Baudžiamoji byla Nr. 2K-479/2011
Teisminio proceso Nr.1-75-1-00370-2009-5
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.4.1: 1.2.4.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Tomo Šeškausko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Š. ir jo gynėjo advokato Č. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nuosprendis ir K. Š. veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalies į BK 135 straipsnio 1 dalį. Pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį nuteistajam paskirta bausmė - viešieji darbai vieneriems metams, nustatant 240 valandų viešųjų darbų atlikimo laiką bei įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Iš nuteistojo K. Š. priteistas nukentėjusiajam T. B. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti padidintas iki 30 000 (trisdešimties tūkstančių) Lt.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nuosprendžiu K. Š. buvo nuteistas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį šios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.
Priteista iš nuteistojo K. Š. nukentėjusiajam T. B. 92 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2692 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą,
n u s t a t ė:
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu K. Š. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2009 m. rugpjūčio 29 d. apie 00.30 val., Pakruojo rajone, Klovainių miestelyje, prie kultūros namų, suduodamas T. B. ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu į kairiojo šono sritį, padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį blužnies plyšimu su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje.
Pirmosios instancijos teismas K. Š. veiką kvalifikavo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, padaręs išvadą, kad nuteistasis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą dėl neatsargumo.
Kasaciniu skundu nuteistasis K. Š. ir jo gynėjas advokatas Č. P. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendį ir palikti galioti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nuosprendį.
Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų ir neteisingai kvalifikavo K. Š. veiksmus.
Kasaciniame skunde pažymima, kad teismų nuosprendžiai iš esmės skiriasi ne tik faktinių aplinkybių aiškinimu, bet ir teisine kvalifikacija, t. y. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. Š. nuteistas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu – pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant tinkamai atriboti šias nusikalstamas veikas, būtina teisingai nustatyti kaltės formą. Nustatant kaltės formą ir rūšį, būtina įvertinti visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. atsižvelgti į nusikaltimo padarymo būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis. Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismas to nepadarė, išvadas apie nuteistojo kaltės turinį grindė tik spėjimais ir prielaidomis, todėl neteisingai kvalifikavo veiką. Taip teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas ir BPK 44 straipsnyje įtvirtintą nešališkumo principą. Be to, kasaciniame skunde nurodoma, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.
Pasak kasatorių, teismas, nustatydamas, kad nukentėjusiajam buvo suduota ne plaštaka, o kumščiu, šios išvados motyvuotai nepagrindė. Tuo tarpu ekspertas H. D. nebuvo tuo įsitikinęs, apklausiamas 2009 m. gruodžio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog tik tikėtina, kad smūgis galėjo būti suduotas kumščiu ar spiriant koja. Nukentėjusiojo T. B. parodymai, kad smūgis buvo labai stiprus ir suduotas kumščiu, yra paneigti jo paties parodymais, duotais papildomų apklausų metu - 2009 m. spalio 9 d. bei 2009 m. rugsėjo 4 d. protokoluose užfiksuota, kad jis supratęs ir pamatęs, kad jam „ranka smūgiavo į šoną.“ Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į nukentėjusiojo teisme duotus parodymus bei specialisto išvadoje Nr. 1263/09(04) nurodytus faktus apie smūgio sudavimo aplinkybes, cituojami su tuo susiję nukentėjusiojo motinos V. B. parodymai. Kasatoriai teigia, kad nukentėjusysis nesureikšmino jam suduoto smūgio, nes šis buvo nestiprus. Be to, liudytojas A. N. nurodė matęs, kad smūgis buvo suduotas rankos plaštakos viršutine dalimi, nesmarkiai, kvailiojant bei pajuokaujant, ir kad po smūgio K. Š. ir T. B. draugiškai apsikabinę grįžo į šokių salę (2009 m. spalio 2 d. liudytojo apklausos protokolas). Kasatoriai atkreipia dėmesį į liudytojų I. T., M. N., A. P. paaiškinimus apie jaunimo įpročius pasisveikinant pasikumščiuoti, o esą ir pats nukentėjusysis neneigė matęs jaunimą taip darant. Pasak kasatorių, ištirtos aplinkybės patvirtina nuteistojo K. Š. parodymus apie tai, kad jis nestipriai sudavęs nukentėjusiajam plaštaka, tai daręs ne tyčia, o juokaudamas, nenorėdamas jo sužaloti ir negalvodamas, kad gali kilti kokių nors padarinių. Kasatoriai laiko abejotinomis apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl nuteistojo tyčios ir paskatų sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, apie tai sprendžiant iš jųdviejų pokalbio, kurio metu K. Š. esą pasakęs nukentėjusiajam, jog, jei šis dar kartą pasiūlys alaus, tai gaus „į snukį“. Teismas šiuo atveju neatsižvelgė į faktinių aplinkybių visumą. Byloje neužfiksuota, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo vyko konfliktas (to niekas nepatvirtino), todėl nelogiška ir niekuo nepagrįsta teismo išvada, jog smūgio sudavimas buvo K. Š. atsakas į nukentėjusiojo pasiūlymą alaus. Juolab, kad nuteistasis ir nukentėjusysis – buvę klasės draugai, jų tarpusavio santykiai normalūs. Sužaloti nukentėjusįjį K. Š. neturėjęs jokių vidinių paskatų ir tikslo. Taigi, kaltės turinį atskleidžiančių aplinkybių, rodančių tyčią, šioje veikoje nebuvo.
Kasaciniame skunde tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuteistąjį pripažino sportininku, nes jis tik lankė mokykloje sporto (bokso užsiėmimo) būrelį. Be to, boksuojantis yra leidžiama suduoti smūgius į šoną, pilvą, ir tai nesukelia jokių sunkių sužalojimų. Ekspertas H. D. patvirtino, kad kapsulė blužnyje neapsaugota, greitai plyšta ir nereikia labai stipraus smūgio norint ją pažeisti, o nagrinėjamu atveju joks kitas šalimais esantis organas, nukentėjusiajam suduodant smūgį, nebuvo sužalotas, jokių odos pažeidimų, kraujosruvų nebuvo nustatyta. Kasatorių manymu, tai įrodo faktą, kad smūgis buvo nestiprus ir suduotas plaštaka, todėl abejotina, ar toks smūgis buvo susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Nepaneigta, jog nukentėjusiojo blužnis dar iki patirtos traumos nebuvo visiškai sveika, neįvertinta ir neatsakyta į klausimą, ar neturėjo įtakos tai, kad nukentėjusysis prieš įvykį gėrė alkoholio. Kyla abejonių, ar sužalojimo sunkumo nelėmė kiti veiksniai – nukentėjusiojo pargriuvimas, smūgis kamuoliu į pilvą.
Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo pobūdį ir tvirtinama, kad nuteistasis nesuprato veikos pavojingumo, nenorėjo ir nesuvokė, kad gali sukelti realų pavojų nukentėjusiojo sveikatai, negalėjo numatyti ir nesitikėjo galimų padarinių (kokių kilo), be to, nepastebėjęs, kad nukentėjusiajam skaudėtų ar kitaip būtų nepatogu, t. y. nežinojo, kad kažkaip sutrikdė sveikatą ir negalėjo užkirsti kelio padariniams atsirasti. Pats nukentėjusysis nesakė, kad jaučia skausmą, o likdamas šokiuose, gerdamas alų, galėjo pabloginti savo sveikatos būklę taip, kad dėl to reikėjo pašalinti blužnį.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat veikos perkvalifikavimo motyvai. Teismas taip pat nesilaikė Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 16 d. nutarimo nuostatų, kad teismo galutinis procesinis sprendimas turi būti aiškus ir suprantamas ne tik byloje dalyvaujantiems, bet ir kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašytas pažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą". 3.1.8 punkto reikalavimus, nes ne tik nepaneigtos visos abejonės, bet jų kilo dar daugiau.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad yra visos sąlygos ir pagrindai išvadai, jog K. Š. T. B. sveikatos sutrikdymą padarė dėl neatsargumo, t. y. elgdamasis nusikalstamai nerūpestingai. Tai nereiškia, jog tokiu atveju kaltininkas apskritai nesuvokia, ką daro. Jis faktiškai suvokia savo poelgį, bet ne visas reikšmingas daromos veikos aplinkybes, t. y. ne pavojingumą, rizikingą pobūdį ir padarinius. K. Š. teigia norėjęs, kad nukentėjusysis atkreiptų į jį dėmesį ir tai priimtų kaip savotišką ritualą, kuriuo išreiškiamas draugiškumas, savotiškas pasisveikinimas, palankumas tam žmogui. Bylos aplinkybės, liudytojų parodymai apie jas, nukentėjusiojo ir nuteistojo tarpusavio santykiai prieš įvykį ir po jo įrodo, kad tik dėl neatsargumo K. Š. galėjęs sunkiai sužaloti T. B., klaidingai suvokdamas daromą veiką.
Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir nurodoma, kad ją vertinant reikia atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio nuostatas, susiformavusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacinis biuletenis Teismų praktika 29, 440 p.). Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis T. B. mokosi aukštojoje mokykloje, jam nėra nustatyto neįgalumo, nepateikti jokie reikšmingi duomenys apie nukentėjusiojo dažnus sirgimus, operacijų reikalingumą ir kainą, sunkią jo tėvų padėtį ir pan. Dėl to nebuvo teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl 5000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Nenustatęs jokių naujų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas negalėjo padidinti priteistinos neturtinės žalos, nes vien veikos perkvalifikavimas žalos perskaičiavimo nenulemia. Bet kuriuo atveju nukentėjusiojo patirti sužalojimai ir išgyvenimai vienodi, todėl padidindamas neturtinės žalos dydį iki 30 000 Lt apeliacinės instancijos teismas iš esmės siekė ne atlyginti neturtinę žalą, o nubausti nuteistąjį. Be to, kasatoriai nurodo, kad K. Š. gyvena vienas, jo pajamos – moksleivio stipendija ir maitintojo netekimo pašalpa, būdamas našlaitis net ir per 20 metų nesugebėtų atlyginti tokio dydžio žalos.
Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė prašo nuteistojo ir jo gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Prokurorės manymu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad K. Š. padarė BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. B. sveikatą ne dėl neatsargumo, o veikdamas tyčia. Nagrinėjamu atveju atsakomybė kyla už faktiškai padarytą žalą, nes K. Š. veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiais padariniais. Nusikalstama veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnį, jeigu nustatoma, kad kaltininkas, suduodamas smūgį nukentėjusiajam, suvokė tokio savo veiksmo pavojingumą, numatė, kad dėl to nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, tačiau buvo abejingas tokios veikos galimiems padariniams, o nukentėjusysis dėl tiesioginių smūgio padarinių patiria sužalojimų ir dėl to sunkiai sutrikdoma jo sveikata.
Prokurorė pažymi, kad specialisto išvadose nurodyta, jog nukentėjusiajam T. B. blužnies plyšimas su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje padarytas kietu buku daiktu, galbūt nuo vieno trauminio poveikio į pilvo sritį, aplinkybėse nurodytu laiku, labiau tikėtina – nuo tiesioginio trauminio poveikio, o ne griuviminės ar kritiminės traumos. Padarytas sužalojimas pavojingas nukentėjusiojo gyvybei, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Pagrįsta teismo išvada, kad vienas stiprus smūgis kumščiu į pilvą, kuriame yra gyvybiškai svarbių žmogaus organų, gali būti pripažintas dėsninga kilusio sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. Byloje nenustatyta, jog tarp suduoto smūgio ir sunkaus sveikatos sutrikdymo būtų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, turintis lemiamą įtaką šiems padariniams atsirasti. Kasatorius, būdamas sportininkas, lankydamas kovinės sporto šakos – bokso užsiėmimus, sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į pilvą, dėl to plyšo nukentėjusiojo blužnis. Baudžiamosios bylos duomenys rodo, kad nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl neatsargumo (BK 137 straipsnis, 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl kasatoriaus tikslo ir motyvo sužaloti nukentėjusįjį, pagrįstai vertino to vakaro įvykio seką, nukentėjusiojo ir nuteistojo konfliktą iki smūgio sudavimo.
Prokurorės manymu, apeliacinės instancijos teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai byloje gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl, priešingai nei teigia kasatoriai, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos bei BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Kasatoriai nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, įrodymus vertino subjektyviai. BPK 58 straipsnyje išvardytos aplinkybės, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą, tačiau nė vienos iš šių aplinkybių kasaciniame skunde nenurodyta, byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėję apeliacinės instancijos teismo teisėjai būtų buvę šališki, neobjektyvūs ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas.
Atsiliepime nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio yra teisingas. K. Š. padaryta nusikalstama veika iš neatsargaus perkvalifikuota į tyčinį nusikaltimą. Neteisėtais K. Š. veiksmais nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jam buvo pašalintas svarbus organas – blužnis. Be to, kaip nurodė nukentėjusysis, dėl sumušimo jis labai išgyveno dvasiškai, nes žlugo jo svajonė mokytis pasieniečių mokykloje, kur mokslas būtų buvęs nemokamas. Dabar jis mokosi Lietuvos žemės ūkio universitete, moka už mokslą, tėvams jį išlaikyti labai sunku. Be to, nukentėjusiajam reikalinga plastinė operacija. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgė į padarinius, nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, įvertino bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Taigi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, taikytos tinkamai.
Atsiliepime nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. B. prašo kasacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
T. B. nurodo, kad nuteistojo elgesys, kuris nulėmė jo sveikatą ir likimą skaudžia kryptimi, turi būti teisingai įvertintas. K. Š. elgdavosi chuliganiškai, dažnai dalyvaudavo muštynėse (tai patvirtina Pakruojo policijos komisariato ir Pakruojo pirminio sveikatos priežiūros centro dokumentai). Nukentėjusysis pažymi, kad jam buvo pašalinta blužnis, jis prarado didžiausią vertybę – sveikatą, kurios neįmanoma atkurti (gydytojams skubiai nesuteikus pagalbos, po tokios traumos žmogus miršta). Pasak T. B., jis kentėjo didelį fizinį skausmą, kelis mėnesius prieš ir po operacijos patyrė didžiulę psichinę traumą, kuri kamuoja iki šiol. Nukentėjusiojo teigimu, dėl nepataisomo sveikatos sužalojimo jis prarado gyvenimo džiaugsmą, optimizmą, kamuoja didžiulis sukrėtimas, vargina nervinė įtampa, nuolatinė baimė, jaučiasi sugniuždytas ir nelaimingas. Šie išgyvenimai susiję su sveikatos, gyvenimo kokybės pablogėjimu, neigiamais padariniais ateityje. Nukentėjusysis nurodo, kad iki sužalojimo buvo sveikas ir stiprus, nesirgo jokiomis ligomis. Tai, kad po traumos nukentėjusysis pradėjo dažnai sirgti, kad patirtas stresas sukėlė psoriazę, liudija įrašai Pakruojo pirminės sveikatos priežiūros centro asmens ambulatorinėje kortelėje. Be to, sužalojimų padariniai gali lemti kraujotakos sutrikimus, imuniteto susilpnėjimą, nes be blužnies būna dažnesnės infekcinės ligos (teisiamojo posėdžio metu apie tai nurodė ir ekspertas H. D.). Nukentėjusysis teigia praradęs galimybę bendrauti su draugais, nes dėl didžiulio kūną bjaurojančio rando jaučiasi nejaukiai, pažemintas, kamuoja įkyrios mintys apie nevisavertiškumą. Taip pat nukentėjusysis nurodo, kad ateityje reikės plastinės operacijos (rando pašalinimui), kuri sukels fizinį skausmą, nepatogumų, pareikalaus nemažai laiko bei išlaidų. Viso to nebūtų, jei ne K. Š. jam padarytas sunkus kūno sužalojimas. Pasak nukentėjusiojo, jis turėjo svajonę įstoti į pasieniečių mokyklą, tuo tikslu kelerius metus treniravosi, 2009 m. tikrinosi sveikatos būklę Vilniuje ir Centrinės medicinos ekspertizės komisijos buvo atrinktas kaip tinkamas pretendentas; po to išlaikė fizinio pasirengimo ir ištvermės testus Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) rinktinėje, buvo priimtas mokytis pasieniečių mokykloje (tai patvirtina 2010 m. balandžio 20 d. specializuotos medicininės ekspertizės pažyma Nr. 40–95). Nukentėjusysis nurodo, kad po sužalojimo buvo priverstas dėl sveikatos būklės parašyti prašymą išbraukti jį iš įstojusiųjų mokytis sąrašų, taip prarado galimybę ne tik mokytis ten, kur norėjo, bet ir gauti valstybės finansuojamą vietą ir stipendiją kitoje mokymo įstaigoje (išskyrus pasieniečių mokyklą) ir šiuo metu priverstas mokėti už mokslą A. S. (buvusiame Lietuvos žemės ūkio) universitete (tai įrodo pažymos iš universiteto).
Nukentėjusysis T. B. mano, kad jam priteisto neturtinės žalos atlyginimo sumažinti nėra pagrindo. Priešingai, patirta žala dėl nuteistojo padarytos veikos turėtų būti įvertinta dar didesne pinigų suma. Pasak T. B., neturtinė žala sudarytų 100 000 Lt.
Nukentėjusysis įsitikinęs, kad K. Š. veika atitinka BK 135 straipsnio pirmoje dalyje numatyto nusikaltimo požymius, nes jis, tyčia suduodamas stiprų smūgį nukentėjusiajam, suprato savo veiksmo pavojingumą, tačiau buvo abejingas galimiems padariniams, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus. Tiesioginis priežastinis ryšys tarp K. Š. veikos ir kilusių padarinių yra motyvuotai nustatytas.
Atsiliepime nurodoma, kad kasatorių teiginiai dėl BPK 20 straipsnio, teismo nešališkumo principo pažeidimų yra nepagrįsti. Nuteistasis taip pat neteisingai teigia, kad smūgis buvo nestiprus, nes po jo jis pajuto didelį skausmą (ir niekada to neneigęs). Tai patvirtina pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Pasak nukentėjusiojo, nuteistojo K. Š. teiginys, kad jis ir nukentėjusysis apsikabinę grįžo į šokių salę, neatitinka tikrovės, nes iš tiesų jis į salę grįžo vienas. Nukentėjusysis pažymi, kad nuteistasis ir liudytojas A. N. yra draugai, todėl nurodydami šią aplinkybę jie sako netiesą. Kasaciniame skunde minimi kažkokie ritualai pasisveikinant suduoti ir taip išreikšti savo draugiškumą yra tik K. Š. samprotavimai, neatitinkantys protingumo kriterijaus. Nukentėjusiojo nuomone, normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, kad, suduodamas smūgį kitam žmogui į pilvo sritį, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Nuteistasis, būdamas suaugęs, sportininkas (lankantis bokso treniruotes), smūgiuodamas iš už nugaros į kairę pilvo pusę, kur yra gyvybei svarbus organas, negalėjo nesuprasti, kad taip kelia pavojų.
Kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) konstatuoja, kad kasacinis skundas nepagrįstas.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais
Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad K. Š. tyčią padarant nukentėjusiajam T. B. sunkų sveikatos sutrikdymą apeliacinės instancijos teismas konstatavo pažeisdamas BPK 20 straipsnio 3, 4 dalis bei 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Iš tiesų apeliacinės instancijos teismas išvadas apie tai grindė byloje teisėtais būdais gautais ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kuriais remdamasis nustatė reikšmingas aplinkybes, atskleidžiančias kaltininko tyčios turinį, todėl BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės atitinka įrodymų turinį, o įrodymų vertinimas atliktas taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde keliamos abejonės ir dėl faktinių aplinkybių, sudarančių nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, nustatymo, t.y. padarytos veikos būdo (smūgio sudavimo), veikos priežastinio ryšio su kilusiais padariniais (tiesioginės sunkaus sveikatos sutrikdymo priežasties). Tačiau šios aplinkybės pripažintos įrodytomis ne tik apeliacinės instancijos teismo (kuris jas motyvuotai, remdamasis įrodymais, dar kartą konstatavo), bet ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kurį kasatoriai prašo palikti nepakeistą (t.y. kasacine tvarka neskundžia, dėl jo nebuvo paduotas ir apeliacinis skundas). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą (dėl veikos perkvalifikavimo iš neatsargios į tyčinę), pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatavęs, kad šio teismo išvados dėl nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių – kaltės formos – neatitinka bylos aplinkybių. Iš naujo jas vertindamas apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia kasatoriai, vertino visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, jomis pagrindė K. Š. kaltės klausimo išsprendimą. Nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nurodė išsamius motyvus, kodėl padarė išvadą, jog K. Š. veika yra tyčinė, kodėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai konstatavo, kad jis, suduodamas kumščiu nukentėjusiajam į šono sritį ir taip sukeldamas šiam sunkų sveikatos sutrikdymą, tokią veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo). Taigi kasatorių skundžiamame teismo nuosprendyje argumentuotai, įvertinus įrodymų visumą, paneigti jų skunde nurodyti teiginiai dėl K. Š. veikos, kaip neatsargios, vertinimo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK reikalavimų, keliamų nuosprendžio turiniui (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalis). Tai, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas ir priimtas sprendimas yra nepalankūs kasatoriui (nuteistajam K. Š.), nereiškia jo teisių apsaugos pagrindų (BPK 44 straipsnis) pažeidimo.
Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo
BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už tyčinį žmogaus sveikatos sutrikdymą. Byloje nustatyta ir teismų sprendimuose nurodyta, kad K. Š., suduodamas T. B. ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu į kairiojo šono sritį, sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, kuriam dėl suduoto smūgio įvyko blužnies plyšimas su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad K. Š. taip veikdamas, t.y. suduodamas pakankamai stiprų smūgį į žmogaus kūno vietą, kur yra gyvybiškai svarbūs organai, sukėlė ne atsitiktinius, o dėsningus padarinius, jų galimą atsiradimą pagal bylos aplinkybes numatė. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad K. Š. nusikalstama veika – tyčinė, todėl kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip teisiškai vertinti teismo nuosprendyje nurodytų faktinių veikos aplinkybių ir konstatuoja, kad K. Š. veika pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.
Dėl neturtinės žalos
Kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl neturtinės žalos dydžio, – nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikavęs K. Š. nusikalstamą veiką į tyčinę bei pripažinęs, kad šis padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti, ją padidindamas iki 30 000 Lt. Pasak kasatorių, nuskalstamos veikos perkvalifikavimas negali lemti neturtinės žalos dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos sunkumas, pavojingumo laipsnis (didesnis), veiką padariusio asmens kaltės forma (tyčia) yra kriterijai, turintys reikšmę žalos dydžio nustatymui (CK 6. 250 straipsnio 2 dalis), todėl neigti jų svarbą nepagrįsta. Itin reikšmingas kriterijus yra nusikaltimo padariniai. Apeliacinės instancijos teismas juos taip pat vertino. Nustatyta, kad dėl K. Š. padaryto nusikaltimo T. B., būdamas jauno amžiaus, buvo sunkiai sužalotas, jam pašalintas svarbus organas – blužnis, o tai reiškia negrįžtamą sveikatos pakenkimą bei neigiamas pasekmes ateityje – galimus kraujodaros sutrikimus, imuniteto susilpnėjimą, dažnesnes infekcines ligas (apie tokias pasekmes sveikatai nurodoma ir nukentėjusiojo atsiliepime į kasacinį skundą bei prie jo pridėtuose dokumentuose). Nustatyta, kad nukentėjusysis T. B., be fizinio skausmo, neigiamų fizinių padarinių sveikatai, patyrė ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą bei išgyvenimus dėl patirtų padarinių neigiamos įtakos pasirinktai profesijai, gyvenimo kokybei ateityje. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl nuteistojo K. Š. skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su turtine jo padėtimi. Taigi apeliacinės instancijos teismas vertino visas bylos aplinkybes ir, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepažeidė CK 6.250, 6.282 straipsniuose įtvirtintų nuostatų. Teismo nustatytas neturtinės žalos dydis neprieštarauja ir teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K - 227/2011, 2K - 209/2011). Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokių išvadų nei skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, jis pripažintinas teisėtu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo K. Š. ir jo gynėjo advokato Č. P. kasacinį skundą.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Tomas Šeškauskas
Dalia Bajerčiūtė
