R. F. pagal BK 157 str. 2 d., 157 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-232-942/2018

Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00539-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.7.4.2; 1.2.9.2.1; 1.2.9.2.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Rakauskienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Bajerčiūtės ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei,

nuteistajam R. F. (R. F.), jo gynėjai advokatei Gražinai Mauručaitienei,

nuteistojo A. S. gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui,

nukentėjusiųjų S. G., L. S., E. L., K. A. atstovui advokatui Rolandui Tilindžiui,

vertėjai Joanai Rudzianec,

neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. F. ir nuteistojo A. S. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalies, kuria R. F. ir A. S. atitinkamai pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnį, 1511 straipsnio 2 dalį (2010 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) už pasikėsinimą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamete 2014 m. vasario 9 d., 1511 straipsnio 2 dalį (2010 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) už lytinės aistros tenkinimą su nepilnametėmis 2013 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. vasario 9 d., 2014 m. vasario 10 d. – birželio 13 d. ir 1511 straipsnio 2 dalį (2010 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) už lytinės aistros tenkinimą su nepilnametėmis 2013 metų žiemą, 1511 straipsnio 2 dalį (2014 m. kovo 13 d. įstatymo redakcija) už lytinės aistros tenkinimą su nepilnametėmis 2015 m. sausio 12 d., ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalies, kuria, nuteistųjų R. F. ir A. S. apeliacinius skundus atmetus, o Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ruslano Ušinsko ir nukentėjusiųjų S. G., L. S., E. L., K. A., V. V. atstovo advokato Daliaus Poviliaus apeliacinius skundus patenkinus iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendis pakeistas panaikinant jo dalį dėl R. F. išteisinimo pagal BK 157 straipsnio 1, 2 dalis ir A. S. išteisinimo pagal BK 157 straipsnio 2 dalį ir atitinkamai R. F. pripažįstant kaltu bei nuteisiant pagal BK 157 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), 2 dalį, o A. S. – pagal BK 157 straipsnio 2 dalį.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendžiu:

R. F. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnį, 1511 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamete 2014 m. vasario 9 d., 1511 straipsnio 2 dalį už lytinės aistros su nepilnametėmis tenkinimą 2013 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. vasario 9 d., 2014 m. vasario 10 d. – birželio 31 d. vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas laisvės atėmimo bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė R. F. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.

R. F. dėl kaltinimų pagal BK 157 straipsnio 1, 2 dalis už atitinkamai vaiko pirkimą 2014 m. vasario 9 d. ir dviejų vaikų pirkimą 2013 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. vasario 9 d., 2014 m. vasario 10 d. – birželio 31 d. kitoms seksualinio išnaudojimo formoms išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį už lytinės aistros su nepilnametėmis tenkinimą 2013 metų žiemą dvejiems metams, 1511 straipsnio 2 dalį už lytinės aistros tenkinimą su nepilnametėmis 2015 m. sausio 12 d. – trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas laisvės atėmimo bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

A. S. dėl kaltinimų pagal BK 157 straipsnio 2 dalį už atitinkamai dviejų vaikų pirkimą 2013 metų žiemą turint tikslą juos seksualiai išnaudoti ir trijų vaikų pirkimą 2015 m. sausio 12 d. kitoms seksualinio išnaudojimo formoms išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. S. taip pat kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, išteisintas ir dėl kaltinimo pagal BK 161 straipsnio 2 dalį už trijų vaikų nugirdymą 2015 m. sausio 12 d.

Iš nuteistojo R. F. nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms L. S. ir S. G., o iš nuteistojo A. S. nukentėjusiosioms S. G., L. S., E. L. ir K. A. priteista po 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, nuteistojo R. F. ir A. S. apeliacinius skundus atmetus, o Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ruslano Ušinsko ir nukentėjusiųjų S. G., L. S., E. L., K. A., V. V. atstovo advokato Daliaus Poviliaus apeliacinius skundus patenkinus iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendis pakeistas.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalis, kuria R. F. pagal BK 157 straipsnio 1, 2 dalis už atitinkamai vaiko pirkimą 2014 m. vasario 9 d. ir dviejų vaikų pirkimą 2013 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. vasario 9 d., 2014 m. vasario 10 d. – birželio 31 d. kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, o A. S. pagal BK 157 straipsnio 2 dalį už atitinkamai dviejų vaikų pirkimą 2013 metų žiemą turint tikslą juos seksualiai išnaudoti ir trijų vaikų pirkimą 2015 m. sausio 12 d. kitoms seksualinio išnaudojimo formoms išteisinti kaip nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. F. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 157 straipsnio 1 dalį už vaiko pirkimą 2014 m. vasario 9 d. kitoms seksualinio išnaudojimo formoms ketveriems metams, 157 straipsnio 2 dalį už dviejų vaikų pirkimą 2013 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. vasario 9 d., 2014 m. vasario 10 d. – birželio 31 d. kitoms seksualinio išnaudojimo formoms šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtas laisvės atėmimo bausmes ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnį, 1511 straipsnio 2 dalį, 1511 straipsnio 2 dalį R. F. paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams.

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 157 straipsnio 2 dalį už dviejų vaikų pirkimą 2013 metų žiemą turint tikslą juos seksualiai išnaudoti šešeriems metams, 157 straipsnio 2 dalį už trijų vaikų pirkimą 2015 m. sausio 12 d. kitoms seksualinio išnaudojimo formoms šešeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendžiu A. S. pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams.

Iš nuteistojo R. F. nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms L. S., S. G., o iš nuteistojo A. S. nukentėjusiosioms S. G., L. S., E. L. ir K. A. priteista po 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kita Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistųjų R. F. ir A. S. palikta galioti be pakeitimų.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti ir E. G., B. K., I. E. V., G. V., M. K. ir M. G., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo R. F. ir jo gynėjos, prašiusių nuteistojo R. F. kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. S. gynėjo, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, prokurorės ir nukentėjusiųjų atstovo, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. F. pagal BK 157 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. vasario 9 d. pirko nepilnametę S. G., gim. (duomenys neskelbtini), kitoms seksualinio išnaudojimo formoms.

1.1. R. F. 2014 m. vasario 9 d., tikslesnis laikas nenustatytas, turėdamas tikslą pirkti vaiką siekiant su juo lytiškai santykiauti ir taip jį seksualiai išnaudoti, iš anksto susitarė su E. G., kad ji už piniginį atlygį surastų merginą, sutiksiančią su juo lytiškai santykiauti už pinigus, už tai pažadėdamas bendrą 50–70 Lt (14,48–20,27 Eur) atlygį, t. y. pažadėjo E. G. pirkti vaiką žinodamas, kad ji turės materialinės naudos iš kito asmens seksualinio išnaudojimo, ir turėdamas tikslą pats seksualiai išnaudoti vaiką.

1.2. E. G. su R. F. pasiūlymu sutiko ir nurodė, kad nepilnametė S. G. už 50–70 Lt (14,48–20,27 Eur) atlygį su juo lytiškai santykiaus.

1.3. Po susitarimo su E. G. R. F. tą pačią dieną, apie 15.00 val., atvyko pas S. G. ir E. G. į (duomenys neskelbtini) miestelį, ten, neatsižvelgdamas į S. G. sutikimą, t. y. pasinaudodamas jos pažeidžiamumu dėl nepilnametystės, iš E. G. ją įgijo ir gabeno savo automobilyje, turėdamas tikslą ją seksualiai išnaudoti, iki jam paskambino E. G. ir pranešė, kad S. G. ieško (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos auklėtojos.

2. R. F. pagal BK 157 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. vasario 9 d., 2014 m. vasario 10 d. – birželio 31 d. pirko nepilnametes S. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., (duomenys neskelbtini), kitoms seksualinio išnaudojimo formoms.

2.1. R. F. 2013 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. vasario 9 d., 2014 m. vasario 10 d. – birželio 31 d., tikslesnis laikas nenustatytas, turėdamas tikslą pirkti vaikus, siekiant su jais lytiškai santykiauti ir taip juos seksualiai išnaudoti, iš anksto susitarė su E. G., kad ji už piniginį atlygį surastų dvi merginas, sutiksiančias su juo lytiškai santykiauti už pinigus, už tai pažadėdamas materialiai atsilyginti, t. y. pažadėjo E. G. pirkti du vaikus, žinodamas, kad E. G. turės materialinės naudos iš kito asmens seksualinio išnaudojimo, ir turėdamas tikslą pats juos seksualiai išnaudoti.

2.2. E. G. su R. F. pasiūlymu sutiko ir nurodė, kad nepilnametės S. G. ir L. S. už pažadėtą materialinį atlygį, neatsižvelgiant į jų sutikimą, t. y. pasinaudojant jų pažeidžiamumu dėl nepilnametystės, su juo lytiškai santykiaus.

2.3. Po susitarimo su E. G. R. F. tą pačią dieną atvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį, iš ten L. S. ir S. G., neatsižvelgdamas į jų sutikimą, t. y. pasinaudodamas jų pažeidžiamumu dėl nepilnametystės, išsivežė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą nuošalią vietą (duomenys neskelbtini) ir ten, tikrai žinodamas, kad L. S. ir S. G. yra nepilnametės, su jomis lytiškai santykiavo, vėliau už tai materialiai atsilygino E. G.

3. R. F. pagal BK 22 straipsnį, 1511 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. vasario 9 d. pasikėsino tenkinti lytinę aistrą su nepilnamete S. G., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas jos seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, pažadėdamas už tai pinigų.

3.1. R. F. 2014 m. vasario 9 d., tikslesnis laikas nenustatytas, iš anksto susitarė su E. G., kad ji už piniginį atlygį surastų merginą, sutiksiančią su juo lytiškai santykiauti už pinigus, už tai pažadėdamas bendrą 50–70 Lt (14,48–20,27 Eur) atlygį.

3.2. E. G. sutiko su R. F. pasiūlymu ir nurodė, kad nepilnametė S. G., gim. (duomenys neskelbtini), už 50–70 Lt (14,48–20,27 Eur) atlygį su juo lytiškai santykiaus.

3.3. Po susitarimo su E. G. R. F. tą pačią dieną, apie 15.00 val., atvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį, ten, turėdamas tikslą seksualiai išnaudoti nepilnametę S. G., iš E. G. ją įgijo ir gabeno savo automobilyje nežinoma kryptimi, iki E. G., grįžusi į (duomenys neskelbtini) specialiąją mokyklą ir įtarusi, kad auklėtojos žino, jog S. G. yra parduota kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, paskambino R. F. ir jam apie tai pranešė. R. F., bijodamas būti sulaikytas, parvežė nepilnametę S. G. atgal į (duomenys neskelbtini) miestelį ir išleido ją netoli (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos.

4. R. F. pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. vasario 9 d., 2014 m. vasario 10 d. – birželio 31 d. tenkino lytinę aistrą su nepilnametėmis S. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas jų seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, pažadėdamas ir duodamas už tai pinigų.

4.1. R. F. 2013 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. vasario 9 d., 2014 m. vasario 10 d. – birželio 31 d., tikslesnis laikas nenustatytas, iš anksto susitarė su E. G., kad ji už materialinį atlygį surastų merginų, sutiksiančių su juo lytiškai santykiauti.

4.2. E. G. su R. F. pasiūlymu sutiko ir nurodė, kad nepilnametės S. G. ir L. S. už materialinį atlygį lytiškai su juo santykiaus.

4.3. Po susitarimo su E. G. R. F. tą pačią dieną atvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį ir L. S. ir S. G. išsivežė į tyrimo metu nenustatytą nuošalią vietą (duomenys neskelbtini), tikrai žinodamas, kad S. G. ir L. S. yra nepilnametės, pasinaudodamas jų sutikimu, gautu pasinaudojant jų pažeidžiamumu dėl nepilnametystės, lytiškai santykiavo su S. G. ir L. S. įvesdamas savo lytinį organą joms į makštį ir už tai davė joms žadėtą materialinį atlygį.

5. A. S. pagal BK 157 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2013 metų žiemą pirko nepilnametes S. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), kitoms seksualinio išnaudojimo formoms.

5.1. A. S. 2013 metų žiemą, tikslesnis laikas nenustatytas, turėdamas tikslą pirkti vaikus siekiant su jais lytiškai santykiauti ir taip juos seksualiai išnaudoti, iš anksto susitarė su E. G., kad ji už piniginį atlygį surastų merginų, sutiksiančių su juo lytiškai santykiauti už pinigus, už tai pažadėdamas bendrą 200 Lt (57,92 Eur) atlygį, t. y. pažadėjo E. G. pirkti du vaikus, žinodamas, kad E. G. turės materialinės naudos iš kito asmens seksualinio išnaudojimo, ir turėdamas tikslą pats juos seksualiai išnaudoti.

5.2. E. G. su A. S. pasiūlymu sutiko ir nurodė, kad nepilnametės L. S. ir S. G. už pažadėtą materialinį atlygį, neatsižvelgiant į jų sutikimą, t. y. pasinaudojant jų pažeidžiamumu dėl nepilnametystės, su juo lytiškai santykiaus.

5.3. Po susitarimo su E. G. A. S. tą pačią dieną atvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį, iš ten S. G. ir L. S., neatsižvelgdamas į jų sutikimą, t. y. pasinaudodamas jų pažeidžiamumu dėl nepilnametystės, išsivežė į savo namus (duomenys neskelbtini), ten, tikrai žinodamas, kad L. S. ir S. G. yra nepilnametės, lytiškai su jomis santykiavo ir vėliau už tai E. G. sumokėjo 200 Lt (57,92 Eur).

6. A. S. pagal BK 157 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 12 d. pirko nepilnametes L. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. A., gim. (duomenys neskelbtini), kitoms seksualinio išnaudojimo formoms.

6.1. A. S. 2015 m. sausio 12 d., tikslesnis laikas nenustatytas, turėdamas tikslą pirkti vaikus siekiant su jais lytiškai santykiauti bei tenkinti lytinę aistrą ir taip juos seksualiai išnaudoti, iš anksto susitarė su G. V., kad ji už piniginį atlygį surastų merginų, sutiksiančių su juo lytiškai santykiauti ir tenkinti lytinę aistrą už pinigus, už tai pažadėdamas materialinį atlygį, t. y. pažadėjo G. V. pirkti du ir daugiau vaikų žinodamas, kad G. V. turės materialinės naudos iš kito asmens seksualinio išnaudojimo, ir turėdamas tikslą pats seksualiai juos išnaudoti.

6.2. G. V. su A. S. pasiūlymu sutiko ir nurodė, kad nepilnametės L. S., E. L. ir K. A. už pažadėtą materialinį atlygį, neatsižvelgiant į jų sutikimą, t. y. pasinaudojant jų pažeidžiamumu dėl nepilnametystės, su juo lytiškai santykiaus ir patenkins jo lytinę aistrą.

6.3. Po susitarimo su G. V. A. S. tą pačią dieną atvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį, iš ten G. V., L. S., E. L. ir K. A., neatsižvelgdamas į jų sutikimą, t. y. pasinaudodamas jų pažeidžiamumu dėl nepilnametystės, išsivežė į savo namus (duomenys neskelbtini), ten, tikrai žinodamas, kad L. S., E. L. ir K. A. yra nepilnametės, su L. S. ir K. A. lytiškai santykiavo, o su E. L. tenkino lytinę aistrą ir vėliau už tai G. V. sumokėjo 30 Eur.

7. A. S. pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2013 metų žiemą lytiškai santykiavo su nepilnametėmis S. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas jų seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, pažadėdamas ir duodamas už tai pinigų.

7.1. A. S. 2013 metų žiemą, tikslesnis laikas nenustatytas, atvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį ir S. G. su L. S. išsivežė į savo namus (duomenys neskelbtini).

7.2. A. S., tikrai žinodamas, kad S. G. su L. S. yra nepilnametės, pasinaudodamas jų sutikimu, gautu pasinaudojant jų pažeidžiamumu dėl nepilnametystės, savo namuose su jomis lytiškai santykiavo įvesdamas savo lytinį organą joms į makštį ir už tai sumokėjo joms žadėtą piniginį užmokestį.

8. A. S. pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 12 d. lytiškai santykiavo su nepilnametėmis L. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. A., gim. (duomenys neskelbtini), E. L., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas jų seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, pažadėdamas ir duodamas už tai pinigų.

8.1. A. S. 2015 m. sausio 12 d., tikslesnis laikas nenustatytas, atvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį ir G. V., L. S., E. L., K. A. išsivežė į savo namus (duomenys neskelbtini).

8.2. A. S., tikrai žinodamas, kad L. S., K. A. ir E. L. yra nepilnametės, pasinaudodamas jų sutikimu, gautu pasinaudojant jų pažeidžiamumu dėl nepilnametystės, su L. S. ir K. A. lytiškai santykiavo įvesdamas savo lytinį organą joms į makštį, o su E. L. tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu įvesdamas savo lytinį organą jai į burną, už tai sumokėjo joms žadėtą piniginį užmokestį (perduodamas G. V. 30 Eur už L. S., E. L. ir K. A. bendrai).

9. A. S. taip pat yra išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 161 straipsnio 2 dalį už nepilnamečių L. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. A., gim. (duomenys neskelbtini), E. L., gim. (duomenys neskelbtini), nugirdymą 2015 m. sausio 12 d., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų R. F. ir A. S. baudžiamąją bylą pagal pačių nuteistųjų, Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo apeliacinius skundus, nurodė, kad, įvertinus visus baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, nustatytas faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. F. ir A. S., nevisiškai įsigilino į nustatytas faktines ir juridinę reikšmę turinčias aplinkybes, netinkamai aiškino baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl padarė „neteisingas išvadas, kad jų veiksmai neatitinka BK 157 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių“. Anot apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, pirmosios instancijos teismas, atskleisdamas nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius, iš esmės analizavo BK 147 straipsnio („Prekyba žmonėmis“) dispozicijoje nurodyto nusikaltimo požymius ir tai turėjo įtakos nepagrįstam sprendimui išteisinti juos dėl kaltinimų pagal BK 157 straipsnį.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vaiko pirkimo arba pardavimo norma (BK 157 straipsnis) yra speciali prekybos žmonėmis normos atžvilgiu ir taikoma tada, kai sandorio objektas yra vaikas, t. y. asmuo iki 18 metų amžiaus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad iš BK 157 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, jog prekybos vaikais atveju pakanka nustatyti veiką (siūlymą pirkti, kitaip įgyti, pardavimą, pirkimą, kitokį perleidimą, įgijimą, verbavimą, gabenimą arba laikymą nelaisvėje) ir nusikalstamą tikslą (vaikas būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams). Tuo tarpu BK 147 straipsnyje įtvirtintos prekybos žmonėmis atveju, be nurodytų požymių, taip pat būtina nustatyti ir valios palaužimo būdus.

12. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad prekybos žmonėmis (vaikais) norma, kriminalizuojanti įvairius sandorius, sudarančius prielaidas išnaudoti žmogų (vaiką), neapima paties išnaudojimo. Anot apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, šiuo atveju nukentėjusiųjų išnaudojimas, be kita ko, pasireiškė R. F. ir A. S. siekiu seksualiai jas išnaudoti. Dėl to prekyba žmonėmis (vaikais), atskleista žmogaus išnaudojimo stadijoje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje gali būti inkriminuojama kartu su lytiniu santykiavimu ar kitokiu lytinės aistros tenkinimu su nepilnamečiu už piniginį atlygį (BK 1511 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, „šiuo atveju negalima sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad paprastai prekybos žmonėmis nusikaltimas inkriminuojamas tiems, kurie įgijo ar perleido asmenis prostitucijai į užsienį“. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, toks netinkamas baudžiamojo įstatymo aiškinimas nepagrįstai pernelyg susiaurino BK 147 ir 157 straipsnių taikymo galimybę.

13. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad nors BK 157 straipsnio dispozicija ir nereikalauja įrodyti prieš nepilnametį (vaiką) panaudotų valios palaužimo būdų, prekybos žmonėmis (vaikais) nusikaltimo pobūdis suponuoja būtinybę nustatyti veikos priešingumą laisvei. Anot apeliacinės instancijos teismo, šiame kontekste pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad BK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos metu nukentėjusysis patenka į kito asmens laisvę varžančią kontrolę arba yra perduodamas iš vieno asmens kontrolės į kito asmens kontrolę, tačiau netinkamai įvertino nustatytas faktines bylos aplinkybes ir nuteistųjų nusikalstamus veiksmus BK 157 straipsnio kontekste. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prekybos žmonėmis (vaikais) atveju veika pasireiškia neteisėtų kaltininko įgaliojimų aukos atžvilgiu realizavimu, palaužiant išnaudojamo asmens valią. Šiame kontekste svarbu tai, kad net jei prekybos žmonėmis auka sutiko būti išnaudojama, tačiau jos sutikimas buvo išgautas palaužiant valią, į aukos sutikimą neatsižvelgiama, jis nepadaro išnaudojimo teisėto.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino tikrųjų R. F. ir A. S. bendravimo su E. G. bei G. V. aplinkybių ir nepagrįstai jų nusikalstamas veikas lygino su bendranuteistojo M. G. atveju. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad R. F. ir A. S. neturėjo fizinio kontakto su kitais asmenimis – tik su merginomis, teikusiomis seksualines paslaugas, nes baudžiamojoje byloje nustatyta, kad, priešingai nei M. G., R. F. ir A. S. dėl lytinių santykių su nukentėjusiosiomis susitarė ne tiesiogiai su jomis, o per E. G. ir G. V.; be to, jų bendravimas su nuteistosiomis neapsiribojo vien vienkartiniais susitarimais dėl seksualinių paslaugų suteikimo – R. F. ir A. S. palaikė nuolatinį ryšį su nuteistosiomis, o kartu ir su nukentėjusiosiomis: kai reikėdavo, jas paveždavo, duodavo pinigų taksi, nupirkdavo pavalgyti, cigarečių, alkoholio. Taigi, anot apeliacinės instancijos teismo, nuteistiesiems R. F. ir A. S. buvo žinoma, kad jie bendrauja su nepilnametėmis specialiosios ugdymo įstaigos auklėtinėmis, jie padėdavo tenkinti jų žalingus įpročius. R. F. ir A. S., siekdami savo tikslų – seksualiai išnaudoti nukentėjusiąsias – ir žinodami, kad nuteistosios E. G. ir G. V. iš esmės kontroliuoja nukentėjusiųjų veiksmus, naudojosi nukentėjusiųjų, kaip nepilnamečių, pažeidžiamumu dėl jų nebrandumo, socialinių įgūdžių nesusiformavimo, atsakomybės jausmo stokos.

15. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistieji R. F. ir A. S., susitardami su nuteistosiomis E. G. ir G. V. dėl lytinio santykiavimo su nukentėjusiosiomis už piniginį atlygį, atvažiuodami jų pasiimti, pirko nukentėjusiąsias, siekdami jas seksualiai išnaudoti, ir veikė tiesiogine tyčia, pasinaudodami nukentėjusiųjų pažeidžiamumu dėl jų nepilnametystės.

16. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistųjų R. F. ir A. S. pakeitė panaikindamas jo dalį dėl R. F. išteisinimo pagal BK 157 straipsnio 1, 2 dalis ir A. S. išteisinimo pagal BK 157 straipsnio 2 dalį ir atitinkamai R. F. pripažindamas kaltu pagal BK 157 straipsnio 1, 2 dalis, o A. S. – pagal BK 157 straipsnio 2 dalį bei paskirdamas jiems atitinkamas laisvės atėmimo bausmes. Kartu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistųjų veiksmai taip pat atitiko atitinkamai ir BK 157 straipsnio 1, 2 dalyse, 157 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikaltimų požymius, kurie savo pobūdžiu yra sunkesni nei jiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu inkriminuoto BK 1511 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymiai, pakeitė ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių priteisdamas iš nuteistųjų R. F. ir A. S. nukentėjusiosioms didesnes pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti.

III. Kasacinių skundų argumentai

17. Kasaciniu skundu nuteistasis R. F. prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl jo panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

17.1. Jo baudžiamojoje byloje būtina išaiškinti BK 151 ir 1571 (turėtų būti – 1511 ir 157) straipsnių taikymo sąlygas, įvertinti, ar žemesnių instancijų teismai teisingai jas aiškino ir taikė, ar tai nėra teisės normų konkurencija, ir pagal žemesnių instancijų teismų nustatytas aplinkybes pasisakyti dėl to, kuri iš šių teisės normų turėjo būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagal BK 1571 (turėtų būti – 157) straipsnį jį išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o apeliacinės instancijos teismas priėmė priešingą procesinį sprendimą ir jį dėl šio nusikaltimo padarymo pripažino kaltu, būtina ir svarbu teisės taikymo aspektu formuoti praktiką tokio pobūdžio bylose dėl teisingo veikos kvalifikavimo. Be to, yra teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka ir dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimo.

17.2. Apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo ir nepašalinęs baudžiamojoje byloje esančių esminių prieštaravimų, ne tik paliko dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nepakeistą, bet dar ir nuteisė jį pagal BK 157 straipsnį ir labai padidino jam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių, 332 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes neišanalizavo visų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų jų liečiamumo ir sąsajumo aspektu ir įrodymus, kuriais grindžiamas jam pateiktas kaltinimas, įvertino selektyviai ir atsietai vienus nuo kitų.

17.3. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė BK (turėtų būti – BPK) l straipsnio l dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 241 straipsnio 2 dalies, 242 straipsnio l dalies nuostatas, nes, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neatsakė į visus bylai teisingai išnagrinėti reikšmingus klausimus, nenustatė nusikalstamos veikos laiko, vietos, būdo, neįrodė, kad nusikalstama veika apskritai buvo padaryta, neįvertino visų bylos aplinkybių, netinkamai vertino surinktus įrodymus ir padarė nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai, o priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir prielaidomis. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 2 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, nesiėmė visų įmanomų priemonių abejonėms dėl jo kaltės pašalinti ir nepagrįstai atmetė įrodymus, kurie kelia abejonių dėl jam pareikšto kaltinimo padarius BK 157 straipsnyje nurodytą nusikaltimą.

17.4. Sprendžiant dėl BK 157 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių buvimo kaltininko veikoje, reikia nustatyti ne tik objektyviuosius veikos požymius, kurie straipsnio dispozicijoje įtvirtinti kaip alternatyvūs, bet ir subjektyviuosius, t. y. tiesioginę tyčią kaltininko veikoje, būtent žinojimą arba siekimą, kad vaikas būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašioms į vergiją sąlygoms, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams; taip pat žinojimą ir suvokimą, kad straipsnyje kriminalizuoti veiksmai atliekami būtent su vaiku (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-417-697/2016).

17.5. Negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šiai veikai kvalifikuoti pakanka vien tik to, jog nusikaltimo objektas buvo vaikas, kuris pagal Europos konvenciją tokiu laikomas iki 18 metų, o kiti nusikaltimo sudėties požymiai yra visiškai nesvarbūs. Apeliacinės instancijos nuosprendyje nepasisakyta apie tai, ar jis žinojo ir turėjo žinoti, kad L. S. ir S. G. nėra sulaukusios 18 metų. Jo nuomone, nustatant subjektyviosios pusės požymius būtina ne tik įvertinti nukentėjusiųjų parodymus, „bet ir vizualiai įsitikinti jų atitiktimi vaiko kategorijai“. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, esant prieštaravimams, vadovaudamasis vien tik tuo, kad jis neva žinojo, kiek metų kitai bendranuteistajai E. G., kuri apklausiama teisiamajame posėdyje neigė sakiusi jam apie tai, jog jai dar nėra 18 metų, padarė išvadą, kad jam neturėjo kilti abejonių dėl nukentėjusiųjų amžiaus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiąsias apklausė ir galėjo vizualiai (ir pagal išvaizdą, ir pagal jų kalbą, žodyną, elgesį ir kitas aplinkybes) suformuoti savo vidinį įsitikinimą dėl subjektyviosios pusės požymių buvimo jo veiksmuose.

17.6. Negalima sutikti ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nereikia nustatyti pasinaudojimo nukentėjusiųjų pažeidžiamumu ir verbavimo požymių, taip pat siekio, suvokiant nukentėjusiųjų pažeidžiamumą, tuo pasinaudoti, nes pakanka vien tos aplinkybės, kad nukentėjusiosios buvo jaunesnės nei 18 metų, todėl savaime jau yra pažeidžiamos. Teismas, analizuodamas nusikalstamos veikos sudėtį, turėjo aptarti ir objektyviosios nusikaltimo pusės požymius. Baudžiamojoje „byloje yra ne vienas kaltinamasis, veikos bendrininkavimas nebuvo inkriminuotas, todėl būtina įvertinti kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmus“.

17.7. Teismų praktikoje pasinaudojimas pažeidžiamumu suprantamas kaip piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik pasiduoti tam piktnaudžiavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-290/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-290/2014">2K-290/2014</a>, 2K-432/2014, 2K-43-942/2016, 2K-344-942/2016). Pasinaudojimas nukentėjusio asmens pažeidžiamumu reiškia, kad atsakomybė kaltinamam asmeniui gali būti taikoma tik nustačius ir įvertinus tokias faktines bylos aplinkybes. Vertinant jo baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, tokius veikos požymius galbūt ir galima nustatyti kitų bendranuteistųjų, pvz., E. G., I. E. V., veiksmuose, tačiau tai, kad jis būtų žinojęs, dėl kokių aplinkybių nukentėjusiosios siekia seksualinių santykių, baudžiamojoje byloje nenustatyta – ši aplinkybė net nebuvo aiškinamasi.

17.8. Palyginus jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu galiojusias BK 157 straipsnio redakcijas matyti, kad visose jose nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro tai, jog vaiką pirko (tokia veika yra inkriminuota jam) žinodamas ar siekdamas, kad jis būtų neteisėtai išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai ir kt. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 157 straipsnį, neaptarė, kokiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais grindžiamas jo žinojimas ar siekimas išnaudoti nukentėjusiąsias prostitucijai. Teismas pripažino jį turėjus lytinių santykių su nukentėjusiosiomis ir už tai joms sumokėjus arba nupirkus maisto, cigarečių. Tokie jo veiksmai atitinka būtent BK 1511, o ne 157 straipsnyje nurodytą nusikaltimą. Jis merginų nepirko siekdamas jas seksualiai išnaudoti prostitucijai, iš to gauti naudos ar pan. Darant prielaidą, kad jis vieną kartą pasikėsino turėti lytinių santykių su S. G., o kitą kartą su S. G. ir L. S. (nors pagal baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kurių esminiai yra merginų parodymai, jis nepadarė ir šių nusikaltimų) lytiškai santykiavo ir už tai nupirko joms maisto, jo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip nukentėjusiųjų pirkimas prostitucijai. Jeigu tokie veiksmai būtų kvalifikuojami pagal BK 157 straipsnį, tada neaišku, kokie veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 1511 straipsnį. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas jo veiksmus pagal BK 1511 straipsnį kaip tęstinį nusikaltimą (o tai, kad taip kvalifikuoti buvo teisinga, patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas), neatsižvelgė į tai, kad S. G. nusikaltimo inkriminavimo termino pabaigoje, t. y. 2014 m. birželio 31 d., jau buvo suėję 16 metų, o L. S. buvo 17 metų. Taigi jo veiksmuose nėra ir BK 1511 straipsnio l, 2 dalyse numatytų veikų (turėtų būti – BK 1511 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos) sudėties požymių.

17.9. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas asmenį pripažinti kaltu, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

17.10. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės apsiribojo įrodymų vertinimu tik analizuodamas jo apeliacinį skundą, o dėl pripažinimo jo kaltu pagal BK 157 straipsnį iš esmės nurodė tik teorinius teiginius, nesiedamas jų su bylos aplinkybėmis.

17.11. Pirmosios instancijos teismas jam paskyrė bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu, nors ir pripažino, kad jis įvykdė nesunkias tyčines veikas. Teismas nuosprendyje neaptarė, kodėl jam negalima taikyti bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas jam griežtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat neįvertino duomenų apie jo sveikatos būklę, nors jis pateikė įrodymus, kad nuo 2003 metų serga sunkia širdies liga, jam yra darytos operacijos, dažnai guli ligoninėje. BK 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, t. y. aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis pripažįstama sunki liga, nepriekaištingas elgesys, išlaikytiniai, jaunas amžius ir pan. Net ir pripažinus jį kaltu, paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta ir neatitinka padaryto nusikaltimo ir jo vaidmens padarant šį nusikaltimą.

18. Kasaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėjas advokatas R. Mikliušas prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą jo ginamajam nutraukti arba paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Kasatorius skunde nurodo:

18.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra nepagrįsti ir naikintini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

18.2. Vaiko pirkimas ar pardavimas (BK 157 straipsnis) yra speciali prekybos žmonėmis sudėtis, t. y. specialioji norma BK 147 straipsnio atžvilgiu. Vaiko pardavimu laikytinas vaiko perleidimas pirkėjo ar jo nurodyto kito asmens faktinei kontrolei už pinigus ar kitokią turtinę naudą, kuri suteikiama pardavėjui ar jo nurodytam asmeniui. Vaiko pirkimu laikytinas vaiko įgijimas pirkėjo ar jo nurodyto kito asmens kontrolei, kai pardavėjui ar jo nurodytam asmeniui sumokami pinigai ar suteikiama kitokia turtinė nauda.

18.3. Pagal BK 157 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siūlė pirkti ar kitaip įgyti vaiką arba pardavė, pirko ar kitaip perleido arba įgijo vaiką, arba verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje vaiką, žinodamas arba siekdamas, kad jis būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš jo prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui, šis nusikaltimas objektyviai gali pasireikšti siūlymu pirkti ar kitaip įgyti vaiką, vaiko pardavimu, vaiko pirkimu, kitokiu neteisėtu perleidimu, kitokiu neteisėtu įgijimu, vaiko verbavimu, gabenimu, laikymu nelaisvėje.

18.4. Vaiko pirkimo arba pardavimo objektyvieji požymiai BK 157 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad siūlo pirkti ar kitaip įgyti vaiką arba parduoda, perka ar kitaip perleidžia arba įgyja vaiką, verbuoja, gabena ar laiko nelaisvėje vaiką, siekia, kad šis vaikas būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš jo prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui, arba kad ir to nesiekia, bet žino apie tai ir nori taip veikti. Asmens pardavimas ar kitoks perleidimas – tai nusikalstamas sandoris, kuris sudarytas išnaudojimo tikslais ir kurio metu kaltininkas perleidžia nukentėjusį asmenį iš savo kontrolės kito asmens kontrolei. Esant šiai prekybos žmonėmis išraiškos formai, galima sakyti, kad nukentėjusysis tik pakeičia savo „savininką“. Taigi asmens pardavimo ar kitokio perleidimo sandorio metu yra disponuojama jau nelaisvu žmogumi. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad paprastai prekybos žmonėmis nusikaltimas yra inkriminuojamas tiems, kurie įgijo ar perleido asmenis prostitucijai į užsienį.

18.5. Jo ginamajam ir kitiems bendranuteistiesiems pareikštuose kaltinimuose išdėstytos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės neatitiko nusikalstamos veikos – prekybos žmonėmis – požymių, todėl nusikalstama veika buvo neteisingai kvalifikuota.

18.6. Pagrindinis prekybos žmonėmis požymis yra objektas – žmogaus laisvė. Nukentėjusysis sandorio metu patenka į kito asmens laisvę varžančią kontrolę arba perduodamas iš vieno asmens kontrolės į kito asmens kontrolę. Vienkartinis seksualinių paslaugų suteikimas už pinigus neatitinka prekybos žmonėmis prasmės, o kaip matyti iš pareikštų kaltinimų, jo ginamasis ir kiti bendranuteistieji pagal skelbimus susitarę telefonu atvykdavo gauti iš nukentėjusiųjų seksualinių paslaugų už pinigus. Už suteiktas seksualines paslaugas pinigus jie sumokėdavo merginai, kuri lytiškai santykiavo ar patenkino lytinę aistrą, ir neturėjo jokio fizinio kontakto su kitais asmenimis – tik su merginomis, kurios teikė seksualines paslaugas. Nukentėjusiųjų laisvės jie nevaržė, nevertė lytiškai santykiauti ar tenkinti lytinę aistrą kitiems asmenims. Jų ir nukentėjusiųjų buvimas kartu užtrukdavo neilgą laiką – tol, kol būdavo atliekamas lytinis aktas. Po lytinio akto nukentėjusiosios būdavo parvežamos ten, kur jos pačios nurodydavo.

18.7. Nuteistosios E. G., G. V., I. E. V., B. K. savo veiksmais taip pat nevaržė nukentėjusiųjų laisvės. Jos, kaip ir nukentėjusiosios, buvo nepilnametės, panašaus amžiaus ir jokiais būdais nevaržė nukentėjusiųjų laisvės, nedisponavo jomis kaip daiktais, jų valios nepalenkė. Nuteistosios ir nukentėjusiosios mokėsi vienoje mokykloje, jų visų elgesys buvo kontroliuojamas pedagogų, mokyklos darbuotojų. Nuteistosios paprasčiausiai pelnėsi iš nukentėjusiųjų nepilnamečių prostitucijos, o ne pardavinėjo jas seksualiniam išnaudojimui.

18.8. Be to, teismai neatkreipė dėmesio į vieną reikšmingą aplinkybę, t. y. kad nukentėjusiosios pačios buvo aktyvios lytinių santykių iniciatorės: jos akivaizdžiai demonstravo lytinių santykių poreikį, t. y. savo apsisprendimą užsidirbti pinigų pardavinėjant savo kūną, nepaisant savo nepilnametystės, savo veiklą viešino tiek per televizijos „Liuks“ kanalą, tiek per portalą „Flirtas.lt“, taip pat kitais būdais ieškojo vyrų lytiniams santykiams. Tokiai aktyviai nukentėjusiųjų veiklai įtakos neturėjo kiti asmenys, jos nenulėmė ir jų amžius. Priešingai, nukentėjusiosios suvokė savo veiksmų reikšmę ir to siekė, norėdamos gauti pinigų ir patenkinti savo norus (įsigyti cigarečių, alkoholio). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje net sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vienkartinis seksualinių paslaugų suteikimas už pinigus neatitinka prekybos žmonėmis prasmės, tačiau po to jau padarė visiškai priešingą išvadą.

18.9. Jo ginamojo veiksmai netinkamai kvalifikuoti ir jis yra nepagrįstai pripažintas kaltu ir pagal BK 1511 straipsnį.

18.10. Pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu, pasiūlęs, pažadėjęs suteikti ar suteikęs jam ar kitam asmeniui už tai pinigų ar kitokios formos atlygį, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti. Taigi asmuo pagal šį straipsnį atsako tik tada, kai yra trys sąlygos: nukentėjęs asmuo yra nepilnametis, lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas yra savanoriškas ir jis vyksta už atlygį. Teismai, pripažindami jo ginamąjį kaltu pagal BK 1511 straipsnį, tinkamai neanalizavo nukentėjusiųjų nepilnametystės požymio, neatskleidė aptariamos veikos sudėties požymių jo veiksmuose.

18.11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo ginamasis nuteistas už tai, jog du kartus tenkino lytinę aistrą su nepilnametėmis, pasinaudodamas jų pažeidžiamumu. Iš teismų sprendimų neaišku, apie kokį pažeidžiamumą kalbama: pažeidžiamumą dėl nepilnametystės (kaip nurodoma kaltinamajame akte) ar pažeidžiamumą, susijusį su materialiniu nepritekliumi. Šiuo atveju teismai turėjo ypač atidžiai ir nuodugniai vertinti pačių nukentėjusiųjų ir kitų nuteistųjų parodymus, iš kurių vis dėlto matyti, kad, pirma, nukentėjusiosios nebuvo pažeidžiamos dėl materialinio nepritekliaus, antra, ne nepilnametystė (nepakankamas suvokimas savo veiksmų reikšmės) nulėmė jų apsisprendimą (sutikimą) pardavinėti savo kūną. Nukentėjusiosios rodė didelį susidomėjimą lytiniais santykiais ir siekė būtent tokiu būdu (neieškodamos alternatyvų) užsidirbti savo žalingiems įpročiams patenkinti (alkoholiui, cigaretėms). Prielaida, kad jo ginamasis pasinaudojo nepilnamečių nukentėjusiųjų pažeidžiamumu dėl materialinio aspekto, yra neteisinga, nes jų būtini poreikiai buvo patenkinami, tačiau joms to nepakako, todėl jos ir ėmėsi tokios veiklos. Reikšminga yra ir tai, kad nukentėjusiosios slėpė savo tikrąjį amžių. Vadinasi, jos suvokė, kad elgiasi netinkamai, nepadoriai, tačiau siekis patenkinti savo įgeidžius buvo aukščiau už moralės normas. Be to, teismo sprendimuose pasigendama teismo psichiatro-psichologo išvadų dėl nepilnamečių nukentėjusiųjų fizinės ir psichologinės brandos, lytinių santykių suvokimo ir pan., kurios leistų spręsti apie nepilnamečių brandos lygį, gebėjimą suvokti lytinių santykių esmę ir prasmę, taip pat galėjimą (negalėjimą) atsispirti, atsisakyti tokios veiklos ir pan. Tokios išvados ne tik būtų reikšmingos vertinant nepilnamečio asmenybės grupes, bet kartu leistų spręsti, ar išties su nustatytomis savybėmis nepilnametis atitiko šį požymį, o galbūt savo patirtimi pranoko pilnamečio brandą ir kaltinamasis negalėjo suvokti tokios brandos nepilnamečių tikrojo amžiaus. Jo nuomone, nukentėjusiosios vis dėlto puikiai suprato savo veiksmų, leidžiantis į lytinius santykius su svetimais vyrais, reikšmę, santykių pobūdį ir to norėjo.

18.12. Pažymėtina, kad iš pačių nukentėjusiųjų S. G., E. L., L. S., taip pat nuteistųjų B. K. ir G. V., liudytojų G. K., L. K., A. K. parodymų matyti, jog nukentėjusiosios suvokė savo veiksmų pobūdį, rodė savo veiksmais iniciatyvą santykiauti už pinigus, turėjo tokios patirties ir anksčiau, todėl šiuo požiūriu jos buvo pakankamai brandžios, kad priimtų sprendimą turėti lytinių santykių su vyrais, nepaisant savo nepilnametystės, todėl šis požymis BK 1511 straipsnio 2 dalies požiūriu negalėjo būti inkriminuotas. Šios aplinkybės taip pat patvirtina ir tai, kad jo ginamasis negalėjo būti pripažintas kaltu ir pagal BK 157 straipsnį.

18.13. Be to, inkriminuojant BK 1511 straipsnio 2 dalį, būtina įvertinti nepilnametystės požymį ir dėl jo motyvuotai pasisakyti, t. y. ar kaltinamasis suprato, kad lytinę aistrą tenkina su nepilnamečiu asmeniu. Teismų praktikoje pažymima, jog nepilnametystės požymis negali būti inkriminuojamas formaliai (BK 2 straipsnio 3 dalis draudžia asmens kaltę aiškinti objektyvaus pakaltinimo pagrindu). Taigi kaltininkas turi aiškiai suvokti, kad seksualinio pobūdžio nusikaltimuose lytinius santykius atlieka (ar tenkina lytinę aistrą) su nepilnamete. Jei kaltininkas, darydamas išžaginimą ar seksualinį prievartavimą, nesuvokė šį nusikaltimą kvalifikuojančio požymio (bendrininkų grupės, nukentėjusiojo nepilnametystės ar mažametystės), šis požymis negali būti jam inkriminuotas, jei dėl to nėra jo kaltės. Kaltės nėra tada, kai asmuo nesuvokė, neturėjo ar negalėjo suvokti šiuos nusikaltimus kvalifikuojančio požymio.

18.14. Pažymėtina, kad, nepaisant nukentėjusiųjų jauno amžiaus (kas paaiškėjo vėliau), jos buvo patyrusios lytiniuose santykiuose, – jo ginamasis nebuvo pirmas vyras jų gyvenime, todėl jų elgesys, veiksmai, iniciatyva, užtikrintumas ir pasitikėjimas savimi leido jam manyti, kad šios merginos yra sulaukusios pilnametystės, nepaisant jaunesnio amžiaus išvaizdos. Be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina jų socialinės, psichologinės brandos lygį, suvokiant, kad materialinius poreikius galima užtikrinti, susitikinėjant su vyresniais vyrais ir palaikant su jais intymius santykius. Pabrėžtina, kad jo ginamasis su jomis nepalaikė nuolatinio ryšio, iš kurio galbūt būtų pavykę identifikuoti jų jauną amžių. Trumpa pažinties trukmė teismų praktikoje seksualinių nusikaltimų bylose būna vienas iš pagrindinių argumentų, pagrindžiančių tai, kad kaltininkas nežinojo arba nesuvokė nukentėjusio asmens nepilnametystės.

18.15. Be to, teismai netinkamai individualizavo jo ginamojo baudžiamąją atsakomybę ir dėl to paskyrė netinkamą bausmę. Teismų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitinka visuomenės interesų, aiškiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

18.16. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

18.17. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma teismui nustačius išimtines aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-323/2012).

18.18. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįvertino visų bylos aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę. Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Šia prasme svarbu įvertinti ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtus interesus, atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo padėties ypatumus, kaltininko ir jo šeimos narių socialinius ryšius. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, „kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinkanti visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), gali nepasiekti visų tikslų, nurodytų LR BK 41 straipsnio 2 dalyje, netgi atvirkščiai – pasiekti iš esmės tik vieną bausmės tikslą – nubaudimą“.

18.19. Jo ginamasis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad būtų būtina jam skirti laisvės atėmimo bausmę. Be to, svarbu ir tai, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog šioje byloje nukentėjusiosios akivaizdžiai demonstravo lytinių santykių poreikį, t. y. savo apsisprendimą užsidirbti pinigų pardavinėjant savo kūną, nepaisydamos savo nepilnametystės, ir tokiai aktyviai nukentėjusiųjų veiklai neturėjo įtakos kiti asmenys, ji nebuvo nulemta jų amžiaus.

18.20. Bausmės tikslai, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir joje esančius duomenis, jo nuomone, gali būti pasiekti paskiriant jo ginamajam švelnesnę bausmės rūšį ir tai neprieštarautų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimams.

18.21. Teismai sprendimus priėmė, nesant pakankamo ir aiškaus vidinio įsitikinimo, pagrįsto išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, taip pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismų sprendimai iš esmės priimti, remiantis prielaidomis, neįvertinus nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų visumos.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

19. Nuteistojo R. F. ir nuteistojo A. S. gynėjo advokato R. Mikliušo kasaciniai skundai atmestini.

Dėl kasatorių argumentų dėl BK 157 straipsnio 1, 2 dalyse ir BK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikaltimų sudėties požymių buvimo atitinkamai nuteistųjų R. F. ir A. S. veiksmuose

20. Nuteistasis R. F. kasaciniame skunde teigia, kad, sprendžiant dėl BK 157 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių buvimo kaltininko veikoje, reikia nustatyti ne tik objektyviuosius veikos požymius, kurie straipsnio dispozicijoje įtvirtinti kaip alternatyvūs, bet ir subjektyviuosius, t. y. tiesioginę tyčią kaltininko veikoje, būtent žinojimą arba siekimą, kad vaikas būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašioms į vergiją sąlygoms, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams; taip pat žinojimą ir suvokimą, kad straipsnyje kriminalizuoti veiksmai atliekami būtent su vaiku. Anot kasatoriaus, jo veiksmai lytiškai santykiaujant su nukentėjusiosiomis ir už tai joms sumokant ar nuperkant cigarečių atitinka BK 1511 straipsnyje, o ne BK 157 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką.

21. Nuteistojo A. S. gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad jo ginamajam ir kitiems bendranuteistiesiems pareikštuose kaltinimuose išdėstytos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės neatitiko nusikalstamos veikos – prekybos žmonėmis – požymių, todėl nusikalstama veika buvo neteisingai kvalifikuota. Pagrindinis prekybos žmonėmis požymis yra objektas – žmogaus laisvė. Tuo tarpu jo ginamasis ir kiti bendranuteistieji pagal skelbimus susitarę telefonu atvykdavo gauti iš nukentėjusiųjų seksualinių paslaugų už pinigus. Už suteiktas seksualines paslaugas pinigus jie sumokėdavo merginai, kuri lytiškai santykiavo ar patenkino lytinę aistrą, ir neturėjo jokio fizinio kontakto su kitais asmenimis – tik su merginomis, kurios teikė seksualines paslaugas. Nukentėjusiųjų laisvės jie nevaržė, nevertė lytiškai santykiauti ar tenkinti lytinę aistrą kitiems asmenims. Jų ir nukentėjusiųjų buvimas kartu užtrukdavo neilgą laiką – tol, kol būdavo atliekamas lytinis aktas. Po lytinio akto nukentėjusiosios būdavo parvežamos ten, kur jos pačios nurodydavo.

22. Pirmiausia nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad prekyba vaikais – tarptautiniu teisiniu lygmeniu pripažintas nusikaltimas, šiurkščiai pažeidžiantis vaiko teises. Tai – prekybos žmonėmis reiškinio dalis, išsiskirianti tuo, jog juo kėsinamasi į labiausiai pažeidžiamus asmenis – vaikus, kurie nėra pasiekę visiškos socialinės, psichinės ir fizinės brandos. Lietuva pagal tarptautinius ir Europos Sąjungos teisės aktus yra įsipareigojusi užkirsti kelią prekybai vaikais, taip pat įvairioms išnaudojimo formoms, darančioms žalą vaiko gerovei, tarp jų ir vaikų seksualiniam išnaudojimui. Šie reikalavimai, be kita ko, yra pagrįsti vaiko teisių apsaugos principais, įtvirtintais Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, tarp jų ir poreikiu užtikrinti didžiausią galimybę vaikui gyventi ir sveikai vystytis (6 straipsnis).

23. Pagal BK 157 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu) atsako ir tas, kas pirko vaiką žinodamas arba siekdamas, kad, neatsižvelgiant į vaiko sutikimą, jis, būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui arba paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams. Pagal šio BK straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas BK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą padarė dviem ar daugiau vaikų.

24. Taigi BK 157 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už vaiko pirkimą arba pardavimą. Šis BK straipsnis taikytinas visoms prekybos vaikais formoms nacionaliniu ar tarptautiniu mastu, neatsižvelgiant į tai, ar tokie veiksmai yra susiję su organizuotu nusikalstamumu (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Europos Tarybos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis 2 straipsnis).

25. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 157 straipsnyje pateikiamas nebaigtinis išnaudojimo tikslų sąrašas, kas leidžia pagal šį straipsnį kvalifikuoti vaiko pirkimą arba pardavimą siekiant bet kokio vaiko išnaudojimo ar žinant, kad jis bus išnaudotas bet kokiais išnaudojimo tikslais. Kartu pažymėtina, kad BK 157 straipsnyje yra numatyta speciali prekybos žmonėmis norma, nes šio nusikaltimo nukentėjusiuoju gali būti tik vaikas, t. y. asmuo, neturintis 18 metų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad specifinis nukentėjusysis lemia, jog, skirtingai nei prekybos žmonėmis atveju, baudžiamasis įstatymas nereikalauja nustatyti nukentėjusiojo valią palenkiančių būdų panaudojimo, nes vaikas jau savaime dėl savo amžiaus yra pažeidžiamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-417-697/2016). Ši nuostata yra pagrįsta tuo, kad vaikai yra labiau pažeidžiami nei suaugusieji, todėl jiems kyla didesnis pavojus tapti prekybos žmonėmis (vaikais) aukomis. Dėl to vaikai, kaip prekybos žmonėmis (vaikais) aukos, yra laikomi ypač pažeidžiamais (2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR, (toliau – Direktyva 2011/36/ES) Preambulės 8, 12, 22 punktai). Atsižvelgiant į tai, žmogaus pardavimo ar pirkimo veiksmai, jei tai susiję su vaikais (nepilnamečiais), yra laikomi nusikalstamais net ir tais atvejais, kai nepanaudotas nė vienas iš BK 147 straipsnyje nurodytų veikos padarymo būdų. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nustatyti valios palaužimo būdų nereikalauja ir BK 157 straipsnio dispozicija. Toks aiškinimas atitinka Direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnio 5 dalies, Europos Tarybos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis 4 straipsnio c punkto, Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 3 straipsnio c punkto nuostatas.

26. Inkriminuojant BK 157 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką yra būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių pavojingų veikų – siūlymą pirkti ar kitaip įgyti vaiką, vaiko pardavimą, pirkimą, kitokį perleidimą, įgijimą, verbavimą, gabenimą arba laikymą nelaisvėje; taip pat vieną iš alternatyvių nusikalstamų tikslų – žinojimą ar siekimą, kad vaikas būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams. Kadangi šie požymiai BK 157 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, baudžiamajai atsakomybei už vaiko pirkimą arba pardavimą kilti būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų veikų ir bent vieną iš straipsnio dispozicijoje įtvirtintų tikslų.

27. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl BK 157 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties buvimo kaltininko veikoje, reikia nustatyti ne tik objektyviuosius veikos požymius, kurie straipsnio dispozicijoje įtvirtinti kaip alternatyvūs, bet ir subjektyviuosius, t. y. tiesioginę tyčią kaltininko veikoje, būtent žinojimą arba siekimą, kad vaikas būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašioms į vergiją sąlygoms, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams; taip pat žinojimą ir suvokimą, kad straipsnyje kriminalizuoti veiksmai atliekami būtent su vaiku (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNi01MDcvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-6-507/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-6-507/2017">2K-6-507/2017</a>, 2K-358-1073/2017).

28. Minėta, kad R. F. pagal BK 157 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. vasario 9 d., turėdamas tikslą pirkti vaiką siekiant su juo lytiškai santykiauti ir taip jį seksualiai išnaudoti, iš anksto susitarė su E. G., kad ji už piniginį atlygį surastų merginą, sutiksiančią su juo lytiškai santykiauti už pinigus, už tai pažadėdamas bendrą 50–70 Lt (14,48–20,27 Eur) atlygį. E. G. su R. F. pasiūlymu sutiko ir nurodė, kad nepilnametė S. G. už jo pasiūlytą atlygį su juo lytiškai santykiaus. Po susitarimo su E. G. R. F. tą pačią dieną atvyko pas S. G. ir E. G. į (duomenys neskelbtini) miestelį, ten iš E. G. ją įgijo ir gabeno savo automobilyje, turėdamas tikslą ją seksualiai išnaudoti, iki jam paskambino E. G. ir pranešė, kad S. G. ieško (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos auklėtojos. O pagal BK 157 straipsnio 2 dalį jis nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. vasario 9 d., 2014 m. vasario 10 d. – birželio 31 d., turėdamas tikslą pirkti vaikus, siekiant su jais lytiškai santykiauti ir taip juos seksualiai išnaudoti, iš anksto susitarė su E. G., kad ji už piniginį atlygį surastų dvi merginas, sutiksiančias su juo lytiškai santykiauti už pinigus, už tai pažadėdamas materialiai atsilyginti. E. G. su R. F. pasiūlymu sutiko ir nurodė, kad nepilnametės S. G. ir L. S. už pažadėtą materialinį atlygį su juo lytiškai santykiaus. Po susitarimo su E. G. R. F. tą pačią dieną atvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį, iš ten L. S. ir S. G. išsivežė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą nuošalią vietą (duomenys neskelbtini) ir ten su jomis lytiškai santykiavo, vėliau už tai materialiai atsilygino E. G.

29. A. S. pagal BK 157 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2013 metų žiemą, turėdamas tikslą pirkti vaikus siekiant su jais lytiškai santykiauti ir taip juos seksualiai išnaudoti, iš anksto susitarė su E. G., kad ji už piniginį atlygį surastų merginų, sutiksiančių su juo lytiškai santykiauti už pinigus, už tai pažadėdamas bendrą 200 Lt (57,92 Eur) atlygį. E. G. su A. S. pasiūlymu sutiko ir nurodė, kad nepilnametės L. S. ir S. G. už pažadėtą materialinį atlygį su juo lytiškai santykiaus. Po susitarimo su E. G. A. S. tą pačią dieną atvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį, iš ten S. G. ir L. S. išsivežė į savo namus ir lytiškai su jomis santykiavo, vėliau už tai E. G. sumokėjo 200 Lt (57,92 Eur). Pagal BK 157 straipsnio 2 dalį jis taip pat nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 12 d., turėdamas tikslą pirkti vaikus siekiant su jais lytiškai santykiauti bei tenkinti lytinę aistrą ir taip juos seksualiai išnaudoti, iš anksto susitarė su G. V., kad ji už piniginį atlygį surastų merginų, sutiksiančių su juo lytiškai santykiauti ir tenkinti lytinę aistrą už pinigus, už tai pažadėdamas materialinį atlygį. G. V. su A. S. pasiūlymu sutiko ir nurodė, kad nepilnametės L. S., E. L. ir K. A. už pažadėtą materialinį atlygį su juo lytiškai santykiaus ir patenkins jo lytinę aistrą. Po susitarimo su G. V. A. S. tą pačią dieną atvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį, iš ten G. V., L. S., E. L. ir K. A. išsivežė į savo namus ir ten su L. S. ir K. A. lytiškai santykiavo, o su E. L. tenkino lytinę aistrą ir vėliau už tai G. V. sumokėjo 30 Eur.

30. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu (2013 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. birželio 31 d.) nukentėjusiosios buvo nepilnametės, todėl nuteistųjų R. F. ir A. S. veikoms kvalifikuoti pagal BK 157 straipsnį neturi reikšmės tai, ar prieš nukentėjusiąsias buvo panaudotas kuris nors iš valią palenkiančių būdų ar pasinaudota jų priklausomumu, pažeidžiamumu ar pan. Šioje baudžiamojoje byloje aktualu ir tai, kad baudžiamosios atsakomybės už vaiko pirkimą ar pardavimą nešalina vaiko sutikimas būti išnaudojamam. Nuostata, kad joks galimas vaiko sutikimas būti išnaudojamam neturėtų būti laikomas galiojančiu, įtvirtinta tiek Direktyvos 2011/36/ES Preambulės 11 punkte, tiek ir tiesiogiai BK 157 straipsnyje. Atitinkamai atsakomybės pagal BK 157 straipsnį nešalina ir nepilnamečių iniciatyva būti išnaudojamiems.

31. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad nuteistieji sumokėdami piniginį atlygį siekė kitaip seksualiai išnaudoti nukentėjusiąsias, t. y. siekė lytiškai su jomis santykiauti. Tokio tikslo buvimą jų veikoje, be kita ko, patvirtina baudžiamojoje byloje konstatuoti nevienkartiniai lytinio santykiavimo su nukentėjusiosiomis faktai (šios nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos atitinkamai kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnį, 1511 straipsnio 2 dalį, 1511 straipsnio 2 dalį ir BK 1511 straipsnio 2 dalį). Tai pagrindžia nuteistųjų žinojimą, kad nukentėjusiosios bus išnaudojamos kitoms seksualinio išnaudojimo formoms. Kartu nagrinėjamų nuteistojo R. F. kasacinio skundo argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. F. yra inkriminuotas nukentėjusiųjų pirkimas kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, o ne, kaip nurodoma jo kasaciniame skunde, išnaudojimui prostitucijai.

32. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad: nukentėjusiosios nuteistiesiems buvo pasakiusios savo amžių; nuteistasis A. S. 2015 metais socialiniame tinkle „Facebook“ bendravo su nukentėjusiąja L. S., kurios profilyje buvo nurodyta, jog jai yra 17 metų; nuteistajam R. F. nuteistoji E. G. buvo nurodžiusi, jog yra nepilnametė ir mokosi kartu su nukentėjusiosiomis L. S. ir S. G.; nukentėjusiosios atrodė pagal savo amžių; nuteistieji R. F. ir A. S. dėl merginų lytiniams santykiams paieškos kreipėsi į specialiosios mokyklos auklėtines; nukentėjusiųjų pasiimti jie atvykdavo į (duomenys neskelbtini) miestelį; vieno iš ketinimų lytiškai santykiauti nuteistasis R. F. nerealizavo, nes nuteistoji E. G. pranešė, kad nukentėjusiosios S. G. ieško (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos auklėtojos.

33. Vadinasi, nuteistieji suvokė, kad perka nepilnamečius asmenis, siekdami, kad jie būtų išnaudojami kitomis seksualinio išnaudojimo formomis, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

34. Nuteistojo A. S. gynėjo kasacinio skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 157 straipsnyje nurodytai nusikalstamai veikai konstatuoti turi įtakos ne lytinių santykių skaičius (jei vaikas, be kita ko, buvo pirktas kitoms seksualinio išnaudojimo formoms), o pats veikos padarymo mechanizmas. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. S. su E. G. ir G. V. tiesiogiai tarėsi, kad jos už piniginį atlygį surastų merginų, sutiksiančių su juo lytiškai santykiauti ir tenkinti lytinę aistrą.

35. Nagrinėjamų nuteistojo R. F. kasacinio skundo argumentų kontekste taip pat aktualu tai, kad BK 157 straipsnyje nurodyto vaiko pirkimo ar pardavimo sudėtis yra formalioji, todėl ši nusikalstama veika laikoma baigta nuo pasiūlymo pirkti ar kitaip įgyti vaiką, vaiko pardavimo, pirkimo ar kitokio perleidimo, įgijimo, verbavimo, gabenimo ar laikymo nelaisvėje momento, žinant arba siekiant, kad jis būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti ar kitiems išnaudojimo tikslams. Kadangi tolesnių vaiko išnaudojimo veiksmų BK 157 straipsnyje nurodyta norma neapima, vaiko išnaudojimas, be kita ko, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, yra kriminalizuotas kituose BK straipsniuose.

36. Taigi, esant tokioms baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai konstatavo, kad nuteistųjų veiksmai „atitinka jiems inkriminuotų BK 157 straipsnio 1 ir 2 dalyse objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius“, ir pagrįstai juos nuteisė atitinkamai pagal BK 157 straipsnio 1, 2 dalis ir BK 157 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad R. F. ir A. S. „pareikštuose kaltinimuose išdėstytos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės neatitinka nusikalstamos veikos – prekybos žmonėmis – požymių“, nepagrįstai juos dėl kaltinimų pagal pirmiau nurodytus BK straipsnius išteisino.

37. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes BK 157 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos šioje baudžiamojoje byloje pritaikytos tinkamai.

Dėl kasatorių argumentų dėl BK 1511 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių buvimo nuteistųjų R. F. ir A. S. veiksmuose

38. Nuteistasis R. F. kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas jo veiksmus pagal BK 1511 straipsnį kaip tęstinį nusikaltimą, neatsižvelgė į tai, kad S. G. nusikaltimo inkriminavimo termino pabaigoje, t. y. 2014 m. birželio 31 d., jau buvo suėję 16 metų, o L. S. buvo 17 metų. Taigi, kasatoriaus nuomone, jo veiksmuose nėra BK 1511 straipsnio l, 2 dalyse nurodytų veikų (turėtų būti – BK 1511 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos) sudėties požymių. O nuteistojo A. S. gynėjas nurodo, kad teismai, pripažindami jo ginamąjį kaltu pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį, tinkamai neanalizavo nukentėjusiųjų nepilnametystės požymio ir jo ginamojo veiksmuose neatskleidė aptariamos veikos sudėties požymių.

39. Pagal BK 1511 straipsnio 2 dalies 2010 m. liepos 2 d. redakciją, pagal kurią nuteistieji yra pripažinti kaltais ir nuteisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atitinkamai už 2014 m. vasario 9 d., 2013 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. birželio 31 d. ir 2013 metų žiemą padarytas nusikalstamas veikas, atsako tas, kas lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu pasiūlęs, pažadėjęs suteikti ar suteikęs jam už tai pinigų ar kitokios formos atlygį, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, o pagal BK 1511 straipsnio 2 dalies 2014 m. kovo 13 d. redakciją, pagal kurią nuteistasis A. S. yra pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už 2015 m. sausio 12 d. padarytą nusikalstamą veiką, atsako tas, kas lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu pasiūlęs, pažadėjęs suteikti ar suteikęs jam ar kitam asmeniui už tai pinigų ar kitokios formos atlygį, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

40. Taigi kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti, kad nukentėjusiojo nepilnamečio savanoriškas sutikimas lytiškai santykiauti buvo pasiektas už pinigus ar kitokį atlygį arba už pažadą suteikti atlygį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250/2013). Nukentėjusiuoju pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį yra nepilnametis, t. y. asmuo, vyresnis nei 14 metų ir jaunesnis nei 18 metų, ir kaltininkas tai žinojo arba turėjo ir galėjo tai numatyti. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia sąmoningai siekiant, kad nepilnametis asmuo už pinigus ar kitokį atlygį lytiškai santykiautų su kaltininku ar kitaip tenkintų jo lytinę aistrą. Minėta, kad vaikas (nepilnametis) jau savaime dėl savo amžiaus yra pažeidžiamas, kad vaikai yra labiau pažeidžiami nei daugiau gyvenimiškos patirties turintys suaugę asmenys. Toks vaiko teisių apsauga pagrįstas požiūris turi užtikrinti didžiausią galimybę vaikui gyventi ir sveikai vystytis. Pažymėtina, kad seksualinis vaiko išnaudojimas yra sunkūs jų pagrindinių teisių, pirmiausia – vaikų teisių į apsaugą ir globą, pažeidimai (2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, Preambulės 1 punktas).

41. Minėta, kad R. F. pagal BK 22 straipsnį, 1511 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. vasario 9 d. iš anksto susitarė su E. G., kad ji už piniginį atlygį surastų merginą, sutiksiančią su juo lytiškai santykiauti už pinigus, už tai pažadėdamas bendrą 50–70 Lt (14,48–20,27 Eur) atlygį. E. G. sutiko su R. F. pasiūlymu ir nurodė, kad nepilnametė S. G. už jo pasiūlytą atlygį su juo lytiškai santykiaus. Po susitarimo su E. G. R. F. tą pačią dieną atvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį, ten, turėdamas tikslą seksualiai išnaudoti nepilnametę S. G., iš E. G. ją įgijo ir gabeno savo automobilyje nežinoma kryptimi, iki E. G., grįžusi į (duomenys neskelbtini) specialiąją mokyklą ir įtarusi, kad auklėtojos žino, jog S. G. yra parduota kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, paskambino R. F. ir jam apie tai pranešė. R. F., bijodamas būti sulaikytas, parvežė nepilnametę S. G. atgal į (duomenys neskelbtini) miestelį ir išleido ją netoli (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos. O pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį jis nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. vasario 9 d., 2014 m. vasario 10 d. – birželio 31 d. iš anksto susitarė su E. G., kad ji už materialinį atlygį surastų merginų, sutiksiančių su juo lytiškai santykiauti. E. G. su R. F. pasiūlymu sutiko ir nurodė, kad nepilnametės S. G. ir L. S. už materialinį atlygį lytiškai su juo santykiaus. Po susitarimo su E. G. R. F. tą pačią dieną atvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį ir L. S. ir S. G. išsivežė į tyrimo metu nenustatytą nuošalią vietą (duomenys neskelbtini), tikrai žinodamas, kad S. G. ir L. S. yra nepilnametės, lytiškai santykiavo su S. G. ir L. S. įvesdamas savo lytinį organą joms į makštį ir už tai davė joms žadėtą materialinį atlygį.

42. A. S. pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2013 metų žiemą atvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį ir S. G. su L. S. išsivežė į savo namus, ten su jomis lytiškai santykiavo įvesdamas savo lytinį organą joms į makštį ir už tai sumokėjo joms žadėtą piniginį užmokestį. Pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį jis taip pat nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 12 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį ir G. V., L. S., E. L., K. A. išsivežė į savo namus, ir su L. S. ir K. A. lytiškai santykiavo įvesdamas savo lytinį organą joms į makštį, o su E. L. tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu įvesdamas savo lytinį organą jai į burną, už tai sumokėjo joms žadėtą piniginį užmokestį (perduodamas G. V. 30 Eur už L. S., E. L. ir K. A. bendrai).

43. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios S. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), L. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), E. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametės. Minėta, kad iš baudžiamosios bylos matyti, kad: nukentėjusiosios nuteistiesiems buvo pasakiusios savo amžių; nuteistasis A. S. 2015 metais socialiniame tinkle „Facebook“ bendravo su nukentėjusiąja L. S., kurios profilyje buvo nurodyta, jog jai yra 17 metų; nuteistajam R. F. nuteistoji E. G. buvo nurodžiusi, jog yra nepilnametė ir mokosi kartu su nukentėjusiosiomis L. S. ir S. G.; nukentėjusiosios atrodė pagal savo amžių. Be to, minėta, kad nuteistieji R. F. ir A. S. dėl merginų lytiniams santykiams paieškos kreipėsi į specialiosios mokyklos auklėtines, nukentėjusiųjų pasiimti atvykdavo į (duomenys neskelbtini) miestelį, taip pat tai, kad vieno iš ketinimų lytiškai santykiauti R. F. nerealizavo, nes nuteistoji E. G. pranešė, kad nukentėjusiosios S. G. ieško (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos auklėtojos. Taigi nurodytos aplinkybės paneigia kasacinių skundų argumentus, kad nuteistieji negalėjo suvokti tikrojo nukentėjusiųjų amžiaus. Šio suvokimo nepaneigia ir kasatorių pateikiami subjektyvūs nukentėjusiųjų brandos lygio vertinimai, jų veiksmų motyvų interpretavimai. Kartu nagrinėjamų argumentų kontekste pažymėtina, kad iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių matyti, jog teismai išnagrinėjo ir nuosprendžiuose išsamiai aptarė BK 1511 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius, tarp jų ir nukentėjusiųjų nepilnametystę, ir motyvuotai konstatavo, jog nuteistieji suprato, kad lytiškai santykiauja, tenkina lytinę aistrą su nepilnametėmis.

44. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes nuteistųjų veikos teisingai pripažintos atitinkančiomis BK 1511 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose keli lytiniai santykiavimai ar lytinės aistros tenkinimo veiksmai vertinami kaip vienas tęstinis išžaginimas ar seksualinis prievartavimas tuo atveju, jei jie atlikti kelis kartus su tuo pačiu nukentėjusiuoju prieš jo valią esant bendrai tyčiai. Tęstiniu nusikaltimu paprastai laikomos ir tokios nusikalstamos veikos, kurių paskutinį epizodą nuo pirmojo skiria ilgesnis laiko tarpas (diena, mėnuo, metai), jeigu tas pats kaltininkas esant bendrai tyčiai žagina ar seksualiai prievartauja tą patį nukentėjusįjį (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-651/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-651/2010">2K-651/2010</a>, 2K-53/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTQ3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-547/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-547/2012">2K-547/2012</a>). Tokios praktikos laikomasi ir lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą baudžiamosiose bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTQ3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-547/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-547/2012">2K-547/2012</a>). Taigi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuteistųjų nusikalstamas veikas, atitinkamai padarytas 2013 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. birželio 31 d. (R. F. lytinės aistros tenkinimas su nepilnametėmis S. G. ir L. S.), 2013 metų žiemą (A. S. lytinės aistros tenkinimas su S. G., L. S.) ir 2015 m. sausio 12 d. (A. S. lytinės aistros tenkinimas su L. S., K. A. ir E. L.), nepagrįstai pripažino tęstinėmis. Be to, teismai, pripažinę R. F. 2013 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. birželio 31 d. padarytą BK 1511 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką tęstine, nepagrįstai jam taikė šio BK straipsnio 2010 m. liepos 2 d. redakciją, nes tuo metu, kai ši nusikalstama veika buvo baigta (t. y. 2014 m. birželio 31 d.), jau galiojo šio BK straipsnio 2014 m. kovo 25 d. redakcija. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas šių pažeidimų ištaisyti negali, nes ištaisius juos nuteistųjų teisinė padėtis būtų pabloginta nesant dėl to paduoto kasacinio skundo. Tuo tarpu BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatos kasacinės instancijos teismui draudžia tai daryti.

Dėl kasatorių argumentų dėl BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi

45. Nuteistasis R. F. kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu, nors ir pripažino, kad jis įvykdė nesunkias tyčines veikas. Anot jo, teismas nuosprendyje neaptarė, kodėl jam negalima taikyti bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas jam griežtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat neįvertino duomenų apie jo sveikatos būklę, nors jis pateikė įrodymus, kad nuo 2003 metų serga sunkia širdies liga, jam yra darytos operacijos, dažnai guli ligoninėje. O nuteistojo A. S. gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįvertino visų bylos aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę jo ginamajam. Anot kasatoriaus, teismų jo ginamajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitinka visuomenės interesų, aiškiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Jo ginamasis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad būtų būtina jam skirti laisvės atėmimo bausmę. Taigi kasatoriai, nors skunduose tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, skirdami bausmes nuteistiesiems, nesilaikė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų.

46. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-576/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-576/2006">2K-7-576/2006</a>, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-142/2012, 2K-492/2014). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

47. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes už jų padarytus atitinkamai BK 22 straipsnyje, 1511 straipsnio 2 dalyje ir BK 1511 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikaltimus, atsižvelgė į tai, kad: R. F. pasikėsino padaryti vieną nesunkią tyčinę ir padarė vieną nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką, o A. S. – vieną tyčinę nesunkią ir vieną tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką; R. F. anksčiau buvo teistas, o A. S. nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui; abu nuteistieji yra anksčiau bausti administracine tvarka; nusikalstamos veikos padarytos prieš nepilnametes; R. F. dirba, o A. S. niekur nedirba; jų atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmes nuteistiesiems, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, išdėstė bausmių skyrimo motyvus, nurodė, kodėl pasirenka būtent tokios rūšies bausmę.

48. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes atitinkamai pagal BK 157 straipsnio 1, 2 dalis ir BK 157 straipsnio 2 dalį, atsižvelgė į tai, kad R. F. yra padaręs dvi labai sunkias ir vieną nesunkią baigtą tyčinę nusikalstamą veiką bei pasikėsinęs padaryti vieną nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką, o A. S. – dvi labai sunkias, vieną apysunkę ir vieną nesunkią tyčinę baigtą nusikalstamą veiką; R. F. anksčiau buvo teistas, o A. S. nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui; A. S. yra vedęs, įsidarbinęs, turi įsigijęs nekilnojamojo turto, įsipareigojimų bankui, yra gydomas nuo depresijos; R. F. dėl sveikatos būklės yra iš dalies darbingas, taip pat įvertino kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir nuteistiesiems už nurodytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas atitinkamai BK 157 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytų laisvės atėmimo bausmių minimumui. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei tvirtina nuteistasis R. F., nuosprendyje išdėstė ir argumentus dėl BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo ir nuteistojo R. F. sunkios sveikatos būklės pripažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

49. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog šioje baudžiamojoje byloje BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos buvo taikytos netinkamai. Kartu nagrinėjamų nuteistojo A. S. gynėjo argumentų kontekste pažymėtina, kad nuteistojo A. S. atveju kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių jam galėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, baudžiamojoje byloje nenustatyta. Tuo tarpu teismų praktikoje akcentuojama, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-77/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-77/2007">2K-77/2007</a>, 2K-226/2010, 2K-19/2011, 2K-412/2014). Taigi remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius ypatingas aplinkybes, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu.

50. Nagrinėjamų kasacinių skundų kontekste taip pat pažymėtina, kad, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams, kaip minėta, nuteistųjų nusikalstamas veikas, atitinkamai padarytas 2013 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. birželio 31 d. (R. F. lytinės aistros tenkinimas su nepilnametėmis S. G. ir L. S.), 2013 metų žiemą (A. S. lytinės aistros tenkinimas su S. G., L. S.) ir 2015 m. sausio 12 d. (A. S. lytinės aistros tenkinimas su L. S., K. A. ir E. L.), nepagrįstai pripažinus tęstinėmis, R. F. vietoj dviejų BK 1511 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo 2013 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. birželio 31 d. iš esmės nubaustas tik už vieną nusikalstamą veiką, o A. S. vietoj penkių minėtame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo 2013 metų žiemą ir 2015 m. sausio 12 d. iš esmės nubaustas tik už dvi nusikalstamas veikas. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs R. F. 2013 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. birželio 31 d. padarytą nusikalstamą veiką tęstine, taikė BK 1511 straipsnio 2 dalies 2010 m. liepos 2 d. redakciją, numačiusią laisvės atėmimą iki trejų metų, nors už šios nusikalstamos veikos padarymą turėjo taikyti 2014 m. kovo 13 d. redakciją, numatančią laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Dėl kitų kasatorių skundų teiginių ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

51. Nuteistasis R. F. kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas: neatlikęs įrodymų tyrimo ir nepašalinęs baudžiamojoje byloje esančių esminių prieštaravimų, ne tik paliko dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nepakeistą, bet dar ir nuteisė jį pagal BK 157 straipsnį ir labai padidino jam paskirtą bausmę; pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių, 332 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes neišanalizavo visų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų jų liečiamumo ir sąsajumo aspektu ir įrodymus, kuriais grindžiamas jam pateiktas kaltinimas, įvertino selektyviai ir atsietai vienus nuo kitų; apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė BK (turėtų būti – BPK) l straipsnio l dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 241 straipsnio 2 dalies, 242 straipsnio l dalies nuostatas, nes, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neatsakė į visus bylai teisingai išnagrinėti reikšmingus klausimus, nenustatė nusikalstamos veikos laiko, vietos, būdo, neįrodė, kad nusikalstama veika apskritai buvo padaryta, neįvertino visų bylos aplinkybių, netinkamai vertino surinktus įrodymus ir padarė nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas; bylą išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai, o priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir prielaidomis; netinkamai taikė BK 2 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, nesiėmė visų įmanomų priemonių abejonėms dėl jo kaltės pašalinti ir nepagrįstai atmetė įrodymus, kurie kelia abejonių dėl jam pareikšto kaltinimo padarius BK 157 straipsnyje nurodytą nusikaltimą; iš esmės apsiribojo įrodymų vertinimu tik analizuodamas jo apeliacinį skundą, o dėl pripažinimo jo kaltu pagal BK 157 straipsnį iš esmės nurodė tik teorinius teiginius, nesiedamas jų su bylos aplinkybėmis. O nuteistojo A. S. gynėjas, be kita ko, teigia, kad teismai sprendimus priėmė, nesant pakankamo ir aiškaus vidinio įsitikinimo, pagrįsto išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, taip pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kad teismų sprendimai iš esmės priimti, remiantis prielaidomis, neįvertinus nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų visumos.

52. Pažymėtina, kad šie kasatorių teiginiai yra deklaratyvūs, nes iš esmės yra neargumentuoti, o kasatorių minimi atitinkamai baudžiamojo, baudžiamojo proceso įstatymų straipsniai, kurių nuostatos, jų nuomone, yra pažeistos, nurodomi tik formaliai, nepateikiant teisinių argumentų BPK 376 straipsnio 1 dalies prasme. Tuo tarpu baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą, jei kasaciniame skunde nurodomi abstraktūs bendrojo pobūdžio teiginiai, laikoma, kad tai neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje kasaciniam skundui keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, minėti kasatorių teiginiai vertintini kaip nesudarantys bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo ir yra paliekami nenagrinėti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, taip pat dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo R. F. ir nuteistojo A. S. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Dalia Bajerčiūtė

Aurelijus Gutauskas