V. P. pagal ANK 346 str. 4 d.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-60-697/2020

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01424-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.1.5; 21.1.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjo D. T. 2019 m. birželio 19 d. nutarimu V. P. buvo nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad būdamas gyvūno (šuns) laikytojas 2019 m. gegužės 31 d. neužtikrino, kad šis negalėtų išbėgti iš teritorijos, ir dėl to, atbėgęs į (duomenys neskelbtini), šuo papjovė penkias avis ir dar tris avis sužeidė, taip padarė avių savininkui 600 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais gyvūno (šuns) laikytojas pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 15 punkto reikalavimus.

2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi V. P. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjo D. T. 2019 m. birželio 19 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis palikta nepakeista ir V. P. atstovės advokatės J. Špakauskaitės apeliacinis skundas netenkintas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. liepos 7 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį bei administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Prašyme nurodoma:

5.1. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas yra avis neva papjovusio ir sužeidusio šuns laikytojas. Tokią išvadą teismai grindė tuo, kad: pareiškėjas į interneto puslapį skelbiu.lt buvo įdėjęs skelbimą apie parduodamus mišrūnų veislės šuniukus; pareiškėjo žmonos giminaitė T. V. policijos pareigūnams patvirtino, jog jis laiko du šunis ir vienas iš jų visiškai atitinka avis papjovusio šuns požymius. Tačiau skelbimo apie parduodamus gyvūnus įdėjimas į interneto puslapį savaime nereiškia, kad šie gyvūnai yra laikomi. Pareiškėjas teisme nuosekliai paaiškino, kad skelbimą įdėjo iš gailesčio valkataujantiems šuniukams, norėdamas jiems surasti šeimininkus. Be to, skelbime pateikta šuns nuotrauka daryta ne prie pareiškėjo namų. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo 2020 m. vasario 14 d. teismo posėdyje pateiktos jo namo nuotraukos, iš kurių galima aiškiai matyti, kad jose užfiksuotas vaizdas (namo sienos) skiriasi nuo vaizdo, užfiksuoto skelbime esančiose šuns nuotraukose. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas pareiškėjo kaimynas S. L. iš teismo pateiktų pagautos mišrūnės kalės nuotraukų atpažino ją kaip valkataujančią ir nurodė, kad yra matęs ją įvairiose (duomenys neskelbtini) vietovėse. Liudytojas taip pat nurodė, kad šio šuns nėra matęs pareiškėjo namo kieme, nėra matęs ir kad pareiškėjas būtų jį laikęs ar juo rūpinęsis. Jis nepatvirtino, kad skelbime užfiksuotos šuns nuotraukos darytos prie pareiškėjo namų.

5.2. Dėl policijos pareigūnų nurodytų T. V. paaiškinimų pažymėtina, kad ji, atliekant tyrimą, nebuvo apklausta, jokių apklausos protokolų nematė ir nepasirašė. Byloje esančiame jos rašytiniame paaiškinime aiškiai nurodytos bendravimo su policijos pareigūnais aplinkybės – buvo bendraujama per namo tvorą, T. V. pamačius už vartų stovinčius policijos pareigūnus ir paklausus, ko šie nori. Ji buvo klausiama apie turimus gyvūnus (ne šunis) ir į šį klausimą atsakė, kad pareiškėjas turi šunį ir katiną. Nors 2019 m. lapkričio 5 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėjas prašė į teismo posėdį pakviesti ir apklausti T. V., kad būtų paneigti policijos pareigūno paaiškinimai, neva atpasakojantys T. V. pasakytus žodžius, teismas tokį prašymą atmetė, nurodydamas, kad byloje yra T. V. rašytinis paaiškinimas. Tačiau, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas šio paaiškinimo visiškai neanalizavo ir juo nesirėmė, jo net nepaminėjo, esminę bylos aplinkybę, kad pareiškėjas yra mišrūno šuns laikytojas, grįsdamas tik policijos pareigūnų nurodytais išgalvotais teiginiais, kuriuos paneigia kiti byloje esantys įrodymai – pačios T. V. rašytinis paaiškinimas, liudytojo S. L. parodymai ir nuoseklūs pareiškėjo paaiškinimai. Nebūdamas šuns mišrūno savininkas, globėjas ar laikytojas, pareiškėjas neturi ir jokių su juo susijusių pareigų, įskaitant ir Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 15 punkte įtvirtintą pareigą garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių nuosavybei. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors šiose taisyklėse apibrėžtos sąvokos „gyvūno savininkas“, „gyvūno globėjas“ ir „gyvūno laikytojas“, jų 15 punkte vartojamos tik „gyvūno savininko“ ir „gyvūno globėjo“ sąvokos. Iš to darytina išvada, kad taisyklių 15 punktas taikomas tik gyvūnų savininkams ir globėjams, o ne gyvūnų laikytojams. Nutarime, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas administracine tvarka, jis nurodomas kaip gyvūno laikytojas, todėl jam negali būti taikoma administracinė atsakomybė už taisyklių 15 punkto pažeidimą.

5.3. Teismai išvadą, kad (duomenys neskelbtini) šuo papjovė penkias avis ir dar tris avis sužeidė, padarė remdamiesi nukentėjusiosios D. G. ir liudytojų D. G., A. Ž., V. P., K. P., R. B. parodymais, tačiau nė vienas iš jų nenurodė matęs, kaip šuo pjauna avis. D. G. 2019 m. birželio 6 d. vykusioje apklausoje teigė, kad jai paskambinęs sutuoktinis D. G. pokalbio metu nurodė, jog yra grįžęs į namus ir mato du šunis – aviganį ir rudos spalvos mišrūną kruvinu kailiu bei išpjautas avis, daug jų kailio, kraujo. Tačiau mažai tikėtina, kad išpjovę avis, praėjus daugiau nei pusantros valandos po egzekucijos, šunys iš įvykio vietos nebūtų pabėgę. Be to, vėliau pagauto šuns, kurį, kaip teigiama, laikė pareiškėjas ir kuris papjovė avis, kailis pristatymo į gyvūnų prieglaudą metu nebuvo kruvinas. Abejonių kelia ir D. G. paaiškinimas, kad pagal šunų apibūdinimą ir nuotraukas ji iš karto suprato, kad jie priklauso (duomenys neskelbtini) gyvenantiems asmenims, nes ne kartą matė šunis jų kieme. Mažai tikėtina, kad D. G. ką nors galėjo matyti pareiškėjo namo kieme, kadangi matomumą riboja tvora, ji šiuose namuose nesilanko, gyvena ne šalia, o maždaug už dviejų kilometrų. Tokie tikrovės neatitinkantys D. G. parodymai laikytini siekiu apkaltinti niekuo dėtą asmenį ir iš jo pasipelnyti. Nė vienas iš kitų byloje apklaustų asmenų nematė mišrūnės kalės G. valdose ar negyvų, sužeistų avių. Byloje esančios negyvų ir sužeistų avių nuotraukos buvo darytos ne policijos pareigūnų, jas pateikė D. G., tikėtina, radusi jas tinklalapiuose. Akcentuotina ir tai, kad nuotraukose užfiksuotų avių ausyse nesimato (nėra) identifikacinių numerių, nors jas privaloma ženklinti, registruoti. Be to, teismo posėdžių metu visi liudytojai nurodė, kad įvykio vietoje matė tik aviganių veislės šunį, kurio identifikuoti nepavyko, mišrūnės kalės įvykio vietoje niekas nematė. Viename iš teismo posėdžio protokolų (b. l. 69) nurodyti neteisingi liudytojų parodymai: nurodyta, kad liudytojas V. P. teigė matęs vieną negyvą avį, tačiau 2019 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio garso įraše užfiksuota, jog V. P. pasakė, kad avis buvo gyva; nurodyta, kad K. P. teigė matęs du šunis, nors garso įraše užfiksuota, kad jis matė tik vieną šunį.

5.4. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad iš esmės skiriasi byloje apklaustų policijos pareigūnų parodymai. A. Ž., atsakydamas į teisėjo užduotą klausimą, kokie faktai buvo užfiksuoti nuvykus į įvykio vietą, nurodė, kad iš D. G. paimtas pareiškimas apie papjautas avis, tačiau įvykio vieta nebuvo nufotografuota, nufilmuota ar aprašyta. R. B. teigė, kad įvykio vietą apžiūrėjo kartu su D. G. ir A. Ž., matė daug negyvų avių. Tuo tarpu R. M. nurodė, kad jokių papjautų avių nematė, kolegos apie papjautas avis nekalbėjo, o apie jas sužinojo iš D. G. Teismas nepagrįstai nesirėmė šiais R. M. parodymais, priimdamas skundžiamą nutartį.

5.5. Byloje esančiame VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2020 m. vasario 6 d. rašte „Dėl duomenų pateikimo“ yra daug šiai bylai itin aktualios objektyvios informacijos, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai ignoravo šį raštą ir dėl jo nepasisakė. Rašte nurodoma, kad kiekvienas avių laikytojas privalo avis ženklinti, registruoti Ūkinių gyvūnų registre (toliau – ŪGR) ir tvarkyti jų apskaitą. Avys ŪGR registruojamos individualiu atpažinties numeriu. Avių laikytojas duomenis apie avių gaišimą ar skerdimą savo reikmėms ne vėliau kaip per septynias dienas privalo užregistruoti ŪGR centrinėje duomenų bazėje. Avių gaišenas šalina ir naikina tik įmonės, tvarkančios šalutinius gyvūninius produktus. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima identifikuoti papjautas ir sužalotas avis. Rašte „Dėl duomenų pateikimo“ nurodoma, kad D. G. 2019 m. gegužės 31 d. registravo dviejų avių priverstinį skerdimą dėl įvairių traumų, o laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. birželio 6 d. D. G. ŪGR registruotų avių skaičius sumažėjo dešimtimi, jas priverstinai paskerdus dėl įvairių traumų. Šalutinius gyvūninius produktus tvarkanti įmonė UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2020 m. vasario 13 d. elektroniniame laiške (šis dokumentas pridėtas prie bylos) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. birželio 20 d. D. G. dėl avių utilizavimo į juos nesikreipė. Iš minėtų dokumentų akivaizdu, kad D. G. 2019 m. gegužės 31 d. paskerdė dvi avis, nė vienos gaišenos neutilizavo ir nugaišimo neregistravo, o nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. birželio 6 d. paskerdė dešimt avių, nė vienos neutilizavo ir neregistravo nugaišimo. Šie objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad 2019 m. gegužės 31 d. jokios D. G. priklausančios avys nebuvo papjautos ar sužeistos.

5.6. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad bylą nagrinėję teismai buvo šališki ir nesilaikė ANK reikalavimų visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Šių reikalavimų nesilaikymas yra esminis proceso normų pažeidimas, kuriam esant teismų priimti procesiniai sprendimai turi būti pripažinti nepagrįstais ir panaikinti. Pareiškėjo veiksmuose nėra ANK 346 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties.

6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas Andrius Urmulevičius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, pažeidimo mastą, V. P. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo yra įrodyta.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. prašymas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir ANK 346 straipsnio 4 dalies taikymo

8. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą didžioji dalis argumentų skirti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo kritikai. Pareiškėjo teigimu, teismai, spręsdami jo kaltės klausimą, nepagrįstai vienais įrodymais vadovavosi, o kitus įrodymus laikė nepatikimais ir jais nesirėmė, kai kurių svarbių bylai duomenų ir reikšmingų aplinkybių išvis neįvertino arba vertino juos šališkai, selektyviai, iškreipdami jų esmę, savo išvadas grindė prielaidomis ir jų tinkamai nemotyvavo.

9. Nurodytų pareiškėjo argumentų kontekste pažymėtina, kad pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Šis teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija. Taigi, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinėja tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytais atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.

10. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.

11. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų šiuos sprendimus naikinti, neturi. Pagal bylos duomenis ir pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad buvo padaryti prašyme nurodyti esminiai materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtų teismų sprendimų priėmimui.

12. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai išnagrinėjo aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, išdėstė byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus (pareiškėjo V. P., nukentėjusiosios D. G., liudytojų D. G., A. Ž., R. M., V. P., K. P., R. B., M. L. F., S. L. parodymus, taip pat rašytinius įrodymus), išanalizavo juos atskirai ir gretindamas tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę, ir padarė įrodymais pagrįstą išvadą dėl V. P. kaltės administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis padarius ANK 346 straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. Teismas taip pat patikrino pareiškėjo pateiktą versiją, kad jis nebuvo netoli įvykio vietos sugauto šuns savininkas, o jo giminaitė T. V. klaidingai policijos pareigūnams nurodė, kad šuo priklausė jam, ir šią versiją motyvuotai atmetė.

13. Pagal pareiškėjo atstovės apeliacinį skundą patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą detaliai išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pripažindamas bylos duomenis įrodymais ir vertindamas juos teismas būtų padaręs reikšmingų pažeidimų, bei pritarė išvadai dėl V. P. kaltės. Priešingai nei teigia pareiškėjas, apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė, kodėl laiko nepagrįstais esminius apeliacinio skundo argumentus (dėl tiesioginių įvykio liudytojų nebuvimo, policijos pareigūnų parodymų patikimumo ir T. V. rašytiniame paaiškinime nurodytų aplinkybių vertinimo, taip pat dėl abejonių teismo nustatyta aplinkybe, kad policijos pareigūnų netoli įvykio vietos sugautas šuo buvo išsitepęs krauju), kurie, siekiant kitokio, pareiškėjui palankaus, jų vertinimo, pakartojami prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Teismas taip pat palygino pirmosios instancijos teisme vykusių liudytojų A. Ž., V. P. ir K. P. apklausų garso įrašą su informacinėje pažymoje apie teismo posėdį nurodytais jų parodymais ir pritarė apeliacinio skundo teiginiui, kad šie parodymai pažymoje užfiksuoti ne visai tiksliai, tačiau konstatavo, kad minėti netikslumai neturėjo esminės įtakos teismo sprendimui priimti ir nekeičia pagrįstų teismo išvadų dėl pareiškėjo kaltės. Vien tai, kad teismų padarytos motyvuotos ir neprieštaringos, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma pagrįstos išvados yra ne tokios, kokių tikėjosi pareiškėjas, savaime nereiškia esminių ANK normų pažeidimų. Pripažinti, kad teismai, vertindami įrodymus, pažeidė ANK 567, 569 straipsniuose nustatytus reikalavimus, nėra teisinio pagrindo.

14. ANK 346 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. 2019 m. birželio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje V. P. pagal šį ANK straipsnį nubaustas už Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. ĮS-893 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 15 punkto, nustatančio, kad gyvūno savininkas arba gyvūno globėjas privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės, be kita ko, ir kitų asmenų nuosavybei, pažeidimą. Kaip teigia pareiškėjas, nutarime jis įvardytas ne kaip šuns savininkas ar globėjas, o kaip jo laikytojas, todėl jam negali būti taikoma administracinė atsakomybė už taisyklių 15 punkto pažeidimą, tačiau toks argumentas yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėmis, kaip poįstatyminiu teisės aktu, yra realizuojamos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo normos. Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, tenka gyvūnų laikytojams. Gyvūno laikytoju, remiantis taisyklių 7 punkto ir įstatymo 2 straipsnio 8 punkto nuostatomis, laikomas asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Tai reiškia, kad ši apibrėžtis nustato, jog gyvūno laikytojo sąvoka apima ir gyvūno savininko, ir asmens, kuris laiko gyvūną atlygintinai ar neatlygintinai, teisinį statusą. Taigi pagal teisės aktus už gyvūno padarytą žalą administracinė atsakomybė taikoma ne tik asmeniui, kuriam gyvūnas priklauso nuosavybės teise, bet ir tokios teisės formaliai neturinčiam jį laikančiam asmeniui. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis (V. P. žmona į tinklalapį skelbiu.lt įdėjo skelbimą, kad parduoda įvykio vietoje policijos pareigūnų sugautos mišrūnės kalės šuniuką; policijos pareigūnams V. P. žmonos giminaitė T. V. patvirtino, kad mišrūnė kalė priklauso jam), V. P. laikytinas faktiniu avis papjovusio ir sužalojusio šuns savininku bei tinkamu administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, subjektu.

15. Nenustačius esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, pareiškėjo prašymas panaikinti žemesnių instancijų teismų sprendimus ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį nepakeistas.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Audronė Kartanienė

Alvydas Pikelis