Nr. DOK-6064
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15081-2019-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2021 m. lapkričio 25 d. paduotu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakove Vilniaus miesto savivaldybės administracija padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. L. N. ir I. N. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo. Kasacija byloje grindžiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-6064
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15081-2019-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2021 m. lapkričio 25 d. paduotu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakove Vilniaus miesto savivaldybės administracija padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. L. N. ir I. N. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo. Kasacija byloje grindžiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai, taikydami negatorinio ieškinio instituto taisykles, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes netinkamai vertindami įrodymus nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė savo veiksmų teisėtumo, nors byloje pakako įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškovų atžvilgiu veikė teisėtai. Be to, Vilniaus apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygų teisinį reguliavimą. Teismas netinkamai kvalifikavo Prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygose ieškovų prisiimtą pareigą patiems išsikelti jų sklype esantį kelią. Ieškovams pagal jų prašymą išduotos Susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygos Nr. 5838, kurios laikytinos vienašaliu sandoriu, todėl keltinas klausimas, ar asmenys, nenuginčiję vienašalio sandorio, gali reikalauti, kad už juos tą sandorį įvykdytų kitas asmuo – šiuo atveju atsakovė.
Atrankos kolegija, susipažinusi su atsakovės kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas. Šiuo atveju kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Atrankos kolegija taip pat pažymi, kad atsakovė už kasacinį skundą nėra sumokėjusi žyminio mokesčio. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik tais atvejais, kai jie, siekdami apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, pareiškia ieškinį ar paduoda pareiškimą, t. y. kai jie veikia kaip ieškovai ar pareiškėjai. Nurodyti subjektai, kurie viešojo, valstybės arba savivaldybės intereso gynimo pagrindu buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinius, pareiškimus ir priešieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir už kasacinius skundus, tačiau tik tais atvejais, kai jie kasacine tvarka skundžia teismo procesinį sprendimą dėl jų pareikšto ieškinio, pareiškimo ar priešieškinio išsprendimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis). Jeigu prokuroras, valstybė, savivaldybė (ar atitinkama jų institucija) ar kitas asmuo byloje yra atsakovu, nepareiškusiu priešpriešinių reikalavimų, ar trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų, tai skųsdami teismo procesinį sprendimą šie subjektai turi mokėti žyminį mokestį bendrais pagrindais. Nagrinėjamu atveju atsakovė negali remtis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nes ji pateikė kasacinį skundą byloje, kurioje buvo atsakovė ir nereiškė priešpriešinių reikalavimų, taigi jos kasacinį skundą yra pagrindas atsisakyti priimti ir CPK 350 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.
Atsisakius priimti kasacinį skundą prašymas sustabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą nesprendžiamas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovės kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Artūras Driukas
Egidija Tamošiūnienė
