Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo bei išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Civilinė byla Nr. e2-7369-1186/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02506-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 12 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Justina Stančikienė,

sekretoriaujant Kamilei Valaitienei,

dalyvaujant ieškovui R. S. ir jo atstovei advokatei Jurgitai Spaičienei (per Zoom programą),

atsakovei I. S. ir jos atstovui advokatui Deimintui Radzevičiui (per Zoom programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei I. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo bei išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas R. S. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė teismo:

1.1. Pakeisti 2018 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-11416-944/2018:

1.1.1. Nustatyti nepilnamečio vaiko D. S., gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametis vaikas, sūnus), gyvenamąją vietą su ieškovu, vaiko tėvu R. S.;

1.1.2. Iš atsakovės I. S. (toliau – atsakovė) priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui periodines išmokas po 300,00 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, pervedant lėšas į ieškovo sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 10 d., lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skiriant ieškovą. Išlaikymo dydis indeksuojamas įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

1.1.3. Nustatyti, jog atsakovė su nepilnamečiu vaiku bendrauja ir dalyvauja jį auklėjant sekančia tvarka, jei šalys nesusitaria kitaip:

-kalendorinių metų lyginių savaičių (2, 4, 6, 8...52 ir pan.) savaitgaliais – nuo penktadienio, pasiimdama nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki 17.30 val., ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00-18.00 val.;

-kiekvienų kalendorinių metų Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) pasiimdama nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val., ir pristatydama nepilnametį vaiką į jo gyvenamąją vietą 18.00 val.;

-kiekvienų kalendorinių lyginių metų Romos Katalikų Šv. Kūčių dieną nuo 17.00 val., ir pirmą Šv. Kalėdų dieną iki 19.00 val., o kiekvienų kalendorinių nelyginių metų Šv. Kalėdų antrą dieną, pasiimdama nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val., ir pristatydama nepilnametį vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val., ir Naujųjų Metų šventę, pasiimdama nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 17.00 val., ir pristatydama nepilnametį vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančių, jau lyginių kalendorinių, metų sausio 1 d. iki 19.00 val.;

-kiekvienų kalendorinių lyginių metų Romos Kataliką Šv. Velykų sekmadienį, pasiimdama nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val., ir pristatydama nepilnametį vaiką antrą Šv. Velykų dieną iki 19.00 val., o kiekvienų kalendorinių metų nelyginių metų Romos Katalikų Šv. Velykų antrą dieną pasiimdama nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val., ir pristatydama nepilnametį vaiką tą pačią dieną iki 19.00 val.;

-kiekvienų kalendorinių lyginių metų nepilnamečio vaiko žiemos (Kalėdinių atostogų antrą pusę nuo sausio 1 d. iki 6 d.), pavasario (Velykų) atostogų metu, pasiimdama nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą nepilnamečio vaiko atostogų dieną 9.00 val., pristatydama nepilnametį vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.;

-kiekvienų kalendorinių nelyginių metų nepilnamečio vaiko rudens, žiemos (Kalėdinių atostogų pirmą pusę nuo gruodžio 25 d. iki sausio 1 d.), žiemos (vasario mėn.) atostogų metu, pasiimdama nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą nepilnamečio vaiko atostogų dieną 9.00 val., ir pristatydama nepilnametį vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.;

-kiekvienų kalendorinių metų nepilnamečio vaiko pusę vasaros atostogų metu: lyginiais kalendoriniais metais (2026, 2028 ir t.t.) nuo liepos 1 d. iki 15 d., nuo rugpjūčio 1 d. iki 15 d.; o nelyginiais kalendoriniais metais (2027, 2029 ir t.t.): nuo liepos 16 d. iki 31 d. ir nuo rugpjūčio 15 d. iki 30 d., pasiimdama nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą šalių sutartą nepilnamečio vaiko vasaros atostogų dieną 9.00 val., ir grąžindama į jo gyvenamąją vietą paskutinę šalių sutartą nepilnamečio vaiko vasaros atostogų dieną iki 19.00 val.;

-atsakovė su nepilnamečiu vaiku bendrauja ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko dienos rėžimą, užimtumą ir kitus interesus, pirmenybę teikiant bendravimui laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

-vienam iš tėvų išvežant nepilnametį vaiką į kitą šalį, esančią Europos Sąjungoje, iki 14 (keturiolikos) dienų laikotarpiui tėvas/motina, su kuriuo išvyksta nepilnametis vaikas, privalo informuoti SMS žinute ir kitomis ryšio priemonėmis kitą iš tėvų apie išvykimo datą, laiką ir jo trukmę, nurodant konkrečią vietą, į kurią išvykstama, o vienam iš tėvų išvežant nepilnametį vaiką į kitą Europos Sąjungos šalį ilgesniam nei keturiolikos dienų terminui ar už Europos Sąjungos ribų yra privaloma gauti kito iš tėvų raštišką sutikimą. Važiuojant su vaiku į užsienį tėvai vienas kitam perduoda vaiko asmens dokumentus, o grįžus – vaiko dokumentai grąžinami ieškovui;

1.2. priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės pagal byloje pateiktus duomenis.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. civilinėje byloje Nr. 2YT-11416-944/2018 priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, nustatė nepilnamečio vaiko D. S. gyvenamąją vietą su atsakove. Po santuokos nutraukimo ieškovas bendravo su sūnumi kaip numatyta šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vaikas ir tėvas išsaugojo artimą ryšį, ieškovas mokėjo vaikui išlaikymą.

3. Šalims dar gyvenant kartu atsakovei užeidavo pykčio, emocijų nevaldymo priepuoliai. Tuomet ji nuolat naudodavo necenzūrinius žodžius, neadekvačiai elgdavosi. (duomenys neskelbtini) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba, Skyrius) nustatė vaiko teisių pažeidimą – vaiko teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidimą. Šis pažeidimas buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) Tarnybai gavus pranešimą iš Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, kad atsakovei buvo psichozės priepuolis, ji elgėsi agresyviai, vaiką skriaudė, stumdė. Policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko atsakovės mama I. Z., kuri paaiškino, kad atsakovė namuose elgiasi neadekvačiai, o namuose yra tuo metu aštuonmetis vaikas. Atsakovės mama nurodė, jog nerimauja dėl vaiko saugumo. Vaikui buvo rekomenduota lankyti psichologo konsultacijas dėl esamos situacijos namuose. (duomenys neskelbtini) ambulatorinės apžiūros metu atsakovei buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) ir išrašytas siuntimas psichiatro konsultacijai skubos tvarka. Duomenų apie tai, jog atsakovė lankėsi pas psichologą, ieškovas neturi. Ieškovo nuomone, atsakovė akivaizdžiai turi nenustatytų (arba ieškovui nežinomų), tačiau labai aiškiais požymiais išreiškiamų psichikos sveikatos problemų, kurias ji pati neigia. 2025 m. birželio 11 d. pagalbos plano šeimai 2 psl. nurodoma, jog nagrinėjamu atveju kilusi problema – atsakovės nesirūpinimas savo sveikata, gydymo vengimas, dėl ko galimai atsakovė neužtikrina vaikui saugios ir tinkamos aplinkos. Apie netinkamą ir neadekvatų atsakovės elgesį Tarnybai yra nurodžiusi ir atsakovės mama. (duomenys neskelbtini) atsakovė sukonfliktavo su savo mama I. Z. Konflikto metu atsakovei kilo pykčio priepuolis, atsakovė elgėsi neadekvačiai. Po šio įvykio buvo vertinta situacija vaiko atžvilgiu, inicijuota atvejo vadyba. Nepilnametis vaikas ieškovui taip pat ne kartą minėjo, jog supykusi mama (atsakovė) labai keikiasi, spardo šunį, kurį vaikas labai myli, šitaip jį išgąsdindama.

4. Tarnybos specialistai pagalbos šeimai plane nurodė, jog apsilankius pas atsakovę namuose – trūksta tvarkos ir higienos. Ieškovas patvirtina, jog sūnų dažnai pasiima nenukarpytais nagais, vaikas būdamas su mama kasdien nevalo dantų, nesiprausia. Ieškovo nuomone, atsakovė perdėtai globoja sūnų, tai kenkia vaiko raidai: atsakovė nepalieka sūnaus net savo mamai, eina į lauką paskui vaiką, kai jis eina su draugais. Dėl to nėra ugdomas vaiko savarankiškumas. Be kita ko, atsakovė eidavo pasiimti sūnaus iš mokyklos dar nepasibaigus pamokoms. Tarnybos specialistų atsakovė prašė į atvejo vadybos procesą įtraukti sūnaus draugus. Dėl tokio atsakovės elgesio vaikas patiria emocinį stresą, jaučiasi menkesnis prieš bendraamžius. Ieškovas taip pat mano, kad atsakovė aplaidžiai žiūri į vaiko ugdymo procesą, nes leidžia vaikui neiti į mokyklą net ir tada, kai jis neserga, o 218 praleistas pamokas atsakovė pateisino ne gydytojo pažyma.

5. Ieškovui nerimą kelia ir tai, kad atsakovė reikalauja ieškovo nemokėti didesnio išlaikymo, nei priteista teismo sprendimu, prašė išlaikymo dydžio neindeksuoti. Paskutiniu metu ieškovas mokėjo ne tik išlaikymą pritaikius indeksavimą, tačiau dar papildomai pridėdamas dalį sumos, nes tikėjosi, kad atsakovė nepilnamečiui vaikui nupirks daugiau įvairesnio pilnaverčio maisto, kadangi vaikas yra prašęs atsakovės mamos (močiutės) atvežti skanesnio maisto.

6. Ieškovo žiniomis, atsakovė neturi darbo, negauna socialinių išmokų, negeba ir nesistengia komunikuoti su socialines paslaugas teikiančiomis institucijomis. Toks atsakovės elgesys neužtikrina geriausių vaiko interesų.

7. Ieškovo gaunamos pajamos vidutiniškai siekia apie 2 000 Eur per mėnesį, kurių užtenka vaiko būtinųjų poreikių užtikrinimui. Ieškovas deda visas pastangas siekdamas formuoti vaiko higienos įpročius, platinti sūnaus mitybos racioną. Ieškovas taip pat užtikrina, jog vaikas palaikytų ryšius su atsakovės artimaisiais (atsakovės mama) ir mano, jog vaikas turi bendrauti ir su atsakove, bei sudarys sąlygas tokiam bendravimui, atsižvelgdamas į vaiko saugumą.

8. Dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio ieškovas ieškinyje nurodė, jog bendra mėnesiui reikalinga suma vidutiniškai sudaro 723,00 Eur. Iš pateiktos nepilnamečio vaiko poreikių lentelės matyti, kad ieškovas mėnesiui nurodo tokias išlaidas: 341,00 Eur maistui, 100,00 Eur maistui mokykloje ir dienpinigiai, 15,00 Eur higienos priemonės, vidutiniškai 60,00 Eur drabužiams ir avalynei, 60,00 Eur laisvalaikiui, būreliams, sportiniam inventoriui, 20,00 Eur kanceliarinėms prekėms, 10,00 Eur sveikatos procedūroms ir vaistams, 40,00 Eur transportui, 15,00 Eur kirpyklai, 20,00 Eur komunaliniams mokesčiams, 42,00 Eur atostogoms ir stovykloms. Atitinkamai ieškovas prašo vaiko išlaikymui iš atsakovės priteisti 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

9. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, jog nutraukiant santuoką sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina, nes kartu gyveno ir atsakovės motina – vaiko močiutė. Kai jos susipyko ir atsakovės motina išsikėlė gyventi į sodą, buvo kartų, kai sūnus alkanas buvo, prašė, kad močiutė maisto atvežtų. Apie tai, kad vaikas praleisdavo pamokas be pateisinamos priežasties, ieškovas taip pat sužinojo iš atsakovės motinos, nes mokytoja ieškovui pranešdavo, kad vaikas neatvyko į mokyklą, o atsakovės motina nurodydavo, kad vaikas sveikas, žaidžia namuose. Atsakovei sunku rytais laiku susiruošti, ryte atsakovei visada sunku būdavo, greičiausiai tai kažkoks sveikatos sutrikimas. Atsakovė pamiršta išjungti prietaisus, dėl to jos bute buvo kilęs gaisras. Tokios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės namuose šalių nepilnamečiui vaikui nėra visiškai saugu.

10. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė papildomai nurodė, jog yra galimybė taikyti priverstinę hipoteką išlaikymo priteisimui, jei atsakovė neturi lėšų vaikui išlaikyti. Be kita ko, atsakovė pati nurodė, jog gali dirbti.

11. Ieškovas pateikė paaiškinimus raštu dėl atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių ir nurodė, jog dar gyvenant santuokoje su atsakove jis stengėsi jai padėti susitvarkyti su savo psichikos sveikatos problemomis. Nutraukiant santuoką sutiko, kad sūnus liktų gyventi su motina tik dėl to, kad bute gyveno dar ir atsakovės motina. Atsakovės motina ilgai buvo ryšio tiltas, per kurį ieškovas sužinodavo, kaip vaikas jaučiasi, ką veikia, nes atsakovė ignoruodavo ieškovo žinutes ir skambučius.

II. Atsakovės atsikirtimai

12. Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, jog ieškinys yra paruoštas tendencingai, iškraipant faktinę situaciją. Ieškovas melagingai teigia, kad šalims gyvenant kartu atsakovei užeidavo pykčio, emocijų nevaldymo priepuoliai. Tarnybos parengti dokumentai, kuriais ieškovas vadovaujasi ir kuriuos cituoja, yra klaidinantys, nes atsakovė su savo motina sukonfliktavo ne dėl savo nevaldomų emocijų – atsakovės motina I. Z., atvykusi į atsakovės namus, pati sukėlė konfliktą, ko pasėkoje iškvietė atsakovei greitąją med. pagalbą, kam visai nebuvo būtinumo. Po šio įvykio atsakovės motinai buvo paskirtas smurto orderis, kas rodo, kad būtent ji psichologiškai smurtavo prieš atsakovę. Atsakovė nurodo, kad jos motina sudėtingo charakterio, linkusi dominuoti, nesiskaito su atsakovės nuomone, dėl ko tarp jų kyla konfliktai. Pagalbos plane atsakovės gyvenimo aplinkybės nurodytos tendencingai, yra neobjektyvios, be pagrindo remiamasi ieškovo melagingais teiginiais apie atsakovės psichikos būklę. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) yra (buvo) užsiregistravusi pas gydytoją psichiatrę ieškovo bei socialinių darbuotojų nuraminimui, nurodė, jog gavusi pažymą, ją pateiks teismui. Taip pat nurodė, jog jai išduota psichiatro pažyma vairuotojo pažymėjimui gauti, kuri patvirtina, kad ji pas psichiatrą nesilanko, psichikos ligomis neserga.

13. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė galimai vaikui neužtikrina saugios ir tinkamos aplinkos, sūnus galimai patiria stiprias neigiamas emocijas dėl šiuo metu susiklosčiusios situacijos atsakovės gyvenamojoje vietoje. Sūnus su atsakove nuolat gyvena nuo pat gimimo, atsakovė jį nuolat prižiūri, rūpinasi jo sveikata, auklėjimu, lavinimu, laisvalaikiu, puikiai žino jo poreikius ir stengiasi juos užtikrinti. Atsakovė nurodo neturinti jokių sūnaus auklėjimo problemų, jis klauso atsakovės, tarp jų glaudus emocinis, dvasinis ryšys. Sūnus namo kieme turi draugų, su kuriais leidžia laisvalaikį. Atsakovės gyvenamojoje vietoje yra vaikui artima socialinė aplinka. Tuo tarpu ieškovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) sūnus neturi draugų, ta aplinka jam yra svetima. Ieškovas iki kreipimosi į teismą dienos su sūnumi bendravo pagal 2018 m. gegužės 10 d. teismo sprendimu nustatytą tvarką, tačiau ne visada. Jis nieko sūnui nėra nupirkęs, nebent švenčių proga dovanėlę. Ieškovas mokėjo tik priteistą išlaikymą 120 Eur periodinėmis išmokomis ir tik praėjusiais metais pradėjo mokėti po 275 Eur. Jis niekad nepasidomėjo sūnaus poreikiais, nepaklausė atsakovės, ar vaikui ko trūksta. Sūnui būnant pas ieškovą, jis nuteikinėja vaiką prieš atsakovę.

14. Ieškovas nepateikia jokių motyvų ir argumentų, kurie teismui leistų susidaryti besąlygišką išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su juo geriau atitiktų vaiko interesus. Ieškovas nutylėjo svarbią aplinkybę, kad jis dirba slenkančiu grafiku dieninėje ir naktinėje pamainose po 12 val. (duomenys neskelbtini), toli nuo gyvenamosios vietos, ieškovas nenurodė, kas pasirūpintų sūnumi, jam dirbant naktinėje pamainoje, kas prižiūrėtų sūnų dienos metu. Ieškovo motina A. S. yra garbaus amžiaus, prižiūri savo sutuoktinį po insulto, todėl negalėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku. Sūnus yra tik (duomenys neskelbtini) amžiaus, dar per mažas tiek dienomis, tiek nakties metu būti vienas, be suaugusiųjų priežiūros. Sūnus yra trumparegis, jam progresuoja trumparegystė, jis nuolat nešioja akinius, jam prieš miegą reikia lašinti akių lašus, ko pats nesugeba. Atsakovė kasdien sūnui gamina šviežią maistą, perka jam vaisius ir daržoves, stengiasi maitinti sveikai. Atsakovė nedirba, todėl turi sąlygas pasirūpinti ir sūnaus pamokų ruoša bei popamokine veikla, tinkamu jo laisvalaikiu. Sūnus turi nusistovėjusią dienotvarkę, o grįžęs iš tėvo būna išsiblaškęs, kurį laiką jam būna sunku susikaupti. Iš vaiko situacijos vertinimo sprendimo matyti, kad vaikas jokios grėsmės su atsakove nejaučia.

15. Atsakovė nurodė, jog vaiko nuomonė apie ją yra ne jo savarankiškai susiformavusi, o įtakota jo tėvo, kuomet jis nusivežė sūnų pas save į (duomenys neskelbtini), ir sūnus buvo apklaustas tėvo namuose. Dėl to atsakovė prašė vaiką apklausti teisme.

16. Atsakovė registruota Užimtumo tarnyboje, nedarbo išmokos negauna, Užimtumo tarnyba atsakovei nepasiūlo jokio darbo, pačiai susirasti jo taip pat nepavyksta. Socialinės pašalpos atsakovė taip pat negauna. Šiek tiek verčiasi internetine prekyba kosmetika, gaunu papildomas pajamas apie 50 Eur per mėnesį. Taip pat atsakovė turi socialinę kortelę konkrečiam prekybos centre maisto prekėms įsigyti 17 Eur mėnesiui. Turi šiek tiek santaupų, iš kurių gyvena. Atsakovei nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame su sūnumi atsakovė iki šiol gyveno. Bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovė turi įgijusi dalį žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Atsakovės materialinė padėtis sunki.

17. Atsakovės vertinimu nėra jokių objektyvių aplinkybių keisti (duomenys neskelbtini) vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, prie kurios jis yra pripratęs. Kadangi atsakovė nesutinka su ieškovo prašymu nustatyti sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su juo, nesutinka ir kad būtų nustatyta atsakovės bendravimo tvarka su sūnumi bei priteistas išlaikymas iš jos. Tačiau tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškinys, atsakovė sutinka su nurodyta jos bendravimo tvarka su sūnumi, ją papildant punktu, kad bendravimo tvarka gali būti keičiama atskiru tėvų susitarimu.

18. Ieškovas pateikęs vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodytos aiškiai per didelės, nepagrįstos išlaidos. Vaikui yra tik (duomenys neskelbtini) ir bendra iš abiejų tėvų 723 Eur suma mėnesiui yra per didelė. Atsakovės vertinimu, per didelės išlaidos vaiko mitybai bendroje 441 Eur sumoje namuose ir mokykloje, dienai mitybai vidutiniškai išeitų po 14,70 Eur, iš tokios sumos per dieną gali prasimaitinti kelių asmenų šeima. Nepagrįsta vaikui 40 Eur suma transporto išlaidoms. Mokyklinio amžiaus vaikai viešuoju transportu važinėja su nuolaida. Kas mėnesį vaikui drabužiai ir avalynė neperkami, todėl 60 Eur suma šiems poreikiams yra nepagrįsta. Atsakovės nuomone, vaiko poreikiams mėnesiui pakanka 372,50 Eur sumos, kuri mažinama 122,50 eurų vaiko pinigų suma, todėl atsakovės prievolė vaiko išlaikyme būtų 125 Eur periodinėmis išmokomis. Ieškovas gauna didelį darbo užmokestį, todėl jo dalis vaiko išlaikyme turi būti didesnė nei atsakovės.

19. Atsakovė prašo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Atsakovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog 2018 m. teismo sprendimas neturėtų būti pakeistas. Paaiškino, kad vaikui namai – tai tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenamoji vieta. Vaikas 7 metus gyveno su atsakove, viskas nusistovėjo ir neturėtų būti keičiama. Taip pat atsakovė nurodė, jog 120,00 Eur suma per mėnesį vaiko išlaikymui iš skyriumi gyvenančio vieno iš tėvų yra pakankama, šiuo atveju ieškovas yra suinteresuotas gauti kuo daugiau pinigų. Jis gauna didelį darbo užmokestį, turi nuosavą butą, tačiau yra labai skūpus, niekam pinigų neduoda. Atsakovė posėdžio metu nurodė, jog maistui vidutiniškai per dieną užtektų 3-10 Eur, ji vaikui valgyti gali pagaminti už 5 Eur. Taip pat nurodė, jog turi daug viršutinių drabužių (striukų), taip pat sezoninių batų, todėl jų pirkti nereikia, todėl 60 Eur išlaidos tikrai išpūstos. Kitos sumos, nurodytos ieškovo pateiktoje vaiko poreikių lentelėje, yra taip pat per didelės, sūnus mokykloje gaudavo nemokamą maitinimą, būreliams pinigai taip pat nereikalingi, nes vaikas būrelių nelanko. 42,00 Eur suma atostogoms ir stovykloms iš viso nereikalinga, atostogų niekur nevažiuoja. Draugų gimtadieniuose šalių nepilnametis vaikas nedalyvauja, todėl dovanoms pinigų nereikia. Vaiko gimtadienio šventės nekainuoja nieko papildomai, nes vaikas gimtadienius pamini tik su artimaisiais namuose, reikia tik pyragą pasidaryti/nusipirkti. Atsakovė taip pat nurodė, jog jai svarbus laikas su vaiku, vaiko laikas su artimaisiais, jokios pramogos, išvykos ar linksmybės jiems nėra reikalingos. Taip pat pabrėžė, kad ji daug išleido vaiko išlaikymui pinigų, kai šalių sūnus buvo mažas, nes viskas tada labai daug kainavo, o šiuo metu kainos yra nukritę, viskas yra labai atpigę, todėl dabar reikalinga maža suma vaiko išlaikymui. Atsakovė pabrėžė, kad prašomas išlaikymas bus naudojamas ieškovo, o ne šalių sūnaus poreikiams tenkinti. Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovui reikia psichologo pagalbos, nes jis labai skūpus ir neužtikrins vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų, o teismui pateiktas ieškinys parodo, kad ieškovas turi kažkokių nuoskaudų. Taip pat atsakovė prašė nedalinti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, nurodė, jog kiekvienas savo sąskaitas turi apsimokėti pats, su pinigais reikia elgtis atsakingai.

21. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog palaiko atsakovės argumentus, ieškinys neturėtų būti tenkinamas, nes nėra pagrindų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos keitimui, jo gyvenimo sąlygos nuo 2018 m. teismo sprendimo nepasikeitė. Dėl išlaikymo dydžio atsakovės atstovas nurodė, jog galėtų būti priteista 120–180 Eur, nes ieškovas gauna solidžias pajamas, o atsakovės finansinė padėtis sunki.

III. Išvadą teikiančios institucijos išvada

22. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teismo nustatytu terminu pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog atsižvelgiant į šalių ir nepilnamečio vaiko išsakytas nuomones dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bei įvertinus šalių galimybes užtikrinti nepilnamečiui vaikui stabilias ir tinkamas gyvenimo, vystymosi sąlygas, į pateiktus rašytinius įrodymus, manytina, kad nepilnamečio D. S. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu šiuo metu geriausiai atitiktų jo interesus. Iš atsakovės priteistinas ieškinyje nurodytas ar panašaus dydžio išlaikymas nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, nustatytina ieškinyje išdėstyta atsakovės bendravimo su vaiku tvarka, papildant ją punktu, kad bendravimo tvarka gali būti keičiama atskiru tėvų susitarimu.

23. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, buvo gautas Skyriaus prašymas bylą nagrinėti išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant, prašyme nurodoma, jog Skyrius palaiko (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas visiškai.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-11416-944/2018, be kita ko, buvo nutraukta I. S. ir R. S. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka, šalių nepilnamečio sūnaus D. S., gimusio (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 57) gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. S., nustatyta nepilnamečio vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu R. S. tvarka, nepilnamečio vaiko išlaikymui iš tėvo R. S. priteistas 120,00 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (t. 1, el. b. l. 12–18). (duomenys neskelbtini) raštu, kurį patvirtino Alytaus m. 2-ojo notaro biuro notarė R. S., atsakovė nurodė ieškovui mokėti priteistą išlaikymą atsisakant indeksavimo, nes jis nepagrįstas, nurodoma mokėti 120,00 Eur sumą jos nedidinant (t. 1, el. b. l. 19–20, 56).

25. (duomenys neskelbtini) Skyrius surašė vaiko (D. S.) situacijos vertinimo anketą Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kad I. S. psichozės priepuolis, agresyvi, vaiką skriaudžia, stumdo. Policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko I. Z., paaiškino, kad jos dukra namuose elgiasi neadekvačiai, namuose yra aštuonmetis vaikas, bijoma dėl jo saugumo. I. S. su medikais išvyko į (duomenys neskelbtini), buvo neagresyvi. 2023 m. kovo 21 d. bendrauta su vaiku, jis nurodė, jog policija buvo atvykusi dėl to, kad mama daug kalbėjo ir kalbėjo nesąmones, sakė keiksmažodžius, mama dažnai barasi su močiute, mama sako keiksmažodžius. Nurodė, kad mama jo neskriaudžia. Vaiko gyvenamoji vieta buvo švari, tvarkinga, buvo visi vaikui reikalingi daiktai. Priimtas sprendimas, jog vaikui reikalinga pagalba – lankyti psichologo konsultacijas dėl esamos situacijos namuose; taip pat reikalinga pagalba vaiko motinai – apsilankyti pas gydytoją psichiatrą dėl savo emocinės būsenos, apsilankyti psichologo konsultacijose dėl savo emocinės būsenos, vaiko tėvams lankyti pozityvios tėvystės mokymus, socialinio darbuotojo informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas (t. 1, el. b. l. 41–55).

26. Iš byloje esančio atsakovės e.sveikatos portalo išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) atsakovei išrašytas siuntimas psichiatro konsultacijai skubos tvarka dėl (duomenys neskelbtini) (diagnozė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) išduota vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (t. 1, el. b. l. 77–78).

27. (duomenys neskelbtini) Skyrius priėmė vaiko (D. S.) situacijos vertinimo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi (duomenys neskelbtini) iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato gautas pranešimas apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimą I. Z., pavojų patiriantis asmuo I. S., su kuria kartu gyvena nepilnametis sūnus D. S., kuris girdėjo konfliktą, vykusį tarp mamos ir močiutės. Apklausta I. Z. nurodė, jog jos dukra serga (duomenys neskelbtini), nevartoja vaistų, dėl ko jai kyla pykčio priepuoliai ir ji pradeda kalbėti neadekvačiai, šaukti. Iš (duomenys neskelbtini) medicininių išrašų paaiškėjo, kad I. S. nustatytas (duomenys neskelbtini). R. S. nurodė, jog kai atvažiuoja pasiimti sūnaus pastebi, kad I. S. kalba neadekvačiai, jai kyla pykčio priepuoliai. Tiek R. S., tiek pats nepilnametis vaikas nurodė, jog I. S. su sūnumi agresyviai nesielgia, vaikas gerai sutaria su mama, taip pat ir su močiute, kilusio konflikto metu vaikas neišsigando, namuose jautėsi saugus. Priimtas sprendimas vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (t. 1, el. b. l. 33–39).

28. 2025 m. birželio 11 d. viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Alytaus miesto Socialinių paslaugų centras sudarė pagalbos planą, kuriame nurodoma, kad atsakovė nesirūpina savo sveikata, vengia gydymo, todėl galimai neužtikrina vaikui saugios ir tinkamos aplinkos, taip pat nurodoma, kad stebima perdėta motinos globa. Atvejo nagrinėjimo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog jai nereikia specialistų pagalbos, ji atsisako psichologinės pagalbos, pati yra baigusi edukologiją ir mano, kad turi pakankamai kompetencijos vertinti savo emocinę būklę. Prašė į atvejo vadybos procesą įtraukti nepilnamečio sūnaus klasės draugus. Pagalbos plane pažymėta, kad atsakovė pertraukinėjo kalbančius asmenis, jos komentarai dažnai nesusiję su pokalbio temos kontekstu, jos atsakymai nebuvo susiję su klausimo turiniu. Plane pažymėta, kad 2025 m. gegužės 21 d. buvo lankytasi atsakovės namuose, nustatyta, kad namuose trūksta tvarkos ir švaros, bute labai daug daiktų, atsakovė nesugebėjo atsakyti į klausimus, susijusius su vaiko priežiūra, sveikata, ugdymu ar užimtumu, rekomenduojama atsakovei spręsti sveikatos gydymo klausimus ir gauti tęstinį gydymą, o kol jos sveikatos būklė nėra stabili – reikalinga, kad vaikas būtų saugioje aplinkoje. Apklausus atsakovės motiną I. Z. pažymėta, jog ji nurodė, kad atsakovė turi psichikos sutrikimą ir nevartoja vaistų. Pagalbos plane nustatytos pagalbos priemonės: 1) socialinės priežiūros paslaugos šeimai, kurių tikslas – skatinti atsakovės emocinės sveikatos gerinimą per socialines paslaugas ir pagalbą, uždaviniai: motyvuoti motiną pasitikrinti sveikatą, nuvykti konsultacijai pas šeimos gydytoją ir/ar psichiatrą, poreikiui esant motyvuoti motiną vykti pakartotinėms medikų konsultacijoms, vykdyti medikų rekomendacijas, ugdyti motinos socialinius įgūdžius (vaiko mityba, priežiūra, ugdymo procesas); 2) mediacijos paslauga susitarti dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos; 3) šeimos gydytojo ir/ar psichiatro konsultacija, kurios tikslas – užtikrinti motinos emocinės sveikatos vertinimą, medikams rekomendavus gydymo paskyrimą, siekiant sukurti saugią ir stabilią aplinką vaikui (t. 1, el. b. l. 21–28). 2025 m. birželio 17 d. pažyma dėl privalomos mediacijos atlikimo patvirtina, kad atsakovė pateikė rašytinį nesutikimą dėl mediacijos vykdymo (t. 1, el. b. l. 29).

29. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai 2 015,85 Eur (2025 m. kovo – gegužės mėn. duomenys) (t. 1, el. b. l. 30, 176–178). Ieškovas savo gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 59). Šis būstas ieškovui priklauso nuosavybės teise (t. 1, el. b. l. 179), jame yra tinkamos sąlygos gyventi nepilnamečiui vaikui, bute tvarkinga, švaru, vaikas turi savo atskirą kambarį (t. 1, el. b. l. 88–91). Ieškovas taip pat turi jo vardu registruotą transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 178). Ieškovas į bylą pateikė darbdavio rekomendaciją, kurioje darbdavys teigiamai atsiliepia apie ieškovą (t. 1, el. b. l. 150), nuo 2025 m. birželio 1 d. ieškovas paskirtas eiti (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas (t. 1, el. b. l. 185). Kauno miesto socialinių paslaugų centro specialistai lankėsi ieškovo namuose, bendravo su ieškovu, ir rašte nurodė, jog ieškovui suteiktos prevencinė (informavimo) ir bendrosios (konsultavimo) socialinės paslaugos (t. 2, el. b. l. 10–12), buvo surašytas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog ieškovo gyvenamoji aplinka yra tinkama sūnaus D. S. gyvenimui (t. 2, el. b. l. 13–15).

30. Atsakovė I. S. nuo 2024 m. vasario 13 d. registruota Užimtumo tarnyboje (t. 1, el. b. l. 82). Atsakovė taip pat platina kosmetiką, yra (duomenys neskelbtini) konsultantė (t. 1, el. b. l. 118). Skyriaus (duomenys neskelbtini) šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog atsakovė nesutinka, kad būtų pakeista vaiko gyvenamoji vieta, be to, nesutinka mokėti 300,00 Eur išlaikymo, nes jos materialinė padėtis sunki, sutiktų mokėti nebent 125,00 Eur dydžio išlaikymą (t. 2, el. b. l. 6–8). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išrašytame medicinos dokumentų išraše nurodoma, jog atsakovei diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (diagnozės kodas (duomenys neskelbtini)), atsakovė kalba neaiškiai, atsakinėja į užduodamus klausimus plačiai, chaotiškai, skundų sveikata neformuluoja; dėmesys blaškus, prastai fokusuojasi į pokalbio temą (t. 2, el. b. l. 9). Atsakovė neturi jos vardu registruotų transporto priemonių (t. 2, el. b. l. 41), turi nekilnojamojo turto: jai nuosavybės teise priklauso 1/3 dalys keturių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 2, el. b. l. 42–52). Šiame bute 2023 m. rugpjūčio 31 d. kilo gaisras (t. 2, el. b. l. 53), atsakovė turėjo atlyginti žalą, kilusią ir kitiems to namo butams (t. 2, el. b. l. 54, 55, 56, 58). (duomenys neskelbtini) sutartimi atsakovei jos motina buto įsigijimui ir įsirengimui padovanojo 13 000,00 Eur (t. 2, el. b. l. 74).

31. Iš nepilnamečio vaiko D. S. e.sveikatos išrašo matyti, kad vaikui buvo atlikti laboratoriniai tyrimai 2024 m. gegužės mėn. ir 2025 m. kovo mėn., išrašyti vaistai 2024 m. spalio mėn. (t. 1, el. b. l. 79–81). D. S. turi nešioti akinius regėjimui koreguoti (t. 1, el. b. l. 151, 155), taip pat D. S. išrašytas receptas akių lašams (t. 1, el. b. l. 156, 158). Ieškovas 2023 m. rugpjūčio mėn. už sūnaus akinius sumokėjo 184,50 Eur (t. 1, el. b. l. 157), 2024 m. kovo mėn. – 235,00 Eur (t. 1, el. b. l. 153).

32. D. S. nuomonė dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo išklausyta 2025 m. liepos 2 d. ieškovo namuose, vaikas Skyriaus specialistei nurodė, jog norėtų daugiau laiko praleisti pas tėtį ar gyventi pas jį, nes čia jam patinka labiau, o mama jam neleidžia miegoti, kalbasi naktimis telefonu, negražiai bendrauja, daug keikiasi ir šaukia, o tėtis su juo bendrauja gražiai (t. 1, el. b. l. 92–94).

33. D. S. įgijo pradinį išsilavinimo (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 116–117, t. 2, el. b. l. 24).

34. Ieškovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. į atsakovės sąskaitą pervesdavo po 120,00 Eur, nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2021 m. birželio mėn. pervesdavo po 150,00 Eur (t. 1, el. b. l. 136, 137, 146). Nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2024 m. vasario mėn. pervesdavo po 225,00 Eur, nuo 2024 m. kovo mėn. iki 2025 m. vasario mėn. po 275,00 Eur, nuo 2025 m. kovo mėn. iki 2025 m. gegužės mėn. po 355,00 Eur, 2025 m. birželio mėn. pervedė 120,00 Eur (t. 1, el. b. l. 140). 2021–2024 m. į klasės fondą už D. S. pervedė 195,70 Eur (t. 1, el. b. l. 138, 139, 143, 144, 147). Taip pat ieškovas pateikė sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2022–2025 m. pirko daiktų Pepco parduotuvėje (t. 1, el. b. l. 141 145). 2023 m. rugsėjo mėn. ieškovas pervedė 2 000,00 Eur atsakovės motinai I. Z., nurodė, jog tai dovana buto remontui po gaisro, 2024–2025 m. vaiko močiutei yra pervedęs dar 250,00 Eur įvairioms vaiko reikmėms (t. 1, el. b. l. 142). Papildomai ieškovas atsakovei pervesdavo pinigų švenčių proga, vaiko mokyklinėms reikmėms, vaiko dantų taisymui (t. 1, el. b. l. 136, 146).

35. Ieškovas į bylą pateikė 2017 m. kasos pajamų orderio kvitą, kuris patvirtina, kad I. S. psichoterapeuto kabinete lankėsi dar šalims gyvenant santuokoje (t. 1, el. b. l. 148).

36. Atsakovės prašymu šalių nepilnametis vaikas D. S. buvo apklaustas teismo posėdyje, kur nurodė, jog šiuo metu gyvena su tėčiu, mokosi (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad šiuo metu nelanko jokių būrelių, jokių būrelių nelankė ir tada, kai gyveno (duomenys neskelbtini), šiuo metu norėtų lankyti krepšinį. Šalių sūnus nurodė, jog jo tėtis geras, vaikui patinka tėčio gamintas maistas, kartu su tėčiu vaikas žaidžia kompiuteriu, žaidžia kieme krepšinį, žaidžia stalo žaidimus. Tėčio namuose yra taisyklių, kada eiti miegoti, kiek laiko žaisti kompiuteriu, ryte ir vakare valytis dantis. Vaikui tėčio namuose nieko netrūksta. Paprašytas apibūdinti mamą vaikas nurodė, jog mama daug keikiasi, susinervuoja, kai su močiute kalbasi, jos daug pykstasi. Vaikui patinka, kai mama pagamina valdyti. Paklaustas nurodė, jog labiau norėtų gyventi su tėčiu, nes su juo geriau, mama kartais nepagamina valgyti, todėl reikia prašyti močiutės. Taip pat mama kartais spardo šunį, kartais nori naktį važiuoti į sodą. Mamos namuose yra buvę taip, kad vaikas galėjo neiti į mokyklą, nes pats nenorėjo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos (ne)pakeitimo

37. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.

38. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi03MDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16-706/2016">3K-3-16-706/2016</a>, 13 punktas). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

39. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320/2006">3K-3-320/2006</a>; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-506/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-506/2008">3K-3-506/2008</a>; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-153/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-153/2013">3K-3-153/2013</a>).

40. Kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-269/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-269/2013">3K-3-269/2013</a>) nurodoma, kad, sprendžiant dėl to, ar esama aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina, be kita ko, atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi: nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-513/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-513/2007">3K-3-513/2007</a>; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-41/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-41/2010">3K-3-41/2010</a>), vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-49/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-49/2009">3K-3-49/2009</a>).

41. Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-269/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-269/2013">3K-3-269/2013</a>). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc3LTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-277-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-277-969/2019">e3K-3-277-969/2019</a>, 27 punktas).

42. Vertindamas vaiko gyvenamosios vietos stabilumo reikšmę, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esama aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, t. y. nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320/2006">3K-3-320/2006</a>; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-506/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-506/2008">3K-3-506/2008</a>; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-24/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-24/2010">3K-3-24/2010</a>). Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

43. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc3LTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-277-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-277-969/2019">e3K-3-277-969/2019</a>).

44. Ieškovas nurodo, kad jog šalims nepavyko rasti taikaus sprendimo privalomosios mediacijos metu, atsakovė atsisakė mediacijos ir parengiamojo teismo posėdžio metu, todėl tarp šalių kilusį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo turi išnagrinėti teismas. Ieškovas byloje laikosi pozicijos, kad aplinkybės po to, kai teismo sprendimu buvo nustatyta sūnaus gyvenamoji vieta su motina, pasikeitė iš esmės, dėl to vaiko gyvenamoji vieta turi būti pakeista, nustatant ją su ieškovu. Ieškovo nuomone, atsakovė galimai turi asmenybės ar/ir kitų su psichika susijusių sutrikimų, kuriuos atsakovė atsisako gydytis; atsakovė pakartotinai žinomais atvejais agresyviai elgiasi vaiko akivaizdoje ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atvejai, šuns spardymas ir pan.), neužtikrina vaiko mokyklinio ugdymo nuoseklumo, higienos įpročių formavimo ir pan., todėl kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovės gebėjimo užtikrinti tinkamas ir saugias sūnaus kasdieninio gyvenimo sąlygas. Tuo tarpu ieškovas turi tinkamas sąlygas bei gebėjimus užtikrinti tinkamas ir saugias šalių sūnaus gyvenimo ir ugdymosi sąlygas, be kita ko, ieškovą ir šalių nepilnametį sūnų sieja artimas ryšys. Taigi ieškovui šioje byloje reikėjo įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su atsakove.

45. Ieškovas taip pat papildomai nurodė, jog nutraukiant santuoką ir teismui priimant sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, ieškovas tam neprieštaravo dar ir dėl to, kad atsakovė kėlėsi gyventi pas motiną, kuri, ieškovo nuomone, buvo garantas, kad atsakovė tinkamai vaiku pasirūpins.

46. Teismas sprendžia, jog bylos duomenų visuma patvirtina, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės ir šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pakeisti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą: 1) šalių nepilnametis vaikas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, apklaustas Skyriaus specialistų nurodė, jog norėtų gyventi su tėčiu, taip pat apklaustas psichologės teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam labai patinka su abiem tėvais jų namuose, tačiau šiuo metu jis labiau nori gyventi su tėčiu, gerai jaučiasi jo namuose, pradėjo lankyti mokyklą (duomenys neskelbtini); 2) byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad atsakovei buvo nustatyti (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė atsisako lankytis psichologų ir/ar psichiatrų konsultacijose, priimti gydymą, Skyriaus atstovams nurodė, jog ji turi pakankamai kompetencijos pati tvarkytis su savo emocijomis. Šiuo atveju pastebėtina, kad ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovė daug kartų pakartojo, kad ji yra baigusi aukštąjį mokslą, edukologijos studijas, todėl, jos nuomone, ji gali tinkamai rūpintis šalių nepilnamečio sūnaus auklėjimu ir ugdymu, tuo tarpu apie ieškovą atsiliepia neigiamai, vis stengiasi sumenkinti jo įgytą išsilavinimą, darbinę veiklą, taip pat kritiškai vertina gaunamas pajamas, nurodydama, kad ieškovas su niekuo pinigais nesidalina, siekia daugiau pinigų savo poreikiams tenkinti. Taip pat kritiškai atsakovė vertina ir jos motinos teikiamą pagalbą, nors posėdžio metu nurodė, kad daug vaiko drabužių ji gavo iš giminių užsienyje ir savo motinos, tačiau vis pabrėžė, kad nors atsakovės motina ir turi pinigų, tačiau jų niekam neduoda. Pačios atsakovės į bylą pateikta pinigų dovanojimo sutartis patvirtina, kad būsto įsigijimui ir remontui atsakovė gavo pinigų (13 000,00 Eur) iš savo motinos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytas aplinkybes, kad atsakovė sunkiai geba atsakyti į pateikiamus klausimus, jos atsakymai abstraktūs, platūs. Teismo posėdžio metu apklausta atsakovė taip pat kalbėjo labai plačiai, konkrečiai ir aiškiai suformuluoti atsakymų pagal pateiktą temą atsakovei nepavykdavo. Be kita ko, bylos nagrinėjimo metu atlikta nepilnamečio šalių sūnaus apklausta buvo vykdoma atsakovės prašymu, tačiau pati atsakovė klausimų sūnui neturėjo, principingai nurodė, jog klausimų neturi, nes ji apie savo vaiką viską žino, tuo tarpu jis per mažas turėti savo nuomonę byloje nagrinėjamais klausimais. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė principinga, jos atsisakymas dalyvauti teisminėje mediacijoje parodo, kad ji nesiekia ieškoti kompromiso, kad būtų užtikrinti geriausi nepilnamečio vaiko interesai; 3) atsakovė nuolat konfliktuoja su savo motina I. Z., tą, akivaizdu, daro nepilnamečio sūnaus akivaizdoje. Dėl tokių konfliktų ir I. Z. išduoto smurto orderio atsakovės motina išsikėlė iš atsakovės buto. Kaip nurodė šalių nepilnametis sūnus apklaustas posėdžio metu psichologės, jis nori bendrauti su močiute, močiutės kartais prašydavo atvežti kažko valgyti, nes mama kartais nepagamina. Taip pat nepilnametis vaikas nurodė, kad atsakovė kartais spardo šunį, daug keikiasi.

47. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į Skyriaus teismui pateiktą išvadą, teismas vertina, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, todėl tenkinamas ieškovo reikalavimas pakeisti 2018 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-11416-944/2018 dalį ir nustatyti nepilnamečio vaiko D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu, vaiko tėvu R. S.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui (ne)pakeitimo

48. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą, nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai).

49. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams ir pan. Remiantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

50. Pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

51. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjgvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-628/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-628/2006">3K-3-628/2006</a>; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-529/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-529/2014">3K-3-529/2014</a>; kt.).

52. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams ir pan. Remiantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-294/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-294/2010">3K-3-294/2010</a>).

53. 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintos vaiko teisės yra vienodai svarbios ir turi būti įgyvendinamos kompleksiškai, nes tik vaiko teisių visumos užtikrinimas sudaro sąlygas vaikui vystytis, bręsti ir tapti savarankiška asmenybe. Visų pirma už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis). Vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

54. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, t. y. prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2008">3K-3-303/2008</a>).

55. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-294/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-294/2010">3K-3-294/2010</a>). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>).

56. Ieškovas į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo kreipėsi praėjus daugiau nei septyniems metams po teismo procesinio sprendimo, kuriuo vaikui priteistas išlaikymas, priėmimo. Ieškovas reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui grindžia pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais.

57. Pastebėtina, jog atsakovė tiek atsiliepime, tiek bendraudama su Skyriaus specialistai, tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui iš skyriumi gyvenančio tėvo pilnai pakanka 120,00 Eur, bylos nagrinėjimui besibaigiant, atsakovė nurodė, jog 180,00 Eur suma yra tikrai pakankama.

58. Svarbu pažymėti, jog priteistas išlaikymas turi būti indeksuojamas. Nagrinėjamu atveju ieškovas, indeksavus 2018 m. priteisto išlaikymo dydį (120,00 Eur), jau ir taip turėtų mokėti daugiau nei 170,00 Eur. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovas mokėjo didesnę nei priteistas išlaikymas sumą, tačiau atsakovė pareikalavo netaikyti indeksacijos. Posėdžio metu atsakovė nurodė, jog ieškovas padidino išlaikymo sumą paskutiniu metu, nes ruošė atsakovei šitą bylą, stengėsi išgąsdinti atsakovę. Pažymėtina, kad ieškovas vaikui teikiamo išlaikymo sumą palaipsniui didino nuo 2019 m., taigi tai nebuvo momentiškas, spontaniškas ieškovo elgesys.

59. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti. Šalių nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su ieškovu, kuriam tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Byloje duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas iš esmės nėra, atsakovė nurodo gyvenanti iš santaupų ir kosmetikos platinimo (50,00 Eur per mėnesį), tačiau yra darbinga, jauno amžiaus, nepateikė įrodymų, jog turi fizinių sveikatos problemų, kurios trukdytų susirasti nuolatinį darbą, o esant būtinybei – ir papildomą darbą ar dirbti viršvalandžius, bylos nagrinėjimo metu atsakovė daug kartų pakartojo, kad yra įgijusi aukštąjį mokslą, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės indėlis prie vaiko išlaikymo turėtų būti didesnis nei 120,00 Eur. Svarbu pažymėti, kad atsakovė nurodė, jog ji negali dirbti dėl to, kad visą savo laiką skiria vaiko priežiūrai. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, atsakovė gali ieškoti nuolatinio darbo, nes kasdienės vaiko priežiūros rūpesčiai atsakovei netrukdys dirbti ir gauti pastovias pakankamas pragyvenimui bei vaiko išlaikymui pajamas.

60. Atkreiptinas dėmesys, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 1 038 Eur (atskaičius mokesčius apie 777 Eur)) išlaikymas. Ieškovo paskaičiuotas nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalingas išlaikymas yra labai artimas MMA. Atsakovė reiškė prieštaravimus dėl ieškovo nurodytų sumų, reikalingų vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti. Iš esmės atsakovės nuomone ieškovas visas sumas dirbtinai išpūtė ir padidino: atsakovės nuomone vaikui pavalgyti užtenka 5,00 Eur per dieną, drabužiams ir avalynei 60,00 Eur per mėnesį yra per didelė suma, atsakovė turi daug sezoninių sūnaus striukių ir batų, o trikotažas dabar labai pigus, laisvalaikiui nepilnamečiam vaikui iš viso pinigų nereikia, atsakovė su sūnumi laiką leidžia namuose, niekur nesilanko, atitinkamai nereikalingos ir sumos atostogoms bei stovykloms, taip pat būreliams, nes vaikas būrelių nelanko. Taip pat neadekvati ir 40,00 Eur suma transporto išlaidoms. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus ir argumentus, sprendžia, kad atsakovės pozicija yra gynybinė, atsakovė nurodytos sumos, kurias ji skirtų konkretiems vaiko poreikiams, yra neadekvačios, o argumentai, kad dalies išlaidų vaikas nepatiria, atmestini, kaip nepagrįsti. Kalbant apie transporto išlaidas, vaikas kas antrą savaitgalį turi būti vežamas bendravimui su skyriumi gyvenančiu tėvu, vėliau – grąžinamas į gyvenamąją vietą. Nepagrįsti atsakovės argumentai apie itin žemas kainas tiek maisto, tiek drabužių parduotuvėse. Dėl nuolatinės infliacijos prekių kainos nuolat auga, o siekiant augančiam vaikui nupirkti kokybiškus maisto produktus, be kita ko, kokybiškus batus bei drabužius, kai paauglystės metu vaikai labai sparčiai auga ir jų sudėjimas keičiasi, reikalingos vis didesnės pajamos. Teismas sprendžia, kad ieškovo poreikių lentelėje nurodytos vaiko išlaikymo sumos atitinka realybę, nėra dirbtinai išpūstos.

61. Teismas laiko, jog ieškovo nurodyta 723,00 Eur per mėnesį suma yra adekvati ir pakankama šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 122,50 Eur (70 Eur x 1,75). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai yra mažintinas pagal Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY0LTY4Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-164-687/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-164-687/2020">e3K-3-164-687/2020</a>). Ieškovas nurodė, kad gaunama išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą jau yra įvertinta ir išskaičiuota iš prašomo priteisti išlaikymo, todėl teismas šios gaunamos išmokos dydžiu vaikui priteistino išlaikymo dydžio nemažina. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui po 300,00 Eur per mėnesį ((723,00 Eur – 122,50 Eur) / 2). Ši suma praktiškai sudaro pusę nurodyto minimalaus orientacinio dydžio, todėl ieškovas atleidžiamas nuo pareigos teikti detalius įrodymus dėl prašomo priteisto išlaikymo padidinimo.

62. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

63. Nustačius vaiko poreikius, būtina nustatyti tėvų galimybes užtikrinti šiuos poreikius. Ieškovas dirba, turi nekilnojamojo turto, transporto priemonę. Kaip nustatyta anksčiau, atsakovė šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, išmokų negauna, turi registruoto nekilnojamojo turto. Kita vertus, į bylą taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovė turi fizinių sveikatos problemų, dėl kurių jos galimybės dirbti yra ribotos. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovė turi kitų išlaikytinių. Pažymėtina, kad atsakovė turi dėti maksimalias pastangas susirasti darbą ir teikti savo sūnui išlaikymą. Atsakovės galimybes įsidarbinti padidina jos turimas ir nuolat bylos nagrinėjimo iš esmės metu pabrėžtas aukštasis išsilavinimas. Be kita ko, atsakovė turi nekilnojamojo turto, kurį, reikalui esant, gali perleisti ir teikti vaikui būtiną išlaikymą iš gautų pajamų už parduotą turtą.

64. Teismas, atsižvelgdamas į visetą nustatytų ir ištirtų įrodymų, kuriuos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko poreikius, į tai, kad vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, į tai, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui buvo priteistas 2018 metais, o vaikas užaugo, pradėjo eiti į mokyklą, baigė pradinę mokyklą, vaiko poreikiai taip pat pasikeitė, pasikeitė šalies ekonominė padėtis, taip pat į tai, jog nors byloje nėra duomenų apie atsakovės šiuo metu gaunamas pajamas bei santaupas, tačiau atsakovė yra jauna, darbinga, turi aukštąjį išsilavinimą ir neabejotinai turi galimybę susirasti darbą, sprendžia, kad iki 300,00 Eur padidintas išlaikymas vaikui yra pakankamas, teisingas bei proporcingas atsakovės turtinei padėčiai, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

65. Išlaikymas, atsižvelgiant į aplinkybę, kad byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios galioja iki sprendimo įsiteisėjimo, priteistinas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas.

66. Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ir/ar vaiko poreikiams, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

67. Ieškovui išaiškintina, kad nepilnamečiam vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

68. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, jog prašytų taikyti atsakovės valdomam nekilnojamajam turtui priverstinę hipoteką, siekiant užtikrinti tinkamą prievolės teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui vykdymą.

69. CK 4.170 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta, jog hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. CK 3.197 straipsnyje nustatytas specialus atvejis, kai gali būti taikoma priverstinė hipoteka – teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, gali nustatyti tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinę hipoteką.

70. Kasacinio teismo praktikoje yra apibrėžta sąlygų, kurioms egzistuojant gali būti taikoma priverstinė skolininko turto hipoteka, visuma: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo (išskyrus išimtinius įstatymo numatytus atvejus, kai teismas turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką ex officio (pvz., CK 3.197 straipsnis); 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.7¹ straipsnis); 4) nekilnojamasis daiktas, į kurį siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Priverstinės hipotekos nustatymo būtinumas turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Be to, prieš priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką, teismas turi įvertinti, ar priverstinės hipotekos nustatymas nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-307/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-307/2010">3K-3-307/2010</a>; 2012 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ny8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-87/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-87/2012">3K-3-87/2012</a>, 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjEtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-361-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-361-611/2015">3K-3-361-611/2015</a>, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTAxLTY4Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-501-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-501-687/2018">e3K-3-501-687/2018</a>).

71. Nagrinėjamu atveju, darytina išvada, jog patekinus ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei atsakovei nuosavybės teise valdant nekilnojamąjį turtą, egzistuoja formalus pagrindas teismui ex officio taikyti CK 3.197 straipsnyje numatytą priverstinės hipotekos institutą, tačiau reikalinga ne tik nustatyti formalaus pagrindo taikyti priverstinę hipoteką buvimą, bet ir įvertinti objektyvių aplinkybių, rodančių priverstinės hipotekos instituto taikymo būtinumą, buvimą bei įvertinti ar pritaikius priverstinę hipoteką nebūtų pernelyg suvaržytos atsakovės teisės bei teisėti interesai. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu nagrinėtinu atveju, nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog nepritaikius priverstinės hipotekos teismo sprendimo vykdymas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo būtų apsunkintas ar pasidarytų neįmanomas – byloje nėra duomenų, kurie rodytų atsakovės nesąžiningą elgesį, siekiant pabloginti savo turtinę padėtį, perleisti nuosavybės teise valdomą nekilojamąjį turtą ar kitais būdais užkirsti kelią skandžiam teismo sprendimo vykdymui, tokių duomenų nepateikė ir ieškovas. Paminėtina, jog atsakovė yra jauno darbingo amžiaus, taigi nėra apribotos jos galimybės užsiimti darbine veikla ir iš gauto darbo užmokesčio vykdyti teismo sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo, be kita ko, atsakovė nurodė turinti santaupų, taigi teismo sprendimą vykdyti galėtų pasinaudodama ir šiomis lėšomis.

72. Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, jog nors ir egzistuoja formalus pagrindas taikyti CK 3.197 straipsnyje numatytą priverstinės hipotekos institutą, teismo vertinimu, nenustačius atsakovės nesąžiningo elgesio, nukreipto į teismo sprendimo vykdymo apsunkinimą ar padarymą neįmanomu, priverstinės hipotekos taikymas apribotų atsakovės teises bei teisėtus interesus labiau nei tai būtina prievolės vykdymo užtikrinimui, taigi būtų pažeidžiami teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Įvertinus išdėstytą, priverstinė hipoteka atsakovės nuosavybės teise valdomam nekilnojamajam turtui netaikytina.

73. Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo

74. Ieškovas prašo nustatyti tokią atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

-vienam iš tėvų išvežant nepilnametį vaiką į kitą šalį, esančią Europos Sąjungoje, iki 14 (keturiolikos) dienų laikotarpiui tėvas/motina, su kuriuo išvyksta nepilnametis vaikas, privalo informuoti SMS žinute ir kitomis ryšio priemonėmis kitą iš tėvų apie išvykimo datą, laiką ir jo trukmę, nurodant konkrečią vietą, į kurią išvykstama, o vienam iš tėvų išvežant nepilnametį vaiką į kitą Europos Sąjungos šalį ilgesniam nei keturiolikos dienų terminui ar už Europos Sąjungos ribų yra privaloma gauti kito iš tėvų raštišką sutikimą. Važiuojant su vaiku į užsienį tėvai vienas kitam perduoda vaiko asmens dokumentus, o grįžus – vaiko dokumentai grąžinami ieškovui

75. Atsakovė tokiai ieškovo prašomai nustatyti jos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkai iš esmės neprieštaravo, tik nurodė, jog turėtų būti įtraukta sąlyga dėl galimybės keisti bendravimo tvarką abipusiu sutarimu. Ieškovas nurodė, jog atsakovė su sūnumi turi bendrauti ir jis įsipareigoja jų bendravimui netrukdyti.

76. Byloje nenustatyta, kad ieškovo nurodyta ir prašoma nustatyti D. S. bendravimo su motina – atsakove I. S., tvarka kaip nors pažeistų vaiko ar motinos interesus. Išvadą teikianti institucija yra pateikusi išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškovo siūloma nustatyti motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bendravimas su motina nedaro vaikui žalos, ši išvada neprieštarauja išvadą teikiančios institucijos nustatytoms aplinkybėms. Įvertinęs nurodytą, teismas tenkina ir ieškovo reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakove tvarkos nustatymo, papildomai įtraukiant punktą, kad bendravimo tvarka gali būti keičiama abipusiu šalių sutarimu.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

77. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 4 d. nutartimi byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko D. S. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu R. S., nustatyta laikina atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka ir iš atsakovės nepilnamečio vaiko naudai priteistas laikinas išlaikymas po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos (2025 m. liepos 4 d.), priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas paskirtas priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui tvarkytoju uzufrukto teise.

78. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos iki sprendimo įsiteisėjimo, įsiteisėjus sprendimui jos naikintinos.

79. Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas) nenukreipiama, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

80. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

81. Ieškovas, kreipdamasis į teismą ieškiniu, už reikalavimus sumokėjo 114,00 Eur žyminį mokestį (t. 1, el. b. l. 60). Už advokato teisines paslaugas ieškovas iš viso sumokėjo 786,50 Eur (302,50 Eur mokėjimo nurodymas t. 1, el. b. l. 61, 242,00 Eur ir 242,00 Eur mokėjimo nurodymai t. 2, el. b. l. 77, 79).

82. Atsakovė už atsiliepimo dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones surašymą sumokėjo 250,00 Eur sumą (t. 2, el. b. l. 98), už atsiliepimo parengimą – 200,00 Eur (t. 2, el. b. l. 100). Atsakovei (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo teikiama 100 procentų valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba (t. 1, el. b. l. 160–161). (duomenys neskelbtini) patikslintoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodoma, kad valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 475,70 Eur (t. 2, el. b. l. 120).

83. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 114,00 Eur žyminis mokestis ir 786,50 Eur už advokato teisines paslaugas.

84. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (4,32 Eur), todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

n u s p r e d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-11416-944/2018 ir nustatyti nepilnamečio vaiko D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su tėvu ieškovu R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-11416-944/2018 ir nustatyti atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. S. tvarką:

- bendravimo tvarka gali būti keičiama abipusiu šalių sutarimu.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-11416-944/2018 ir priteisti iš atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad gautas išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko ieškovas R. S.

Priteisti ieškovui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900,50 Eur (devynių šimtų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 4 d. nutartimi byloje Nr. e2-7369-1186/2025 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Justina Stančikienė