Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-43-697/2018
Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00458-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.36; 1.4.8
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko Artūro Mikalausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą S. N. administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimu S. N. nubaustas pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį 1550 Eur bauda su 120 pakelių cigarečių „Fest“, 40 pakelių cigarečių „Premjer“ ir 40 pakelių cigarečių „NZ 10“ su Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis konfiskavimu be gabenimo priemonės – automobilio „Opel Zafira“ (vals. Nr. duomenys neskelbtini) – konfiskavimo už tai, kad 2017 m. lapkričio 27 d. apie 19.20 val. Šilutėje, Gluosnių gatvėje, I. Š. priklausančiu automobiliu „Opel Zafira“ (vals. Nr. duomenys neskelbtini) su savimi neteisėtai gabeno bendros 604 Eur vertės su Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais ženklais – banderolėmis, 120 pakelių cigarečių „Fest“, 40 pakelių cigarečių „Premjer“ ir 40 pakelių cigarečių „NZ 10“, taip pažeidė Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalį (2017 m. lapkričio 1 d. įstatymo redakcija).
2. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartimi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko A. Mikalausko apeliacinis skundas atmestas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. sausio 31 d. nutartimi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko A. Mikalausko prašymas priimtas ir S. N. administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentai
4. Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį. Pareiškėjas prašyme nurodo:
4.1. Abiejų instancijų teismų sprendimai nekonfiskuoti automobilio, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės, ir grąžinti jį savininkui yra neteisėti ir nepagrįsti. Nors S. N. padarė ANK 209 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusižengimą, kuris yra vienas pavojingiausių nusižengimų, keliančių grėsmę valstybės finansų sistemai, teismai jam skyrė vos didesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Nepaskyrus S. N. alternatyvios sankcijoje numatytos nuobaudos – automobilio, kuriuo gabentos akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės), konfiskavimo, buvo pažeisti teisingumo bei proporcingumo principai ir nukrypta nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Nebuvo įvertinta, kad S. N. padarė ANK 209 straipsnio 5 dalyje nurodytą tyčinę veiką, būdamas ne kartą baustas administracine tvarka už šiurkščius kelių eismo ir viešosios tvarkos taisyklių pažeidimus, taip pat teistas. Jis suprato, kad, įsigydamas ir gabendamas akcizais apmokestinamas prekes, pažeidžia įstatymus, ir to norėjo, suprato, kad pažeidimas daro didelę žalą prekybai ir finansams ir už šį pažeidimą įstatymas numato griežtas nuobaudas, tačiau ir toliau darė šį teisės pažeidimą. Tai rodo S. N. atmestiną požiūrį į teisės aktus bei savo neleistino elgesio toleravimą.
4.2. Įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kada turi būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia, kuri būtų efektyviausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. S. N. nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Opel Zafira“ yra proporcingas keliamam tikslui pasiekti, t. y. kovoti su kontrabanda (būtent iš jos išplaukia neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių gabenimas), kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Pagal susiformavusią teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas taikomas, kai transporto priemonė buvo panaudota pažeidimui daryti, t. y. specialiai pritaikyta pažeidimui daryti, arba jei gabenimas be tokios priemonės būtų neįmanomas. Nagrinėjamu atveju pažeidėjas automobilį panaudojo neteisėtai, norėdamas gabenti akcizines prekes vidaus keliais nepastebėtas ir taip išvengti muitinės kontrolės. Nors pagal teismų praktiką nusižengimo padarymo priemonė konfiskuojama tik esant abiem pirmiau nurodytoms sąlygoms, Klaipėdos apygardos teismas byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTEwNi01NTcvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-106-557/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-106-557/2015">ATP-106-557/2015</a> konstatavo, kad šie automobilio konfiskavimo pagrindai yra alternatyvūs, t. y. savarankiški ir nepriklausomi vienas nuo kito, todėl automobilio konfiskavimas taikomas esant bent vienam iš jų. Taigi tai, kad nagrinėjamoje byloje automobilis nebuvo specialiai pritaikytas kontrabandai vežti, nereiškia, jog juo negali būti gabenama kontrabanda. Be to, buvo gabenama 200 pakelių cigarečių, tai jau beveik pusė dėžės, ir mažai tikėtina, kad savo reikmėms. Automobilis buvo pasirinktas kaip viena iš patogesnių, patikimesnių gabenimo priemonių, nes, kad ir įmanoma tokį kiekį gabenti ne automobiliu (pavyzdžiui, nešant kuprinėse ar kitu būdu), tai būtų labiau pastebima ir nepatogu. Bylos duomenys rodo, kad automobilis „Opel Zafira“ tik formaliai registruotas I. Š. vardu, juo iš tikrųjų naudojosi pažeidėjas S. N. ir jo žmona A. N. Automobilio draudėjas yra S. N., pažeidimo padarymo metu jį vairavo A. N., už 2017 m. gruodžio 27 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimą jai buvo surašytas protokolas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, pati A. N. pirmosios instancijos teisme parodė, kad automobiliu naudojasi ji. Taigi, nepaskyrus S. N. alternatyvios sankcijoje numatytos nuobaudos – automobilio „Opel Zafira“ konfiskavimo, negali būti pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės atsakomybės taikymo tikslai. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų padarinių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. S. N. paskyrus griežtesnę bausmę – automobilio konfiskavimą – teisinga pusiausvyra nebūtų pažeista. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų jos keliamų tikslų.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
5. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko A. Mikalausko prašymas atmestinas.
Dėl ANK 29 straipsnio taikymo
6. ANK 29 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis naujausia teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTgtOTc2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-8-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-8-976/2018">2AT-8-976/2018</a>), 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 26 straipsnio redakcijai, nustačiusiai sąlygas, ribojančias kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą, kuri iš esmės analogiška ANK 29 straipsnio 4 dalies redakcijai, nebegalioja ankstesnė teismų praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-27-2014, 2AT-64-697/2015, pagal kurią transporto priemonės konfiskavimas buvo taikomas nustačius, kad transporto priemonė buvo panaudota kontrabandai gabenti, ir nustačius, kad ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui nuslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Todėl ne pažeidėjui priklausantis turtas (taip pat ir transporto priemonė) gali būti konfiskuojamas tik nustačius nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje ATPK 26 straipsnio redakcijoje ar ANK 29 straipsnio 4 dalyje (priklausomai nuo to, kada padaryta neteisėta veika) nustatytas papildomas sąlygas, ribojančias turto savininkui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Taigi nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ne pažeidėjui S. N., o jo sutuoktinės A. N. sūnui I. Š. (kuris pažeidimo nepadarė) priklausančio automobilio, panaudoto neteisėtai gabenant akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes be Lietuvos Respublikos banderolių, konfiskavimo klausimą, būtina nustatyti bent vieną ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytą sąlygą.
7. Kaip pirmiau nurodyta, gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (ne pažeidėjas) žinojo, kad jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog I. Š. žinojo, kad jo automobilis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. To nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Šis teismas pažymėjo, kad nors I. Š. yra S. N. sutuoktinės A. N. sūnus, giminystės ar šeiminiai ryšiai savaime nėra pakankamas pagrindas tvirtinti, jog transporto priemonės savininkas galėjo ir turėjo žinoti apie būsimą administracinį nusižengimą, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iš S. N. paaiškinimų matyti, jog jis iš anksto neplanavo įsigyti akcizais apmokestinamų prekių, jas sugalvojo įsigyti pakeliui. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis ir skundžiamų teismų sprendimų turinį, konstatuoja, kad jie yra teisėti ir pagrįsti, abiejų instancijų teismai motyvuotai pripažino, kad nėra ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui taikyti. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pasisakyti dėl tokio turto konfiskavimo proporcingumo, tai turėtų būti įvertinta tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytas teisinis pagrindas konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimą nepakeistą.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Sigita Jokimaitė
Alvydas Pikelis
