Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę už aplinkai padarytą žalą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-459-684/2017

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00991-2010-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.5; 3.1.3.7.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės polderiai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms Šilutės rajono savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės polderiai“ dėl žalos, padarytos gamtai, atlyginimo, tretieji asmenys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Nemuno deltos regioninio parko direkcija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę už aplinkai padarytą žalą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2010 m. gegužės 17 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kintų seniūnijos leidimą kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, Nr. 4 ir solidariai iš atsakovių Šilutės rajono savivaldybės ir UAB „Šilutės polderiai“ valstybės naudai priteisti 162 612,37 Eur (561 468 Lt) žalos, padarytos neteisėtai iškirtus medžius, augusius Minijos upės pakrantėse, Mingės (Minijos) kaime, Šilutės rajone, t. y. žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. 8874/0003:196 ir 8827/0003:918, atlyginimą.

Ieškovas nurodė, kad atsakovė Šilutės rajono savivaldybė išdavė leidimą atsakovei UAB „Šilutės polderiai“ kirsti lapuočius medžius Mingės kaime. Atsakovė UAB „Šilutės polderiai“ 2010 m. birželio 1–6 dienomis iškirto 251 vnt. įvairių rūšių lapuočių medžių minėtoje vietovėje. Leidimas pripažintinas negaliojančiu, nes jis išduotas ir minėti medžiai iškirsti pažeidžiant imperatyviąsias įstatymų normas. Bendra nuostolių, padarytų sunaikinus želdinius, suma sudaro 162 612,37 Eur (561 468 Lt).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį patenkino; pripažino negaliojančiu 2010 m. gegužės 17 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kintų seniūnijos leidimą kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, Nr. 4; priteisė iš atsakovių Šilutės rajono savivaldybės ir UAB „Šilutės polderiai“ valstybei solidariai 162 612,37 Eur (561 468 Lt) žalos, padarytos neteisėtai iškirtus medžius, augusius Minijos upės pakrantėse, Mingės k., Šilutės r., t. y. žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. 8874/0003:196 ir 8827/0003:918, atlyginimą.

Teismas nustatė, kad UAB „Šilutės polderiai“ 2010 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 49 informavo Šilutės rajono savivaldybės administraciją (toliau – Administracija) apie ketinimus kartu su jungtinės veiklos partneriais UAB „Įtampa“, UAB „Hidrosfera“ ir UAB „Žiba“ pradėti vykdyti projekto „Minijos kaimo krantinių sutvarkymas“ paruošiamuosius darbus pagal 2010 m. vasario 22 d. rangos sutartį Nr. R5 (9.40)-93, prašė sudaryti komisiją sprendimui leisti pašalinti parengiamiesiems darbams trukdančius želdinius, esančius Minijos upės pakrantėse, priimti ir leidimui iškirsti šiuos želdinius išduoti. 2010 m. gegužės 17 d. posėdyje Administracijos želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisija nusprendė leisti iškirsti 198 vnt. menkaverčių medžių (iki 24 cm skersmens) ir 50 vnt. medžių (32 cm skersmens). 2010 m. gegužės 17 d. Administracijos Kintų seniūnija išdavė leidimą Nr. 4 šalinti 148 vnt. savaime išaugusių menkaverčių medžių pylimo juostoje. Leidimą suderino Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, Administracijos vyr. specialistas – gamtosaugininkas, Nemuno deltos regioninio parko direktorius. UAB „Šilutės polderiai“ 2010 m. birželio 1–6 dienomis iškirto 251 vnt. įvairių rūšių lapuočių medžių Mingės kaime, Minijos upės pakrantėse.

Teismas konstatavo, kad Minijos kaimas yra Nemuno deltos regioniniame parke, Minijos kaimo architektūriniame draustinyje, todėl nagrinėjamu atveju aktualūs Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos želdinių, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo bei kiti įstatymai; Nemuno deltos regioninio parko zonavimo pagrindinės nuostatos, saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir pan. Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.6 punktą pakrantės apsaugos juostoje ne miškų ūkio paskirties žemėje kirsti saugotinus medžius ir krūmus draudžiama. Minijos kaimo architektūrinis draustinis priskiriamas kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo (GEk) zonai.

Teismas pažymėjo, kad sprendimai, susiję su veikla regioniniame parke, turi būti priimami tik kompleksiškai, išsamiai išnagrinėjus visus teisės aktus, o ne vien tik remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 4.10 ir 10.1 punktais, kurie nėra specialiai skirti konkrečiai saugomai teritorijai.

Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju savivaldybė išduodamą leidimą turėjo suderinti su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu padaliniu, tačiau to nepadarė. Teismas padarė išvadą, kad išduodant ginčijamą leidimą buvo pažeistos įstatymų imperatyviosios nuostatos, todėl atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai atsakomybė kyla pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, o atsakovei UAB „Šilutės polderiai“ – pagal CK 6.263 straipsnį.

Teismas konstatavo, kad atsakovių veiksmai buvo neteisėti, todėl jos privalo atlyginti padarytą žalą. Priteisdamas žalos atlyginimą, teismas vadovavosi ieškovo pateiktu skaičiavimu, grindžiamu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovių apeliacinius skundus, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria solidariai iš atsakovių Šilutės rajono savivaldybės ir UAB „Šilutės polderiai“ valstybės naudai priteista 162 612,37 Eur (561 468 Lt) žalos, padarytos neteisėtai iškirtus medžius, augusius Minijos upės pakrantėse, Mingės kaime, Šilutės rajone, žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. 8874/0003:196 ir 8827/0003:918, atlyginimo ir kuria iš atsakovių Šilutės rajono savivaldybės ir UAB „Šilutės polderiai“ valstybės naudai priteista po 1392,34 Eur (4807,50 Lt) žyminio mokesčio ir po 18,76 Eur (64,78 Lt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo, panaikino ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kitą sprendimo dalį, kuria 2010 m. gegužės 17 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kintų seniūnijos leidimas kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, Nr. 4 pripažintas negaliojančiu, paliko nepakeistą.

Kolegija nurodė, kad byloje atliktame ekspertizės akte konstatuota, jog Minijos kaime Minijos upės krantuose bei pakrantėse, žemės sklypuose, unikalus Nr. 4400-1968-3355 ir unikalus Nr. 4400-1968-3244, yra įrengti polderiai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog iškirsti medžiai ir krūmai augo ant polderių, nėra tiek reikšminga, lyginant su teritorijos, kurioje veikė polderiai, statuso, nustatyto teisės aktuose, svarba.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors ekspertizės išvadoje nurodoma, jog medžiai ir krūmai vienokiu ar kitokiu būdais trukdė polderiams funkcionuoti, komplikavo jų priežiūrą, tai nesudaro pagrindo ignoruoti pirmiau nurodytais teisės aktais nustatytą specifinį Minijos kaimo statusą ir jam taikomą teisinį režimą, nes visa veikla architektūriniame draustinyje turi būti vykdoma pagal projektus, kuriuose nurodytos konkrečios architektūrinės ir gamtinės aplinkos formavimo priemonės.

Atsakovės nesivadovavo įstatymais, kurie turi viršenybę prieš įgyvendinamuosius teisės aktus, neatsižvelgė į nustatytą Mingės kaimo teisinį režimą bei jam taikomus reikalavimus, taip pažeisdamos Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, nustatantį prievolę juridiniams ir fiziniams asmenims saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punktą, reikalaujantį gamtos išteklius naudoti racionaliai ir taupiai, nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 ir 4 dalis, draudžiančias naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes bei viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte formuoti naują planinę struktūrą ir kitaip naikinti autentiškumo požymius, Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, saugomose teritorijose draudžiamą veiklą, galinčią pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms).

Teisėjų kolegija nustatė, kad tarp atsiradusios žalos ir atsakovių neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl teisėjų kolegija paliko nepakeistą sprendimo dalį, kuria 2010 m. gegužės 17 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kintų seniūnijos leidimas kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, Nr. 4 pripažintas negaliojančiu.

Teisėjų kolegija pritarė ieškovui, kad nagrinėjamu atveju taikytinas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“, tačiau byloje nėra duomenų, jog buvo padaryta būtent nurodyta žala. Teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Kelmų matavimo aktas yra tinkamas iškirstų medžių kokybės įrodymas. Šiame akte atsakovių atstovai patvirtino tik kelmų kiekį ir jų skersmens dydį, tačiau iškirstų medžių kokybė nebuvo nustatyta. Dr. J. Bačkaičio 2010 m. liepos 8 d. išvadoje konstatuota, kad buvo iškirsta 269 žali medžiai, 3 sausuoliai ir 21 vaismedis, neskaitant 8 cm ir mažesnio skersmens medžių ir krūmų (karklų) savaiminukų. Išvadoje pateiktoje lentelėje nurodyta, kad iš 168 saugotinų medžių 101 buvo blogos būklės.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas visą ieškovo prašomą žalos atlyginimą, neįvertino visų teisingam žalos atlyginimo reikalavimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, netyrė iškirstų medžių kokybės ir nenustatė tikrojo žalos dydžio.

Atsakovė UAB „Šilutės polderiai“ pateikė prašymus pridėti naujus papildomus rašytinius įrodymus – atliktų darbų aktus ir fotonuotraukas bei UAB „Šilutės polderiai“ kreipimąsi Nr. C/06-1090 ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos išaiškinimą Nr. 2D-4363 (12.141) dėl užtvinimo dambų (polderių) teisinės registracijos ir priežiūros. Minėtais įrodymais atsakovė įrodinėjo, kad medžiai buvo iškirsti siekiant įgyvendinti pirmiau nurodytą projektą. Kitų įrodymų būtinumą atsakovė grindė tuo, kad anksčiau ieškovas nebuvo kėlęs klausimo dėl polderių registracijos būtinumo. Teisėjų kolegijos nuomone, prašomi pridėti įrodymai patvirtina polderių egzistavimo faktą ir tai, kad Minijos upės pakrantėse Minijos kaime žemės sklypuose buvo vykdomi statybos darbai. Kadangi šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, jie buvo pridėti prie bylos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Šilutės polderiai“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-389-253/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzQxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-741/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-741/2013">2A-741/2013</a> ir priimti naują sprendimą – ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, ieškinį dėl 162 612,37 Eur (561 468 Lt) žalos, padarytos gamtai, atlyginimo atsakovėms Šilutės rajono savivaldybei ir UAB „Šilutės polderiai“ atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 20 straipsnio 3 dalį ir ją įgyvendinančiu aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintą Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo aprašo (toliau – Medžių pašalinimo tvarkos aprašas) 9 ir 10 punktus, Melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“, patvirtintų žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 (toliau – Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės), 44 punktą ir šių teisės aktų santykį su Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Saugomų teritorijų įstatymais. Teismai netaikė bendrojo teisės aiškinimo principo lex specialis derogat legi generali (specialioji norma turi viršenybę prieš bendrąją). Įstatymų leidėjas išsprendė koliziją dėl kelių visuomenei reikšmingų vertybių apsaugos ir nustatė, kada yra taikomos vienos iš jų apsaugos išimtys. Medžių pašalinimo tvarkos aprašo 9 punkte įtvirtinta bendroji teisės norma, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimui, persodinimui ar kitokiam pašalinimui yra reikalingas savivaldybės išduotas leidimas, išskyrus tos pačios tvarkos aprašo 10 punkte įtvirtintus atvejus. Jeigu leidimas visiškai nereikalingas, tai reiškia, kad jis neprivalo būti derinamas su atitinkamomis institucijomis. Medžių pašalinimo tvarkos aprašo 10 punktas yra specialioji teisės norma 9 punkto atžvilgiu.

Želdynų įstatyme, Medžių pašalinimo tvarkos apraše, Saugomų teritorijų ir Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymuose nenustatyta jokių apribojimų dėl Medžių pašalinimo tvarkos aprašo specialiųjų normų, reglamentuojančių atvejus, kada leidimai šalinti medžius yra nereikalingi, negalimo taikymo. Šiuose teisės aktuose nenustatyta jokių Medžių pašalinimo tvarkos aprašo 10 punkto ar Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklių 44 punkto taikymo apribojimų. Medžių pašalinimo tvarkos aprašas yra vienintelis teisės aktas, detaliai reglamentuojantis medžių (želdinių) šalinimo tvarką, jokie kiti teisės aktai to nereguliuoja. Be to, Žemės ūkio ministerija, kuri yra atsakinga institucija už vienodą žemės tvarkymo, melioracijos statinių, tarp jų pylimų (polderių) priežiūrą, 2013 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. 2D-4363(12.141) nurodė, kad, pagal Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklių 44 punktą, pylimai apžiūrimi ir registruojami jų pažeidimai, kai pastebimas suslūgęs pylimo viršus, vandens padarytas išplovimas, kai pylimas išvarpytas žvėrelių urvų, apžėlęs krūmais, pažeistas jo viršus. Iš to išplaukia, kad ant melioracijos statinio (pylimo) neturi būti ne tik medžių, bet ir krūmų.

Esamas teisinis reguliavimas užtikrina viešąjį interesą, kad melioracijos įrenginiai (pylimai (polderiai) tinkamai funkcionuotų ir Mingės kaimas būtų efektyviai saugomas nuo potvynių. Tik efektyviai funkcionuojant pylimams (polderiams) ir visapusiškai jiems vykdant savo funkcijas bus apsaugomos Mingės kaimo vertybės, įrašytos į viešą Kultūros vertybių registrą, – žvejų sodybos. Tai, kad Šilutės rajono savivaldybė vykdė leidimo išdavimo procedūrą, nereiškia, jog ji buvo objektyviai privaloma. Siekiant didesnio visuomenės informavimo apie numatomą veiklą buvo atlikta ir daugiau veiksmų, kurių kaip pareigų nenustato teisės aktai.

Teismai neteisingai aiškino ir taikė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nustatantį draudimą naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes. Teismai plečiamai aiškino šią nuostatą ir pripažino, kad saugomos ne tik kultūros vertybės pase nurodytos vertybės, bet ir elementai, kurie nėra pripažinti saugotinais. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis aiškiai įtvirtina, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes. Jokių kitų draudimų nėra įtvirtinta, pateiktas sąrašas yra baigtinis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos ir registro tikslas – išviešinti vertinimo tarybos aktu (aktais) nustatytas vertingąsias savybes ir kartu su vertybe saugotinas teritorijos ribas, t. y. aiškiai apibrėžti saugomas vertingąsias savybes ir teritoriją, jeigu tokia nustatoma. Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši. Įstatymų leidėjas tokiu reguliavimu siekia aiškiai apibrėžti kultūros vertybės saugotinas ir vertingąsias savybes, užtikrinti šių duomenų viešumą, o kartu ir iš jų kylančius apribojimus tretiesiems asmenims. Tretieji asmenys vadovaujasi šio registro duomenimis, kurie yra teisingi, ir negali iš anksto numatyti, kad bus pripažinti saugotinais ir tie elementai, kurie nėra įtraukti į Kultūros vertybių registrą, plečiamai aiškinamos ir suprantamos į registrą įrašytos vertingosios savybės.

Teismai neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, nustatančias žalos sampratą, įtvirtintą CK 6.249 straipsnyje, ir žalos apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Šiuo atveju ginčo žemės sklypuose medžiai buvo iškirsti dėl infrastruktūros objektų Mingės kaime tvarkymo, įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Minijos kaimo krantinių sutvarkymas“. Reali žala nebuvo padaryta, nes medžiai bet kuriuo atveju turėjo būti iškirsti, siekiant įgyvendinti patvirtinto teritorijos detaliojo plano sprendinius ir minėtą projektą, t. y. vykdant teisėtą visuomenės interesus tenkinančią veiklą. Pagal Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T1-455 patvirtintą Minijos kaimo krantinių ir prieplaukų detalųjį planą, žemės sklypuose, unikalus Nr. 4400-1968-3355 ir unikalus Nr. 4400-1968-3244, turėjo būti įrengtos prieplaukos, t. y. tos vietos, planuojant teritoriją, nenurodytos kaip žaliosios, medžiais apaugusios zonos. Visi veiksmai buvo suderinti su atsakove Šilutės rajono savivaldybe, kuri buvo užsakovė, atlikti darbai buvo priimti. Todėl, sprendžiant apie galimos žalos atsiradimą, turi būti įvertinta, koks galutinis atliekamų darbų rezultatas turėjo būti sukurtas. Atsakovė UAB „Šilutės polderiai“ nesukėlė žalos, nes vykdė su užsakove Šilutės rajono savivaldybe sudarytoje rangos sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus, kuriais buvo įgyvendinami detaliojo plano sprendiniai ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas. Teismai gamtą žalai aiškino kaip Mingės kaimo vertingosios savybės – autentiškumo – pažeidimą, o jos dydį apskaičiavo taikydami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymo „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ Nr. D1-343 nustatytą tvarką.

Ieškovas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Pagal Tvarkos aprašo 9 punktą, saugotini medžiai gali būti kertami tik turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui. Tvarkos aprašo 10 punktas įtvirtina galimybę šalinti medžius ir krūmus, augančius pylimų (polderių) šlaituose, be leidimo, tačiau pastaroji nuostata, atsižvelgiant į aptariamai teritorijai taikomą teisinį apsaugos režimą, ginčo atveju netaikytina.

Pagal Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų planą, Mingės kaimo ar­chitektūrinis draustinis yra sudėtinė Nemuno deltos regioninio parko išsaugančios zonos dalis. Šioje zonoje vykdomi konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbai, užtikrinantys etnoarchitektūros vertybių išsaugojimą; teisės aktų nustatytais atve­jais tvarkymo darbai gali būti atliekami laikantis riboto imitavimo principo; darbai vykdomi pagal projektus, nustatančius konkrečias architektūrines ir gamtinės aplinkos formavimo priemones.

UAB „Šilutės polderiai“ 2010 m. balandžio 23 d. raštas Nr. 49, kuriuo prašoma sudaryti komisiją sprendimui leisti pašalinti parengiamiesiems darbams trukdančius želdinius, esančius Minijos upės pakrantėse, priimti ir leidimui šiuos želdinius iškirsti, išduoti, patvirtina, kad želdinius ketinta iškirs­ti vykdant projekto „Minijos kaimo krantinių sutvarkymas“ paruošiamuosius darbus pagal 2010 m. vasario 22 d. rangos sutartį. 2010 m. liepos 9 d. Klaipėdos RAAD raštas Nr. (1.17)-LV4-3610 patvirtina, kad UAB „Hidrosfera“ parengto techninio projekto „Minijos kaimo krantinė ir prieplauka, 10 kV oro linijos iškėlimas, požeminių elektros kabelių tiesimas Minijos kaime, Kintų seniūnijoje, Šilutės rajono savivaldybėje“ dalis „Aplinkos apsauga“ Klaipėdos RAAD suderinti buvo pateikta tik 2010 m. birželio 4 d., t. y. jau pradėjus medžių kirtimo krantinėse darbus, o UAB „Hidrosfera“ 2010 m. liepos 8 d. raštas Nr. S-11-125 rodo, kad bendrovės ruošiamame Mingės kaimo krantinių sutvarky­mo techniniame darbo projekte želdinių šalinimo klausimas nesprendžiamas. Šios aplinkybės pat­virtina, kad medžių kirtimo darbai Mingės kaime buvo vykdomi be projekto, nustatančio konkrečias architektūrines ir gamtinės aplinkos formavimo priemones.

Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms). Valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumai, atsižvelgiant į regioninio parko pa­skirtį bei jame saugomas vertybes, nustatomi Vyriausybės patvirtintais individualiais nuostatais (šiuo atveju Nemuno deltos regioninio parko nuostatais), taip pat kitais veiklą saugomose teritorijo­se reglamentuojančiais dokumentais. Visi sprendimai, susiję su veikla regioniniame parke, turi būti priimami tik kompleksiškai, išsamiai išnagrinėjus visus teisės aktus bei jų normų tarpusavio santy­kius, o ne remiantis vienu, tuo labiau ne specialiai skirtu konkrečiai saugomai teritorijai, teisės aktu. Tai, ieškovo nuomone, reiškia, kad Tvarkos aprašo 10 punktas, kaip specialioji norma, gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teritorija, ku­rioje auga saugotinų kriterijus atitinkantys medžiai, dėl gamtinio ar kultūrinio vertingumo nepripažintina saugotina.

Viešai skelbiamame Kultūros vertybių registre nurodoma, kad Mingės kai­mas (gyvenvietė) yra valstybės saugoma, nekilnojama vertybė (vietovė). Kaip vertingosios šios saugomos vertybės savybės (vertybės sudėtis, apimtis, vertingosios dalys ir elementai) yra nurodo­mi: 1) užstatymas ir 2) želdynai, detalizuojant, kad šioje teritorijoje vyraujantys želdynai yra lapuo­čiai medžiai, augantys palei Minijos upę ant pylimo, t. y. tie medžiai, kurie buvo nupjauti. Dėl to nepagrįstas atsakovės argumentas, kad nukirsti medžiai nebuvo registre nurodyti kaip nekilnojamojo kultūros objekto vertingoji savybė, todėl savivaldybė, išduodama leidimą kirsti saugotinus medžius ir krūmus, privalėjo jį suderinti ne tik su saugomos teritorijos direkcija, bet ir su Kultūros departamento teritoriniu padaliniu.

Tai, kad atsakovė iškirto medžius, įgyvendindama detaliojo plano sprendinius ir projektą „Minijos kaimo krantinių sutvarkymas“, savaime nepatvirtintina jos atliktų veiksmų teisėtumo. Medžių kirtimo darbų atlikimo klausimai turėjo būti sprendžiami laikantis įstatymų ir juos įgyvendinančių teisės aktų reikalavimų, dalyvaujant už gamtinių ir kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingoms institucijoms, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl atsakovėms kyla deliktinė atsakomybė. Iškirtus medžius buvo pažeistos Mingės kaimo vertingosios savybės – autentiškumas, kultūros paveldo aplinka, sunaikintas Nemuno deltos regioniniame parke saugotas gatvinio-upinio etnografiškai vertingo žvejų kaimo architektūros pobūdis ir planinė erdvinė struktūra. Šiuo metu nėra patvirtintos metodikos, kuria vadovaujantis galima apskaičiuoti žalos, padarytos kraštovaizdžiui ir kultūros paveldo vietovei, dydį. Dėl to ją apskaičiuojant buvo vadovautasi Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.

Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzQxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-741/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-741/2013">2A-741/2013</a> palikti nepakeistus. Tarnyba pritaria bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nurodytiems motyvams.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovės UAB „Šilutės polderiai“ kasacinio skundo atsakovė Šilutės rajono savivaldybė prašo kasacinį skundą tenkinti, remdamasi skunde nurodytais pagrindais.

Iš trečiųjų asmenų Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Nemuno deltos regioninio parko direkcijos atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl išteisinamojo nuosprendžio prejudicinės galios

Ši kasacine tvarka nagrinėjama byla, kurioje pareikštas ieškinys dėl turtinės atsakomybės už aplinkai padarytą žalą atlyginimo, buvo sustabdyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, nustačius, kad Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje nustatomi kaltinamųjų asmenų neteisėti veiksmai. Kaltinamiesiems asmenims buvo pateikti kaltinimai dėl valstybės saugomos teritorijos suniokojimo, šie asmenų neteisėti veiksmai, ieškovo teigimu, sudarė turtinės atsakomybės pagrindą civilinėje byloje.

Konstatuodama pagrindą sustabdyti civilinę bylą, kolegija akcentavo poreikį užtikrinti skirtinguose procesuose (baudžiamajame ir civiliniame) priimtų galutinių teismų sprendimų teisinį suderinamumą byloms reikšmingų aplinkybių prasme, nes tiek baudžiamajame, tiek civiliniame procesuose sprendžiant dėl valstybės saugomos teritorijos suniokojimo ir atitinkamai dėl turtinės atsakomybės už žalos aplinkai padarymą turi būti nustatomos tos pačios aplinkybės ir sprendžiama dėl tų pačių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Turi būti pasisakoma dėl leidimą kirsti medžius saugomose teritorijose reglamentuojančių teisės aktų; dėl saugomų teritorijų ir gamtos paveldo objektų sunaikinimo ar suniokojimo; dėl padarytos žalos, jeigu tai konstatuota, pobūdžio ir dydžio.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. išteisinamuoju nuosprendžiu, kurio teisėtumas patikrintas apeliacinės instancijos bei kasaciniame teismuose, konstatuota, kad vykdant projektą „Minijos kaimo krantinių sutvarkymas“ paruošiamiesiems statybos darbams trukdančių želdinių pašalinimas buvo atliktas teisėtai, asmenys, kuriems pateikti kaltinimai dėl valstybės saugomų teritorijų suniokojimo, išteisintini, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taigi nagrinėjamoje teisinėje situacijoje būtina įvertinti išteisinamojo nuosprendžio reikšmę CPK 182 straipsnio 3 punkto aspektu, atsižvelgiant į nutarties 23 punkte nurodytas bylos sustabdymo aplinkybes, t. y. pasisakyti dėl šio nuosprendžio prejudicinės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2009">3K-3-378/2009</a>). Be to, kasacinis teismas, aiškindamas minėtą proceso teisės normą, ne kartą konstatavo, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-554/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-554/2008">3K-3-554/2008</a>; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2009">3K-3-378/2009</a>; kt.), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas.

Tačiau tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali būti nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-554/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-554/2008">3K-3-554/2008</a>; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010).

Sprendžiant dėl to, ar tam tikri priimtame išteisinamajame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai gali būti vertinami kaip prejudiciniai nagrinėjamoje civilinėje byloje, yra būtina nustatyti, koks buvo įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje ir koks jis yra šioje byloje. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti ne tik tai, ar sutapo baudžiamojoje ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės, bet ir įvertinti priežastis, kodėl buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis: nenustačius nusikalstamos veikos, suėjus senaties terminams, nesant baudžiamajame procese leistinų įrodymų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-701/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-701/2013">3K-3-701/2013</a>).

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad įrodinėtinos aplinkybės išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ir nagrinėjamoje byloje sutampa. Akcentuotina, kad išteisinamasis nuosprendis priimtas nenustačius nusikalstamos veikos.

Ieškinys civilinėje byloje buvo grindžiamas ir bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju aktualūs Saugomų teritorijų, Aplinkos apsaugos, Želdinių, Nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos, Teritorijų planavimo bei kiti įstatymai, Nemuno deltos regioninio parko zonavimo pagrindinės nuostatos, Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir pan.

Paminėtų teisės normų analize ir taikymu (nuoseklią šių teisės normų aiškinimo ir taikymo analizę atliko apeliacinės instancijos teismas, papildydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, o kasacinis teismas pritarė apeliacinės instancijos teismo atliktam teisės normų aiškinimui) buvo grindžiamas ir išteisinamasis nuosprendis. Byloje nustatytoms aplinkybėms taikydami paminėtas materialiosios teisės normas baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nuosekliai nusprendė, kad leidimas kirsti medžius nuo polderių nebuvo reikalingas, todėl medžių kirtimas nuo Minijos kaime esančių polderių šlaitų buvo teisėtas. Jokie neteisėti veiksmai nebuvo atlikti. Asmenys, kuriems pateikti kaltinimai dėl valstybės saugomų teritorijų suniokojimo, išteisinti nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš delikto civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu yra šios sąlygos: 1) padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 2) žala padaryta neteisėtais veiksmais (CK 6.246 straipsnis); 3) tarp atsiradusios žalos neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis); 4) yra asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis).

Minėta, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad medžių kirtimas nuo Minijos kaime esančių polderių šlaitų buvo teisėtas, o tai reiškia jog nenustatyta civilinei atsakomybei taikyti reikalinga būtinoji sąlyga-neteisėti veiksmai, nusikaltimo padarymu kaltinti asmenys išteisinti, vadinasi nenustatyta ir asmenų kaltė, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga pagal nustatytas aplinkybes.

Įrodinėtinos aplinkybės išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ir nagrinėjamoje byloje sutampa, asmenų, kaltintų nusikaltimo padarymu veiksmai įvertinti baudžiamojoje byloje, kitoks tų pačių veiksmų vertinimas civilinėje byloje pagal nustatytas aplinkybes nėra galimas. Taigi šie kolegijos nurodyti motyvai teikia pagrindą išvadai dėl įsiteisėjusio išteisinamojo nuosprendžio prejudicinės galios nagrinėjamai civilinei bylai, kas lemia kitą išvadą – nenustačius neteisėtų atsakovių veiksmų bei kaltės, kas konstatuota išteisinamuoju nuosprendžiu, negalima ir turtinė atsakomybė.

Kolegijos išvados dera ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Šis Teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendime byloje Esertas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 50208/06, nurodė, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (žr. Brumarescu v. Romania [GC], no. 28342/95, § 61, ECHR 1999?VII; Kehaya and Others v. Bulgaria, no. 47797/99 and 68698/01, § 61, 2006 m. sausio 12 d.). Situacija, kai faktai jau nustatyti galutiniu sprendimu vienoje byloje, teismų yra nepaisomi kitoje byloje tarp tų pačių šalių, panaši į situaciją, kai po bylos atnaujinimo privalomas ir vykdytinas sprendimas yra panaikinamas. Taigi tokia situacija gali prilygti teisinio tikrumo principo pažeidimui, taip pažeidžiant pirmiau nurodytos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nurodoma Teismo jurisprudencijoje.

Remdamasi nurodytais motyvais kolegija naikina apeliacinės ir pirmosios instancijų teismų procesinius sprendimus ir ieškovo ieškinį atmeta (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Šilutės polderiai“ prašo priteisti iš ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodo, kad pirmojoje instancijoje patyrė 3101,39 Eur (10 708,50 Lt) išlaidų, iš kurių – 27 valandos atstovavimo teisme. Likusios išlaidos – už įgaliojimo, prašymo dėl termino pratęsimo, atsiliepimo į prokuroro prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsiliepimo į ieškinį parengimą; už kliento dokumentų analizę, prokuroro prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo analizę, bei 17,08 Eur (59 Lt) už juridinio asmenų registro duomenų paiešką ir peržiūrą. Atsakovė nurodė, kad apeliacinėje instancijoje už advokato paslaugas patyrė 1156,45 Eur (3993 Lt) bylinėjimosi išlaidų, o kasacinėje instancijoje – 1121,41 Eur (3872 Lt).

Priteisiant šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas iš kitos šalies, svarbu atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) (šiuo atveju taikytina originali redakcija). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (Rekomendacijų 7 dalis). Nagrinėjamu atveju maksimalus galimas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmojoje instancijoje už parengtus dokumentus yra 869,33 Eur, o už atstovavimą teisme pagal atsakovės apskaičiavime nurodytą laiką (27 val.) – 938,39 Eur. Maksimalus galimas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinėje instancijoje už apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1042,65 Eur (695,10 Eur + 347,55 Eur), o kasaciniame teisme – 724 Eur. Kadangi atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius, atitinkamai mažintina priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už advokato teisinę pagalbą, t. y. jai iš viso priteistini 3574,37 Eur. Be to, atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 2813,66 Eur (9715 Lt), o už kasacinį skundą – 2088,45 Eur (7211 Lt) žyminio mokesčio. Todėl atsakovei priteistinas 4902,11 Eur žyminis mokestis.

Civilinėje byloje atsakovės UAB „Šilutės polderiai“ prašymu buvo paskirta Minijos ir Staniškių polderių dambų (pylimų) ekspertizė. Už atliktą ekspertizę atsakovė prašė priteisti 3475,44 Eur (12 000 Lt). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios sumos atsakovei nėra pagrindo priteisti, nes, kaip matyti iš teismų procesinių sprendimų, ekspertizės išvadų teismai nevertino kaip pagrindžiančių atsakovės poziciją; išlaidos, patirtos dėl įrodomosios reikšmės šalies argumentams pagrįsti neturinčio įrodymo pateikimo, tai šaliai neatlygintinos.

Prisidėjime prie kasacinio skundo atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija prašo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad pirmojoje instancijoje patyrė 3101,39 Eur (3700 Lt) išlaidų, iš kurių, remiantis bylos duomenimis, 13 valandos atstovavimo teisme. Likusios išlaidos – už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Atsakovė nurodė, kad apeliacinėje instancijoje už advokato paslaugas patyrė 579,24 Eur (2000 Lt) bylinėjimosi išlaidų, o kasacinėje instancijoje – 289,62 Eur (1000 Lt).

Nagrinėjamu atveju maksimalus galimas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmojoje instancijoje už parengtą atsiliepimą į ieškinį yra 695,10 Eur, o už atstovavimą teisme pagal atsakovės apskaičiavime nurodytą laiką (13 val.) – 451,82 Eur. Atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinėje instancijoje neviršija maksimalaus dydžio, o maksimalus atlyginimas už parengtą prisidėjimą prie kasacinio skundo sudaro 144,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai mažintina atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už advokato teisinę pagalbą, t. y. jai iš viso priteistini 1870,96 Eur. Be to, atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 2824,85 Eur (9754 Lt), todėl atsakovei priteistinas minėtas žyminis mokestis.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 18,76 Eur (64,78 Lt), o kasaciniame teisme, patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesiekia 3 Eur sumos ir tai yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.).

Pagal CPK 38 straipsnio 1 dalį civilinis procesinis veiksnumas priklauso juridiniams asmenims ir atitinkamiems fiziniams asmenims, taigi juridinio asmens struktūriniams padaliniams jis nepriklauso. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra yra Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros filialas. Kadangi valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami Generalinei prokuratūrai, tai jų valdytojas yra generalinis prokuroras, o Klaipėdos apygardos prokuratūra yra juridinio asmens statuso neturintis struktūrinis juridinio asmens – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros – padalinys, todėl, taikant CPK 961 straipsnio 1dalį, kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir atlyginamos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2014). Atsižvelgiant į tai, nurodytas atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas priteistinas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atmesti.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (j. a. k. 288603320) atsakovei UAB „Šilutės polderiai“, 8476,48 Eur (aštuonių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt šešių Eur 48 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šios bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (j. a. k. 288603320) atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai (j. a. k. 188723322), atstovaujančiai atsakovę Šilutės rajono savivaldybę, 4695,81 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt penkių Eur 81 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šios bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų.

Priteisti valstybei iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (j. a. k. 288603320) 21,76 Eur (dvidešimt vieną Eur 76 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Šios bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė