukta ir priimtas P. W. M. ir B. R. A. ieškinio atsisakymas. Ši nutartis įsiteisėjo 2015 m. liepos 15 d., atsakovė privalėjo įvykdyti savo pareigą ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo 15 d. 2015 m. liepos 3 d. taikos sutartyje, kuri buvo sudaryta nesikreipus į teismą ir kuri teismo nebuvo tvirtinama, šalys susitarė, jog atsakovei laiku dėl savo kaltės neįvykdžius taikos sutartyje įtvirtintos prievolės atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir suformuoti jį kaip atskirą turtinį vienetą taikos sutartyje nustatytu terminu, už kiekvieną pavėluotą mėnesį atsakovė turės sumokėti ieškovui po 3000 Eur baudą.

6. Atsakovė nei nustatytu terminu iki 2016 m. rugsėjo 9 d., nei vėliau neteikė informacijos apie sklandų žemės sklypo padalijimo procedūros įgyvendinimą. Kadangi atsakovė vėlavo įvykdyti pareigą atlikti visus būtinus veiksmus ir užtikrinti, kad turtas būtų atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuotas kaip atskiras turtinis vienetas ir jo kadastriniai duomenys būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre (registre) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, tai ieškovas prašė įpareigoti atsakovę įvykdyti taikos sutartimi nustatytas pareigas ir sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovu taikos sutartyje sulygtomis sąlygomis. Taikos sutartyje nustatytos 3000 Eur netesybos už kiekvieną mėnesį, kurį yra vėluojama įvykdyti taikos sutartyje nustatytą pareigą. Atsakovei vėluojant daugiau kaip aštuonis mėnesius, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 24 000 Eur netesybų, bet bylos nagrinėjimo metu sumažino prašomų priteisti netesybų sumą iki 18 000 Eur.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę UAB „Saulex“ su ieškovu E. J. sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį pagal 2015 m. liepos 3 d. taikos sutarties, kurią sudarė ieškovas E. J., atsakovė UAB „Saulex“, P. W. M., R. A. B., J. P. K. ir A. S., priedu Nr. 2 pridėtą pirkimo–pardavimo sutarties projektą, pagal kurį ieškovui E. J. už 21 750 Eur plius PVM kainą būtų perleista nuosavybės teisė į 0,2500 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini); kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

8. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl 2015 m. liepos 3 d. taikos sutarties 3.1 ir 3.5 punktų vykdymo. Ieškovas E. J. ir atsakovė UAB „Saulex“ yra paminėtos taikos sutarties šalys, jos pasirašė taikos sutartį su joje nurodytomis sąlygomis. 2015 m. liepos 3 d. šalių pasirašyta taikos sutartis nebuvo patvirtinta teisme. Taikos sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties nutraukti civilinę bylą Nr. 2-3247-191/2015 įsiteisėjimo momento. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3247-191/2015 įsiteisėjo 2015 m. liepos 15 d. Taikos sutarties 3.5 punkte nustatyta, kad atsakovė per 8 mėnesius nuo taikos sutarties įsigaliojimo momento savo lėšomis ir rizika atliks visus būtinus veiksmus, reikalingus parduodamai sklypo daliai atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl, ieškovo teigimu, pagal taikos sutarties 3.5 punktą atsakovė UAB „Saulex“ savo įsipareigojimus turėjo įvykdyti iki 2016 m. kovo 15 d. Ginčo žemės sklypas, kurio plotas 0,25 ha, esantis (duomenys neskelbtini), gautas atidalijus UAB „Saulex“ ir Lietuvos Respublikai priklausiusį žemės sklypą, unikalus numeris 1901-0208-0015 (pagrindas 2017 m. kovo 30 d. Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis Nr. 3098), ir kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2017 m. balandžio 4 d.

9. Dėl įpareigojimo atsakovei UAB „Saulex“ sudaryti su ieškovu pirkimo–pardavimo sutartį pagal 2015 m. liepos 3 d. pasirašytą šalių taikos sutartį – ieškovas E. J. teikė paslaugas veikdamas B. J. M. ir B. R. A. naudai atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), natūra. Byloje nustatyta, kad, atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, 2014 m. gruodžio 29 d. mainų sutarties pagrindu šis žemės sklypas buvo perleistas atsakovei UAB „Saulex“. Taikos sutarties 3.6 punktas patvirtina, jog atsakovė UAB „Saulex“, pasirašydama taikos sutartį, jau yra pateikusi prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Ši taikos sutarties sąlyga patvirtina, kad UAB „Saulex“ taikos sutarties pasirašymo dieną valdė nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios teismo nustatytos aplinkybės ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės motyvus ir argumentus, kad pasirašyta taikos sutartis buvo preliminarioji, nes preliminarioji sutartis sudaroma šalių derybų etape arba ikisutartinių santykių stadijoje, o šia taikos sutartimi buvo sukurti teisiniai santykiai šalių jau kilusiems ginčams išspręsti, taigi atsakovės prisiimta prievolė laikytina jos savanorišku, laisva valia prisiimtu įsipareigojimu sudaryti su ieškovu pirkimo–pardavimo sutartį pagal šalių sutartas sąlygas. Atsakovei neįvykdžius taikos sutarties 3.1 ir 3.2 punktuose nustatytų sąlygų, ieškovas įgijo teisę reikalauti įvykdyti prievolę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 2 dalį.

10. Aiškindamas sutartį bei nustatydamas tikruosius šalių ketinimus teismas rėmėsi bendromis sutarčių aiškinimo taisyklėmis pagal CK 6.193 straipsnį. Tikroji šalių valia, kuri išreikšta 2015 m. liepos 3 d. taikos sutartyje, buvo išspręsti šalių kilusį ginčą dėl 2013 m. spalio 28 d. preliminariosios sutarties ir 2014 m. gruodžio 29 d. mainų sutarties. Teismas nustatė, kad taikos sutarties 3.1 ir 3.2 punktuose susitarta dėl atlygio ieškovui, kuris teikė paslaugas veikdamas B. J. M. ir B. R. A. naudai atkuriant nuosavybės teise į žemės sklypą natūra. Taikos sutartis atitinka visas tokios sutarties sąlygas, šalių valia išreikšta tinkamai, sutarties tikslas – išspręsti jau vykstantį ginčą teisme bei užkirsti kelią ginčams kilti ateityje, ieškovui gauti sąžiningą atlygį už atliktą darbą. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad 2015 m. liepos 3 d. taikos sutartis turi preliminariosios sutarties požymių.

11. Teismas vertino visą sutartį, o ne atskirus jos punktus. Atsakovė UAB „Saulex“ nagrinėjant bylą teisme 2017 m. balandžio 4 d. įvykdė dalį taikos sutarties 3.1, 3.5 punktuose prisiimto įsipareigojimo ir atidalijo ginčo žemės sklypą. Ši aplinkybė yra reikšminga ir patvirtinanti, jog atsakovė pripažino 2015 m. liepos 3 d. taikos sutartį su joje sutartomis sąlygomis.

12. CK 6.156 straipsnis nustato sutarčių sudarymo laisvės principą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ir savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Teismas civilinėje byloje nustatė, kad šalys sutartį pasirašė laisva valia, todėl atsakovei atsirado pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal 2015 m. liepos 3 d. taikos sutartį.

13. Ieškovas įrodė savo ieškinio reikalavimą – įpareigoti atsakovę UAB „Saulex“ sudaryti su juo žemės pirkimo–pardavimo sutartį pagal 2015 m. liepos 3 d. taikos sutarties 3.1, 3.2 punktus. Atsakovė UAB „Saulex“ teismo įpareigota sudaryti su ieškovu E. J. pirkimo–pardavimo sutartį pagal 2017 m. liepos 3 d. taikos sutarties 3.1 ir 3.2 punktuose susitartas sąlygas.

14. Dėl netesybų priteisimo – netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ir atsakovė taikos sutarties 3.12 punktu sutarė, kad, atsakovei laiku neįvykdžius dėl jos kaltės taikos sutartyje įtvirtintos prievolės atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir suformuoti jį kaip atskirą turtinį vienetą, taikos sutarties 3.5 bei 3.8 punktuose nustatytais terminais už kiekvieną pavėluotą mėnesį bendrovė įsipareigoja mokėti pirkėjui po 3000 Eur baudą.

15. Atsakovei bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2017 m. balandžio 4 d., įvykdžius ieškovo pirmąjį ieškinio reikalavimą, suformavus ginčo žemės sklypą kaip atskirą turtinį vienetą, ieškovas atsisakė šio reikalavimo bei atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė pateikdama atsiliepimą prašo taikyti ieškinio senatį, sumažino netesybų sumą ir prašė priteisti iš atsakovės 18 000 Eur netesybų už šešis mėnesius.

16. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovė kalta dėl praleisto termino, atsakovė įrodinėjo, jog dėl ieškovo ir trečiųjų asmenų kaltės 2015 m. liepos 3 d. taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai nebuvo įvykdyti laiku. Civilinėje byloje nustatyta, kad atsakovė apie atliekamus veiksmus dėl taikos sutarties vykdymo parašė ieškovui 32 elektroninius laiškus. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė vengė su juo bendrauti bei teikti informaciją dėl taikos sutarties vykdymo, bet šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų. Ieškovas aktyviai dalyvavo rengiant ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tai byloje patvirtina ir Kauno miesto savivaldybės pateiktas atsiliepimas, kuriame patvirtinama, jog atsakovės prašymu ieškovui buvo suteikta galimybė Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje savarankiškai stebėti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo eigą bei paslaugos rezultatus ir su viskuo susipažinti.

17. Trečiųjų asmenų atlikti veiksmai apskųsti nebuvo, jiems nereiškė pretenzijų nei ieškovas, nei atsakovė, todėl atmestinas atsakovės argumentas, kad taikos sutartis nebuvo įvykdyta dėl valstybės institucijų kaltės. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo žemės sklypo pertvarkymo projektas buvo rengiamas keletą kartų – 2015 m. rugsėjo 14 d. ir 2016 m. sausio 4 d. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. J., kuri rengė ginčo žemės sklypo projektą, patvirtino, kad nepatvirtintas pateiktas projektas būdavo pradedamas rengti nuo pradžių, ir tai užimdavo pakankamai laiko. Liudytoja taip pat patvirtino, kad, rengiant projektą, pasiūlymus teikė ir ieškovas, ir atsakovė, ir į juos buvo atsižvelgiama rengiant galutinį projektą, šis 2016 m. rugsėjo 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-25-84 buvo patvirtintas.

18. Atsakovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl adreso ginčo žemės sklypui suteikimo ir apie tai informavo ieškovą. Ginčo žemės sklypui buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas registruotos pašto siuntos 2016 m. lapkričio 17 d. pranešimas patvirtina, kad atsakovė informavo ieškovą dėl taikos sutarties vykdymo, patvirtinant, kad sutartis bus vykdoma ir bus įvykdyta taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis. Derinant žemės sklypo pertvarkymo projektą tiek ieškovas, tiek atsakovė intensyviai dalyvavo, reiškė savo pastabas ir pasiūlymus, dėl to pertvarkymo projekto rengimas užtruko ilgiau, negu šalys buvo sutarusios taikos sutarties 3.5 punktu. Ieškovas neįrodė, kad ginčo žemės sklypo pertvarkymo projektas užtruko išimtinai tik dėl atsakovės kaltės. Teismas nustatė, kad ieškovas, aktyviai dalyvaudamas rengiant ginčo žemės pertvarkymo projektą, suprato, jog tai užtruks dėl abiejų šalių kaltės, todėl privalo dėl to prisiimti atsakomybę. Ieškovui neįrodžius atsakovės kaltės, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo reikalavimą dėl 18 000 Eur netesybų priteisimo iš atsakovės teismas atmetė kaip neįrodytą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176, 177, 178 183, 185 straipsniai).

19. Bylą pagal ieškovo E. J. ir atsakovės UAB „Saulex“ apeliacinius skundus išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. kovo 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, patikslindama sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydama nustatyti ieškovui E. J. ir atsakovei UAB „Saulex“ 3 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį; neįvykdžius teismo įpareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį per nustatytą terminą, skirti kaltajai šaliai 10 000 Eur baudą, išieškoti ją kitos neįvykusio sandorio šalies naudai.

20. Apeliacinės instancijos teismas dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį nurodė, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

21. Sutarties šaliai neįvykdžius sutarties arba ją įvykdžius netinkamai, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (reikalauti įvykdyti prievolę natūra, pakeisti sutartį ar ją nutraukti, kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, taikos sutarties pagrindu ginčo šalys laisva valia susitarė dėl konkretaus žemės sklypo dydžio, vietos ir kainos, apmokėjimo tvarkos ir kitų pirkimo–pardavimo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo šalių sutartinių santykių pobūdį bei turinį ir tenkino ieškinio reikalavimą, kuriuo atsakovė įpareigota sudaryti su ieškovu žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis.

22. Dėl netesybų priteisimo – viena iš sąlygų, suteikiančių pagrindą konstatuoti sutarties šalies pareigą atsakyti už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį, yra sandorio šalies kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nors skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), jis, naudodamasis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, gali tokią prezumpciją paneigti, taip pat įrodyti kitos sandorio šalies kaltę (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė atsakovės kaltės įrodinėjimo naštą, perkeldamas ją ieškovui.

23. Pagal taikos sutarties 3.5 punktą atsakovė UAB „Saulex“ savo įsipareigojimus turėjo įvykdyti iki 2016 m. kovo 15 d. Atsakovė 2015 m. birželio 19 d. kreipėsi dėl žemės sklypo atidalijimo. Prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl vykstančių teisminių ginčų Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-252-877/2015. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. 2-252-877/2015 Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įpareigojančios atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nesiimti veiksmų ir (ar) procedūrų, susijusių su daiktinių teisių į 300/12523 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) keitimu bei nuosavybės teisių į šią sklypo dalį atkūrimu pretendentams, o jeigu tokie veiksmai ir (ar) procedūros pradėtos – įpareigoti atsakovę jas sustabdyti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Ginčas šioje civilinėje byloje galutinai išspręstas 2016 m. balandžio 4 d. Kauno apygardos teismui palikus nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimą. Tokiu būdu taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos tik 2016 m. balandžio 4 d.

24. Pasibaigus civilinės bylos nagrinėjimui, atsakovė 2016 m. sausio 26 d. vėl pateikė prašymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pertvarkymo. 2016 m. balandžio 4 d. panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A-25-84 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas sklypo padalijimas į trylika žemės sklypų, tarp jų atidalijamas ir 0,25 ha ginčo žemės sklypas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 10 d. sprendimu buvo patvirtinti atidalytų žemės sklypų kadastro duomenys. Turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės 2017 m. kovo 30 d. sutartimi Nr. 3098 iš 1,2523 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti atskiri žemės sklypai, iš jų ir 0,2500 ha ploto ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sklypas kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2017 m. balandžio 4 d.

25. Šalims buvo žinoma apie byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Būtent ieškovo prašymu šioje nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl draudimo atsakovei UAB,,Saulex“ perleisti nuosavybės teises į jai nuosavybės teise priklausančią 12223/12523 žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalį negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Iš šalių byloje pateikto susirašinėjimo matyti, kad šalys nesusitarė dėl žemės sklypo kainos, todėl nėra pagrindo teigti, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pertvarkymo procesas užtruko dėl atsakovės ar valstybės institucijų kaltės. Atsakovė paneigė savo kaltės prezumpciją ir įrodė, kad tinkamai vykdė pagal taikos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, nepažeidė taikos sutarties 3.5 punkte nustatyto 8 mėnesių termino pertvarkymo (atidalijimo) projektui parengti (CPK 178 straipsnis). Atsakovė elgėsi apdairiai ir rūpestingai, todėl, nenustačius atsakovės kaltės, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl netesybų priteisimo.

26. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tikslinga nustatyti protingą terminą, per kurį būtų įvykdyta pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.53 straipsnio 1 dalis), dalis. Teismas sprendė ir dėl įstatyme įtvirtintų padarinių – 10 000 Eur baudos skyrimo kaltajai šaliai dėl nesudaryto sandorio ir teismo sprendimo neįvykdymo (CK 6.61 straipsnio 2 dalis, CPK 273, 771 straipsniai) ir išieškojimo iš kaltosios šalies kitos pirkimo–pardavimo sandorio šalies naudai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

27. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Saulex“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. nutarties dalį, kuria iš esmės paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimas, ir priimti naują sprendimą atmesti ieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Bylą išnagrinėję teismai, pažeisdami proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir įvertinimą (CPK 178, 183, 185 straipsnius), bei materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariąją sutartį, sutarčių aiškinimo taisykles, sutarčių laisvės principo išimtis ir imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančios sandorio sąlygos teisines pasekmes (CK 6.165, 6.193 straipsnius, 6.156 straipsnio 2 dalį, 1.78 straipsnio 5 dalį, 1.80 straipsnio 1 dalį), nusprendė nekvalifikuoti kaip preliminariosios sutarties į taikos sutarties 3.1, 3.2 ir 3.10 punktus įtraukto ieškovo ir atsakovės susitarimo dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo ateityje. Atsakovės argumentai dėl preliminariosios sutarties sudarymo buvo atmesti, nors teismai ir nustatė esminį preliminariąją sutartį nuo pagrindinės sutarties atskiriantį kriterijų – taikos sutarties 3.1, 3.2 ir 3.10 punktuose aiškiai išreikštą atsakovės ir ieškovo įsipareigojimą ateityje sudaryti kitą sutartį dėl susitarimo metu neegzistuojančio žemės sklypo pirkimo ir pardavimo.

27.2. Teismų sprendimai, inter alia (be kita ko), grindžiami taikos sutarties 3.23 punkto sąlyga, kad, atsakovei pažeidus taikos sutarties 3.1 punkte nustatytą susitarimą dėl naujo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ieškovas įgis teisę teismine tvarka reikalauti įpareigoti atsakovę sudaryti šią sutartį. Tokia taikos sutarties sąlyga prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, kad preliminariosios sutarties, nurodytos CK 6.165 straipsnyje, negalima reikalauti įvykdyti natūra (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zODIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-382/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-382/2006">3K-P-382/2006</a>). Apeliacinės instancijos teismas ne tik pritaikė ikisutartiniuose santykiuose netaikytiną pažeistų teisių gynimo būdą – įpareigojimą įvykdyti prievolę natūra, bet ir nutarė neįvykdžius minėto įpareigojimo per nustatytą terminą skirti kaltajai šaliai 10 000 Eur baudą, ją išieškoti kitos neįvykusio sandorio šalies naudai.

27.3. Vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 1–3 dalimis, preliminariosios sutarties bruožai yra: aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad pagal preliminariąją sutartį atsiranda prievolė sudaryti sutartį, o pagal pagrindinę sutartį – teisės ar pareigos dėl sutarties objekto. Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Siekiant atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia, t. y. aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Nustatant tikrąją šalių valią, taikytinos CK 6.193 straipsnyje nustatytos ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotos sutarčių aiškinimo taisyklės. Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų siekį tik susitarti dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti jo įvykdymo natūra. Pažeistų teisių gynimo būdo – įvykdyti prievolę natūra priteisimo – ikisutartiniuose santykiuose taikyti negalima. Šalis prieš ikisutartines prievoles pažeidusią kitą šalį teisme gali gintis reikalaudama teismo taikyti tik vieną pažeistų teisių gynimo būdą – ikisutartinę civilinę atsakomybę – ir išieškoti iš pažeidėjo patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-405/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-405/2008">3K-3-405/2008</a>; 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-145/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-145/2011">3K-3-145/2011</a>; 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-395/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-395/2014">3K-3-395/2014</a>; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015).

27.4. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismo konstatuota, kad taikos sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovui parduoti naują žemės sklypą pagal prie taikos sutarties pridėtą sutarties projektą šalims, inter alia, susitariant dėl žemės sklypo dydžio, vietos, kainos, apmokėjimo tvarkos ir kitų pirkimo–pardavimo sąlygų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nelaikė, kad šios nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovės poziciją dėl pirmosios instancijos teismo atlikto netinkamo tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo – neva tarp atsakovės ir ieškovo yra susiklostę sutartiniai, o ne preliminariu susitarimu užfiksuoti ikisutartiniai teisiniai santykiai.

27.5. Iki susitarimo, įtraukto į taikos sutartį, sudarymo ieškovo ir atsakovės nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, prieš susitarimą atsakovė ir ieškovas vykdė derybas dėl būsimo pirkimo–pardavimo sandorio sąlygų. Atsakovė ir ieškovas preliminariai susitarė ne dėl atsakovei priklausančios visos žemės sklypo dalies (122,23 aro ploto žemės), o dėl naujo žemės sklypo (25 arų ploto žemės), suformuoto atidalijus žemės sklypo dalį, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Dėl to ir teismo sprendimo motyvai, kad pasirašant taikos sutartį atsakovė nuosavybės teise valdė žemės sklypą, kuris teisminio ginčo nagrinėjimo metu buvo atidalytas, niekaip negali paneigti atsakovės argumentų dėl preliminariosios sutarties sudarymo. Preliminariosios sutarties požymius atitinkantis į daugiašalę taikos sutartį įtrauktas dviejų asmenų susitarimas ateityje sudaryti kitą sutartį pagal pridedamą sutarties projektą turi būti pripažįstamas preliminariąja sutartimi, nepaisant visos taikos sutarties sudarymo tikslų (t. y. užbaigti kilusį ginčą arba užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje) (CK 6.983 straipsnio 1 dalis).

27.6. Susitarimas atitinka CK 6.165 straipsnyje reglamentuojamą preliminariąją sutartį, todėl taikos sutarties 3.23 punktas turi būti aiškinamas kaip preliminariojoje sutartyje nustatytas savanoriškas įsipareigojimas sudaryti naujo žemės sklypo pirkimo–pardavimo (pagrindinę) sutartį, kurio pažeidimo atveju ieškovas galėtų reikalauti tik dėl to patirtų nuostolių atlyginimo (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Savanoriškas įsipareigojimas ateityje sudaryti sutartį yra bet kurios preliminariosios sutarties požymis. Vadovaujantis tuo, teismo sprendimo motyvas, kad atsakovės įsipareigojimas sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį – tai savanoriškas įsipareigojimas sudaryti su ieškovu sutartį pagal šalių sutartas sąlygas, ne paneigia, o tik patvirtina preliminariosios sutarties sudarymo faktą, kurios pažeidimo atveju nukentėjusioji šalis gali reikalauti tik nuostolių atlyginimo (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

27.7. Imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančią sutarties sąlygą teismas turi teisę ex officio (pagal pareigas) pripažinti niekine ir negaliojančia ir atsisakyti ją taikyti spręsdamas ginčą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimo metu atsakovė ne kartą pažymėjo, kad taikos sutarties 3.23 punkto dalis, kurioje nustatyta ieškovo teisė kreiptis į teismą dėl susitarimo įvykdymo natūra, prieštarauja CK 6.165 straipsnio 4 dalies imperatyviajai nuostatai, kad, šaliai atsisakius įvykdyti preliminariąją sutartį, nukentėjusi šalis savo teises gali ginti tik reikalaudama patirtų nuostolių atlyginimo (CK 1.138 straipsnio 6 dalis). Aplinkybė, kad šalys, pasirašydamos taikos sutartį, patvirtino, jog joje yra išreikšta tikroji šalių valia, per se (savaime) nereiškia sutarties sąlygų teisėtumo, įskaitant neprieštaravimą imperatyviosioms įstatymo normoms. Tačiau ginčą sprendę teismai šio atsakovės argumento nenagrinėjo.

27.8. CK 6.213 straipsnio („Reikalavimas įvykdyti sutartį“) 2 dalies 1–5 punktuose nustatytos konkrečios išimtys, kurioms esant įpareigojimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra negalimas – kreditorius gali reikalauti taikyti tik kitus teisių gynimo būdus (CK 6.216 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-106/2016). Atsižvelgdama į tai, bylos nagrinėjimo metu atsakovė įrodinėjo, kad net ir teigiant, jog į taikos sutarties 3.1, 3.2 ir 3.10 punktus buvo įtraukta ginčo šalių neva sudaryta pagrindinė sutartis, taikos sutarties 3.23 punktas prieštarauja CK 6.213 straipsnio 2 dalies imperatyviajai nuostatai, kad asmuo ne visada įgyja teisę reikalauti įvykdyti nepiniginę sutartinę prievolę natūra – sutarties šalys negali susitarti dėl šios teisės absoliutumo. Nei sprendime, nei nutartyje dėl šio atsakovės argumento taip pat nėra pasisakyta.

28. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas E. J. prašo atmesti kasacinį skundą, palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma:

28.1. Atsakovės kasaciniame skunde nurodyti motyvai, kuriais siekiama paneigti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas, jog tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo susiklostę teisiniai santykiai, kylantys iš preliminariosios sutarties, yra nepagrįsti. Vadovaujantis CK 6.983 straipsnio 1 dalimi, taikos sutartis suprantama kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Priešingai nei savo kasaciniame skunde dėstė atsakovė, taikos sutartimi visos ją sudariusios šalys susitarė išspręsti kelis tarp jų kilusius ir potencialius teisminius ginčus ir nesutarimus, susijusius su anksčiau sudaryta preliminariąja sutartimi ir mainų sutartimi. Ginčų dalykas buvo tas pats pradinis žemės sklypas. Todėl šalys siekė išspręsti kilusius tarpusavio konfliktus kompleksiškai, sudarydamos vieną bendrą taikos susitarimą. Taikos sutarties 1.1 punkte buvo nustatyta, kad šia taikos sutartimi šalys susitarė įtvirtinti suderintas ginčų dėl preliminariosios sutarties ir mainų sutarties sudarymo ir vykdymo išsprendimo sąlygas.

28.2. Atsakovė, būdama mainų sutarties šalis, buvo vieno iš taikos sutartimi spręstino ginčo tiesioginė dalyvė. Atitinkamai taikos sutartyje atsakovė kartu su kitomis šios sutarties šalimis dalyvavo turėdama tikslą išspręsti būtent konkrečius tarp šalių kilusius ir potencialiai galinčius kilti teisminius ginčus, susijusius su tuo pačiu dalyku, t. y. pradiniu žemės sklypu. Tai paneigia atsakovės kasacinio skundo motyvus, kad neva ji nebuvo ginčo, kuris būtų sprendžiamas taikos sutartimi, šalis, kad ji apskritai negalėjo sudaryti taikos sutarties, o jos vaidmuo taikos sutartyje apsiribojo tik tuo, jog ji su ieškovu susitarė dėl būsimos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje, o ne siekiu išspręsti šalių kilusius ir ateityje potencialiai teisme nagrinėtinus ginčus. Ieškovo ir atsakovės teisės ir pareigos, susijusios su taikos sutartyje nustatytos būsimos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu ateityje, buvo šalių suderinto taikos sutarties turinio sudėtinė neatskiriama dalis, tačiau jos negali būti kvalifikuojamos kaip savarankišką ieškovo ir atsakovės sudarytą preliminarų susitarimą sudarančios taikos sutarties sąlygos.

28.3. Taikos sutartis yra pagrindinė sutartis, nes ji nėra susitarimas, sudarytas ikisutartinių santykių stadijoje, o ja buvo sukurti sutartiniai teisiniai santykiai dėl šalių kilusių ginčų ir nesutarimų išsprendimo. Tai, kad taikos sutartimi susitarta dėl būsimo nekilnojamojo daikto pirkimo ir pardavimo, priešingai nei nurodė kasaciniame skunde atsakovė, taip pat nekvalifikuoja jos kaip preliminariosios sutarties. Preliminariosios sutarties atveju, pirma, nėra prievolės objekto, t. y. vieno asmens (skolininko) veiksmų, kuriuos jis turi atlikti kito asmens (kreditoriaus) naudai, o ne prievolės dalyko. Prievolės dalyku, vadovaujantis CK 6.3 straipsnio 2 dalimi, gali būti ir būsimas daiktas. Antra, įsipareigojimas sudaryti su kitu asmeniu (kreditoriumi) kitą sutartį yra pripažintinas vykdytina prievole, jeigu tokia prievolė kyla iš pagrindinės sutarties. Tokios prievolės objektas – vieno asmens (skolininko) veiksmai, kuriais su kitu asmeniu (kreditoriumi) yra sudaroma šalių suderinta sutartis. Taikos sutarties 3.1 punkte nustatyta atsakovės prievolė sudaryti su ieškovu joje numatytą atitinkamo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį buvo įtvirtinta kaip pagrindinės sutarties (taikos sutarties) nuostata. Todėl ji yra laikytina ne preliminariu susitarimu, o atsakovės pagrindinės sutarties pagrindu prisiimtu savanorišku įsipareigojimu sudaryti atitinkamo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, siekiant taikaus kilusių ir potencialių ginčų sprendimo. Sudarydamos taikos sutartį, šalys nesiekė jokių preliminariosioms sutartims būdingų santykių sukūrimo, o būtent turėjo aiškius ir nekvestionuotinus ketinimus taikos sutartimi susitarti dėl atitinkamų nesutarimų išsprendimo, atsakovei prisiimant savanorišką įsipareigojimą sudaryti su ieškovu atitinkamo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį pagal prie taikos sutarties kaip priedą Nr. 2 pridėtą pirkimo–pardavimo sutarties projektą.

28.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad preliminarioji sutartis sudaroma šalių derybų etape arba ikisutartinių santykių stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-474/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-474/2008">3K-3-474/2008</a>; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-258/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-258/2009">3K-3-258/2009</a>; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-82/2010">3K-3-82/2010</a>; 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-145/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-145/2011">3K-3-145/2011</a> ir kt.). O kai šalys sudaro pagrindinę sutartį, tarp jų susiklosto sutartiniai santykiai. Esant sutartiniams santykiams dėl tam tikrų aplinkybių šalys gali pradėti, tęsti ar vesti derybas (pvz., dėl sutarties sąlygų pakeitimo, jos nutraukimo ir kt.). Negali būti paneigta galimybė, kad šalys, saistomos sutartinių santykių, gali pradėti naujas derybas ir jų metu sudaryti preliminariąją sutartį. Ar sudarytoji sutartis yra pagrindinė ar preliminarioji, sprendžiama pagal tai, ar konkrečiu klausimu asmenys vykdo derybas, ar jas apskritai gali vykdyti. Jeigu dėl sutarties sudarymo šalys nevykdo derybų arba jų vykdyti negali (pvz., kai dėl sutarties sudarymo šalis savanoriškai jau įsipareigojo; dėl sutarties sudarymo tam tikromis sąlygomis jau yra sudaryta sutartis; sudaryti sutartį įpareigoja įstatymas), tai gali būti pagrindas išvadai, kad šalys sudaro pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-145/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-145/2011">3K-3-145/2011</a> ir kt.).

28.5. CK 6.156 straipsnis, įtvirtinantis sutarčių laisvės principą, nedraudžia sudaryti susitarimų, kuriais viena ar kita šalis prisiimtų teisiškai privalomą ir priverstinai vykdytiną įsipareigojimą sudaryti vieną ar kitą sutartį. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į CK 6.156 straipsnio 2 dalį, kurioje yra įtvirtintos sutarčių laisvės principo išimtys, nustatančios, kad versti kitą asmenį sudaryti sutartį galima tuo atveju, jeigu tokią pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Vadovaujantis CK 6.156 straipsniu, yra galimi susitarimai, kuriais prisiimti įsipareigojimai sudaryti sutartį gali būti vykdytini priverstinai, akivaizdu, kad CK išskiria kaip galimą kitą nei preliminariosios sutartys susitarimų dėl kitos sutarties sudarymo rūšį ir suteikia teisę tokiuose susitarimuose įtvirtintus įsipareigojimus dėl sutarties sudarymo reikalauti įvykdyti natūra.

28.6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas gali įpareigoti sudaryti sutartį, jeigu yra pažeidžiamos asmens teisės ir teisėti interesai nesudarant sutarties, o įstatymas ar savanoriškas susitarimas nustato pareigą sudaryti tokią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-468/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-468/2008">3K-3-468/2008</a> ir kt.), taip pat pabrėžęs, jog tuo atveju, jeigu įsipareigojimas sudaryti sutartį prisiimtas ne ikisutartinių santykių stadijoje, o kaip pagrindinės sutarties nuostata, tai asmuo, kurio teisės yra pažeidžiamos dėl sutartimi nustatytos prievolės sudaryti kitą sutartį nevykdymo, gali kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynybos ir reikalauti įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-145/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-145/2011">3K-3-145/2011</a> ir kt.).

28.7. Atsakovė kasaciniame skunde tik pažymėjo, kad taikos sutarties 3.23 punkto nuostata neva akivaizdžiai prieštarauja CK 6.213 straipsnio 2 dalies imperatyviajai nuostatai, bei nurodė, jog dėl to šią taikos sutarties nuostatą teismas galėtų pripažinti niekine ir negaliojančia ex officio. Jokių papildomų motyvų dėl taikos sutarties 3.23 punkto tariamo prieštaravimo CK 6.213 straipsnio 2 daliai atsakovė nepateikė, toks jos teiginys yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šalių sutartinių santykių vertinimo ir teisinio kvalifikavimo

29. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis); sutarties laisvės principas garantuoja šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 1 dalis); šis principas, be kita ko, leidžia šalims susitarti dėl kitokių, negu nustato dispozityvioji teisės norma, sąlygų (CK 6.156 straipsnio 5 dalis), įskaitant teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnio 3 dalis), tačiau visais atvejais šalių sutartos (nustatytos) sutarties sąlygos negali prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnio 4 dalis, 6.157 straipsnio 1 dalis); teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

30. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-103/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-103/2013">3K-3-103/2013</a>). Vadovaudamosi sutarties laisvės principu, šalys gali sudaryti imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQzLTYxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-343-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-343-611/2017">e3K-3-343-611/2017</a>, 20 punktas).

31. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei poreikį. Sutarties aiškinimo ir teisinio kvalifikavimo klausimas tampa aktualus tuo atveju, kai tarp šalių kyla ginčas dėl sutarties turinio, jai taikytinų materialiosios teisės normų ir jos sąlygų atitikties (neprieštaravimo) imperatyviosioms teisės normoms. Kasacinis teismas sutarčių aiškinimo taisykles yra suformulavęs ir nuosekliai jas plėtoja. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2010">3K-3-128/2010</a>; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-318/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-318/2011">3K-3-318/2011</a>; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MDMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-703/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-703/2013">3K-3-703/2013</a>; kt.).

32. Byloje nustatyta, kad 2013 m. spalio 28 d. tarp B. J. M. bei B. R. A. bei ieškovo ir A. S. buvo sudaryta preliminarioji žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kuria įsipareigota ateityje sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią B. J. M. ir B. R. A. parduotų, o ieškovas ir A. S. nupirktų dalį 1,2523 ha žemės sklypo per 6 mėnesius nuo to momento, kai pardavėjas įgis nuosavybės teisę į žemės sklypą. 2014 m. gruodžio 29 d. tarp P. W. M., kuris, mirus B. J. M., tapo jos įpėdiniu, B. R. A. ir atsakovės UAB „Saulex“ buvo sudaryta mainų sutartis, pagal kurią P. W. M. ir B. R. A. mainų pagrindu perleido atsakovei nuosavybės teisę į 12223/12523 žemės sklypo dalį, o 2014 m. gruodžio 30 d. P. W. M. ir B. R. A. pateikė teismui ieškinį dėl minėtos preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia.

33. Byloje taip pat nustatyta, kad civilinė byla dėl preliminariosios sutarties nuginčijimo, ieškovams atsisakius ieškinio, nutraukta Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3247-191/2015; nurodyta nutartis įsiteisėjo 2015 m. liepos 15 d. Šios bylos šalys ir kiti suinteresuoti asmenys, siekdami išspręsti ginčus dėl preliminariosios ir mainų sutarčių teisėtumo bei ginčus dėl žemės sklypo (jo dalies), 2015 m. liepos 3 d. sudarė taikos sutartį. Taikos sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties nutraukti civilinę bylą Nr. 2-3247-191/2015 įsiteisėjimo momento.

34. 2015 m. liepos 3 d. taikos sutartimi šalys pripažino preliminariąją sutartį pasibaigusia ir nesukeliančia šalims teisinių pasekmių (sutarties 2 punktas); šia sutartimi šalys, be kita ko, susitarė, kad atsakovė parduos ieškovui sutarto dydžio už sutartą kainą (25 arų sklypą už 21 750 Eur) taikos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais žemės sklypą (sutarties 3.1, 3.2 ir kiti punktai); nustatė ieškovui (pirkėjui) teisę nutraukti taikos sutartį, o atsakovei (pardavėjai) – pareigą atlyginti pirkėjui nuostolius, jei pardavėja savavališkai atsisakys sudaryti pirkimo pardavimo sutartį (sutarties 3.16 punktas); šalys pažymėjo, kad atsakovės įsipareigojimai sudaryti sutartį su ieškovu ar jo nurodytu asmeniu dėl žemės sklypo pardavimo yra savanoriški ir visiškai atitinka CK 6.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą savanoriško įsipareigojimo sudaryti sutartį sampratą, o atsakovei pažeidus įsipareigojimą notarine tvarka sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su pirkėju (ieškovu), nustatyta jo teisė pažeistas teises ginti teisme, reikalaujant įpareigoti atsakovę su ieškovu sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį (sutarties 3.23 punktas).

35. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad šalių sudaryta taikos sutartis visiškai atitinka ikisutartinių santykių etape sudaromos preliminariosios sutarties turinį ir esmę, todėl teismai privalėjo ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) taikos sutarties 3.23 punkto sąlygą dėl ieškovo teisės reikšti reikalavimą sudaryti sutartį pripažinti niekine, negaliojančia ir netenkinti ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo sudaryti sutartį.

36. CK 6.165 straipsnio 1 dalis nustato, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl preliminariosios sutarties (CK 6.165 straipsnis) sąvokos, yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zODIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-382/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-382/2006">3K-P-382/2006</a>).

37. Ne kiekvienas įsipareigojimas ateityje sudaryti sutartį gali būti kvalifikuojamas kaip preliminarioji sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje preliminarioji sutartis apibrėžiama kaip organizacinė sutartis, kuria šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-474/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-474/2008">3K-3-474/2008</a>; kt.). Atribodamas pagrindinę ir preliminariąją sutartis kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad preliminarioji sutartis yra organizacinė, jos objektas yra būsima pagrindinė sutartis. Tuo tarpu pagrindinės sutarties bruožai yra tokie: šalys patenkina savo poreikius; egzistuoja objektas – turtinė ar kitokio pobūdžio vertybė, dėl kurios sudaroma sutartis; šalys arba viena iš jų visada turi subjektinę teisę į objektą arba ši teisė sukuriama fikcijos (ateities vizijos) būdu. Pagal preliminariąją sutartį atsiranda prievolė sudaryti sutartį, o pagal pagrindinę sutartį – teisės ar pareigos dėl sutarties objekto.

38. Kai šalys sudaro pagrindinę sutartį, tarp jų susiklosto sutartiniai santykiai. Esant sutartiniams santykiams dėl tam tikrų aplinkybių šalys gali pradėti, tęsti ar vesti derybas (pvz., dėl sutarties sąlygų pakeitimo, jos nutraukimo ir kt.). Negali būti paneigta galimybė, kad šalys, saistomos sutartinių santykių, gali pradėti naujas derybas ir jų metu sudaryti preliminariąją sutartį. Ar sudarytoji sutartis yra pagrindinė ar preliminarioji, sprendžiama pagal tai, ar konkrečiu klausimu asmenys vykdo derybas, ar jas iš viso gali vykdyti. Jeigu dėl sutarties sudarymo šalys nevykdo derybų arba jų vykdyti negali (pvz., kai dėl sutarties sudarymo šalis savanoriškai jau įsipareigojo; dėl sutarties sudarymo tam tikromis sąlygomis jau yra sudaryta sutartis; sudaryti sutartį įpareigoja įstatymas), tai gali būti pagrindas išvadai, kad šalys sudaro pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-145/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-145/2011">3K-3-145/2011</a>).

39. Teisėjų kolegija, atmesdama atsakovės kasacinio skundo argumentus, pažymi, kad šalių sudaryta taikos sutartis turi preliminariosios sutarties požymių (elementų), nes aptaria žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties objektą, jo kainą, sudarymo terminus ir tvarką, tačiau ši sutartis nurodo, kad buvusi sudaryta preliminarioji sutartis dėl to paties žemės sklypo pasibaigė ir ši taikos sutartis yra pagrindas ją išregistruoti, o šios sutarties atsakovei nevykdant, pirkėjas ne tik turi teisę ją nutraukti, bet ir teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi, kitaip negu preliminariosios sutarties atveju, šalys susitarė ne tik dėl sutarties nutraukimo sąlygų, bet ir dėl ieškovo teisės ginti pažeistas teises teisme, reikalaujant vykdyti prievolę natūra, t. y. sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė patvirtino, kad šią teisę ieškovui pripažino ir į sutartį įrašė laisva valia (pagal taikos sutarties 6.1 punktą šalys patvirtino, kad taikos sutartis sudaryta jų laisva valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio šalys būtų priverstos sudaryti šią taikos sutartį, visos taikos sutarties sąlygos šalių buvo visiškai aptartos ir suderintos individualiai).

40. Be to, taikos sutarties pasirašymo dieną atsakovė jau valdė nuosavybės teise žemės sklypą, ji tuo metu jau buvo pateikusi prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, o po taikos sutarties pasirašymo atsakovė įvykdė sutarties 3.1, 3.5 punktuose prisiimtus įsipareigojimus ir atidalijo ginčo žemės sklypą. Taigi atsakovė vykdė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir turėjo įvykdyti likusius įsipareigojimus pagal šią sutartį, o kai jų neįvykdė, ieškovas įgijo galimybę įgyvendinti savo teisę, nustatytą sutarties 3.23 punkte, reikalauti teismo įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu atitinkamą pirkimo–pardavimo sutartį.

41. Asmens įsipareigojimo savanoriškai sudaryti sutartį, kuris prisiimtas ikisutartiniuose santykiuose preliminariąja sutartimi, ypatumas yra tas, kad įstatymas neužtikrina šio įsipareigojimo įvykdymo, jeigu per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutartis nesudaroma – pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį termino pagrindinei sutarčiai sudaryti suėjimas yra pagrindas pasibaigti prievolei sudaryti pagrindinę sutartį. Tačiau jeigu įsipareigojimas sudaryti sutartį prisiimtas ne ikisutartinių santykių, t. y. ne derybų, metu, o kaip pagrindinės sutarties nuostata, tai asmuo, kurio teisės yra pažeidžiamos dėl sutartimi nustatytos prievolės sudaryti kitą sutartį nevykdymo, gali kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynybos ir reikalauti įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-145/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-145/2011">3K-3-145/2011</a>).

42. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Tai reiškia, kad sutarties šalis įpareigoja ne vien sutarties sąlygos, bet ir įstatymų nuostatos. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, jei įvykdoma tik iš dalies, jei praleidžiamas įvykdymo terminas, pažeidžiamos kitos sutartos jos vykdymo sąlygos, bendradarbiavimo pareiga, imperatyviosios teisės normos ar bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODAtNjExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-80-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-80-611/2018">e3K-3-80-611/2018</a>, 20 punktas).

43. CK 6.156 straipsnio 2 dalyje nustatytos sutarčių sudarymo laisvės principo išimtys. Viena iš jų – asmuo gali būti įpareigojamas sudaryti sutartį, jeigu jis savanoriškai įsipareigojo sudaryti konkrečią sutartį. Taigi pagal CK 6.156 straipsnio 2 dalį asmens pareigą sudaryti tam tikrą sutartį gali nustatyti jo savanoriškas įsipareigojimas, išreikštas išankstinėje sutartyje, sudaryti kitą sutartį. CK 6.156 straipsnio 2 dalies prasme svarbu, kad sudaryti sutartį asmuo būtų įsipareigojęs savanoriškai, t. y. laisva valia, sąmoningai, niekieno neverčiamas, veikdamas savo nuožiūra, vadovaudamasis savo interesais, bet atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, tarp jų – į sutartinius santykius su kitais asmenimis.

44. Atsakovės kasacinio skundo argumentas, kad sutarties sąlyga, suteikianti teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės sudaryti sutartį teisminės gynybos, prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir sudaro teisinį pagrindą šią sąlygą pripažinti niekine ex officio, nepagrįstas, nes sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios normos nedraudžia susitarti dėl tokios sąlygos; kaip minėta, sutarčių teisę reglamentuojančios teisės normos nustato šalims teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų, ir netgi susitarti dėl įstatymu nereglamentuotų sąlygų, jei jos neprieštarauja įstatymui.

45. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisiškai pagrįstai taikė CK 6.156 straipsnio 2 dalį, nustatančią asmens pareigą sudaryti tam tikrą sutartį, kai tokia pareiga yra sulygta šalių sudarytoje pagrindinėje (taikos) sutartyje, ir sprendė įpareigoti ieškovą su atsakove sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 353 straipsnio 3 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Kasacinis teismas turėjo 10,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės UAB „Saulex“, kurios kasacinis skundas netenkintinas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Saulex“ (j. a. k. 302682983) 10,22 Eur (dešimt Eur 22 ct) valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Sigita Rudėnaitė

Vincas Verseckas