Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-71-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00033-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 1.5.4; 1.5.5; 1.4.7; 16.9.4.1; 21.10.1; 21.10.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. gegužės 2 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,
sekretoriaujant Kamilei Valaitienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. D., jo atstovui advokatui Evaldui Valčiukui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. D. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), S. D. (toliau – pareiškėjas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. sausio 17 d., 14.32 val., (duomenys neskelbtini), krašto kelio Kaunas–Prienai–Alytus 34,000 km, vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindiniu keliu, lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje. Sankryža pažymėta kelio ženklu Nr. 110 (šalutinis kelias iš kairės). Tokiais savo veiksmais S. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punkto reikalavimus. Už šio nusižengimo padarymą jam paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, S. D. pateikė teismui skundą, kuriame prašo pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatymo. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo.
Skunde nurodo, kad jis be išlygų pripažino padaręs pažeidimą. Atlikdamas lenkimo manevrą, jis netinkamai traktavo KET ir pažeidimą padarė galvodamas, jog taisyklių nepažeidžia. Pareiškėjas, pripažindamas pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto teisės aktų nuostatų pažeidimo. Tyrėjas, 2025 m. vasario 13 d. nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nurodė, kad nėra išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl mažesnė nei įstatymo nustatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. S. D., pripažindamas nusižengimą, nedelsdamas sumokėjo jam paskirtą 170 Eur baudą. Svarbu įvertinti, jog pažeidimo padarymo metu pareiškėjas turėjo 37 metų vairavimo stažą. Nors jis ne kartą baustas už pažeidimus, susijusius su automobilio vairavimu, pareiškėjas turi puikius vairavimo įgūdžius. Nutarime nurodyta, esą pareiškėjas per penkerius metus administracine tvarka už KET pažeidimus baustas penkiolika kartų, tačiau iš tiesų per pastaruosius penkerius metus jam buvo surašyti devyni administracinių nusižengimų protokolai, vienu iš atvejų administracinė teisena nutraukta. Taigi, už KET pažeidimus pareiškėjas per penkerius metus (nuo 2019 m.) baustas aštuonis, o ne penkiolika kartų. Pareiškėjo nuo 2019 m. padarytų KET pažeidimų pobūdžio analizė liudija, kad jis nėra asmuo, nuolat ir piktybiškai pažeidinėjantis taisykles – jis baustas dėl neįregistruotos / neperregistruotos transporto priemonės vairavimo, dėl automobilio pastatymo atitinkamoje vietoje neturint tam specialaus leidimo, dėl naudojimosi mobiliojo ryšio priemone, kiti penki pažeidimai susiję su greičio viršijimu. Nei vienu atveju dėl padarytų pažeidimų nekilo realūs neigiami padariniai ir nebuvo sukeltos avarinės situacijos. Pareiškėjas niekuomet neginčijo pažeidimų, visas paskirtas baudas yra sumokėjęs. Pareiškėjas neteigia, kad padaryti nusižengimai yra nereikšmingi, tačiau pažymi, kad KET reikalavimams jis nenusiženginėjo piktybiškai ir / ar pavojingai. Vairuodamas automobilį 37 metus, jis niekada nėra sukėlęs autoįvykių, kurių metu būtų sužeisti žmonės, padaryta žala valstybės turtui. Pareiškėjo padarytas nusižengimas nėra itin šiurkštus, nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių. Prašo įvertinti, jog S. D. netinkamai traktavo KET ir pažeidimą padarė būdamas tikras, jog taisyklių nepažeidžia. Priešpriešinio eismo juostos nebuvo atskirtos ištisine linija, kelias nebuvo pažymėtas kelio ženklu „Lenkti draudžiama“ ir atitinkamai jis nebuvo pakankamai atidus, kuomet kelias buvo pažymėtas tik ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“.
Be to, skunde nurodė, jog pareiškėjas yra neteistas, eina (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas. Transporto priemonių vairavimas yra tiesiogiai ir neatsiejamai susijęs su jo darbo funkcijomis. (Duomenys neskelbtini) administracija yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini), ši organizacija vienija kelias dešimtis kitų organizacijų, todėl pareiškėjas, eidamas pareigas, privalo nuolat vykti į renginius, susitikimus, posėdžius. Pareiškėjas nuolat vyksta į komandiruotes Lietuvoje. Laikotarpiu nuo 2024 m. spalio mėn. iki šiol S. D. į įvairius renginius, susitikimus vyko 52 kartus. Artimiausiais mėnesiais numatyta 10 komandiruočių. Tai nėra baigtinis renginių sąrašas, kadangi kvietimai į posėdžius ir kitus renginius pateikiami nuolat. Netekęs vairuotojo pažymėjimo, pareiškėjas negalės tinkamai atlikti savo darbinių funkcijų, be to, (duomenys neskelbtini) neturi vairuotojų. Netekęs teisės vairuoti jis negalės reguliariai lankyti savo vienišos mamos O. D. bei atlikti namų ūkio ir buities darbus, vežioti ją pas gydytojus. Kitų asmenų, galinčių pasirūpinti jo mama, nėra, kadangi kitas jos sūnus A. D. serga sunkia širdies liga, o dukra L. P. gyvena (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad skubėjo į renginį, nepastebėjo ženklo, kelias nebuvo pažymėtas ištisine linija. Situacija šiuo metu sudėtinga, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini), o dirba (duomenys neskelbtini). Savaitgaliais važiuoja pas mamą, tada pirmadienio rytą važiuoją į darbą (duomenys neskelbtini), po to namo į (duomenys neskelbtini). Kai padarė pažeidimą, važiavo iš (duomenys neskelbtini). Kitą dieną atvažiavo pasižiūrėti į tą vietą, ten buvo ženklas „Šalutinis kelias“, prisiminė, kad prieš jį važiavo automobiliai, kažkoks autobusiukas, važiuojant į pakalnę buvo punktyrinė linija, ten šalutinis kelias iš šono, miškelis, o už to miškelio šalutiniame kelyje budėjo policija. Lenkė vieną automobilį – autobusiuką. Ten leistinas greitis 90 km/h, jis greičiau ir nevažiavo. Savo kaltę dėl nusižengimo pripažįsta, paskirtą piniginę baudą sumokėjo. Kadangi daug važinėja, vis skuba, tai būna visko – ir už greitį baudų, ne visada pasižiūri į spidometrą. Dėl darbo būtų galima kurį laiką dirbti nuotoliniu būdu, tačiau dėl mamos priežiūros kitų variantų neturi. Pas mamą lankosi savaitgaliais, perka maistą, aprūpina ją vaistais, atlieka ūkio darbus. Darbo dienomis, jeigu prireikia, padeda kaimynai. Jo sutuoktinė turi vairuotojo pažymėjimą, dirba gydytoja, todėl šansų, kad galėtų pareiškėją pavežioti, nėra. Automobiliu naudojasi kiekvieną dieną, važiuojant pas mamą ir atgal nuvažiuoja apie 400 km, važiuojant į darbą ir namo – apie 200 km. Anksčiau teisė vairuoti nebuvo atimta.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Evaldas Valčiukas skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pažeidimas padarytas netyčia, nelabai suvokiant, kad pažeidimas yra daromas. Teisių atėmimas stipriai įtakoja S. D. darbinį gyvenimą ir jo rūpinimąsi senyvo amžiaus mama. Nors sukaupta didelė vairavimo patirtis, tačiau kartais pasimiršta dalykai, kurie yra svarbūs, bet su jais kiekvieną dieną nesusiduri. Anksčiau S. D. padaryti KET pažeidimai nėra šiurkštūs, padaryti skubant. Kadangi anksčiau jis nėra padaręs šioje byloje nagrinėjamam pažeidimui analogiško pažeidimo, tai parodo, kad S. D. nėra piktybinis lenkėjas situacijose, kai negalima to daryti. Tai iš tikrųjų buvo netyčinis pažeidimas. Šioje situacijoje paskirta bauda ir asmens dėmesio atkreipimas į pamirštą KET taisyklę yra pakankami nuobaudos tikslams pasiekti.
Skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundo netenkinti, nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti specialiąją teisę vairuoti dėl darbo ar rūpinimosi savo artimaisiais ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis (išimtinėmis) aplinkybėmis. Skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, akivaizdu, kad S. D. dar iki administracinio nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga pasirūpinti savo gerove, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų nuo pažeidimo darymo. Kaltės forma dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nes šis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Vairuotojas prieš atlikdamas lenkimo manevrą privalėjo būti įsitikinęs, ar jis bus atliekamas nepažeidžiant KET įtvirtintų reikalavimų. Šiuo atveju S. D. lenkdamas transporto priemonę sankryžoje elgėsi ypatingai neatsakingai ir turėdamas galimybę ir pareiga vertinti situaciją kelyje to nepadarė ir įvykdė vieną grubiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, keliančių grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Tai, kad nepadaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ir S. D. kaltės, o šio pažeidimo padarymas jokių kilimo padarinių nereikalauja. Tuo atveju jeigu dėl jo veiksmų kiltų kitų pasekmių, atitinkamai už tai, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, pažeidėjui kiltų ir papildomos teisinės pasekmės. Pareiškėjo vairavimo stažas 37 metai. Iš administracinių nusižengimų išrašo apie asmeniu registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad S. D., be šio administracinio nusižengimo, dar eilę kartų buvo baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su KET nesilaikymu, daugiausia už nustatyto greičio viršijimą, pažeidimą padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą. Nurodytos aplinkybės ne itin teigiamai charakterizuoja pareiškėją bei parodo jo tikrą požiūrį į teisės normų laikymąsi. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą ir kitos aplinkybės, yra reikšmingos individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, tačiau nelaikytinos išimtinėmis, suteikiančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą, ANK nuostatas, teismų praktiką, proporcingumo reikalavimą, individualizuota atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę ir faktines aplinkybes, dėl ko nėra jokio pagrindo ją keisti kaip kad teigia pareiškėjas, todėl paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) S. D. buvo nubaustas už tai, kad jis 2025 m. sausio 17 d., 14.32 val., (duomenys neskelbtini), krašto kelio Kaunas–Prienai–Alytus 34,000 km, vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindiniu keliu, lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, kuri paženklinta kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. Šia neteisėta veika S. D. pažeidė KET 140.1 punktą, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones.
Nagrinėjamu atveju nusižengimas yra užfiksuotas policijos pareigūnų vaizdo stebėjimo kamera. S. D. lenkiamą transporto priemonę aplenkė kelio ruože, kuriame pagal KET reikalavimus lenkti draudžiama. Pareiškėjas pripažino padaręs nusižengimą, tačiau teigė, kad jį padarė netyčia, negalvodamas, jog pažeidžia KET, kadangi priešpriešinio eismo juostos nebuvo atskirtos ištisine linija, kelias nebuvo pažymėtas kelio ženklu „Lenkti draudžiama“ ir atitinkamai jis nebuvo pakankamai atidus, kuomet kelias buvo pažymėtas tik ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“.
ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog asmeniui, pripažintam kaltu padarius šio straipsnio dispozicijoje numatytą nusižengimą, gali būti skiriama bauda nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinių nuobaudų, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau sprendžiant asmeniui skirtinos nuobaudos klausimą, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą / administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM0LTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-34-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-34-507/2015">2AT-34-507/2015</a>, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-5-303/2017).
Kaip minėta, administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju S. D. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui – 3 mėnesiams. Teismo vertinimu, skundžiamame nutarime Institucija atsižvelgė ir įvertino tiek administracinei nuobaudai, tiek administracinio poveikio priemonei individualizuoti reikšmingų aplinkybių visumą, tai yra skundžiamame nutarime buvo atsižvelgta į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Institucijos nutarimu, skunde prašo neskirti administracinio poveikio priemonės, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad vairuotojo teisės jam yra reikalingos dėl darbo, nes jis dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, transporto priemonių vairavimas yra tiesiogiai ir neatsiejamai susijęs su jo darbo funkcijomis. Pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) administracija yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini), ši organizacija vienija kelias dešimtis kitų organizacijų, todėl pareiškėjas, eidamas pareigas, privalo nuolat vykti į renginius, susitikimus, posėdžius, jis nuolat vyksta į komandiruotes Lietuvoje. Netekęs vairuotojo pažymėjimo, pareiškėjas negalės tinkamai atlikti savo darbinių funkcijų. Be to, teisė vairuoti jam reikalinga tam, kad galėtų reguliariai lankyti savo vienišą motiną bei atlikti jos namų ūkio ir buities darbus, vežioti ją pas gydytojus. Kitų asmenų, galinčių pasirūpinti jo mama, nėra. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jo sutuoktinė turi vairuotojo pažymėjimą, dirba gydytoja, todėl šansų, kad galėtų pareiškėją pavežioti, nėra.
Teismas pažymi, kad kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens netinkamo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias dėl KET pažeidimo (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTUxNC00OTMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-514-493/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-514-493/2021">AN2-514-493/2021</a>). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra minimalus.
Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Pareiškėjo argumentas, kad jis veikė manydamas, jog nepažeidžia KET, laikytinas gynybine jo pozicija, kadangi jis, kaip įgijęs teisę vairuoti transporto priemones asmuo, yra saistomas pareigos žinoti bei laikytis KET reikalavimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisėje galioja principas, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Preziumuojama, kad asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-305-957/2023). Neigiamų pasekmių, susijusių su vairavimu, atsiradimas, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos visai neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymai yra viešai visiems prieinami. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas (ar šios priemonės neskyrimas) iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTgxLTMxNi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-81-316/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-81-316/2019">AN2-81-316/2019</a>). Neabejotina, kad teisės vairuoti atėmimas kiekvienam vairuotojui sukelia diskomfortą, nepatogumus, tenka keisti savo gyvenimo įpročius, tačiau dėl to kaltas ne kas kitas, bet paties pažeidėjo neatsakingas elgesys ir jis turi prisiimti iš to išplaukiančias neigiamas pasekmes.
Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, negali būti suabsoliutinamas. Pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą. Šiuo atveju, pareiškėjas parodė, kad galimai netekus teisės vairuoti jis negalės tinkamai vykdyti savo darbinių funkcijų. Visgi, šiuo atveju darbas nelaikytinas išskirtine aplinkybe netaikyti asmeniui administracinio poveikio priemonės, juo labiau, kad specialiosios teisės atėmimas yra laikinas. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas nurodė, kad tam tikrą laiką darbą galėtų organizuoti nuotoliniu būdu, tuo labiau, kad jo darbas nėra tiesiogiai susijęs su vairavimu. Vien tai, kad darbo vietai pasiekti ar į komandiruotes vykti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra patogiau naudojantis transporto priemone, nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės. Teismo posėdžio metu S. D. nurodė, kad analizuojamą pažeidimą įvykdė važiuodamas darbiniais reikalais, todėl nėra pagrindo teigti, kad vien tik darbo turėjimas yra išskirtinė aplinkybė, skatinantį S. D. nedaryti administracinių nusižengimų.
Teigiamai vertintinos S. D. pastangos rūpintis savo garbaus amžiaus mama, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų ir įrodymų, kad pareiškėjo sutuoktinė negalėtų jo savaitgaliais nuvežti pas senyvo amžiaus motiną.
Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus matyti, kad S. D. asmenybės charakterizavimas nėra išimtinai teigiamas. Per penkerių metų laikotarpį pareiškėjas yra baustas administracine tvarka šešis kartus ir visi jo padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję būtent su KET pažeidimais. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas pažeidimą padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą. Pareiškėjas akcentavo, jog visi anksčiau jo padaryti pažeidimai buvo padaromi dėl skubėjimo, jo padarytų pažeidimų kiekis ir pobūdis rodo, kad jis pažeidimų nedarė piktybiškai, be to, niekuomet nėra sukėlęs autoįvykių, kurių metų būtų sužeisti žmonės, padaryta žala valstybės turtui. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertina kaip nekritišką savo veiksmų bei padarytų pažeidimų vertinimą. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra linkęs nepaisyti teisės aktais įtvirtintų, ypatingai su eismo dalyvių elgesiu susijusių, privalomų elgesio taisyklių, o savo kaltę siekia sumenkinti, akcentuodamas didelį užimtumą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo daromų administracinių nusižengimų pobūdis sunkėja, nepaisant jam pritaikytų švelnesnių administracinių nuobaudų, o tai rodo, kad paskirtos baudos nebuvo efektyvios ir savo tikslų nepasiekė. Pažeidėjas, nepaisant jam skiriamų piniginių baudų, nepasimoko iš savo klaidų ir toliau daro KET pažeidimus, todėl akivaizdu, jog S. D. yra linkęs pažeisti taisykles, savo kaltę linkęs sumenkinti ir anksčiau skirtos nuobaudos teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė. Be to, vairavimas nėra konstitucinė žmogaus teisė, tai tėra privilegija tiems, kurie gali įrodyti, jog gali vairuoti nesukeldami pavojaus visuomenei ir gebėdami tai daryti saugiai, kelyje laikantis taisyklių, o tokios teisės praradimas, kaip jau minėta, yra tik neatsakingo ir grubiai įstatymus pažeidžiančio asmens elgesio pasekmė.
Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad S. D. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl netaikyti jam administracinio poveikio priemonės nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurios suponuotų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Institucijos nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, išsamiai ir visapusiškai įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. D. skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
n u t a r i a :
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. D. skundo netenkinti.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2025 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
