Administracinių nusižengimų byla Nr. 2AT-42-628/2018
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00630-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 21.3.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą J. J. (J. J.) administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. J. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2017 m. balandžio 17 d. apie 03.51 val. kelio Mūrininkai–Kena ir Vilniaus g. sankryžoje, Rukainių k., Vilniaus r., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus (alkoholio matuokliu nustatytas 2,22 promilės girtumas, o kraujyje nustatyta 1,84 promilės alkoholio), vairuodamas automobilį „Hyundai Santa Fe“ (duomenys neskelbtini), jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, atsitrenkė į medį, jį ir vairuojamą automobilį apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 14 punktus.
2. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimu J. J. pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 1 dalį pradėta administracinių nusižengimų teisena nutraukta ANK 591 straipsnio 8 punkto pagrindu.
3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas netenkintas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. kovo 27 d. nutartimi priimtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos prašymas ir J. J. administracinių nusižengimų byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinių nusižengimų bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neteisingai aiškino ir taikė ANK 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 591 straipsnio 8 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį. Pasak pareiškėjo, baudžiamojo ir administracinių nusižengimų kodeksų normos nustato atsakomybes tik esant kiekvieno iš šių įstatymų numatytų veikų sudėčiai. ANK nenumato atsakomybės už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nes šis požymis atspindi didesnį teisei priešingos veikos pavojingumą, o BK nėra normų, numatančių atsakomybę neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, kurie padarė KET pažeidimą, lėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Šie teisės pažeidimai yra savarankiški ir sudaro atskiras administracinio nusižengimo ir nusikaltimo sudėtis. J. J. inkriminuoti teisės pažeidimai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas administracinio nusižengimo teisenai neužkerta kelio, todėl, J. J. įteikus pranešimą apie įtarimą pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jam pagrįstai iškelta administracinių nusižengimų byla pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį. Dėl to pirmosios instancijos teismas J. J. pateiktus kaltinimus turėjo išnagrinėti iš esmės ir išspręsti jo administracinės atsakomybės klausimą. J. J. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, bet liko nenubaustas dėl kitų teisės pažeidimų, nebuvo išspręstas žalos atlyginimo ir transporto priemonės konfiskavimo klausimas.
5.2. Teismai neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnį. Pareiškėjo teigimu, administracinio nusižengimo protokolas galėtų būti nesurašomas, kai užtikrinama asmens teisė žinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas, t. y. pranešime apie įtarimą, kaltinamajame akte turi būti nurodyti visi KET pažeidimai ir jų pasekmės, pranešama, kokio BK įtvirtinto nusikaltimo padarymu asmuo įtariamas, informuojama apie nusikaltimo padarymo būdą, pasekmes. Įstatyme nustatyta ikiteisminio tyrimo institucijos pareiga asmens veiką aprašyti atsižvelgiant į BK specialiosios dalies straipsnio dispoziciją. ANK įtvirtintos veikos kaltinamajame akte nenurodomos. Dėl to, vadovaujantis BPK 219 straipsnio nuostatomis, į pranešimą apie įtarimą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos negalėjo būti įrašytos. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad J. J. baudžiamojoje byloje KET pažeidimai dėl kitam asmeniui priklausančio turto sužalojimo ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, kai pažeidimai padaryti neturint teisės vairuoti transporto priemonių, nenurodyti. Šie pažeidimai neminimi nei pranešime apie įtarimą, nei pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nei teismo baudžiamajame įsakyme. 2017 m. balandžio 17 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą aiškiai apibrėžtos ikiteisminio tyrimo ribos, pažymint, kad ikiteisminis tyrimas bus atliekamas dėl visų J. J. įvykdytų pažeidimų, apimančių ir ANK nurodytas veikas. Kadangi 2017 m. balandžio 25 d. pranešime apie įtarimą nenurodyti visi J. J. padaryti pažeidimai – į jį įtrauktas tik kaltinimas dėl automobilio vairavimo neblaiviam, atitinkantis BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, teismų argumentai dėl dvigubo nubaudimo yra nepagrįsti.
5.3. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismuose nėra bendros nuomonės dėl asmens administracinės atsakomybės pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl BK 281 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos. Kaip pavyzdys pateikiamas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTE4Ni0zNjUvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-186-365/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-186-365/2017">AN2-186-365/2017</a>, kurios faktinės aplinkybės, kaip teigia pareiškėjas, labai panašios. Pasak pareiškėjo, šiame nutarime teismas konstatavo, kad ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos negali būti vertinamos kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo būdas, nes šie teisės pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos prašymas tenkintinas.
Dėl ANK 591 straipsnio 8 punkto taikymo
7. Nagrinėjamoje byloje J. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. balandžio 17 d. apie 03.51 val. kelio Mūrininkai–Kena ir Vilniaus g. sankryžoje, Rukainių k., Vilniaus r., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus (alkoholio matuokliu nustatytas 2,22 promilės girtumas, o kraujyje nustatyta 1,84 promilės alkoholio), vairuodamas automobilį „Hyundai Santa Fe“ (duomenys neskelbtini), jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, atsitrenkė į medį, jį ir vairuojamą automobilį apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos, taip pažeidė KET 9 ir 14 punktus. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną dėl minėtų nusižengimų J. J. nutraukė ANK 591 straipsnio 8 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo bylos teisena negalima, nes J. J. dėl to paties fakto ir tų pačių aplinkybių buvo nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu J. J. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, jog 2017 m. balandžio 17 d. apie 03.51 val. kelio Mūrininkai–Kena ir Vilniaus g. sankryžoje, Rukainių k., Vilniaus r., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Hyundai Santa Fe“ (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,84 promilės etilo alkoholio).
9. ANK 591 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi ANK 591 straipsnio 8 punkte yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl ANK 591 straipsnio 8 punkto taikymo yra pažymėjęs, kad ANK 591 straipsnio 8 punkte nurodytas vienas iš alternatyvių pagrindų nepradėti ar nutraukti jau pradėtą administracinių nusižengimų teiseną – kai dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas – nereiškia, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas automatiškai eliminuoja galimybę traukti asmenį ir administracinėn atsakomybėn ir pažeidžia dvigubo baudimo už tą pačią veiką draudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-648/2018).
11. Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ANK 2 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą dėl to paties nusikaltimo, palikdama neišspręstą klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje. Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas. Be to, draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAtNjk2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-30-696/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-30-696/2015">2K-30-696/2015</a>, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-648/2018).
12. Pažymėtina, kad už neteisėtas veikas, susijusias su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu, yra numatyta tiek baudžiamoji (BK 281 straipsnis), tiek administracinė (pavyzdžiui, ANK 423 straipsnis) atsakomybė. Galimybė įstatymų leidėjui diferencijuoti teisinę atsakomybę už žalą darančias veikas ne kartą yra pabrėžta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Joje atkreipiamas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d., 2010 m. gegužės 28 d., 2011 m. birželio 21 d., 2012 m. birželio 4 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimai). Pagal konstitucinę praktiką atsakomybės diferencijavimas gali būti padarytas atsižvelgiant ne tik į neteisėtomis veikomis padaromą žalą, jos dydį, bet ir į tų veikų padarymo būdus bei kitas aplinkybes, taip pat į jau numatytas poveikio priemones (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Taigi įstatymų leidėjui pripažįstama plati diskrecija įstatymuose nustatyti, kokios veikos yra priešingos teisei, kokia atsakomybė už jas turėtų būti taikoma (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas), taip pat suformuluotos šios diskrecijos ribos – normomis apibrėžiant tam tikrus teisės pažeidimus privalu paisyti Konstitucijos, be kita ko, iš jos kylančio teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų, o parenkant, kokias sankcijas (baudžiamąsias, administracines ar pan.) už juos nustatyti, – ir konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia, protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų, <...> įstatymų leidėjas turi siekti tarpšakinio administracinių ir baudžiamųjų sankcijų suderinamumo (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Taigi Konstitucija nedraudžia įstatymu apibrėžti mažiau nei nusikalstamos veikos pavojingų veikų – administracinių teisės pažeidimų – ir nustatyti administracinės atsakomybės už tokias veikas. Administraciniais teisės pažeidimais įstatymu gali būti pripažintos tik tokios mažiau nei nusikalstamos veikos pavojingos veikos, kuriomis daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas).
13. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta formali vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nusikaltimo sudėtis. Ši veika yra laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo ar praktinio vairavimo mokymo momento, jei tai padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo (kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio). Taigi BK 281 straipsnio 7 dalis dėl tokios veikos kilusių padarinių nenumato. Kilę padariniai tokiais atvejais vertintini pagal atitinkamus BK ar ANK straipsnius, atsižvelgiant į atsiradusių padarinių mastą ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Šis vertinimas taip pat turi atitikti non bis in idem principo reikalavimus. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių, pavyzdžiui, apsvaigimas nuo alkoholio vairuojant ir neatsargiai sutrikdant sveikatą ar atimant gyvybę (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97).
14. Minėta, kad non bis in idem principas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu tarpusavyje susijusių faktų visuma. Pavyzdžiui, siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, svarbu, kad veikos laiko požiūriu būtų atskiros ir padarytos viena po kitos (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; septynių teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją; 2006 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Asci prieš Austriją, peticijos Nr. 4483/02; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02OC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-68/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-68/2009">2K-7-68/2009</a>, 2K-174/2014, 2K-401-677/2016 ir kt.).
15. Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad priimtame Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamajame įsakyme išdėstyta J. J. padaryta veika apima ir padarytus administracinius nusižengimus dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų ir aplinkybių, todėl, nuteisus J. J. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, papildomas jo patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį yra perteklinis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju administracinių nusižengimų bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė ANK 591 straipsnio 8 punktą, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl administracinės atsakomybės J. J. netaikymo.
16. Minėta, kad J. J. baudžiamojoje byloje nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už vairavimą neblaiviam (kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio) ir ši veika buvo baigta nuo vairavimo apsvaigus momento. Tačiau baudžiamojoje byloje liko neįvertinti ir nebuvo inkriminuoti tolesni J. J. veiksmai ir jų padariniai, atsitrenkiant į medį ir galimai jį sužalojant bei pasišalinant iš sukelto eismo įvykio vietos. Šioje administracinių nusižengimų byloje pirmosios instancijos teismas aplinkybes, kad J. J. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, padarė eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepagrįstai vertino kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo būdą. Pažymėtina, kad, viena vertus, pagal byloje nustatytas aplinkybes ši veika padaryta J. J. vairuojant automobilį apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 1,84 promilės alkoholio. Taigi veikos padarymo būdas – automobilio vairavimas esant apsvaigus nuo alkoholio. Kita vertus, iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad aplinkybė, jog J. J. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nusikalstamos veikos aprašyme neminima, į ją atsižvelgta skiriant bausmę. Tuo tarpu apie eismo įvykio sukėlimą – atsitrenkimą į medį, medžio sužalojimą ir vairuojamo automobilio apgadinimą bei pasišalinimą iš įvykio vietos – apskritai nepasisakyta.
17. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) (ANK 423 straipsnio 1 dalis), ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (ANK 426 straipsnio 1 dalis), yra numatyta ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. Dėl to nepritartina teismų išvadai, kad priimtame teismo baudžiamajame įsakyme išdėstytos veikos aplinkybės apima ir J. J. galimai padarytus administracinius nusižengimus. Nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju nenustatyta baudžiamajame kodekse numatytų pasekmių (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, nukentėjusiajam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ar žmogaus žūtis), tačiau atsakomybė už veikas, sukėlusias nurodytas pasekmes, numatyta BK 281 straipsnio 1–5 dalyse. Šios veikos J. J. baudžiamojoje byloje ir nebuvo inkriminuotos, tuo tarpu minėta, kad atsakomybė už kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), taip pat už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET yra nustatyta Administracinių nusižengimų kodekse.
18. Kaip galima suprasti iš skundžiamų teismų sprendimų turinio, teismai J. J. veiksmus – vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta 1,84 promilės alkoholio, eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš eismo įvykio – iš esmės laikė viena veika ir sprendė, kad, siekiant nepažeisti non bis in idem principo, J. J. šiuo atveju taikytina tik baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kaip griežčiausia atsakomybės forma. Sutiktina, kad nusikalstama veika, už kurią J. J. nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir veikos, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena šioje byloje jam nutraukta, yra susijusios ir vietos, laiko atžvilgiu viena nuo kitos nenutolusios, tačiau administracinių nusižengimų bylą nagrinėję teismai iš esmės neanalizavo ir nepasisakė non bis in idem principo prasme dėl šių veikų tapatumo (skirtumų) savo objektyviaisiais ir subjektyviaisiais sudėties požymiais, ar patys veiksmai buvo pakankamai tapatūs, kad būtų pripažinti viena veika, atsižvelgiant ir į galimą kitų KET nustatytų reikalavimų, kurie nebuvo inkriminuoti baudžiamojoje byloje, pažeidimą.
19. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl, nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, paprastai turi būti konfiskuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkyLTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-392-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-392-699/2017">2K-392-699/2017</a>, 2K-50-788/2018, 2K-80-511/2018). Išimtimi pripažįstami atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04My8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-83/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-83/2010">2K-7-83/2010</a>, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-50-788/2018).
20. ANK 426 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
21. Kaip matyti iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamojo įsakymo, jame dėl J. J. vairuoto automobilio „Hyundai Santa Fe“ konfiskavimo nepasisakyta. Dėl to darytina išvada, kad nutraukus J. J. administracinių nusižengimų teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nepagrįstai liko neišspręstas J. J. vairuotos transporto priemonės (automobilio) konfiskavimo klausimas.
22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas J. J. administracinių nusižengimų teiseną pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas, palikdamas tokį sprendimą galioti, netinkamai taikė ANK 591 straipsnio 8 punktą, šis proceso teisės normos pažeidimas yra esminis, turėjęs įtakos neteisėtų nutarimo ir nutarties priėmimui, todėl šie teismų sprendimai naikinami ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas, nagrinėdamas bylą, turi iš naujo įvertinti J. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį ir perduoti administracinių nusižengimų bylą nagrinėti apylinkės teismui.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Alvydas Pikelis
Sigita Jokimaitė
