Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-20-697/2025
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00067-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.1; 21.1.5; 21.1.10;
21.2.2; 21.2.3; 21.9.11; 21.11.8; 21.12.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą A. P. administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2024 m. kovo 18 d. nutarimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad 2023 m. gruodžio 1 d. 12.35 val. Ukmergės r. sav., krašto kelio Ukmergė–Molėtai 15 km, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį sankryžoje „Šalutinis kelias iš kairės“, baigė lenkimą važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, kur priešingų eismo krypčių juostas skyrė siaura ištisinė linija, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8, 140.1, 140.7 punktų reikalavimus. Už šį administracinį nusižengimą A. P. paskirta 190 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, atmetus pareiškėjo A. P. skundą, Institucijos 2024 m. kovo 18 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą, padarė išvadą, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai. Teismas nusprendė, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. P. kaltę padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Vaizdo įraše nesimato A. P. vairuojamo automobilio valstybinių numerių, tačiau yra užfiksuota, kad automobilis lenkė kitą automobilį sankryžoje „Šalutinis kelias iš kairės“, baigė lenkimą, kur priešingų krypčių juostas skyrė siaura ištisinė linija. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas R. M. patvirtino, kad, stebėdamas gyvai kelyje, jis matė, kaip buvo atliktas manevras, ir matė bei įsidėmėjo automobilio valstybinį numerį. Be to, minėtą automobilį jis prisivijo ir aplenkdamas matė vairuotoją. Teismas, vertindamas liudytojo parodymus kartu su vaizdo įrašuose užfiksuota informacija, nusprendė, kad jo parodymai yra nuoseklūs, todėl nėra pagrindo abejoti pareigūno nurodytomis aplinkybėmis, kurias jis išdėstė ir 2023 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime. Institucija byloje surinktus duomenis pagrįstai laikė įrodymais, juos tinkamai ištyrė, įvertino ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. P. nutraukti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartimi, atmetus administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. apeliacinį skundą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartis palikta galioti nepakeista. Tokį sprendimą apygardos teismas motyvavo tuo, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina apelianto kaltę padarius administracinį nusižengimą. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo abejoti liudytojo (policijos pareigūno) R. M. parodymais, kadangi jo apylinkės teisme nurodytos aplinkybės (dėl lenkimo manevro, filmavimo, nuotraukos darymo, vietovės ir laiko) visiškai sutapo su byloje esančiu vaizdo įrašu ir kitais byloje surinktais įrodymais (fotonuotraukomis, kurios buvo siejamos būtent su aplink esančiais orientyrais). Be to, A. P. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jis nusižengimo nepadarė, nežino, kas vairavo automobilį ar kad jo automobilis nagrinėjamu atveju negalėjo būti minėtame kelyje, laikytini A. P. pasirinkta gynybine versija. Byloje esantis vaizdo įrašas, liudytojo R. M. parodymai, kad jis asmeniškai matė daromą nusižengimą, įsiminė lenkiančio automobilio valstybinį numerį, po kurio laiko prisivijęs tą patį automobilį padarė jo nuotrauką, atkreipė dėmesį į vairuotoją, kurį galėtų atpažinti, patvirtina, kad būtent A. P. vairuojamu automobiliu atliko lenkimo manevrą sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, ir baigdamas lenkimo manevrą kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešpriešinio transporto srautus.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. sausio 16 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjo prašyme nurodoma:
5.1. Tiriant administracinį nusižengimą, priimant 2024 m. kovo 18 d. nutarimą, nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo padaryta esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas ne tik nepašalino jau padarytų pažeidimų, bet ir pats padarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų. Nebuvo tinkamai surinkti ir ištirti visi bylos įrodymai, tiriant ir nagrinėjant bylą, buvo padaryti esminiai ANK 566, 567, 569, 571, 577, 651 straipsnių ir 617 straipsnio 1 dalies pažeidimai. Be to, buvo pažeisti teisingo (sąžiningo) proceso, proporcingumo, lygiateisiškumo, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos principai.
5.2. Apygardos teismas nagrinėjo apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, dėl to buvo pažeistas ANK 651 straipsnis ir netinkamai ištirti pateikti įrodymai, kurie anksčiau byloje vertinami nebuvo. Pagal ANK reikalavimus, tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad apylinkės teismas netyrė pateiktų įrodymų – nuotraukų, kuriose A. P. priklausantis automobilis užfiksuotas kitoje vietoje, prie jo namų. Apygardos teismas tyrė minėtas nuotraukas (b. l. 106, 112), kurios nebuvo tirtos anksčiau, ir padarė išvadą, kad jos nepaneigia A. P. kaltės vien dėl to, kad šios nuotraukos nėra informatyvios. Teismas pažymėjo, kad negali įvertinti atstumo iki nuotraukoje užfiksuoto namo, nes iš nuotraukos nėra galimybės nustatyti namo adreso. Taip pat teismui kilo abejonių dėl nuotraukos padarymo laiko, nes visuotinai žinoma, kad, pasinaudojus papildomomis kompiuterinėmis programomis, galima nuotraukas apkarpyti, keisti laiką. Taip pat tiriant įrodymus buvo suabejota nuotraukos padarymo sąlygomis, nes nesimato kritulių.
5.3. Jeigu apygardos teismas, nutaręs vertinti naujus įrodymus, bylą toliau būtų nagrinėjęs žodinio proceso tvarka, A. P. būtų turėjęs galimybę pabandyti pašalinti teismui kilusias abejones, patikslinti aplinkybes, pateikti paaiškinimus ir suteikti papildomą informaciją, galinčią padėti vertinti užfiksuotus įrodymus (pateikti duomenis, padedančius nustatyti nuotraukoje matomo namo, kur deklaruota A. P. gyvenamoji vieta, adresą, patikslinti atstumą, pateikti paaiškinimus dėl kritulių ir t. t.). Taip būtų suteikta daugiau informacijos, kurios teismui nepakako kaltei paneigti.
5.4. ANK 651 straipsnio 3 dalies pažeidimas reiškia, kad buvo nesivadovauta teisingo proceso principu (ANK 566 straipsnis), taip pažeidžiant esmines administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teises: būti tiesiogiai išklausytam žodžiu, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus (ANK 571, 577 straipsniai). Dėl to buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, tai sutrukdė išsamiai išnagrinėti bylą, suvaržė A. P. gynybos teises ir turėjo įtakos neteisėtam apygardos teismo sprendimui priimti.
5.5. Liudytojas R. M. savo parodymais, paaiškinimais ir pateikta nuotrauka (b. 1. 30) įrodinėjo, kad vaizdo įraše ginčijamu laiku užfiksuotas automobilis priklauso A. P.. Pareiškėjas teigė, kad įraše fiksuojamu laiku automobiliu nesinaudojo, savo parodymais, paaiškinimais bei pateiktomis nuotraukomis (b. l. 106, 112) jis bandė įrodyti, kad tai negalėjo būti jo automobilis, ir siekė nebūti nubaustas už pažeidimą, kurio nepadarė.
5.6. Proceso dalyvių pateikti įrodymai buvo vertinami skirtingai. Nagrinėjant liudytojo pateiktus įrodymus (parodymus ir nuotraukas), šiems buvo suteikiamas prioritetas. Vertindami prie bylos liudytojo pridėtą nuotrauką (b. 1. 30), kurioje užfiksuotas A. P. priklausantis automobilis, teismai netaikė analogiškų informatyvumo standartų, kuriuos taikė A. P. pateiktai nuotraukai (b. 1. 112). Liudytojo R. M. pateiktoje nuotraukoje laiko ir datos nesimato, nes nuotrauka koreguota taip, kad nei datos, nei laiko nesimatytų. Taip pat bylos tyrimo metu liudytojas bandė melagingai ją pateikti kaip iš įvykio vietos. Ir tik vėliau tai pastebėjus jis pripažino, kad nuotrauka daryta visai kitoje vietoje ir paimta iš kitų įrašų. Ir nors viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo teismuose metu buvo abejojama nuotraukos padarymo data ir laiku bei jos autentiškumu, nekoreguota nuotrauka taip ir nebuvo pateikta. Todėl akivaizdu, kad, teismui vertinant liudytojo ir A. P. pateiktus įrodymus, buvo vadovaujamasi skirtingais standartais.
5.7. Teismas skirtingai vertino ir parodymus. A. P. nuoseklius parodymus, kad vaizdo įraše užfiksuotu laiku jo automobiliu nebuvo naudojamasi, teismai laiko nepatikimais ar kaip bandymą išvengti atsakomybės. Vertindami liudytojo parodymus, teismai nematė jokio pagrindo jais abejoti. Visus liudytojo (pareigūno) paaiškinimus, parodymų keitimus, papildymus teismai iš karto priėmė kaip objektyviai nustatytas aplinkybes, jų netikrino, nešalino abejonių, prieštaravimų. Liudytojo parodymai buvo nenuoseklūs, keičiami ir pildomi. Paprastai tai buvo daroma, kai paaiškėdavo aplinkybių, galinčių paneigti jo versiją. Pirmame tarnybiniame pranešime (2023 m. gruodžio 4 d.) nebuvo užfiksuota, kad jis matė vairuotoją, ir nurodyta, kad įvykis nufilmuotas ne tik vaizdu, bet ir nuotrauka. Tapus neaišku, koks automobilis ir vairuotojas užfiksuoti įraše, liudytojas parodymus pakeitė – nurodė, kad vairuotoją matė asmeniškai. Taip pat pradžioje jis teigė, jog įvykį fiksavo kaip policijos pareigūnas. Pradėjus domėtis, ar fiksuota darbo metu ir teisinėmis priemonėmis, savo teiginius pakeitė ir nurodė, kad įvykį fiksavo kaip eilinis liudytojas. Pastebėjus, kad nuotrauka visai ne iš įvykio vietos ir koreguota, liudytojas pakeitė poziciją ir surašė naują tarnybinį pranešimą, pripažindamas, kad automobilio nuotrauka daryta ne pažeidimo vietoje. Taip pat naujai išdėstė faktines aplinkybes, kad važiavo paskui automobilį iki nuotraukos padarymo vietos nepaleisdamas automobilio iš akių (nors iš anksčiau teikto vaizdo įrašo nesimato, kad taip darytų, o automobilis iš liudytojo regėjimo lauko dingsta jau vaizdo įrašo gale). Nors jis daug kartų keitė ir pildė parodymus, nepaaiškino, kodėl pradžioje nuotrauką teikė kaip iš įvykio vietos, kodėl ji apkarpyta taip, kad nesimatytų datos, kodėl nepateikė visos nuotraukos ir kitų duomenų, galinčių padėti pašalinti abejotinas aplinkybes.
5.8. Taigi teismo nurodytas parodymų ir pateiktų nuotraukų vertinimas, kuriuo bandoma įrodyti, kad vaizdo įraše užfiksuotas automobilis yra A. P., buvo neobjektyvus ir tendencingas, atliktas vadovaujantis skirtingais standartais, nesilaikant ANK 566, 567, 569 straipsnių. Taip pat buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai vertinami kaltininko naudai) principas.
5.9. Apygardos teismas nutartyje akcentavo, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apeliacinio skundo argumentą dėl galimo vaizdo įrašo ir nuotraukų koregavimo, netgi skunde nėra nurodomos tai neva patvirtinančios aplinkybės. Tačiau tai netiesa. Skunde apylinkės teismui A. P. buvo aprašytos aplinkybės, patvirtinančios abejones, kodėl nuotrauka buvo koreguota (apkarpyta), t. y. nurodyta, kad jeigu nuotrauka yra fiksuota registratoriumi, kodėl joje nematyti nei datos, nei laiko, o ir pati nuotrauka yra redaguota – redaguojant apkarpyta, nes registratoriuje vaizdas fiksuojamas horizontaliai, o nuotrauka vertikali. Taip pat apeliaciniame skunde aprašoma, kodėl yra abejojama, ar vaizdo įrašas nėra montažas, sumontuotas iš kelių vaizdo įrašų, ir kodėl tokiais įrašais gali būti manipuliuojama.
5.10. Apygardos teismas taip pat nurodė, kad liudytojas pažymėjo, jog A. P. teikė skundą Imuniteto skyriui, kad neaišku, iš kur daryta nuotrauka, todėl teismui liudytojas pateikė vėliau fotografuotų kažkokių apylinkių nuotraukas. Tačiau tai neatitinka tikrovės. Skundas policijos generaliniam komisarui buvo teiktas ne dėl to, kad neaišku, iš kur daryta nuotrauka, o dėl maždaug mėnesį iki protokolo surašymo galimai su R. M. įvykusio konflikto, vėlesnio A. P. ir jo šeimos persekiojimo, neteisėto duomenų rinkimo ir informacijos suteikimo. Policija pateikė atsakymą, kad minėtos aplinkybės nebus tiriamos, kol teismai pagal A. P. skundą nagrinėja administracinę bylą. Bandant minėto konflikto aplinkybes ir galimus kitus pažeidimus aptarti apylinkės teisme, teisėja A. P. nutraukė ir nurodė kalbėti tik apie teisme konkrečiai nagrinėjamą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kadangi nutartį apygardos teismas grindžia ne tik byloje nustatytais duomenimis, bet ir tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, tokia nutartis neatitinka teisingumo ir teisėtumo reikalavimų.
5.11. Teismai netinkamai įvertino, kad liudytojas ir pareigūnas, kuris pradėjo administracinę teiseną, fiksavo pažeidimą, atliko tyrimą, surašė tarnybinį pranešimą, du administracinio nusižengimo protokolus su nurodymais, rinko ir pateikinėjo įrodymus, nustatinėjo ir fiksavo visas aplinkybes, yra tas pats asmuo. Tokie veiksmai iš esmės prieštarauja pagrindiniams administracinio nusižengimo teisenos principams. Kadangi administracinį tyrimą atliko liudytojas, tai įrodymų rinkimas, nagrinėjimas ir vertinimas bylos administracinio tyrimo stadijoje aiškiai buvo subjektyvūs. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos, nustatomos ir įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.
5.12. Šiuo atveju duomenis rinko subjektyvus (bylos baigtimi suinteresuotas) asmuo, kuris nerinko duomenų, nepatvirtinančių jo, kaip liudytojo, versijos. Pareigūnas, pats būdamas liudytojas, tyrimo metu turėjo visas galimybes surinkti ir pateikti visus įrodymus, kurie patvirtintų ginčijamas aplinkybes (pateikti išsamius registratoriaus vaizdo įrašus, nekoreguotas nuotraukas, tarnybiniame pranešime iš karto išsamiai išdėstyti visas aplinkybes, nurodyti, ar įvykį fiksavo tarnybos metu, apibūdinti vairuotoją, pateikti registratoriaus technines charakteristikas), tačiau to nepadarė (priešingai, stengėsi surinkti kuo mažiau įrodymų, kad nepaneigtų savo nurodytų aplinkybių). Liudytojas negali būti teisiškai suinteresuotas bylos baigtimi. Jei liudytojas ir tyrimą vykdantis pareigūnas yra tas pats asmuo, aišku, kad jis yra tiesiogiai suinteresuotas administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi, ir kyla klausimas, ar toks asmuo išvis teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. Akivaizdu, kad tokiais atvejais aplinkybių nustatymas, įrodymų rinkimas ir įrodinėjimas byloje yra neobjektyvūs, tendencingi ir vyksta pažeidžiant nustatytas įrodinėjimo procesines taisykles. Išsamus aplinkybių išsiaiškinimas yra pagrindas tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką. Pagal konstitucinį teisinės valstybės principą, administracinių nusižengimų teisena taip pat turi būti reguliuojama taip, kad būtų užtikrinta proceso dalyvių teisių apsauga. Taip pat ir teismas, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir kitais teisės principais, turi atsižvelgti į visas bylai reikšmingas aplinkybes ir užtikrinti, kad nebūtų sudarytos prielaidos proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
5.13. Kad būtų užtikrintas išsamus, nešališkas bylos aplinkybių tyrimas ir priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas byloje, įstatymas reikalauja, kad asmenys, kurie tiria padarytą veiką, nagrinėja bylą, ir kiti proceso dalyviai būtų objektyvūs. Teismų praktikoje pažymėta, kad nešališkumas yra reikalavimas tirti ir nagrinėti bylą nešališkai renkant tiek kaltinamuosius, tiek teisinamuosius duomenis, išaiškinant tiek atsakomybę sunkinančias, tiek lengvinančias aplinkybes. Jeigu pareigūnas tiesiogiai ar netiesiogiai yra suinteresuotas bylos baigtimi, jis privalo nusišalinti. Ši pareigūno pareiga kyla iš jo profesinės etikos reikalavimų.
5.14. Šiuo atveju pareigūno šališkumas galėjo turėti tiesioginės įtakos renkant ir nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, priimant galutinį sprendimą byloje. Įtarimus dėl suinteresuotumo sustiprina ir tai, kad, būdamas vienintelis liudytojas, pareigūnas pats pasirinko tirti minėtą pažeidimą. Taip pat tai, kad A. P. kaltė buvo konstatuota iš anksto, nusprendus, jog pažeidimą padarė būtent jis, nors priimant nutarimą dar nebuvo nustatytos visos bylos aplinkybės ir kas vairavo automobilį.
5.15. Apylinkės teisme Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas pažymėjo, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog A. P. padarė administracinį nusižengimą. Tačiau neaišku, kuo remdamasis jis tokias išvadas padarė. Atsiliepime į A. P. skundą jis rašė, kad liudytojas, kuris matė pažeidimą, tarnybiniame pranešime nurodė, jog jis įsidėmėjo vairuotoją, todėl atmestina versija, kad automobiliu galėjo naudotis kitas asmuo. Tačiau pirmame liudytojo tarnybiniame pranešime apie tai, kad matė vairuotoją, nieko nerašoma. Vėlesniuose pranešimuose irgi nebuvo patikslinta, ar vairavo vyras ar moteris, kaip asmuo atrodė, kaip apsirengęs, kokio amžiaus, kiek žmonių važiavo automobiliu. Priimant nutarimą, kuris buvo apskųstas, ir Institucijos atstovui rašant atsiliepimą į skundą dar nebuvo nustatyta, kad pareigūno tariamai matytas vairuotojas ir A. P. yra tas pats asmuo. Tačiau vis tiek iš anksto buvo konstatuota, kad būtent A. P. padarė pažeidimą, net to nenustačius. Kaip teigė liudytojas, iki teismo posėdžio A. P. jis nepažinojo. Todėl savaime suprantama, kad nežinant, kaip jis atrodo, neįmanoma konstatuoti, kad A. P. ir asmuo, kurį liudytojas tariamai matė padarant pažeidimą, yra tas pats asmuo. Kad A. P. buvo tas pats asmuo, kurį, kaip teigė pareigūnas, jis matė darant pažeidimą, nebuvo nustatyta ar užfiksuota nei tiriant pažeidimą, nei renkant bylai įrodymus, nei nagrinėjant bylą ir priimant nutarimą. O viso tyrimo metu liudytojas taip ir neapibūdino, kaip atrodė matytas vairuotojas.
5.16. Traukdami atsakomybėn administracinį nusižengimą tiriantys pareigūnai privalėjo nustatyti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, ir įrodyti asmens kaltę, kuri yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis. Tačiau atlikdami tyrimą ir nagrinėdami bylą pareigūnai jokių duomenų apie galimai pažeidimą padariusį asmenį nerinko, procesinių veiksmų (parodymo atpažinti ar kt.), galinčių padėti nustatyti pažeidėją, neatliko ir to asmens nenustatė. Priimant nutarimą A. P. kaltė buvo tiesiog preziumuojama iš anksto. Nenustačius vairuotojo, nesutikus su vairavimo faktu, galbūt transporto priemonės savininkas galėtų būti nubaustas už ANK 431 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą ar kitą pažeidimą. Tačiau traukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kai nėra nustatytas pažeidimą padaręs asmuo ir neįrodyta jo kaltė, pažeidžia materialiąsias teisės normas. Toks teisės taikymo pažeidimas yra esminis, sudarantis pakankamas prielaidas naikinti neteisėtą Institucijos priimtą nutarimą.
5.17. ANK 593 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti parodymą atpažinti. Taip pat straipsnyje nustatyta, kad, atliekant nurodytus veiksmus, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Administracinio nusižengimo tyrimo metu parodymas atpažinti nebuvo atliekamas. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas taip ir neapibūdino, kaip atrodė matytas vairuotojas. Apylinkės teisme liudytojui net nebuvo užduodami klausimai apie pažeidėjo lytį, amžių ar išvaizdą. Dalyvaujančiam nuotoliu liudytojui (policijos pareigūnui) buvo parodytas vienintelis salėje esantis asmuo (be teisėjos ir posėdžių sekretorės) ir užduotas atsakymą menantis klausimas, t. y. ar tai tas pats asmuo, kurį jis tariamai matė prieš daugiau nei pusę metų. Pareigūnui teliko patvirtinti, nes, net ir nenustačiusi pažeidimą padariusio asmens, policija seniai priėmė nutarimą ir iš anksto konstatavo A. P. kaltę. Taigi apylinkės teisme procesinis veiksmas – parodymas atpažinti – buvo atliktas nesilaikant ANK 593 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų, pažeidžiant įstatymus. O aplinkybė, kad liudytojas atpažino pažeidėją, neturėtų būti vertinama kaip įrodymas.
5.18. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Šiuo atveju neaiškumai dėl registratoriumi fiksuojamų vaizdų pareigūno buvo aiškinami jo techniniais duomenimis, bet apylinkės teisme paaiškėjo, kad tokių duomenų nėra, jis jų neturi ir pateikti negali. Nežinomas net registratoriaus modelis. Buvo siekiama gauti informaciją, ar pažeidimai fiksuoti darbo metu, tai padėtų įrodyti įrašų neteisėtumą, tačiau jos gauti niekaip nepavyko. Net kai buvo kreiptasi į teismą su prašymu išreikalauti darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame matytųsi tikslus pareigūno dirbtas laikas, vietoj žiniaraščio buvo pateikta tik informacija apie darbo grafiką (patvirtintą lapkričio 20 d.). Kadangi darbo grafikas pagal poreikį dažnai būna keičiamas, jis neparodo tikro pareigūno darbo laiko gruodžio l d. Todėl net su teismo pagalba nepavyko gauti patikimų duomenų.
5.19. Apygardos teismas akcentavo, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir savitikslis, tačiau, siekiant konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą, būtina surinkti visą reikalingą informaciją apie pažeidimo laiką, vietą, būdą, asmenį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pareigūnams tyrimo metu nesurinkus įrodymų, galinčių patvirtinti viso proceso metu ginčijamas aplinkybes, negalėjo būti įvertintas ir jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas.
5.20. Nepagrįstas įrodinėjimo naštos perkėlimas pastebimas ir apygardos teismo nutartyje, pareiškėjo kaltę grindžiant tokiais motyvais, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apeliacinio skundo argumentą dėl galimo vaizdo įrašo bei nuotraukų koregavimo, ar kad pateiktos nuotraukos apylinkės teismui (b. l. 106, 112) nepaneigia A. P. kaltės vien dėl to, jog jos nėra informatyvios. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas turi būti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme ir rungimosi principų. Asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-9-2014, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015). Kadangi bylos nagrinėjimo metu (dėl apsunkintų galimybių juos surinkti) A. P. negalėjo gauti norimų duomenų, su jais susipažinti ir juos pateikti bei dalyvauti juos tiriant, buvo pažeisti lygiateisiškumo, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos ir teisingo (sąžiningo) proceso principai.
6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vladislavas Butkevičius (Vladislav Butkevič) atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. prašymą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį nepakeistą. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Apylinkės teismas detaliai aprašė ir komentavo skundžiamus argumentus ir nurodė motyvus, dėl kurių priimta nutartis, o apygardos teismas patikrino apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Vien dėl to, kad A. P. nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir byloje esančių duomenų bei faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Tai, kad A. P. nesutinka su nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis ir pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą.
6.2. Bylos atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ANK nustatytų bylų atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos įtvirtina įstatymas.
6.3. A. P. pateikti argumentai vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad skundžiamą procesinį sprendimą priėmęs teismas buvo šališkas. Asmens teisė į teisingą (sąžiningą) bylos nagrinėjimą nereiškia tokio asmens teisės į konkretų bylos nagrinėjimo rezultatą arba į tai, kad teismas pritartų tam tikram jo procesinę poziciją atitinkančiam įrodymų vertinimui. Taigi vien tai, kad A. P. nesutinka su skundžiama nutartimi, nėra pakankama aplinkybė laikyti, jog buvo padaryta teisės taikymo klaidų, t. y. padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. prašymas tenkintinas iš dalies.
8. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagal nustatytas teismų aplinkybes sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-788/2021, 2AT-10-942/2023). Taigi nagrinėjamoje byloje skundžiami apylinkės ir apygardos teismų sprendimai vertinami tik ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkto aspektu, t. y. ar buvo padaryta esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui (nutarčiai) priimti.
Dėl ANK 651 straipsnio 3 dalies taikymo
9. ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Taigi ANK 651 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti du atvejai, kai byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka: 1) bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai priskirta teisė nuspręsti, kada žodinis nagrinėjimas yra būtinas; 2) imperatyvusis pagrindas – kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQ4LTcxOS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-48-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-48-719/2020">2AT-48-719/2020</a>).
10. Teisėjų kolegija, patikrinusi administracinio nusižengimo bylą, nusprendžia, kad apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą rašytinio proceso tvarka, pažeidė ANK 651 straipsnio 3 dalį. Kaip matyti iš apylinkės teismo nutarties turinio, teismas iš tiesų nieko nepasisakė dėl A. P. pateiktos nuotraukos, kurią jis pateikė dar bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Apeliaciniame skunde A. P. neprašė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, prašė teismo iš naujo įvertinti faktines bylos aplinkybes, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos nutarimą, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Kaip matyti iš apygardos teismo nutarties, teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktą nuotrauką (b. l. 112, nutarties 26 punktas), ją, kaip A. P. kaltę paneigiantį įrodymą, atmetė.
11. Šiuo atveju apygardos teismo atliktas A. P. pateiktos nuotraukos vertinimas priskiriamas naujo įrodymo vertinimui ANK 651 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos prasme, kadangi nuotrauka apylinkės teismo nebuvo visiškai vertinama, kaip to reikalauja ANK 636 straipsnio 4 dalis, t. y. nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodyti ir argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai. Bylą pagal A. P. apeliacinį skundą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka ir vertinant naujus įrodymus, ne tik buvo pažeistos proceso teisės normos (ANK 651 straipsnio 3 dalis), bet ir nesivadovauta teisingumo proceso principu (ANK 566 straipsnio 1 dalis), pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus (ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punktas), teisė būti išklausytam žodžiu (ANK 571 straipsnis). Nesuteikęs teisės A. P. duoti paaiškinimų, išreikšti savo poziciją dėl jo paties pateiktos nuotraukos, apygardos teismas įrodymą įvertino vienašališkai. Šie proceso teisės pažeidimai pripažįstami esminiais, turėjusiais įtakos neteisėtai nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl tyrimą atlikusio pareigūno šališkumo
12. Kaip jau buvo minėta, prašyme nurodoma, kad teismai netinkamai įvertino aplinkybę, jog šioje byloje įrodymų rinkimas, nagrinėjimas ir vertinimas bylos administracinio tyrimo stadijoje buvo subjektyvus, nes liudytojas ir pareigūnas, kuris pradėjo administracinę teiseną, fiksavo pažeidimą, atliko tyrimą, surašė tarnybinį pranešimą, du administracinio nusižengimo protokolus su nurodymais, rinko ir pateikinėjo įrodymus, nustatinėjo ir fiksavo visas aplinkybes, yra tas pats asmuo. Tai reiškia, kad toks asmuo yra tiesiogiai suinteresuotas administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi. Šiuo atveju pareigūnas R. M. nuo tyrimo turėjo nusišalinti.
13. Kaip matyti iš apylinkės teismo nutarties turinio, teismas šios aplinkybės visiškai nevertino. Tuo tarpu apygardos teismas savo nutartyje pažymėjo, kad byloje esančios aplinkybės, t. y. kad liudininkas ir pareigūnas, atlikęs tyrimą, yra tas pats asmuo, savaime nerodo policijos pareigūnų šališkumo, nes priimami procesiniai sprendimai (kuriuos skundą padavęs asmuo vertina kaip jam nepalankius), taip pat jo įžvelgiamos padarytos procesinės klaidos ar neišsamus aplinkybių ištyrimas tokiais atvejais savaime nerodo pareigūnų ar teismo šališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimas byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai suabejoti policijos pareigūnų nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi (nutarties 10 punktas).
14. ANK 576 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo atstovai turi teisę pareikšti nušalinimus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka.
15. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šio kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teisėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius, vertėjas, ekspertas ir specialistas) negali dalyvauti procese, jeigu jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas.
16. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nors administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. nušalinimo tyrimą atlikusiam pareigūnui R. M. nepareiškė (ši teisė jam buvo numatyta ANK 577 straipsnio 2 dalies 5 punkte), tačiau byloje susiklosčiusi situacija, kai R. M. įvykį užfiksavo kaip liudytojas (ne darbo metu), o vėliau pats inicijavo ir atliko administracinio nusižengimo tyrimą, surašė du administracinio nusižengimo protokolus, po to teisme davė parodymus kaip įvykį matęs asmuo – liudytojas, pažeidžia administracinio nusižengimo teisenos paskirtį (ANK 563 straipsnis), pagrindinius principus (ANK 566 straipsnio 1 dalis) ir sudaro pagrindą pagrįstai abejoti tyrimą atlikusio pareigūno nešališkumu, objektyvumu, todėl tokiu atveju, atsiradus nusišalinimo pagrindui, pareigūnas turi nusišalinti, o administracinio nusižengimo tyrimas turi būti pavedamas atlikti kitam pareigūnui. Šis Institucijos pareigūno R. M. padarytas pažeidimas laikytinas esminiu proceso teisės pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti Institucijos nutarimą (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
17. Prašyme keliami klausimai dėl bylos duomenų rinkimo ir įrodymų vertinimo šioje atnaujintoje administracinėje byloje nenagrinėtini, nes konstatuoti esminiai proceso teisės pažeidimai ir abejonės dėl bylą tyrusio pareigūno nešališkumo sudaro pagrindą naikinti Institucijos nutarimą ir perduoti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Institucijai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. kovo 18 d. nutarimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartis ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Alvydas Pikelis
