Civilinė byla Nr. e3K-3-42-916/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09330-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno, Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei I. C. dėl skolos už buto nuomą ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio reglamentavimo, kai gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudarytos Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau – ir Kompensacijų įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės I. C. 2354,14 Eur skolos už buto nuomą, 584,48 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
3. Ieškovė nurodė, kad butas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, jį patikėjimo teise valdo ieškovė. Šis butas buvo išnuomotas atsakovei 2007 m. gruodžio 5 d. Gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutarties (toliau – Nuomos sutartis) pagrindu. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 25 d. su ieškove pasirašė buto perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo buvo užfiksuotas buto perdavimas. Pagal Nuomos sutarties 6 punktą, į nuomos mokestį iki 2020 m. kovo 4 d. įskaičiavus visą nuomininkei nuomotų patalpų vertę (garantiją), kuri nurodyta Nuomos sutarties 2 punkte, nuomininkė turėjo pradėti mokėti nuomos mokestį savo lėšomis, todėl nuo to momento, ieškovės apskaičiavimu, atsakovės skola už buto nuomą susidarė 2354,14 Eur. Ieškovė nurodo, kad nuomos mokestį skaičiavo vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2015 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-130 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Ieškovė teigia, kad su atsakove buvo sutarta, jog ieškovė pasirūpins atsakovės daiktų išvežimu, atlaisvinus butą, dėl to ieškovė patyrė 584,48 Eur išlaidų, tačiau šių atsakovė iki šiol neatlygino.
4. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir, esant ieškovės prašymui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 2 d. sprendimu už akių tenkino ieškinį visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2354,48 Eur skolą už būsto nuomą, 584,48 Eur nuostolių už atsakovės daiktų iškraustymą atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
5. Atsakovė I. C. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
6. Atsakovė pareiškime nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė jai sukūrė lūkestį, jog nuomos kaina bus tokia, kokia nurodyta Nuomos sutarties 1 punkte, t. y. 1,70 Lt (0,49 Eur) už 1 kv. m (tai sudaro 60,84 Lt (17,62 Eur)), ir iš esmės nebus didinama laiko tarpą, atitinkantį 40 metų, todėl užteks atsakovės turimos garantijos ir jai nereikės mokėti minėtu laikotarpiu nuomos mokesčio. Atsakovė pažymėjo, jog jai nebuvo teikiamos ataskaitos apie nuomos mokesčio ir į jį įskaitomos garantijos dydį, todėl atsakovė manė, kad nuomos mokestis, kuris yra įskaitomas į garantijos sumą, yra 17,62 Eur per mėnesį. Ieškovė 2020 m. birželio 20 d. raštu dėl Nuomos sutarties perrašymo informavo atsakovę, kad 2020 m. kovo 4 d. nuomojamų patalpų likutinė vertės dalis yra lygi 0, ir ragino atsakovę sudaryti naują nuomos sutartį, tačiau nauja nuomos sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovė laikėsi kitokios pozicijos. Atsakovė nėra gavusi jokių ieškovės paaiškinimų, kodėl nuomos mokestis yra būtent tokio dydžio. Atsakovės nuomone, nuomos mokesčio dydis ir toliau yra 17,62 Eur per mėnesį, tai reiškia, kad 2024 m. birželio mėnesį nepadengtas nuomos mokestis sudarė 4953,36 Eur ir atsakovė vis dar neturėjo pareigos mokėti nuomos mokesčio iš savo lėšų. Atsakovės teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo teisės vienašališkai keisti nuomos sutarties sąlygų ar vienašališkai perskaičiuoti nuomos mokesčio dydį. Atsakovė patvirtino, kad tarp bylos šalių niekada nebuvo ginčo, jog ieškovė išvežė atsakovės daiktus iš nuomojamo buto, nes už jų išvežimą atsakovė sutiko sumokėti. Atsakovė nurodė, kad ji pateiktą sąskaitą būtų apmokėjusi laiku, jei ieškovė būtų tinkamai jai apie šią sąskaitą pranešusi, tačiau ieškovė šią sąskaitą išsiuntė į ginčo butą, nors žinojo, kad atsakovė jame negyvena nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d., kai grąžino buto raktus ieškovės atstovei.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 584,48 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (584,48 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas vertino, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir PNTAĮ) 20 straipsnyje, kuriame buvo nustatyta nuomininkų teisė (sutikus savininkams, kuriems buvo grąžintos iki tol nuomininkams nuomotos gyvenamosios patalpos) likti toliau nuomojamose patalpose, buvo aiškiai nurodyta, kad su tokiais nuomininkais savivaldybės sudarytų nuomos sutarčių sąlygos nekeičiamos. Taigi, įstatymo leidėjas įtvirtino aiškią garantiją nuomininkams, kurie lieka nuomotis gyvenamąsias patalpas, grąžintas savininkams, kad jokios nuomos sutarties sąlygos (įskaitant nuomos mokesčio dydį) nebus keičiamos. Todėl teismas priėjo išvadą, kad nuomininkai, kurie buvo priversti išsikelti iš gyvenamųjų patalpų, savininkams nesutikus jų išnuomoti, negali vien dėl šios priežasties atsidurti prastesnėje padėtyje (sudarydami nuomos sutartis naudodamiesi valstybės garantija) nei nuomininkai, kurie buvo palikti gyventi iki tol nuomotose ir savininkams sugrąžintose patalpose.
10. Teismas nusprendė, kad, įvertinus Kompensacijų įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas valstybės garantijų nuomininkams, kurie nuomojosi gyvenamąsias patalpas, sugrąžintas natūra jų savininkams, rūšis, darytina vienareikšmiška išvada, kad visos garantijos sietinos su nuomojamų patalpų verte, kuri užfiksuojama garantijos išdavimo dieną.
11. Teismas nurodė, kad nei Kompensacijų įstatyme, nei jo 9 straipsnį įgyvendinančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintame Valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas) nebuvo nustatyta galimybė savivaldybei ar kitam viešam juridiniam asmeniui keisti nuomos mokesčio dydį, iki į jį bus įskaičiuota visa nuomininko nuomotų savininkui grąžintų patalpų vertė (garantija), kuri nustatoma pagal valstybės garantijos išdavimo metu užfiksuotą nuomojamų (nuomotų) gyvenamųjų patalpų būklę.
12. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju įstatymo leidėjas, sukurdamas valstybės garantijų nuomininkams, netenkantiems neterminuotos nuomos teisės į savininkams grąžintas gyvenamąsias patalpas, tvarką, turėjo akivaizdų tikslą – užtikrinti pastariesiems asmenims iš esmės lygiavertes iki tol turėtoms nuomos sąlygas arba tinkamai už jas kompensuoti.
13. Teismas pripažino, kad lingvistinis Nuomos sutarties teksto dalis dėl nuomos kainos dydžio (keitimo) nėra iki galo aiški, todėl Nuomos sutarties sąlygos, nustatančios nuomos mokesčio dydį, turi būti aiškinamos vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose.
14. Teismas, atsižvelgdamas į įstatymo leidėjo tikslą, nusprendė, kad tikrasis Nuomos sutarties tikslas buvo nustatyti nekintantį nuomos mokesčio už 1 kv. m dydį, iki jis bus padengtas iš valstybės garantijos, ir tik galutinai panaudojus valstybės garantiją nuomos mokestis gali būti keičiamas (perskaičiuojamas) savivaldybės nustatyta tvarka. Pastarąją teismo išvadą patvirtina ir Tvarkos aprašo 5 punktas, kurio lingvistinė formuluotė nurodo, kad, tik įskaičiavus į nuomos mokestį visą savininkui grąžintų patalpų vertę, nuomininkas pradeda savo lėšomis mokėti savivaldybės apskaičiuotą ir nustatytą mokestį. Pastarąją teismo išvadą netiesiogiai pagrindžia ir būtinybė užtikrinti nuomininkų (tiek tų, kurie liko nuomotis gyvenamąsias patalpas, grąžintas savininkams, tiek tų, kurie buvo iškeldinti į savivaldybei priklausančias patalpas ir jiems suteikta garantija neterminuotai nuomai) lygiateisiškumą, nes įstatymo leidėjas nedviprasmiškai yra įtvirtinęs, jog nuomos sutarčių su nuomininkais, likusiais nuomotis gyvenamąsias patalpas, grąžintas savininkams, sąlygos negali būti keičiamos.
15. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai vienašališkai pradėjo didinti ginčo nuomos sutartyje nustatytą 1,70 Lt (0,49 Eur) už 1 kv. m per mėnesį nuomos mokestį, kai šis dar nebuvo įskaitytas į valstybės garantijos sumą, dėl to nepagrįstai apskaičiavo ir prašo iš atsakovės priteisti 2354,14 Eur skolą už nuomos mokestį.
16. Teismas taip pat nurodė, kad, atsakovei neginčijus Nuomos sutarties nutraukimo, ginčo buto perdavimo teisėtumo, taip pat sutikus su ieškinio dalimi dėl išlaidų už likusio turto išvežimą apmokėjimo, ieškovei išvežus atsakovės daiktus iš buto jos pačios prašymu, ieškovė turi teisę į tokių patirtų išlaidų atlyginimą.
17. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2025 m. birželio 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą paliko nepakeistą ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
18. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė ir jos šeimos nariai iki iškeldinimo iš savininkui grąžinto buto teisėtai jame gyveno Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (toliau – Apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas) pagrindu. Kitaip tariant, atsakovė ir jos šeimos nariai, atitikę keliamus reikalavimus valstybės paramai gauti, buvo teisėtai įgiję teisę nuomotis būstą su valstybės parama.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas galiojo iki 2003 m. sausio 1 d., o nuo šios datos įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas, šį nuo 2015 m. sausio 1 d. pakeitė Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kurių redakcijomis buvo pakeistos asmenų galimybės apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju įstatymo leidėjas, sukurdamas valstybės garantijų nuomininkams, netenkantiems neterminuotos nuomos teisės į savininkams grąžintas gyvenamąsias patalpas, tvarką, turėjo akivaizdų tikslą – užtikrinti pastariesiems asmenims iš esmės lygiavertes iki tol turėtoms nuomos sąlygas arba tinkamai už jas kompensuoti. Lygiavertiškumą sukūrė būtent nuomininkams suteikta valstybės garantija, kurios viena iš rūšių – teisė nuomotis gyvenamąsias patalpas, įskaičiuojant garantijos dydį į garantijos išdavimo metu nustatytą nuomos mokesčio dydį. Priešingas aiškinimas, jog nuomos mokestis, nustatytas nuomos sutartyje, gali būti vienašališkai savivaldybės didinamas (keičiamas) ir neįskaičius į nuomos mokestį visos garantijos sumos, visiškai paneigtų garantijos prasmę užtikrinti nuomininkams lygiavertes teises į kitas gyvenamąsias patalpas, netekus neterminuotos nuomos teisės į prieš tai turėtas gyvenamąsias savininkams grąžintas patalpas, ir su kuriais sudarytos nuomos sutarties sąlygos negali būti keičiamos.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis statusas yra ypatingas tuo, kad visi asmenys, gyvenę ne grąžintinuose būstuose, turėjo teisę gyvenamuosius būstus privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, tačiau asmenys, kurie gyveno grąžintinuose būstuose, tokios teisės ir galimybės ne dėl savo kaltės neįgijo, todėl jiems buvo sudarytos išskirtinės sąlygos, palyginti su socialinio būsto nuomininkais, nuomotis būstus, nuomos mokestį įskaičiuojant į turėto būsto kainą.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 5 punktą, kuriame nurodyta, kad tik įskaičiavus į nuomos mokestį visą savininkui grąžintų patalpų vertę nuomininkas pradeda savo lėšomis mokėti savivaldybės apskaičiuotą ir nustatytą mokestį, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tikrasis Nuomos sutarties tikslas buvo nustatyti nekintantį nuomos mokesčio už 1 kv. m dydį, iki jis bus padengtas iš valstybės garantijos, ir tik visiškai panaudojus valstybės garantiją nuomos mokestis gali būti keičiamas (perskaičiuojamas) savivaldybės nustatyta tvarka.
23. Apeliacinės instancijos teismas nurodė ir tai, kad Nuomos sutartis su atsakove nebuvo pakeista, nutraukta ar panaikinta, todėl tarp ieškovės ir atsakovės teisėtai sudaryta sutartis yra galiojanti ir šalims turi įstatymo galią. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Nuomos sutarties nuostatos: kad gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis nuomininkui skaičiuojamas remiantis galiojančia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtinta nuomos mokesčio nustatymo tvarka (6 punktas) ir kad, padidėjus ar sumažėjus buto ir komunalinių paslaugų mokesčių tarifams arba pastebėjus klaidų, nedelsiant tuos mokesčius perskaičiuoti (5.4 punktas), kad nuomos mokestį už šią gyvenamąją patalpą skaičiuoti po 1,70 Lt už 1 kv. m bendrojo naudingojo ploto, kol bus nustatyta kita kaina, nėra pagrindas ieškovei vienašališkai pakeisti nuomos mokesčio dydį už nuomojamas patalpas ar periodiškai jį perskaičiuoti, vadovaujantis besikeičiančiais teisės aktais.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė nurodė Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTE5NjQtMzkyLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1964-392/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1964-392/2020">e2A-1964-392/2020</a>, kurioje, anot ieškovės, kilo panašaus pobūdžio ginčas dėl identiškos nuomos sutarties sąlygos ir kurioje teismas galiausiai priėjo prie išvados, kad nuomininkams buvo pagrįstai taikomas kintantis nuomos mokestis (pagal besikeičiančius teisės aktus). Ieškovės teigimu, kitų analogiško pobūdžio bylų nebuvo (civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTU0Ni01ODcvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-546-587/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-546-587/2023">e2A-546-587/2023</a>, kuria remiasi atsakovė, buvo nagrinėjama garantinė nuomos sutartis, kurioje nebuvo tokios sąlygos), todėl ieškovė turėjo viziją, kad tinkamai taiko valstybės garantijos reguliavimą (Nuomos sutarčių nuostatas). Tačiau nors apeliacinės instancijos teismas laikėsi nuomonės, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTU0Ni01ODcvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-546-587/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-546-587/2023">e2A-546-587/2023</a> nagrinėtas ginčas savo faktinėmis aplinkybėmis nebuvo visiškai identiškas šiai bylai, nes minėtoje byloje ieškovai buvo nuomininkai ir, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis, nuo 2004 m. buvo vykdomas ieškovų ir jų šeimų iškeldinimas iš savininkams grąžintinų butų, tačiau vertino, kad atsakovės nurodomoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTU0Ni01ODcvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-546-587/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-546-587/2023">e2A-546-587/2023</a> nagrinėtas ginčas savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės panašus į šią bylą. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra pasisakęs, o ieškovės nurodytose bylose dėl panašaus ginčo yra priimtos skirtingos nutartys, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad teismui nėra pagrindo remtis būtent minėtose bylose priimtais procesiniais sprendimais.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai, pareiškimai dėl prisidėjimo prie kasacinių skundų
25. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl nuomos mokesčio nekintamumo atliktos klaidingai įvertinus teisinį reglamentavimą – PNTAĮ ir Kompensacijų įstatymo nuostatas, nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos. Teismų išvados, kad Nuomos sutarties sąlygos bus nekintančios tol, kol bus išnaudota valstybės garantijos suma, atliktos netinkamai aiškinant ir taikant Kompensacijų įstatymo nuostatas, todėl teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad valstybės garantija yra ilgalaikė ir Nuomos sąlygos turi išlikti nekintančios tol, kol išnaudojama visa garantijos suma. Be to, tokia teismų išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-120/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-120/2010">3K-3-120/2010</a>), pagal kurią valstybė užtikrina nuomininkams teisę toliau nuomoti savininkui grąžintiną gyvenamąją patalpą tik tam tikrą laikotarpį, kol nuomininkui ar jo šeimos nariams ir kitiems gyventojams, pagal įstatymus turintiems teisę į nuomojamą patalpą, nebus suteikta viena iš Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų garantijų.
25.2. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad, nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, atsakovė, pasirinkdama valstybės garantiją pagal Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą, išliko nuomininke tomis pačiomis sąlygomis, t. y. atsakovės statusas nepasikeitė, todėl Nuomos sutartis neturi būti keičiama.
25.3. Teismai pažeidė precedentų taikymo taisyklę, nes neatsižvelgė į Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime nurodytas civilines bylas: Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. kovo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQzMS02NTYvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-431-656/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-431-656/2025">e2A-431-656/2025</a> ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. sausio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTI1LTg5NC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-25-894/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-25-894/2025">e2A-25-894/2025</a>, kurios su nagrinėjama byla turi esminius panašumus: šiose civilinėse bylose taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo už nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal nuomininkų sudarytų savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, sutarčių sąlygas. Šiose bylose yra aiškiai pasisakoma dėl nuomos mokesčio dydžio teisinio reglamentavimo ir nuomos sutarties sąlygų bei nuomininkų lūkesčių dėl nuomos kainos. Bylą nagrinėję teismai nesirėmė suformuota teismų praktika ir netaikė joje suformuluotų precedentų, todėl byloje priėmė nepagrįstą sprendimą.
25.4. Teismai netinkamai aiškino Nuomos sutarties nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo bei apeliacinės instancijos teismų praktikos (Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQzMS02NTYvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-431-656/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-431-656/2025">e2A-431-656/2025</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTI1LTg5NC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-25-894/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-25-894/2025">e2A-25-894/2025</a>), kurioje, esant identiškoms situacijoms, buvo konstatuota, kad nuomos kaina yra pradinė ir gali būti keičiama pagal aktualius teisės aktus. Pažymėtina, kad Nuomos sutartyje aiškiai įtvirtinta, jog nuomos kaina yra pradinė ir ji gali keistis. Tai atspindi Nuomos sutarties 1 punkto, 5.4 punkto ir 6 punkto nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Nuomos sutarties 6 punktu, sutarties šalys susitarė, apskaičiuodamos nuomos mokestį, taikyti galiojančią Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą nuomos mokesčio nustatymo tvarką. Šiuo atveju Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusiame CK 6.583 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Sutartyje aiškiai įtvirtinta, kad nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas pagal teisės aktus, todėl nebuvo pagrindo tikėtis, jog jis išliks nekintantis. Negana to, 2014 m. gruodžio 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1487 patvirtintoje naujoje nuomos mokesčio skaičiavimo metodikoje netaikyta jokių išimčių atskiroms nuomininkų grupėms, todėl mokestis buvo perskaičiuotas pagrįstai. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-451/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-451/2011">3K-3-451/2011</a>), nuomos mokesčio dydis nėra sutarties šalių laisvo susitarimo objektas – jis nustatomas imperatyviosiomis normomis, o nuomininkas, sudarydamas sutartį, sutinka mokėti įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotą mokestį.
25.5. Teismai nepagrįstai rėmėsi 2023 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTU0Ni01ODcvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-546-587/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-546-587/2023">e2A-546-587/2023</a>, o ne sprendimais civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQzMS02NTYvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-431-656/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-431-656/2025">e2A-431-656/2025</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTI1LTg5NC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-25-894/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-25-894/2025">e2A-25-894/2025</a>. Šiuo atveju nėra pagrindo remtis civiline byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTU0Ni01ODcvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-546-587/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-546-587/2023">e2A-546-587/2023</a> ir taikyti precedentą šioje byloje, nes toje byloje buvo sprendžiama dėl situacijos, kai ginčo šalys nesusitarė taikyti aktualios nuomos mokesčių apskaičiavimo tvarkos, o tai yra esminis skirtumas nuo situacijos nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamu atveju Nuomos sutarties 6 punkte aiškiai yra nurodyta, jog sutarties šalys susitarė, apskaičiuodamos nuomos mokestį, taikyti galiojančią Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą nuomos mokesčio nustatymo tvarką. Pažymėtina, jog sutartyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta, kokio miesto ir kokia tvarka yra taikoma sutarčiai, todėl visiškai nelogiška ir nepagrįsta būtų remtis minėta Kauno apygardos teismo nutartimi, kurioje nurodytos iš esmės kitokios sutarties sąlygos (t. y. tokia sąlyga apskritai neegzistuoja) ir taikoma visiškai kitokia, t. y. Kauno miesto tarybos patvirtinta, tvarka. Atsižvelgiant į tai, minėta Kauno apygardos teismo nutartis teismų negalėjo būti laikoma precedentu nagrinėjamoje byloje.
25.6. Byloje egzistuoja viešasis interesas, kuris turi būti derinamas su privačiais interesais tik tuomet, kai ir šie yra konstituciškai pagrįsti. Viešasis interesas byloje yra akivaizdus – savivaldybės butas yra viešoji nuosavybė, kuri privalo būti naudojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Savivaldybės, kaip viešojo juridinio asmens, paskirtis yra tenkinti viešuosius interesus, todėl disponavimas jos turtu galimas tik įstatymo nustatytais atvejais ir būdais, užtikrinant racionalų, skaidrų ir visuomenės poreikius atitinkantį valdymą. Palikus galioti atsakovės siekiamą nuomos dydį, buto kaina būtų nepagrįstai maža ir net mažesnė nei socialiai remtiniems asmenims taikoma socialinio būsto nuomos kaina, nors ši privilegija teisės aktų nustatyta tik pažeidžiamiausioms asmenų grupėms. Taigi tokia nuomos kaina (nepakitusi) neatitiktų nei įstatymuose įtvirtintų principų, nei viešojo intereso esmės.
25.7. Teismų išvados, kad atsakovė turi išskirtinį statusą, lyginant su kitais savivaldybės nuomininkais, ir kad ieškovė negalėjo keisti nuomos kainos pagal besikeičiančius teisės aktus, yra nepagrįstos ir prieštarauja imperatyviosioms normoms. Teismai nenurodė teisės akto, suteikiančio tokį išskirtinumą, todėl buvo netinkamai taikytos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios valstybės garantijų vykdymą bei nuomos mokesčio apskaičiavimą.
26. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės kasacinio skundo nurodo, kad sutinka su kasacinio skundo reikalavimais.
27. Kasaciniu skundu ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieškovės ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Teismai, padarydami išvadą, kad Nuomos sutartyje nustatyta nuomos kaina yra nekintanti, netinkamai aiškino ir taikė PNTAĮ, Kompensacijų įstatymo nuostatas ir kitus teisės aktus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos 2010 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-120/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-120/2010">3K-3-120/2010</a>, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-451/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-451/2011">3K-3-451/2011</a>, 2013 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-287/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-287/2013">3K-3-287/2013</a> ir 2014 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-369/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-369/2014">3K-3-369/2014</a>.
27.2. Teismai taip pat neatsižvelgė į 2025 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime nurodytas civilines bylas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQzMS02NTYvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-431-656/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-431-656/2025">e2A-431-656/2025</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTI1LTg5NC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-25-894/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-25-894/2025">e2A-25-894/2025</a>, nors jos su nagrinėjama byla turi esminius panašumus: 1) šiose bylose susiklostė identiškos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: a) visi fiziniai asmenys gyveno ir vėliau buvo iškeldinti iš savininkams grąžintų butų pagal PNTAĮ nuostatas; b) visiems šiems fiziniams asmenims buvo išduota valstybės garantija ir su jais buvo sudarytos savivaldybės būsto nuomos sutartys, į nuomos mokestį įskaičiuojant savininkams grąžintų butų vertę; c) į sudarytas nuomos sutartis buvo įrašytos standartinės sąlygos; 2) šiose bylose aprašytoms faktinėms aplinkybėms buvo taikomi (analizuojami) tie patys teisės aktai ar teisės normos: a) minėtos nuomos sutarčių sąlygos; b) Tvarkos aprašo 5 punktas (suvestinė redakcija nuo 2006 m. rugsėjo 29 d.); c) Vilniaus miesto savivaldybės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472; d) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principai; 3) šiose bylose buvo keliami ir nagrinėjami tie patys teisės taikymo klausimai: a) pagal kokius teisės aktus ir kaip turi būti apskaičiuojamas nuomininkams taikytinas nuomos mokestis; b) ar buvo pažeisti nuomininkų teisėti lūkesčiai. Nepaisant visų išvardintų panašumų, teismų procesiniai sprendimai nagrinėjamoje byloje kardinaliai skiriasi (visiškai priešingi) nuo teismų sprendimų civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQzMS02NTYvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-431-656/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-431-656/2025">e2A-431-656/2025</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTI1LTg5NC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-25-894/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-25-894/2025">e2A-25-894/2025</a>. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėtas precedentų taikymo taisyklės pažeidimas, sprendžiant dėl taikytino nuomos mokesčio apskaičiavimo, galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą.
28. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kasacinio skundo nurodo, kad sutinka su kasacinio skundo reikalavimais.
29. Atsakovė I. C. atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
29.1. Bylą nagrinėję teismai nepadarė jokių materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių sutartinius teisinius santykius, sutarčių aiškinimo taisykles, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių precedento taikymą, turinčių esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui visiems valstybės garantijos (teisės į valstybės paramą) turėtojams, pažeidimų, o priešingai – užtikrino asmenų lygybės prieš įstatymą principo taikymą.
29.2. Teismai pagrįstai nesivadovavo ieškovės ir trečiojo asmens nurodyta teismų praktika, kurioje civilinės bylos buvo išnagrinėtos remiantis kardinaliai skirtingais argumentais ir skirtingomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Turėjo būti vadovaujamasi atsakovės nurodyta teismų praktika, suformuota faktiniu ir teisiniu pagrindu panašiose bylose (Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1151-1107/2024 ir 2023 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTU0Ni01ODcvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-546-587/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-546-587/2023">e2A-546-587/2023</a>), kuriose teismai tenkino ieškovų reikalavimus perskaičiuoti nuomos mokestį valstybės garantijos turėtojams, nustatę netinkamą savivaldybės teisės normų aiškinimą ir taikymą valstybės garantijų turėtojams.
29.3. Viešasis interesas, socialiai pažeidžiamų asmenų poreikių ir interesų užtikrinimas aktualus ir atsakovei, kuri yra šios socialiai pažeidžiamos visuomenės dalis. Pažymėtina, jog atsakovė pagal nuomos teisinių santykių susiklostymo metu galiojusius įstatymus yra teisėtai įgijusi teisę į valstybės paramą ir teisę į gyvenamojo būsto nuomą su valstybės parama. Ši atsakovės teisė nėra ribojama laiko atžvilgiu, kadangi buvo sudaryta neterminuota Nuomos sutartis. Todėl ieškovės ir trečiojo asmens teiginiai, kad atsakovės turima teisė nuomotis savivaldybei priklausantį būstą su valstybės parama pasibaigė įvykdžius valstybės garantiją, yra neteisėti ir visiškai nepagrįsti.
29.4. Vertinant tai, kad atsakovės nuomos teisiniai santykiai prasidėjo Apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pagrindu ir tęsiasi Kompensacijų įstatymo pagrindu, ieškovė ir trečiasis asmuo sąmoningai nevertino ir motyvuotai nepasisakė, kodėl atsakovei neturėtų būti taikoma 2002 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-1189 2 straipsnyje ir Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata.
29.5. 2002 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-1189 2 straipsnyje nurodyta, kad „asmenims (šeimoms), kurie yra išsinuomoję savivaldybės gyvenamąsias patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartis nekeičiama, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMTAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-110/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-110/2012">3K-7-110/2012</a> yra pažymėjęs, jog šia teisės norma gyvenamųjų patalpų teisiniams nuomos santykiams, atsiradusiems iki 2003 m. sausio 1 d., valstybė užtikrino status quo (buvusioji padėtis) bei savo prisiimtų įsipareigojimų pagal Apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą tęstinumą.
29.6. Atsakovė niekada nebūtų pasirinkusi valstybės garantijos – išsinuomoti kitas savivaldybės gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę, jei būtų žinojusi, kad už nuomojamas gyvenamąsias patalpas teks mokėti rinkos kainos dydį atitinkantį nuomos mokestį (taip pat rinkos kainos dydžio nuomos mokestis bus įskaitomas į savininkui grąžintų patalpų vertę), o ne tą nuomos kainą ir ne tomis sąlygomis, dėl kurių susitarė Nuomos sutartyje. Pažymėtina, jog savininkui grąžinto buto vertė nėra perskaičiuojama, todėl negali būti perskaičiuojama ir nuomos kaina, kol nėra įskaitoma visa savininkui grąžinto buto vertė į nuompinigius. Akivaizdu, jog įstatymų leidėjo valia nebuvo tokia, kad valstybės garantijų turėtojai po ilgamečio gyvenamųjų patalpų nuomojimo, t. y. pensinio amžiaus senjorai, už Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu nuomojamas gyvenamąsias patalpas mokėtų komercinę kainą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
30. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMi02ODQvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-2-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-2-684/2021">e3K-3-2-684/2021</a> 19 punktą). Kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis).
31. Šioje byloje kasacinis teismas kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, nes nenustatyta pagrindo jas peržengti (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).
32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, kurias patikėjimo teise valdo ieškovė, nuomos mokesčio dydžio ir apskaičiavimo tvarkos nustatymo, tarp ieškovės ir atsakovės esant 2007 m. gruodžio 5 d. sudarytai Nuomos sutarčiai, pagal kurią atsakovei pritaikyta valstybės garantija iš savininkams sugrąžintų natūra patalpų iškeldintiems asmenims Kompensacijų įstatymo pagrindu. Ieškiniu iš atsakovės buvo prašoma 2354,14 Eur skolos už buto nuomą, 584,48 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų. Bylą nagrinėję teismai ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 584,48 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, kitą ieškinio dalį atmetė. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę Nuomos sutarties turinį bei Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, atmetė ieškovės ieškinio dalį dėl skolos priteisimo iš atsakovės už buto nuomą, konstatavę, kad Nuomos sutarties sąlygos, įskaitant nuomos mokesčio dydį, negali būti keičiamos, iki bus įskaičiuota visa atsakovei nuomotų savininkui grąžintinų patalpų vertė (garantija), todėl ieškovė nepagrįstai vienašališkai pradėjo didinti nuomos mokestį, kai šis dar nebuvo įskaitytas į valstybės garantijos sumą.
33. Tiek ieškovė SĮ „Vilniaus būstas“, tiek trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė, nesutikdamos su bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais dėl dalies, dėl kurios ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo už buto nuomą buvo atmestas, pateikė kasacinius skundus, kurie grindžiami šiais esminiais teisiniais argumentais: 1) teismų išvados dėl nuomos mokesčio nekintamumo atliktos netinkamai aiškinant ir taikant PNTAĮ ir Kompensacijų įstatymo nuostatas, taip pat nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos; 2) teismai netinkamai aiškino šalių sudarytos Nuomos sutarties turinį, dėl to priėmė nepagrįstus procesinius sprendimus.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniai skundai pateikti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuriomis ieškovės reikalavimas dėl 2354,14 Eur skolos už buto nuomą atmestas. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovės ieškinys dėl 584,48 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą, kasacine tvarka neskundžiama, todėl nepatenka į šios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas.
35. Teisėjų kolegija, laikydamasi kasacinio skundo ribų, toliau pasisakys kasaciniame skunde nurodytais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais.
Dėl vadovavimosi precedentu
36. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai Nr. 33/03 ir Nr. 26/07). Bendrąja prasme precedentas – tai konkrečioje byloje teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurios viena taikymo sąlygų yra aplinkybė, kad ši taisyklė buvo sukurta sprendžiant tapatų ginčą, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
37. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzg2LTEwNzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-386-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-386-1075/2019">e3K-3-386-1075/2019</a>, 33 punktas; 2025 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-378/2025, 35 punktas).
38. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų. Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjYtNDAzLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-66-403/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-66-403/2025">e3K-3-66-403/2025</a> 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI0LTQ2OS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-124-469/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-124-469/2025">e3K-3-124-469/2025</a>, kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, buvo sprendžiamas klausimas, kaip turi būti nustatomas savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis, kai nuomos sutartis sudaryta pritaikius valstybės garantiją iš savininkams sugrąžintų natūra patalpų iškeldintiems asmenims Kompensacijų įstatymo pagrindu.
40. Teisėjų kolegija nustatė, kad tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje faktinės aplinkybės iš esmės sutampa: abiejose bylose savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys su nuomininkais sudarytos Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies punkto pagrindu; abiejose bylose su nuomininkais sudarytose nuomos sutartyse nurodytas nuomos mokestis apskaičiuotas pagal tuo metu galiojusią nuomos mokesčio tvarką, patvirtintą Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472; abiejose bylose nuomos mokestis buvo vienašališkai perskaičiuotas (minėtoje civilinėje byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos, o nagrinėjamoje civilinėje byloje – SĮ „Vilniaus miesto būstas“) pagal Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1487, kuriuo buvo pakeistas Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 472 ir išdėstytas nauja redakcija. Pagal naują nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusią šio akto redakciją, savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį apskaičiavo remdamosi patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika; abiejose bylose nuomininkai (minėtoje civilinėje byloje – ieškovai, o nagrinėjamoje civilinėje byloje – atsakovė) nesutikimą su nuomos mokesčio perskaičiavimu iš esmės grindė teisėto lūkesčio principu, nes, anot nuomininkų, esminis kriterijus, nulėmęs tokį jų pasirinkimą, buvo sukurtas lūkestis, jog nuomojamų patalpų nuomos kaina išliks tokia, kokia nurodyta savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktuose, ir tam tikrą laikotarpį (galimai ir iki gyvenimo pabaigos) nereikės mokėti nuomos mokesčio, nes pakaks savininkui grąžinto buto vertės, į kurią įskaičiuojami nuompinigiai.
41. Teisėjų kolegija nustatė ir tai, kad abiejose bylose nuomos sutarties turinys iš esmės yra identiškas, ir nors ankstesnėje civilinėje byloje nuomos sutarties nuostatose įtvirtinta, jog, į nuomos mokestį įskaičiavus visą savininkui grąžintų patalpų vertę, nuomininkai mokės savo lėšomis savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo akte nurodytą nuomos mokestį, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą tvarką (sutarčių 3.6 punktas), o nagrinėjamoje byloje Nuomos sutarties 6 punkte nurodyta, kad nuomos mokestis mokamas pagal Savivaldybės apskaičiuotą ir nustatytą nuomos mokestį, toks šių nuomos sutarčių teksto skirtumas (skirtingų institucijų nurodymas), teisėjų kolegijos vertinimu, nereiškia, kad nuomos sutartyse aptartam nuomos mokesčio apskaičiavimui taikytini skirtingi teisės aktai. Teisėjų kolegija nurodo, kad toks skirtumas nėra laikytinas esminiu ir tai nesudaro pagrindo nesivadovauti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI0LTQ2OS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-124-469/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-124-469/2025">e3K-3-124-469/2025</a> pateiktais išaiškinimais, nes būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybė minėtu nutarimu patvirtino Savivaldybės nuomos mokesčių apskaičiavimo tvarką, kuria remdamosi savivaldybės apskaičiavo ir nustatė nuomos mokesčio dydį.
42. Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje siekdama užtikrinti jurisprudencijos tęstinumą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI0LTQ2OS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-124-469/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-124-469/2025">e3K-3-124-469/2025</a> suformuluotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis.
Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio ir apskaičiavimo tvarkos, kai gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaryta Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu
43. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad teismai, netinkamai įvertinę Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą valstybės garantiją, padarė nepagrįstą išvadą, jog, nepriklausomai nuo pasikeitusio teisinio reglamentavimo, valstybės garantija atsakovei išliko nepakitusi, t. y. nuomos mokestis ir toliau mokamas tokiomis pačiomis sąlygomis, o Nuomos sutarties sąlygos (įskaitant nuomos mokesčio dydį) negali būti keičiamos, ir tai, teismų vertinimu, atitinka įstatymo leidėjo tikrąją valią.
44. Teisėjų kolegija nurodo, kad Nuomos sutartis sudaryta 2007 m. gruodžio 5 d., todėl, pagal materialiųjų įstatymų galiojimo taisykles, pirmiausia aktualus tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas.
45. PNTAĮ (2006 m. lapkričio 16 įstatymo Nr. X-907 reakcija, galiojusi Nuomos sutarties su atsakove sudarymo metu) 20 straipsnyje įtvirtintos valstybės garantijos gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams; taip pat nuomininkų teisės ir pareigos. PNTAĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, savivaldybės vykdomoji institucija kartu su sprendimu grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą privalo juose gyvenantiems nuomininkams išduoti valstybės garantinį dokumentą dėl nuomininkui suteiktos valstybės garantijos. Kai tokį sprendimą priima kita Vyriausybės įgaliota institucija, savivaldybės vykdomoji institucija valstybės garantinį dokumentą dėl nuomininkui suteiktos garantijos išduoda per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo. Toks garantinis dokumentas išduodamas ir grąžinamo namo, jo dalies, buto savininkui. Pagal PNTAĮ 20 straipsnio 3 dalį, savivaldybės nuomojamų iš savininko gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomos mokesčio dydis nustatomas šalių susitarimu, tačiau maksimalus nuomos mokesčio dydis negali būti didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintą maksimalų nuomos mokestį. Savivaldybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka gyvenamąsias patalpas subnuomoja šiose patalpose gyvenantiems nuomininkams. Šie nuomininkai moka mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atleidžiami nuo nuompinigių mokėjimo. Sudarytų nuomos sutarčių sąlygos nekeičiamos. PNTAĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybių išlaidos, susijusios su nuomos santykiais, priskiriamos prie lėšų savivaldybių sprendimams dėl piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises priimti ir savivaldybių biudžetams kompensuojamos iš valstybės biudžeto.
46. Kompensacijų įstatymo (2005 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. X-482 redakcija) 9 straipsnis reglamentuoja valstybės garantijos sugrąžintų natūra gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams šių garantijų įvykdymo tvarką ir sąlygas, garantijų turėtojų teises ir pareigas. Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija savininkams ir nuomininkams, gyvenantiems savininkui (piliečiui, religinei bendruomenei ar bendrijai) grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, privalo išduoti valstybės garantinį dokumentą. Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos valstybės garantijos rūšys. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad valstybės garantija įsipareigojama, jog nuomininkams per šiame dokumente nurodytą laiką bus Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Vadovaujantis Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 13 punktu, valstybės garantija savininkui laikoma įvykdyta nuo gyvenamojo namo, jo dalies, buto perdavimo savininkui ir perdavimo–priėmimo akto pasirašymo. Perdavimo–priėmimo aktą pasirašo savininkas (savininkai) ir garantiją išdavusi savivaldybės vykdomoji institucija.
47. Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“ buvo patvirtintas Tvarkos aprašas.
48. Tvarkos apraše, be kita ko, buvo nustatyta, kad tarp savivaldybės administracijos ir nuomininko sudaroma neterminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis pagal CK XXXI skyriaus nuostatas (Tvarkos aprašo 4 punktas). Kai nuomojamos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, savivaldybės administracija nuomos mokestį padengia iš lėšų, skirtų valstybės garantijoms nuomininkams vykdyti. Į nuomos mokestį įskaičiavus visą nuomininko nuomotų savininkui grąžintų patalpų vertę, nuomininkas savivaldybės apskaičiuotą ir nustatytą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1248) nuomos mokestį moka savo lėšomis (Tvarkos aprašo 5 punktas).
49. Atskirai nuo gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio nuomininkas, laikydamasis CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino ir Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 (Žin., 2001, Nr. 62-2263; 2002, Nr. 48-1857), iš savo lėšų moka mokestį už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (Tvarkos aprašo 6 punktas).
50. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad įstatymo leidėjas įtvirtino aiškią garantiją nuomininkams, kurie lieka nuomotis gyvenamąsias patalpas, grąžintas savininkams, kad jokios Nuomos sutarties sąlygos (įskaitant nuomos mokesčio dydį) nebus keičiamos. Teismai nusprendė, kad Nuomos sutarties sudarymo metu pagal galiojusius teisės aktus nebuvo įtvirtinta galimybė savivaldybei ar kitam viešam juridiniam asmeniui keisti nuomos mokesčio dydį, iki į jį bus įskaičiuota visa nuomininko nuomotų savininkui grąžintų patalpų vertė (garantija), kuri nustatoma pagal valstybės garantijos išdavimo metu užfiksuotą nuomojamų (nuomotų) gyvenamųjų patalpų būklę. Be kita ko, teismų vertinimu, tokios teismų išvados atitinka ir įstatymo leidėjo tikrąją valią – užtikrinti nuomininkams iš esmės lygiavertes iki tol turėtas nuomos sąlygas arba tinkamai už jas kompensuoti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiomis teismų išvadomis.
51. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nuomos mokesčio dydį ir jo apskaičiavimo tvarką sutapatino su vienašaliu Nuomos sutarties sąlygų keitimu.
52. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad savivaldybės tarybos sprendimu, remiantis Vyriausybės nustatyta nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka, nustatyta standartizuota nuomos mokesčio apskaičiavimo formulė, nepriklausanti nuo nuomos sutarties šalių valios ir privalomai taikoma gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad nors savivaldybė sutartiniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai, tačiau tai nereiškia, kad neturi būti laikomasi imperatyviųjų teisės normų reikalavimų sudarant ir vykdant savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustatančios teisės normos užtikrina tinkamą savivaldybės socialinės funkcijos įgyvendinimą, jos yra imperatyviojo pobūdžio, taigi šalys, sudarydamos nuomos sutartį, negali pažeisti šių normų reikalavimų. Nuomos sutartyje nustačius sąlygą, kad nuomotojas įsipareigoja, padidėjus ar sumažėjus buto ir komunalinių paslaugų mokesčių tarifams arba pastebėjus klaidų, nedelsdamas tuos mokesčius perskaičiuoti Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka, laikytina, kad šalys susitarė dėl tokio nuomos mokesčio dydžio, kuris bus nustatytas pagal atitinkamu laikotarpiu, už kurį mokamas nuomos mokestis, galiojančią šio mokesčio apskaičiavimo tvarką. Pasikeitus norminiais aktais nustatytai nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai, šalių nuomos sutartis neturi būti keičiama, jos sąlyga dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo dydžio lieka galioti, ja remiantis nuomos mokesčio dydis nustatomas pagal pasikeitusį reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-451/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-451/2011">3K-3-451/2011</a>).
53. Taigi, savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustatančios teisės normos užtikrina tinkamą savivaldybės socialinės funkcijos įgyvendinimą, jos yra imperatyviojo pobūdžio, ir šalys, sudarydamos minėtą Nuomos sutartį, negali pažeisti šių normų reikalavimų. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis nėra sutarties šalių susitarimo dalykas, jis reglamentuojamas poįstatyminiais teisės aktais, todėl ir nuomos mokesčio dydžio perskaičiavimas, remiantis aktuliu teisiniu reglamentavimu, priešingai nei nusprendė bylą nagrinėję teismai, nėra laikytinas vienašaliu Nuomos sutarties sąlygų keitimu. Taip numatyta ir Nuomos sutarties 1 punkte, kuriuo šalys sutarė, kad nuomos mokestis už šias gyvenamąsias patalpas skaičiuojamas po 1,70 už 1 kv. m bendro naudingo ploti, kol bus nustatyta kita kaina. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog Nuomos sutarties 5.4 punkte šalys nustatė, kad jei padidėtų ar sumažėtų buto ir komunalinių paslaugų mokesčių tarifai arba būtų pastebėta klaidų, tai tie mokesčiai nedelsiant turėtų būti perskaičiuoti. Nagrinėjamu atveju atsakovė nėra nurodžiusi kokių nors teisės aktų, pagal kuriuos ji būtų įgijusi savivaldybės gyvenamąsias patalpas neterminuotai nuomotis už fiksuotą ir nekintančią kainą.
54. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ir bylą nagrinėjusių teismų išvadoms, kad Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta valstybės garantija yra ilgalaikė, todėl, nepriklausomai nuo pasikeitusio teisinio reglamentavimo, negalima keisti nuomos mokesčio dydžio, iki bus įskaičiuota visa nuomininko nuomotų savininkui grąžintų patalpų vertė (garantija). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nuomininkės laisva valia pasirinktą garantijos rūšį ir šio pasirinkimo pagrindu išduotą valstybės garantinį dokumentą valstybei atsirado prievolė išnuomoti garantijos turėtojai valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą ir į nuompinigius įskaičiuoti nuomotų patalpų vertę. Iš Nuomos sutarties 6 punkto matyti, jog, nuomotojui į nuomos mokestį įskaičiavus visą nuomininko nuomotų patalpų vertę, kuri nurodyta Nuomos sutarties 2 punkte, nuomininkas įsipareigojo savivaldybės apskaičiuotą ir nustatytą nuomos mokestį mokėti savo lėšomis kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad iš Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytos valstybės garantijos kylančios reikalavimo teisės turinys yra teisė išsinuomoti kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03Ny8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-77/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-77/2007">3K-3-77/2007</a>; 2013 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-287/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-287/2013">3K-3-287/2013</a>).
55. Šiame kontekste pažymėtina, kad valstybės garantijos suteikimas nuomininkui niekaip nekoreliuoja su nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo tvarka. Nors Nuomos sutarties 2 punkte šalys susitarė, jog nuomininkui išduotoje valstybės garantijoje nurodyta gyvenamųjų patalpų vertė, kuri bus įskaičiuojama į patalpų nuomos mokestį, yra 29 200 litų, tačiau tai nereiškia, kad nuomos mokesčio dydis, nepriklausomai nuo pasikeitusio reglamentavimo, išliks nepakitęs. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad visa nuomininkei nuomotų patalpų vertė (garantija) į nuomos mokestį buvo įskaičiuota iki 2020 m. kovo 4 d., todėl nuo šio momento nuomininkė turėjo pradėti mokėti nuomos mokestį savo lėšomis. Vadovaujantis Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 13 punktu, valstybės garantija savininkui laikoma įvykdyta nuo buto perdavimo savininkui ir perdavimo–priėmimo akto pasirašymo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nuomininkui pasirinkus Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą valstybės garantiją, šios garantijos galiojimo laikas pasibaigia, kai sudaroma valstybei ar savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su sąlyga, kad į nuompinigius bus įskaičiuojama nuomotų patalpų vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-287/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-287/2013">3K-3-287/2013</a>). Nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės ir kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina faktą, kad valstybė savo įsipareigojimus garantijos turėtojai yra įvykdžiusi, o atsakovė savo teisę į valstybės garantiją įgyvendino ir pastaroji pasibaigė ieškovei ir atsakovei sudarius Nuomos sutartį.
56. Be to, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, CK XXXI skyriuje reglamentuojama gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka, be kita ko, ir tais atvejais, kai šios patalpos priklauso valstybei ar savivaldybėms (CK 6.575 straipsnio 2 punktas). CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši tvarka buvo nustatyta Vyriausybei 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtinus nuomos mokesčio tvarką. Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1487 nauja redakcija išdėstytas Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 472 ir patvirtinta nuomos mokesčio apskaičiavimo metodika. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Vyriausybės nutarimu patvirtinta nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka yra bendra, taikytina visų valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-369/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-369/2014">3K-3-369/2014</a>).
57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI0LTQ2OS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-124-469/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-124-469/2025">e3K-3-124-469/2025</a> taip pat išaiškino, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims taikytinas CK XXXI skyriuje ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos santykių reglamentavimas, be kita ko, Vyriausybės nustatyta bendra visų valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka.
58. Atsižvelgdama į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija nusprendžia, kad savivaldybės pareiga apskaičiuoti ir perskaičiuoti savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį pagal aktualią Vyriausybės nustatytą tvarką grindžiama būtent CK 6.583 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Dėl to pripažintina nepagrįsta teismų išvada, kad pagal galiojusius teisės aktus nebuvo įtvirtinta galimybė savivaldybei ar kitam viešam juridiniam asmeniui keisti nuomos mokesčio dydį, iki į jį bus įskaičiuota visa nuomininko nuomotų savininkui grąžintų patalpų vertė (garantija), todėl Nuomos sutartimi nustatytas nuomos mokestis turi būti fiksuotas ir nekintantis.
59. Kaip šios nutarties 39 punkte minėta, nagrinėjamoje byloje, kaip ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI0LTQ2OS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-124-469/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-124-469/2025">e3K-3-124-469/2025</a>, buvo sprendžiamas klausimas, kaip turi būti nustatomas savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis, kai nuomos sutartis sudaryta pritaikius valstybės garantiją iš savininkams sugrąžintų natūra patalpų iškeldintiems asmenims Kompensacijų įstatymo pagrindu. Šioje nutartyje teisėjų kolegija, atmesdama ieškovų kasacinius skundus, nurodė, kad tiek aptartas teisinis reglamentavimas, tiek su ieškovais sudarytų sutarčių turinys suponuoja išvadą, jog ieškovai negali turėti pagrįsto ir teisėto lūkesčio, kad jų sudarytose nuomos sutartyse nuomos mokesčio dydis negali būti keičiamas. Teisėjų kolegija nurodo, kad tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek pirmiau aptartoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI0LTQ2OS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-124-469/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-124-469/2025">e3K-3-124-469/2025</a> ginčo nuomos sutarčių turinys, nepaisant skirtingų institucijų nurodymo, sutampa, todėl teisėjų kolegija šioje civilinėje byloje neturi pagrindo kitaip vertinti Nuomos sutarties turinio ir padaryti kitokios išvados, nei ji buvo padaryta teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI0LTQ2OS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-124-469/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-124-469/2025">e3K-3-124-469/2025</a>.
60. Galiausiai pirmiau aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nusprendė bylą nagrinėję teismai, neleidžia daryti išvados, kad įstatymo leidėjas, sukurdamas valstybės garantijų nuomininkams, netenkantiems neterminuotos nuomos teisės į savininkams grąžintas gyvenamąsias patalpas, tvarką, turėjo tikslą užtikrinti nekintamą nuomos mokesčio dydį, iki visas nuomos mokestis bus įskaičiuotas į savininkui grąžintų patalpų vertę. Toks teismų teisinio reglamentavimo interpretavimas, aiškinant jį pasirinktu teisės aiškinimo metodu (įstatymo leidėjo ketinimu), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįstas jokiais teisiniais argumentais, neatitinka nei pirmiau pateikto sisteminio teisinio reglamentavimo nuostatų aiškinimo, nei pirmiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI0LTQ2OS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-124-469/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-124-469/2025">e3K-3-124-469/2025</a> pateikto išaiškinimo, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims taikytinas CK XXXI skyriuje ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos santykių reglamentavimas, be kita ko, Vyriausybės nustatyta bendra visų valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka.
61. Apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, netinkamai aiškindami ir taikydami materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybės garantiją, padarė nepagrįstą išvadą, jog nuomos mokesčio dydis negali būti perskaičiuojamas, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, todėl atmetė ieškinį dėl 2354,14 Eur skolos priteisimo. Tiek aptartas teisinis reglamentavimas, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI0LTQ2OS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-124-469/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-124-469/2025">e3K-3-124-469/2025</a> pateiktas išaiškinimas dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos leidžia daryti išvadą, kad nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimas nepriklauso nuo Nuomos sutarties šalių valios ir yra privalomai taikomas savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, taip pat kad toks nuomos mokesčio dydžio perskaičiavimas, remiantis galiojančiais teisės aktais, nelaikytinas Nuomos sutarties sąlygų keitimu. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys dėl 2354,14 Eur skolos priteisimo atmestas, naikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas – panaikinama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. nurodyta sprendimo dalis, ieškovės ieškinys tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteisiama 2354,14 Eur skola ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
62. Kiti kasacinių skundų argumentai vertintini kaip neturintys įtakos kitokio sprendimo byloje priėmimui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
63. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).
64. Kasacinius skundus patenkinus, laikytina, kad ieškovės ieškinys galutiniu teismo sprendimu patenkintas 100 proc., todėl ieškovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tiek pirmosios, apeliacinės instancijos teismuose, tiek kasaciniame teisme (CPK 93 straipsnis).
65. Nei ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“, nei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė duomenų apie pirmosios, apeliacinės instancijos teismuose ir kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl ieškovei ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidų, patirtų visuose šiuose teismuose, atlyginimas nepriteisiamas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).
66. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
67. Ieškovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu buvo atleisti nuo žyminio mokesčio už pateiktą kasacinį skundą mokėjimo. Ieškovė taip pat buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir už ieškinio bei apeliacinio skundo pateikimą.
68. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, žyminis mokestis turtiniuose ginčuose apskaičiuojamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų. Ieškinio suma, nuo kurios skaičiuojamas mokėtinas žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme, sudaro 2938,62 Eur, ir žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, – 88 Eur (66 Eur pateikus ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, už apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį; turtiniuose ginčuose už kasacinius skundus CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Ieškinio suma, nuo kurios skaičiuojamas mokėtinas žyminis mokestis apeliacinės instancijos teisme, sudaro 2354,14 Eur, ir žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, – 71 Eur (53 Eur pateikus apeliacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis). Atitinkamai už kiekvieną kasacinį skundą turėjo būti mokamas 53 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovės priteistina 225 Eur (66 Eur + 53 Eur + 53 Eur + 53 Eur) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
69. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinys dėl 2354,14 Eur skolos priteisimo ir iš ieškovės priteistas 2028,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei, bei Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ (j. a. k. 124568293) iš atsakovės I. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2354,14 (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt keturis Eur 14 ct) skolą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės I. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 225 (du šimtus dvidešimt penkis) Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Donatas Šernas
Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė
