Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo pareigą motyvuoti priimtą procesinį sprendimą, įrodymų vertinimo taisykles ir teismo nešališkumą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-62-823/2025

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00583-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11;

3.3.1.20.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV logistics“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV logistics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aistas“ dėl nuostolių atlyginimo daikto trūkumams pašalinti ir procesinių palūkanų priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. J. K.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo pareigą motyvuoti priimtą procesinį sprendimą, įrodymų vertinimo taisykles ir teismo nešališkumą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 65 241,31 Eur nuostolių už gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalies defektų taisymo darbus atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Ieškovė nurodė, kad 2017 kovo 28 d. su atsakove sudarytos dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – ir Pirkimo–pardavimo sutartis) pagrindu įsigijo dalį žemės sklypo ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas). Atsakovė yra Gyvenamojo namo statytoja. Ieškovei pradėjus naudotis įsigytu Gyvenamuoju namu, po kiek laiko ėmė ryškėti statinio ir kiemo grindinio įrengimo statybos darbų trūkumai, kurie Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovei nebuvo ir negalėjo būti matomi ir atsakovės nebuvo nurodyti: stogo pralaidumas lietaus vandeniui, langų nesandarumas, sienų trūkiai, nekokybiškas lauko trinkelių įrengimas, oro kondicionieriaus gedimai ir kita. Ieškovė atsakovei 2020 m. kovo 30 d pateikė pretenziją. 2020 m. balandžio 9 d., dalyvaujant šalių atstovams bei gretimo gyvenamojo namo savininkei N. P., buvo apžiūrėtas šiems asmenims nuosavybės teise priklausantis turtas, po apžiūros buvo surašytas defektų nustatymo aktas, su šiuo aktu atsakovės atstovas sutiko ir jį pasirašė, tačiau defektai tinkamai pašalinti nebuvo. Praėjus keletui savaičių, akte nustatyti ir atsakovės taisyti statybos darbų defektai vėl išryškėjo, todėl 2020 m. gegužės 6 d. buvo pakartotinai atliekama apžiūra ir surašytas defektų nustatymo aktas. Vėliau atsakovė informavo, kad su dalimi 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo akte bei 2020 m. gegužės 6 d. defektų nustatymo akto priede nustatytų statybos darbų trūkumų ji nesutinka.

4. Ieškovė teigia, kad Gyvenamasis namas neatitinka kokybės reikalavimų, kadangi neturi savybių, kurių ieškovė galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos naudojant Gyvenamąjį namą pagal paskirtį ir jame gyvenant. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 65 241,31 Eur nuostolių, kuriuos sudaro ieškovės jau faktiškai patirtos išlaidos ir sumos, reikalingos siekiant ištaisyti ieškinyje aptartus paslėptus daikto trūkumus, kurie egzistavo dar iki Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, atlyginimo.

5. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą dėl akivaizdžių daikto trūkumų, kurie buvo matomi ir egzistavo sudarant Pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat atlyginti nuostolius dėl statinio neatitikties projekto sprendiniams. Atsakovės vertinimu, vien aplinkybė, kad ginčo nekilnojamajame daikte faktiškai atlikti darbai neatitinka tam tikrų projekto sprendinių, nesudaro pagrindo atlyginti nuostolius, kadangi Pirkimo pardavimo sutartimi šalys dėl to nesulygo. Ieškovė detaliai apžiūrėjo ketinamą įsigyti Gyvenamąjį namą ir jo kokybė ieškovei tiko, tą ieškovė patvirtino Pirkimo–pardavimo sutartyje. Panaudojusi daiktą daugiau kaip 5 metus, ieškovė reikalauja priteisti neadekvačią 65 241,31 Eur sumą, kuri sudaro daugiau kaip 80 proc. visos nekilnojamojo turto įsigijimo kainos.

6. Atsakovė taip pat nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktą, ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, kurį ieškovė yra praleidusi, o tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį.

7. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 28 938 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. kovo 30 d. nutartimi panaikino Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Alytaus apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2024 m. kovo 12 d. sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 18 882,91 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Teismas nustatė, kad atsakovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojos UAB „Šlamas ir partneriai“ projektą pastatė keturis sublokuotus vieno buto gyvenamuosius namus. Druskininkų savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 27 d. rašytiniame pritarime statinio projektui Nr. RPP-12-150427-00021 atsakovė nurodyta kaip statinio statytoja. Ieškovė UAB „ADR Networks“ (2018 m. sausio 29 d. akcininko sprendimu bendrovės pavadinimas pakeistas į UAB „RNDV Logistics“) su atsakove 2017 m. kovo 28 d. sudarė dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsigijo 1/4 dalį žemės sklypo (sklypo dalį, įeinančią į bendrąją nuosavybę), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovei su atsakove visiškai atsiskaičius, 2017 m. spalio 24 d. buvo pasirašytas ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotas perdavimo–priėmimo aktas, pagal kurį ieškovei buvo perduotos nuosavybės teisės į įsigytą nekilnojamąjį turtą bei namo inventorizacinė byla. Pirkimo–pardavimo sutarties 6.1.3 punktu atsakovė pareiškė, kad sudarant sutartį nėra paslėptų parduodamo dalies žemės sklypo ir Gyvenamojo namo trūkumų, dėl kurių parduodamo turto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam ieškovė jį ketino naudoti, arba dėl kurių Gyvenamojo namo naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovė, apie tuos trūkumus žinodama, nebūtų pirkusi nurodyto turto apskritai arba nebūtų už jį tiek mokėjusi.

10. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė 2019 m. liepos 14 d. kreipėsi į atsakovės direktorių A. J. dėl parduoto daikto trūkumų, šalys dėl to susirašinėjo. 2020 m. kovo 30 d. ieškovė dėl trūkumų pašalinimo kreipėsi į atsakovę su pretenzija Nr. S20/14. 2020 m. balandžio mėn. Gyvenamasis namas, dalyvaujant atsakovės atstovams A. J. ir A. Z., ieškovės atstovei L. M. ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei N. P., buvo apžiūrėtas, 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo akte bei fotonuotraukose užfiksuoti Gyvenamojo namo terasos, vitrinų, langų, komunikacijų šachtos, stogo, lauko durų, fasadinių plytelių, grindinio defektai, taip pat tai, kad neįrengta žaibosauga ir priešgaisrinės kopėčios. Defektus atsakovė 2020 m. balandžio 10 d. elektroniniu laišku ir 2020 m. balandžio 24 d. elektroniniu laišku įsipareigojo pašalinti. 2020 m. gegužės 8 d. numatomu stogo bei kamino defektų ištaisymo planu atsakovės atstovai įsipareigojo ištaisyti stogo ir kamino defektus. N. P., L. M., statybos techninės priežiūros vadovas A. P. ir techninės priežiūros vadovė A. S. taip pat atliko vizualinę trinkelėmis dengtos aikštelės apžiūrą, buvo surašytas vizualinės apžiūros aktas, kuriame nurodyti defektai, ir papildomai nustatė Gyvenamojo namo defektus, kurie užfiksuoti 2020 m. gegužės 6 d. papildomame defektų nustatymo akte. Šalys 2020 m. gegužės 5–15 dienomis derino defektų taisymo darbų terminus. Ieškovės atstovė 2020 m. gegužės 13 d. atsakovės atstovui A. J. elektroniniu laišku išsiuntė pretenziją dėl besiribojančių stogo konstrukcijų defektų. 2020 m. gegužės 18 d. atsakovės atstovė informavo ieškovę, kad nesutinka su nustatytais trūkumais, jų pašalinimo būdais ir apimtimi, todėl kviečiasi ekspertą ieškovės pretenzijų pagrįstumui įvertinti, galimų trūkumų pašalinimo išlaidoms ir sąnaudoms nustatyti. Remdamasi eksperto Nerijaus Beigos 2020 m. birželio 15 d. išvada, atsakovė 2020 m. liepos 12 d. pranešimu prašė ieškovės sudaryti sąlygas ištaisyti eksperto išvadoje nustatytus trūkumus. Kadangi ieškovė nesutiko su eksperto pateikta išvada ir šalims nepavyko taikiai išspręsti iškilusio ginčo, ieškovė kreipėsi į teismą.

11. Teismas konstatavo, kad 2020 m. kovo 30 d. ir vėlesnės ieškovės pretenzijos dėl Gyvenamojo namo ir dalies žemės sklypo grindinio trūkumų buvo pareikštos nepažeidžiant CK 6.698 straipsnyje nustatytų terminų, o ieškiniai dėl pastebėtų trūkumų pareikšti nepraėjus metams nuo pretenzijų atsakovei pateikimo, taip pat nepraėjus metams nuo atsakovės atstovės 2020 m. gegužės 18 d. pranešimo, kad atsakovė nesutinka su nustatytais trūkumais, jų pašalinimo būdais ir apimtimi. Taigi, ieškovė nepraleido CK 6.667 straipsnyje nustatyto 1 metų ieškinio senaties termino reikalavimams, kylantiems dėl daikto (atliktų darbų) trūkumų, pareikšti.

12. Teismas pažymėjo, kad daiktas, sukurtas su nukrypimais nuo statybos projekto, tiek de facto (faktiškai), tiek de jure (teisiškai) gali būti naudojamas pagal paskirtį ir vien neatitiktis projektui neįrodo, jog daiktas neatitinka jam nustatytų kokybės reikalavimų ir jo negalima naudoti pagal paskirtį. Vis dėlto statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų esminius statinių reikalavimus. Taigi, sprendžiant, kokia daiktų kokybę nustatanti dokumentacija turi būti vertinama nustatant ginčo daiktų trūkumus, yra svarbus Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tikslas – ar atsakovė siekė parduoti, o ieškovė – įsigyti daiktą, atitinkantį projektinėje dokumentacijoje nurodytus sprendinius, ar vis dėlto buvo siekiama parduoti bei atitinkamai ieškovės – įsigyti faktiškai sukurtą daiktą, atitinkantį esminius statinių reikalavimus, kurių privalomumą reglamentuoja imperatyvios teisės normos.

13. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas nusprendė, kad šalys susitarė ir ieškovė iš atsakovės nupirko Nekilnojamojo turto registre įregistruotus ginčo daiktus, atsižvelgdama į faktines jų charakteristikas, o ne projektinę dokumentaciją.

14. Spręsdamas, ar ar ginčo objektuose atlikti darbai atitiko esminius projekto sprendinius, Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovei perduotos daiktų kokybę nustatančios dokumentacijos turinį bei įprastus tokio pobūdžio statiniams keliamus reikalavimus, apibrėžtus teisės aktuose, teismas nurodė, kad, bylą nagrinėjant pirmą kartą Alytaus apylinkės teisme, 2021 m. spalio 1 d. teismo nutartimi buvo paskirta ekspertizė atsakovės atliktų namo statybos darbų defektų nustatymo ir šių defektų pašalinimo kainai nustatyti, ją pavesta atlikti UAB,,Super Status“ ekspertui Tomui Monstavičiui. 2022 m. kovo 28 d. teisme buvo gautas teismo ekspertizės aktas Nr. e2-25-418/2022, jame nurodyti Gyvenamojo namo defektai: 1) netinkamai atlikti stogo įrengimo darbai, ant stogo neįrengtas žaibolaidis, neįrengtos kopėčios patekti ant stogo, ant stogo nesumontuotos sniego gaudyklės; 2) netinkamai įrengti langai ir lauko durys; 3) netinkamai įrengta komunikacijos šachta; 4) netinkamai įrengti lauko laiptai; 5) neįrengta akmens skaldos nuogrinda; 6) netinkamai išklotos trinkelės kieme; 7) tvoros perkėlimas; 8) netinkamas terasos įrengimas.

15. Vertindamas aplinkybes dėl stogo defektų, teismas nurodė, kad atsakovė, žinodama, jog sunkesnė stogo danga yra sudėta ant lengvesnę stogo dangą laikyti suprojektuotos laikančiosios konstrukcijos, kuri tinkamai neatlieka savo paskirties, tokių aplinkybių ieškovei sudarant Pirkimo–pardavimo sutartį neatskleidė. Šios aplinkybės Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovei be specialisto pagalbos ir atskiro tyrimo negalėjo būti žinomos, todėl sudėta per sunki stogo danga pripažintina paslėptu ieškovės nupirkto daikto trūkumu. Remdamasis teismo eksperto T. Monstavičiaus paaiškinimais, teismas pripažino paslėptais ir kitus stogo dangos defektus. Teismo vertinimu, paslėpti stogo defektai lemia statinio neatitiktį projekto ir teisės aktų keliamiems reikalavimams, dėl šių defektų vanduo skverbiasi pro stogo dangą bei į namų vidų, jie kelia abejonių dėl stogo laikančiųjų konstrukcijų tvirtumo, neužtikrina reikiamos šilumos izoliacijos, dėl to ne tik mažėja ginčo namo naudingumas, taip pat namas neatitinka ieškovės lūkesčių (nusipirkti tinkamą gyventi namą), bet ir trukdo ieškovei tinkamai ir saugiai naudotis gyvenamuoju namu (CK 6.333 straipsnio 6 dalis), o tai sudaro pagrindą ieškovei reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas nustatytiems trūkumams pašalinti.

16. Vertindamas įrodymus dėl langų ir durų defektų teismas pažymėjo, kad teismo ekspertas T. Monstavičius bei ekspertas E. Lenkevičius nurodė, jog langų sumontavimas mūro angose yra vienas iš langų defektų priežasčių, dėl kurių nepasiekiama reikiama Gyvenamojo namo B energinė klasė. Ieškovė nėra statybų specialistė ir pastebėti, kad langai sumontuoti ne sienų termoizoliacijos sluoksnyje, be specialaus tyrimo, taip pat pamatyti, jog langai yra nesandarūs, kai name nebuvo gyvenama ir šildoma, neturėjo galimybės. Nustatyti lauko durų defektai, atsižvelgiant į teismo ekspertizės išvadas, jog tokie trūkumai pirkėjui yra nematomi, taip pat tai, kad ieškovei lauko durų atitikties deklaracija nebuvo pateikta nei apžiūrint Gyvenamąjį namą, nei sudarant sandorį, šalčio tiltai išryškėjo tik pradėjus namą šildyti ir jame gyventi, taip pat laikytini paslėptais trūkumais. Byloje nustatyta, kad dėl langų ir lauko durų defektų iš Gyvenamojo namo išeina šiluma ir į jo vidų skverbiasi šaltis, dėl to sumažėjo Gyvenamojo namo energinio naudingumo klasė, namuose šilumai palaikyti ieškovei reikalingos papildomos priemonės, o tai neabejotinai sukelia nepatogumų ieškovei, taip pat neužtikrina galimybės Gyvenamuoju namu naudotis pagal paskirtį ir sudaro pagrindą ieškovei reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas nustatytiems langų ir lauko durų trūkumams ištaisyti.

17. Komunikacijų šachtos ir akmens skaldos nuogrindos defektų teismas, remdamasis teismo ekspertizės akto išvadomis, nepripažino paslėptais, nes šie defektai ieškovei namo apžiūros metu buvo aiškiai matomi, todėl už juos atsakovė atsakyti neprivalo.

18. Lauko laiptų defektai, remiantis teismo ekspertizės aktu, taip pat nebuvo pripažinti paslėptais, nes, teismo vertinimu, buvo akivaizdūs ir už juos atsakovė atsakyti neprivalo.

19. Terasos defektus teismas, remdamasis teismo ekspertizės aktu, pripažino paslėptais trūkumais, kurie išryškėjo tik ieškovei pradėjus naudotis Gyvenamuoju namu.

20. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog jai pagal Pirkimo–pardavimo sutartį ir 2018 m. vasario 15 d. susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo nupirktoje asmeninėn nuosavybėn ir asmeniniam naudojimui priskirtoje žemės sklypo dalyje yra duobių, įdubimų, kuriuose laikosi balos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą žemės sklypo aplinkos (grindinio) defektams taisyti buvo atmestas kaip nepagrįstas.

21. Defektų šalinimo išlaidų dydžius teismas nustatė pagal teismo eksperto T. Monstavičiaus pateiktose lokalinėse sąmatose apskaičiuotas defektų šalinimo vidutines rinkos kainas, iš jų atimdamas kainas už nenustatytus ar nustatytus akivaizdžius defektus, už kuriuos atsakovė nėra atsakinga. Teismas nusprendė, kad ieškovės realius, būtinus ir protingus nuostolius, kurie priteistini atlyginti ieškovei iš atsakovės, sudaro 18 882,91 Eur be PVM (5371,79 Eur už stogo defektų taisymą, 7271,12 Eur už langų defektų šalinimo darbus, 547 už Eur lauko durų defektų šalinimą, 4622 Eur už vidaus defektų šalinimą (apdailos), 1071 Eur už terasos defektų šalinimo darbus).

22. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi panaikino Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas 18 882,91 Eur nuostolių atlyginimas, 6 proc. dydžio metinės palūkanos, ir dėl šio reikalavimo priėmė naują sprendimą – šiuos ieškinio reikalavimus atmetė; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą; panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

23. Kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė nepraleido CK 6.667 straipsnyje nustatyto 1 metų ieškinio senaties termino reikalavimams, kylantiems dėl daikto trūkumų, pareikšti.

24. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus ir priimdamas sprendimą, nepakankamai atsižvelgė į atsakovės argumentus bei jos pateiktus įrodymus ir juos vertindamas netinkamai nustatė atlygintinus darbų trūkumus bei jų šalinimo išlaidas ir dydį. Pripažindamas tam tikrus Gyvenamojo namo trūkumus paslėptais ir priteisdamas jų šalinimo išlaidų atlyginimą iš atsakovės, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik eksperto T. Monstavičiaus 2022 m. vasario 8 d. atliktos ekspertizės Nr. e2-25-418/2022 išvadomis, nors byloje yra ir kitų rašytinių įrodymų, kurie teismo turėjo būti vertinami kartu su visais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

25. Išanalizavusi eksperto T. Monstavičiaus ekspertizės aktą Nr. e2-25-418/2022 teisėjų kolegija pažymėjo, kad eksperto tyrimo metu buvo atliekama tik vizualinė tiriamojo objekto apžiūra ir jo įvertinimas. Tuo tarpu atsakovė byloje teikė kompetentingo specialisto A. K. 2021 m. vasario 18 d. realiai atliktos pastato apžiūros termovizijos ataskaitą, kuri teismo nebuvo vertinama. Be to, ekspertizės akte pateiktos nuotraukos neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad buvo apžiūrėtas būtent ginčo objektas, nes, nagrinėjant kitą Alytaus rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-155-418/2024, byloje esantis ekspertizės aktas buvo panaudotas ir toje byloje, kurioje yra kitas apžiūros objektas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTk1Mi02NTcvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-952-657/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-952-657/2024">e2A-952-657/2024</a>, 2024 m. liepos 16 d. nutartyje jau įvertino eksperto T. Monstavičiaus atliktos ekspertizės aktą, pažymėdama, kad ekspertas T. Monstavičius galimai šališkai atliko ekspertizę, o ekspertizės aktas yra neišsamus ir prieštaringas.

26. Kolegija nurodė, kad byloje nustatyta, jog gyvenamojo namo stogas turėjo būti dengtas profiliuota skarda, tačiau buvo uždengtas čerpėmis. Įsigydama būstą ieškovė pardavėjai jokių pretenzijų nepareiškė, nors stogo danga ir stogo nuolydis ieškovei akivaizdžiai turėjo būti matomi. Dėl to nebuvo pagrindo pripažinti, kad stogo danga turėjo paslėptų trūkumų. Kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visetas nesudaro pagrindo teigti, kad stogo dangos įrengimas ne pagal projektą būtų sukėlęs stogo konstrukcijos ir viso pastato deformacijas, taip pat nepateikta pakankamai duomenų, kad sumontuota namo stogo danga – čerpės vietoje skardos – būtų padariusi esminę įtaką namo sandarumui. Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad pati ieškovė galėjo netinkamai prižiūrėti įsigytą turtą, neįvertindama, jog lietaus latakai gali užsikišti ir dėl to gali kauptis vanduo.

27. Kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas stogo defektų šalinimo išlaidų atlyginimą ieškovei priteisė vertindamas tik prie eksperto T. Monstavičiaus ekspertizės akto pateiktas sąmatas, tačiau byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, jog visus sąmatose nurodytus defektų šalinimo darbus yra būtina atlikti. Byloje yra prieštaringų įrodymų, kurių teismas nevertino ir sprendime neaptarė. Byloje nesant pakankamai įrodymų, jog yra būtina pakeisti stogo dangą, pašalinti kitus ieškovės įrodinėjamus stogo defektus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei stogo defektų šalinimo išlaidų atlyginimą.

28. Kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai langų montavimo defektus laikė paslėptais trūkumais remdamasis tik teismo eksperto T. Monstavičiaus pateikta lokaline sąmata. Kolegijos vertinimu, byloje pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad, praėjus 4 metams nuo gyvenamojo namo įsigijimo, būtina pakeisti visus langus juos permontuojant.

29. Kolegija nurodė, kad išvadą dėl netinkamos durų kokybės pirmosios instancijos teismas taip pat padarė iš esmės remdamasis eksperto T. Monstavičiaus ekspertizės aktu bei jo duotais paaiškinimais teismo posėdyje, tačiau byloje yra kitų rašytinių įrodymų – 2021 m. vasario 18 d. termovizijos ataskaita, iš kurios matyti, kad lauko oro infiltracijai (šalčio tiltams) neturi įtakos lauko durys. Kitų įrodymų dėl netinkamos durų kokybės byloje nėra pateikta, todėl, esant prieštaringiems įrodymams, daryti išvadą apie būtinybę keisti lauko duris naujomis teismui nebuvo pagrindo.

30. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei terasos defektų šalinimo išlaidų atlyginimą, nusprendė, jog tai yra pagrįsta ieškovės būsimų terasos defektų šalinimo darbų kaina ir tokie darbai yra būtini, tačiau byloje pateikta ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nepatvirtina, kad atsakovė pardavė ieškovei terasą. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad šalys buvo susitarusios dėl terasos įrengimo, taip pat nepateikta. Kolegijos vertinimu, tikrasis ieškovės siekis yra pastatyti naują terasą iš naujų medžiagų atsakovės sąskaita, nors dėl to nebuvo susitarta perkant objektą, todėl ieškovės elgesys negali būti laikomas sąžiningu.

31. Pasak kolegijos, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės lėšas už apdailos darbus, taip pat vadovavosi tik eksperto T. Monstavičiaus sudaryta lokaline sąmata, tačiau, netenkinus ieškovės reikalavimų dėl stogo, langų, lauko durų defektų šalinimo ir ieškovei neįrodžius, kad apdailos darbai yra būtini bei susiję su tariamais įsigyto namo defektais, nėra pagrindo tenkinti ir šį ieškovės reikalavimą.

32. Pripažindama pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nepriteisti ieškovei stogo, lauko durų, komunikacijų šachtos ir akmens skaldos, lauko laiptų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstė išsamius argumentus, kodėl ieškovės ieškinio reikalavimai yra neįrodyti ir nepagrįsti. Kadangi byloje pateikti įrodymai buvo prieštaringi, teismas, nagrinėjęs bylą, pagrįstai pasisakė, kodėl vienus įrodymus priima, o kitus atmeta.

33. Kolegija taip pat pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą atmesti ieškinio reikalavimą dėl trinkelėmis iškloto kiemo defektų, nes ieškovė neįrodė, jog pagal šalių sudarytą Pirkimo–pardavimo sutartį ir susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo nupirktoje žemės sklypo dalyje yra duobių. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, atmesdamas tokį reikalavimą, neatsižvelgė į tai, jog atsakovė buvo pripažinusi visus gyvenamojo namo ir trinkelėmis iškloto grindinio defektus, tačiau kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nusprendė, kad atsakovė tokio fakto nebuvo pripažinusi.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

34. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

34.1. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo tik atsakovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ieškinio senaties taikymu ir nekilnojamojo turto trūkumais, o ieškovės apeliacinis skundas nebuvo išnagrinėtas, nors teismas savo išvadų pagrindu panaikino ieškovei palankią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Dėl to buvo pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi, teisės į teisminę gynybą ir teisės į teisingą teismą principai.

34.2. Apeliacinės instancijos teismas paneigė eksperto T. Monstavičiaus ekspertizės akto, kaip įrodymo, patikimumą, vadovaudamasis kitoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTk1Mi02NTcvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-952-657/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-952-657/2024">e2A-952-657/2024</a> priimtos 2024 m. liepos 16 d. nutarties motyvais. Abiejų bylų teisėjų kolegijose dalyvavo teisėja V. Gudynienė, t. y. šiai teisėjai buvo labai gerai žinomos abiejų bylų aplinkybės, kurios iš esmės yra labai panašios, todėl tai kelia abejonių dėl teismo šališkumo. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTk1Mi02NTcvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-952-657/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-952-657/2024">e2A-952-657/2024</a> priimtos 2024 m. liepos 16 d. nutarties motyvai yra iš dalies tiesiog pakartoti ir šioje byloje, priimant skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

34.3. Kitoje civilinėje byloje priimto procesinio sprendimo pagrindu vertindamas faktus, kad teismo ekspertas T. Monstavičius yra šališkas, o jo parengtas ekspertizės aktas yra neišsamus ir prieštaringas, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė ekspertizės akto, kaip įrodymo, vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnio 1 dalyje ir 218 straipsnyje, vadovavosi ne objektyvių byloje esančių įrodymų vertinimu, o išankstiniu nusistatymu, kuris buvo suformuotas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTk1Mi02NTcvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-952-657/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-952-657/2024">e2A-952-657/2024</a>. Be to, apeliacinės instancijos teismo pateikta formali teismo ekspertizės akto kritika neatitinka faktinių bylos duomenų ir kelia klausimų dėl apeliacinės instancijos teismo nešališkumo. Apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas eksperto T. Monstavičiaus ekspertizės akto įrodomąją vertę, nurodė, kad byloje yra ir kitų rašytinių įrodymų, kurie turėjo būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau, panaikindamas ieškovei palankią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, savo išvadų nepagrindė byloje esančių įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas vertino ir išsamiai pasisakė dėl ieškovės įrodinėjamų gyvenamojo namų trūkumų pobūdžio, vertino visus byloje esančius įrodymus dėl šių trūkumų ištaisymo išlaidų, o apeliacinės instancijos teismas, tik formaliai nurodęs, kad ekspertizės aktas yra neišsamus ir prieštaringas, nusprendė, jog trūkumai neįrodyti.

35. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

35.1. Pagal teismų formuojamą praktiką, vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepateikė argumentų, nereiškia, jog ieškovės apeliacinis skundas nebuvo nagrinėtas. Ieškovė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, tiesiog kitaip vertina tuos pačius įrodymus ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, tačiau nepagrindžia, jog apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė proceso teisės normas. Vien tai, kad ieškovė nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės byloje buvo pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjMtNDAzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-63-403/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-63-403/2023">e3K-3-63-403/2023</a>; 2023 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM3LTgyMy8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-237-823/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-237-823/2023">e3K-3-237-823/2023</a>).

35.2. Ieškovė nereiškė nušalinimų bylą nagrinėjantiems teisėjams, teismo šališkumą grindžia ne objektyviomis aplinkybėmis, o tik tuo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Vien bylos šalies nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu nėra pagrindas abejoti bylą nagrinėjusių teisėjų nešališkumu.

35.3. Teismo ekspertas T. Monstavičius buvo akivaizdžiai suinteresuotas, paskirtas atlikti ekspertizę atsižvelgiant tik į ieškovės prašymą. Nurodyto eksperto pavardė buvo minima jau objekto (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, o tai kėlė abejonių dėl atliekamos ekspertizės tikslumo ir objektyvumo. Tiek ieškovė, tiek teismo ekspertas didžiąją dalį tariamų defektų užfiksavo vertindami juos kaip neatitiktį statybos projektui, o tai negali būti laikoma defektu ar trūkumu. Statinys atiduotas vertinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismo išvados apie paslėptus trūkumus yra grindžiamos tik prielaidomis.

35.4. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl 18 882,91 Eur priteisimo, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjI2LTY5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-226-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-226-695/2017">e3K-3-226-695/2017</a>).

35.5. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ieškinio senaties terminą reglamentuojančias teisės normas. Žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2017 m. kovo 28 d., priėmimo–perdavimo aktas pasirašytas 2017 m. spalio 24 d. Ieškovė pretenzijas dėl daikto trūkumų pradėjo reikšti tik 2020 m. balandžio mėnesį. Dėl to nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai praleistas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) įtvirtintas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad buto trūkumus pastebėjo 2017 metais, tačiau į teismą dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo kreipėsi tik 2020 m. rugpjūčio 20 d.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

36. CPK 353 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Taigi, kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzk1LTYxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-395-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-395-611/2017">e3K-3-395-611/2017</a>, 14 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).

37. Pagal CPK 351 straipsnio 1 dalį, per vieną mėnesį nuo kasacinio skundo įrašymo į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą šalys privalo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į kasacinį skundą. Atsiliepime į kasacinį skundą turi būti nurodyti išsamūs nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu motyvuoti pagrindai. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti teisiniai argumentai kartu su kasaciniame skunde nurodytais motyvuotais kasacijos pagrindais sudaro kasacinio nagrinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-169/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-169/2011">3K-3-169/2011</a>; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAwLTk2OS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-200-969/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-200-969/2022">e3K-3-200-969/2022</a>, 14 punktas; 2022 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjI0LTgyMy8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-224-823/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-224-823/2022">e3K-3-224-823/2022</a>, 29 punktas).

38. CPK 353 straipsnio nuostata, kad bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia kasacinis skundas, aiškinama kartu su CPK 351 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinančia atsiliepimui į kasacinį skundą keliamus turinio reikalavimus, reiškia, jog atsiliepimu į kasacinį skundą bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribos negali būti išplečiamos, įtraukiant ir tas apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis ar išvadas, kurios kasaciniu skundu nėra ginčijamos. Siekdamas apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo panaikinimo kitais, nei kasaciniame skunde nurodyti, kasacijos pagrindais, byloje dalyvaujantis asmuo turi paduoti savarankišką kasacinį skundą, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

39. Nagrinėjant šią bylą atsakovė nuo jai pareikšto reikalavimo, be kita ko, gynėsi nurodydama, kad ieškinio reikalavimams reikšti byloje buvo suėjęs ieškinio senaties terminas. Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimui pareikšti praleistas nebuvo. Kasaciniu skundu ši teismų išvada nėra ginčijama. Taigi, klausimas, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija dėl atsakovės atsiliepimo į kasacinį skundą argumentų, kuriais grindžiamas netinkamas ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymas, šioje nutartyje nepasisakys.

40. Kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai dėl: 1) proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo pareigą motyvuoti priimtą procesinį sprendimą, pažeidimo; 2) proceso teisės normų, reglamentuojančių bendrąsias teismo pareigas įrodymų vertinimo procese ir eksperto išvados, kaip įrodymo, vertinimo taisykles, pažeidimo; 3) teismo nešališkumo principo pažeidimo. Nurodyti teisės klausimai sudaro šios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas ir dėl jų teisėjų kolegija pasisakys šioje nutartyje.

41. Atsižvelgdama į kasacinio teismo kompetenciją (šios nutarties 36 punktas), su įrodymų vertinimu susijusius kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus teisėjų kolegija vertins tik tiek, kiek jais grindžiamas įrodinėjimo taisyklių pažeidimas, nepasisakydama dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais siekiama kitokio, nei apeliacinės instancijos teismo, konkrečių įrodymų turinio vertinimo (šiuo klausimu žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS04MjMvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-823/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-823/2025">e3K-3-9-823/2025</a> 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvavimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo

42. CPK 263 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Šio reikalavimo turinys yra detalizuotas kitose CPK nuostatose. Pavyzdžiui, CPK 265 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas; CPK 270 straipsnio 4 dalyje ir 331 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančiose atitinkamai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamųjų dalių turinį, nustatyta, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; išvardyti įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais ir nesiremia konkrečiais įrodymais, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytas argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjUxLTM4MS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-251-381/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-251-381/2024">e3K-3-251-381/2024</a>, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

43. Civilinio proceso teisės normose yra įtvirtinta ne tik teismo pareiga motyvuoti ir pagrįsti savo priimtą sprendimą, bet nustatyti ir šios pareigos nesilaikymo padariniai – CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad situacija, kai teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų ar sutrumpintų motyvų, pripažįstama absoliučiu šio sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu. Tai reiškia, kad šis pažeidimas yra laikomas tokiu reikšmingu, jog net kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmės teisingam bylos išsprendimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE0LTEwNzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-114-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-114-1075/2019">e3K-3-114-1075/2019</a>, 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Vis dėlto kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra detalizavęs, kad absoliučiu teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu yra laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTU0LTY4NC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-154-684/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-154-684/2024">e3K-3-154-684/2024</a>, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

44. Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio reikšmės turi būti sprendžiama pagal galimą jo įtaką bylos rezultatui, yra įvertinama atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjgtNDAzLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-68-403/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-68-403/2022">e3K-3-68-403/2022</a>, 35 punktas). Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, reikia atsižvelgti į dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus reikalavimus: jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas; dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ir procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės. Tuo atveju, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, tai toks sprendimas (nutartis) negali būti naikinamas vien dėl to, kad motyvai neišsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjUxLTM4MS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-251-381/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-251-381/2024">e3K-3-251-381/2024</a>, 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

45. Pasisakydamas dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos motyvuoti priimtą procesinį sprendimą apimties, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjA2LTc4MS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-206-781/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-206-781/2023">e3K-3-206-781/2023</a>, 50 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisė tam tikrais atvejais tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams negali lemti situacijos, kai esminiai apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismo atmetami vien apsiribojant nuoroda, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pritaria bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama apeliacinės instancijos teismo teisė, o kai apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida – ir pareiga iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes, todėl, apeliantui ginčijant tam tikras faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turi bent trumpai nurodyti, kodėl pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, t. y. kodėl atitinkamus apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDktODIzLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-49-823/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-49-823/2021">e3K-3-49-823/2021</a>, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Būtinybė apeliacinės instancijos teismui atsakyti į esminius šalies apeliaciniame skunde pateiktus faktinius ir teisinius argumentus siejama su poreikiu parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai.

46. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad tarp bylos šalių kilęs ginčas apima keletą aspektų: pirma, šalys nesutaria dėl to, ar atsakovė, statydama ginčo gyvenamąjį namą, turėjo laikytis projekto sprendinių reikalavimų; antra, šalys skirtingai vertina aplinkybes, susijusias su atsakovės pareiga pašalinti statybos darbų defektus ir šios pareigos pripažinimu; trečia, šalys nesutaria tiek dėl nuostolių už gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalies defektų taisymo darbus atlyginimo dydžio, tiek dėl defektų taisymo darbų apimties. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, savo išvadas dėl nekilnojamųjų daiktų defektų ir jų pašalinimo kainos iš esmės grįsdamas byloje paskirtos ekspertizės, kurią atliko teismo ekspertas T. Monstavičius, išvada.

47. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė tiek ieškovė, tiek atsakovė. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio reikalavimo dalies dėl likusių 48 636,05 Eur nuostolių už gyvenamojo namo defektų taisymo darbus ieškovei iš atsakovės atlyginimo priteisimo, neįvertino tam tikrų bylai svarbių įrodymų, pvz., 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo akto, kurį pasirašė atsakovės atstovas, šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinio, iš kurio matyti, kad atsakovė sutiko dėl gyvenamojo namo ir trinkelėmis iškloto grindinio defektų pašalinimo, neišsamiai pasisakė dėl eksperto T. Monstavičiaus ekspertizės akto išvadų, neatsižvelgė į UAB „Statybos procesų valdymas“ eksperto E. Lenkevičiaus 2021 m. kovo 24 d. atlikto pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo akto Nr. 2021-03-24-1 išvadas, kuriose nurodyta, kad atsakovė pažeidė Pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, užtikrinančias, jog sutarties sudarymo metu nebuvo paslėptų gyvenamojo namo trūkumų. Taigi, ieškovės teigimu, byloje liko neįvertinti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė pripažino visus gyvenamojo namo ir trinkelėmis iškloto grindinio defektus ir sutiko juos ištaisyti; taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė, pirkdama gyvenamąjį namą, galėjo matyti komunikacijos šachtos ir lauko laiptų defektus, nes jie buvo akivaizdūs. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, kad ieškovė gyvenamąjį namą pirko ne pagal projektinį sprendinį, o atsižvelgdama į faktines jo charakteristikas. Be to, pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas ieškovės 17 570 Eur faktiškai patirtų stogo defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, paneigė ieškovės teisę į visišką nuostolių atlyginimą. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria patenkinta ieškinio reikalavimų dalis, apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su ieškovės rūpestingumo ir atidumo laipsniu sudarant Pirkimo–pardavimo sutartį, neteisingai nusprendė dėl akivaizdžių nekilnojamųjų daiktų trūkumų, nevertino atsakovės nurodomų aplinkybių ir teisės aktų reikalavimų, pagal kuriuos statytojas statybos metu galėjo keisti neesminius nesudėtingo statinio sprendinius, iš dalies neteisingai vertino eksperto T. Monstavičiaus išvadą, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas šalių buvo ginčijamas tiek dėl netinkamo teisės normų taikymo, tiek dėl faktinių aplinkybių nustatymo ir vertinimo klaidų.

48. Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuri yra palanki atsakovei, išnagrinėjo tik atsakovės apeliacinio skundo argumentus, o ieškovės apeliacinis skundas nebuvo išnagrinėtas ir skundžiamoje nutartyje dėl ieškovės apeliacinio skundo nėra jokių motyvų. Šiuos savo teiginius ieškovė, visų pirma, grindžia skundžiamos apeliacinės instancijos teismo motyvų stuktūra ir jos 47 punkte esančiu apibendrinančiu teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus ir priimdamas sprendimą, nepakankamai atsižvelgė į atsakovės argumentus bei jos pateiktus įrodymus. Ieškovė taip pat nurodo, kad dėl jos apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo atmestų ieškinio reikalavimų dalies (komunikacijos šachtos defektų, lauko laiptų defektų, trinkelėmis iškloto kiemo defektų) apeliacinės instancijos teismas pasisakė vos keliais bendro pobūdžio sakiniais, o dėl gyvenamojo namo stogo, langų ir lauko durų defektų pasisakė tik nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą, tačiau visiškai nepasisakė dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su šia sprendimo dalimi. Toks apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvavimo būdas, ieškovės vertinimu, pažeidžia CPK įtvirtintus reikalavimus, neatitinka kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos, pažeidžia ieškovės teisę į apeliaciją ir tinkamą teismo procesą. Tuo tarpu panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei buvo priteista 18 882,91 Eur nuostolių atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas, ieškovės vertinimu, savo išvadų nepagrindė byloje esančių įrodymų visumos vertinimu: skundžiama nutartis motyvuojama tik neigiant eksperto T. Monstavičiaus ekspertizės akto patikimumą, tačiau nenurodoma, kokiais kitais įrodymais apeliacinės instancijos teismas remiasi darydamas išvadas.

49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, civilinės bylos procese dalyvaujant dviem skirtingus interesus turinčioms šalims, kurios abi nesutinka su teismo priimtu procesiniu sprendimu (jo dalimi) ir dėl jo teikia apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismo pritarimas vienos iš ginčo šalių argumentams tam tikrais atvejais savaime reiškia priešingų kitos proceso šalies argumentų atmetimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvavimo būdas, kai, įvertinus vienos iš ginčo šalių argumentus ir juos pripažinus pagrįstais, priešingi kitos šalies argumentai nutartyje nėra detaliau analizuojami, savaime nelaikytinas pareigos tinkamai motyvuoti procesinį sprendimą pažeidimu, jei, atsižvelgiant į šalių argumentų ir teismo motyvų pobūdį, iš procesinio sprendimo visumos yra aišku, kodėl priešingos ginčo šalies argumentai teismo buvo atmesti (šios nutarties 44 punktas). Apeliacinės instancijos teismo, priėmusio atsakovei palankų procesinį sprendimą, apibendrinanti išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus ir priimdamas sprendimą, nepakankamai atsižvelgė į atsakovės argumentus bei jos pateiktus įrodymus, taip pat savaime nereiškia, kad ieškovės apeliacinis skundas apeliacinės instancijos teismo nebuvo nagrinėjamas. Vis dėlto, įvertinusi skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų visumą, teisėjų kolegija pripažįsta iš esmės teisiškai pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles ir pareigą tinkamai motyvuoti teismo procesinį sprendimą, ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

50. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria dalis ieškinio reikalavimų (dėl stogo defektų, lauko durų, komunikacijų šachtos ir akmens skaldos, lauko laiptų defektų šalinimo išlaidų) buvo atmesti, apeliacinės instancijos teismas turėjo bent trumpai nurodyti, kodėl atmeta šias pirmosios instancijos teismo išvadas ginčijančius ieškovės apeliacinio skundo argumentus (šios nutarties 45 punktas). Nors argumentams, kuriais ginčijamos šios pirmosios instancijos teismo išvados, buvo paskirtas visas ieškovės apeliacinio skundo skyrius, skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje jokie savarankiški motyvai šiuo klausimu nėra pateikti, tik apsiribojama nuoroda, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kurios atrodo aiškios ir pagrįstos (skundžiamos nutarties 66 punktas), ir kad byloje pateiktų įrodymų ir visų byloje nustatytų aplinkybių visuma neleido pirmosios instancijos teismui pripažinti ieškovės pareikštų reikalavimų dėl defektų taisymo darbų nuostolių atlyginimo pagrįstais ir teisėtais bei dėl to atsakovei taikyti nuostolių atlyginimo civilinę atsakomybę, o pirmosios instancijos teismo galutinės išvados nagrinėjamu klausimu pakankamai motyvuotos, argumentuotos ir teisingos (skundžiamos nutarties 70 punktas). Toks apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvavimas, kai apeliantas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymų vertinimą, kaip pagrįstai pažymima kasaciniame skunde, negali būti pripažintas atitinkančiu proceso įstatymo reikalavimus ir kasacinio teismo formuojamą praktiką ir teikia pagrindą pripažinti, kad dėl šios dalies teisė į tinkamą procesą apeliacinės instancijos teisme ieškovei nebuvo užtikrinta, o atitinkama apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis yra be motyvų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

51. Pasisakydamas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkinta dalis ieškinio reikalavimų, ir dėl šios dalies priimdamas naują sprendimą, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nepakankamai atsižvelgė į atsakovės argumentus bei jos pateiktus įrodymus, nepagrįstai suabsoliutindamas eksperto T. Monstavičiaus 2022 m. vasario 8 d. atliktos ekspertizės Nr. e2-25-418/2022 išvadas. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad eksperto T. Monstavičiaus išvados ydingumas jau yra konstatuotas įsiteisėjusia teismo nutartimi kitoje civilinėje byloje (šią aplinkybę teismas nustatė remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis). Taigi, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ieškovės reikalavimų netenkinimo grindžiamos iš esmės tuo, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovės pareigą atlyginti ieškovei defektų šalinimo išlaidas, o teismo eksperto T. Monstavičiaus ekspertizės akto išvados ir pateiktos lokalinės sąmatos, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, buvo pripažintos nepagrįstomis.

52. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185, 218 straipsniai). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODYtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-386-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-386-469/2015">3K-3-386-469/2015</a>). Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).

53. Vertinant apeliacinės instancijos teismo argumentus, susijusius su eksperto išvados, kaip specialios įrodinėjimo priemonės, vertinimu, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal CPK 177 straipsnį, įrodymais laikytini tik konkrečioje civilinėje byloje surinkti faktiniai duomenys, kuriuos teismas turi savarankiškai įvertinti jų leistinumo, patikimumo ir pakankamumo aspektais, laikydamasis CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Teismo konkrečioje byloje atliktas įrodymo vertinimas negali būti tapatinamas su prejudiciniu faktu, kurio pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti. Taigi, kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pasisakydamas dėl eksperto T. Monstavičiaus išvados, kaip įrodymo, patikimumo apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis kitoje civilinėje byloje, kurioje, be kita ko, nagrinėjamos bylos ieškovė nedalyvavo, teismo pateiktu ekspertizės akto vertinimu, o tai padarydamas pažeidė proceso teisės normų reikalavimus. Pažymėtina, kad klausimas dėl galimo eksperto T. Monstavičiaus šališkumo buvo keliamas ir šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau su tuo susiję atsakovės argumentai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti, o apeliacinės instancijos teismas savarankiško vertinimo šiuo klausimu neatliko. Be to, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTk1Mi02NTcvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-952-657/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-952-657/2024">e2A-952-657/2024</a>, kurioje pateiktu ekspertizės akto vertinimu rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-469/2025, kasaciniam teismui nusprendus, jog apeliacinės instancijos teismo atliktas teismo ekspertizės akto vertinimas neatitinka CPK 218, 64, 65, 67 straipsnių taisyklių ir jas aiškinančios kasacinio teismo praktikos.

54. Antra, nusprendęs, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pernelyg didelę reikšmę suteikdamas eksperto T. Monstavičiaus išvadai, apeliacinės instancijos teismas turėjo procesinę pareigą iš naujo įvertinti byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas tiek į atsakovės, tiek į ieškovės apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, ir, atmesdamas ieškovės apeliacinį skundą bei tenkindamas atsakovės apeliacinį skundą, motyvuotai pagrįsti, kodėl byloje esančių įrodymų visetas nepagrindė pirmosios instancijos teismo išvadų. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik abstrakčiai nurodė, kad, be eksperto išvados, byloje yra ir kitų įrodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, trumpai paminėdamas tik keletą iš jų (2021 m. vasario 18 d. termovizijos ataskaitą ir teismo eksperto N. Beigos 2021 m. balandžio 8 d. išvadą) ir jų išsamiau nevertindamas kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Kai kurie skundžiamos nutarties motyvai, kuriais nesutinkama su eksperto išvada, yra itin abstraktaus pobūdžio, nenurodantys konkrečių byloje esančių įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, pavyzdžiui „byloje yra duomenų, kad pati ieškovė netinkamai galėjo prižiūrėti įsigytą turtą“ (skundžiamos nutarties 53 punktas), „byloje aptartu klausimu yra prieštaringų įrodymų, kurių teismas nevertino ir sprendime jų neaptarė“ (skundžiamos nutarties 54 punktas). Išsamesni teismo argumentai pateikti tik dėl kai kurių pirmosios instancijos teismo nustatytų defektų (skundžiamos nutarties 52, 55, 59 punktai), tačiau teismo išvados iš esmės grindžiamos tais pačiais dviem teismo nurodytais įrodymais, išsamiau neargumentuojant, kodėl įrodymai, kuriais rėmėsi ieškovė, teismo buvo atmesti. Taigi, sukritikavęs eksperto išvadą, be kita ko, dėl to, kad joje esantys duomenys neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas šios savo išvados nepagrindė visapusiška byloje surinktų įrodymų analize (šios nutarties 52 punktas).

55. Skundžiamoje nutartyje taip pat nepasisakyta, dėl kokių priežasčių apeliacinės instancijos teismas atmetė byloje esančius įrodymus, ieškovės teigimu, leidžiančius daryti kitokias išvadas dėl ieškinio pagrįstumo, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų visumos šios priežastys nėra aiškios (šios nutarties 49 punktas). Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje iš esmės nėra minimi, išskyrus bendro pobūdžio nuorodą, kad jie yra susiję su byloje pateiktų įrodymų vertinimu (skundžiamos nutarties 36, 44 punktai), taip pat kad į esminius ieškovės apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta, o kiti yra pasikartojantys ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui, todėl plačiau neanalizuotini (skundžiamos nutarties 71 punktas). Vienintelis tiesiogiai aptartas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, susijęs su tuo, kad atsakovė buvo pripažinusi visus gyvenamojo namo ir trinkelėmis iškloto grindinio defektus, apeliacinės instancijos teismo atmestas nurodant, kad, kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, atsakovė tokių faktų nebuvo pripažinusi, o kitų byloje duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes, nėra pateikta (skundžiamos nutarties 67 punktas). Vis dėlto, darydamas tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kodėl atmeta ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus įrodymus (šalių susirašinėjimą), kuriais ieškovė įrodinėjo trūkumų pripažinimo faktą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstu ieškovės kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas bylos pagal ieškovės apeliacinį skundą iš esmės neišnagrinėjo, nes dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui, skundžiamoje nutartyje iš esmės nepasisakė.

56. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė proceso teisės normų reikalavimus, o nustatyti pažeidimai pagal jų pobūdį ir laipsnį reiškia tinkamo proceso apeliacinės instancijos teisme neužtikrinimą, sudarantį pagrindą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti (šios nutarties 44 punktas; CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo

57. Ieškovė kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistas teismo nešališkumo principas, nes tiek nagrinėjamos bylos, tiek civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTk1Mi02NTcvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-952-657/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-952-657/2024">e2A-952-657/2024</a>, kurioje priimta nutartimi apeliacinės instancijos teismas vadovavosi vertindamas eksperto T. Monstavičiaus išvadą, teisėjų kolegijose dalyvavo teisėja V. Gudynienė. Kadangi abiejų bylų aplinkybės, ieškovės teigimu, yra labai panašios, teisėja galėjo turėti išankstinį nusistatymą dėl nagrinėjamos bylos baigties. Teismo šališkumą, ieškovės vertinimu, patvirtina ir tai, kad skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nebuvo pateikta jokių motyvų dėl daugelio ieškovės argumentų ir įrodymų.

58. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pabrėžiama, kad teisėjo nešališkumas būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo. Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas svarbia papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2021, 34–36 punktai ir juose nurodyta praktika).

59. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, jog turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92). Įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos suinteresuotas asmuo vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12).

60. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjI0LTM3OC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-224-378/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-224-378/2024">e3K-3-224-378/2024</a>, 61 punktas).

61. Kasacinio teismo praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad, siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas teisėjo nušalinimo institutas. Tuo atveju, kai aplinkybės, kuriomis grindžiamas teiginys apie teisėjų šališkumą, suinteresuotam asmeniui buvo žinomos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau suinteresuotas asmuo, turėdamas teisę ir galimybę reikšti nušalinimą teisėjams, nepasinaudojo šia teise, tai suponuoja išvadą, jog pats suinteresuotas asmuo nevertino, jog jo teisė į nešališką teismą buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTQtNjExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-54-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-54-611/2018">e3K-3-54-611/2018</a>, 34 punktas).

62. Vertindamas teisėjo galimą šališkumą dėl skirtingų funkcijų vykdymo teisminiame procese Europos Žmogaus Teisių Teismas didžiausią dėmesį skiria bylose nagrinėtų klausimų tapatumui (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 6 d. sprendimo byloje Morel prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34130/96, par. 47). Tam, kad būtų galima pripažinti teisėjo šališkumą, būtina nustatyti, jog teisėjas du kartus nagrinėjo tapačius faktus, turėjo atsakyti į tą patį klausimą, ar skirtumas tarp spręstų klausimų buvo labai menkas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo byloje Liga Portuguesa de Futebol Profissional prieš Portugaliją, peticijos Nr. 4687/11, par. 69). Tokios pat pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje, nurodant, kad, sprendžiant teisėjo (teismo) (ne)šališkumo klausimą, atsižvelgtina į tai, ar egzistuoja realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar nuogąstavimai yra objektyviai pagrįsti, koks yra esminių to paties teisėjo skirtingose bylose nagrinėtų faktų, spręstų klausimų ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020, 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

63. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTk1Mi02NTcvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-952-657/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-952-657/2024">e2A-952-657/2024</a> buvo pareikštas ieškinys tai pačiai atsakovei, nepagrindžia, kad teisėja V. Gudynienė du kartus nagrinėjo tapačius faktus, nes ieškinys civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTk1Mi02NTcvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-952-657/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-952-657/2024">e2A-952-657/2024</a> buvo pareikštas kitos ieškovės dėl kito nekilnojamojo turto objekto trūkumų. Kasaciniame skunde nepagrindžiama, kad tarp civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTk1Mi02NTcvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-952-657/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-952-657/2024">e2A-952-657/2024</a> ir šioje byloje nagrinėjamų faktų yra esminis ryšys. Ieškovės nurodomi skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai taip pat nesudaro pakankamo pagrindo abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu (šios nutarties 60 punktas). Pažymėtina ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė nušalinimo teisėjai V. Gudynienei nereiškė (šios nutarties 61 punktas). Taigi, kasacinio skundo argumentai dėl teismo nešališkumo principo pažeidimo teisėjų kolegijos pripažįstami teisiškai nepagrįstais.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

64. Nustačius, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo padaryti esminiai proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir teismo sprendimo motyvavimą, pažeidimai, dėl kurių nebuvo užtikrinta ieškovės teisė į tinkamą procesą apeliacinės instancijos teisme, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinama, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

65. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

66. Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 13 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjant bylą kasaciniame teisme buvo patirta 10,84 Eur dokumentų įteikimo išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Virgilijus Grabinskas

Agnė Tikniūtė