Baudžiamoji byla Nr. 1-27-445/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45932-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.7.2.5.;1.1.8.6.2.;1.1.8.7.9.;1.1.10.1.1.;

1.2.4.4.2.3.;1.2.4.6.2.1.;2.3.6.6.;

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 9 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Dalis Žilionis,

sekretoriaujant Reginai Tertelytei,

dalyvaujant prokurorei Astai Bernatavičienei (prisijungusiai nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

nukentėjusiajai V. B.,

nukentėjusiajai R. J.,

nepilnametės nukentėjusiosios atstovui pagal įstatymą M. A. (prisijungusiam nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

nepilnametės nukentėjusiosios atstovei advokatei Sonatai Mickevičienei (prisijungusiai nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

gynėjai advokatei Reginai Šeperienei,

kaltinamajam T. V. (prisijungusiai nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vykdo individualią veiklą, teistas :

1) 2012-05-04 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 140 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2012-10-19 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę;

2) 2013-05-06 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. 20 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su 2012-05-04 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimu 8 mėnesiams 15 dienų;

3) 2014-04-22 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (3 veikos), taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 64¹ str., galutine 30 parų arešto bausme,

4) 2015-10-12 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį (du nusikalstamos veikos epizodai).

Teismas

n u s t a t ė :

Nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

T. V. 2023 m. lapkričio 29 d., laikotarpyje nuo 19.30 iki 20.30 val., (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės "Aibė", būdamas neblaivus, piktas, tyčia mušė šeimos narį – sugyventinę R. J. šiomis aplinkybėmis: kumščiu sudavė tris smūgius į galvos sritį, tęsdamas nusikalstamą veiką, važiuojant automobiliu Opel Vectra, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kumščiu sudavė tris smūgius į galvos sritį, tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, kumščiu sudavė ne mažiau dešimt smūgių į galvos sritį, su virtuviniu peiliu įpjovė į kairę ranką, su virtuvinio peilio geležtės nuožambiu sudavė tris smūgius į karės rankos sritį, kumščiu sudavė stiprų smūgį į kairį šoną, taip mušdamas padarė nukentėjusiajai R. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų abiejų akių vokuose, viršutinės lūpos srityje, kairiame skruoste, pereinant į smakro kairę pusę, kaklo kairėje, kairės ausies kaušelyje, kairio smilkinio srityje, dešinio skruosto srityje, pereinant į apatinio žandikaulio sritį, kaktos dešinėje, virš dešinio antakio, kairio žasto srityje, muštinės žaizdelės viršutinės lūpos gleivinėje, kairio peties srityje, kairės šlaunies srityje, IX šonkaulio lūžimo kairėje, smegenų sukrėtimo.

Taip pat, T. V., 2024 m. spalio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 03.00 val. (duomenys neskelbtini) buto, vonios kambaryje, tyčia smurtavo prieš šeimos narį – sugyventinę V. B., peiliu smogdamas jai į galvą, tačiau jai ranka dengiantis, peilio geležte pataikė į ranką ir ją įpjovė, taip nukentėjusiajai V. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos rando kairės plaštakos II delnakaulio projekcijoje ir sukėlė fizinį skausmą.

Be to, T. V., 2025 m. sausio 27 d., apie 16.30 val., bute (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia mušė šeimos narį – sugyventinę V. B. rankomis suduodamas ne mažiau dešimt smūgių į galvos sritį, po to miegamajame, jai gulinčiai lovoje ant nugaros ir ant jos atsigulusiai ir taip motiną ginančiai V. B. nepilnametei dukrai L. A. gim. (duomenys neskelbtini)., veikdamas vienu metu, sudavė kumščiais ne mažiau penkiolika kartų V. B. į įvairias kūno vietas, L. A. sudavė kumščiais vieną smūgį į galvos, du smūgius į nugaros sritis, ją stumdė, suėmęs už rankos spaudė, po to virtuvėje, ranka suėmęs už V. B. plaukų juos tempė ir kumščiais sudavė ne mažiau du kartus į pilvą, taip mušdamas nukentėjusiajai V. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos nosies nugarėleje, kaires akies apatiniame voke, abiejuose žastuose, dešinės alkūnės sąnario srityje, dešiniame dilbyje, krūtines ląstos abiejose pusėse, pilvo kaireje pusėje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, L. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešiniame rieše ir kairėje blauzdoje, bei nukentėjusiosioms V. B. ir L. A. sukėlė fizinį skausmą.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Dėl nesunkaus sužalojimo šeimos nariui R. J. padarymo

Kaltinamasis T. V. kaltę pripažino pagal kaltinimą pareikštą dėl nukentėjusiajai R. J. padaryto sveikatos sutrikdymo. Kaltinamasis dėl sveikatos sutrikdymo R. J. paaiškino, kad su J. pradėjome pyktis važiuodami į parduotuvę, gali būti, kad prie parduotuvės sudavė kelis smūgius į galvą ir automobilyje. Neatsimena į kur sudavė, bet sutinka su kaltinime nurodytais smūgiais. 2023 metų lapkričio mėnesį viskas vyko R. J. namuose. Gyveno kartu kaip šeima, (duomenys neskelbtini) čia sodų bendrijos namelyje. Su R. J. gyveno nepilnai metus, vedė bendrą ūkį. Visi bendri pinigai buvo investuojami į sodą. Tuo metu dirbo Vilniuje, kiekvieną dieną važinėdavo į darbą. Vandentiekis yra per pusę, gipsai, vidaus apdaila savomis rankomis padaryta. Po įvykio pabaigė vonios kambarį, su ja bendrauja. Tą dieną buvo atvykę draugai, išgėrinėjo, nepamena tiksliai, bet važiuodami į priekį pradėjo pyktis, važiavo į parduotuvę ir viskas įvyko. Smūgiai buvo suduoti ne prie draugų, jie jau buvo išvažiavę, buvo likęs sesers vaikas. Nukentėjusiajai namuose sudavė, nepamena kokius smūgius, ar turėjo peilį, nepamena. Galėjo būti kaltiniame nurodyti smūgiai, buvo apsvaigęs, todėl neprisimena visų aplinkybių. Jo veiksmai girto ir blaivaus skiriasi, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Buvo nemažai išgėręs. Dėl veiksmų R. J. atžvilgiu gailisi, yra jos atsiprašęs keletą kartų, bendrauja po šiai dienai su ja. Kaip atsirado peilis neatsimena, negali atsakyti, kodėl jį paėmė. Mano, kad blaivus taip nesielgtų. Kivirčas įvyko, nes jai kažkas paskambino, lyg, buvęs vyras, viskas vyko iš pavydo. Tai buvo pirmas kartas, kai prieš ją smurtavo, anksčiau buvo apsipykę. Su ja gyveno nepilnai metus. R. turėjo butą, jis nuomojosi 4 kambarių butą, todėl įsikėlė į jo nuomojamą butą ir ruošėsi sodą. Su ja gyveno du jos vaikai: (duomenys neskelbtini). Konflikte jie nedalyvavo. Tuo metu jie buvo mieste. Po pavartoto smurto kitą dieną ant J. matėsi sužalojimai ant akių ir ant rankos. Policijos pareigūnus apie įvykį informavo sūnus. Iš pradžių nurodė kitas aplinkybes, R. buvo sakęs, jog sakytų policijai, kad nukrito nuo kopėčių. Mano, kad R. dabar jo nebijo. Kai atsiprašė R., ji atleido. Šiuo metu su ja neplanuoju nieko. Sutinka, kad tokiais smurtiniais veiksmai padarė šią nusikalstamą veiką.

Nukentėjusioji R. J. parodė, kad nukentėjo nuo T. V., aplinkybės buvo išdėstytos - jis buvo neblaivus ir viskas įvyko. Pamena, kad T. buvo sode su sūnėnu, kai grįžo iš darbo po pietų, pas jį atvažiavo draugai, jie gėrė, o ji išgėrė taurę vyno. Į vakarą jie paprašė nuvežti iki parduotuvės, juos nuvežė iki (duomenys neskelbtini) “Aibės”, o vėliau jis neleido jai sėsti už vairo, norėjo vairuoti pats, nors buvo visas girtas. Kadangi neleido sėsti už Vairo, jis pradėjo mušti. Bandė pabėgti, bet jis pasivijo, įsėdo į automobilį, nes jo labai bijojo. Mušė automobilyje, važiavo link Alytaus, paskui link sodų važiavo, mušė, pačiuose namuose kai grįžo. Kiek smūgių buvo nepamena, nes praėję daug laiko. Viskas vyko 2023-11-29 (duomenys neskelbtini). Įvykio pradžia buvo prie parduotuvės “Aibė” (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę ėjo jie, pirko brendžio ar viskio. Smūgiai jai buvo suduoti į galvą, kumščiu, galėjo būti trys smūgiai. Bėgo kraujas iš nosies, iš lūpos, į šias vietas ir smūgiavo, į veido sritį. Po šių smūgių kaltinamasis parsitempė ją į mašiną, jis sėdo už vairo, draugai pabėgo, o ji pasiliko. Bandė pabėgti nuo V., kai buvo prie parduotuvės, jo draugai dar bandė ją užstoti, bet jis pasivijo, pasistvėrė ir įsodino į mašiną. Draugai matė smurtą jos atžvilgiu. Tada važiavo namo link sodų, pakeliui link sodų stotelėje sustojo ir sudavė kelis smūgius, tada miške sustojo sudavė kelis smūgius ir grįžo namo. Smūgiai buvo suduoti su kumščiu, į galvą, į petį, į veidą, tai buvo skausmingi smūgiai. Suprato, kad tai grėsminga situacija. Tai buvo ne pirmas kartas, bet pirmą kartą kai susipyko, susistumdė mieste, vieną ar du kartus sudavė, bet paskui atsiprašė ir viskas buvo gerai, prisiekė, kad daugiau nepasikartos, daugiau taip nebus. Sodo namelyje buvo jo sūnėnas V. S.. Draugai parėjo pėsčiomis paskui, nes jų automobilis buvo likęs kieme. Parėję jie užėjo į namelį. Namelyje jis vėl pradėjo muštis, V. jau miegojo, draugai dar buvo negrįžę, o ją mušė, peiliu daužė. Grįžus iš parduotuvės namuose vėl pradėjo mušti, perpjovė ranką, sudavė su geležte peilio į galvą. Smūgių virš dešimt tai tikrai buvo, nes sulaužė ir šonkaulį. Šonkaulį sulaužė grįžus namo. Šonkaulį sulaužė smūgiuodamas rankomis. Gal nuėjo nusiplauti kraujo nuo veido, pasilenkusi prie kriauklės, o jis iš nugaros pradėjo kumščiais daužyti į nugarą. Čia buvo įvykio pabaiga. Šiai dienai negali įvardinti tikslaus smūgių skaičiaus, bet bendroje sumoje virš 20. Neprisimena, ar sudavė smūgius kojomis. Sudavė smūgius rankomis ir peiliu. Daužė ir aštria ir buka peilio dalimi, nuo aštrios pusė randai liko ant rankos. Policijos pareigūnai pasiėmė peilį, peilis buvo lūžęs, lūžo nuo smūgių. Tai buvo virtuvinis normalus peilis. Jaučiau skausmą, kraujas bėgo iš lūpos, iš nosies, paskui iš rankos. V. mušdamas kelis kartus kartojo, kad užmuš. Mano, kad jis kalbėjo naudodamas keiksmažodžius. Grasinimą užmušti tris kartus tikrai pasakė, o daugiau neatsimena. Pirmo konflikto metu nieko tokio grasinančio nesakė. S. atsibudo kai jau viskas ėjo į pabaigą, jis atsibudęs pradėjo T. raminti. Matė ją visą kruviną sumuštą, nepamena, ar matė suduodant smūgius, galbūt kažką ir matė, nes puolė ginti. Draugai namuose turbūt nematė smurto, tik prie parduotuvės matė. Jie bandė T. raminti, tada jis puolė ir juos, kad nesikištų. Vaikas skambino ryte, bet neprisiskambino, paskui jis atvažiavo, pamatė ir iškvietė policiją. Atrodė baisiai, buvo sumušta. Ryte atvažiavo policija, V. jai liepė sakyti, kad nukrito nuo laiptų, taip ir pasakė policijai. Paskui tą pačią dieną aš išvažiavo pas mamą į kaimą, kitą dieną ryte nuvažiavusi į policiją parašė pareiškimą ir davė parodymus. Iki įvykio su V. bandė gyventi kartu, nuomojo butą, vaikai gyveno kartu. Buvo sugyventiniai. Jis kiek dirbdavo, parnešdavo pinigus į šeimą. Turėjo tikslą susitvarkyti sodo namą, gyventi kartu. Nepilnai metus kartu gyveno. V. atsiprašė, bet mes nebendrauja. Pas jį buvo polinkis į agresiją išgėrus, bet kažkaip susivaldydavo. Jis atsiprašė, žaizdos užgijo, šonkauliai sugijo, liko psichologinė trauma.

Liudytojas R. B. parodė, kad kaltinamąjį T. V. pažįsta, santykiai neutralūs. R. J. pažįsta - jo motina. Buvo toks įvykis, kai atvažiavo ir rado sumuštą motiną. T. su jais gyveno nepilnai metus, gal 9 mėnesius. T. su mama bendraudavo gražiai, iki kol prigerdavo alkoholio. Kiekvieną kartą išgėręs alkoholio, jis smurtaudavo prieš mamą, ją daužydavo rankomis. Kai mama išvažiavo į sodą, jis jai vieną kartą skambino. Jis mamai skambino į vakarą apie 18-21 val. Atsiliepė T., jis paklausė kur mama, atsakė, kad ji nebegyva. Jis rėkė ir padavė mamai telefoną, girdėjo kaip mama verkė, pasakė pora žodžių. Jis padėjo telefoną, ryte skambino mamai, ji neatsiliepė. Vienas nuėjo į sodo namelį. Atidaręs duris matė V., kuris tiesiog stovėjo, jis jo paklausė kur mama, jis pasakė viršuje. Tada jis užlipo kopėčiomis į viršų. T. su mama gulėjo lovoje, mama buvo visa sumušta. Jis pasakė, viskas eina, nulipo atgal, jis su D. išvažiavo į Alytų ir paskambino policijai.

Liudytoja S. A. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu teko duoti parodymus. Su E. P. buvo nuvykę pas V. į svečius, pabuvo ir išvyko į namus. Neteko matyti smurtinių veiksmų. Į parduotuvę atvažiavo keturiese. Negali pasakyti, kaip ten buvo. Neatsimena, ar buvo išlipusi iš automobilio. Neatsimena, kas vairavo automobilį. Jai asmeniškai niekas nesakė, kad T. mušė R.. Kai mes atvyko į svečius, ant J. kūno sužalojimų nematė.

Liudytojas V. S. parodė, kad neatsimena, kokius sužalojimus matė ant R. J.. Ant veido buvo mėlynė, neatsimena, kurioje vietoje, praėjo du metai. Po įvykio bendravo su T., nieko pas jį neklausė dėl sužalojimų, o jis nieko nepasakojo. Buvo tiek girtas, kad neatsimena ar kas važiavo į parduotuvę.

BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu pagarsinti, balsu perskaičius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas nurodė, kad paskambino T. V. ir jis pakvietė jį atvažiuoti. Kai atvyko pas T., jis buvo blaivus, jiems atėjus buvo T., jo draugė, kurios vardo neprisimena, ir buvo dar T. draugas, kurio vardo irgi nežino. T. draugas buvo neblaivus. Jis su S. iš T. išvažiavo apie 18 val. Kai išvažiavo, T. su savo drauge nesipyko. (5 t., b. l. 13-16)

2023-11-30 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023-11-30 gautas R. B. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vakar negalėjo ilgai prisiskambinti savo mamai, atvykus į vietą, R. J. buvo rasta sumušta: hematomos ant veido, ant kairio peties, pjautinė žaizda ant kairės rankos. Moters sugyventinis T. V., neigė ją mušęs, tačiau atvykę GMP medikai nustatė, jog tai yra sumušimo žymės. (1 t. b. l. 1-3)

2023-12-01 Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), apžiūrimas sodo namas. Namo viduje matomos pastatytos kopėčios patekimui į sodo namo mansardą, šalia kopėčių yra statybinės medžiagos ir įrankiai, pirmame aukšte netvarkinga, visur išdėliotos statybinės medžiagos, įrankiai, baldai ir buitinė technika. Kairėje pusėje nuo įėjimo stovi stalas ir sėdima dalis, ant stalo matomi induose esantys maisto ir gėrimų likučiai, šalia minėto stalo ant betoninių grindų yra įsigėrę raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, prie virtuvės komplekto yra kėdė ir šiukšlinė, ant kėdos sėdimos dalies yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Šiukšlinėje matomos alkoholio butelių ir skardinių tuščios taros, tai pat baltas popierius su raudonomis dėmėmis panašiomis į kraują. Kambaryje esančiomis kopėčiomis užlipus į sodo namelio mansardą matomas bendras vaizdas iš viršaus į apačią. Mansardoje yra du miegami kambariai, juose miegamos lovos, matomas kambarių abiejų kambarių bendras vaizdas. Namelyje yra moteris, ant jos veido yra sužalojimų, ant kairės rankos - nubrozdinimas. Įvykio vietoje daugiau reikšmingų duomenų nepastebėta ir neužfiksuota, objektų nepaimta, vaizdo kamerų įvykio vietoje nėra. Padarytos fotonuotraukos. (1 t. b. l. 8-23)

2023-12-01 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023-11-30 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje gautas R. B. telefoninis pranešimas, kuriame pranešėjas nurodė, kad vakar negalėjo ilgai prisiskambinti savo mamai R. J., kuri šiuo metu su sugyventiniu yra sodo namelyje (duomenys neskelbtini). Vėliau skambinant atsiliepė sugyventinis T., kuris iš pranešėjo pradėjo tyčiotis, pasakė, kad mama negyva, po to perdavė telefono ragelį motinai. R. B. nurodė, jog mama tik verkė. Šiandien taip pat negalėjo telefonu susisiekti su mama, todėl (nepilnametis sūnus) pranešėjas nuvažiavo į sodą. Nuvykęs namelyje rado motiną sumuštą, nurodė jog ją sumušė jos sugyventinis T. V.. Pranešėjas taip pat nurodė, jog sugyventinis dažnai smurtauja prieš motiną. Motina bijo pranešti apie smurtą, nes sugyventinis grasina susidorojimu. Mama yra R. J. gim. (duomenys neskelbtini)., jos sugyventinis T. V. gim. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas (duomenys neskelbtini). Pranešėjas su sese, motina bei jos sugyventiniu gyvena kartu, (duomenys neskelbtini). Taip pat pranešėjas nurodė, jog sugyventinis prieš vaikus nesmurtauja, tik rėkia. Šiuo metu pranešėjas yra (duomenys neskelbtini), o mama turi būti sode. Galimai durų neatidarys, nes labai bijo jo keršto. Prašo kažkaip padėti mamai, sudrausminti sugyventinį. Esant reikalui iškviesti mamai ir medikus. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2023-11-30 d. 13:37 val. Reaguojant į gautą pranešimą bei nuvykus pranešime nurodytu adresu, sodo namelio antrame aukšte, miegamojo lovoje rasti gulintys: R. J. gim. (duomenys neskelbtini) ir jos sugyventinis T. V. gim. (duomenys neskelbtini). Namelio pirmame aukšte rastas draugas V. S. gim. (duomenys neskelbtini). Pirmame aukšte, namelio virtuvėje, iš bendros aplinkos galima suprasti, jog iš vakaro buvo švenčiama ir vartojamas alkoholis. Antrame aukšte, miegamojo lovoje gulintis moteris R., vizualiai atrodė sumušta, kadangi ant veido buvo matyti daug neseniai atsiradusių ir išryškėjusių hematomų, kurios buvo poakyse, viršutinėje lūpoje, taip pat hematomos aiškiai matosi ant kairio peties, bei jos buvo ryškios iki pat alkūnės. Nuo kairės rankos dilbio (alkūnės sąnario) iki riešo, maždaug per vidurį tarp minėtų sąnarių, buvo matyti apie 5 cm., pakraujavusi pjautinė žaizda. Paklausus kas atsitiko, moteris paaiškino, jog vakar, lapkričio 29, lipdama iš antro aukšto medinėmis kopėčiomis į pirmą, kadangi nėra sumontuota stacionarių laiptų, neblaivi nukrito ant grindų ir susimušė veidą bei petį. Sugyventinis T. paklaustas taip pat nurodė, jog sugyventinė vakar pati nukritusi nuo kopėčių ir susimušė, jis prieš ją nesmurtavo. Pokalbio metu moteris atrodė sutrikusi, o paklausus ar jos nemušė sugyventinis, vis kartojo jog susimušė pati. Įvertinus bendrą situaciją buvo iškviesti GMP medikai, kurie po pirminės moters išorinės apžiūros, žodžiu patvirtino, jog jos kūne atsiradusios hematomos, ne dėl pačio žmogaus susimušimo, kaip ir jiems nurodė susimušimo aplinkybes, o dėl kito asmens sumušimo. Medikai pasiūlė R. J. su jais iš karto vykti į ligoninės priėmimo skyrių detalesnei apžiūrai, tačiau moteris griežtai atsisakė, nurodydama jog jai medicininė pagalba nereikalinga, jos sveikatos būklė gera. Įvertinus visas aplinkybes bei atsižvelgiant į medikų nustatytus sužalojimus - sumušimus, priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl R. J. sumušimo, pagal LR BK 140 str. 2 d. Tarnybiniame automobilyje sėdint kartu su R. J. bei pildant procesinius dokumentus, atvyko R. J. nepilnamečiai vaikai: pranešėjas R. B. gim. (duomenys neskelbtini) ir dukra U. B. gim. (duomenys neskelbtini), kurie žodžiu patvirtino, jog motiną jau ne pirmą kartą sumuša jos sugyventinis ir jie tai patvirtins apklausos metu, bei nori, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, o taip pat motiną įkalbinėjo dėl jos sumušimo rašyti pareiškimą. R. J. apklausos metu nenurodė, jog ją sumušė sugyventinis T. V., bei nurodė, jog šiandien ji atsisako daugiau ką nors paaiškinti apie jų su sugyventiniu santykius, kadangi jaučiasi sutrikusi, bei prašo ją apklausti vėliau, kai jausis geriau (t. 1, b. l. 36-37).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir pareigūno A. J. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 24-27)

2023-11-30 17.57 val., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje iš Alytaus GMP gautas mediko pranešimas, kad nuvykęs adresu(duomenys neskelbtini), apžiūrėjo R. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurią galimai sumušė sugyventinis. Po apžiūros nustatė: abiejų akių vokų perekuokulinės srities sumušimus, kairio dilbio pjautinė žaizda (sena). Suteikus medicininę pagalbą, moterį jos pageidavimu paliko namuose. (t. 1, b. b. l. 36-38)

2023-12-04 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 490/2023 (06) nurodyta, kad R. J. nustatyta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, viršutinės lūpos srityje, kairiame skruoste, pereinant į smakro kairę pusę, kaklo kairėje, kairės ausies kaušelyje, kairio smilkinio srityje, dešinio skruosto srityje, pereinant į apatinio žandikaulio sritį, kaktos dešinėje, virš dešinio antakio, kairio žasto srityje, muštinės žaizdelės viršutinės lūpos gleivinėje, kairio peties srityje, kairės šlaunies srityje, IX šonkaulio lūžimo kairėje, smegenų sukrėtimo. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trylikos trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl IX šonkaulio lūžimo kairėje sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. (1 t., b. l. 94-95).

2024-01-12 Parodymų patikrinimo vietoje protokole R. J. parodė įvykio vietą ir paaiškino įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 153-170)

2023-12-01 savanoriškų, daiktų dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad R. J. pateikė sodo namelyje (duomenys neskelbtini), virtuvėje, šiukšlių dėžėje buvusį virtuvinį peilį su nulaužta rankena (1 t. b. l. 128-136)

2023-12-04 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad "Aibė" parduotuvės pardavėja V. Š. pateikė vaizdo stebėjimo kamerų esančių ant parduotuvės AIBĖ ir jos pardavimų salėje, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašus laikotarpiu nuo 2023-11-29 19:05 iki 19:10 val. (1 t., b. l. 137-140)

2024-01-17 objektų apžiūros protokolu aprašytas apžiūrėtas virtuvinis peilis, kuris yra sulūžęs į tris dalis: peilio geležtė, rankena ir tvirtinimo detalė. Peilio geležtė yra juodos spalvos, subraižyta, ant peilio logo tipas ir baltos spalvos užrašas "EERBACH". Geležtės skersmuo ties viduriu 3,7 cm, geležtės ilgis 19,8, geležtės kaklelio ilgis 3,5 cm. Apžiūrima plastikinė juodos spalvos su pynimo imitacija peilio rankena, kurios priekis yra nulūžęs, ilgis 12 cm, skersmuo 3 cm. Peilio rankena su paviršiniais įbrėžimais, nutrynimais, matomomis baltos spalvos dėmėmis. Ant rankenos juodos spalvos logo tipas užrašas " EBERBACH" Apžiūrima peilio tvirtinimo detalė, kuri yra metalinė, baltos spalvos, 3 cm ilgio, su maisto likučiais, su paviršiniais aptrynimais. (t. 1, b. l. 141);

Peržiūrimas vaizdo įrašas naudojant tarnybinį kompiuterį "HP ", nr.12082513236, naudojant "Windows Media” programą. Apžiūrimi vaizdo įrašai paimti 2023-12-05 reikalaujam daiktų dokumentų pateikimo protokolu: "D01-_20231129200537", "D01-_20231129200724", "D01-_20231129200543 "

2024-01-30 Apžiūros protokole aprašytas apžiūrėtas nešiojamo vaizdo registratoriaus užfiksuotas vaizdas 2023-11-29, kuris pridėta prie įvykio vietos apžiūros protokolo. Peržiūrimas vaizdo įrašas naudojant tarnybinį kompiuterį "HP", nr.12082513236, naudojant "Windows Media” programą. Apžiūrima vaizdo medžiaga, kurią atidarome kompiuterio pagalba, jo pavadinimu- PSS-20231130-141554UTC+0200, trukmė - 20:50 min. Vaizdo įrašas yra spalvoto vaizdo su garsu. Paleidžiamas vaizdo įrašas, kuriame matome užfiksuotus policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo registratorių vaizdo ir garso įrašus.

…<…> Pareigūnas Nr. 2: "tai gal tu mušei", T. V.: "nemušiau", Pareigūnas Nr.2: "tai girtas buvai ir mušei gal", T. V.: "nu taip, aš niekada jos nemušu, dėl ko aš ją turiu mušti, ka ji man padarė", Pareigūnas Nr. 2: "tai aš nežinau būna tokių atvejų, kad smurtauja vyrai prieš moteris arba moterys prieš vyrus", T. V.: "gyvenam, ruošimės tvarkomės, dirbam kartu, plyteles vakar klijavom, atvažiavo draugas iš (duomenys neskelbtini) su žmona", girdisi, kad Pareigūnas Nr. 1 nori kviesti greitosios pagalbos medikus, o nukentėjusioji R. J., prašo jų nekviesti. Pareigūnas Nr. 2" kviesk kviesk, mes privalom tokius dalykus, gavom informaciją ir viskas, kitaip nebus. Pabūk tu čia (nurodo T. V.), čia jus sumušė (kreipiasi į R. J.) aš matau ant sužalojimų, čia ne nuo kritimo kopėčiomis tokie sužalojimai būna" <…>. (1 t., b. l. 31-35)

2024-01-26 įtariamasis T. V. reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu pateikė apžiūrai automobilį Opel Vectra, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l.112-115)

2024-02-26 Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas lengvasis automobilis Opel Vectra, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis yra juos spalvos, 5 durų. Automobilio sėdynės pilkos spalvos, veliūrinės. Mechaninė pavarų dėžė, galiniai stiklai tamsinti. Šoninės, priekinės keleivio pusės durelės įlenktos. padarytos fotonuotraukos. (2 t. b. l.116-123)

2024-01-26 nutarimu gražinti daiktus T. V. gražintas lengvasis automobilis Opel Vectra, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2 t., b. l. 124-126.)????

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo V. B. ir L. A.

Kaltinamasis T. V. kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai V. B. pripažino pilnai, o dėl nepilnametei nuketėjusiajai L. A. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo, pripažino iš dalies.

Kaltinamasis T. V. paaiškino, kad dėl sveikatos sutrikdymo V. B. 2024 m. spalio mėnesį, nurodė, kad čia buvo viskas virtuvėje, buvo neblaivūs. Ji kažką pasakė, pjaustė užkandą prie alkoholio, atsisuko užsimojo peiliu, ji pakėlė ranką, susistumdė, ir jai sudavė per ranką, tada atsisėdo prie stalo, vyko išgertuvės, buvo savaitgalis. Buvo neblaivus, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. B. buvo išgėrusi, su ja gyveno 7-8 mėnesius. Pradėjo gyventi nuo 2024 metų pavasario. Kai susitiko su B., ji mėgo vartoti alkoholį. Ji gyveno su mergaite, paskui, kiek žino, jai buvo problemų su alkoholiu, mergaitės išėjo gyventi pas tėvą. Jos išėjo, nes L. turėjo problemų su buvusiu patėviu. Kai atėjo, ji gyvendavo pas tėvą ir pas motiną. B. prie dukrų vartodavo alkoholį. Butas 4 kambarių. Sužalojimas peiliu galėjo atsitikti dėl to, nes ji pakėlė ranką, mosikavosi. Tarp mūsų buvo atstumas – jis stovėjo, pjaustė, o ji sėdėjo prie stalo. Ji iš niekur nieko būna stojasi, mėto, daužo indus. Sutinka su sužalojimu kairės plaštakos srityje. Nuo jo iki B. buvo atstumas, nes pjaustė, ji pašoko, pradėjo mosikuotis, jai pataikė į pirštą. Mosikavosi su peiliu, nes pjaustė užkandą, ji iškėlė ranką ir pataikė pirštą. Tuo metu kai viskas įvyko, jos atsiprašė, viskas tuo pasibaigė, vėl sėdo prie stalo ir toliau baliavojo. Jos ranka buvo iškelta aukščiau peties, kai stovėjo prie stalo, pjaustė užkandą. Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo V. B. ir L. A. paaiškino, kad grįžo iš draugų, abu buvo išgėrę. Pradėjo bartis, nepamena dėl ko, sudavė kelis smūgius, tuo metu mergaitė įbėgo į kambarį, jis sėdėjo ant lovos, ji čiupo lempą ir kirto į galvą. Čiupo jai už rankos ir paguldė ant lovos, mergaitė užšoko ant jo, bandė kąsti į ausį, tada paėmė jai už rankos ir paėmęs už krūtinės ar už kaklo ją paguldė ant lovos. Atsistojo ir išėjo per duris. Iš kaltinimo pripažįsta, kad mušė, bet kad kirto mergaitei, to nebuvo. Ją paėmė už rankos, patraukė, tada paėmė už kaklo ar už krūtinės, nustūmė ant lovos ir atsistojęs išėjo. Konfliktas buvo kambaryje ant lovos. Pirmus smūgius sudavė kambaryje, kiek jų buvo nepamena, bet juos sudavė B. sėdinčiai, atsirėmusiai į pagalvę. Daugiausiai galėjo būti 10 smūgių. Viskas vyko kambaryje. Po viso įvykio atsistojo, pasiėmė telefoną, piniginę, rankinę per petį ir išėjo per duris. Nebuvo sugrįžęs pasiimti maisto. Pasiėmė ne V., o savo telefoną su jos įdėta kortele. Raktus atidavė, kai pas ją susitiko. L. paėmė už rankos, už krūtinės ir paguldė ant lovos, kad ji nenukąstų ausies ir daugiau nei ją stumdė, nei mušė, tiesiog, išėjau per duris. Įvykį su V. aptarinėjo. Su L. apsipykę nuo tada, kai pasakė jos mamai, kad ji rūko žolę. Nuo to įvykio santykiai blogi. Nebuvo tokio momento, kad L. gulėjo ant mamos ir ją gynė, nes jis buvo tarp L. ir tarp V. per vidurį. Sutinka su padarytais sužalojimai L. dešiniame rieše ir blauzdoje, nes patraukimas už rankos buvo stiprus. Kai nustūmė ją ant lovos, atsistojo ir išėjau pro duris. Ji negriuvo, viskas vyko ekspromtu. V. sudavė į šoną kelis kartus, paskui, kai ji kirto atgal, jai kirto į veido sritį ir į koją. Yra kaltas, pripažįsta, gailisi dėl to, kas įvyko. Su V. bendrauja. Savo elgesio nepateisina, bet viskas gerai baigėsi, gailisi, kad taip atsitiko. L. nesmaugė, ją paėmė prie krūtinės netoli kaklo, nustūmė ant lovos. Jo veiksmai L. atžvilgiu negalėjo sukelti jai fizinio skausmo.

Kaltinamasis T. V. paaiškino, kad viskas vyko tikrai netyčia, gailisi, kad taip gavosi. Viskas vyko akimirksniu. V. ranka buvo pakelta, bet ne ant galvos. Ranka buvo pakelta ties galva, gal tuo metu to nepasakė duodamas parodymus. Veiksmai buvo netyčiniai, atsimena visą įvykį. Dengėsi galvą, nes gal galvojo, kad jai trenks. Buvo taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Dėl L. A.: ją traukė už rankos ant lovos. Jos nestūmė, o traukė už rankos. Ji ant B. užgulė tada, kai ją nusistūmė nuo saves. Tada ji šoko prie mamos. gal ir bandė suduoti smūgius L., kai ji užgulė motiną, nepamena, ar tuo metu norėjo suduoti smūgius B., o sudavė A., neatmestina tokia galimybė. Nepasakyčiau, kad ikiteisminiame tyrime geriau prisiminė įvykius. Negalėjo tiek smūgių suduoti L. A., smaugimo veiksmų nebuvo. Į galvą nekirto, per nugarą nesudavė, smaugimo nebuvo, galėjo gal kur į koją suduoti. A. buvo šonu ir kojomis ant žemės. Buvo vidutiniškai apgirtęs, gėrė alų. Visas veiksmas buvo, kai A. įbėgo, čiupo lempą, kirto jam į galvą. Tada čiupo už rankos patraukė į save, ir ji krito ant lovos. Jis sėdėjo ant lovos. Tada ji puolė, kando į ausį. Tada ją nustūmė nuo savęs ant lovos. Nustūmė nuo savęs ranka, paėmęs už krūtinės, link pečių ir kaklo. Tiesiog nustūmė. Jis sėdėjo ant lovos, o A. buvo jam iš šono, stūmimo veiksmas truko sekundę. Už rankos paėmė, kai ji įbėgo ir kirto su lempa. Paėmė ties riešu, spausti nespaudė, bet paėmė ir traukė. Galėjo atsirasti sužalojimai ant riešo nuo jo veiksmų. Galėjo suduoti į koją, gal į kairę. Atsikeldinėdamas nuo lovos, kirto V. kumščiu, o A. tuo metu buvo ties V.. L. nenorėjo suduoti, galbūt ją lietė kumščiu. Nebuvo tokios situacijos, kad L. buvo kliūtis suduoti smūgius V.. Kai atsikeldinėjo, tuo metu kirto V., o po to išėjo. Viskas vyko sekundžių laiku, A. puolė ant mamos, keldamasis gal dar kirto V., galėjo liesti L.. Nesuprato, kad suduodamas V., gali kliudyti L..

T. V. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 137-140, t. 2, b. l. 147-150.

Nukentėjusioji V. B. parodė, kad aplinkybės tokios kaip ir pasakojo, buvo abu neblaivūs, susiginčijo, ji irgi karšto charakterio. Kaltinamasis pjaustė, pakėlė ranką prieš jį ir taip gavosi, kad ne vietoje ir ne laiku. Sėdėjo virtuvėje, jis pjaustė užkandą, o ji pakėlė prieš jį ranką, o jis turėjo rankoje peilį ir pataikė jai į pirštą. Pataikydamas įpjovė. Viskas vyko virtuvėje, įpjovė virtuvėje. Ranką iškėlė sau virš galvos, mažai skiriasi ūgiais. Jos ūgis 165 cm, o kaltinamojo - 174 cm. Nieko neturėjo rankoje, o jis pataikė geležte, bėgo kraujas. Sutvarstė ranką, policijos nekvietė, randas šiai dienai yra, įvykis galėjo būti 2024 metų spalį. Namuose daugiau nieko nebuvo. V. buvo sugyventinis, kartu mes buvo 8 mėnesius, gyveno jos bute. M. nedalyvavo įvykiuose. L. dabar (duomenys neskelbtini) metų. L. labai savotiška mergaitė, užsidariusi, mažai kam išsipasakoja, šiai dienai ji gyvena su tėčiu, M. irgi, ji gyvenu viena. Mergaičių santykiai iki kol T. man nepasakė, kad L. vartoja žolę, buvo puikūs. T. negalima vartoti alkoholio, nes negėręs jis geras, normalus žmogus. Sekantis epizodas buvo šiais metais, gal sausį. Susiginčijo, T. kėlė prieš mane ranką, tuo metu namuose buvo dukra ir stojo manęs ginti. Ji stojo tarp manęs ir T.. Aš sėdėjau ant lovos ir T. kėlė ranką prieš mane, mergaitė atėjo iš kito kambario ir užgriuvo ant manęs, jis bandė ją patraukti į šoną. Daugiau nieko pasakyti negaliu, nes buvo užsidengusi veidą rankomis ir nematė, ar jis kėlė ranką prieš ją. Įvykio metu buvo išgėrę alaus, jam gal jau ne pirma gėrimo diena buvo. Jautėsi apsvaigusi, mano, kad ir jis jautėsi apsvaigęs, nes blaivus taip nesielgia. Tą dieną gėrė abudu. Gėrė svetainėje, konfliktas prasidėjo virtuvėje. Į virtuvę atėjo valgyti, pasišildyti, susiginčijo, ji nuėjo į miegamąjį, atsisėdo ant lovos, jis atėjo paskui ir sudavė smūgius į galvą. Kumščiu sudavė. Sudavė vienu kumščiu, taikė į galvą ir į plaukuotą galvos dalį. Smūgių buvo apie dešimt. Tada išgirdo dukra ir atėjo jos ginti, ji puola ant manęs, sako „baik T.“. Dukra krenta nugara į ją, ji atsigulusi dengiasi, nieko nemato, jis bando patraukti dukrą ir per ją smūgiuoti. Guli, L. sėdi ant jos, jai ant kelių, nugara į motiną, o T. prieš L. stovi šalia lovos ir bando pataikyti. Pataikyti bando rankomis, pataiko kur papuola, nes L. neleidžia, pataiko ir į šonkaulius, ir į galvą. Nespyrė, mušė kumščiais. Gali būti, kad buvo apie 15 smūgių šioje situacijoje. Negali pasakyti, ar galėjo L. šiame momente gauti smūgių. L. bandė ją ginti. Nematė lempos ir kas su ja vyko. Negirdėjo apie įvykius su ausimi. Po įvykio pas L. klausė ar jai nepataikė, L. sakė, kad jai paėmė už rankos ir viskas. Daugiau jokių veiksmų neįvardijo. Toliau jis apsiramino, susirinko daiktus ir išėjo. Netiesa, ką L. sakė. Išeidamas jis pasiėmė raktus ir bendrą telefoną. Liko be raktų namuose. T. išeidamas paskambino M., L. tėčiui, kad pasiimk mergaitę ar dar kažką, ir M. atvažiavo jos pasiimti, pasiėmė ir iškvietė policiją, nes mergaitė papasakojo, kas buvo. Jis L. rado lauke. Mano, kad gali būti pamiršusi dalį įvykio aplinkybių, buvo išgėrusi, streso būsenoje. Gali būti, kad neprisimena to momento apie T. grįžimą maisto, bet jai atrodo, kad nebuvo grįžęs. Po įvykio bendravo su T., jis skambino. Po įvykio T. pradėjo slapstytis. Slapstėsi pora savaičių, gal daugiau. Susitiko, kad jis atėjo. Gal jį kaimynai paskundė, nes kaimynus policija buvo informavusi, kad jis paieškomas ir kad reikia pranešti, jeigu pamatys jį. Jį išsivedė policija, jis buvo pora valandų, policija jį rado namuose spintoje.

Nukentėjusioji V. B. nurodė, kad Su T. V. bendrauja telefonu, paskambina. Yra pateikusi susitaikymo protokolą, jokių piktumų nelaiko, nori taikytis ir už viską atleidžia. Nepilnametės dukros atžvilgiu nežino ką galėtų pasakyti, T. V. prieš ją tyčia tikrai nieko neturėjo, nebuvo tyčiniai veiksmai, vaikas gynė ją. Nematė, kai sudavė smūgius, nematė, kai smaugė. Galėjo būti, kad suduodant smūgius jai, smūgiai teko dukrai. Kai L. ją gynė, ji sėdėjo ant kelių, veidu į T., užstodama. V. B. rankos buvo ant galvos - gynybos pozicijoje. T. norėjo suduoti, T. V. automatiškai turbūt dukrą ir patraukė. Pati nieko nematė, nes buvo veidą užsidengusi, dukra buvo prieš ją. Negali atsakyti į klausimą, ar pajautė, kai dukra buvo patraukta. Viskas vyko greitai - 5-10 min. Buvo ir barniai, ir riksmai, ir visa kita, ne tik smūgiai. Iš pradžių ant lovos sėdėjo, po to - gulėjo. Kai buvo smūgiai, ir traukėsi, ir gūžėsi, visaip. Kai L. sėdėjo ant kelių, kojas buvo nuleidusi nuo lovos ant grindų. Jei ir pataikė dukrai, tai netyčia. Negali pasakyti, ar L. pataikė. Savo atžvilgiu matė smurtinius veiksmus. Savo dukros atžvilgiu - nematė. Įvykio su lempa irgi nematė. Kraują ant T. ausies matė, kaip įkando - nematė. Neblaivumas nebuvo nustatytas, bet buvo neblaivi. T. grįžo pasiimti piniginės. Liepė sudėti į krepšį maistą. L. pyksta ant T.. L. gyvena su tėčiu. Negali pasakyti, ar mergaitė šaukė, kai sėdėjo jai ant kelių. Nematė dukros sužalojimų, po įvykio 2- 3 savaites su mergaite nebuvo susitikę. Dėl L. padarytų sužalojimų tikriausiai būtų pranešusi policijai, nes tai jos vaikas.

Nukentėjusioji V. B. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 135-138, t. 1, b. l. 139-143, t. 1, b. l. 144-147, t. 1, b. l. 148-151, t. 1, b. l. 155-158.

Liudytoja S. D. parodė, kad kaltinamąjį T. V. pažįsta, jis gyvena su V. B., santykiai normalūs. V. B. pažįsta - ji yra vyro pusseserė. Pačiame įvykyje nedalyvavo, apie tai sužinojo, kai man paskambino T. V. ir pasakė, kad davė V. į kuprą ar kažką panašaus. Paklausė ar uždėjai „fanarus“, jis atsakė, kad tikriausiai ne. Su nukentėjusiąja apie įvykį mažai kalbėjo, buvo kalba, kad sumušė. Datos neprisimena. Kiek žino iš pasakojimų, sumušė namuose, sudavė smūgius į veidą, į šonus. Po įvykio su nukentėjusiąja kalbėjosi gal po dviejų dienų. Ant nukentėjusiosios veido matėsi mėlynės, buvo ant akies. V. sakė, kad mušė, o tikslių veiksmų nepasakojo. Kalbėjo, kad dukra ją gynė, o ar T. pataikė mergaitei, ar ne - ji to pasakyti negalėjo.

Nepilnametės nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą M. A. paaiškino, kad L. prieš mėnesį sužinojo, kad mama bendrauja su T. V., skambino mamai ir pasakė, jeigu ji bendraus su T. V. ir toliau su juo gyvens, tai ji su motina nebendraus, nes jai labai skaudu. Po šio pokalbio su mama L. labai blogai pasijuto, kreipėsi į savo psichiatrę, gavo siuntimą ir tris savaites gydėsi Kauno psichiatrijos klinikoje. Dėl mamos jai buvo pablogėjimas. L. jam pati pasakojo apie sužalojimus, antrą parą po įvykio vežė į skyrių klinikoje padaryti abdukciją. Porą mėlynių užfiksavo. L. gavo nelabai stiprius smūgius, kai gynė mamą, gal pro šoną pataikė, sakė, kad buvo keletas smūgių, jai buvo didelis stresas, nes norėjo apginti mamą. Jam asmeniškai dukra apie smaugimą nieko nesakė. L. objektyviai nurodo įvykio aplinkybes - kaip yra, taip ir pasako. Pasakojo, kad mama turi naują draugą, aš daugiau nieko neklausinėjau. Apie konfliktus su T. iki įvykio L. nesiskundė. Dukra sakė, kad su sugyventiniu mama buvo ją išvijusi iš namų. Mergaitė vartoja vaistus jau dvejus metus. Pats matė sužalojimus, vežė nuimti abdukciją. Pasakojo, kad jautė skausmą. Kur buvo mėlynės, kai paspausdavo, sakė, kad skauda.

Pagarsinus ir perskaičius ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus nukentėjusiosios L. A. parodymus, ji parodė, kad jai (duomenys neskelbtini), žino, dėl ko čia yra, nes prieš kelias savaites įvyko įvykis jos mamos bute su jos sugyventiniu. Ji tą savaitę buvo atvažiavusi pas mamą, tuo momentu gyveno jos draugas T.. Tą dieną atėjo jų draugai, jie gėrė, kai draugai išėjo, buvo likusi tik jos mama ir jos draugas T.. Jie abu buvo išgėrę ir jis pradėjo rėkti ant mamos, ją visaip keikti, negražiai vadinti. Jos mama išėjo į savo miegamąjį, atsigulė ant lovos. Tada jis toliau ją keikė, negražiai vadino, keikėsi, ir pradėjo mamą mušti. Kai girdėjo, kad rėkia, ji išėjo iš savo kambario pažiūrėti kas vyksta. Jis paimdavo ją už plaukų ir trenkdavo kumščiais į jos pilvą, į veidą. Nežino, kiek kartų, bet daug. Ji pastoviai buvo prie jos. Bandė ją uždengti savo kūnu, apginti, bandė jį atstumti nuo jos. Ji jam sakė, kad muštų ją, o ne mamą. Jis nustodavo ir paskui išeidavo į virtuvę, grasindavo, kad pasiims peilį, kad mamai gerklę perpjaus. Kai jis ateidavo is virtuvės į mamos miegamąjį, ji atsiguldavo ant mamos, kad galėtų ją apsaugoti. Kai jis bandė artėti prie jos mamos, ji bandė ją uždengti ir apginti. Ji gulėjo ant lovos, o ji prie jos atsigulė ir bandė su kūnu kuo daugiau ją uždengti. Jis bandydavo ją atstumti, suduodavo smūgius kumščiais mamai į pilvą. Ji bandė kažką surasti prie jos, kad galėtų trenkti jam, ji norėjo kuo daugiau apsaugoti mamą, kad jis daugiau jos nemuštų. Prie jos buvo naktinis staliukas, ant kurio buvo keramikinė lempa. Ji paėmė lempą ir bandė į jį mesti, bet jis pamatė. Ji bandė lempa suduoti jam j galvą, bet jis ją paėmė ir numetė ant žemės, jai nepavyko su lempa suduoti, kol jis mušė jos mamą, ji bandė jį su kumščiais atstumti. Jis viską susirinko, sakė, kad išeis, paėmė piniginę, kelis rūbus, savo tašę, apsirengė ir išėjo. Jis buvo pasiėmęs visus jų buto raktus, užrakino duris ir išėjo. Ji tuo momentu bijojo, kad jis grįš, atsigulė prie mamos ir klausė ar ji kraujuoja, ar jai skauda. Ji tuo momentu verkė ir nieko nesakė. Ji laukė kol mama truputį apsiramins, sėdėjo ant lovos ir drebėjo. Praėjo kokios 5 minutės, girdėjo kaip jis atrakino duris ir vėl įėjo. Jis atėjo į mamos miegamąjį ir sakė, kad jis negali išeiti jos neperpisdamas. Jis vėl kumščiais pradėjo mušti mamą, ją nuvertė ant lovos ir atsisėdo ant jos, mušė kumščiais į pilvą, į galvą. Ji bandė jį nuversti, bet jai nepavyko. Tada ji jam kelis kartus sudavė į galvą. Atėjo prie jo ir bandė kąsti į ausį, bandė viską, kad jis daugiau nemuštų jos mamos. Jis pastebėjo, kad įkando ir nulipo nuo mamos. Apsižiūrėjo, palietė ausį, pamatė, kad kraujuoja, sakė "tu šliūcha" manęs nemuši. Tada ją nuvertė ant lovos prie mamos ir pradėjo smaugti. Jis smaugė ją kokia 10 sek. ir vėl pradėjo mušti mamą. Jis su rankomis spaudė ją prie lovos ir smaugė, jai pasidarė bloga, ji bandė jo rankas atitraukti, bandė jam akį išdurti, bet jis toliau ją smaugė. Jai skaudėjo, buvo sunku ir negalėjo kvėpuoti. Jis toliau mušė mamą. Baigęs ją mušti, nuėjo į virtuvę ir joms sakė sudėti visą maistą iš šaldytuvo, nes jis išeis. Jis sakė taip mamai, bet mama jo labai bijojo, ji sakė, kad ji gali sudėti. Ji atsistojo, mama buvo už jos, ji ją saugojo ir stengėsi, kad jis nepriartėtų. Nuėjo į virtuvę ir ji pradėjo dėti maistą iš šaldytuvo maišą. Jis pradėjo rėkti ką čia darai, ne į šį maišą dėk, o dėk į šitą. Kol dėjo maistą, jis paėmė jos mamą už plaukų ir pradėjo ją traukti į žemę. Jis kelis kartus sudavė jai į pilvą ir ji atsigulė ant žemės. Ji pradėjo rėkti baik, jai skauda, ir vėl bandė jį atitraukti, bet nepavyko. Ji sudėjo jam visą maistą, jis jį pasiėmė. Jis mėtė į jas maistą, mėtė į sieną lėkštę, į mamą norėjo mesti lėkštę. Dužo stiklinės ir lėkštės ant žemės. Jis pasiėmė maistą ir išėjo bei užrakino duris. Ji sakė mamai, kad ji jos daugiau su juo nepaliks. Jis buvo pasiėmęs visus raktus, jis bet kada galėjo grįžti. Ji sakė, kad bandys surasti raktus, bet buvo raktai, kuriuos jis buvo sulaužęs. Kol mama tvarkė sudaužytas lėkštes, ji laikė duris užrakinus spyna, kad jeigu jis vėl ateitų, tai negalėtų įeiti. Ji viską sutvarkė, jos laikė duris. Mamos visi plaukai buvo beveik iškritę, nes jis buvo išpešęs jai plaukus. Ji klausė mamos, ką jos dabar darys, ji verkė, bijojo, drebėjo. Klausė kur jos eis, nes nenorėjo būti bute, nes jis grįš. Ji klausė ar jis grįš, ar kažkur išvažiuos. Tada mama sakė, kad ji irgi nenori ten būti, kad gali išeiti pas jo draugę. Jos negalėjo pasakyti, kad ateina, nes mamos telefonas buvo pas T.. Jai liepė susirinkti daiktus, kurie svarbiausi, mama irgi paėmė daiktus, jos nuėjo pas jos draugę, skambino į telefono spyną, bet niekas neatsiliepė. Jos ėjo namo link buto ir ji pastebėjo, kad jos tėtis atvažiavęs. Jis jai pastoviai skambinėjo, bet ji nenorėjo pakelti, nes bijojo, kad jis ją pasiims, o mama liks viena. Pamatė tėtį, pasakė mamai. Ji žinojo, kad jis ją pasiims, tai ji pradėjo nuo jo bėgti. Pamatė, kad jis iškvietė policiją, nes ten buvo atvažiavusi policijos mašina. Bandė pasislėpti po buto balkonu, bet po kažkiek laiko ją pareigūnė rado, nusivedė į mašiną ir pradėjo raminti. Įvykis vyko jos mamos bute. Mamos draugas pradėjo mušti mamą apie 2-3 val. iki 5 val., nes 6 val. buvo atvažiavusi policijos mašina. Ji bandė apsaugoti mamą, jis ją paėmė su rankomis ir stūmė į lovą, bandė ją nuversti ant lovos, nes ji jam tuo momentu trukdė. Jis pastoviai ją stumdė nuo mamos. Jis buvo suėmęs jai už rankos ir buvo likusi mėlynė. Ant kojos irgi buvo mėlynė. Neatsimena iš kur ji atsirado, bet ji susijusi su tuo įvykiu. Patyrė smūgius į galvą, nes ji jam pasitaikė, kai jis mušė mamą. Ji buvo ant jos atsigulusi, jis norėjo ją mušti, bet ji buvo jai už nugaros. Ji buvo gavusi į galvą vieną kartą iš kumščio. Jai tada galvos srityje buvo likusi mėlynė. Kai gavo smūgį, jai skaudėjo. Pora kartų gavo kumščiu į nugarą. Kai T. tempė už plaukų, ji bandė užstoti mamą, tuo tarpu jis mušė kumščiais į pilvą, bet kai ji bandė užstoti, trenkė pora kartų jai kumščiu į nugarą. Tuo momentu jai nelabai rūpėjo ar skauda, ar ne, nes norėjo kuo daugiau apsaugoti mamą. Kai jis buvo išėjęs, ji pastebėjo, kad jai kojos pradėjo drebėti, skaudėjo galvą, buvo mėlynės ant kojos. Nežino kuris čia kartas buvo, kai T. smurtauja prieš mamą. Kai gyveno pas mamą ir negyveno pas tėtį, tai ji girdėjo kaip mama verkė miegamajame ir pamatė kaip ji sėdėjo prie sienos ir matė kaip jis laikė jai viena ranka už plaukų ir mušė per veidą. Nėra mačiusi, kad T. kažką darytų mamai su peiliu. Po įvykio jai pastoviai kiekvieną naktį būdavo košmarai apie patį įvykį. Jai tada buvo paūmėjusi depresija, ją emociškai paveikė šis įvykis. (t. 1, b. l. 89-93)

2025-01-28 Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole M. A. nurodė, kad 2025-01-27 (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 16 val. iki 18 val. buvusios žmonos V. B. sugyventinis T., jo dukrai L. A., gim. (duomenys neskelbtini) sudavė nemažiau kaip 3 kartus į galvos sritį, nemažiau kaip 5 kartus į nugaros sritį, smaugė, suėmė už dešinės rankos dilbio ir jį spaudė, dukra jautė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti asmenį įstatymų numatyta tvarka (.

2025-01-28 Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025-01-27 apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, sugyventinis T. V. smurtavo prieš savo sugyventinę V. B., suduodamas smūgius į įvairias kūno dalis. Esant nurodytoms aplinkybėms tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą. (t.1, b. l. 14-15)

2025-01-28 Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2025-01-27 apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) sugyventinis T. V. smurtavo prieš savo sugyventinę V. B., suduodamas smūgius į įvairias kūno dalis, sužalojimai pažymėti piešinyje, nurodyta, kad sumušta kairė ir dešinė ranka, abi kojos, veide po kaire akim kraujosruva, sužalojimai užfiksuoti nuotraukose (t. 1, b. l. 126-192).

Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), tyrimui reikšmingų duomenų nerasta (t. 1, b. l. 25-35)

Specialisto išvadoje Nr. G48/2025 (06) nurodyta, kad L. A. nustatyta poodinės kraujosruvos dešiniame rieše ir kairėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti, tiek smūgiavimo būdu tiek ir atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. (t. 1. b. l. 56)

2025-01-30 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Skyrius) gautas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Policija) 2025-01-29 raštas Nr. IBPS-S-60058-25, kuriuo prašoma pateikti visą turimą informaciją apie L. A.. Pagal informacinės sistemos SPIS duomenis iki 2018-07-01 šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. V. B. ir M. A., turintys nepilnametę dukrą L. A. Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau Skyrius) žinomi nuo 2023-05-09, kai buvo gautas pranešimas iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl galimo smurto prieš jų nepilnametę dukrą M. A.. Skyriuje 2024-05-22 gautas raštas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, dėl galimo smurto L. A. atžvilgiu. Skyriuje 2024-06-11 iš portalo „ Mano vyriausybė“ buvo gautas anoniminis pranešimas, kuriame rašoma, kad (duomenys neskelbtini), gyvena dvi sesės su mama. Mama linkusi išgėrinėti, dažnai iš buto girdisi triukšmai, vyksta baliai. Skyriuje 2024-09-09 atvykęs M. A. parašė pranešimą, kad paskambino dukra L. A. ir pranešė, kad ją mama išvijo iš namų ji jam sakė, kad motina su sugyventiniu dažnai geria ir vyksta muštynės, todėl pergyvena dėl sesės, kuri liko gyventi su mama. Nagrinėjant pranešimą Skyrius atliko veiksmus numatytus Lietuvos Respublikos vaikų teisių pagrindų įstatymo 36 str., vertino vaikų L. A. ir M. A. situaciją. Skyriuje 2024-10-01 gautas Policijos pranešimas, kuriame nurodoma, jog apie 0:05 val. į Alytaus VPK OVS buvo gautas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės vaikų priėmimo skyriaus medikės telefoninis pranešimas, kad 2024-09-30 į gydymo įstaigą GMP pristatė L. A., kuri bandė žudytis, diagnozė: kairio dilbio pjauta žaizda, suteikus medicininė pagalbą išvežta į LSMUL Kauno klinikas. Skyrius vertino vaiko - L. A. situaciją. Skyriuje 2025-01-27 programėlėje FleetComplete gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) mergaitė, globa nustatyta tėčiui, bet ji nenori būti su tėčiu, tėtis blaivus, mama neblaivi, mergaitė buvo pabėgusi, rasta po balkonu, abu tėvai šalia. Mama akivaizdžiai neblaivi. Skyriaus darbuotojams reaguojant į pranešimą paaiškėjo aplinkybės, kad prieš nepilnametę ir jos motiną galimai buvo naudotas smurtas. Šeimai nuo 2024-05-29 VŠĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre taikomas Atvejo vadybos procesas. Vaiko situacijos aptarime nurodyta, kad 2025-01-27 20.30 val. su nepilnamete L. A. buvo bendrauta policijos tarnybiniame automobilyje, L. buvo nusiraminusi, kalbėjo noriai. Ji paaiškino, kad gyvena su tėvu, tačiau norėtų gyventi su mama, kur gyveno ir anksčiau, todėl prieš kelias dienas atėjo pabūti pas mamą. Nepilnametė sakė, kad šiandien mamos sugyventinis buvo neblaivus, mama gulėjo ant lovos, taip pat neblaivi, o jis prie jos priėjęs puolė mušti mamą. Tada L. teigė bandžiusi mamą apginti, pasakė, kad geriau muštų ją, nei mamą, tada jis L. trenkė ranka per galvą. Nepilnametė pasakojo, kad nepamena, ar jis jai trenkė kumščiu ar plaštaka, ar jai skaudėjo, bet jis taip elgėsi ne pirma kartą. L. teigimu, mamos draugas agresyvus būna ir tada, kai būna blaivus, pasakė, kad mama neretai vartoja alkoholį. Mergaitė labai bijo dėl mamos, nori ją apsaugoti, nes mama bijo kažkur kreiptis dėl to, kad mušama. L. sutiko grįžti pas tėvą, tačiau sakė, kad labai norėtų gyventi su mama. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje nurodyta, kad tėvas teigė, kad L. šiandien išėjo pas motiną, sekmadienį jis neprisiskambino dukrai, todėl paskambino V., norėdamas išsiaiškinti ar dukra pasiruošusi mokyklai. Motina paaiškino, kad dukra miega ir mokyklai pasiruošusi. Šiandien tėvui paskambino V. sugyventinis ir pasakė, kad jis pasiimtų dukrą, kadangi jai pas motiną nesaugi aplinka. Po kiek laiko tėvui paskambino L. ir paprašė, kad tėtis atvežtų buto raktus, kadangi mamos sugyventinis pasiėmė raktus ir išėjo. Tėvas iškvietė policijos pareigūnus, kadangi žino, jog V. sugyventinis yra sėdėjęs ir agresyvus. Atvykęs tėvas dukrą su motina rado prie kito namo laiptinės. Tėvas su mergaitės motina bendravo pagarbiai, siūlė kreiptis į policiją dėl jos atžvilgiu naudojamo smurto. Motina neturėjo telefono, todėl L. jai paliko savo telefoną, o tėvas įdėjo pinigų į kišenę. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad V. B. sakė, kad viskas vyko taip, kaip pasakojo mergaitės tėvas. Paklausus ar prieš ją sugyventinis naudoja smurtą, motina vengė atsakymo ir verkė. Ant motinos veido, poakyje matėsi mėlynė. Moteris del patiriamo smurto buvo raginama kreiptis į policijos pareigūnus, ji atsisakė. (t. 1, b. l. 94-125)

Specialisto išvadoje Nr. G 46/2025(06) nurodyta, kad V. B. nustatyta poodinės kraujosruvos nosies nugarėleje, kaires akies apatiniame voke, abiejuose žastuose, dešinės alkūnės sąnario srityje, dešiniame dilbyje, krūtines ląstos abiejose pusėse, pilvo kairėje pusėje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Didesnė tikimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginio pašalinio poveikio metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturiolikos trauminių poveikių pasėkoje. (t. 1, b. l. 174)

Specialisto išvadoje Nr. G 62/2025 (06) nurodyta, kad V. B. nustatyta odos randas kairės plaštakos II delnakaulio projekcijoje, kuris galėjo atsirasti po buvusios žaizdos. Sužalojimai galėjo būti padaryti aštraus daikto poveikyje, kuo galėjo būti ir peilio geležtė. Didesnė tikimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginio pašalinio poveikio metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis.(t. 1, b. l. 178)

BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju – nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, perskaityti balsu liudytojos B. B. parodymai, kad jos dukra yra V. B..Su dukra V. jos buvo labai artimos, tačiau praeitų metų vasaros pradžioje, ji susirado naują draugą T., su kuriuo pradėjo kartu gyventi, jie tapo sugyventiniais. Dukra su savo sugyventiniu gyveno (duomenys neskelbtini). Kai dukra pradėjo gyventi su T., ji pradėjo neatsiliepti į jos skambučius, o jai ir atsiliepdavo, tai ne ji, o jos sugyventinis T.. Taip pat V. pradėjus gyventi su T. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, ko anksčiau nebūdavo. Tai žinojo, nes kiek skambindavo ji beveik visada būdavo neblaivi. V. jai nieko nepasakodavo apie T., ji beveik nieko apie jį nežinojo. Tuomet vasaros pabaigoje jai paskambino S. D., kuri yra V. pusbrolio žmona ir pasakė, kad jai paskambino kažkoks T. draugas ir pasakė, kad jis sumušė V. ir sudaužė jos telefoną. Po to įvykio ji V. nematė. Tuomet 2024 metų spalį, tikslios dienos neprisimena, ji atvažiavo pas V. į namus, ji tuo metu buvo namuose su dukra L., T. nebuvo. Pamatė, kad V. dešinė ranka subintuota ir kruvina, L. tvarko namus, kurie buvo sujaukti. Tai pat pastebėjo, kad V. plaukų yra išpešta. Ji paklausė V. kas atsitiko. Tada jai V. papasakojo, kad jos sugyventinis T. ją badė peiliu, bandė badyti į galvą, tačiau ji dengėsi rankomis ir įpjovė į ranką. Taip pat ją mušė kumščiais į veidą, veidas buvo visas mėlynas, su daugybę mėlynių. Ji tada V. iškart pasakė, kad reikia skambinti į policiją, tačiau ji maldavo jos, kad nesikreiptų, nes ji bijo, kad jai neleis tada matytis su dukromis. Tada V. jai pasakė, kad daugiau negyvens su T. ir tarp jų viskas baigta. Ji V. patikėjo ir policijai nepranešė. Tačiau po kažkiek laiko vėl paskambino S. D. ir pasakė, kad V. su T. ir vėl kartu ir vėl jis ją muša, taip pat S. jai sakė, kad V. bijo T.. Ji tada susisiekė su V. ir pasakė, kad daugiau nenori bendrauti, jei ji jai meluoja. Ji su V. vis rečiau bendraudavo. 2025 metais, sausio mėnesį, gal 27 dieną, jai paskambino jos dukra J. B. ir pasakė, kad jai skambino V. dukra L. ir pasakė, kad jas namuose užrakino T. ir pasiėmė V. namų raktus, bei telefoną. Ji suprato, kad vėl kažkas įvyko, kadangi T. prieš V. ne kartą smurtavo. Tuomet L. tėtė M. A. pasiėmė L. ir parašė pareiškimą, kad T., V. sugyventinis sumušė V., o L. gynė mamą, o T. sudavė į galvą ir L.. Visa tai jai papasakojo pats M. A.. Po šio įvykio ji bendravo su V., matė, kad ji sumušta, jai ant veido ir kūno buvo mėlynių, kalbėdama V. drebėjo, ji buvo labai išsigandusi. Ji detaliai nepasakojo kas buvo, tik pasakė, kad T. sumušė ją, o L. ją gynė. Nori pasakyti, kad nors T. ji gyvai nėra mačiusi, tačiau gali pasakyti, kad jis yra baisus žmogus, prieš jos dukrą ne kartą smurtavęs, ji jo visada bijojo ir mano dėl to nesikreipė į policiją. Ji bijo dėl savo dukros saugumo, bijo, kad T. gali ją vėl nuskriausti ir smurtauti. (t. 1, b. l. 197-200)

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Dėl nesunkaus sužalojimo sukėlimo šeimos nariui R. J. padarymo

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių.

Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Nukentėjusios R. J. sveikatos sutrikdymas nurodytas 2023-12-04 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 490/2023 (06), kurioje nurodyta, kad R. J. nustatyta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, viršutinės lūpos srityje, kairiame skruoste, pereinant į smakro kairę pusę, kaklo kairėje, kairės ausies kaušelyje, kairio smilkinio srityje, dešinio skruosto srityje, pereinant į apatinio žandikaulio sritį, kaktos dešinėje, virš dešinio antakio, kairio žasto srityje, muštinės žaizdelės viršutinės lūpos gleivinėje, kairio peties srityje, kairės šlaunies srityje, IX šonkaulio lūžimo kairėje, smegenų sukrėtimo. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trylikos trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl IX šonkaulio lūžimo kairėje sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. (1 t., b. l. 94-95).

Kaltinamasis T. V. pripažino ir parodė, kad galėjo būti kaltiniame nurodyti smūgiai, buvo apsvaigęs, todėl neprisimena visų aplinkybių. Kaip atsirado peilis neatsimena, negali atsakyti, kodėl jį paėmė. Po pavartoto smurto kitą dieną ant J. matėsi sužalojimai ant akių ir ant rankos.

Nukentėjusioji R. J. nurodė, kad kaltinamasis jai sudavė smūgius rankų kumščiais prie parduotuvės, automobilyje ir sodo namelyje. Grįžus iš parduotuvės namuose vėl pradėjo mušti, perpjovė ranką, sudavė su geležte peilio į galvą. Smūgių virš dešimt tai tikrai buvo, nes sulaužė ir šonkaulį. Šonkaulį sulaužė grįžus namo. Šonkaulį sulaužė smūgiuodamas rankomis. Gal nuėjo nusiplauti kraujo nuo veido, pasilenkusi prie kriauklės, o jis iš nugaros pradėjo kumščiais daužyti į nugarą. Negali įvardinti tikslaus smūgių skaičiaus, bet bendroje sumoje virš 20. Sudavė smūgius rankomis ir peiliu. Daužė ir aštria ir buka peilio dalimi, nuo aštrios pusė randai liko ant rankos.

2024-01-17 objektų apžiūros protokolu aprašytas apžiūrėtas virtuvinis peilis, kuris yra sulūžęs į tris dalis: peilio geležtė, rankena ir tvirtinimo detalė. Peilio geležtė yra juodos spalvos, subraižyta, ant peilio logo tipas ir baltos spalvos užrašas "EERBACH". Geležtės skersmuo ties viduriu 3,7 cm, geležtės ilgis 19,8, geležtės kaklelio ilgis 3,5 cm. Apžiūrima plastikinė juodos spalvos su pynimo imitacija peilio rankena, kurios priekis yra nulūžęs, ilgis 12 cm, skersmuo 3 cm. Peilio rankena su paviršiniais įbrėžimais, nutrynimais, matomomis baltos spalvos dėmėmis. Ant rankenos juodos spalvos logo tipas užrašas " EBERBACH" Apžiūrima peilio tvirtinimo detalė, kuri yra metalinė, baltos spalvos, 3 cm ilgio, su maisto likučiais, su paviršiniais aptrynimais. (t. 1, b. l. 141).

Įvertinus nurodytus įrodymus, nustatytas nusikaltimo požymis - pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas), o būtent kaltinamojo T. V..

Tai, kad nukentėjusiajai nustatytas sužalojimas IX šonkaulio lūžimo kairėje sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl nustatyti žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas.

Fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai nustatytas pagal padarytų sužalojimų pobūdį ir kiekį, nukentėjusiosios sveikatai sukeltą pavojų, kaltinamojo veiksmus - fizinį poveikį darančio asmens tikslai – buitinis kivirčas peraugęs į kaltinamojo smurtinius veiksmus, daikto – peilio panaudojimas sužalojimams daryti.

Pagal kaltinamojo T. V., nukentėjusiosios R. J. parodymus, specialisto išvadą dėl sveikatos sutrikdymo masto, objektų apžiūros protokolo duomenis, apžiūrėjus virtuvinį peilį, nustatytas priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Būtent kaltinamasis T. V. pripažino ir nurodė, kad sudavė smūgius rankos kumščiu nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, virtuviniu peiliu įpjovė į kairę ranką, su virtuvinio peilio geležtės nuožambiu sudavė tris smūgius į karės rankos sritį.

Liudytojas V. S. davė parodymus, kokius jis prisimena, nes nurodytu įvykio metu buvo girtas ir dėl savo būsenos nematė paties įvykio bei tiksliai neprisimena kitų aplinkybių.

Liudytoja S. A., E. P. nurodė, kad smurtinių veiksmų nukentėjusios R. J. atžvilgiu nematė, neatsimena aplinkybių, kaip važiavo į parduotuvę ir grįžo atgal.

Teismų praktikoje yra konstatuota, kad vertinant liudytojo parodymus reikia atsižvelgti į liudytojo amžių bei kitas savybes, turinčias įtakos liudytojo gebėjimams tiksliai suvokti, įsiminti tam tikrus įvykius bei reiškinius, išlaikyti tokią informaciją ir ją perduoti apklausos metu. Vertindami liudytojo parodymus teismai turi ne tik atsižvelgti į tai, ar liudytojas gali būti tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, bet ir į galimą jo netiesioginį suinteresuotumą. Nurodytų liudytojų S. A., E. P. parodymai rodo jų netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, siekiu padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės už smurtinius veiksmus. Nurodytų liudytojų S. A., E. P. parodymai nėra laikytini patikimais, jais teismas nesivadovauja ir negrindžia savo išvadų.

Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Atitinkamai BPK 38 straipsnyje nurodoma, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Nagrinėjamu atveju tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji pripažįsta aplinkybes, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugyventinai, kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį.

Kaltinamojo T. V. nusikalstama veika nukentėjusios R. J. atžvilgiu, tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tada, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Įstatymas būtent teismą įpareigoja nustatyti, ar kaltininko veiksmai atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, o teisinį įvertinimą teismas privalo motyvuotai išdėstyti teismo nuosprendyje.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Tiek kaltinamasis T. V., tiek nukentėjusioji V. B. nurodė, kad jie yra sugyventiniai, kurį laiką kartu gyveno (6-9 mėnesius iki įvykio) viename bute ir vedė bendrą ūkį.

Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija paties kaltinamojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vieno kitam, dėl ko būtų galima daryti išvadą, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai.

Šeimos nario sąvokos apibrėžimas yra pateikiamas atitinkamai BK 141 straipsnio 2 dalyje Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar nusikalstama veika nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai atvejais padaryta prieš šeimos narį, be kita ko, pasisakoma, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcwLTYyOC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-270-628/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-270-628/2020">2K-270-628/2020</a>, 2K-95-648/2021). Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai vertintini kaip šeimos narių.

BK 140 straipsnio 4 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino ((kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas).

BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurių ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Prie tokių nusikalstamų veikų priskiriama ir BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika. Tai nurodyta ir BK 140 straipsnio 4 dalyje. Tačiau dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje ikiteisminis tyrimas pradedamas ir nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius (BK 140 straipsnio 4 dalis), kas nagrinėjamu atveju ir buvo nustatyta.

Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pradėtas pagal nepilnametės nukentėjusios L. A. atstovo pagal įstatymą M. A. pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą (t.1, b.l. 1-9), taip pat policijos pareigūno tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo 2025-01-28 (t.1, b.l. 126-129, 130-132). Todėl ikiteisminis tyrimas pradėtas tiek pagal atstovo pagal įstatymą pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką, tiek nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcwLTYyOC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-270-628/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-270-628/2020">2K-270-628/2020</a>, 2K-95-648/2021, 2K-150-489/2022).

Dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2024 m. spalio mėnesį, kaltinamasis T. V. paaiškino, kad dėl sveikatos sutrikdymo V. B. 2024 m. spalio mėnesį nurodė, kad ji kažką pasakė, o jis pjaustė užkandą prie alkoholio, atsisuko užsimojo peiliu, ji pakėlė ranką, susistumdė, ir jai sudavė per ranką. Sutinka su sužalojimu kairės plaštakos srityje; nukentėjusioji V. B. parodė, kad sėdėjo virtuvėje, kaltinamasis pjaustė užkandą, o ji pakėlė prieš jį ranką, o jis turėjo rankoje peilį ir pataikė jai į pirštą. Pataikydamas įpjovė. Nieko neturėjo rankoje, o jis pataikė geležte, bėgo kraujas. Sutvarstė ranką, randas šiai dienai yra, įvykis galėjo būti 2024 metų spalį; Specialisto išvadoje Nr. G 62/2025 (06) nurodyta, kad V. B. nustatyta odos randas kairės plaštakos II delnakaulio projekcijoje, kuris galėjo atsirasti po buvusios žaizdos. Sužalojimai galėjo būti padaryti aštraus daikto poveikyje, kuo galėjo būti ir peilio geležtė. Didesnė tikimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginio pašalinio poveikio metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (t. 1, b. l. 178).

Dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2025-01-27, kaltinamasis T. V. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo V. B. ir L. A. paaiškino, kad grįžo iš draugų, abu buvo išgėrę. Pradėjo bartis, nepamena dėl ko, sudavė kelis smūgius. Tuo metu mergaitė įbėgo į kambarį, jis sėdėjo ant lovos, ji čiupo lempą ir kirto į galvą. Čiupo jai už rankos ir paguldė ant lovos, mergaitė užšoko ant jo, bandė kąsti į ausį, tada paėmė jai už rankos ir paėmęs už krūtinės ar už kaklo ją paguldė ant lovos. Mergaitę paėmė už rankos, patraukė, tada paėmė už kaklo ar už krūtinės, nustūmė ant lovos. Pirmus smūgius sudavė kambaryje, kiek jų buvo nepamena, bet juos sudavė B. sėdinčiai, atsirėmusiai į pagalvę. Daugiausiai galėjo būti 10 smūgių. L. paėmė už rankos, už krūtinės ir paguldė ant lovos, kad ji nenukąstų ausies ir daugiau nei ją stumdė, nei mušė, tiesiog, išėjau per duris. Įvykį su V. aptarinėjo. Sutinka su padarytais sužalojimai L. dešiniame rieše ir blauzdoje, nes patraukimas už rankos buvo stiprus. V. sudavė į šoną kelis kartus, paskui, kai ji kirto atgal, jai kirto į veido sritį ir į koją. Yra kaltas, pripažįsta, gailisi dėl to, kas įvyko. L. nesmaugė, ją paėmė prie krūtinės netoli kaklo, nustūmė ant lovos. Dėl L. A.: ją traukė už rankos ant lovos. Jos nestūmė, o traukė už rankos. Ji ant B. užgulė tada, kai ją nusistūmė nuo saves. Gal ir bandė suduoti smūgius L., kai ji užgulė motiną, nepamena, ar tuo metu norėjo suduoti smūgius B., o sudavė A., neatmestina tokia galimybė. Negalėjo tiek smūgių suduoti L. A., smaugimo veiksmų nebuvo. Į galvą nekirto, per nugarą nesudavė, smaugimo nebuvo, galėjo gal kur į koją suduoti. Nustūmė nuo savęs ranka, paėmęs už krūtinės, link pečių ir kaklo. Tiesiog nustūmė. Stūmimo veiksmas truko sekundę. Už rankos paėmė, kai ji įbėgo ir kirto su lempa. Paėmė ties riešu, spausti nespaudė, bet paėmė ir traukė. Galėjo atsirasti sužalojimai ant riešo nuo jo veiksmų. Galėjo suduoti į koją, gal į kairę. Atsikeldinėdamas nuo lovos, kirto V. kumščiu, o A. tuo metu buvo ties V.. L. nenorėjo suduoti, galbūt ją lietė kumščiu. Viskas vyko sekundžių laiku, A. puolė ant mamos, keldamasis gal dar kirto V., galėjo liesti L.. Nesuprato, kad suduodamas V., gali kliudyti L.;

nukentėjusioji V. B. paaiškino, kad susiginčijo, T. kėlė prieš mane ranką, tuo metu namuose buvo dukra ir stojo manęs ginti. Ji stojo tarp manęs ir T.. Konfliktas prasidėjo virtuvėje. Paskui nuėjo į miegamąjį, atsisėdo ant lovos, kur kaltinamasis sudavė smūgius į galvą. Kumščiu sudavė. Sudavė vienu kumščiu, taikė į galvą ir į plaukuotą galvos dalį. Smūgių buvo apie dešimt. Dukra krenta nugara į ją, ji atsigulusi dengiasi, nieko nemato, kaltinamasis bando patraukti dukrą ir per ją smūgiuoti. Pataikyti bando rankomis, pataiko kur papuola, nes L. neleidžia, pataiko ir į šonkaulius, ir į galvą. Nespyrė, mušė kumščiais. Gali būti, kad buvo apie 15 smūgių šioje situacijoje. L. bandė ją ginti. Po įvykio pas L. klausė ar jai nepataikė, L. sakė, kad jai paėmė už rankos ir viskas. Daugiau jokių veiksmų neįvardijo. Nepilnametės dukros atžvilgiu nežino ką galėtų pasakyti, T. V. prieš ją tyčia tikrai nieko neturėjo, nebuvo tyčiniai veiksmai, vaikas gynė ją. Nematė, kai sudavė smūgius, nematė, kai smaugė. Galėjo būti, kad suduodant smūgius jai, smūgiai teko dukrai. Pati nieko nematė, nes buvo veidą užsidengusi, dukra buvo prieš ją. Savo atžvilgiu matė smurtinius veiksmus. Savo dukros atžvilgiu – nematė;

nepilnametė nukentėjusioji L. A. paaiškino, kad tą dieną kaltinamasis T. V. ir jos motina V. B. gėrė. Pradėjo pyktis, bartis. Nuėjo pažiūrėti kas vyksta ir pamatė, kaip kaltinamasis mušė motiną. Kai jis ateidavo iš virtuvės į mamos miegamąjį, ji atsiguldavo ant mamos, kad galėtų ją apsaugoti. Jis bandydavo ją atstumti, suduodavo smūgius kumščiais mamai į pilvą. Bandė kaltinamajam kąsti į ausį, kad jis daugiau nemuštų jos mamos. Tada ją nuvertė ant lovos prie mamos ir pradėjo smaugti. Smaugė kokia 10 sek. ir vėl pradėjo mušti mamą. Jis su rankomis spaudė ją prie lovos ir smaugė, jai pasidarė bloga, ji bandė jo rankas atitraukti. Jai skaudėjo, buvo sunku ir negalėjo kvėpuoti. Jis toliau mušė mamą. Kol dėjo maistą, jis paėmė mamą už plaukų ir pradėjo ją traukti į žemę. Jis kelis kartus sudavė jai į pilvą ir ji atsigulė ant žemės. Mamos visi plaukai buvo beveik iškritę, nes jis buvo išpešęs jai plaukus. Jis buvo suėmęs jai už rankos ir buvo likusi mėlynė. Ant kojos irgi buvo mėlynė. Neatsimena iš kur ji atsirado, bet ji susijusi su tuo įvykiu. Patyrė smūgius į galvą, nes ji jam pasitaikė, kai mušė mamą. Ji buvo gavusi į galvą vieną kartą iš kumščio. Jai tada galvos srityje buvo likusi mėlynė. Kai gavo smūgį, jai skaudėjo. Pora kartų gavo kumščiu į nugarą. Kai T. tempė už plaukų, ji bandė užstoti mamą, tuo tarpu jis mušė kumščiais į pilvą, bet kai ji bandė užstoti, trenkė pora kartų jai kumščiu į nugarą. Kai kaltinamasis išėjo, ji pastebėjo, kad jai skaudėjo galvą, buvo mėlynės ant kojos.

Specialisto išvadoje Nr. G 46/2025(06) nurodyta, kad V. B. nustatyta poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kaires akies apatiniame voke, abiejuose žastuose, dešinės alkūnės sąnario srityje, dešiniame dilbyje, krūtines ląstos abiejose pusėse, pilvo kairėje pusėje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Didesnė tikimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginio pašalinio poveikio metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturiolikos trauminių poveikių pasėkoje. (t. 1, b. l. 174)

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali – mušimo ar smurto atveju nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas suprantamas kaip tam tikras poveikis žmogaus kūnui, siekiant jam sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.

Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis T. V., suduodamas rankos kumščiu nukentėjusiajai V. B. į įvairias kūno vietas, ir taip daugkartiniu fiziniu poveikiu kito žmogaus kūnui, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kaires akies apatiniame voke, abiejuose žastuose, dešinės alkūnės sąnario srityje, dešiniame dilbyje, krūtines ląstos abiejose pusėse, pilvo kairėje pusėje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje.

Kaltinamasis T. V. tai neigia, padaręs nusikalstamą veiką nepilnametės nukentėjusios L. A. atžvilgiu, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tai iš dalies pripažįsta.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali neatskleisti tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Kita aplinkybė, kuri verčia abejoti kaltinamojo parodymų patikimumu, nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ir dėl šios priežasties galėjo tinkamai neįvertinti ar visiškai ar iš dalies neprisiminti įvykio aplinkybių.

Kaltinamojo T. V. aiškinimai yra ne tik nevienodi, bet ir tarpusavyje prieštaringi. Vienu atveju jis teigia, jog neatliko jokių smurtinių veiksmų nukentėjus nepilnametės nukentėjusios L. A. atžvilgiu, kitu atveju jau teigia, kad dalį kaltinime nurodytų smurtinių veiksmų atliko arba galėjo atlikti.

Taip kaltinamasis T. V. aiškina, kad mergaitę paėmė už rankos, patraukė, tada paėmė už kaklo ar už krūtinės, nustūmė ant lovos. L. paėmė už rankos, už krūtinės ir paguldė ant lovos, kad ji nenukąstų ausies ir daugiau nei ją stumdė, nei mušė, tiesiog, išėjo per duris. L. nesmaugė, ją paėmė prie krūtinės netoli kaklo, nustūmė ant lovos. Negalėjo tiek smūgių suduoti L. A., smaugimo veiksmų nebuvo. Į galvą nekirto, per nugarą nesudavė, smaugimo nebuvo, galėjo gal kur į koją suduoti. Nustūmė nuo savęs ranka, paėmęs už krūtinės, link pečių ir kaklo. Kitu atveju kaltinamasis jau sutinka su padarytais sužalojimai L. dešiniame rieše ir blauzdoje, nes patraukimas už rankos buvo stiprus. Gal ir bandė suduoti smūgius L., kai ji užgulė motiną, nepamena, ar tuo metu norėjo suduoti smūgius B., o sudavė A., neatmestina tokia galimybė. Tiesiog nustūmė. Stūmimo veiksmas truko sekundę. Galėjo atsirasti sužalojimai ant riešo nuo jo veiksmų. Galėjo suduoti į koją, gal į kairę. Atsikeldinėdamas nuo lovos, kirto V. kumščiu, o A. tuo metu buvo ties V., L. nenorėjo suduoti, galbūt ją lietė kumščiu. Keldamasis gal dar kirto V., galėjo liesti L.. Nesuprato, kad suduodamas V., gali kliudyti L..

Tuo tarpu nepilnametė nukentėjusioji L. A. nurodė, kad kai ji bandė motiną apginti, kąsdama kaltinamajam į ausį, kaltinamasis ją nuvertė ant lovos prie mamos ir pradėjo smaugti. Kaltinamasis rankomis spaudė ją prie lovos ir smaugė. Jai skaudėjo, buvo sunku ir negalėjo kvėpuoti. Kaltinamasis buvo suėmęs jai už rankos ir buvo likusi mėlynė. Ant kojos irgi buvo mėlynė. Neatsimena iš kur ji atsirado, bet ji susijusi su tuo įvykiu. Patyrė smūgius į galvą, nes ji jam pasitaikė, kai mušė mamą. Ji buvo gavusi į galvą vieną kartą iš kumščio. Kai gavo smūgį, jai skaudėjo. Pora kartų gavo kumščiu į nugarą.

Sugretinus kaltinamojo ir nukentėjusios parodymus su specialisto duota išvada dėl nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame rieše ir kairėje blauzdoje, t.y. kad poodinė kraujosruva buvo padaryta kaltinamojo veiksmu – patraukus, suspaudus rankos riešą, o ant kojos „mėlynę“ pripažįsta padaręs kaltinamasis, suduodamas smūgį.

Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais iš gautų faktinių duomenų visumos turi išrinkti atskirus įrodytus faktus, aplinkybes ir spręsti, kurie atskirų (ar to paties) asmenų parodymai apie reikšmingus faktus ar jų dalis laikytini patikimais. Taip nustatomos įrodytomis pripažintinos (tikrosios) bylos aplinkybės. Ir tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą.

Realu, kad kaltinamasis T. V. sudavė smūgius kumščiu nepilnametei nukentėjusiajai L. A. vieną kartą į galvos sritį ir du kartus į nugaros sritį. Tokią smūgių sudavimo galimybę neatmetė ir pats kaltinamasis, teigdamas, kad tuo metu norėjo suduoti smūgius B., o sudavė A., arba keldamasis gal dar kirto V., galėjo liesti L., nesuprato, kad suduodamas V., gali kliudyti L.. Tokių smūgių sudavimą nurodė nepilnametė nukentėjusioji L. A..

Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-162/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-162/2014">2K-162/2014</a>).

Nurodytas nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUtNDg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-65-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-65-489/2018">2K-65-489/2018</a>).

Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika nepilnametės nukentėjusios L. A. atžvilgiu - poodinė kraujosruva buvo padaryta kaltinamojo veiksmu – patraukus, suspaudus rankos riešą, o ant kojos „mėlynę“ pripažįsta padaręs kaltinamasis, suduodamas smūgį, padaryta tiesiogine tyčia (dėl jo veikimo gali atsirasti numatyti padariniai, ir jų norėjo). Kaltinamasis norėdamas atitraukti L. A. ginančią motiną, tyčia paėmė L. A. už rankos riešo, jį stipriai spausdamas, atitraukė nuo ginančio asmens. Poodinė kraujosruva L. A. kairėje blauzdoje atsirado tyčia T. V. sudavius smūgį kumščiu, jai beginant motiną V. B. nuo naudojo kaltinamojo smurto jos atžvilgiu.

Kaltinamojo T. V. suduoti smūgiai kumščiu nepilnametei nukentėjusiajai L. A. vieną kartą į galvos sritį ir du kartus į nugaros sritį, buvo padaryta netiesiogine tyčia (nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti), kadangi galėjo numatyti aplinkybes, jog bandydamas suduoti smūgius nukentėjusiajai V. B., gali suduoti ir ją ginančiai L. A.. Kaltinamasis matydamas, kad L. A. bando savo kūnu užstoti V. B. nuo jai suduodamų smūgių rankos kumščiu, užgulusi ir uždengusi savo kūnu, suduodamas smūgius V. B., turėjo galimybę numatyti, kad gali suduoti smūgius ir L. A., tačiau tai jo neatgrąsė nuo smūgių sudavimo.

Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-76/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-76/2007">2K-76/2007</a>, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).

Pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).

Nors specialisto išvadoje nėra užfiksuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, suduodant L. A. smūgius į galvos ir nugaros sritį, tačiau kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą. Nukentėjusioji yra jauno amžiaus – nusikalstamos veikos padarymo metu jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Nepilnametė nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamajam jai sudavus smūgius, jautė stiprų fizinį skausmą. Tokios aplinkybės yra realios atsižvelgiant ir į V. B. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, kuriai nustatyti daugybiniai sužalojimai - poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kaires akies apatiniame voke, abiejuose žastuose, dešinės alkūnės sąnario srityje, dešiniame dilbyje, krūtines ląstos abiejose pusėse, pilvo kairėje pusėje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, ir sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturiolikos trauminių poveikių pasėkoje. Įvertinus tai, kad kaltinamojo smūgiai buvo skirti nukentėjusiajai V. B., o buvo suduoti ją ginančiai L. A., nepilnametei nukentėjusiajai L. A. buvo sukeltas fizinis skausmas, kaltinamajam sudavus smūgius rankos kumščiu į galvos ir nugaros sritis.

Kaltinamajam T. V. pareikštas kaltinimas ir dėl to, kad paėmęs rankomis už kaklo smaugė L. A., tuo sukeldamas fizinį skausmą.

Smaugimas suprantamas kaip žmogaus kaklo suspaudimas, užspaudžiant kvėpavimo takus, apsunkinant kvėpavimą. Pats veiksmas – suėmimas už kaklo rankomis, kaip smaugimas, turi trukti kurį tai laiką, o ne momentiškai. Nuo to priklauso ar galėjo būti sukeltas fizinis skausmas, atliekant rankomis suėmimą už kaklo srities.

Nepilnametė nukentėjusioji L. A., duodama parodymus, nurodė, kad atėjo prie kaltinamojo ir bandė įkasti į ausį. Tada ją nuvertė ant lovos prie mamos ir pradėjo smaugti. Jis smaugė ją kokią 10 sekundžių. Jis su rankomis spaudė ją prie lovos ir smaugė, jai pasidarė bloga, ji bandė jo rankas atitraukti, bandė jam akį išdurti, bet jis toliau ją smaugė. Jai skaudėjo, buvo sunku ir negalėjo kvėpuoti.

Kaltinamasis T. V. parodė, kad L. A. bandė kąsti jam į ausį, tada paėmė jai už rankos ir paėmęs už krūtinės ar už kaklo ją paguldė ant lovos. L. nesmaugė, ją paėmė prie krūtinės netoli kaklo, nustūmė ant lovos. Smaugimo veiksmų nebuvo. Tiesiog nustūmė. Stūmimo veiksmas truko sekundę.

Apklaustas nepilnametės nukentėjusios L. A. atstovas pagal įstatymą M. A. nepatvirtino ir nenurodę, jog dukra jam sakė, kad kaltinamasis L. būtų smaugęs. Apie tai, kad L. A. būtų smaugęs kaltinamasis, nenurodė ir nukentėjusioji V. B.. Specialisto išvadoje nėra nustatyti jokie kaklo sužalojimai L. A. (t. 1. b. l. 56).

Dėl to apylinkės teismas daro išvadą, kad nepasitvirtino kaltinimas T. V., jog jis suėmęs rankomis už kaklo smaugė L. A.. Pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus galima daryti išvadą, kad kaltinamasis T. V. ranka sugriebęs nepilnametę nukentėjusiąją L. A. už kaklo, stūmimo veiksmu paguldė ją ant lovos. Kiek visa tai truko, objektyviai nėra nustatyta ir patvirtinta nei kaltinamojo pozicija (1 sekundę) ar nepilnametės nukentėjusios pozicija (10 sekundžių). Nenustačius fizinio kontakto pėdsakų (sužalojimo kakle), nėra galimybės teigti ir daryti išvadą, kad momentinis kaklo suspaudimas buvo stiprus, buvo užspausti kvėpavimo takai, dėl ko nepilnametė nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Vertinant nepilnametės nukentėjusios L. A. parodymus dėl smaugimo veiksmo, šis veiksmas nurodytas kaip išskirtinis, svarbesnis už net nustatytus kūno sužalojimus, tuo tarpu net savo įstatyminiam atstovui, tėvui M. A. nebuvo nurodytos šios aplinkybės.

Kaltinamajam T. V. mažintina kaltinimo apimtis dėl sukelto fizinio skausmo nepilnametei nukentėjusiajai L. A., paliekant kaltinimą – sudavė vieną smūgį į galvos sritį ir du į nugaros sritį, o kitus pašalinant iš kaltinimo, o taip pat pašalinant aplinkybę - suėmęs rankomis už kaklo smaugė. Visos abejonės dėl kaltės yra vertinamos kaltinamojo naudai.

Kaltinamojo T. V. nusikalstama veika nukentėjusios V. B. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2024 m. spalio mėnesį, 2025-01-27, nepilnametės nukentėjusios L. A. atžvilgiu, tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nepilnametė L. A. yra kaltinamojo T. V. sugyventinės V. B. dukra, o be to nusikalstama veika atlikta tuo pačiu metu abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, todėl nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai, kaip apimanti BK 140 straipsnio 1 dalį.

2025-07-18 teisme gautas nukentėjusiosios V. B. ir kaltinamojo T. V. susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad T. V. yra V. B. sugyventinis ir toliau palaiko draugiškus santykius, toliau gyvens kartu. Dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo pareiškimo nerašė, byla iškelta ne jos iniciatyva prieš jos valią. V. kaltu prisipažino, atsiprašė nukentėjusiąją, ji jam atleido, T. V. suprato savo kaltę ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tuo labiau jos atžvilgiu. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

BK 38 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) buvo nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis apibrėžta taip, jog net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA2LTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-206-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-206-697/2015">2K-206-697/2015</a>, 2K-52-942/2020, 2K-211-1214/2024).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis T. V. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja V. B., kadangi teismui nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vien pagal pareikštus kaltinimus T. V. jis kaltinamas dėl nusikalstamų veikų prieš R. J., L. A. padarymu. Praeityje T. V. charakterizuojamas, kaip linkęs daryti nusikalstamas veikas (nusikaltimai žmogaus sveikatai) ir tokias aplinkybes patvirtina Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenys.

Bausmės skyrimo motyvai

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-420/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-420/2006">2K-420/2006</a>, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-576/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-576/2006">2K-7-576/2006</a>, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg0LTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-184-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-184-746/2016">2K-184-746/2016</a>, 2K-99-511/2018, 2K-266-648/2022).

Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui (BK 138 str.2 d.3 p.), nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui V. B. (BK 140 str.2 d.) - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODgtOTc2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-88-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-88-976/2017">2K-88-976/2017</a>, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018).

Kaltinamojo T. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nukentėjusiųjų parodymai, kad alkoholio vartojimas pakeičia kaltinamojo elgesį, o ir paties kaltinamojo pripažinimas, kad nusikalstamų veikų nebūtų atlikęs, jeigu nebūtų apsvaigęs nuo alkoholio, nurodo, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio įtakojo nusikalstamų veikų padarymą.

Kaltinamasis T. V. praeityje teistas, tačiau teistumai išnykę. Administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu užsiėmė individualia veikla.

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Parenkant bausmės rūšį ir skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis T. V. padarė tris tyčinius nusikaltimus, kurių du priskiriami nesunkių, vienas apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Be to praeityje jam buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai jo nesulaiko nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, būdamas teistas už tyčines nusikalstamas veikas, nors ir teistumui išnykus, toliau padarė tris tyčines, smurtines nusikalstamas veikas. Vienas nesunkus nusikaltimas padarytas prieš nepilnametį asmenį. Šios aplinkybės rodo, kad jis turi polinkį nepaisyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir kad skiriamos švelnesnės bausmės jam nėra pakankamai efektyvios, nesulaiko jo nuo naujų teisės pažeidimų darymo. Be to BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Dėl to kaltinamajam T. V. parinktina ir skirtina laisvės atėmimo bausmė.

BK 61 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Nagrinėjamu atveju dėl dviejų nusikalstamų veikų (pagal BK 138 str.2 d.3 p. ir BK 140 str. 2 d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo V. B. padarymo 2024 m. spalio mėn.) nustatytos lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, tačiau dėl trečiosios nusikalstamos veikos (BK 140 str.2 d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo L. A. 2025-01-27), nenustatyta lengvinančių aplinkybių, priešingai visuose trijuose nusikalstamose veikose nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos dydį didesnį, negu numatyta minimali numatyta bausmė.

Sprendžiant švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą, visų pirma turi būti nustatyta BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatytų sąlygų visuma. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Tokia sąlyga - nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką nenustatyta, kaip ir nenustatytos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos: 1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti arba 2) kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Todėl nėra galimybė taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis.

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMi00ODkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-2-489/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-2-489/2015">2K-2-489/2015</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzc3LTQ4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-377-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-377-489/2018">2K-377-489/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE5LTY4OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-119-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-119-689/2020">2K-119-689/2020</a> ir kt.).

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-348/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-348/2013">2K-348/2013</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgxLTk0Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-281-942/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-281-942/2018">2K-281-942/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY5LTQ1OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-169-458/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-169-458/2020">2K-169-458/2020</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI1LTY4OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-125-689/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-125-689/2021">2K-125-689/2021</a> ir kt.).

Kaltinamojo T. V. atžvilgiu nenustatytos aplinkybės, kad būtų tikslinga taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi padaryti tyčiniai, smurtiniai nusikaltimai žmogaus sveikatai, padarytos trys tyčinės nusikalstamos veikos, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė, nusikalstamos veikos pavojingumas nėra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje.

Pagrindai taikyti kaltinamajam BK 64 (1) straipsnio 1, 2 dalies nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatyti ir taikytini.

Apylinkės teismas

Taikant BK 75 straipsnio 6 dalį, atidedant bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 4 dalį, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Nagrinėjamu atveju teismas neįžvelgia pagrindų, kuriais vadovaujantis reikėtų paskirti intensyvią priežiūrą, todėl ši priemonė neskirtina.

Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šias pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas); dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas); neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 6 dalies 7 punktas); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) - (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 196.72 Eur ieškinį ir ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t.1, b.l. 161-176).

Kaltinamasis šį pareikštą ieškinį pripažino pilnai.

Pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškinyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo sužalota R. J. ir dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 196.72 Eur.

Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau - SDĮ) 26, 27 str., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau - S AM) įsakymu Nr. V-1113 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, S AM 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl Giminingų diagnozių grupių sąrašo ir Normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėms kainoms nustatyti tvirtinimo“ ir vėlesniais jų pakeitimais.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. SDĮ 4 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK) ir teritorinės ligonių kasos (toliau - TLK). SDĮ 31 str. 1 p. ir 34 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK ir TLK. SDĮ 15 str. 1 d. 6 p. c p. p. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kiti klausimai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BPK) 140 straipsnio tvarka T. V. buvo sulaikytas - 2023-11-30, paleistas iš sulaikymo – 2023-12-01 (t.5, b.l. 29-33, 96-98); sulaikytas - 2025-02-13, kardomoji priemonė – suėmimas paskirta 2025-02-14, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2025-02-13 (t.2, b.l. 118-120, 160-163).

2025-04-11 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2025-04-13 (t.6, b.l. 40-43).

2025-06-11 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2025-06-13 (t.6, b.l. 77-80).

2025-08-08 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2025-08-13 (t.6, b.l. 144-148).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

peilio geležtė, dvi peilio rankenos dalys, 2024-01-31 Aktu Nr. PD - 00000021255 perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus nustatytoje daiktų laikymo ir saugojimo vietoje - daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje, Jotvingių g. 8, Alytuje (1 t. b. b. l. 151-152)- sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Laikinai nuosavybės teisės kaltinamajam T. V. nebuvo apribotos.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-04-01 pateikta informacija teismui, kaltinamojo T. V. gynėja parinkta advokatė R. K. (t.6, b.l. 10).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui 2025-04-03 pažymą Nr. APD-2025-04058, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos, teiktos T. V., išlaidų suma yra 185.42 Eur (t.6, b. l. 25).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-04-14 pateikta informacija teismui, kaltinamojo T. V. gynėja parinkta advokatė Regina Šeperienė (t.6, b.l. 47).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui 2025-04-17 pažymą Nr. APD-2025-04791, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos, teiktos T. V., išlaidų suma yra 485.42 Eur (t.6, b. l. 56).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui 2025-04-17 pažymą Nr. APD-2025-05088, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos, teiktos T. V., išlaidų suma yra 602.08 Eur (t.6, b. l. 69).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui 2025-04-25 pažymą Nr. APD-2025-04805, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos, teiktos T. V., išlaidų suma yra 593.76 Eur (t.6, b. l. 60).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui 2025-06-19 pažymą Nr. APD-2025-07425, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos, teiktos T. V., išlaidų suma yra 731.25 Eur (t.6, b. l. 104).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui 2025-06-26 pažymą Nr. APD-2025-07606, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos, teiktos T. V., išlaidų suma yra 747.92 Eur (t.6, b. l. 118).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui 2025-09-01 pažymą Nr. APD-2025-09419, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos, teiktos T. V., išlaidų suma yra 893.75 Eur (t.7, b. l. 27).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui 2025-09-26 pažymą Nr. APD-2025-10579, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos, teiktos T. V., išlaidų suma yra 1131.25 Eur (t.7, b. l. 60).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui 2025-09-29 pažymą Nr. APD-2025-10669, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos, teiktos T. V., išlaidų suma yra 1081 Eur.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Šioje byloje teismas nustatė pagrindą, dėl ko gynėjo dalyvavimas, nagrinėjant šią bylą teisme, yra būtinas – kai kaltinamasis yra suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kadangi antrinė teisinė pagalba kaltinamajam T. V. šioje byloje buvo teikiama ne paties kaltinamojo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimų. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už kaltinamajam T. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai iš jo nepriteistinos.

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301 – 305 straipsniais, 307- 309 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje (du epizodai) ir nuteisti:

pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą skirti laisvės atėmimą dvejiems (2) metams;

pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo V. B. 2024 m. spalio mėnesį) skirti laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams;

pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo V. B., l. A. 2025-01-27) skirti laisvės atėmimą devyniems (9) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (1/3) ir nustatyti, kad T. V. paskirta vienerių (1) metų aštuonių (8) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, 5 dalį, 6 dalies 5, 6, 7, 10 punktus ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, paskiriant pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) ir šias pareigas vykdyti per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, T. V. į paskirtos bausmės laiką įskaityti – sulaikyme išbūtą laiką - 2023-11-30 iki 2023-12-01 - dvi dienas, prilyginant dviems (2) laisvės atėmimo dienoms, sulaikyme ir kardomajam kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2025-02-13 iki 2025-10-09 (įskaitytinai).

T. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti, nedelsiant jį paleisti iš suėmimo, paskelbus apkaltinamąjį nuosprendį, kai atidėtas nuosprendžio vykdymas.

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui Valstybinės ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, b. k. 73000), 196.72 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 72 ct) žalos dėl nukentėjusiosios R. J. gydymo atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nepriteisti proceso išlaidų valstybės naudai už kaltinamajam T. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - peilio geležtę, dvi peilio rankenos dalis, 2024-01-31 Aktu Nr. PD - 00000021255 perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus nustatytoje daiktų laikymo ir saugojimo vietoje - daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje, Jotvingių g. 8, Alytuje - sunaikintini kaip menkaverčius daiktus.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o suimto kaltinamojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, turi būti nurodyta ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Dalis Žilionis