Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-32-744/2019
Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00206-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 21 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos Vidos Gagienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos poskyrio vedėjos Vidos Gagienės 2018 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 291 straipsnio 4 dalyje ir 291 straipsnio 7 dalyje, padarymą buvo nubaustas galutine administracine nuobauda - 400 Eur dydžio bauda su spiningo ir ritės konfiskavimu už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 25 d. 19.35 val. žvejojo (duomenys neskelbtini) upėje, ties (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, žvejybą vykdė su mėgėjiškos žūklės įrankiu – spiningu „Byron Classic Mammonth“, žvejybos metu žuvų pagavęs nebuvo, žvejybą vykdė su žvejo mėgėjo kortele. Pagal kalendorių saulė leidosi 19.14 val., tačiau M. B. žvejojo 19.35 val., kai nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d., nuo saulės laidos iki saulės patekėjimo, žvejoti draudžiama, todėl tuo metu, kai M. B. žvejojo (19.35 val.) žvejyba buvo draudžiama. M. B. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1 ir 11.18 punktų reikalavimus; Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo 1 priedo 1 punkto reikalavimus.
2. Nesutikdamas su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos poskyrio vedėjos Vidos Gagienės 2018 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. 2018 m. lapkričio 12 d. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos poskyrio vedėjos Vidos Gagienės 2018 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. skundas buvo patenkintas: Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos poskyrio vedėjos Vidos Gagienės 2018 m. spalio 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas ir M. B. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį ir 291 straipsnio 7 dalį nutraukta. Taip pat nutarta M. B. grąžinti iš jo konfiskuotas spiningą ir ritė (1 vnt.). Priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, M. B. naudai 300 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad visapusiškai ir objektyviai ištyrus, išanalizavus bei įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neįrodyta administracinių nusižengimų, numatytų ANK 291 straipsnio 4 dalyje ir 291 straipsnio 7 dalyje, įvykis ir sudėtis, nes byloje nėra neabejotinų ir neginčytinų įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. 2018 m. rugsėjo 25 d. 19.35 val. žvejojo (duomenys neskelbtini) upėje.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
4. 2019 m. sausio 7 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėja Vida Gagienė pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje - palikti galioti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio 2018 m. spalio 22 d. administracinio nusižengimo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
4.1. Apeliantė skunde nurodo, kad apylinkės teismas, šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai, pažeisdamas ANK 567 ir 569 straipsnių reikalavimus, įvertino surinktus įrodymus atskirai bei jų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad neįrodyta administracinių nusižengimų, numatytų ANK 291 straipsnio 4 dalyje ir 291 straipsnio 7 dalyje, įvykis ir sudėtis, nes byloje nėra neabejotinų ir neginčytinų įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. 2018 m. rugsėjo 25 d. 19.35 val. žvejojo (duomenys neskelbtini) upėje. Apeliantės nuomone, aplinkybė, kad pareigūnai nenufilmavo žvejybos momento, nepaneigia žvejų veiksmų. M. B. draudžiamu metu vykdyta žvejyba užfiksuota trijų asmenų – pareigūnų V. J. ir A. O. bei neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus V. M., parodymais. Minėti asmenys patvirtino, kad matė M. B. žvejojant (duomenys neskelbtini) upėje. Tačiau teismas atsižvelgė tik į vienos pareigūnės paaiškinimą. Pareigūnė A. O. nurodė, kad matė žvejojantį asmenį, nes ji atkreipė dėmesį į bridkelnes, su kuriomis žvejys žvejojo, o prie automobilio buvo būtent tas asmuo su tomis pačiomis bridkelnėmis. Be to, kitas pareigūnas V. J. ir neetatinis inspektorius V. M. patikino, kad matė būtent M. B. žvejojant (duomenys neskelbtini) upėje draudžiamu laiku.
4.2. Apeliantės teigimu, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad (duomenys neskelbtini) upėje nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. saulei nusileidus žvejyba ne tik draudžiama, bet ir buvimas vandens telkiniuose ar arčiau kaip 25 metrai nuo jų su mėgėjų žvejybos įrankiais yra draudžiamas. M. B. automobilis draudžiamu laiku nuo 19.15 val. iki 19.35 val. stovėjo draudžiamoje vietoje. M. B. buvo su mėgėjiškos žūklės įrankiu – spiningu, su bridkelnėmis, kuriomis brido per (duomenys neskelbtini) upę, turėjo nusipirkęs žvejo mėgėjo kortelę, kuri skirta lašišinių žuvų žvejybai. M. B. žinojo, kad žvejyba saulei nusileidus yra draudžiama, kadangi maždaug prieš savaitę reido metu netoli tos žvejybos vietos jis buvo sustabdytas ir patikrintas. Tuomet jis ir buvo informuotas apie draudimą žvejoti saulei nusileidus ir kad yra draudžiama būti su žvejybos įrankiais prie vandens telkinio ar arčiau kaip 25 m saulei nusileidus (šį patikrinimą atliko pareigūnas V. J., todėl jis ir pažino žvejojusį M. B.).
4.3. Apeliantės tvirtinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad pareigūnams vykdant reidą, jie prie M. B. automobilio priėjo (nusileido nuo kalvos) 19.19 val. ir buvo iki 19.30 val. Minėtus duomenis patvirtina tarnybiniame automobilyje Isuzu D-MAX, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) įmontuota GPS įranga, kurioje nurodoma tiksli automobilio stovėjimo vieta, kryptis, automobilio atvykimo, stovėjimo ir išvykimo laikas ir t.t. GPS duomenys parodo, kad pareigūnams 19.19 val. sustojus prie M. B. automobilio jau buvo draudžiama žvejyba, kadangi saulė leidosi 19.14 val. ir tik po to pareigūnams išlipus iš automobilio ir nuėjus prie (duomenys neskelbtini) upės pakrantės buvo pastebėtas pats M. B., žvejojantis draudžiamu laiku.
4.4. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai įvertino A. O. ir P. R. parodymus, neatsižvelgė į tą faktą, kad jie buvo maždaug 200 metrų atstumu nuo M. B. žvejojimo vietos. Pareigūnai patikrinę minėtus asmenis pirmi nusileido nuo kalvos link upės ir ėjo tikrinti žvejų. Pastebėjus kitame upės krante žvejojančius M. B. ir A. K., jie (žvejai) nedelsdami pasislėpė už krūmų ir upės kranto vingio, todėl žvejų aplinkos apsaugos pareigūnai toliau jau negalėjo matyti bei jų nufilmuoti.
4.5. Apeliantė taip pat skunde pažymi, kad teismas priteisdamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, M. B. naudai 300 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, nukrypo nuo teismų praktikos ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalies nuostatas.
5. Atsiliepimu į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos Vidos Gagienės apeliacinį skundą M. B. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje – 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliaciniame skunde keliamas M. B. nepatraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 291 straipsnio 4 dalyje ir 291 straipsnio 7 dalyje, pagrįstumo klausimas. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėja Vida Gagienė apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad M. B. automobilis draudžiamu laiku nuo 19.15 val. iki 19.35 val. stovėjo draudžiamoje vietoje, M. B. buvo su mėgėjiškos žūklės įrankiu – spiningu, su bridkelnėmis, kuriomis brido per (duomenys neskelbtini) upę, turėjo nusipirkęs žvejo mėgėjo kortelę, kuri skirta lašišinių žuvų žvejybai, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neįrodyta administracinių nusižengimų, numatytų ANK 291 straipsnio 4 dalyje ir 291 straipsnio 7 dalyje, įvykis ir sudėtis.
8. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir patikrinęs skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimą, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį ir 291 straipsnio 7 dalį M. B. atžvilgiu nutraukė nevisapusiškai ištyręs ir neįvertinęs visų reikšmingų byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių.
9. ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą). ANK 291 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju M. B. 2018 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 25 d. 19.35 val. žvejojo upėje, kai nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d., nuo saulės laidos iki saulės patekėjimo, žvejoti draudžiama, todėl tuo metu, kai M. B. žvejojo (19.35 val.) žvejyba buvo draudžiama.
10. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, M. B. neigia padaręs jam inkriminuojamus nusižengimus, nurodydamas, kad jis saulei nusileidus nežvejojo, jis su žvejybos įrankiais ėjo prie savo automobilio, todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl M. B. kaltės ir veiksmų kvalifikavimo būtina išsiaiškinti, ar 2018 m. rugsėjo 25 d. M. B. žvejojo (duomenys neskelbtini) upėje po saulės laidos. Tad nagrinėjamu atveju būtina atidžiai patikrinti tiek paties M. B., tiek ir pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su pažeidimus padariusiu asmeniu ir užfiksavusių galimai daromus pažeidimus, parodymus, juos įvertinti visų duomenų kontekste ir tik tuomet vertinti, ar M. B. veiksmuose yra ANK 291 straipsnio 4 dalyje ir 291 straipsnio 7 dalyje numatytų nusižengimų sudėtis.
11. Apylinkės teismas, spręsdamas M. B. kaltės klausimą išklausė tik jo paties paaiškinimus ir rėmėsi rašytine bylos medžiaga (Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiųjų specialistų V. J. ir A. O. ir neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus V. M., liudytojų A. O. ir P. R. rašytiniais paaiškinimais, administracinio nusižengimo byloje esančiomis fotonuotraukomis). Nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo bylos dokumentų nematyti, jog apie bylos nagrinėjimą, išskyrus patį M. B. ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusią instituciją – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybą, būtų buvę pranešta kitiems asmenims, kurie būtų galėję teismui pateikti svarbių įrodymų byloje. Teismas nešaukė į bylą liudytojais ir neapklausė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiųjų specialistų V. J., A. O. ir neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus V. M., kurie 2018 m. rugsėjo 25 d. matė (jų pačių teigimu) byloje nagrinėjamą įvykį, tiesiogiai bendravo su M. B., ir būtų galėję paliudyti apie M. B. administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Teismas taip pat nešaukė į bylą ir liudytoju neapklausė A. K., kuris 2018 m. rugsėjo 25 d. buvo kartu su M. B. ir galimai būtų galėjęs teismui paliudyti apie bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad vien tik rašytiniai liudytojų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ANK 581 straipsnis) ir jų nepakeičia. Todėl apylinkės teismas, neapklausęs teisme liudytojų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.
12. Apibendrinant konstatuotina, kad apylinkės teismas skundžiamą nutarimą priėmė nenustatęs, neištyręs ir neįvertinęs visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų bylos aplinkybių, taip pažeisdamas ANK 563 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos paskirtį greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas - administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinis teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 654 straipsniu,
n u t a r i a :
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.
Teisėjas Laisvydas Zederštremas
