V. J. pagal BK 260 str. 3 d., 260¹ str. 5 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-73-495/2025 Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00042-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.2; 1.2.23.2.2.2; 1.2.23.3.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui,

nuteistajam V. J. (nuotoliniu būdu), jo gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžiu V. J. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį bei 260¹ straipsnio 5 dalį, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai metų, taip pat pripažintas kaltu pagal BK 260¹ straipsnio 5 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. J. nuteistas už tai, kad nuo 2023 m. birželio 15 d. iki 2023 m. birželio 23 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, paslėpęs automobilio „Peugeot Boxer“, Latvijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovininėje dalyje, keturiuose IKEA gamybos stalviršiuose specialiai įrengtose slėptuvėse, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 12 570,62 g kanapių (antžeminės dalys), kurių vidutinė delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 16,9 proc. (nuo 13,4 proc. iki 21,3 proc.), iš Ispanijos Karalystės per Europos Sąjungos teritoriją, neturėdamas leidimo, įvežė (pergabeno) šias narkotines medžiagas iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos valstybės teritorijoje, kol 2023 m. birželio 23 d. apie 1.15 val. kelio Nr. A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 97 kilometre, Salaperaugio kaime, Kalvarijos savivaldybėje, buvo sustabdytas ir sulaikytas muitinės pareigūnų.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. J. baudžiamąją bylą pagal prokuroro skundą ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad V. J. iš Ispanijos Karalystės per Europos Sąjungos teritoriją neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), jas kontrabandos būdu, t. y. neturėdamas leidimo, pervežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir toliau gabeno Lietuvos teritorijoje. Šios instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas V. J. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 260¹ straipsnio 5 dalį, padarė nepagrįstas išvadas, jog šioje byloje V. J. kaltinimai buvo paremti tik prielaidomis; be to, šis teismas be pagrindo, neišdėstydamas jokių motyvų, konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai jį teisinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma patvirtina, jog V. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

3. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas iš nuteistajam V. J. pateiktų kaltinimų pašalino aplinkybes, susijusias su labai didelio kiekio kanapių (antžeminės dalys) įgijimu ir tikslu jas platinti, konstatavęs, kad šie nusikalstamos veikos požymiai jam buvo inkriminuoti tik kaip išvestiniai iš byloje nustatyto narkotinių medžiagų gabenimo fakto.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas A. Liutvinskas prašo V. J. priimtą apkaltinamąjį Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti išteisinamąjį Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų ir kartu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

4.2. Šioje byloje būtent pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas teisės taikymui reikšmingas bylos aplinkybes, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad byloje nepakanka objektyvių įrodymų, jog V. J. suvokė, kad gabena narkotines medžiagas.

4.3. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė nė vienos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl bylos įrodymų nepakankamumo V. J. kaltei pagrįsti. Jo kaltę grindė tik prielaidomis, kurios niekaip nepaneigia nuteistojo parodymų apie tai, kad jis nesuprato ir nežinojo, jog gabena stalviršiuose paslėptas narkotines medžiagas. Šis teismas, prielaidų pagrindu pripažindamas V. J. kaltu, vadovavosi vien objektyviojo pakaltinamumo principu, o tai šiuolaikinėje baudžiamojoje jurisprudencijoje nepriimtina.

4.4. Nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas atliko teisės taikymo požiūriu neinformatyvų įrodymų tyrimą, t. y. tik apklausė V. J., ir padarė priešingą išvadą, kad byloje įrodyta V. J. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Savo išvadą teismas motyvavo aplinkybe, kad V. J. pats paslėpė narkotines medžiagas stalviršiuose, tačiau tokia teismo išvada prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Byloje nustatyta, kad V. J. tik perėmė gabenti į Lietuvą stalviršius, kuriuose buvo narkotinių medžiagų.

4.5. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybes, jog V. J. įgijo narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, ir nustatė, kad Ispanijoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tik laikinai šias medžiagas perleido V. J., kad šis jas nugabentų į Lietuvą. Ši teismo nustatyta aplinkybė tik patvirtina V. J. gynybos versiją, kad jis tik gabeno krovinius ir siuntinius iš Ispanijos į Lietuvą ir neturėjo jokių žinių apie krovinių ir siuntų nelegalų ar neleistiną turinį.

4.6. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepateikė jokių abejonių nekeliančių įrodymų, atskleidžiančių, kad V. J. suvokė, jog gabena narkotines medžiagas, apsiribodamas nuteistojo V. J. parodymų, kaip nepatikimų įrodymų, vertinimu ir remdamasis prielaida, konstatavo, kad V. J. yra kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja nekaltumo prezumpcijai, iš jos kildinamam abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principui, BPK 20 straipsnio 5 daliai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas samprotavimais ir prielaidomis, teismų praktikai, pagal kurią teismas turi pareigą atskleisti visus inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius ir nurodyti juos pagrindžiančius abejonių nekeliančius duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2009">2K-177/2009</a>, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-7-699/2017 ir kt.). Vien tai, kad V. J. gabentose siuntose buvo narkotinių medžiagų, teisės taikymo aspektu nesuteikia pagrindo pripažinti, jog V. J. suvokė gabenęs narkotines medžiagas, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

4.7. Be kita ko, surašydamas nuosprendį apeliacinės instancijos teismas neišdėstė įrodymų, pagrindžiančių išteisintojo V. J. kaltę, taip pat nepateikė ir motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė ar kitaip vertino išteisinamojo nuosprendžio įrodymus ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Nuosprendyje nėra teisinių argumentų, iš kurių būtų aišku, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikinamas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 331 straipsnio reikalavimus, keliamus nuosprendžio turiniui.

4.8. Esant pirmiau kasaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis kasacinio skundo argumentais, kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo V. J. gynėjo advokato A. Liutvinsko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus argumentų, susijusių su BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimais

6. Kasaciniame skunde gynyba kelia klausimą dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų nekaltumo prezumpcijos principo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, motyvuodama tuo, kad šios instancijos teismas, nesant byloje pakankamai kaltinančių įrodymų, jog V. J. žinojo apie gabenamas narkotines medžiagas, apkaltinamąjį nuosprendį grindė išimtinai tik prielaidomis, byloje esančių abejonių nevertino kaltinamojo naudai. Be to, surašė apkaltinamąjį nuosprendį, neatitinkantį BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuosprendžio turinio reikalavimų. Sutikti su tokiais kasatoriaus argumentais nėra pagrindo.

7. Pirmiausia pažymėtina tai, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų svarba, ypač grindžiant asmens kaltę netiesioginiais įrodymais.

7.1. BPK 44 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTI5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-529/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-529/2013">2K-529/2013</a>, 2K-41-648/2019, 2K-234-489/2022, 2K-78-1073/2023). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUtNjQ4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-65-648/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-65-648/2021">2K-65-648/2021</a>, 2K-48-1073/2023, 2K-204-719/2023 ir kt.).

7.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-32/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-32/2010">2K-32/2010</a>, 2K-14-895/2015, 2K-343-719/2018, 2K-116-719/2023 ir kt.). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI1LTUxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-125-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-125-511/2019">2K-125-511/2019</a>, 2K-204-689/2019, 2K-116-719/2023). Įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275-976/2017, 2K-264-976/2019, 2K-15-976/2021, 2K-116-719/2023 ir kt.).

7.3. Be kita ko, kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodo, kad naujame apkaltinamajame nuosprendyje paprastai sukritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, kitaip įvertinami byloje esantys ar naujai gauti įrodymai, nurodomos naujos aplinkybės ar atkreipiamas dėmesys į tas nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio arba netinkamai vertino atskirus bylos įrodymus jas nustatydamas. Laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje esančių įrodymų vertinimo taisyklių, apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių, jų įrodytumo ir bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumo turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319-976/2015">2K-319-976/2015</a>, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-112-895/2019, 2K-261-489/2024 ir kt.).

8. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję šią baudžiamąją bylą dėl V. J. pateiktų kaltinimų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bei 260¹ straipsnio 5 dalį, priėmė skirtingus procesinius sprendimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog V. J. bent bendrais bruožais suvokė, kad neteisėtai disponavo dideliais narkotinių medžiagų kiekiais ir vežė jas kontrabanda iš Ispanijos į Lietuvą, t. y. teismas konstatavo, jog nenustatytas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektyvusis požymis (tiesioginė tyčia), todėl, remdamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, jį išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas padarė priešingas išvadas – nustatė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina V. J. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, ir, panaikinęs pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, priėmė jam apkaltinamąjį nuosprendį.

9. Minėta, kad kasatorius nesutinka su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis, todėl kasacinės instancijos teismo užduotis yra teisės taikymo aspektu patikrinti, ar apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus išsamiai ir nešališkai ištirti bei įvertinti visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, ar šiais aspektais skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis atitinka kitus jam keliamus BPK nustatytus reikalavimus.

10. Pažymėtina, kad nusikaltimai, nurodyti BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 260¹ straipsnio 5 dalyje, padaromi tik tiesiogine tyčia. Todėl V. J. kaltei pagrįsti nepakanka byloje nustatyto fakto, kad jis iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką atgabeno keturis stalus, kuriuose įrengtose slėptuvėse buvo labai didelis kiekis kanapių, būtina nustatyti ir tai, ar jis suprato, jog gabeno labai didelį kiekį kanapių per Lietuvos Respublikos sieną. Byloje nesant tiesioginių įrodymų dėl subjektyviųjų kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių, itin kruopščiai turi būti išnagrinėta ir įvertinta paties kaltinamojo parodymų visuma ir netiesioginių įrodymų kontekste.

11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių vertinimas ir jų pagrindu suformuluotos išvados atitinka įrodymų visumos vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą pagal prokuroro apeliacinį skundą, tinkamai įvertino byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, kartu išdėstė motyvuotas išvadas, kodėl nusprendė panaikinti V. J. priimtą pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia kasatorius, padarė įrodymų vertinimo klaidų.

12. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog V. J. bent bendrais bruožais žinojo, kad gabena narkotines medžiagas ir jų didelį kiekį, konstatavo, jog V. J. parodymai yra patikimi, nes jie buvo nuoseklūs viso proceso metu. Teismas nustatė, kad V. J. atsitiktinai sutiktas asmuo vardu Algis už keturių šimtų eurų atlygį paprašė parvežti į Lietuvą stalus, kuriuose, kaip jam buvo žinoma, buvo sudėtas tabakas. Jokių kitų veiksmų su siunta, išskyrus atvežimą iš Ispanijos į Lietuvą, V. J. neatliko, kitų interesų, kaip tik gauti užmokestį už atvežimą, jis neturėjo; pažadėtas atlygis nebuvo pernelyg didelis. V. J. nurodytas asmuo Algis tyrimo metu nebuvo nustatomas; V. J. biologinių pėdsakų ant stalų ar vežtų narkotinių medžiagų siuntos nerasta; duomenų, kad pats V. J. vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, byloje nėra. Kartu teismas kaip teisinamuosius įrodymus įvertino ir muitinės pareigūno, liudytojo L. M. parodymus apie tai, kad, sustabdžius patikrinti V. J. vairuojamą automobilį, šis elgėsi ramiai, geranoriškai sutiko su krovinio tikrinimu, aiškino, kad jis tik veža perduotą kito asmens krovinį, o radus narkotines medžiagas V. J. labai susijaudino, tačiau ir toliau tvirtino, kad nieko apie narkotines medžiagas nežino.

13. Remdamasis tokiu bylos įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog V. J. suvokė, kad neteisėtai disponavo dideliais narkotinių medžiagų kiekiais ir vežė jas kontrabanda iš Ispanijos į Lietuvą. Kaltinimas šioje byloje paremtas tik prielaidomis. Be kita ko, šios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje yra nemažai įrodymų, paneigiančių V. J. kaltę (nuosprendžio 10 lapas), tačiau jokių tai patvirtinančių motyvuotų išvadų neišdėstė ir, vadovaudamasis iš nekaltumo prezumpcijos kildinamu abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principu, V. J. išteisino pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 260¹ straipsnio 5 dalį, nesant padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalies įrodymų tyrimą (papildomai apklausęs išteisintąjį V. J.), įvertinęs šio asmens viso proceso metu duotus parodymus, palyginęs juos tarpusavyje bei su byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, nusprendė priešingai nei pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad V. J. bendrais bruožais suvokė gabenantis narkotines medžiagas, jų didelį kiekį.

14.1. Apeliacinės instancijos teismas V. J. parodymus apie tai, kad jis nežinojo, jog gabena narkotines medžiagas, ir buvo įsitikinęs, kad slapta veža tabaką, įvertino kaip nepatikimus, padaręs išvadą, kad jie yra nenuoseklūs, prieštaringi, jų nepatvirtina jokie byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Teismo vertinimu, nelogiška, kad jis, ne kartą bendraudamas su minimu asmeniu vardu Algis, negalėjo suprasti, jog gabena jo perduotas narkotines ar psichotropines medžiagas, kadangi, kaip parodė pats V. J., jis to paties asmens jam perduotas IKEA stalų pakuotes vežė ne pirmą kartą; tas pats IKEA stalų siuntėjas dažnai keisdavo mobiliojo ryšio telefono numerius; atvažiavęs į Lietuvą V. J. pakuotes su stalais visuomet laikydavo savo automobilyje, jų niekur neiškraudavo ir laukdavo Algio skambučio (šio asmens telefono numerio jo telefono įrenginys nerodydavo); pastarasis pasakydavo, kur reikia atvežti stalų pakuotes, – nurodydavo susitikti skirtingose nuošaliose vietose už Mažeikių, šalia miško; pakuotes su stalais Ispanijoje perduodavo ir Lietuvoje visada atsiimdavo tas pats asmuo; jis kiekvieną kartą į paėmimo vietą atvykdavo skirtinga transporto priemone, į ją persikraudavo atvežtas stalų pakuotes; už kiekvienos stalų pakuotės pervežimą iš nurodyto asmens gaudavo po 100 Eur (nagrinėjamu atveju už keturių IKEA stalų pakuočių gabenimą turėjo gauti iš viso 400 Eur), nors IKEA stalai nebuvo tiek vertingi, kad juos ekonominiu požiūriu vertėtų vežti į Lietuvą, sumokant už jų pristatymą 400 Eur, nes tokias pat prekes buvo galima įsigyti pigiau Lietuvoje; kartu teismo buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad jei, kaip teigia V. J., būtų gabenamas tabakas, kuris yra laisvoje apyvartoje visoje Europos Sąjungoje, jį slėpti slėptuvėse ir gabenti per Europos Sąjungos teritoriją yra nelogiška, neracionalu ir nenaudinga. Be kita ko, teismas nustatė prieštaravimų V. J. parodymuose, t. y., viena vertus, parodė, kad anksčiau siuntėjo (Algio) perduotos tabako pakuotės buvo panašios į tas, kuriose nagrinėjamu atveju buvo rastos narkotinės medžiagos, kita vertus – neigė, kad Algiui gabentuose staluose tabakas buvo supakuotas panašiai į sulaikytas kanapes. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas V. J. parodymų visumą, atmetė ir gynybos argumentą, kad tyrimo metu nebuvo bandoma identifikuoti V. J. nurodyto krovinio siuntėjo vardu Algis, pažymėdamas, kad pats išteisintasis nebuvo nuoseklus ir savo parodymuose apie siuntą perdavusį asmenį (ikiteisminio tyrimo pradžioje V. J. teigė, kad IKEA stalus jam perdavė vyras vardu Algis, vėliau abejojo, ar toks šio asmens vardas, o galiausiai duodamas parodymus teisme kategoriškai neigė, kad vyro, perdavusio jam stalus, vardas buvo Algis).

14.2. Lygindamas ir vertindamas V. J. viso proceso metu duotus parodymus su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas įvertino kaip kaltinamuosius įrodymus ir muitinės pareigūno, liudytojo L. M. parodymus, pagal kuriuos pareigūnams sustabdžius V. J. vairuotą transporto priemonę ir paklausus, ar jis neveža draudžiamų daiktų, jis net keletą kartų patikino tokių daiktų nevežantis, tačiau tarnybiniam šuniui užuodus draudžiamas narkotines medžiagas (bet jų dar net neišpakavus) išteisintasis tapo neramus, pradėjo jaudintis, blaškytis, paprašė jį išleisti į lauką parūkyti. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors V. J. pareigūnams teigė apie gabentas narkotines medžiagas nieko nežinojęs ir tik vežęs jam skirtingų asmenų perduotus siuntinius, tačiau jokių paaiškinimų apie tai, kad gabena paslėptą tabaką, kaip teigė vėlesniuose parodymuose, pareigūnams nedavė.

14.3. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs V. J. viso proceso (ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo) metu duotus parodymus, palyginęs juos tarpusavyje bei su kitais byloje ištirtais įrodymais, padarė išvadą, kad jie yra prieštaringi, nenuoseklūs, neatitinkantys kitų bylos įrodymų, todėl nėra pagrindo jų vertinti kaip teisinančių įrodymų. Šis teismas, remdamasis atliktu įrodymų visumos vertinimu ir kartu paneigdamas pirmosios instancijos teismo išvadas, konstatavo, kad V. J. suvokė, jog iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką slapta, stalviršiuose įrengtose slėptuvėse, gabena ne teisėtai ir lengvai civilinėje apyvartoje prieinamą ir plačiai paplitusią medžiagą – tabaką, o narkotines medžiagas.

15. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai nustatė bylos aplinkybes ir kartu tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Šio teismo padarytos išvados dėl pirmosios instancijos teismo BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų yra pagrįstos, nes, kaip teisingai konstatavo apeliacinis teismas, priimtame išteisinamajame nuosprendyje bylos įrodymai buvo įvertinti fragmentiškai, selektyviai, prioritetinę reikšmę suteikiant paties V. J. parodymams, nepašalinti juose esantys prieštaravimai, neišdėstytos motyvuotos išvados dėl visų bylos įrodymų vertinimo. Be kita ko, teisėjų kolegija, pritardama apeliacinės instancijos teismo išvadoms, pažymi, kad bet kuris iš trijų nuteistojo nurodytų variantų apie pervežamo krovinio užsakovo asmenybės žinojimą sukuria negyvenimišką ir dirbtinę situaciją, kai vykdantis pervežimus asmuo imasi vežti krovinį iš vienos šalies į kitą šalį, neturėdamas nei krovinio savininko asmens, nei krovinio pristatymo vietos duomenų, ir netgi nesirūpina jų gauti.

16. Todėl, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl V. J. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė ne remdamasis spėjimu bei prielaidomis, abejones aiškindamas ne kaltinamojo naudai, o, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje, remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, reikšmingas bylai teisingai išspręsti, priimtame nuosprendyje nurodęs pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, surašydamas nuosprendį išdėstydamas tokio sprendimo motyvus ir nepadarydamas kitų esminių BPK 331 straipsnio reikalavimų pažeidimų.

17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo V. J. priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, kuriuo V. J. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 260¹ straipsnio 5 dalį, esminių BPK pažeidimų ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Dėl to, neperžengiant kasacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, o kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo V. J. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko kasacinį skundą.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Tomas Šeškauskas

Daiva Pranytė-Zalieckienė