Baudžiamoji byla Nr. 2K-250-976/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04418-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.12
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios P. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo P. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, ir jai skirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė; BK 259 straipsnio 2 dalį ir jai skirta trisdešimties parų arešto bausmė. Paskirtos bausmės subendrintos apėmimu būdu ir P. S. paskirta subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. S. paskirta penkerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 17 d. nutartis, kuria atmestas P. S. ir jos gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinis skundas.
Skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir O. F. (O. F.), A. K. (A. K.), A. I. (A. I.) ir A. Ž.. Kasacinių skundų dėl jų nėra paduota.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. P. S. nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas platinti, būtent: neteisėtai laikė bei gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdama tikslą jas parduoti, ir pardavė didelį kiekį narkotinių medžiagų. P. S., turėdama tikslą parduoti narkotines medžiagas, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko savo žinioje neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė ne mažiau kaip 0,000643 g, ir, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. telefoninių pokalbių su A. I. metu sutarusi parduoti šiam narkotinių medžiagų, sutartu laiku ir sutartoje vietoje, 2021 m. gegužės 25 d. apie 17.00 val., už 120 Eur neteisėtai pardavė A. I. didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė – ne mažiau kaip 0,000643 g. Tęsdama nusikalstamą veiką, ji, turėdama tikslą parduoti narkotines medžiagas, savo žinioje nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko neteisėtai laikė su savimi didelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 0,00272 g karfentanilio. Po to ji 2021 m. rugpjūčio 13 d. apie 22.00 val. sugyventinio M. S. vairuojamu automobiliu neteisėtai gabeno minėtą narkotinę medžiagą į prekybos centrą „Akropolis“, kur iš anksto – 2021 m. rugpjūčio 13 d. apie 20.52 val. – telefoninio pokalbio metu buvo susitarusi su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, parduoti pastarajam narkotinių medžiagų, po to, kai sutartoje vietoje – minėto prekybos centro antrame aukšte – asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė jai (P. S.) į rankas 305 Eur grynųjų pinigų, P. S. jam perdavė popierinį lankstinuką (servetėlę) su jame esančia narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė 0,00272 g. Taip P. S. asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, neteisėtai pardavė didelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,00272 g karfentanilio.
2. Taip pat P. S. nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, be tikslo platinti, būtent: savo žinioje nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. neteisėtai laikė su savimi nedidelį kiekį, ne mažiau kaip 0,00025 g, psichotropinės medžiagos – alprazolamo, kol tą pačią dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 13 d., apie 22.00 val. jos (P. S.) sulaikymo metu prekybos centre „Akropolis“, antro aukšto tualeto patalpoje, policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė vieną tabletę, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – alprazolamo, kurio masė yra 0,00025 g.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistosios P. S. gynėjas advokatas O. Šibkovas prašo pakeisti skundžiamų teismų sprendimų dalį dėl bausmės P. S. paskyrimo ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirti jai kuo švelnesnę bausmę. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė P. S. BK 54 straipsnio 3 dalies, paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, kuri nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau yra betikslė, nes pasiekia iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas, t. y. neteisingas. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė esmines Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normas dėl įrodymų vertinimo – reikalavimą apkaltinamąjį nuosprendį grįsti tik patikimais ir pakankamais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus, nes teismas išvadas grindė nepatikimais, nenuosekliais, prieštaringais ir keliančiais abejonių duomenimis, vertina įrodymus neišsamiai. Teismai šiuo atveju pažeidė ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, nes nepašalino byloje esančių abejonių dėl P. S. tyčios kryptingumo ir šias abejones vertino nuteistosios nenaudai, taigi pažeidė ir nekaltumo prezumpcijos principą.
3.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai nulėmė neteisingos bausmės paskyrimą P. S.. Teismas, skirdamas bausmę, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, – nesilaikė BK 1 straipsnio, 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, netinkamai vertino teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo principus ir dėl to nuteistajai paskyrė neteisingą, akivaizdžiai per griežtą bausmę, nepagrįstai nepritaikė P. S. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, todėl galutinę bausmę nuteistajai paskyrė neteisingai, taigi neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
3.3. Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino P. S. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad ji buvo teista, be kita ko, už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad P. S. daro naujas nusikalstamas veikas ir nekeičia gyvenimo būdo, pažeidinėja įstatymus ir nusikalsta, jai taikytos valstybės prievartos priemonės nedarė jokio poveikio, todėl nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas mažai atsižvelgė į P. S. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes: į tai, kad P. S. atsakomybę lengvina tai, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis, palyginti su tipinėmis BK 260 straipsnio 2 dalyje uždraustomis veikomis, taip pat į P. S. turimus socialinius ryšius: nuteistoji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, turi šeimą ir vaikus, ilgalaikis laisvės atėmimo bausmės skyrimas ją neproporcingai atribotų nuo socialinės aplinkos. Vis dėlto teismai pernelyg sureikšmino P. S. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. anksčiau jai taikytas bausmes, vadovavosi iš esmės tik vienu bausmės tikslu – nubaudimu ir nesivadovavo teisingumo principu, todėl tinkamai neindividualizavo paskirtos bausmės.
3.4. Teismai tinkamai neįvertino to, kad P. S. tyčia nebuvo nukreipta būtent į disponavimą dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, o tai mažina padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistosios asmenybės pavojingumą.
3.5. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad P. S. parodymai dėl narkotinių medžiagų rūšies nėra nuoseklūs ir patikimi, tačiau ši teismo išvada yra nepagrįsta. Teismo vertinimas yra neišsamus ir neteisingas, nes teisiamojo posėdžio metu P. S. parodė, kad ji įsigijo miltelių, kurie atrodė kaip heroinas, jų nesvėrė, kadangi jų buvo mažai, sumaišė su cukraus pudra, todėl yra akivaizdu, kad P. S. negalėjo žinoti tikslaus įsigytos medžiagos svorio, medžiagos kiekį vertino tik apytiksliai, todėl P. S. parodymuose nėra jokių prieštaravimų. P. S., nors ir nebuvo tikra dėl įsigyto narkotinės medžiagos kiekio ir rūšies, tačiau akivaizdžiai nesuvokė, kokia būtent narkotine medžiaga ji disponuoja. Iš P. S. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, bylos aplinkybių ir nuteistosios paaiškinimų matyti, kad nors ji ir suvokė, jog jos veiksmai yra susiję būtent su narkotinėmis medžiagomis, tačiau jų rūšies tiksliai nežinojo, kaip ir tikslaus įsigytos narkotinės medžiagos kiekio, taigi negalėjo žinoti ir to, kad disponuoja būtent dideliu narkotinės medžiagos kiekiu.
3.6. Narkotinės medžiagos – ir heroinas, ir karfentanilis – yra baltos spalvos milteliai, kartais su tam tikrais atspalviais, kurių negalima atskirti tik pagal išorinius požymius, be to, ne tik anksčiau narkotines medžiagas vartojęs asmuo, bet ir teismo specialistas ar ekspertas tik iš narkotinės medžiagos išorinių požymių neatskirs vienos narkotinės medžiagos nuo kitos ir nenustatys tiksliai narkotinės medžiagos rūšies. Galiausiai, pavartojus narkotinių medžiagų, žmogaus organizmo reakcijos yra subjektyvios, gali skirtis ir priklausyti ne tik nuo narkotinės medžiagos rūšies, bet ir, pavyzdžiui, nuo priemaišų arba asmens sveikatos būklės tuo metu.
3.7. Apeliacinės instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus neišsamiai ir subjektyviai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį, kuri įtvirtina, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Matyti, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra motyvuota bendro pobūdžio teiginiais, teismas motyvuoja savo išvadą ne objektyviais duomenimis, o subjektyvia nuomone. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog P. S. būtų žinojusi įsigytų narkotinių medžiagų rūšį ir kiekį. Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas išsamesnių motyvų ir argumentų, išvadas grindžia subjektyviais, bendro pobūdžio teiginiais apie tai, kad asmuo, anksčiau disponavęs narkotinėmis medžiagomis, turėtų iš matymo atskirti narkotines medžiagas pagal rūšį, apie tai, kad asmuo, kuris ruošiasi vartoti ar parduoti narkotines medžiagas, turėtų žinoti narkotinių medžiagų rūšį. Tačiau tai yra tik apeliacinės instancijos teismo samprotavimai, o ne byloje nustatyti faktiniai duomenys, todėl manytina, kad teismas pažeidė reikalavimą savo nutartį grįsti tinkamais ir nekeliančiais abejonių argumentais.
3.8. Nors P. S. ir pripažino kaltę padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, tačiau ji nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu aiškino, kad tikslios narkotinių medžiagų rūšies ji nežinojo, kad pagal narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybes ir negalėjo jos žinoti, kaip nežinojo ir tikslaus narkotinės medžiagos kiekio, nuosekliai aiškino, kad manė, jog įsigijo heroiną. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu ir nebuvo prašoma perkvalifikuoti P. S. nusikalstamą veiką pagal kitą BK straipsnį ar straipsnio dalį, tačiau buvo prašoma atsižvelgti į P. S. tyčios disponuoti dideliu narkotinės medžiagos kiekiu nebuvimą ir šiuo pagrindu švelninti paskirtą bausmę.
3.9. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatytos tokios aplinkybės, kurios tiksliai ir neabejotinai patvirtintų, kad nuteistajai būtų buvę žinoma, kokiomis būtent narkotinėmis medžiagomis ji disponuoja, jų rūšis ar pavadinimas, taigi ji negalėjo suvokti ir narkotinės medžiagos kiekio, todėl P. S. tyčia nebuvo nukreipta būtent į disponavimą dideliu ar labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, į tai teismas turėtų atsižvelgti, parinkdamas P. S. švelnesnę bausmę. Manytina, kad tokia aplinkybė yra pagrindas, pagrindžiantis būtinybę kaltinamajai taikyti BK 54 straipsnio 3 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę.
3.10. Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, manytina, yra mažesnis nei toks, kuris reikalautų tokios griežtos bausmės: P. S. tyčia nebuvo nukreipta į disponavimą būtent dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, ji nežinojo, kokios rūšies tai yra narkotinės medžiagos, taip pat tikslaus jų kiekio. Byloje nėra neabejotinai nustatyta, kad P. S. iš tikrųjų būtų žinojusi jos turimų narkotinių medžiagų rūšį. Paminėtina ir tai, kad visos nepašalintos byloje abejonės turėtų būti aiškinamos būtent nuteistosios naudai. Be to, P. S. asmenybė taip pat nėra tokia pavojinga, kad reikalautų tokios griežtos bausmės: iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad nors nuteistoji ir buvo anksčiau teista už panašias nusikaltimas veikas, bet paskirtą bausmę atliko, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, gyvena kartu su sugyventiniu ir šeima, turi vaikų. Be to, P. S. nuoširdžiai gailisi, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, byloje nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė Ieva Rondomanskaitė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime prokurorė nurodo:
4.1. Nors kasaciniame skunde akcentuojama, kad P. S. tyčia nebuvo nukreipta į disponavimą dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, teismų padarytos išvados remiasi tik teismų subjektyviu vertinimu, o ne objektyviais bylos duomenimis, tačiau su tokia kasatoriaus išvada nesutiktina. P. S. pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo parodymus dėl jos įsigyto narkotinių medžiagų kiekio ir rūšies, ikiteisminio tyrimo metu parodė įsigijusi 3 gramus, teisme – 1,5 gramo, teigė, kad įsigijo heroiną, vėliau – kad nėra tikra, jog aptariamos narkotinės medžiagos yra būtent heroinas. Nuteistoji proceso metu taip pat davė nenuoseklius parodymus dėl narkotinių medžiagų įsigijimo tikslo – vienu atveju nurodė, kad šias medžiagas įsigijo asmeniškai vartoti, kitu atveju nurodė, kad norėjo užsidirbti ir šias medžiagas įsigijo A. I. paprašius jų parduoti. Nors nuteistoji ir nurodė nežinanti tikslios narkotinės medžiagos rūšies ir jos kiekio, tačiau, siekdama užsidirbti už šių narkotinių medžiagų pardavimą, žinojo, kad prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ asmuo už narkotines medžiagas jai turėjo duoti 350 Eur. Todėl nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, kad nuteistoji suprato, jog ji gali gauti didesnį atlygį būtent už didelį kiekį narkotinių medžiagų.
4.2. Vien nuteistosios parodymais negali būti grindžiama kaltė, tačiau šiuo atveju, nors nuteistosios parodymai tiesiogiai nepatvirtina jos suvokimo apie disponuojamos narkotinės medžiagos rūšį bei kiekį, kaip matyti iš ginčijamos nutarties, apeliacinės instancijos teismas A. I. parodymais grindė aplinkybę, kad nuteistoji turi disponavimo narkotinėmis medžiagomis patirties ir supratimą apie narkotines medžiagas. Šiuo atveju pritartina apeliacinės instancijos teismo padarytai išvadai, kad nuteistoji turėjo būti suinteresuota žinoti, kokią medžiagą įsigyja, nes pati ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, įsigijusi narkotinių medžiagų, eidama namo nuėjo į mišką ir ten suvartojo šiek tiek narkotinės medžiagos, jos užsidėjo ant cigaretės ir parūkė, tačiau, kai ją supykino, sustojo. Taigi, norėdama išvengti neigiamų padarinių sveikatai, turėjo suprasti, kad tai nėra heroinas, nes jį vartojo anksčiau, taip pat, kad šias medžiagas parduotų, ji turėjo būti suinteresuota žinoti jų rūšį, siekdama kuo daugiau užsidirbti. Be to, iš A. I., kuriam P. S. išplatino narkotines medžiagas, parodymų matyti, kad šis asmuo puikiai suvokė, jog iš jos įsigijo būtent karfentanilį. Nors, kaip tvirtino P. S., ji tiksliai nežinojo, kokia tai buvo narkotikų rūšis, tačiau šiuo atveju manytina, kad ji bendrais bruožais suvokė, jog disponuoja dideliu kiekiu draudžiamų narkotinių medžiagų, kurios turi pakankamai stiprų poveikį. Net jeigu P. S. manė, kad įsigijo narkotinės medžiagos – heroino, tuomet, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, reikia atsižvelgti į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239. Šiose rekomendacijose nurodyta, kad heroino didelis kiekis yra daugiau nei 2 g (tyrimo metu ji nurodė įsigijusi 3 g narkotinės medžiagos), o tai reikštų, kad P. S. turėjo suvokti, kad disponuoja būtent dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, net jeigu tai ir būtų heroinas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos ir teisingai vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visumos analize bei vertinimu, atskleidė P. S. padarytos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią disponuoti dideliu narkotinės medžiagos kiekiu.
4.3. Nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus prašymu dėl švelnesnės, negu įtvirtinta įstatyme, bausmės skyrimo. Nuteistąją ankstesni teistumai neigiamai charakterizuoja kaip asmenybę, rodo, kad P. S. nesistengė keisti savo gyvenimo būdo, jos asmenybės pavojingumas visuomenei yra pakankamai didelis. Nepaisant taikytų sankcijų, P. S. elgesys nesikeičia, priešingai – ji ir toliau renkasi nusikalstamą gyvenimo būdą. Suvokdama gresiančią atsakomybę už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, būdama realiai atlikusi laisvės atėmimo bausmę pagal nusikalstamą veiką, nurodytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ji tęsė savo nusikalstamus veiksmus ir padarė analogišką nusikaltimą – disponavo dar didesniu kiekiu narkotinės medžiagos. Nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kelia ypatingą pavojų ir gali daryti bei daro didelę žalą visuomenei ir žmogaus sveikatai. Vien tokio pobūdžio medžiagų buvimas apyvartoje sudaro didelės žalos visuomenei, žmogaus sveikatai kilimo galimybę ir yra griežtai baudžiamas. Baudžiamojoje byloje sąlygos, nurodytos BK 62 straipsnyje, nėra nustatytos. Taip pat nenustatyta ir jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistosios padarytą nusikaltimą ar jos asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad nuteistajai už nusikaltimą, nurodytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu galėtų būti skirta mažesnė ar kitos rūšies, negu įstatyme įtvirtinta, bausmė ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta bausmės paskirtis. Tai, kad nuteistoji augina vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta individualizuojant jai bausmę pagal BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijos ribas. Šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis. Jokių kitų aplinkybių, rodančių, kad BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos bausmės skyrimas P. S. neatitinka teisingumo principo, byloje nenustatyta.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistosios P. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo
6. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
6.1. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-179-719/2022, 2K-221-976/2023 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta visuma tokia aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021 ir kt.).
6.2. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012, 2K-348/2013, 2K-412/2014, 2K-383-895/2015, 2K-126-693/2018, 2K-233-976/2021 ir kt.).
6.3. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021 ir kt.).
6.4. BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-788/2019, 2K-187-976/2023).
7. Kaip matyti iš kasacinio skundo, mažesnis nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas iš esmės grindžiamas tuo, kad nuteistosios P. S. tyčia nebuvo nukreipta į disponavimą būtent dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, ji neva nežinojo, kokios rūšies tai yra narkotinės medžiagos, taip pat tikslaus jų kiekio. Kartu nurodoma, kad nuteistoji pripažįsta byloje nustatytas aplinkybes, neginčija nei faktinių aplinkybių, nei jos padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. O kaip aplinkybės, įrodančios nuteistosios P. S. asmenybės mažesnį pavojingumą, kurios, gynėjo nuomone, turėtų lemti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, yra nurodoma tai, kad nors nuteistoji ir buvo anksčiau teista už panašias nusikalstamas veikas, ji paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliko, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, gyvena kartu su sugyventiniu ir šeima, turi vaikų, nuoširdžiai gailisi, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, byloje nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
8. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad abiejų instancijų teismai išanalizavo ir įvertino visas BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti reikšmingas aplinkybes. Teismas vertino ir pasisakė dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo pavojingumo, dėl neatsitiktinio jo pobūdžio, dėl nuteistosios asmenybės, dėl jos šeiminių aplinkybių, aiškiai išdėstydamas, kodėl nuteistosios asmenybė ir jos padarytas nusikaltimas nėra mažiau pavojingi ir kodėl už BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą skiriama bausmė, patenkanti į sankcijos ribas, yra tinkama. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jokių aplinkybių, rodančių, kad BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos bausmės skyrimas nuteistajai P. S. neatitinka teisingumo principo, byloje nenustatyta.
8.1. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas iš esmės analogišką apeliacinį skundą, plačiai pasisakė dėl nuteistosios tyčios turinio įtakos bausmės skyrimui (nutarties 9–19 punktai) ir konstatavo, kad nuteistosios tyčia, taigi ir narkotinių medžiagų rūšies ir dydžio suvokimas, yra nustatyta byloje, taip pat neginčijama ir pačios nuteistosios. Pirmosios instancijos teismas nuteistosios prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl to baudžiamoji byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Pažymėtina, kad tokia nuteistosios pozicija leido pirmosios instancijos teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir už BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą paskirtą minimalią bausmę sumažinti trečdaliu. Taigi, apeliacinio ir kasacinio skundo argumentas, kad neva byloje likusias abejones dėl nuteistosios suvokimo, kokią narkotinę medžiagą ir kokį jos kiekį ji išplatino, būtina vertinti kaip pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, yra nepagrįstas bylos medžiaga ir nedera su baudžiamojo proceso eiga šioje byloje.
8.2. Kartu pažymėtina, kad, vertindami nusikalstamos veikos pavojingumą, abiejų instancijų teismai pagrįstai konstatavo, jog išplatinta narkotinė medžiaga penkis kartus viršija įstatyme įtvirtintą didelį kiekį, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, tai, kad narkotinė medžiaga buvo realiai išplatinta ir dalis jos suvartota ją įsigijusių asmenų, taip pat kitas veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, kurios nesudaro pagrindo vertinti nuteistosios P. S. padarytą nusikaltimą kaip gerokai mažesnio pavojingumo.
8.3. Kasacinio skundo argumentas, kad teismai netinkamai įvertino aplinkybes, turinčias reikšmės nuteistosios asmenybės vertinimui, taip pat nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas P. S. skirtą bausmę, kaip jau minėta, pagrįstai pripažino jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad nuteistoji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismai taip pat tinkamai įvertino ir nuteistosios asmenybę: tai, kad ji yra brandaus amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, gyvena kartu su sugyventiniu, turi vaikų, iš kurių vienas yra nepilnametis, taip pat tai, kad nors nuteistosios motinystės teisės yra apribotos, vaikas faktiškai gyvena kartu su ja. Kartu teismai atsižvelgė ir į tai, kad nuteistoji P. S. yra bausta administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjusi, anksčiau buvo teista už analogišką nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, dėl šios nusikalstamos veikos atliko realią daugiau nei trejų metų laisvės atėmimo bausmę.
8.4. Kasacinės instancijos teismas nenustatė teisinių argumentų, kurie paneigtų tokį žemesnės instancijos teismų atliktą nusikalstamos veikos ir nuteistosios asmenybės vertinimą, ir teisės taikymo aspektu pripažįsta, kad, parinkdami ir individualizuodami bausmę už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, teismai baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.
9. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kadangi abiejų instancijų teismai baudžiamąjį įstatymą – BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas – aiškino ir taikė tinkamai, remiantis kasacinio skundo argumentais, naikinti ar keisti teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistosios P. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinį skundą.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Artūras Pažarskis
Rima Ažubalytė
