Civilinė byla Nr. 3K-3-638/2013 Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05667-2010-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 24.3; 99.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Stripeikienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. G. (V. G.) ir I. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. G. ir I. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Hanner“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl to, nuo kurio momento ieškovams prasidėjo ieškinio senaties terminas reikalavimams atsakovui atlyginti nuostolius dėl parduoto buto trūkumų teisme pareikšti.
Ieškovai 2010 m. kovo 23 d. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo 12 396 Lt už buto trūkumų pašalinimą, 2300 Lt už ekspertizės atlikimą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo spendimo visiško įvykdymo.
Ieškovai nurodė, kad 2005 m. lapkričio 25 d. sudarė su atsakovu pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2009 metų pradžioje ieškovai pastebėjo, kad įsigytas butas turi trūkumų: miegamojo ir svetainės kambarių išorinėje sienoje prie lango atsirado įtrūkimų, žiemos metu siena peršąla. 2009 m. birželio 3 d. ieškovai kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl buto statybos darbų atlikimo kokybės. 2009 m. liepos 10 d. atsakovas pateikė atsakymą, nurodydamas, kad už dalį pretenzijoje nurodytų buto trūkumų atsakingas ieškovų pasitelktas vidaus apdailos darbams atlikti rangovas, už kitus – butą statęs rangovas, kuris bankrutavo, atsakovas už jo atliktų darbų trūkumus neatsakingas. Ieškovų užsakymu buvo atlikta ekspertizė buto trūkumams ir jų atsiradimo priežastims nustatyti. Ją atlikus, paaiškėjo, kad ginčo buto trūkumai atsirado ne dėl vidaus apdailos darbą atlikusio asmens, bet dėl statytojo kaltės. Ieškovų teigimu, trūkumams pašalinti buvo būtina atlikti darbų už 12 396 Lt. 2010 m. sausio 14 d. ieškovai vėl kreipėsi į atsakovą su pretenzija, reikalaudami atlyginti buto trūkumų pašalinimo ir ekspertizės atlikimo išlaidas, tačiau 2010 m. sausio 27 d. raštu atsakovas atsisakė įvykdyti ieškovų reikalavimus, todėl kreipėsi į teismą.
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas nesutiko su jam pareikštu reikalavimu ir nurodė, kad ieškinys pareikštas, praleidus sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovui solidariai iš ieškovų 6387,50 Lt, valstybei – 15,44 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teismas ginčo buto trūkumams ir jų atsiradimo priežastims nustatyti 2011 m. sausio 28 d. paskyrė ekspertizę, kurios išvados patvirtino ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad statybos darbai atlikti netinkamai ne atliekant buto vidaus apdailos darbus, bet jį statant. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiga garantuoti parduodamo buto kokybę tenka pardavėjui (CK 6.317, 6.327 straipsniai), ir į šalių sudarytos buto pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas, teismas sprendė, jog šiuo atveju atsakomybė už netinkamos kokybės daikto (buto) ieškovams pardavimą tenka atsakovui, o ne tretiesiems asmenims.
Teismas sutiko su atsiliepimo į ieškinį argumentu, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti išlaidų, turėtų buto trūkumams pašalinti, atlyginimą pareikšti; pažymėjo, kad ieškinio senaties terminas prasideda tada, kai pirkėjas, pareiškęs per garantinį terminą pardavėjui pretenziją, gauna iš pardavėjo atsakymą, kuriuo atsisakoma tenkinti pirkėjo reikalavimus; jeigu pardavėja neneigia daikto kokybės trūkumų, bando juos taisyti pats arba pasitelkdamas kitus asmenis (rangovus, darbus atlikusius asmenis, kt.), tai tuo laikotarpiu ieškinio senaties terminas nutrūksta. Ieškovai du kartus reiškė pretenzijas atsakovui: 2009 m. birželio 3 d. prašė ištaisyti trūkumus, 2010 m. sausio 14 d. – atlyginti trūkumų šalinimo ir ekspertizės atlikimo išlaidas. Atsakovas, atsakydamas į 2009 m. birželio 3 d. pretenziją, nors ir neneigė nurodytų trūkumų, bet aiškiai patvirtino, kad nesiims jokių veiksmų šiems ištaisyti; tokios pozicijos laikėsi ir atsakydamas į antrąją pretenziją. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovų (pirkėjų) reikalavimams atsakovui (pardavėjui) teisme pareikšti ieškinio senaties terminas nebuvo nutrūkęs ar sustabdytas. Jis prasidėjo 2009 m. liepos 10 d., kada ieškovai gavo atsakovo atsakymą į jų 2009 m. birželio 3 d. pretenziją. Teismo nuomone, nuo tada ieškovai sužinojo, kad atsakovas nevykdys jų reikalavimų ir nesiims veiksmų ieškovų teisių pažeidimui pašalinti. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Nustatęs, kad ieškovų ieškinys teisme gautas 2010 m. kovo 23 d., t. y. praleidus ieškinio senaties terminą, esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį ir ieškovams neprašant šio termino atnaujinti, teismas ieškinį atmetė (CK 1.131 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, 2013 m. kovo 21 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2009 m. liepos 10 d. prasidėjo ieškinio senaties terminas ieškovų reikalavimams atsakovui teisme pareikšti ir kad jis praleistas. Atmesdama apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovai buvo atidūs ir rūpestingi, rūpindamiesi savo teisių įgyvendinimu, todėl ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo pakartotinės pretenzijos 2010 m. sausio 14 d. atsakovui pateikimo, teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovai, gavę atsakovo atsisakymą tenkinti jų 2009 m. birželio 3 d. pretenzijoje pareikštus reikalavimus, dėl ekspertizės atlikimo į ekspertus kreipėsi tik 2009 m. lapkričio 4 d. (beveik po keturių mėnesių nuo atsakymo į pretenziją gavimo), t. y. elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai. Be to, nebuvo pagrindo pakartotinai teikti pretenzijos atsakovui, nes ekspertizės aktas atsakovui galėjo būti įteiktas kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovai nenurodė jokių svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, jį praleido dėl savo neapdairumo, todėl sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų reikalavimams taikė ieškinio senaties terminą, ir juos atmetė (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Kasatorių teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties termino pradžios nustatymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovų reikalavimams teisme pareikšti ieškinio senaties terminas prasidėjo 2009 m. liepos 10 d. – kai kasatoriai gavo atsakovo atsakymą į pretenziją. Remiantis CK 1.125 straipsnio 2 dalies 5 punktu, sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Kasatorių teigimu, 2009 m. liepos 10 d., gavę atsakovo atsakymą į kasatorių 2009 m. birželio 3 d. pretenziją, ir atsižvelgdami į tai, kad jame buvo nurodyta, jog dėl buto trūkumų atsakingi vidaus apdailos darbus atlikę asmenys, kasatoriai, kaip vartotojai, neturėdami specialių statybos ir teisės žinių, suabejojo dėl to, kas yra atsakingas už buto trūkumus; kreipėsi į ekspertus ir 2009 m. lapkričio 4 d. sudarė sutartį dėl buto statybos trūkumų ekspertizės atlikimo. Kasatoriai pažymėjo, kad ekspertizė sienų peršalimo ir įtrūkimo priežastims nustatyti galėjo būti atlikta tik šaltuoju metų laiku, esant neigiamai lauko temperatūrai. Atliktos ekspertizės akto išvados patvirtino, kad dėl buto trūkumų yra atsakingas atsakovas. Anot kasatorių, būtent tada jie aiškiai suvokė, kad jų teisės ir įstatymo saugomi interesai pažeisti atsakovo (ne kitų asmenų); manydami, kad teisminis ginčų sprendimas yra kraštutinė ginčų sprendimo priemonė, siekdami taikiai išspręsti ginčą, dar kartą 2010 m. sausio 14 d. kreipėsi į atsakovą, o šiam 2010 m. sausio 27 d. atsisakius tenkinti pareikštus reikalavimus, nedelsdami ėmėsi priemonių ginti savo teisėms teisme ir 2010 m. kovo 23 d. pateikė ieškinį. Kasatorių įsitikinimu, toks jų elgesys atitinka CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, 3 dalyje nustatytą pareigą įgyvendinti savo teises tokiu būdu bei priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nevaržytų ir nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, nedarytų žalos. Dėl to, kasatorių įsitikinimu, ekspertizės akto gavimo data, t. y. 2009 m. gruodžio 7 d., yra jų suvokimo, kad atsakovas pažeidė jų teises, momentas ir ieškinio senaties termino pradžia. Net ir pripažinę, kad kasatoriai praleido ieškinio senaties terminą, bylą nagrinėję teismai turėjo atsižvelgti į tai, jog kasatoriai yra vartotojai ir byloje gintinas viešasis interesas, taip pat į nurodytas priežastis, kad kasatoriai visą laiką iki kreipimosi į teismą aktyviai veikė, siekdami apginti savo pažeistas teises neteisminiu būdu, todėl praleistas ieškinio senaties terminas turėjo būti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
2. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui iš kasatorių 5000 Lt už ekspertizės, kuri buvo atlikta atsakovo iniciatyva ir kurios išvados patvirtino atsakovo kaltę pardavus ieškovams netinkamos kokybės daiktą, atlikimą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasatorių nuomone, šiuo atveju ekspertizės išlaidų atlyginimo atsakovui priteisimas prieštarauja CPK 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
Atsakovo teigimu, gavęs kasatorių pretenziją, 2009 m. liepos 10 d. atsakyme jis aiškiai nurodė, kad už buto trūkumus yra atsakingas apdailą atlikęs kasatorių pasitelktas rangovas, už bet kokius kitus trūkumus atsakovas atsakomybės neprisiima, nes ji tenka darbus atlikusiems rangovams. Taigi, iš šio atsakymo kasatoriai turėjo suvokti, kad atsakovas už buto trūkumus atsakomybės neprisiima ir neketina jų taisyti, o atsakingais asmenimis nurodo kitus subjektus. Dėl to, atsakovo nuomone, bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad kasatoriai apie savo pažeistas teises žinojo ir turėjo žinoti gavę atsakovo atsakymą į 2009 m. birželio 3 d. pretenziją; be to, šioje pretenzijoje buvo nurodyta, kad, atsakovui netenkinus kasatorių reikalavimų, jie ketina kreiptis į teismą. Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2010 m. sausio 27 d., kai kasatoriai gavo jo atsakymą į 2010 m. sausio 14 d. pretenziją. Jau 2009 m. birželio 3 d. atsakovui pateiktoje pretenzijoje buvo aiškiai įvardyti buto trūkumai, t. y. jie jau buvo kasatorių nustatyti. Atsakovui motyvuotai atsisakius juos ištaisyti, kasatoriai neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovas prievolę pripažįsta (ir taip nutrūksta ieškinio senaties terminas), todėl galėjo kreiptis į teismą. Atsakovo teigimu, nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad ekspertizė galėjo būti atliekama tik žiemą, todėl užsitęsė jos atlikimo laikotarpis. Kasatoriai buto trūkumus nustatė 2009 m. pradžioje, todėl buvo visos sąlygos ekspertizei atlikti. Atsakovo nuomone, sprendžiant, kad kiekvienas pakartotinis pretenzijos pateikimas pratęsia ieškinio senaties terminą (ar yra pagrindas jį skaičiuoti iš naujo), būtų pažeidžiamos imperatyviosios ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklės (CK 1.130 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad kasatorius V. G. turėjo specialių statybos darbų atlikimo žinių (savarankiškai atliko ginčo buto vidaus apdailos darbus), suprato, kokie yra buto trūkumai ir nurodė juos 2009 m. birželio 3 d. pretenzijoje, todėl, nors ir būdamas vartotojas, nėra silpnesnioji pirkimo–pardavimo sutarties šalis. Atsakovo teigimu, atsiliepime pateiktus argumentus patvirtina formuojama kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. UAB „Sklypas“, bylos Nr. 3K-3-499/2009; 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. T. ir kt. v. R. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-54/2012).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškinio senaties termino pradžios, kai pareiškiamas ieškinys dėl parduoto daikto trūkumų, ir praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo
Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų) nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolimesni pardavėjo veiksmai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. T. ir kt. v. R. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-54/2012). Taigi, remiantis pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo. Į pateiktus išaiškinimus teisėjų kolegija atsižvelgia, spręsdama, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią šioje byloje.
Bylą nagrinėjusių teismų nustatytos ir šalių neginčijamos aplinkybės, kad kasatoriai per garantinį terminą pastebėję pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš atsakovo įsigyto buto trūkumus, 2009 m. birželio 3 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl buto statybos darbų atlikimo kokybės. 2009 m. liepos 10 d. atsakovas pateikė kasatoriams raštišką atsakymą, nurodydamas, kad už dalį pretenzijoje nurodytų buto trūkumų atsakingas ieškovų pasitelktas vidaus apdailos darbams atlikti rangovas, už kitus – butą statęs rangovas, kuris bankrutavo, ir atsakovas už jo atliktų darbų trūkumus neatsakingas. Taigi, atsakovas nurodytame rašte aiškiai išreiškė poziciją, kad jis neketina tenkinti pretenzijoje jam pareikštų reikalavimų. Remiantis pirmiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, nuo šio atsisakymo kasatoriams pateikimo dienos, kasatoriams atsirado pagrindas spręsti, kad jų subjektinė teisė yra pažeista (atsakovas atsisakė tenkinti jų reikalavimus) ir kad nuo šio momento prasideda sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto buto trūkumų teisme pareikšti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Kasatoriai pateikė ieškinį 2010 m. kovo 23 d., t. y. praleidę ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su tokio pobūdžio reikalavimu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai, pagrįstai konstatavę, jog kasatoriai praleido ieškinio senaties terminą, netyrė ir nevertino, ar šiuo atveju nėra svarbių priežasčių kasatorių praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir kt. v. UAB „Alvora“, bylos Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Š. v. E. B., bylos Nr. 3K-3-321/2012; 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.).
Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių buvimo. Kasacinio teisimo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,LRG farmacija“ v. UAB,,Limedika“, bylos Nr. 3K-3-393/2012; kt.). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. V. G. Š., bylos Nr. 3K-3-121/2007). Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-170/2010).
Iš byloje teismų nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kasatoriai, 2009 m. liepos 10 d. gavę atsakovo pranešimą (atsisakymą tenkinti pareikštus reikalavimus), kuriame, be kita ko, nurodyta, jog dėl buto viduje esančių trūkumų yra kasatorių buto vidaus apdailą atlikusio asmens kaltės, 2009 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į ekspertą, siekdami nustatyti, ar pranešime nurodytos aplinkybės pagrįstos. Remdamiesi atliktos ekspertizės išvadomis, kasatoriai sprendė, kad dėl buto trūkumų yra atsakingas atsakovas, todėl 2010 m. sausio 14 d. pakartotinai kreipėsi į jį su pretenzija, reikalaudami atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, ir kartu pateikdami atliktos ekspertizės kopiją. Atsakovui 2010 m. sausio 27 d. raštu atsisakius tenkinti pareikštus reikalavimus, kasatoriai 2010 m. kovo 23 d. pateikė teismui ieškinį.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kasatoriai, gavę kasatoriaus atsisakymą tenkinti jų reikalavimą (pašalinti buto trūkumus, vėliau – atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas), ėmėsi priemonių kaltiems asmenims nustatyti, siekė apginti savo pažeistas teises neteisminiu būdu, be kita ko, taip apsaugodami šalis nuo teisminio proceso metu patiriamų bylinėjimosi išlaidų ir pareigos pralaimėjusiai šaliai jas atlyginti atsiradimo, ieškinio senaties terminą praleido tik keletą mėnesių (ieškinio senaties terminas ieškiniui pateikti baigėsi 2010 m. sausio 10 d., o ieškinys, minėta, teismui pateiktas 2010 m. kovo 23 d.), bylą nagrinėję teismai turėjo svarstyti, ar šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo kasatorių praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas jau pradiniame bylos nagrinėjimo etape (gavęs atsakovo atsiliepimą) buvo informuotas apie pareikštą prašymą taikyti ieškinio senatį, tačiau, neatsižvelgdamas į tai, paskyrė byloje ekspertizę dėl parduotų daiktų trūkumų ir atsakingam asmeniui už juos nustatyti, taip sukeldamas kasatoriams teisėtą lūkestį, kad ginčas bus sprendžiamas iš esmės. Spręsdamas, kad ieškinys atmestinas dėl praleisto ieškinio senaties termino, teismas neturėjo teisinio pagrindo atlikti tolimesnių procesinių veiksmų, dėl kurių atlikimo padidėjo šalių bylinėjimosi išlaidos (iš kasatorių priteista atsakovui 5000 Lt už ekspertizės atlikimą), o, juos atlikęs, pažeidė proceso koncentracijos, ekonomiškumo, kooperacijos (bendradarbiavimo) principus (CPK 7, 8 straipsniai).
Teisėjų kolegija pažymi, kad siekis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą turi būti derinamas su asmens teise į veiksmingą jo pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybą, kai konkrečių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad tokia teisė ir (arba) teisėtas interesas turi būti ginami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. L. v. V. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Druskininkų autobusų parkas“ v. V. V., bylos Nr. 3K-3-356/2013).
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ieškinio senaties terminus ir jų atnaujinimą reglamentuojančias materialiosios bei proceso teisės normas bei nesivadovavo šių normų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atsižvelgiant į tai, skundžiami teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis). Konstatavusi teisinį pagrindą panaikinti apskųstus teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų, atsižvelgdama į jų esmę, nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinės instancijos teismas turėjo 22,14 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų ir šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti bei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Janina Stripeikienė
Dalia Vasarienė
