Dėl žalos atlyginimo priteisimo

Civilinė byla Nr. e2-252-425/2023

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00062-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2;

(S)

3.6.6.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOIS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

Sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,

dalyvaujant (prisijungus nuotoliniu būdu per zoom platformą):

ieškovės atstovei A. Č.,

atsakovui A. V.,

Atsakovo atstovui advokatui Tomui Norviliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodytų aplinkybių ir argumentų santrauka

1. Panevėžio apygardos teisme 2023 m. balandžio 18 d. teisėjo rašytine rezoliucija priimtas ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA bei Ieškovė) ieškinys atsakovui A. V. (toliau – ir Atsakovas) dėl turtinės žalos atlyginimo.

2. Pareikštu ieškiniu Ieškovė prašo priteisti iš Atsakovo 266 865,79 Eur turtinės žalos atlyginimą.

3. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodo, kad NMA 2010 m. lapkričio 12 d. gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Pareiškėja) paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paraiška). Pagal 2011 m. gegužės 11 d. sudarytą paramos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paramos sutartis) 1.1 punktą įsipareigota įgyvendinti projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Pašalinių žemės ūkio produktų panaudojimas biokuro gamybai“ (toliau – ir Projektas), nepažeidžiant Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų.

4. 2011 m. spalio 13 d. pateiktas mokėjimo prašymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruota šiaudų granuliavimo linija, verslo plano parengimas ir projekto administravimo paslaugos, aiškinamasis stendas. 2011 m. lapkričio 14 d. išmokėta 218 351,20 Eur paramos suma. 2011 m. spalio 19 d. pateiktas mokėjimo prašymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruotas frontalinis krautuvas „Manitou“ (duomenys neskelbtini), gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl 2011 m. gruodžio 21 d. išmokėta 45 180,72 Eur paramos suma.

5. NMA, nustačiusi Projekto pažeidimus ir vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 10 punktu, 2016 m. spalio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir ŽŪM) apie padarytus pažeidimus įgyvendinant Projektą bei siūlymą pritarti NMA sprendimui taikyti sankciją – susigrąžinti išmokėtą paramą ir vadovaujantis Paramos sutarties 19.1 punktu nutraukti Paramos sutartį.

6. NMA, pritarus ŽŪM (2016 m. lapkričio 23 d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), taikė išmokėtos 263 531,92 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją ir nutraukė Paramos sutartį. Ieškovė nustatė, jog projektas neįvykdytas, neįvykdyti numatyti įsipareigojimai, susiję su Projekto rezultatais ir pasiekimais, nebuvo pasiekti nustatyti Projekto uždaviniai, tikslai, be raštiško NMA sutikimo perleistas paramos lėšomis įsigytas turtas tretiesiems asmenims. Technikos pardavimo dieną Pareiškėjos atstovas buvo Atsakovas, todėl jo veiksmai lėmė esminius pažeidimus, lėmusius Projekto neįvykdymą.

7. Ieškovė nurodo, kad šiuo atveju Atsakovas nevykdė teisės aktais numatytos pareigos, nesilaikė Projekte prisiimtų įsipareigojimų ir žinodamas, kad už paramos lėšas įsigyta technika negali būti perleista tretiesiems asmenims, sąmoningai leido tam nutikti ir apie tai jokia forma neinformavo NMA. Technikos perleidimas tretiesiems asmenims lėmė ir viso Projekto nevykdymą, todėl Atsakovas nesielgė rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Be to, Atsakovas turėjo ir galėjo suprasti, kad be technikos Projektas nebus įgyvendintas, o tai prives įmonę prie bankroto, bet neinicijavo bankroto bylos iškėlimo valdomai įmonei, žinodamas, kad įmonė nevykdo ir negalės vykdyti veiklos, ir dėl to negalės atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovas, matydamas, kad Projektas nėra įvykdytas ta apimtimi, kuria turėjo būti įvykdytas, turėjo imtis savalaikių ir aktyvių veiksmų, visų pirma informuoti NMA apie esamą padėtį. Atsakovo žinioje buvo ir parduodamas turtas, įsigytas už paramos lėšas. Projekto veiklos vykdymo sustabdymas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamas tyrimas taip pat buvo žinomi Atsakovui, tačiau NMA nebuvo informuota apie šiuos pasikeitimus, kas būtų turėję reikšmę Projekto administravimo eigai. Toks Atsakovo neatsakingas ir aplaidus veiksmas traktuojamas kaip nesąžiningas įmonės vadovo veiksmas prieš NMA. Primintina, kad Atsakovas puikiai žinojo ir suprato apie Projekto įgyvendinimą ir prisiimtus įsipareigojimus, pats Atsakovas 2013 m. sausio 30 d. pateikė raštą, kuriame save įvardijo kaip asmenį, atsakingą už tinkamą Projekto vykdymą.

8. Neteisėtais Atsakovo veiksmais Ieškovė įvardija tai, kad Atsakovas, būdamas Pareiškėjos vadovu, kurio žinioje buvo visi įmonės veiklos procesai, finansinė situacija ir įsipareigojimai, neteisėtai perleido tretiesiems asmenims už paramos lėšas įsigytą turtą, nors žinojo, kad tai draudžia Projekto įgyvendinimo ir Administravimo taisyklės. Šiuo atveju technika parduota varžytinėse būtent dėl to, kad Atsakovas, veikdamas Pareiškėjos vardu, nevykdė įsipareigojimų kreditoriui, suteikusiam paskolą ir pastarasis savo ruožtu kreipėsi dėl priverstinio išsiieškojimo. Vis dėlto, jei Atsakovas, veikdamas Pareiškėjos vardu, būtų laiku ir tinkamai laikęsis visų įsipareigojimų, esama situacija nebūtų susiklosčiusi, todėl už technikos pardavimą atsakingu laikytinas būtent Atsakovas, nes technikos pardavimas yra neatsakingo ir aplaidaus Atsakovo elgesio padarinys. Atsakovas neinformavo NMA nei apie veiklos sustabdymą, nei apie technikos pardavimą, o tai, kai jau minėta, tai įrodo sąmoningą ir apgalvotą Atsakovo veikimą, prieštaraujantį teisės aktams. Taip pat Atsakovas nevykdė įstatyme numatyto įsipareigojimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

9. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog turtinė žala yra 266 865,79 Eur, t. y. suma, kuri kartu yra patvirtinta ir kaip NMA kreditorinis reikalavimas Pareiškėjos bankroto byloje. Be to, šiuo atveju yra tarp Atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra akivaizdus priežastinis ryšys net keliais aspektais: 1. Atsakovas, kaip Pareiškėjos direktorius, turėjo pareigą tinkamai įgyvendinti projektą; 2. Atsakovas, kaip Pareiškėjos direktorius, turėjo laiku atsiskaityti su kreditoriais; 3. Atsakovas, kaip Pareiškėjos direktorius, turėjo pareigą neperleisti už paramos lėšas įsigytų investicijų tretiesiems asmenims; 4. Atsakovas, kaip Pareiškėjos direktorius, turėjo pareigą laiku kreiptis dėl nemokumo proceso.

10. Ieškovės vertinimu, Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė net keletu aspektų (visų pirma, neteisėtai perleido už paramos lėšas įsigytą turtą tretiesiems asmenims (laikoma, kad Atsakovas atsakingas už technikos perleidimą, nes Atsakovas, nesilaikydamas Pareiškėjos vardu prisiimtų finansinių įsipareigojimų, leido susidaryti situacijai, kuomet technika buvo parduota varžytinėse), nevykdė projekte numatytos veiklos, antra – nepasiekė Projekte numatytų tikslų, uždavinių ir rodiklių, trečia – neinformavo NMA nei apie veiklos sustabdymą, nei apie turto perleidimą, t. y. neįgyvendino Projekto, o be to, nesiėmė veiksmų, nustatytų tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, nors suprato, kad Pareiškėja turės skolą dėl pažeistų teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos paramos lėšų įsisavinimą), nes atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, todėl kaltė preziumuojama.

11. Dėl ieškinio senaties termino Ieškovė pabrėžia, jog pagal valstybės įmonės (toliau VĮ) „Registrų centras“ duomenis apie juridinius asmenis, Pareiškėja yra išregistruota 2020 m. liepos 13 d., todėl NMA nėra praleidusi termino ieškiniui dėl žalos pateikti. Būtent toks senaties termino skaičiavimas yra patvirtintas ir šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje. Šiuo atveju žalos atlyginimą prašoma priteisti ne iš Pareiškėjos, o iš buvusio įmonės vadovo, dėl ko nėra pagrindo vertinti, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo Pareiškėjos išregistravimo.

12. Papildomai Ieškovė pabrėžia, kad tyčinio bankroto buvimas/ nebuvimas nėra aktualus ginčo kontekste. Ieškovė nėra atsakinga už bankroto administratoriaus veiksmus bei už tai, kokias analizes dėl galimo tyčinio privedimo prie bankroto atliko MB „Bankrosta“.

13. Atsakovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje prašo taikyti ieškinio senatį, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje, atmesti ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Nurodo, kad įstatyme įtvirtintas 3 metų ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo Ieškovės nurodomos 2020 m. liepos 13 d., o nuo 2016 m. lapkričio 28 d., kada pati Ieškovė nutraukė Paramos sutartį. Šiuo atveju Ieškovė apie jai galimai padarytą žalą sužinojo ne vėliau nei 2016 m. lapkričio 28 d., nes kitu atveju ji nebūtų nutraukusi Paramos sutarties ir pareikalavusi grąžinti visą išmokėtą paramos sumą. Negana to, šiuo laikotarpiu būtent Atsakovas ėjo Pareiškėjos vadovo pareigas, apie ką Ieškovei buvo gerai žinoma. Kartu Atsakovas pabrėžia, jog bankroto proceso metu nebuvo nustatyta, jog Atsakovas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, o Ieškovė, vykstant Pareiškėjos bankroto procesui nereiškė jokių reikalavimų dėl žalos atlyginimo ir nesiėmė jokių veiksmų, kad tokius veiksmus atliktų bankroto administratorius. Kartu pažymi, jog Ieškovės nurodoma teismų praktika šioje civilinėje byloje negali būti taikoma, nes faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.

15. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų, Atsakovas pabrėžia, jog Pareiškėja yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl Paramos sutarties teisiniai santykiai susiformavo tarp Ieškovės ir Pareiškėjos. Be to, Pareiškėjos bankroto procedūrą vykdęs bankroto administratorius nenustatė, kad Atsakovas būtų netinkamai ėjęs Pareiškėjos vadovo pareigas, jokie reikalavimai, įskaitant ir dėl pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, netinkamo vykdymo, Atsakovui pareikšti nebuvo. Papildomai Atsakovas pabrėžia ir tai, kad Pareiškėjos turtas, įgytas už paramos lėšas, buvo perleistas tretiesiems asmenims ne įprastų sandorių pagrindu, o priverstiniu būdu antstolio vykdytose varžytynėse. Tai, kad Atsakovas neinformavo Ieškovės apie turto pardavimo varžytynes, neturi jokios teisinės reikšmės bei neleidžia vertinti, kad egzistuoja Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

16. Atsakovas pabrėžia, jog Pareiškėjos bankrotą nulėmė išimtinai verslo nesėkmė, o ne kokie nors jos vadovo sąmoningi veiksmai. Nesant Atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo Pareiškėjos neįvykdytų finansinių prievolių Ieškovei dėl verslo nesėkmės tiesiog perkelti Atsakovui vien dėl to, kad jis paskutinis ėjo Pareiškėjos vadovo pareigas.

17. Atsakovas A. V. taip pat nurodo, kad bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2011 m. spalio-lapkričio mėnesiais, tiksliau datos nepamena. Darbą jam pasiūlė D. K.. D. K. pasiūlė pirmiausia dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, montavo granulių gamybos linijos įrangą ir po to ją paleido. Atsakovas teigia, kad jis pats asmeniškai tikrinančiam NMA atstovui viską ir aprodė, parodė, kaip kas veikia. Paleidimas buvo padarytas tiktai rudenį, lapkričio mėnesį. Tada dirbo du darbuotojai - jis ir kitas asmuo. Vėliau, kažkur 2011 m. pabaigoje - 2012 pradžioje jam buvo pasiūlyta užimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Naujos pareigos jo negąsdino, pradžioje buvo A. L. ir D. K.. 2011 m. 11-12 mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo išmoką, tačiau paraiškos jis pats nerengė, ją rengė ir pasirašė buvęs direktorius D. K.. Paskolos sutartį su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ dėl paskolos apyvartinėms lėšoms D. K. sudarė todėl, kad jų ir trūko, reikėjo pirkti naujų matricų granulių gamybai, pastarosios susidėvi per laiką, reikia jas keisti. Dėl granulių gamybos proceso paaiškino, kad vyko šiaudų užpirkimas, jų presavimas, suvežimas ir visa kita į gamybą įeina. Šiaudai iki 25 litų už toną tuomet kainavo. Iš tonos - 5 rulonų išeidavo pagaminti nuo 500 kg iki 800 kg granulių. Jas realizuoti reikia per 1-2 mėnesius, priklausomai nuo drėgmės aplinkoje, granules pakuodavo į didmaišius. Kadangi granulės turi savybę traukti drėgmę iš oro, tai būdavo, kad užsideda pelėsis, jos subyra, tada tekdavo jas pergaminti, perleidžiant jas iš naujo per granuliatorių. 2012 metais nežino kiek pagamino konkrečiai granulių. Darbas vyko sezonais, nes pirmiausia užperka šiaudus, o paskui jau gamina, pvz.: būna, kad gamina kitais jau metais. Patikslina, jog 2013 metais pagaminta 280 tonų granulių. 2014 m. pagamino gal apie kokius 400 tonų, neturi dabar tikslių duomenų. Problemos atsirado, nes versle ištiko nesėkmė – Lietuvoje daug kas prisistatė granuliatorių ir pradėjo numušti kainas, numušė jas ir lenkai, buvo 100 – 120 Eur, o nukrito vėliau netgi iki 75 Eur už toną, rinkoje vyko konkurencija. Lietuvoje nebebuvo kur jų realizuoti, dauguma statėsi pečius, skirtus kūrenti iš medžio pagamintomis granulėmis, žiūri žmonės, kas pagal kaloringumą yra geriau, bet iš esmės medžio granulės būna geriau. Pervežimas būdavo dar skaičiuojamas, 120 litų kainavo tonos pervežimas nuo ūkininko lauko iki sandėlio ir galutinio rezultato. Didelė mašina kainuodavo ir 500 litų, jie turėdavo vieną krautuvą, 20-25 km spinduliu važinėdavo supirkinėti šiaudų. Dar svarbu buvo gamtinės sąlygos, jei šilta žiema, mažiau nupirkdavo granulių kūrenimui. Dideliais mastais prekiavo granulėmis, pvz. UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, bendrovė „B. T.“, tokius bendrovių pavadinimus rado savo užrašuose. Veiklos nutrūkimą sąlygojo pardavimų mažėjimas, nukrito kainos nuo 120 iki 85-70 eurų, o pagaminti toną jų savikaina būna iki 70 - 85 eurų, priklausomai nuo oro sąlygų. Pavasaris-vasara palankiausias metas granulėms gaminti, ventiliatoriai rudenį traukia drėgmę, tada sumažėja gamybos produktyvumas. Negalėjo bendrovė pasiekti norimų pajėgumų, turto išvaržymas prasidėjo todėl, kad kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė neturėjo iš ko grąžinti lėšų. 1 300 000 litų buvo panaudota įrangos pirkimui, ne Atsakovas ją pirko, pirko ją D. K., jis pirko visą granuliavimo įrangą. Dėl paskolos grąžinimo negali smulkiau pasakyti, kadangi tik nuo 2013-01-23 jis tapo direktoriumi. Paskolos sutartį pasirašė 2012 m. rugsėjo mėnesį D. K., o Atsakovas tada nebuvo vadovu. Kai jį paskyrė bendrovės direktoriumi, apie tą esamą paskolą žinojo, kas mėnesį reikėjo grąžinti maždaug po 5000 litų, o kai nebegalėjo grąžinti paskolos, gavo įspėjimą iš kredito unijos.

18. Kartu Atsakovas A. V. pabrėžė ir tai, jog 2015 m. liepos 15 ar 20 d. (duomenys neskelbtini) buvo kilęs gaisras, buvo vežami nauji šiaudai, sudegė kaimynų cechas. Po gaisro granulių gamybos liniją atstatė iki 2016 m. balandžio, tada vėl pradėjo gamybą. 2015-2016 m. sezonu produkcijos neturėjo, buvo seni šiaudai, bet kai viskas sudegė, tai sudegė ir šiaudai iki nulio. Po gaisro jokio pardavimo nebebuvo, tada veikla jau po to 2015 m. gaisro sustojo. Ūkininkai duodavo šiaudų labdarai, reikėdavo juos rinkti ir supresuoti, 2015-2016 m. reikėjo atstatyti pačią UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes gaisro metu apdegė smulkintuvas, granulių linijos mechanizmai neapdegė, bet čia apdegė drąskytuvas, malūno automatika susilydė ir pan., susigadino nuo ugnies. NMA jis apie gaisrą informavo, buvo atliekamas tyrimas dėl gaisro, tyrė įvykį gal metus laiko. Kai jis buvo direktoriumi, paskolos sutartis jau buvo sudaryta, grafikas paskolai grąžinti jau buvo sustatytas, pats jis užsiėmė gamyba ir realizavimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiškai buvo geri 2014 m., dar 2013 m. normalūs gamybai metai, viską normaliai gamino. Tuo metu dirbo 6-7-8 darbuotojai. Jei jis dirbdavo, tai savęs čia neskaitydavo. Tai, kad NMA rašo, jog jis neinformavo agentūros apie antstolio vykdomą išieškojimą, nepamena, bet mano, jog turėjo informuoti. Bendrovės turtą pardavė antstolė iš (duomenys neskelbtini), pats asmeniškai iš turto jis nieko nepardavė, nei vieno varžto. Atleido jį iš darbo, kai viską savo žinion perėmė nemokumo administratorius 2017-03-12, kai prasidėjo visa bankroto procedūra, jis visada bendravo su administratoriumi.

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys atmetamas

Byloje nustatytos teisės taikymui reikšmingos faktinės aplinkybės

19. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Pareiškėja) įsteigta 2010 m. spalio 15 d.

20. NMA 2010 m. lapkričio 12 d. gavo Pareiškėjos paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ Nr. (duomenys neskelbtini).

21. Pagal 2011 m. gegužės 11 d. sudarytą paramos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.1 punktą įsipareigota įgyvendinti projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Pašalinių žemės ūkio produktų panaudojimas biokuro gamybai“ (toliau – Projektas), nepažeidžiant Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų.

22. 2011 m. spalio 13 d. pateiktas mokėjimo prašymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruota šiaudų granuliavimo linija, verslo plano parengimas ir projekto administravimo paslaugos, aiškinamasis stendas.

23. 2011 m. lapkričio 14 d. išmokėta 218 351,20 Eur paramos suma. 2011 m. spalio 19 d. pateiktas mokėjimo prašymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruotas frontalinis krautuvas „Manitou“ (duomenys neskelbtini), gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2011 m. gruodžio 21 d. išmokėta 45 180,72 Eur paramos suma.

24. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal ieškovei NMA pateiktą paraišką (verslo planą) ketino vykdyti ne žemės ūkio veiklos projektą – durpių briketų ar durpių ir šieno mišinio, atliekų mišinių granulių, kuro briketų gamybą. Pareiškėja planavo minimaliai atlikti reikalingus pastato, kuriame buvo vykdoma šiaudų granulių gamyba pakeitimus (įdėti langus, pakeisti duris, padidinti elektros įvado galingumą nuo netoliese esančios pastotės). Pagal Paramos sutarties nuostatas UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo mažiausiai 7 metus (iki 2018 m. gegužės 10 d.) nuo sutarties sudarymo nenutraukti projekto veiklos.

25. NMA 2016 m. rugsėjo 15 d. atlikus patikrą Projekto vykdymo vietoje, paaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą nustojo vykdyti 2016 m. birželio 15 d., o veiklai būtinas frontalinis krautuvas iš varžytynių 2016 m. rugsėjo mėn. buvo perleistas trečiajam asmeniui, kadangi Pareiškėja nevykdė prievolių kreditoriui kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2012 m. rugsėjo 4 d. sudarytą paskolos sutartį. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą kreditoriaus kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ naudai, iš varžytynių taip pat buvo siekiama realizuoti ir kitą Pareiškėjai priklausantį ir jos veiklai vykdyti būtiną turtą – šiaudų granuliavimo liniją.

26. NMA, pritarus Ministerijai (2016 m. lapkričio 23 d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 64 punktu, Administravimo taisyklių 197.3.2, 197.3.9, ir 197.3.14 punktais, įvertinusi visus nustatytus pažeidimus, taikė išmokėtos 263 531,92 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją ir nutraukė Paramos sutartį.

27. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-750-567/2020 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla.

28. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 28 d., civilinėje byloje Nr. e2-5023-567/2018 iš atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ NMA naudai priteista 263 531,92 Eur skola, 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo 2017 m. vasario 20 d. nuo priteistos 263 531,92 Eur sumos iki nutarties iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2017 m. gegužės 6 d.).

29. Pastarajame sprendime Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog pagal byloje nustatytus pateiktus duomenis, galima spręsti, kad įsipareigojimų nevykdymas nebuvo vienkartinis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė projekto pateiktoje paraiškoje (verslo plane) numatytų įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais ir pasiekimais, kadangi planavo sukurti 8 nuolatines darbo vietas, tačiau 2014 m. turėjo 7 darbuotojus, 2015 m. – 6, 2016 m. – 2. Bendrovė taip pat 2014 m. privalėjo pasiekti 987 925,74 Eur pardavimo pajamas, tačiau pasiekė tik 152 018,65 Eur (12,82 procento), 2015 m. – 1 117 115,96 Eur, tačiau pasiekė tik 56 445 Eur (5,05 procento). Bendrovė paraiškoje taip pat buvo įsipareigojusi, kad 2014 m. pasieks ekonominio gyvybingumo rodiklius, t. y. grynasis pelningumas sieks 7,38 procento, skolos rodiklis – 0,11, paskolų padengimo rodiklis – 1,55, tačiau jų nepasiekė, nes grynasis pelningumas buvo -52,19 procento, paskolų padengimo rodiklis – 0,94. 2015 m. bendrovė įsipareigojo pasiekti 0,84 skolos ir 7,77 grynojo pelningumo rodiklius, tačiau jų nepasiekė, nes rodikliai atitinkamai sudarė 0,84 ir -135. Tuo tarpu 2016 m. bendrovės pajamos siekė tik 10 770 Eur, o nuostoliai -80 827 Eur. Taigi akivaizdu, kad bendrovė jau ilgą laiką nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, tokiu būdu nepasiekdama projekto uždavinių ir tikslų. Teismas šioje byloje taip pat nurodė, kad aplinkybę, jog atsakovė, kaip paramos gavėja, ilgą laiką netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, o vėliau iš viso nutraukė veiklos vykdymą, patvirtina ir tai, kad 2017 m. pradžioje buvo inicijuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2017 m. sausio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja L. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi bendrovė nustojo mokėti darbo užmokestį. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2015 m.–2017 m. sausio 31 d. balansų duomenis buvo nemoki (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.), kadangi 2015 m. įmonės turtą sudarė 534 814 Eur, o įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 450 225 Eur, 2016 m. atitinkamai 409 879 Eur ir 444 469 Eur, 2017 m. sausio 31 d. atitinkamai 403 511 Eur ir 441 928 Eur. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik ilgą laiką praktiškai nevykdė paraiškoje numatytų įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais ir pasiekimais, bet ir, nepasibaigus nustatytam terminui, visiškai nustojo vykdyti veiklą, o už paramos lėšas gautas turtas buvo pradėtas realizuoti priverstine vykdymo tvarka.

30. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2347-567/2019 patvirtino NMA kreditorinį reikalavimą BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tenkinamą antrąja eile, t. y. 266 865,79 Eur (skola su palūkanomis).

31. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-750-567/2020 pripažino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pasibaigusia. Pareiškėja, kaip juridinis asmuo, išregistruota 2020 m. liepos 13 d.

32. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad per visą Pareiškėjos veiklos laikotarpį įmonei vadovavo trys asmenys: V. Š. (nuo 2010 m. spalio 15 d. iki 2010 m. lapkričio 11 d.); D. K. (nuo 2010 m. lapkričio 11 d. iki 2013 m. sausio 23 d.) ir A. V. (nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. (iki bankroto iškėlimo)).

33. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad paraišką ir abu mokėjimo prašymus Ieškovei pateikė tuo metu įmonei vadovavęs D. K., kuris jau yra teistas už dalyvavimą karteliniame susitarime, jam teismas trejiems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-254-822/2021).

34. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ Paskolos sutartis su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ dėl 376 506,024 Eur (1 300 000 Lt) paskolos suteikimo buvo sudaryta 2012-09-04, o šios paskolos grąžinimo užtikrinimui buvo įkeista šiaudų granuliavimo įranga, frontalinis krautuvas „Manitou“ bei pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

35. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad Ieškovė pripažįsta Atsakovą iki pat 2016 m. vasaros bendradarbiavus su NMA ir aktyviai teikus dokumentus, o po to, kai NMA ėmėsi vertinti, ar tinkamai atliekama Projekte nurodyta veikla, Atsakovas bendradarbiavimą su NMA nutraukė. Atsakovas neatsakė nei į NMA 2016 m. liepos 21 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), nei į NMA 2016 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), nei į NMA 2016 m. spalio 25 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisinis kilusio ginčo vertinimas

Dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino

36. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu Atsakovas nuosekliai tvirtino, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Pabrėžė, kad Ieškovė nepagrįstai ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo 2020-07-13 (Pareiškėjos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro diena), o ne nuo 2016-11-28 (paramos sutarties nutraukimo diena), kai pati Ieškovė po vykusio patikrinimo nustatė, kad Pareiškėja 2016-09-14 pardavė be Ieškovės sutikimo paramos lėšomis įsigytą krautuvą „Manitou“ ir po to, nepasiekus nustatytų projekto uždavinių ir tikslų, sustabdė veiklos vykdymą. Atsakovo vertinimu, Ieškovei apie Pareiškėjos galimai padarytą žalą tapo žinoma ne vėliau kaip 2016-11-28, nes kitaip ji nebūtų nutraukusi Paramos sutarties.

37. Išties, CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pareikštas ne Pareiškėjai, t. y. ne įmonei, kuriai buvo skirta parama bei kuriai Atsakovo nurodomu sprendimu buvo nutraukta Paramos sutartis, o atsakovui, kaip Pareiškėjos vadovui. Tokia situacija, atsižvelgiant į tai, jog Pareiškėjos bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu (kas leistų konstatuoti ieškinio įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo senaties termino pradžią), sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro, kas įvyko 2020 m. liepos 13 d.

38. Taigi, nagrinėjamu atveju, priešingai nei tvirtina Atsakovas A. V., ieškinio senaties terminas nėra susijęs ir negali būti skaičiuojamas nuo Paramos sutarties nutraukimo momento, nes tuo metu Atsakovo, kaip įmonės direktoriaus, veiksmų vertinimas nebuvo ir negalėjo būti atliekamas ar sprendžiamas klausimas dėl jo, kaip vadovo, civilinės atsakomybės, juo labiau kad buvo pradėta nagrinėti bankroto byla ir Ieškovė buvo įtraukta į kreditorių sąrašą.

39. Papildomai pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodo Ieškovė, ieškinio senaties terminų skaičiavimas nuo juridinio asmens išregistravimo momento ne tik neprieštarauja šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-109-538/2020), tačiau ir atitinka ieškininio reikalavimo turinio sąsają su nurodomos žalos priežastimis, t. y. Ieškovės vertinimu atliktus netinkamus įmonės, kuriai buvo skirta parama, vadovo veiksmus, o ne įmonės, kaip juridinio asmens galimai netinkamus veiksmus.

40. Priešingos išvados neleidžia daryti ir Atsakovo argumentas, jog ieškovės nurodoma teismų praktika negali būti taikoma dėl to, kad joje aptariama situacija, kai juridinis asmuo buvo išregistruotas nepranešus kreditoriams. Teismo vertinimu aplinkybės, susijusios su juridinio asmens išregistravimo tvarka šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos, kadangi ieškinys tiek vienu, tiek kitu atveju yra reiškiamas būtent įmonės vadovui, kurios veiksmais padaryta žala paramą teikiančiam subjektui. Atsižvelgiant į CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, vertintina, kad NMA apie tai, kad iš įmonės nebus galima susigrąžinti suteiktos paramos lėšų galutinai sužino tuomet, kai pasibaigia įmonės bankroto procesas. Spręstina, kad tik pasibaigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procesui ir išregistravus įmonę iš juridinių asmenų registro dėl įmonės pabaigos, o taip pat nebuvus patenkintiems kreditorių reikalavimams, buvę įmonės kreditoriai nuo šio momento turi galimybę įvertinti, ar dėl kreditorinių reikalavimų nepatenkinimo egzistuoja įmonės vadovo civilinė atsakomybė. Priešingas bei Atsakovo nurodomas vertinimas prieštarautų teisminio bankroto proceso eigai, kurios metu kreditorių reikalavimai gali būti patenkinami, o ginčas tarp kreditoriaus ir įmonės vadovo net nekiltų.

41. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Ieškovės pareikštas ieškinys atsakovui yra pateiktas nepraleidus nustatyto sutrumpinto 3 metų ieškinio senaties termino, todėl yra pagrindas pareikštą ieškinį nagrinėti iš esmės.

42. Papildomai pažymėtina, kad teismas, priešingai nei tvirtina Atsakovas, jokių kitų kliūčių nagrinėti pareikštą ieškinį nenustatė, t. y. aplinkybės, kad Pareiškėjos bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu, o parama buvo skirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepašalina galimybės spręsti Atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, civilinės atsakomybės klausimo. Be to, tai kad Administravimo taisyklių nuostatos numato, jog institucija nepradeda arba nebetęsia grąžintinų lėšų susigrąžinimo jei skolininkė yra likviduota ir nėra turto grąžintinoms lėšoms susigrąžinti, neužkerta kelio ieškovei kreiptis į teismą dėl galimos deliktinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.

Dėl Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

43. Pareikštu ieškiniu Ieškovė tvirtina, kad nors paramos sutartis buvo sudaryta tarp NMA ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sprendimus priėmė Atsakovas, dėl kurio netinkamo veikimo įmonė veiklą nutraukė, o NMA patyrė finansinę žalą.

44. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu kaip neteisėtus Atsakovo veiksmus civilinei atsakomybei kilti įvardijo tai, kad Atsakovas, būdamas Pareiškėjos vadovu, kurio žinioje buvo visi įmonės veiklos procesai, finansinė situacija ir įsipareigojimai, neteisėtai perleido tretiesiems asmenims už paramos lėšas įsigytą turtą, nors žinojo, kad tai draudžia Įgyvendinimo ir Administravimo taisyklės. Kartu ieškovė nurodo, kad tai, jog Atsakovui tai buvo žinoma, yra aiškiai atskleista Atsakovo teiktuose dokumentuose NMA, susijusiuose su Projekto vykdymu.

45. Taigi esminiai veiksmai, kuriuos Ieškovė vertina, kaip neteisėtus, yra tai, kad Atsakovas neužtikrino įkeisto bei už paramą įsigyto turto išsaugojimo išieškojimo procese, neinformavo NMA apie vykdomą išieškojimą, taip pat neužtikrino įmonės veiklos tęstinumo bei Projekto įsipareigojimų, o be to nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

46. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, išklausęs šalis bei jų atstovus teismo posėdyje, o taip pat įvertinęs vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju konstatuoti neteisėtus Atsakovo A. V. veiksmus, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, dėl NMA negrąžintos Paramos apimtyje patirtos žalos, nėra pakankamo pagrindo.

47. Pažymėtina, kad vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus Atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Nustačius, kad Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017, 14 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas).

48. Be to, ieškinys atlyginti žalą, taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui, gali būti pareikštas skirtingais pagrindais: dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos, nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-4-313/2018, 54 punktas). Kartu pastebėtina ir tai, jog žalingo verslo sprendimo ar fiduciarinių pareigų pažeidimo atveju nustatant kaltę, kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą, turi būti nustatytas didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).

49. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės reiškiamų reikalavimų galima išskirti tris aspektus, kuriuos ieškovė vertina, kaip Atsakovo neteisėtus veiksmus – tai netinkamas įmonės veiklos vykdymas/organizavimas, neinformavimas NMA apie priverstinį išieškojimą iš Paramos lėšomis įsigyto turto (šio turto perleidimas tretiesiems asmenims) bei nesikreipimas laiku dėl bankroto bylos iškėlimo.

50. Vertinant pirmąjį ieškovės nurodomą aspektą dėl netinkamo įmonės veiklos organizavimo pažymėtina tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė-komercinė veikla išties buvo organizuojama nepakankamai gerai. Ši aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5023-567/2018, kuriuo iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ NMA priteista 263 531,92 Eur suteikta parama. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad įmonės veiklos netinkamo organizavimo aplinkybė, kaip ir Projekto tikslų bei rodiklių nepasiekimas, automatiškai neleidžia konstatuoti Atsakovo A. V., kaip įmonės vadovo, neteisėtų veiksmų, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos sąlygoms esminę įtaką turėjo ne tik A. V. veiksmai.

51. Kaip minėta pirmiau, per visą Pareiškėjos veiklos laikotarpį įmonei vadovavo trys asmenys: V. Š. (nuo 2010 m. spalio 15 d. iki 2010 m. lapkričio 11 d.); D. K. (nuo 2010 m. lapkričio 11 d. iki 2013 m. sausio 23 d.) ir A. V. (nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. (iki bankroto iškėlimo)). Taigi paraišką NMA dėl paramos suteikimo ir abu mokėjimo prašymus Ieškovei pateikė tuo metu įmonei vadovavęs D. K.. Šis asmuo taip pat sudarė sutartį dėl 376 506,024 Eur (1 300 000 Lt) paskolos gavimo su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ (sutartis sudaryta 2012-09-04), o šios paskolos grąžinimo užtikrinimui buvo įkeista šiaudų granuliavimo įranga, frontalinis krautuvas „Manitou“ bei pastatas. Tokie duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad Atsakovas A. V. pradėjo vadovauti įmonei, kurios finansinė padėtis jau buvo pakankamai sudėtinga dėl įmonei suteiktos paskolos bei turimo turto įkeitimo. Be to, nagrinėjamoje byloje teismo posėdyje apklaustas Atsakovas nurodė, kad 2014 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos pelningumui bei efektyvumui neigiamą įtaką padarė gamtos sąlygos ir didelis konkurentų kiekis, o 2015 metais gamybos procesui neigiamą įtaką padarė įmonėje kilęs gaisras. Atsakovas teismo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad neturėjo pagrindo bei tikslo privesti įmonę prie bankroto, o priešingai – stengėsi atlikti kiek įmanoma daugiau veiksmų, kurie leistų įmonei vykdyti veiklą, t. y. pats tvarkė pastatą po kilusio gaisro, rūpinosi elektros instaliacijos vedimu, granuliavimo įrangos paruošimu ir kt. Kartu A. V. nurodė, jog įmonė buvo patyrusi nuostolių dėl netinkamai laikytos pagamintos produkcijos (granulės pradėjo pelyti), o taip pat atsiradusio didelio konkurentų kiekio. Nagrinėjamoje byloje jokių konkrečių aplinkybių dėl būtent A. V. netinkamai organizuotos įmonės veiklos nustatyta nebuvo. Teismas nenustatė, kad Atsakovas priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslui žalingus ar rizikingus sprendimus, ne byloje nėra konkrečių įrodymų, pagrindžiančių didelį A. V. neatsargumą ar siekį priimti bendrovės veiklai nepalankius sprendimus, o visa tai nepatvirtina neteisėtų veiksmų, kaip vadovo civilinės atsakomybės, egzistavimo fakto.

52. Antras aspektas, kurį ieškovė įrodinėja kaip Atsakovo neteisėtus veiksmus yra už paramos lėšas įsigyto turto perleidimas tretiesiems asmenims bei neinformavimas NMA apie šio turto perleidimą. Išties, Paramos sutarties nuostatos numatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus be agentūros rašytinio sutikimo mažiausiai 7 metus nuo sutarties sudarymo dienos nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti ir kitaip neperduoti kitam asmeniui už paramos lėšas įsigytos nuosavybės, nenutraukti projekto veiklos, nekeisti projekto įgyvendinimo vietos. Leidimą įkeisti turtą kredito įstaigoms agentūra gali suteikti tik tiems paramos gavėjams, kurie paraiškoje kredito įstaigos suteiktą paskolą įvardijo kaip vieną iš projekto finansavimo šaltinių.

53. Nagrinėjamoje byloje ginčas nekilo, kad už paramą įsigyta granuliavimo įranga ir frontalinis krautuvas buvo įkeisti kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“. Kaip minėta pirmiau, aptariamą kreditavimo sutartį, kuria įkeistas turtas, sudarė ne Atsakovas, o prieš jį direktoriaus pareigas ėjęs D. K.. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad A. V., įmonei patiriant finansinius nuostolius dėl vykdomos ūkinės-komercinės veiklos bei nevykdant prisiimtų finansinių įsipareigojimų kredito unijai, būtų turėjęs kokias nors realias galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus kredito unijai, tačiau sąmoningai to nedaręs ir leidęs prasidėti priverstinio vykdymo procesui. Pagal byloje esančius duomenis šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog už paramą įsigyto turto perleidimas tretiesiems asmenis priverstinio vykdymo procese buvo sąlygotas konkretaus neteisėto A. V., kaip vadovo, veiksmo (neveikimo), o ne egzistuojančių aplinkybių visumos. Kartu pastebėtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad A. V. veiksmai turėjo įtakos už paramą įsigyto turto perleidimo tretiesiems asmenims faktui ar sąlygoms. Vien tai, kad Atsakovas neužtikrino efektyvios ir pelningos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, nesant jokių duomenų apie konkrečius netinkamus ar bendrovei žalingus verslo sprendimus, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų egzistavimo, kaip įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygos, ir šiuo aspektu.

54. Pirmiau išdėstytos išvados nekeičia ir aplinkybės dėl informacijos apie priverstinį išieškojimą nepateikimo ieškovei. Tokie Atsakovo veiksmai neabejotinai yra nesuderinama su tinkamu Paramos sutarties vykdymu bei komunikavimu su paramą teikiančiu subjektu. Tačiau šis netinkamas Atsakovo veikimas, priešingai nei nurodo ieškovė, neleidžia daryti išvados, kad turėjo teisinių pasekmių priverstinio išieškojimo proceso eigai ar lėmė jo egzistavimą. Atsižvelgiant į vykdymo santykius reglamentuojančių normų visumą galima daryti išvadą, jog išieškojimo iš įkeisto turto procesas nėra priklausomas nuo paramą suteikusios institucijos informavimo apie vystantį vykdymo procesą. Ieškovės nurodoma aplinkybė dėl galimo kreipimosi į teismą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių yra sąlyginė, o įvertinus kredito unijai įkeisto turto apimtį – granulių gaminimo įranga, krautuvas bei pastatas, neleidžia spręsti, kad egzistavo reali galimybė nenukreipti išieškojimą į įkeistą turtą.

55. Ieškovės nurodoma aplinkybė dėl Atsakovo nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos iškėlimo teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju taip pat nėra pripažintina neteisėtu veikimu dėl ieškovei kilusios žalos. Pastebėtina, jog ieškovė dar 2016 m. rudenį taikė išmokėtos 263 531,92 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją ir nutraukė Paramos sutartį. Bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta 2017 metais, o 2018 metais jau minėtu Vilniaus apygardos teismo sprendimu iš atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ NMA naudai priteista 263 531,92 Eur skola, 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo 2017 m. vasario 20 d. nuo priteistos 263 531,92 Eur sumos iki nutarties iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2017 m. gegužės 6 d.). Taigi materialus ieškovės reikalavimas nuo Paramos sutarties nutraukimo momento 2016 metais iki skolos priteisimo 2018 metais bei ieškinio pareiškimo nagrinėjamoje byloje nekito. Ieškovė, kaip abi šalys pripažino teismo posėdžio metu, sistemingai iki 2016 metų gaudavo prašomą pateikti informaciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei nebuvo priėmusi sprendimo nutraukti Paramos sutartį. Laikotarpis nuo ieškovės pripažįstamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavimo (2016 m. vasara) iki Paramos sutarties nutraukimo (2016 m. ruduo) nėra itin ilgas laikotarpis, per kurį Atsakovas, nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, galėjo sukelti konkrečius neigiamus padarinius ieškovei, kurios, kaip jau minėta pirmiau, materialinis reikalavimas nuo 2016 m. nesikeitė. Kita vertus aplinkybės, jog 2016 metais buvo pradėtas FNTT tyrimas, kuriame dar 2016 m. birželio 16 d. atsakovui A. V. buvo pareikšti įtarimai padarius baudžiamajame įstatyme numatytas nusikalstamas veikas bei jam skirtos kardomosios priemonės, pripažintinos pakankamomis priežastimis, apribojusiomis galimybę atlikti su bankroto bylos iškėlimu susijusius veiksmus, juo labiau kad laiko tarpas nuo įtarimų atsakovui pareiškimo (2016 m. birželis) iki bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2017 m. balandis) nėra itin ilgas.

56. Automatiškai konstatuoti Atsakovo, kaip įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, nesudaro pagrindo ir ta aplinkybė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyrius atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio „Sukčiavimas“ 2 dalyje, 300 straipsnio „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ 3 dalyje, 228 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ 2 dalyje, 203 straipsnio „Neteisėta juridinio asmens veikla“ 2 dalyje, 22 straipsnio „Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką“ 1 dalyje), kuriame įtarimai buvo pareikšti ir atsakovui. Vykstantis ikiteisminis tyrimas tik leidžia daryti išvadą, jog dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykstančiame ikiteisminiame tyrime yra sprendžiama dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, tačiau tai, nesant jokių konkrečių įrodymų, savaime nepatvirtina neteisėtų Atsakovo veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Galimų paramos lėšų pasisavinimo schemų egzistavimas šiuo konkrečiu atveju neleidžia pripažinti esant Atsakovo civilinei atsakomybei, juo labiau kad Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tapo jau įmonei gavus Paramą, suteikus paskolą bei įkeitus už paramą įsigytą turtą, tačiau sprendimus dėl šių veiksmų priėmė ne Atsakovas, o kiti asmenys..

57. Taigi, apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad Atsakovas, kaip įmonės vadovas, formaliai neužtikrino, kad bendrovė pasiektų Paramos sutartyje numatytus tikslus bei įvykdytų prisiimtus įsipareigojimus, tačiau išnagrinėjus šią civilinę bylą nebuvo nustatyti jokie konkretūs neteisėti Atsakovo veiksmai, kuriuos būtų galima pripažinti ne kaip ūkinės-komercinės veiklos riziką bei verslo nesėkmę, o konkrečius žalingus bendrovės veiklai veiksmus, lėmusius įmonės veiklos neefektyvumą ir nepelningumą.

58. Kartu pažymėtina tai, kad pagal civilinės atsakomybės taisykles atlyginama yra tik ta žala, kuri yra neteisėtų veiksmų padarinys. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti Atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022 ir kt.). Taigi, vadovui priskirtina tik ta žala, kuri susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su jo neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-684/2019).

59. Nagrinėjamu atveju nenustačius Atsakovo, kaip įmonės vadovo, neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo plačiau nagrinėti kitų civilinės atsakomybės sąlygų turinį.

60. Kiti Ieškovės argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas papildomai dėl jų nepasisako ir jų neaptarinėja.

Dėl bylos procesinės baigties, bylinėjimosi išlaidų

61. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai leidžia spręsti dėl Atsakovo verslo nesėkmės bei Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo, tačiau nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia pripažinti Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo bei konstatuoti, kad ieškovės patirtą žalą turi atlyginti Atsakovas, kaip Pareiškėjos vadovas.

62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš ieškovės. Tačiau nagrinėjamoje byloje iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos jokie įrodymai, patvirtinantys patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį bei faktą, pateikti nebuvo, todėl bylinėjimosi išlaidos nėra paskirstomos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais, straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėjas Laimantas Misiūnas