Civilinė byla Nr. 3K-3-489-690/2017
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15813-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.21.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ skundą dėl antstolės Santos Selezniovienės veiksmų (suinteresuoti asmenys antstolė Santa Selezniovienė, uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, N. L., A. L., valstybės įmonė Registrų centras).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje sąskaitoje (sąskaitose), aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėja AB „Swedbank“ (toliau – ir pareiškėja) pateikė skundą dėl antstolės Santos Selezniovienės veiksmų, prašydama panaikinti antstolės 2016 m. lapkričio 9 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S1a-32856.
Pareiškėja nurodė, kad gavo antstolės 2016 m. lapkričio 9 d. nurodymą dėl priverstinio 1/2 dalies lėšų, esančių ir (ar) įplaukiančių į A. L. banko sąskaitą, nurašymo. Nurodymas pateiktas vykdyti tiesiogiai kredito įstaigai, t. y. pareiškėjai, o ne per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – ir PLAIS). Antstolis nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d., pasikeitus teisiniam reguliavimui, neturi teisės pateikti nurodymo dėl lėšų nurašymo tiesiogiai įstaigai, kurioje yra skolininko sąskaita, – toks nurodymas turi būti pateiktas per PLAIS. Todėl pirmiau minėtas antstolės nurodymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Antstolė netenkino pareiškėjos skundo ir persiuntė jį Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.
Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla (numeris 00184/16/00874), pradėta vykdyti pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. vykdomąjį raštą dėl 1129,02 Eur skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės N. L. išieškotojos UAB „4finance“ naudai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi nustatė, kad skolininkei N. L. priklauso 50 procentų sutuoktinio A. L. lėšų, esančių ir įplaukiančių į jo banko sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB.
Teismas nurodė, kad teisės aktai nustato lėšų nurašymo per PLAIS tvarką, tačiau nėra galimybės, naudojantis šia sistema, priverstinai nurašyti ne konkrečią pinigų sumą, o lėšų (pvz., vieną antrąją) dalį. VĮ Registrų centras 2015 m. gruodžio 30 d. rašte nurodė, kad antstolė gali išspręsti šią problemą dviem būdais, t. y., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, gauti duomenis iš bankų ir kitų kredito įstaigų, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti, arba kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Pareiškėja pritaria šiame rašte nurodytai alternatyvai, kad problema būtų sprendžiama, antstoliui pateikiant paklausimą dėl banko sąskaitoje esančių lėšų, sukonkretinant (banko pateiktais duomenimis) areštuotiną sumą ir nurašant konkrečią sumą per PLAIS.
Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja iki PLAIS sukūrimo vykdydavo tokius antstolių nurodymus. Vadinasi, pareiškėja turi technines galimybes įvykdyti antstolės nurodymą. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis pirmiau nurodytu pareiškėjos siūlymu, praeitų laiko tarpas, kol antstolis pateiktų kredito įstaigai paklausimą apie turimas pajamas, nustatytų skolininko sutuoktinio dalį ir pateiktų nurodymą vykdyti per PLAIS. Teismo vertinimu, yra reali galimybė, kad sąskaitos savininkas šiuo laiko tarpu realizuotų savo lėšas arba jas nurašytų kitas antstolis ir taip būtų pažeisti išieškotojo interesai. Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad pareiškėjos siūlomas lėšų nurašymo variantas yra neekonomiškas ir neefektyvus. Todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, susidariusi situacija buvo pagrįstai sprendžiama priimant skundžiamą patvarkymą, kurį pareiškėja privalėjo vykdyti.
Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl pareiškėjos siūlomo išieškojimo iš lėšų, esančių ir įplaukančių į banko sąskaitą, varianto neekonomiškumo ir neefektyvumo, kartu pritarė ir išvadai dėl išieškotojo interesų pažeidimo grėsmės (egzistuojant lėšų, esančių banko sąskaitoje, perleidimo ar nurašymo galimybei, kol antstolis atliktų pareiškėjos siūlomus veiksmus).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėja kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti antstolės 2016 m. lapkričio 9 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 689 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad antstolio nurodymai dėl lėšų nurašymo teikiami per PLAIS. Tokie nurodymai negali būti teikiami tiesiogiai kredito įstaigai, kurioje yra skolininko banko sąskaita. Bet kokie antstolių patvarkymai, nurodymai, teikiami kredito įstaigoms ne per PLAIS, reiškia didelį papildomą administracinį darbą ir kartu papildomas išlaidas išieškojimo procese nedalyvaujantiems subjektams.
PLAIS funkcionalumas yra specifinis – antstolis, norėdamas pateikti nurodymą dėl lėšų nurašymo per PLAIS, turi nurodyti skaitmenimis išreikštą sumą, t. y. turi būti nurodyta konkreti suma, o ne procentinė išraiška. Ši PLAIS specifika gali sukelti nepatogumų, jeigu antstolis vykdo išieškojimą iš trečiųjų asmenų sąskaitoje esančių lėšų dalies. Šios problemos sprendimas, ką konstatavo ir bylą nagrinėję teismai, yra techniškai įmanomas, tiesiog rezultatui pasiekti yra reikalingi papildomi veiksmai, t. y. reikia sužinoti, koks yra lėšų sąskaitoje likutis, ir, remiantis šia informacija, pateikti nurodymą dėl atitinkamos sumos nurašymo per PLAIS. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai laikė šį techninį aspektą esminiu ir kartu nepagrįstai sprendė, kad papildomos išieškojimo sąnaudos, atsirandančios dėl šio nepatogumo, tenka pareiškėjai.
Skundžiamas antstolės nurodymas nustatė pareiškėjai papildomas pareigas – antstolė įpareigojo pareiškėją ne tik atlikti techninį lėšų nurašymo veiksmą, bet ir įgyvendinti kitus įstatymo, t. y. CPK 754 straipsnio, reikalavimus, pagal kuriuos pareiškėjai tenka pareiga rankiniu būdu nustatyti lėšų nurašymo eiliškumą, stebėti skolininko sutuoktinio sąskaitos apyvartą ir pan. Šias funkcijas pagal pareigas turi atlikti pats antstolis, o ne bankas. Antstolė, priimdama skundžiamą nurodymą, savo pareigas perkėlė tretiesiems asmenims.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįvertino PLAIS sukūrimo ir funkcionavimo tikslo. Priverstinio lėšų nurašymo per PLAIS tikslas – užtikrinti pinigų nurašymo proporcingumo įgyvendinimą, skolininkui neturint pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti.
Antstolė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo pareiškėjos kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:
Antstolis privalo imtis veiksmų, užtikrinančių realų teismo procesinio sprendimo įvykdymą (CPK 634 straipsnis). PLAIS nesudaro sąlygų antstoliui veikti taip, kaip jis privalo veikti pagal pareigas. Todėl antstolė pateikė skundžiamą nurodymą tokia tvarka, kokia šie nurodymai buvo teikiami, iki buvo įdiegta PLAIS.
Pareiškėjos siūlomas sprendimo būdas, priešingai negu nurodo pati pareiškėja, yra neekonomiškas ir reikalaujantis neadekvačiai didelių antstolės ir pačios pareiškėjos sąnaudų.
Pareiškėjos argumentas, kad ji neturi teisės vykdyti skundžiamo nurodymo, nes šis prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, yra nepagrįstas. Teisės aktai nenustato, kad antstolis, veikdamas pagal savo kompetenciją, neturi teisės priimti rašytinių nurodymų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje sąskaitoje (sąskaitose), tvarkos
CPK 689 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis ir kitos įgaliotos institucijos ar pareigūnai vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS šio kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
CPK 689 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia atitinkamai įstaigai nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas nurodyti priverstinai nurašytinų piniginių lėšų sumą išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126 patvirtintų Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų (2015 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 1R-197 redakcija; toliau – ir PLAIS nuostatai) 4.9 punkto, kuriame apibrėžta, kad nurašymo nurodymas – nurašymo nurodymų teikėjų elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas ir informacinės sistemos suformuotas besąlygiškas nurodymas nurašyti konkrečią sumą iš skolininko sąskaitų kredito įstaigose ir pervesti į nurašymo nurodymo teikėjo nurodytą sąskaitą kredito įstaigoje.
Pirmiau išdėstytos proceso įstatymo nuostatos, be kita ko, patvirtina, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad antstolė Santa Selezniovienė pateikė pareiškėjai vykdyti 2016 m. lapkričio 9 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Antstolė šiuo nurodymu nurodė priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių ir (ar) įplaukančių į skolininkės sutuoktinio vardu atidarytą sąskaitą, papildomai nurodydama, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartimi nustatyta, jog skolininkei priklauso 50 procentų jos sutuoktinio lėšų, esančių ir (ar) įplaukančių į jo vardu atidarytą sąskaitą. Šis nurodymas dėl priverstinio lėšų nurašymo pateiktas vykdyti tiesiogiai pareiškėjai (ne per PLAIS).
Kaip minėta, antstolio nurodyme priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas, be kitų privalomų duomenų, turi būti nurodyta piniginių lėšų, kurios priverstinai nurašomos, suma (nutarties 14 punktas). CPK 689 straipsnyje ir šį straipsnį įgyvendinančiuose teisės aktuose nėra išlygų dėl kitokio nurodymo suformavimo negu nurodant konkretų piniginį ekvivalentą, kuris priverstinai nurašytinas pagal pateiktąjį nurodymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir negali būti tokių išlygų, nes, ką yra patvirtinusi ir PLAIS tvarkytoja, t. y. valstybės įmonė Registrų centras (PLAIS nuostatų 13 punktas), šioje sistemoje nėra įdiegtos funkcijos, kuri leistų pateikti ir vykdyti tokius nurodymus, pagal kuriuos priverstinai nurašytinos lėšos galėtų būti apibrėžtos procentine išraiška ar atitinkama dalimi. Kitaip tariant, tiesiog nėra techninių galimybių pateikti ir vykdyti tokius nurodymus per PLAIS.
Pirmiau nurodytų techninių galimybių nebuvimas apsunkina išieškojimo procesą tais atvejais, kai išieškojimas turi būti nukreiptas į piniginių lėšų, esančių trečiojo asmens (pvz., skolininko sutuoktinio) sąskaitoje, dalį, priklausančią skolininkui (CPK 667 straipsnis). Antstolė ir pareiškėja, t. y. nurodymų teikėja ir gavėja, siūlo skirtingus išeities iš aptariamos situacijos variantus: antstolės siūlymu, kurį ji, beje, ir įgyvendino, nurodymas priverstinai nurašyti lėšų, esančių trečiojo asmens sąskaitoje, dalį, priklausančią skolininkui, turi būti vykdomas senąja, t. y. iki PLAIS sukūrimo ir įdiegimo egzistavusia, tvarka, pateikiant tokį nurodymą vykdyti tiesiogiai įstaigai, kurioje yra trečiojo asmens vardu atidaryta sąskaita; pareiškėja laikosi pozicijos, kad toks nurodymas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais; t. y. skolininkui priklausančią lėšų dalį įvardijus konkrečia pinigų suma) turi būti pateiktas ir vykdomas bendra tvarka, t. y. per PLAIS. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, jog abu variantai, nors ir reikalauja papildomų sąnaudų, yra fiziškai ir techniškai įgyvendinami, ir, pritardami antstolės pozicijai, konstatavo, kad skundžiamas antstolės patvarkymas pagrįstai pateiktas vykdyti tiesiogiai pareiškėjai, kaip kredito įstaigai, kurioje yra skolininkės sutuoktinio sąskaita.
CPK 689 straipsnis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neišskiria atvejų, kuriais egzistuotų pagrindas nukrypti nuo taisyklės, nurodančios, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdomas per PLAIS (nutarties 15 punktas). Tokios išlygos nėra nustatytos ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje, PLAIS nuostatuose, kituose teisės aktuose, kurie įgyvendina pirmiau nurodytas proceso įstatymo normas. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant atsakyti į klausimą, ar, nepaisant tiesioginių nuorodų į galimybę pateikti nurodymą vykdyti ne per PLAIS nebuvimo, yra galimas kitokio pateikimo būdo parinkimas, svarbu atskleisti ir įvertinti pačios PLAIS įdiegimo tikslus, uždavinius ir pagrindines funkcijas.
PLAIS tikslas – centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš šių sąskaitų (PLAIS nuostatų 8 punktas). Be kitų uždavinių, išskiriami tokie PLAIS uždaviniai: automatizuoti piniginių lėšų apribojimo, nurašymo procesus (PLAIS nuostatų 9.2 punktas); automatizuoti piniginių lėšų apribojimų procesų kontrolę (PLAIS nuostatų 9.3 punktas); centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš sąskaitų kredito įstaigose (PLAIS nuostatų 9.5 punktas). Be kitų šios sistemos funkcijų, išskiriama funkcija proporcingai paskirstyti iš skolininko išieškomas pinigines lėšas (PLAIS nuostatų 10.4 punktas).
Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus PLAIS uždavinius ir funkcijas, konstatuoja, kad ši sistema sukurta ir įdiegta, siekiant užtikrinti centralizuotą ir automatizuotą apribojimų ir nurašymų procesų valdymą, tvarkymą ir kontrolę, taip sudarant sąlygas garantuoti proporcingą visų išieškotojų teisių apsaugą, skolininkui neturint reikiamų finansinių išteklių visiems įsipareigojimams padengti (CPK 754 straipsnio 5 dalis). Šiems tikslams pasiekti, ką patvirtina travaux préparatoires (parengiamoji medžiaga) – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.927 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 63, 102 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 21 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas, ir buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje (2014 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. XII-1452 redakcija).
Pirmiau išdėstytais argumentais paaiškintinas ir išlygų dėl išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, kitu negu per PLAIS būdu nebuvimas, kitaip tariant, taisyklės dėl tokių išieškojimo veiksmų atlikimo per PLAIS absoliutumas (nutarties 19 punktas): išieškojimo veiksmų vykdymas ne per PLAIS neatitiktų tikslų, kuriems įgyvendinti buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir išaiškinimus, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino CPK 689 straipsnio, reglamentuojančio disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimą ir išieškojimą iš tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomų piniginių lėšų, nuostatas. Antstolio nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias sąskaitoje, nepriklausomai nuo tos aplinkybės, ar skolininkui priklauso visos lėšos ar dalis, turi būti pateiktas vykdyti ir vykdomas per PLAIS.
Antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, be kitų funkcijų, suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas šios funkcijos tinkamam vykdymui užtikrinti yra, be kita ko, suteikęs antstoliui teisę į neatlygintinį informacijos gavimą (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Todėl antstolis, kuris pirmiausia ex officio (pagal pareigas) privalo užtikrinti efektyvų išieškojimo proceso įgyvendinimą, turi imtis veiksmų, kurių, nesant įdiegtos pirmiau aptartos PLAIS funkcijos (nutarties 17 punktas), reikia nurodymui priverstinai nurašyti pinigines lėšas įstatymo nustatyta tvarka pateikti.
Kasacinis teismas, bylą nagrinėjusiems teismams netinkamai aiškinus ir taikius CPK 689 straipsnio nuostatas ir todėl netinkamai išsprendus pareiškėjos iškeltą klausimą dėl antstolės veiksmų – skundžiamo nurodymo – teisėtumo, naikina teismų nutartis ir priima naują sprendimą, t. y. išsprendžia klausimą iš esmės, – pripažįsta antstolės veiksmus – skundžiamą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas – neteisėtais (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2017 m. liepos 3 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė skundžiamo antstolės nurodymo vykdymą. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka ir pripažinus antstolės veiksmus neteisėtais, naikinamos pirmiau nurodytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 3 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame teisme susidarė 15,25 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus pareiškėjos kasacinį skundą, antstolei tenka pareiga padengti šias išlaidas, todėl valstybei priteisiamas iš antstolės 15,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 361 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti antstolės Santos Selezniovienės veiksmus – 2016 m. lapkričio 9 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S1a-32856 – neteisėtais.
Priteisti valstybei iš antstolės Santos Selezniovienės 15,25 Eur (penkiolikos Eur 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. liepos 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – antstolės Santos Selezniovienės 2016 m. lapkričio 9 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S1a-32856 vykdymo sustabdymą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Laužikas
Algis Norkūnas
Gediminas Sagatys
