Baudžiamoji byla Nr. 2K–110/2011
(Proceso Nr. 1-14-1-01128-09-0)
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.4.1. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Josifo Tomaševičiaus, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams ir keturiems mėnesiams.
Iš A. S. ir S. V. solidariai priteista 5222,06 Lt Valstybinei ligonių kasai turtinės žalos atlyginimo.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis, kuria nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas S. V., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą,
n u s t a t ė :
A. S. nuteistas už tai, kad jis su S. V., veikdami kartu, 2009 m. gegužės 6 d., apie 13.00-14.00 val., Vilniuje, Algirdo g. 77, metaliniais strypais tyčia sudavė V. R. ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, ne mažiau kaip dešimt smūgių į kojas ir ne mažiau kaip vieną smūgį į ranką, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam V. R. sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis galvoje, kaktikaulio lūžiu kairėje pusėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu su kraujo išsiliejimu į smegenis kairėje kaktinėje skiltyje, poodine kraujosruva dešinėje čiurnoje, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti nuosprendį bei paskesnę apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Kasatorius teigia, kad jis nusikaltimo nepadarė, nuteistas nepagrįstai. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi melagingais bei prieštaringais liudytojų parodymais, taip pažeisdamas BPK 75 ir 81 straipsnių reikalavimus. Byloje įrodymų, kad būtent jis mušė nukentėjusįjį V. R., nėra, parodymai apie nusikaltimo įrankius - metalinius strypus (kokios spalvos, kiek jų buvo, kas juos turėjo) skirtingi. Kasatorius teigia, kad nukentėjusiojo nepažinojo, todėl jokio pagrindo naudoti prieš jį smurtą neturėjo.
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad A. S. kaltė padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Kasatoriaus nuorodos į tai, kad buvo pažeisti BPK 75 ir 81 straipsnio reikalavimai, yra niekuo nepagrįstos ir deklaratyvaus pobūdžio. Nuteistojo kaltė pagrįsta liudytojų L. Š., V. V., R. R., iš dalies S. M., kito nuteistojo S. V. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiojo V. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (jie buvo pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka), įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, asmens parodyti atpažinti protokolu, kitais faktiniais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą, priimtoje nutartyje iš esmės atsakė į visus jame keltus klausimus, todėl negali būti daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas. Tai, kad nuteistasis mano, jog surinktus byloje įrodymus derėtų vertinti kitaip, nėra pagrindas teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kasaciniame skunde taip ginčijamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, bandoma nurodyti, kaip vertinti kito nuteistojo ir liudytojų parodymus, kurias iš nustatytų aplinkybių laikyti įrodymais, o kurios iš jų nustatytos netinkamai ar laikytinos prielaidomis, kartu nurodant BPK reikalavimų menamus pažeidimus. Šie kasacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs, be to, akivaizdu, kad faktinių aplinkybių vertinimas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje nuteistojo veiksmai aprašyti, argumentai, kodėl jie atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, nurodyti. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, padaryta veika kvalifikuota teisingai, bausmė paskirta laikantis BK 54 straipsnyje numatytų pagrindų ir nėra aiškiai per griežta.
Kasacinis skundas atmestinas.
Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti juos nėra pagrindo.
Dėl BPK 135 straipsnio 1 dalies taikymo
Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar nagrinėdami bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Tai reiškia, kad priimtų sprendimų pagrįstumas, įrodymų vertinimas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Įsiteisėję nuosprendis ar nutartis gali būti apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu: 1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 2) padaryta esminių šio Kodekso pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Iš nuteistojo kasacinio skundo turinio akivaizdu, kad kasatorius, formaliai nurodęs, jog buvo pažeisti BPK 75 straipsnio (reglamentuojančio supaprastintą asmens išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką), 81 straipsnio (nustatančio parodymus duodančio liudytojo teises) reikalavimai, teigdamas, jog nuosprendis grindžiamas melagingais bei prieštaringais liudytojų parodymais, iš esmės nesutinka su byloje ištirtų įrodymų vertinimu. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas, nesusietas su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltininkui nepriiimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Įrodymai, kuriais grindžiamos pirmosios instancijos teismo išvados, nuosprendyje išdėstyti, išanalizuoti ir įvertinti (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs ištirtus įrodymus, pripažino, kad nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kurie pakartoti ir kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis).
Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes A. S. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Byloje įvertinus ištirtų įrodymų (nuteistojo S. V., liudytojų L. Š., R. R., V. V., S. M., nukentėjusiojo V. R. parodymus, specialisto išvadas ir kt.) visumą nustatyta, kad A. S. ir S. V., veikdami kartu, nukentėjusįjį V. R. mušė metaliniais strypais, sudavė jam ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, ne mažiau kaip dešimt smūgių į kojas, ranką, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes abu nuteistieji, t. y. A. S. ir S. V., bendrais veiksmais dalyvavo nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo procese, abu veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia, todėl abu, kaip bendravykdytojai, pagrįstai pripažinti atsakingais už kilusius padarinius.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Josifas Tomaševičius
Aldona Rakauskienė
