Dėl antstolio veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstoliui Leonui Jankauskui, A. M. (A. M

Civilinė byla Nr. 3K-3-216/2013

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00303-2011-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 129.19.3; 129.21

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. (V. A.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą dėl antstolio veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstoliui Leonui Jankauskui, A. M. (A. M.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas klausimas dėl prisijungimo prie išieškojimo vykdymo procese teisėtumo.

Pareiškėjas (išieškotojas) V. A. prašė teismo pripažinti neteisėtu suinteresuoto asmens antstolio L. Jankausko neveikimą, neteikiant išieškotojui informacijos vykdomojoje byloje Nr. 0053/10/00161/1, pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0053/10/00161/1, prašant įmokėti 14 134,06 Lt skirtumą perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos, prie vykdomosios bylos neprisijungus kitiems asmenims, įpareigoti antstolį L. Jankauską surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos turto perdavimo išieškotojui V. A. aktą ir pateikti jį tvirtinti teismui.

Visagino miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 23 d. išdavė vykdomąjį dokumentą dėl 25 896 Lt baudos išieškojimo iš A. M. pareiškėjui. Vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti antstolio L. Jankausko kontoros Visagino skyriui. 2010 m. spalio 18 d. pareiškėjas gavo antstolio L. Jankausko 2010 m. spalio 5 d. patvarkymą dėl skolininko buto (duomenys neskelbtini) neįvykusių varžytynių ir siūlymą perimti neparduotą iš varžytynių turtą. Pareiškėjas atsisakė paimti neparduotą iš pirmųjų varžytynių turtą. 2010 m. gruodžio 7 d. pareiškėjas gavo antstolio L. Jankausko 2010 m. lapkričio 30 d. patvarkymą dėl neįvykusių varžytynių ir siūlymą paimti neparduotą iš varžytynių turtą. Pareiškėjas informavo antstolį, kad paims neparduotą iš antrųjų varžytynių turtą. 2010 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas gavo antstolio L. Jankausko pranešimą, kad iki 2010 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas turi įmokėti 14 134,06 Lt skirtumą perduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančios lėšų sumos. Pareiškėjo manymu, antstolio veiksmai yra neteisėti, nes kitų A. M. kreditorių prisijungimas prie išieškojimo buvo neteisėtas. Išieškojimą iš skolininko A. M. turto AB „Swedbank“ naudai vykdė antstolis S. O. Grašis. Antstoliui S. O. Grašiui nepardavus buto (duomenys neskelbtini) iš antrųjų varžytynių ir bankui atsisakius paimti turtą, šis buvo grąžintas skolininkui. Iš šio turto antstoliui S. O. Grašiui pakartotinai vykdyti išieškojimą buvo galima tik praėjus vieneriems metams. Be to, antstolio S. O. Grašio žinioje esanti vykdomoji byla buvo užbaigta, vykdomąjį dokumentą išsiuntus į skolininko darbovietę.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys AB „Swedbank“ ir UAB „Visagino būstas“ turėjo vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš to paties skolininko A. M. skirtingose bylose. Pirmasis išieškojimą pradėjo vykdyti antstolis S. O. Grašys pagal AB „Swedbank“ ir UAB „Visagino būstas“ vykdomuosius dokumentus. 2009 m. gruodžio 14 d. antstolio S. O. Grašio Turto arešto aktu Nr. 0209007766 buvo areštuotas skolininkui priklausantis butas (duomenys neskelbtini). Neįvykus pirmosioms skolininko buto varžytynėms, 2010 m. liepos 26 d. buvo paskelbtos antrosios varžytynės, kurios, nedalyvavus nė vienam pirkėjui, antstolio S. O. Grašio patvarkymu paskelbtos neįvykusiomis. 2010 m. liepos 26 d. išieškotojams AB „Swedbank“ ir UAB „Visagino būstas“ buvo išsiųstas antstolio pasiūlymas dėl turto perėmimo, siūlant paimti antrosiose varžytynėse neparduotą skolininkui priklausantį turtą. Sutikimo perimti iš antrųjų varžytynių neparduotą skolininko butą išieškotojai nepateikė, todėl butas grąžintas skolininkui, o areštas šiam turtui panaikintas. Apie tai 2010 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. R2-95 antstolis S. O. Grašys informavo pareiškėją ir antstolį L. Jankauską, kuris 2010 m. liepos 30 d. patvarkymu buvo prisijungęs prie išieškojimo iš A. M. priklausančio turto. 2010 m. spalio 4 d. antstolis S. O. Grašys priėmė patvarkymą, kuriuo prisijungė prie antstolio L. Jankausko vykdomo išieškojimo iš A. M. turto. Antstolio L. Jankausko paskelbtoms pirmosioms 2010 m. spalio 5 d. varžytynėms neįvykus, pareiškėjas atsisakė paimti neparduotą butą. 2010 m. lapkričio 30 d. neįvykus antrosioms varžytynėms, 2010 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas informavo antstolį L. Jankauską, kad paims skolininko butą. 2010 m. gruodžio 14 d. pranešimu antstolis L. Jankauskas informavo pareiškėją, kad butas jam bus perduotas, kai pareiškėjas sumokės perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos skirtumą – 14 134,06 Lt (CPK 720 straipsnio 1 dalis). 2010 m. gruodžio 29 d. raštu pareiškėjas atsisakė sumokėti kainų skirtumą, todėl išieškojimas iš skolininko A. M. turto vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo darbo užmokestį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Visagino miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad, pareiškęs sutikimą paimti turtą, išieškotojas per CPK 716 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą į antstolio depozitinę sąskaitą privalo sumokėti perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos, apskaičiuotos kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės, skirtumą. Pareiškėjas šios sumos iki nurodyto termino nesumokėjo (atsisakė), todėl turtas pagrįstai jam nebuvo perduotas. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. D. skundą, bylos Nr. 3K-3-287/2005; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal G. P. skundą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-216/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-216/2009">3K-3-216/2009</a>), sprendė, kad išieškojimas iš skolininko A. M. turto buvo vykdomas pagal kelis vykdomuosius dokumentus, pagal kuriuos išieškotojas yra ne tik pareiškėjas (skola 25 896 Lt), bet ir AB „Swedbank“ bei UAB „Visagino būstas“, kurių išieškojimų dydis – 38 009,39 Lt, t. y. apie 59,48 proc. bendros išieškojimo sumos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimai yra trečios eilės, todėl išieškant iš skolininko A. M. turto visų skolininkų reikalavimai – vienos eilės, todėl turi būti dengiami proporcingai iš skolininko išieškoto turto vertei (CPK 753 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad remiantis kasacinio teismo praktika pagal CPK 759 straipsnio 1 dalies prasmę prisijungimas prie išieškojimo yra ir tuo atveju, kai vienas antstolis praneša kitam antstoliui, kad jo žinioje yra vykdomasis dokumentas ir jis prašo pervesti tam tikras lėšas jo vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. D. skundą, bylos Nr. 3K-3-287/2005). Remdamasis CPK 722 straipsnio 2 dalimi, 723 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, išieškotojams AB „Swedbank“ ir UAB „Visagino būstas“ atsisakius perimti iš antrųjų varžytynių neparduotą skolininko butą, pareiškėjas neprivalo sumokėti perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos, apskaičiuotos kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės, skirtumą, nes pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Dėl to antstolis S. O. Grašys 2010 m. spalio 4 d. patvarkymu negalėjo prisijungti prie antstolio L. Jankausko vykdomo išieškojimo iš A. M. turto, nes buvo nepraėjęs vienerių metų terminas. Be to, antstoliui S. O. Grašiui buvo žinoma, kad skolininkas kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nustatytas pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, nes, vykdomosios bylos duomenimis, antstolis S. O. Grašys 2012 m. vasario 3 d. patvarkymais prisijungė prie antstolio L. Jankausko vykdomo išieškojimo iš A. M. buto (duomenys neskelbtini) ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, ir tai atitinka teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. IR-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktą, nes antstolis L. Jankauskas nėra surašęs išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo. Taigi, parduodant skolininko nekilnojamąjį turtą, išieškotojas, pareiškęs sutikimą paimti turtą, privalės įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą perduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančios lėšų sumos, apskaičiuotos kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės, skirtumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, patenkinus pareiškėjo atskirąjį skundą, būtų pažeisti kitų išieškotojų interesai ir teisingumo, protingumo principai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų nutartis ir perduoti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismo iš naujo, priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad CPK LV skyrius reglamentuoja išieškotų lėšų paskirstymo ir išmokėjimo išieškotojams tvarką. CPK 759 straipsnyje reglamentuojama tvarka, kai prisijungimas prie išieškojimo yra įmanomas, t. y. kai iš skolininko yra išieškotos lėšos, o ne tuos atvejus, kai turtas yra paimamas. Šio skyriaus normos laikytinos lex generalis CPK 720 straipsnio atžvilgiu (lex sprecialis). Antstolis L. Jankauskas vykdė tik vieną vykdomąją bylą, kurioje išieškotojas yra pareiškėjas, skolininkas A. M., todėl nebuvo pagrindo taikyti CPK 759 straipsnio. Tariamas antstolio S. O. Grašio prisijungimas prie vykdomosios bylos nebuvo galimas, nes jo žinioje buvusi vykdomoji byla buvo užbaigta, vykdomąjį dokumentą išsiuntus į skolininko darbovietę išskaitoms padaryti, be to, nebuvo praėję metai nuo vykdyto išieškojimo (CPK 632 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pareiškėjo nuomone, CPK 720 straipsnio 1 dalis reglamentuoja situaciją, kai antstolis (vienas ir tas pats asmuo), tuo pačiu metu vesdamas kelias vykdomąsias bylas, kuriose skolininkas yra tas pats asmuo, o išieškotojai – skirtingi asmenys, patvarkymu nustato vienam asmeniui (išieškotojui), sutikusiam paimti neparduotą iš varžytynių turtą, sumokėti perduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančios lėšų sumos, apskaičiuotos kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės, skirtumą. CPK 720 straipsnis negali būti aiškinamas plečiamai, nes būtų galima situacija, kai antstolis, neturėdamas vykdomųjų dokumentų, galėtų skirstyti gautą skirtumą asmenims, kurie nėra bylos šalys (CPK 586 straipsnio 2 dalis, 663 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjusių teismų motyvais paneigiamos CPK 723 straipsnio 2–4 dalių nuostatos. Neparduotą iš varžytynių turtą grąžinus skolininkui, išieškojimas gali būti nukreipiamas bendra tvarka tik į kitą skolininkui priklausantį turtą. CPK 723 straipsnio 3 dalyje taip pat imperatyviai nustatyta, kad pakartotinis išieškojimas pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galimas tik po metų. Byloje nėra duomenų, kad išieškotojams AB „Swedbank“, UAB „Visagino būstas“ būtų išduoti kiti vykdomieji raštai. Keliamais klausimais kasacinio teismo praktika nesuformuota.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo antstolis L. Jankauskas prašo palikti nepakeistas bylą nagrinėjusių teismų nutartis ir kasacinį skundą atmesti.

Procesiniame dokumente nurodoma, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 759 straipsnio l dalį prisijungimas prie išieškojimo yra ir tuo atveju, kai vienas antstolis praneša kitam, kad jo žinioje yra vykdomasis dokumentas ir jis prašo pervesti tam tikras lėšas jo vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė V. Daugirdienė v. antstolis A. Zenkevičius, bylos Nr. 3K-3-287/2005; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal G. P. skundą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-216/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-216/2009">3K-3-216/2009</a>). Taigi antstolis, tuo pačiu metu vesdamas kelias vykdomąsias bylas, kuriose skolininkas yra tas pats asmuo, o išieškotojai – skirtingi asmenys, žino, kad yra ir kitų išieškotojų, bendrą išieškojimų sumą, todėl šie laikytini prisijungusiais prie išieškojimo.

Šiuo metu antstolio kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos dėl 15 022,14 Lt ieškojimo iš skolininko A. M. AB DNB bankui, 705,79 Lt – namo butų savininkų bendrijai „Taikos pr. 6“. Antstolis S. O. Grašys prisijungė prie išieškojimo iš skolininko A. M. 46 347,51 Lt AB „Swedbank“ ir 679,58 Lt UAB „Visagino būstas“ naudai. Išieškotojų reikalavimai yra vienos eilės, todėl turi būti dengiami proporcingai iš skolininko išieškoto turto. Pagal teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. IR-352 patvirtintos Sprendimų vykdymų instrukcijos 11 punktą prisijungti prie išieškojimo galima iki to momento, kol turtą realizuojantis antstolis nesurašo patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo, todėl antstolio S. O. Grašio prisijungimas buvo pagrįstas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl prisijungimo prie išieškojimo vykdymo procese

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. Selezniovas ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. C. IĮ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-40/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-40/2010">3K-3-40/2010</a>; 2012 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Agrokoncernas“ v. UAB „Robusta“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-157/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-157/2012">3K-3-157/2012</a>; išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal B. J. ir kt. skundą bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNzMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-273/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-273/2012">3K-7-273/2012</a>; kt.).

Pagal ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusios CPK 759 straipsnio, kuriame reglamentuojamas prisijungimas prie išieškojimo, 1 dalies nuostatas, kai yra vykdomas išieškojimas, asmenys, kurie turi vykdomuosius dokumentus, dėl išieškojimo iš to paties skolininko kitose bylose, gali prisijungti prie išieškojimo. Jeigu išieškotų sumų užtenka visiems išieškotojams, prie išieškojimo galima prisijungti, kol antstolis grąžina išieškotas sumas skolininkui. Tuo atveju, kai išieškotų sumų nepakanka visiems išieškotojams, prisijungti prie išieškojimo galima tik iki to momento, kai teisėjas patvirtina antstolio patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo išieškotojams. Taigi esminis reikalavimas, į kurį turi atsižvelgti asmenys, siekiantys prisijungti prie vykdomo išieškojimo, yra vykdomojo dokumento, kuriame nurodytas tas pats skolininkas, kaip ir tame vykdomajame dokumente, kurio pagrindu vyksta išieškojimas, prie kurio siekiama prisijungti, turėjimas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad reikalavimas turėti vykdomąjį dokumentą nėra tapatus reikalavimui jį pateikti išieškojimą vykdančiam antstoliui, t. y. prisijungimas prie išieškojimo yra ir tuo atveju, kai vienas antstolis praneša kitam antstoliui, kad jo žinioje yra vykdomasis dokumentas ir jis prašo pervesti tam tikras lėšas jo vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė V. Daugirdienė v. antstolis A. Zenkevičius, bylos Nr. 3K-3-287/2005; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. antstolis S. Užkuraitis, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-216/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-216/2009">3K-3-216/2009</a>; išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal B. J. ir kt. skundą bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNzMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-273/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-273/2012">3K-7-273/2012</a>; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys AB „Swedbank“ ir UAB „Visagino būstas“ turėjo vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš to paties skolininko A. M. skirtingose vykdomosiose bylose. 2010 m. liepos 26 d. išieškotojai AB „Swedbank“ ir UAB „Visagino būstas“ neišreiškė sutikimo perimti iš antrųjų varžytynių neparduotą skolininko butą (duomenys neskelbtini), todėl vykdymo veiksmus atlikęs antstolis S. O. Grašys butą grąžino skolininkui, o areštas šiam turtui buvo panaikintas. 2010 m. spalio 4 d. antstolis S. O. Grašys priėmė patvarkymą, kuriuo prisijungė prie antstolio L. Jankausko vykdomo išieškojimo pareiškėjo šiam pateikto vykdomojo dokumento pagrindu. Kasatoriaus nuomone, 2010 m. spalio 4 d. antstolio S. O. Grašio prisijungimas prie išieškojimo buvo neteisėtas, nes pagal CPK 723 straipsnio 3 dalį pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo S. O. Grašio 2010 m. spalio 4 d. prisijungimo prie išieškojimo nepagrįstumą CPK 723 straipsnio 3 dalies pagrindu. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 723 straipsnio 3 dalies nuostatas nagrinėjamo ginčo atveju ir laiko nepagrįstais nurodytus kasacinio skundo argumentus.

CPK 723 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų terminas nagrinėjamu atveju negali būti pagrindas konstatuoti prisijungimo prie išieškojimo, nustatyto CPK 759 straipsnyje, negalimumą. Priešingu atveju būtų pažeistas tos pačios eilės išieškotojų lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis). Draudimas nukreipti išieškojimą pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus nepraėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui nereiškia, kad vykdomieji dokumentai yra negaliojantys. Remiantis CPK 723 straipsnio 3 dalies draudimu negali būti pakartotinai pradedamas savarankiškas išieškojimas pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus į tą patį turtą, tačiau tai nereiškia, kad negali būti prisijungiama prie išieškojimo kitoje vykdomojoje byloje, kurioje atliekami vykdymo veiksmai.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolio iniciatyva 2010 m. spalio 4 d. atliktas prisijungimas prie išieškojimo, vykdyto antstolio L. Jankausko, pripažintinas teisėtu, o antstoliui L. Jankauskui pasiūlius ir pareiškėjui sutikus paimti iš varžytynių neparduotą turtą, antstolis L. Jankauskas pagrįstai pasiūlė šiam įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą perduodamo turto kainos ir pareiškėjo daliai tenkančios lėšų sumos, apskaičiuotos kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės, skirtumą CPK 720 straipsnio 1 dalies pagrindu. Minėta, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus ir veikdamas pagal jam suteiktus įgaliojimus, turi užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai, jų lygiateisiškumo principas, taip pat bendrieji teisiniai teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumą CPK 720 straipsnio 1 dalies, 723 straipsnio 3 dalies ir 759 straipsnio pagrindu. Nors apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo 2010 m. spalio 4 d. antstolio S. O. Grašio iniciatyvą atliktą prisijungimą prie antstolio L. Jankausko vykdyto išieškojimo neteisėtu ir atitinkamai CPK 723 straipsnio 3 dalies pažeidimą, tačiau pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, paliko nepakeistą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas apeliacinės instancijos teismo netinkamas vykdymo procesą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymas nelėmė neteisėtos nutarties priėmimo (CPK 346 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo naikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. balandžio 12 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 35,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jos priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatoriaus V. A. (V. A.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35,72 Lt (trisdešimt penkis litus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (priteisiama suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas