(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 22 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Silvana Girdenienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., Valstybės įmonei „Turto bankui“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
pateiktu pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. S. mirties 2023 m. balandžio 23 d., jo palikimą priėmė sūnus A. S., pradėjęs faktiškai valdyti turtą.
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas J. S., būdamas našliu bei gyvenęs (duomenys neskelbtini). Jis, pareiškėjas, kaip pirmos eilės įpėdinis į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes gyvena užsienyje – (duomenys neskelbtini), tačiau savo tėvo palikimą priėmė kitu būdu, t. y. faktiškai pradėjęs valdyti tėvo turtą, atlikdamas kitus aktyvius veiksmus. Pareiškėjas į Lietuvą buvo atvykęs palaidoti tėvo kartu su broliu A. S.. Po laidotuvių jis pasiėmė tam tikrus likusius tėvo asmeninius, buities, daiktus, įrankius, aptvarkė sodybos teritoriją. Taip pat paprašė savo pažįstamo (draugo) V. Z., gyvenančio (duomenys neskelbtini), papildomai aptvarkyti ir prižiūrėti aplinką bei sodybą, kurioje niekas negyveno. Vėliau jis (pareiškėjas) iš V. Z. sužinojo, jog tėvas turėjo skolų, nes V. Z. priėmė korespondenciją skirtą tėvui. Apie 2024 m. spalio mėnesį pareiškėjas vėl atvyko į Lietuvą, ir siekdamas tiksliai išsiaiškinti situaciją dėl tėvo skolų, suteikė V. Z. notarinį įgaliojimą. Taip pat buvo atvykęs ir jo brolis A. S., kuris pateikė notarinį pareiškimą, jog atsisako nuo tėvo palikimo, o jis (pareiškėjas) pateikė notarui prašymą, jog suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui nebūtų išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, patvirtinantis, jog palikimą priėmė valstybė.
Pareiškėjas nurodo, kad jo draugui V. Z. išsiaiškinus dėl tėvo skolų, pastarasis jo pavedimu, veikdamas pagal įgaliojimą, padengė visus vykdytus išieškojimus tėvo atžvilgiu. Todėl laiko, jog jis priėmė savo tėvo J. S. palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti, po jo mirties, t. y. jo konkliudentinių veiksmų visuma rodo, jog atliko aktyvius veiksmus – savo tėvo turtą, skolas perėmė ir valdo kaip savo.
Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą bei nurodė, kad sutinka su brolio A. S. pareiškimu dėl jų tėvo J. S. palikimo priėmimo fakto nustatymo. Į palikimą nepretenduoja, jo atsisakęs, jokio ginčo dėl palikimo nėra. Prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą ir prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo J. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo patenkinimui.
k o n s t a t u o j a :
Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis po savo tėvo mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, paaiškinimai pareiškime.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo A. S. ir suinteresuoto asmens A. S. tėvas J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). J. S. mirė būdamas našliu, jo vaikai: pareiškėjas A. S., suinteresuotas asmuo A. S. bei A. S., miręs (duomenys neskelbtini).
Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu patvirtinama, kad pareiškėjo A. S. tėvui J. S. nuosavybės teise priklausė nekilnojamas turtas: gyvenamasis namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti statiniai, esantys adresu – (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2014-10-02 Apylinkės seniūnijos pažymėjimas Nr. GPR3-74(1.18), įrašas galioja nuo 2014 m. spalio 17 d. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro duomenimis, mirus J. S. dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo su prašymu kreipėsi valstybės įmonė Turto bankas bei prašymo pagrindu Testamentų registre registruotas mirusiojo J. S. palikimo priėmimo faktas, palikimą priėmęs asmuo – Lietuvos Respublika. Valstybės įmonės Turto banko 2025 m. sausio mėn. (be tikslesnės datos) rašte Nr. (16.6 Mr) SK4- Dėl turto paveldėjimo nurodyta, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar nėra išduotas. Varėnos rajono 2-ojo notaro biuro notarė Laima Muzikevičiūtė priėmė sprendimą atidėti liudijimo išdavimą iki kol bus susisiekta su mirusiojo įstatyminiais įpėdiniais.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad pareiškėjas A. S. po savo tėvo J. S. mirties jam priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti, naudotis turtu kaip savo turtu. Pareiškėjas A. S. yra mirusio jo tėvo J. S. likusio turto įpėdinis pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio l dalies l punktas). Pareiškėjas kaip palikėjo įpėdinis pagal įstatymą, pradėjo J. S. turtą valdyti faktiškai iškart po jo mirties.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001).
Bylos duomenimis patvirtinama, kad po palikėjo J. S. mirties visą turtą, t. y. nekilnojamąjį turtą bei kitą asmeninį turtą: buities daiktus, įrankius, priėmė pareiškėjas A. S.. Po palikėjo J. S. mirties pareiškėjas A. S. aptvarkė sodybos teritoriją bei paprašė savo draugo V. Z., gyvenančio tame pačiame (duomenys neskelbtini), papildomai aptvarkyti ir prižiūrėti aplinką bei sodybą, kurioje niekas negyveno. Vėliau iš V. Z. sužinojęs, kad tėvas turėjo skolų, jis padengė visus vykdytus išieškojimus tėvo atžvilgiu, tai patvirtina pateikti antstolių patvarkymai. Po palikėjo J. S. mirties, pareiškėjas kartu su broliu A. S. iš karto grįžo į Lietuvą palaidoti tėvo ir tai rodo, jog pareiškėjas siekė ir įgijo į palikėjo turtą nuosavybės teises. Pareiškėjo brolis, suinteresuotas asmuo šioje byloje pareiškimu Varėnos 2-ajam notarų biurui pareiškė, kad mirus tėvui J. S. jis palikimo nepriėmė ir nevaldo, į jį jokių pretenzijų neturi, tai jis patvirtino ir atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą.
CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų, paaiškinimų pareiškime, yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad pareiškėjas priėmė palikimą po tėvo J. S. mirties faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Jis rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. Pareiškėjo aktyvūs veiksmai – naudojimasis tėvo turtu, jo turto priežiūra, tėvo skolų sumokėjimas, patvirtina, kad A. S. priėmė J. S. palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po J. S. mirties likusį palikimą priėmė jo sūnus A. S.. Prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjui. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta, atitinkamai tenkinamas prašymas, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose Varėnoje.
Teisėja Silvana Girdenienė
