Civilinė byla Nr. 3K-3-679/2013 (S)
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorijos: 52.2; 114.9.6.2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. P. ir N. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Minduvos statyba“ ieškinį atsakovams A. P. ir N. P. dėl atsiskaitymo už atliktus statybos darbus ir atsakovų A. P. ir N. P. priešieškinį ieškovui dėl statybos defektų šalinimo išlaidų priteisimo ir darbų priėmimo–perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atsiskaitymą už atliktus statybos darbus pagal statybos rangos sutartį bei atliktų darbų kokybės vertinimą, taip pat darbų perdavimo–priėmimo akto pripažinimą negaliojančiu dėl suklydimo, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas UAB,,Minduvos statyba“ patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti ieškovo naudai iš atsakovų A. P. ir N. P. solidariai pagal 2006 m. gruodžio 8 d. Statybos rangos sutartį Nr. 06/12/08 – 23 381 Lt skolos ir 570,96 Lt delspinigių; pagal 2008 m. vasario 1 d. Statybos rangos sutarties Nr. 06/12/08 papildymą Nr. 1 – 188 441 Lt skolos ir 4598,18 Lt delspinigių; pagal 2006 m. gruodžio 19 d. Statybos rangos sutartį Nr. 06/12/19 – 35 008,02 Lt skolos ir 854 Lt delspinigių; 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 14 d. šalys sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 06/09/14, kuria ieškovas (rangovas) sutarė savo rizika atlikti namo ir ūkinio pastato pamatų, esančių Ignalinos rajone, duomenys neskelbtini kaime, įrengimą iš ieškovo medžiagų ir perduoti gautą darbų rezultatą atsakovui, o 2006 m. lapkričio 6 d. šalys, tęsdamos darbus objekte, Statybos rangos sutartimi Nr. 06/11/06, sutarė atlikti pirties statybą ir dalinį įrengimą. Darbai buvo priduoti 2007 m. gruodžio 19 d. ir 20 d. aktais, atsakovas darbus priėmė, pretenzijų neturėjo ir pagal sutartis atsiskaitė visiškai.
Atsakovai liko skolingi pagal 2006 m. gruodžio 8 d. Statybos rangos sutartį Nr. 06/12/08, kuria šalys sutarė atlikti namo rąstinės dalies sienų sukirtimą, nors atsakovas 2008 m. vasario 1 d. pasirašė darbų rezultato perdavimo–priėmimo aktą, pretenzijų neturėjo. Atsakovas sumokėjo 129 895 Lt, tačiau liko skolingas 23 381 Lt. Šios sutarties 4.8 punkte nustatyta, kad atsakovas, praleidęs atsiskaitymo su ieškovu terminus, privalo sumokėti 0,02 proc. delspinigių nuo įsiskolintos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo dieną, delspinigiai sudaro 570,96 Lt (23381,10×0,02×122?570,96)
Atsakovai liko skolingi ir pagal 2006 m. gruodžio 19 d. Statybos rangos sutartį Nr. 06/12/19, kuria šalys sutarė sukirsti ūkinio pastato sienų rastinę dalį iki frontonų ir atlikti dalinį pastato įrengimą. Atsakovas 2007 m. gruodžio 19 d. pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktą, pretenzijų neturėjo. Atsakovas sumokėjo 137 831,30 Lt, tačiau liko skolingas 35 008,02 Lt. Šios sutarties 4.8 punkte nustatyta, kad atsakovas, praleidęs atsiskaitymo su ieškovu terminus, sumoka 0,02 proc. delspinigių nuo įsiskolintos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo dieną, delspinigiai sudaro 854 Lt (35008.02×0,02×122?854,00).
Atsakovai taip pat liko skolingi pagal 2008 m. vasario 1d. Statybos rangos sutarties Nr. 06/12/08 papildymą Nr. 1 – 188 441 Lt. Atsakovas 2008 m. balandžio 20 d pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktą, pretenzijų neturėjo, tačiau darbų pagal šią sutartį neapmokėjo ir liko skolingas 188 441 Lt. Šios sutarties 4.10 punkte nustatyta, kad atsakovas, praleidęs atsiskaitymo su ieškovu terminus, sumoka 0,02 proc. delspinigių nuo įsiskolintos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo dieną, delspinigiai sudaro 4598,18 Lt (188440,10 ×0,02×122?4598,18).
2008 m. balandžio 20 d. atsakovo sodyboje visi statybos darbai buvo pabaigti. Iš viso pagal Statybos rangos sutartis ieškovas objekte atliko darbų už 722 286,32 Lt. Atsakovai ir atsakovo vardu UAB „Vildeta“ pagal Statybos rangos sutartis už atliktus darbus pervedė į ieškovo sąskaitą 475 457 Lt, taigi atsakovų skola iš viso sudarė 246 829,21 Lt. Ieškovas 2008 m. liepos 10 d. parengė suderinimo aktą Nr. 111 ir išsiuntė atsakovui, o 2008 m. liepos 31 d. ieškovas, nesulaukęs Suderinimo akto Nr.111 patvirtinimo, atsakovui išsiuntė pretenziją ir paprašė per 10 kalendorinių dienų į jo sąskaitą pervesti 246 829,21 Lt skolą. Nors atsakovas privalėjo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyse nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1dalis), tačiau jis tinkamai neatsiskaitė, dėl to ieškovas patyrė turtinę 246 829,21 Lt žalą.
Atsakovai prašė ieškinį atmesti ir pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais ir panaikinti šiuos šalių pasirašytus darbų perdavimo–priėmimo aktus: 2007 m. gruodžio 20 d. aktą pagal 2006 m. rugsėjo 14 d. rangos sutartį; 2007 m. gruodžio 19 d. aktą pagal 2006 m. lapkričio 6 d. rangos sutartį; 2007 m. gruodžio 19 d. aktą pagal 2006 m. gruodžio 19 d. rangos sutartį; 2008 m. vasario 1 d. aktą pagal 2006 m. gruodžio 8 d. rangos sutartį; 2008 m. balandžio 20 d. aktą pagal 2008 m. vasario 1 d. rangos sutarties papildymą; taip pat priteisti iš ieškovo statybų defektų šalinimo išlaidas – 522 471,10 Lt.
Atsakovai nurodė, kad ieškovas, vykdydamas statybos rangos sutartis ir garantavęs, kad darbus atliks tinkamai, statybos darbus atliko su trūkumais, kurie paaiškėjo po statybos darbų perdavimo–priėmimo aktų pasirašymo. Ieškovas 2008 m. rugpjūčio 20 d. raštu buvo apie tai informuotas, tačiau į pretenziją nereagavo ir jų nepašalino.
Vadovaujantis 2008 m. rugsėjo 27 d. atliktos ieškovo pastatyto namo ekspertizės rezultatais, buvo nustatyta daug ieškovo statyto namo trūkumų. Ieškovui akivaizdžiai netinkamai atlikus namo statybos darbus, atsakovui buvo padaryta žala, nes pastatai dėl blogos jų kokybės negali būti naudojami, o jų statyba tęsiama. Atsakovo užsakymu 2008 m. gruodžio 1 d. buvo atliktas preliminarių nuostolių, patirtų atliekant statybos darbus, skaičiavimas, patvirtinantis, kad ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimo bendra preliminari išlaidų suma – 522 471,10 Lt.
Atsakovas taip pat nurodė, kad pasirašydamas aktus jis suklydo manydamas, jog visi darbai atlikti tinkamai. Neturėdamas specialių žinių, jis negalėjo įvertinti atliktų darbų kokybės, patikėjo ieškovu kaip profesionaliu statytuoju, todėl prašė pripažinti negaliojančiais ir panaikinti šalių pasirašytus darbų perdavimo–priėmimo aktus CK 1.90 straipsnio pagrindu. Be to, 2007 m. gruodžio 20 d. aktas pagal 2006 m. rugsėjo 14 d. rangos sutartį atsakovo yra iš viso nepasirašytas. Atsakovai prašė ginčo sutartims taikyti vartojimo rangos sutarties taisykles, nustatytas CK 6.672 straipsnyje, 6.681 straipsnio 4 dalyje, o pareigą atlyginti atsakovui nuostolius nustato CK 6.664, 6.698 straipsniai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovo UAB „Minduvos statyba“ ieškinį atsakovams A. P. ir N. P. dėl atsiskaitymo už atliktus statybos darbus atmetė, o atsakovų A. P. ir N. P. priešieškinį ieškovui UAB „Minduvos statyba“ dėl statybos trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo ir statybos darbų perdavimo–priėmimo aktų pripažinimo negaliojančiais tenkino iš dalies – pripažino negaliojančiais ir panaikino šiuos šalių pasirašytus statybos darbų perdavimo–priėmimo aktus: 2007 m. gruodžio 19 d. aktą pagal 2006 m. lapkričio 6 d. rangos sutartį; 2007 m. gruodžio 19 d. aktą pagal 2006 m. gruodžio 19 d. rangos sutartį; 2008 m. vasario 1 d. aktą pagal 2006 m. gruodžio 8 d. rangos sutartį; 2008 m. balandžio 20 d. aktą pagal 2006 m. gruodžio 8 d. rangos sutarties 2008 m. vasario 1 d. papildymą Nr. 1 ir priteisė atsakovams iš ieškovo 102 555 Lt statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių sudarytos sutartys laikytinos vartojimo rangos sutartimis, ir pabrėžė, kad ginčo sutartimis ieškovas įsipareigojo atsakyti už atliktų darbų kokybę ir pašalinti jų trūkumus. Spręsdamas dėl ieškovo atliktų statybos darbų trūkumų teismas nurodė, kad pagal ginčo objektų statybos trūkumų studijos išvadą, teismo paskirtos statybos darbų kokybės 2010 m. rugsėjo 15 d. ekspertizės akto išvadą nustatyta, kad ieškovo atlikti darbai statant gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą yra su trūkumais. Ieškovo užsakymu atliktos ekspertizės 2008 m. gruodžio 12 d. išvada nurodytų trūkumų nepaneigia, nes iš jos turinio matyti, kad dėl nurodytų trūkumų ekspertas nebuvo atlikęs tyrimo. Konstatavęs atliktų darbų trūkumus teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti statybos darbų perdavimo–priėmimo aktus negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ginčo aktų matyti, jog perduodamas darbus atsakovui ieškovas akte nenurodė konkrečių perduodamų darbų, o apsiribojo vien konstatavimu, kad visi darbai pagal tam tikrą sutartį atlikti. Esant tokiai situacijai, kai aktuose nebuvo nurodyti konkretūs darbai, o užsakovas kaip vartotojas neturėjo statybos srityje specialių žinių, visiškai tikėtina, kad atsakovas pasitikėjo ieškovo profesionalumu ir pasirašė aktus dėl suklydimo. Atsakovo suklydimas buvo esminis, nes jis suklydo dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, t. y. dėl darbų kokybės. Atsakovo suklydimui turėjo įtakos ir ta aplinkybė, kad ieškovas ir anksčiau atlikinėjo darbus, dėl kurių ginčo nekilo. Teismo nuomone, ieškovas kaip profesionalus statybininkas privalėjo žinoti, kad darbai turi trūkumų, tačiau apie tai atsakovui nepranešė ir taip prisidėjo prie atsakovo suklydimo. Teismas atmetė atsakovų reikalavimą panaikinti 2007 m. gruodžio 20 d. aktą pagal 2006 m. rugsėjo 14 d. rangos sutartį nurodęs, kad šis aktas nepasirašytas atsakovo, todėl nelaikomas sandoriu, be to, dėl 2006 m. rugsėjo 14 d. rangos sutarties tarp šalių nėra ginčo.
Spręsdamas dėl ieškovo darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžio, pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino atsakovų pateiktus UAB „Rangestas“ komercijos direktoriaus atliktus preliminarių nuostolių skaičiavimus ir nurodė, kad šių teisingumas kelia abejonių, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių skaičiavimus atlikusio asmens kompetenciją. Taip pat kritiškai teismas vertino ir teismo paskirtos statybos darbų kokybės 2010 m. rugsėjo 15 d. ekspertizės akto išvadą, kad trūkumų šalinimo darbų vertė yra 68 870 Lt, nurodydamas, kad iš darbų sąmatos matyti, jog į sąmatą neįtraukti visi ardymo darbai. Teismas vadovavosi UAB „Sistela“ lokaline sąmata, iš kurios matyti, kad iš viso trūkumų šalinimo darbai su PVM sudaro 102 555 Lt, tai atitinka bylos faktines aplinkybes, be to, UAB „Sistela“ kainų nustatymo sistema labiausiai paplitusi Lietuvos statybos rinkoje, o ieškovas UAB „Sistela“ lokalinės sąmatos nenuginčijo.
Nustačius, kad ieškovo atlikti darbai turi trūkumų, ir panaikinus statybos darbų perdavimo–priėmimo aktus, šalims nereiškiant reikalavimo skolas užskaityti, teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo UAB „Minduvos statyba“ apeliacinį skundą, 2013 m. birželio 11 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir UAB „Minduvos statyba“ ieškinį visiškai patenkino, priteisė iš atsakovų A. P. ir N. P. solidariai 246 829,21 Lt skolos už neapmokėtus statybos rangos darbus ir 6023,14 Lt delspinigių, o priešieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas atsakovams A. P. ir N. P. iš ieškovo UAB „Minduvos statyba“ 68 870 Lt statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų.
Teismas, pasisakydamas dėl dvišalių darbų perdavimo–priėmimo aktų teisinės reikšmės bei galimybės juos pripažinti negaliojančiais kaip pasirašytus dėl suklydimo, nurodė, kad vartojimo rangą reglamentuojančios įstatymo normos neįtvirtina nuostatų, skirtų vartojimo rangos sutarties šalių pareigų perduoti ir priimti atliktus rangos darbus vykdymui, todėl turi būti vadovaujamasi bendrosiose (CK 6.662 straipsnis) ir specialiosiose (CK 6.694 straipsnis) rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose įtvirtintomis atliktų darbų perdavimo ir priėmimo nuostatomis. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika konstatuodamas, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Jaukurai“ v. UAB,,Forsitia“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2010">3K-3-469/2010</a>; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Aviacijos paslaugų centras“ v. UAB,,AKS projektai“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-565/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-565/2011">3K-3-565/2011</a>; kt.). Teismo nuomone, ekspertizės akte konstatuoti darbų trūkumai negali būti traktuojami kaip akivaizdūs, nes kai darbų kokybę visiškai priešingai vertina statybų srities profesionalai, užsakovams, kurie šiuo atveju yra vartotojai, negali būti taikomi tokie patys rūpestingumo, atidumo, juolab informuotumo, standartai, todėl darbų perdavimo–priėmimo aktų pasirašymas, nenurodant juose darbų trūkumų, nagrinėjamos bylos atveju negali būti traktuojamas kaip akivaizdžių trūkumų nenurodymas ir kaip aplinkybė, draudžianti užsakovui remtis trūkumais. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokausta“ v. A. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-535/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-535/2009">3K-3-535/2009</a>; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Molėtiškiai“ v. R. E. L. C., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-302/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-302/2011">3K-3-302/2011</a>; 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metalmeta“ v. Nemėžio totorių bendruomenė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-321/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-321/2011">3K-3-321/2011</a>, kt.). Jeigu nėra nustatyti įstatymo numatyti atvejai, kada užsakovui suteikiama teisė atsisakyti priimti darbų rezultatą, užsakovas privalo atliktus darbus priimti, darbų perdavimo–priėmimo akte pažymėdamas apie perdavimo metu nustatytus trūkumus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad darbų perdavimo–priėmimo aktas, nors ir pripažįstamas sandoriu, nagrinėjant bylą vertintinas kaip vienas iš įrodymų, patvirtinančių darbų atlikimo faktą bei jų kokybę, tačiau tuo atveju, kai byloje reiškiamas reikalavimas apmokėti už atliktus statybos rangos darbus, užsakovas, net ir pasirašęs dvišalį darbų perdavimo–priėmimo aktą, gali remtis darbų trūkumais ir ginti su trūkumais susijusias savo pažeistas teises ne reikšdamas byloje priešieškinį dėl darbų perdavimo–priėmimo aktų nuginčijimo, bet dėl užsakovo teisių, nustatytų CK 6.665 straipsnio 1 dalyje taikymo. Teismas, nurodydamas, kad kai byloje savarankišku ieškinio ar priešieškinio reikalavimu ginčijamas vienas iš dokumentų, sudarančių įrodinėtinas byloje aplinkybes (priešieškinio pagrindą), toks reikalavimas (priešieškinio dalykas) vertintinas kaip nenagrinėtinas teisme, ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas priešieškinis, pripažįstant negaliojančiais darbų perdavimo–priėmimo aktus, panaikino, o bylą dėl šios dalies nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyti užsakovo teisių gynimo būdai (teisė sumažinti darbų kainą ar apskritai atsisakyti apmokėti netinkamai atliktus darbus ir teisė reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidos) yra alternatyvūs ir užsakovas negali jais abiem naudotis vienu metu, todėl ieškovas turi teisę reikalauti apmokėti už atliktus darbus, o atsakovams į šį reikalavimą atsikertant argumentu dėl darbų trūkumų bei prašant priteisti darbų trūkumų šalinimo išlaidas, nustačius, jog trūkumų šalinimo išlaidos yra mažesnės negu atliktų ir neapmokėtų darbų vertė, ieškovui priteistiną sumą sudaro skirtumas tarp darbų vertės ir trūkumų šalinimo išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovų priešieškinyje nurodyta defektų šalinimo suma buvo 522 471,10 Lt, pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis 102 555 Lt trūkumų šalinimo išlaidas, atsakovai tokios teismo išvados neginčijo, todėl ieškovo prašyta priteisti atliktų, bet atsakovų neapmokėtų darbų vertė – 246 829,21 Lt – yra didesnė, negu teismo sprendimu konstatuota trūkumų šalinimo išlaidų suma. Vertindamas pirmosios instancijos teismo argumentus dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžio, Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau jie nėra nenuginčijami ir turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais. Teismas gali apskritai ar iš dalies nesivadovauti ekspertų išvadomis, tačiau CPK 218 straipsnyje reikalaujama, kad teismo nesutikimas su eksperto išvada būtų motyvuotas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo motyvacija, kurios pagrindu buvo remiamasi ne ekspertizės akte, o UAB,,Sistela“ parengtoje lokalinėje sąmatoje nustatyta darbų trūkumų šalinimo verte, nėra aiški bei išsami, teismas sprendime nenurodė, kokių konkrečiai ardymo darbų ekspertas nenumatė bei jų šalinimo išlaidų neįtraukė į sąmatą. Įrodymas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, tiek objektyvumo, tiek patikimumo prasme negali būti laikomas labiau patikimu už eksperto išvadą, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi būti vadovaujamasi ekspertizės aktu ta apimtimi, kuria konstatuoti atliktų darbų trūkumai bei jų ištaisymo išlaidų kaštai ir atsakovų reikalavimas priteisti netinkamų darbų taisymo išlaidas, vadovaujantis CK 6.678 straipsnio 1 dalimi, tenkintinas visa apimtimi, kiek šios išlaidos yra pagrįstos objektyvaus pobūdžio, patikimais įrodymais.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu atsakovai A. P. ir N. P. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 11 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 1.90 straipsnio, todėl kad ginčo statybos darbų perdavimo–priėmimo aktai yra sandoriai, kuriems taikomos sandorių nuginčijimo taisyklės. Teismas, nustatęs, kad ieškovas pirmiau nurodytuose aktuose nenurodė konkrečių atliktų darbų, ir byloje surinktais įrodymais patvirtinęs, kad rangovas darbus atliko netinkamai ir nuslėpė tai nuo atsakovų, pripažino, kad aktai, kaip sandoriai, turi valios trūkumų, o jų sudarymą nulėmė neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas akivaizdžiai pažeidė atsakovų teises gintis nuo ieškovo reikalavimo pateikiant teismui priešieškinį dėl darbų perdavimo–priėmimo aktų panaikinimo. Statybos rangos sutartyse buvo nustatyta sąlyga, kad užsakovas iš rangovo priima tik tinkamai ir pagal užsakovo nurodymus atliktus darbus, todėl, esant neįvykdytiems sutartyse nustatytiems rangovo (ieškovo) įsipareigojimams, užsakovai turėjo teisę atsisakyti priimti rangovo netinkamai ir ne pagal projektinę dokumentaciją atliktus darbus, nes, kaip teisingai nustatė Vilniaus apygardos teismas, ieškovo statybos trūkumų neįmanoma pašalinti neperstatant viso gyvenamojo namo.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų tyrimą, ignoravo imperatyviuosius įstatymo ir sutarčių reikalavimus dėl darbų perdavimo–priėmimo sąlygų ir ieškovo kaip rangovo pareigos reikiamai organizuoti darbų perdavimą, nepakankamai ištyrė ir įvertino aplinkybes, įrodančias, kad ieškovo padaryti statybos darbų trūkumai negali būti pašalinami neperstačius naujai namo ir stogo konstrukcijų.
Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovams priteistiną sumą statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidoms padengti. Byloje įrodyta, kad ieškovo atlikti darbai statant gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą neatitiko statybos rangos sutarčių sąlygų techninės dokumentacijos ir teisės aktų reikalavimų, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ekspertas ne dėl visų trūkumų atliko tyrimą, todėl jo pateikiama sąmata nėra tiksli ir išsami. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl iš ieškovo priteistinos sumos darbų defektų šalinimo išlaidoms padengti.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Minduvos statyba“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas priėmė tinkamą procesinį sprendimą nutraukti bylą dėl tokio ginčo dalyko kaip darbų perdavimo–priėmimo aktai, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tokie aktai laikomi vienais iš rašytinių įrodymų byloje, o ne savarankišku ginčo dalyku ir (ar) ieškinio pagrindu. Nagrinėjamoje byloje ieškinio pagrindas yra faktiškai atlikti darbai ir darbų kainos. Ieškovo teigimu, CK 6.694 straipsnyje yra nustatyta rangovo teisė vienašališkai pasirašyti atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, todėl ieškovas, net atsakovams ir nepasirašius šių aktų, vis tiek turėtų reikalavimo teisę gauti apmokėjimą už faktiškai atliktus darbus. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai apgynė abiejų ginčo šalių teises, t. y. ieškovo (rangovo) teisę gauti atlyginimą už atliktus darbus ir atsakovų (užsakovo) teisę į nuostolių atlyginimą. Byloje nebuvo įrodyta, kad pastatais negalima naudotis pagal paskirtį, o ekspertas patvirtino, kad trūkumai atsirado ne tik dėl rangovo kaltės, bet dar ir dėl to, kad statybos darbai buvos sustabdyti kilus ginčui, taip pat dalis darbų nepriskirtini rangovui (ieškovui), nes jie nebuvo numatyti statybos rangos sutartyse,
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl užsakovo teisių gynimo būdų, rangovui pažeidus rangos sutarties nuostatas dėl atlikto darbo kokybės
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vartojimo rangos sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo ir atsakomybės už sutarties pažeidimus. Ieškovas (rangovas) teigia, kad užsakovas jam neatlygino už atliktus darbus, o atsakovas (užsakovas) nurodo, kad rangovas pažeidė sutarties nuostatas dėl atlikto darbo kokybės, todėl jis neprivaląs sumokėti už netinkamai atliktus darbus, be to, rangovas turi jam atlyginti nuostolius už darbų trūkumų šalinimą.
CK 6.672 straipsnio 1 dalyje vartojimo rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, pagal kurią rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Tai yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė sutartis. Vienai jos šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius savo sutartinę prievolę, kitos šalies reikalavimu gali būti taikomi vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatyti pažeistų teisių gynimo būdai, taip pat atitinkamais atvejais gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnis).
Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jaukurai“ v. UAB „Forsitia“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2010">3K-3-469/2010</a>).
Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Tai dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų, o rangovas, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, privalo kartu suteikti informaciją apie rangos sutarties dalyko naudojimą. Pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Tuo pasireiškia užsakovo, kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties šalies, pažeidžiamumas, t. y. kad vartotojas turi mažiau specialių žinių atskirose verslo srityse negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas. Dėl to tais atvejais, kai trūkumai nėra akivaizdūs, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu ir po tinkamo darbų priėmimo nenurodžius trūkumų, tačiau aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Molėtiškiai“ v. R. E. L. C., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-302/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-302/2011">3K-3-302/2011</a>).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad užsakovai 2006–2008 metais sudarė ne vieną vartojimo rangos sutartį su ieškovu UAB,,Minduvos statyba” dėl gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir pirties statybos. Rangovui atlikus darbus, užsakovas juos priimdavo, pasirašydamas darbų perdavimo–priėmimo aktus. 2008 m., kai visi statybos darbai buvo baigti ir tinkamai priimti, užsakovai pastebėjo rangovo atliktų darbų trūkumus, todėl prašo pripažinti darbų perdavimo–priėmimo aktus negaliojančiais kaip sudarytus dėl suklydimo, nes jei užsakovas būtų žinojęs, kad darbai atlikti su trūkumais, šių būtų nepasirašęs.
Pagal CK 1.90 straipsnio 4 dalį suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Įstatyme nustatyti tik keli atvejai, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, pvz., jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių darbo rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis) ir pan. CK 1.90 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad suklydusi šalis neturi teisės reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, jeigu ji savo teises ir interesus adekvačiai gali apginti kitais gynimo būdais. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Taigi priklausomai nuo to, ar rangovo darbų trūkumai gali būti pašalinti, užsakovas gali rinktis CK 1.90 ar 6.665 straipsniuose nurodytą pažeistų teisių gynimo būdą.
Kasaciniame skunde užsakovai nurodo, kad rangovo darbų rezultato negalima naudoti pagal paskirtį; pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad trūkumai negali būti pašalinti neperstačius naujai namo ir stogo konstrukcijų, tačiau šios reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos apeliacinės instancijos teismo.
Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2008">3K-3-98/2008</a>; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2010">3K-3-428/2010</a>; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, iš kurių matyti, kad darbų kokybę visiškai priešingai vertina statybų srities profesionalai, todėl konstatuoti, kad darbų trūkumų negalima pašalinti nėra pagrindo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 1.90 straipsnio, nes užsakovų teisės gali ir turi būti ginamos kitais CK 6.665 straipsnyje įtvirtintais pažeistų teisių gynimo būdais.
Nagrinėjamoje byloje užsakovai, prašydami pripažinti darbų perdavimo–priėmimo aktus negaliojančiais, iš esmės siekė sumažinti darbų kainą. Be to, priešieškiniu jie reikalavo atlyginti ir statybų trūkumų šalinimo išlaidas. Pažymėtina, kad užsakovai pirmiau nurodytus du savo teisių gynimo būdus – nuostolių atlyginimą ir darbų kainos sumažinimą (jos nemokėjimą) – naudoja tai pačiai savo pažeistai teisei apginti, t. y. reikalavimus grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis – netinkama ieškovo atliktų darbų kokybe. Pagal CK 6.665 straipsnį užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti už atliktus darbus. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Analizuojant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6.665 straipsnio 3 dalies normas darytina išvada, kad užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš jose įtvirtintų teisių gynimo būdų. Tokį aiškinimą patvirtina CK 6.658 straipsnio 5 dalies norma, kurioje nustatyta, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Taigi aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti; užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metalmeta“ v. Nemėžio totorių bendruomenė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-321/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-321/2011">3K-3-321/2011</a>). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas turi teisę reikalauti apmokėti už atliktus darbus, o atsakovai turi teisę į darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą.
Dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžio
Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino jiems priteistiną sumą statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidoms padengti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš teismo paskirtos statybos darbų kokybės 2010 m. rugsėjo 15 d. ekspertizės akto išvados ir darbų sąmatos matyti, jog į sąmatą neįtraukti visi ardymo darbai, todėl teismas, nustatydamas darbų trūkumų šalinimo dydį, vadovavosi labiausiai Lietuvos statybos rinkoje paplitusia UAB „Sistela“ lokaline kainų nustatymo sąmata. Apeliacinės instancijos teismas nustatė priešingai, pažymėdamas, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, ir darbų trūkumų šalinimo dydį nustatė pagal ekspertizės akto išvadą.
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis patikrina teisės taikymo aspektu ir yra saistomas žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje kasacinio teismo teisėjų kolegija nevertina, kokie darbų trūkumų šalinimo darbai yra būtini, o šių išlaidų dydžio nustatymo klausimą sprendžia tik teisės taikymo aspektu, įvertindama, ar žemesnės instancijos teismai, nustatydami darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydį, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.
Teismai kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kapitalo valdymo grupė“ v. UAB „Penki kontinentai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2013). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo vertinant įrodymų patikimumą ir pakankamumą, nes pirmosios instancijos teismas, nustatydamas darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydį, rėmėsi ne teismo eksperto išvada, o kito subjekto pateiktais skaičiavimais. CPK 218 straipsnyje reikalaujama, kad teismas, nesutikdamas su eksperto išvada, savo sprendimą motyvuotų. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu pasisakė neaiškiai ir neišsamiai, nenurodė, kokių konkrečiai ardymo darbų ekspertas nenumatė bei jų šalinimo išlaidų neįtraukė į sąmatą, bylos nagrinėjimo metu iš esmės nebuvo nagrinėjama, kokie tai darbai, ar jie tiesiogiai susiję su ieškovo atliktų darbų trūkumais, ar jie yra būtini, UAB,,Sistela“, kurios darbų sąmata buvo remtasi, specialistai statinių neapžiūrėjo, nevertino jų realios būklės bei būtinumo atlikti tam tikrus darbus, o rėmėsi išskirtinai užsakovų jiems pateiktais duomenimis. Teismo paskirtas ekspertas ne tik apžiūrėjo statinius, juos išmatavo, bet ir pats tiesiogiai nustatė darbų trūkumus, įvertino jų pašalinimo būdus bei galimus kaštus, buvo apklaustas teismo posėdyje. Dėl to įrodymas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, tiek objektyvumo, tiek patikimumo prasme negali būti laikomas labiau patikimu už eksperto išvadą. Vertinant įrodymų pakankamumą, konstatuotina, kad darbų rezultato trūkumų šalinimo išlaidos yra preliminarūs, tikėtini nuostoliai, todėl jei realiai šalinant darbų trūkumus, šios išlaidos pagrįstai būtų didesnės, atsakovai nepraranda galimybės prašyti priteisti realiai patirtus nuostolius, kurių nepadengia preliminarūs priteisiami nuostoliai. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, ir, tenkindamas atsakovų (užsakovų) reikalavimą priteisti netinkamų darbų taisymo išlaidas visa apimtimi, pagrįstai rėmėsi objektyvaus pobūdžio, patikimu įrodymu – ekspertizės akto išvada.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinį skundą atmetant, kasatorių turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jiems neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas prašo priteisi iš kasatorių 1000 Lt patirtų atstovavimo išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos ieškovo naudai priteistinos iš A. P. ir N. P. lygiomis dalimis po 500 Lt.
Kasacinis teismas patyrė 22,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovų kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš A. P. ir N. P. lygiomis dalimis po 11,07 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti UAB,,Minduvos statyba” (juridinio asmens kodas 167615717) naudai iš A. P. (asmens kodas duomenys neskelbtini) ir N. P. (asmens kodas duomenys neskelbtini) po 500 (penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš A. P. (asmens kodas duomenys neskelbtini) ir N. P. (asmens kodas duomenys neskelbtini) po 11,07 Lt (vienuolika litų 7 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Gintaras Kryževičius
Antanas Simniškis
