Civilinė byla Nr. e2-91-835/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00661-2024-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.37; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.14.1; 3.2.1.1; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 8 d.
Alytus
Alytaus
sekretoriaujant Jurgitai Rasymienei,
dalyvaujant ieškovui S. B., jo atstovei advokatei R. J.,
atsakovei J. L., jos atstovui advokatui V. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei J. L. dėl piniginės kompensacijos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas S. B. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės J. L. 50 625,29 Eur piniginę kompensaciją už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto sukūrimą ir pagerinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, įpareigoti atsakovę grąžinti jam asmeninį kilnojamąjį turtą: bičių avilius su bitėmis (7 vienetus), medsukį, granitinį stalą, lauko krosnelę su kazanu ir puodu, šašlykinę, sūpynes, lauko suolą, rūkyklą, hidroforą, šiltnamį, traktorinę žoliapjovę su priekaba ir žolės rinktuvu, betono maišyklę, trimerius (2 vienetus), elnio rago kabyklą, kilnojamą vištidę ir žvejo inventorių, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
Ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nuo 2013 m. jis apsigyveno su atsakove ir jos vaikais atsakovei priklausančiame bute, pradėjo kurti bendrą gyvenimą ir visą ūkį su buitimi, turint tikslą sukurti šeimyninius santykius. Ieškovo finansinė padėtis buvo žymiai geresnė nei atsakovės, todėl rūpindamasis atsakove ir jos vaikais, ieškovas davė atsakovei pinigines lėšas pragyvenimui, buto išlaikymui ir tvarkymui, mokslui, sveikatai ir kitiems poreikiams, pirko reikalingus produktus ir daiktus. Atsakovei pasiūlius bendru sutarimu šalys nusprendė kartu statytis gyvenamąjį namą. Buvo sutarta, kad už sklypą sumokės atsakovė, o už sklypo tvarkymą, pastatų statybą, įrenginių įrengimą apmokės ieškovas, kuris taip pat iš asmeninių lėšų pirks ir statybines medžiagas, o statinius įteisinus, šalys bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu lygiomis dalimis savo vardu įregistruos statinius ir žemės sklypą. 2013 m. rudenį šalys įsigijo žemės sklypą, esantį (Duomenys neskelbtini). Sklypas įgytas atsakovės vardu. 2014 m. liepos mėn. ieškovas pradėjo savo lėšomis bei savo jėgomis tvarkyti sklypą, parengiant jį statybiniams darbams, statė gyvenamąjį namą, viso išleido 50 625,29 Eur. Dėl piniginių lėšų poreikio sklypo tvarkymui, statinių statymui ir įrenginių įrengimui, ieškovas pardavė asmeninį nekilnojamąjį turtą, už kurį gautas lėšas panaudojo bendros nuosavybės sukūrimui žemės sklype ir statinio statybai, adresu (Duomenys neskelbtini). Viso ieškovo lėšomis ir asmeniniu darbu buvo suformuotas žemės sklypo reljefas, iškastas ir įžuvintas 8 arų ploto prūdas, pastatyta pirtis su gyvenamosiomis patalpomis, tiltelis ir tiltas, pastatyti ir įrengti bitininko namelis ir voljeras šuniui laikyti, lauko tualetas, šiltnamis, išgręžtas vandens gręžinys ir įrengtas vandens mazgas, pravestas elektros tiekimas, įrengtas kelias su sankasomis, pastatyti valymo įrengimai ir pagaminti kiti priklausiniai, prižiūrimi želdynai ir sodas. Pastatytas nekilnojamasis turtas – ūkinis statinys (klėtis), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas atsakovės vardu. Atsakovė nesilaikė susitarimo žemės sklypą ir statinį įregistruoti abiejų šalių vardu, to nepadarė iki šiol. 2020 m. šalių santykiai nutrūko, atsakovė atėmė iš ieškovo jos buto raktą, o 2023 m. spalio mėn. išmetė jo drabužius, pakeitė pirties ir ūkinio statinio raktus, uždraudė ieškovui dirbti ir lankytis bendru darbu ir lėšomis sukurtoje namų valdoje. Ieškovas pareikalavo atsakovės jam grąžinti jo kilnojamąjį turtą, pareiškė atsakovei pretenziją, tačiau ji atsisakė grąžinti ieškovui tėvų dovanotus daiktus, kai nuvyko pasiimti – dalis daiktų buvo dingę, kiti sugadinti.
Atsakovė ir jos atstovas su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Atsakovė nurodė, kad jos ir ieškovo santykiai nebuvo tokie, jog būtų galima pripažinti juos partnerių santykiais. Ji neplanavo su ieškovu ilgalaikių ir pastovių santykių, bendro ūkio nevedė. Atsakovės buvęs sutuoktinis tvarkingai teikė išlaikymą vaikams, rūpinosi jais, lankydavosi atsakovės gyvenamojoje vietoje, taigi ieškovas nepagrįstai teigia išlaikęs ją ir jos vaikus. Ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (Duomenys neskelbtini), jos bute jis negyveno, ji buvo davusi jam raktą tik apsilankymui. Atsakovė savarankiškai nusprendė nusipirkti žemės sklypą ir jame įsirengti gyvenamąjį namą. Kadangi ieškovas verčiasi statybų veikla, ji tikėjosi pasinaudoti jo paslaugomis, tačiau jokio susitarimo, jog pusė įgyto nekilnojamojo turto bus registruojama jo vardu, nebuvo. Ieškovas užsiėmė individualia veikla – butų statyba. Šioje savo veikloje jis įsigydavo medžiagas ir apmokėdavo už darbus samdomiems darbuotojams. Atsakovės žiniomis, daugelis ieškovo pateiktų dokumentų apie statybinių medžiagų pirkimą, apie apmokėjimą už statybos darbus yra dokumentai, patvirtinantys ieškovo išlaidas savo versle vykdytoms statyboms. Žemės sklypą ji asmeniškai įsigijo 2013 m. rugpjūčio 12 d., todėl nėra jokio pagrindo jo registruoti ieškovo vardu. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovas padėjo atsakovei namo sodyboje statybos darbuose, tačiau už visas perkamas medžiagas ir atliekamus darbus ieškovui buvo apmokėta atsakovės lėšomis. Ieškovas neturėjo pinigų, kartais išgerdavo, atsakovė jį išlaikė kaip darbininką, už darbus atsiskaitydavo. Pastato statybos pradėtos tik 2018 m., o visi ieškovo pateikti kvitai yra išrašyti žymiai anksčiau. Žemės sklypas buvo lygus, jokių paruošiamųjų darbų ten nereikėjo, pamatai buvo išlieti 2018 m., o 2019 m. pastatytas karkasas. Atsakovė yra paskaičiavusi, kad namo statybai pirko medžiagų ir mokėjo už darbus apie 17 000 Eur. Ieškovas taip pat be pagrindo reikalauja grąžinti jam kilnojamuosius daiktus, nes visi daiktai arba pirkti pačios atsakovės arba sukurti iš jai priklausančių medžiagų, traktorinę žoliapjovę ieškovas nupirko už atsakovės pinigus. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovas atsigabeno į sodybą kazaną, granitinį stalą, kilnojamą vištidę, trimerius, meškeres ir žvejybos inventorių, ragų kabyklą. Kai kuriuos ieškinyje nurodytus daiktus – šašlykinę ir kt. ieškovas jau yra pasiėmęs prieš pusę metų. Atsakovė niekada neprieštaravo, kad ieškovas pasiimtų savo daiktus, tačiau jis jų nepasiima.
k o n s t a t u o j a :
Dėl jungtinės veiklos
Byloje reiškiamus reikalavimus ieškovas kildina iš jungtinės veiklos sutarties teisinių santykių, susiklosčiusių vedant bendrą ūkį, teigdamas, jog jis su atsakove susitarė dėl jungtinės veiklos, kurios metu jie abu įgis po 1/2 dalį žemės sklypo ir jame pastatytų statinių, adresu (Duomenys neskelbtini). Atsakovė kategoriškai neigia buvus tiek konkretų susitarimą dėl jungtinės veiklos, tiek ir bendrą šalių gyvenimą, bendro ūkio vedimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos, o jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 straipsnio 4 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMzLTQyMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-133-421/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-133-421/2019">e3K-3-133-421/2019</a>). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMzLTQyMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-133-421/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-133-421/2019">e3K-3-133-421/2019</a>).
Nagrinėjamu atveju rašytinė sutartis dėl jungtinės veiklos nebuvo sudaryta, ieškovas nurodė, kad dėl bendro tikslo susitarta žodžiu, siekiant tolesnio šeimyninio gyvenimo. Taigi byloje keltinas klausimas ar ginčo periodu, t. y. nuo 2013 m. iki 2020 m. (kuomet pats ieškovas nurodė, jog santykiai nutrūko) šalys gyveno kartu kaip šeima, vedė bendrą ūkį. Aplinkybę, kad ieškovas atsikraustė gyventi pas atsakovę į butą jis įrodinėjo liudytojų paaiškinimais: liudytojas A. T. (ieškovo draugas) nurodė, jog pas atsakovę bute ieškovas gyveno nuo 2013 m., kai išsikraustė jos buvęs vyras, praleisdavo ten daug laiko, prižiūrėjo jos vaikus; liudytojas P. P. (ieškovo dėdė) sakė, kad vasarą šalys gyveno kaime, o žiemą pas atsakovę bute; liudytojas E. N. (ieškovo bendradarbis ir sesers vaikinas) nurodė, kad ieškovas 2012-2013 m. susipažino su atsakove ir pas ją apsigyveno, nusipirko sklypą, išsikasė tvenkinį, pastatė pirtį, bičių namelį, pradėjo statytis namą. Liudytojas A. K. (atsakovės kaimynas (Duomenys neskelbtini)k.) nurodė, kad vasarą abi šalys atvykdavo į sodybą ir ten kartais pasilikdavo pirtyje. Ieškovas visą laiką gyveno pirtyje ir vykdė statybas, atsakovė atvydavo rečiau, dirbo mieste. Atsakovės byloje kviesti liudytojai neigė aplinkybę, kad šalys vedė bendrą ūkį ir kartu siekė įsigyti bei įsirengti sodybą (Duomenys neskelbtini)k. Liudytoja J. B. (atsakovės sesuo) nurodė, jog atsakovė visada siekė turėti sodybą, ją pirko nesant bendro gyvenimo su ieškovu, nors ieškovas vėliau padėjo jai su statybomis. Atsakovė viską daro dėl vaikų, niekada neketino dalies sodybos atiduoti ieškovui, už viską mokėjo pati, padėjo ir jų tėvai. Liudytojas A. L. (buvęs atsakovės vyras) paneigė, kad atsakovė gyveno kartu su ieškovu, nurodė, jog yra jį ne kartą sutikęs, ieškovas kartais atvažiuodavo pas atsakovę, tačiau nei ja, nei jos vaikais nesirūpino, savo vaikus, nesant atsakovės, prižiūrėjo jis pats. Atsakovės vaikai D. L. ir E. L. taip pat nurodė, jog ieškovas jų namuose buvo svečias, jiems kartais atveždavo lauktuvių, bet kartu negyveno. Šia aplinkybę patvirtino ir atsakovės kaimynės Alytaus bute R. T. ir D. S.-M, kurios nurodė, jog ieškovas buvo atsakovės draugas, lankydavosi pas ją dažniausiai savaitgaliais, tačiau kartu negyveno, joms neteko girdėti, kad jie kartu spręstų turtinius santykius. Aplinkybę, kad ieškovas ir atsakovė ginčo laikotarpiu kartu negyveno, patvirtina ir rašytiniai ieškovo pateikti įrodymai: ieškovo pajamų deklaracijose už 2012-2017 m. jo gyvenamoji vieta deklaruojama adresu (Duomenys neskelbtini), šis adresas nurodomas ir 2014 m. lapkričio-gruodžio m. UAB „Bauen“ PVM sąskaitose faktūrose Nr. 032858, Nr. 03291, Nr. 033625, Nr. 033957, Nr. 035134, UAB „Eirigita“ 2014 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 14/2309, UAB „Alba“ 2014 gruodžio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ALB118749, UAB „Gairana“ 2014 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. G00608, UAB „Remista“ 2015 m. sausio 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. REM0000197, UAB „Vilpra“ 2014 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VKM140084. Kai kuriais atvejais ieškovo adresas nurodomas ir (Duomenys neskelbtini) – UAB „Arenita“ 2014 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje 014086, taip pat adresas (Duomenys neskelbtini): Medakus“ 2015 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0035989, UAB „Strielčių prekyba“ 2015 m. sausio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SP01002024, UAB „Jūrės medis“ 2015 m. gegužės 6 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 2020762, UAB „UAB „Auris“ 2015 m. birželio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AUR014895. Tačiau byloje nėra nei vieno dokumento ar sąskaitos, kuriuose ieškovo adresas ginčo laikotarpiu sutaptų su atsakovės, atsakovės bute jis savo gyvenamosios vietos niekada nedeklaravo. Nors ieškovas teigė, jog gyvendamas kartu išlaikė atsakovę ir jos vaikus, tačiau nepateikė tai patvirtinančių duomenų, nėra mokėjimo nurodymų, kad jis apmokėjo sąskaitas už butui teikiamas komunalines paslaugas, ar kad apmokėjo kokias nors su vaikų laisvalaikiu ar švietimu susijusias paslaugas. Pažymėtina, kad ieškovo poziciją, jog jis gyveno su atsakove, palaikantys liudytojai nepatvirtino, jog patys lankėsi tame bute, matė ten gyvenantį ieškovą, jie tokią informaciją gavo iš ieškovo. Atsakovės poziciją, kad ieškovas jos bute tik lankydavosi, bet niekada negyveno, patvirtino liudytojai, kurie yra šeimos nariai ir ginčo laikotarpiu gyveno su atsakove, taip pat tame pačiame pastate gyvenančios jos kaimynės, kurios per 7 m. laikotarpį turėjo realią galimybę pačios pamatyti ar ieškovas bute gyveno ar ne. Byloje nėra ir konkrečių duomenų apie šalių bendrai, šeimyniškai valdomus finansus. Vienintelis byloje pateiktais duomenimis užfiksuotas atvejis, kad šalys kažką bendrai pirko, yra atsakovės 2023 m. gruodžio 23 d. atsakyme į ieškovo pretenziją dėl automobilio grąžinimo raštu nurodoma aplinkybė „automobilis pirktas už mūsų pinigus, tiek Jūsų, tiek ir mano“. Tačiau šį faktą ieškovas kategoriškai paneigė, laikėsi nuoseklios pozicijos, kad automobilis yra jo asmeninė nuosavybė, pirkta tik už jo paties pinigus ir automobilį jis atsiėmė iš atsakovės.
Įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ny05NjkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-87-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-87-969/2017">3K-3-87-969/2017</a>, 47 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą.
Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovą su atsakove siejo artimi, galbūt net romantiški santykiai, tačiau vien to nepakanka konstatuoti gyvenimą drauge, ūkio tvarkymą kartu. Pažymėtina, jog laiko leidimas vasarą poilsiaujant atsakovės sodyboje nėra laikytinas gyvenimu kartu. Liudytojas A. K. patvirtino, jog šalys vasaros laiku dažnai likdavo pirtyje, tačiau daugiausiai ten būdavo ieškovas, o atsakovė grįždavo į miestą dirbti. Byloje nėra įrodyta, kad šalys gyveno kaip šeima, bendrai valdė finansus, kūrė bendrą turtą. Atsakovė neneigė aplinkybės, kad ieškovas daug prisidėjo prie statybų savo darbu, tačiau kategoriškai neigė, kad buvo sutarta, jog jam atiteks pusė viso turto. Vien faktas, kad ieškovas teikė pagalbą (net ir neatlygintinai) atliekant statybas bei tvarkant atsakovės turtą nėra pakankamas pagrindas konstatuoti buvus jungtinės veiklos susitarimą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, nesant byloje duomenų, jog šalys vedė bendrą ūkį ir palaikė šeimyninius santykius, konstatuotina, kad ieškovas, teigdamas, jog jis su atsakove buvo sudaręs jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, privalėjo įrodyti, kad buvo sudaryta ne pelno siekianti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Įrodžius, kad tai nėra pelno siekianti sutartis, šalys privalėjo įrodyti, jog 1) bylos šalys buvo susitarusios kooperuoti savo turtinius, intelektinius ar darbinius išteklius (įnašai); 2) bylos šalys buvo įsipareigojusios naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) egzistavo bendras ieškovo ir atsakovės tikslas – bendrai įgyti žemės sklypą ir jame pastatyti gyvenamąjį namą, skirtą sutarties šalių (ieškovo ir atsakovės) šeimos gyvenimui. Ieškovui neįrodžius šių aplinkybių, konstatuojama, kad ginčo turtą atsakovė įgijo asmeninės nuosavybės teise (CPK 178 straipsnis).
Dėl ieškovo asmeninių lėšų investavimo į atsakovės turtą
Ieškovas teigia, jog jo lėšomis ir asmeniniu darbu buvo suformuotas žemės sklypo reljefas, iškastas ir įžuvintas 8 arų ploto prūdas, pastatyta pirtis su gyvenamosiomis patalpomis, tiltelis ir tiltas, pastatyti ir įrengti bitininko namelis ir voljeras šuniui laikyti, lauko tualetas, šiltnamis, išgręžtas vandens gręžinys ir įrengtas vandens mazgas, pravestas elektros tiekimas, įrengtas kelias su sankasomis, pastatyti valymo įrengimai ir pagaminti kiti priklausiniai, prižiūrimi želdynai ir sodas, pastatytas ūkinis statinys (klėtis), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), Ežer (Duomenys neskelbtini)., viso jis išleido 50 625,29 Eur asmeninių lėšų.
Tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką yra ieškovo pareiga (CPK 135 straipsnis). Ieškinyje, be kita ko to, turi būti nurodomas ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas, kuriuo jis siekia apginti pažeistas ar ginčijamas civilines teises, taip pat turi būti nurodomas faktinis ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktas). Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE1LTk0My8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-115-943/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-115-943/2024">e3K-3-115-943/2024</a>, 31 punktas). Teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius reiškia pareigą konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU5LTM4MS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-259-381/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-259-381/2021">e3K-3-259-381/2021</a>, 23 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovas nekelia reikalavimų dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo ieškovo darbu, neprašo atlyginti už darbą vykdant statybas atsakovės žemės sklype, tačiau prašo priteisti kompensaciją už jo asmenines lėšas, investuotas į atsakovės turtą, kurių suma yra 50 625,29 Eur. Todėl teismas šiuo atveju nevertina ieškovo atlygio už darbą, pasisakoma tik dėl kompensacijos už jo asmeninių lėšų investavimą.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šios proceso teisės normos reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių buvimo, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, jog buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui (CPK 178 straipsnis).
Tai, kad investavo savo lėšas į atsakovės namo statybą ieškovas įrodinėja byloje pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis bei kvitais, kurie išrašyti laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. spalio 16 d., bei 2016 m. sausio 14 d. UAB „Jūratės medis“ išrašytomis dviem PVM sąskaitom faktūrom. Nors atsakovė ginčo žemės sklypą įgijo 2013 m. rugpjūčio 12 d. dovanojimo sutarties pagrindu, iš ortofoto nuotraukų, fotonuotraukų ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad iki 2016 m. vasario mėn. sklype buvo iškastas tvenkinys, tačiau jokios statybos dar nevyko. Šalių ir liudytojų paaiškinimais 2016 m. buvo vykdomos pirties statybos, o namo (registruoto kaip klėtis) statyba pradėta tik 2019 m. Taigi ieškovo pateiktų kvitų ir PVM sąskaitų faktūrų už statybines medžiagas ir darbus išrašymo laikotarpiu realūs statybos darbai atsakovės sklype dar nevyko. Be to, kaip nustatyta paties ieškovo paaiškinimais, ieškovas yra profesionalus statybininkas, verčiasi šia veikla, 2014 m. rugpjūčio mėn. įsigijo žemės sklypą, adresu Akacijų g.1, Noreikiškės, Kauno r. sav., 2014 m. jame pastatė pastatus ir juos pardavė 2015 m. balandžio mėn. (ką patvirtina ieškovo pateiktos pirkimo-pardavimo sutartys). Taigi ginčo laikotarpiu ieškovas vykdė statybą ir savo asmeninėje nuosavybėje. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų duomenų: UAB „Nord Profil“ 2014 m. gegužės 22 d. PVM sąskaita faktūra išrašyta už trapecinės stogo dangos ir lygios skardos įsigijimą, UAB „Arenita“ 2014 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaita faktūra išrašyta už čerpes, lygią skardą, stogo straigtus bei jų transportą, ta pati įmonė išrašė ir 2015 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą už lygią skardą, stogo straigtus, lietvamzdžius ir jų priedus, tačiau šiuo laikotarpiu atsakovės sklype jokie darbai dar nebuvo vykdomi, pastato, kuriam reikalingas stogas dar nebuvo. UAB „Bauen“ 2014 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaita faktūra išrašyta už cementą, jo priedus, vielos tinklą, plėvelę – vėlgi ortofoto nuotraukos patvirtina, jog pamatai šiuo laikotarpiu nebuvo liejami, 2018-2020 m. ortofoto nuotrauka rodo, kad klėties vietoje dar auga krūmai ir žolė, pamatų nėra. Ieškovas taip pat pateikė UAB „Eirigita“ 2014 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą išrašytą už 9 vnt. plastikinių langų, 32 vnt. šarvuotų durų ir jų montavimo darbus, kai tuo metu sklype iš viso nebuvo pastatų, kuriems reikėtų langų ar durų (juolab po 9 ir 32 jų vienetus), ieškovas apmokėjo ne tik šių prekių įsigijimą bet ir sumontavimą. Be to, dalis ieškovo pateiktų kvitų yra išrašyti už konkrečiai neįvardintoje vietoje atliktus darbus bei konkrečiai neįvardijamas paslaugas, nei vienoje iš pateikiamų PVM sąskaitų faktūrų prekių iškrovimo ar darbų atlikimo vieta nėra įvardijama atsakovės žemės sklype, priešingai dalyje kvitų įvardijamos prekės pristatytos (Duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu ieškovo pateikti kvitai neįrodo, kad juose įvardijamos statybinės medžiagos ir darbai buvo atliekami atsakovės nuosavybės sukūrimui ar pagerinimui. Įvertinus sąskaitų išrašymo laiką, įgytas prekes, labiau tikėtina, kad šios statybinės medžiagos ir darbai buvo naudojami atsakovo vykdomose statybose jam priklausančiame sklype bei verčiantis statybos veikla (CPK 178 straipsnis).
Aplinkybę, kad ieškovas investavo savo asmenines lėšas į atsakovės turtą nurodė liudytojas A. T., kuris patvirtino važiavęs į (Duomenys neskelbtini) skardos ir armatūros kartu su ieškovu (2018 m. ar 2019 m. bitininko nameliui ir namo apskardinimui 2021-2022 m.) ir P. P., kuris nurodė, jog medžiagos, jo žiniomis, pirktos ieškovo. Liudytojų parodymai pagal CPK yra viena iš įrodinėjimo priemonių, tačiau jų nepakanka paneigti ar patvirtinti atitinkamas aplinkybes. Kiekvienu atveju yra būtina vertinti įrodymų visumą, o ne besąlygiškai vadovautis liudytojų duotais parodymais, nes pasitaiko situacijų, kuomet liudytojų parodymai, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ar apskritai nepatvirtina jokių aplinkybių. Be to, būtina atsižvelgti ir į liudytojų ryšius, santykius su ginčo šalimis ir kt. Nagrinėjamu atveju šie parodymai įvertinti kaip nepatikimi, kadangi nėra patvirtinti jokiais bylos duomenimis, prieštarauja pateiktiems rašytiniams duomenims. Aplinkybę, kad 2019 m. už stogo dangą mokėjo būtent atsakovė patvirtina jos pateikta 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 039420, išrašyta atsakovės vardu UAB „Nord Profil“, 2019 m. rugsėjo 7 d. namo nuotrauka patvirtina, jog tuo metu stogo nebuvo. Be to, pažymėtina, kad minėti liudytojai neturi bendrų finansų su ieškovu, apie aplinkybes kurios iš šalių lėšomis buvo vykdoma statyba ar perkamos konkrečios statybinės medžiagos, jie galėjo sužinoti tik iš ieškovo. Vėlgi, byloje neneigiama aplinkybė, kad ieškovas atliko statybos darbus, taip pat vyko parsigabenti statybinių medžiagų, tačiau duomenų, kad už jas mokėjo pats ieškovas, o ne atsakovė byloje nėra.
Atsakovė pateikė 2019 m. gruodžio 9d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EIR19/4900, išrašytą jos vardu UAB „Eirigita“, patvirtinančią, kad ji apmokėjo už langų ir durų įsigijimą; 2017 m. vasario 13 d. darbų atlikimo sutartį dėl vandens gręžinio ir nuotėkų sistemos įrengimo, iš kurios matyti, jog priešingai nei teigė ieškovas, vandens gręžinį, vandens filtrus ir nuotekų šalinimo sistemą įrengė atsakovės samdyta įmonė, kuri sąskaitą išrašė pačiai atsakovei. Taip pat atsakovė pateikė vandens siurblio įsigijimą patvirtinančius duomenis. Byloje apklaustos liudytojos D. J. B ir D. S.-M nurodė, kad atsakovės užsakymu tvenkinys sklype buvo iškastas savivaldybės įmonės (Duomenys neskelbtini) darbininkų. D. S.-M ši aplinkybė tapo žinoma, kai atsakovė į ją kreipėsi pagalbos darbus organizuojant, nes liudytojos mama dirbo (Duomenys neskelbtini).Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu.
Ieškovas, įrodinėdamas savo finansinį indėlį į atsakovės turto pagerinimą argumentavo, kad atsakovės turtinė padėtis buvo prasta, o jis pardavė savo nekilnojamąjį turtą ir turėjo pinigų statyboms, tačiau atsakovės pateiktos pajamų deklaracijos patvirtina, jog vykdomų statybų laikotarpiu ji turėjo pastovias pajamas bei nepatvirtina fakto, kad jos turtinė padėtis buvo itin prasta. Be to, liudytoja J. B. nurodė, jog atsakovei lėšų statyboms davė jų abiejų tėvai. Taigi byloje nėra įrodyta ir aplinkybė, kad savo lėšomis statybas atsakovė vykdyti buvo visiškai nepajėgi.
Kadangi ieškovas byloje nepateikė duomenų, jog pats organizavo ir apmokėjo jo įvardijamus statybos darbus, kad pateiktuose kvituose ir PVM sąskaitose faktūrose nurodomos statybinės medžiagos bei paslaugos buvo naudojamos būtent atsakovės nuosavybei sukurti ir pagerinti, laikoma, kad ieškovas savo reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo neįrodė, todėl ieškinio reikalavimas atmetamas (CPK 178 straipsnis).
Dėl ieškovo kilnojamojo turto grąžinimo
Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę jam grąžinti kilnojamąjį turtą: bičių avilius su bitėmis (7 vienetus), medsukį, granitinį stalą, lauko krosnelę su kazanu ir puodu, šašlykinę, sūpynes, lauko suolą, rūkyklą, hidroforą, šiltnamį, traktorinę žoliapjovę su priekaba ir žolės rinktuvu, betono maišyklę, trimerius (2 vienetus), elnio rago kabyklą, kilnojamą vištidę ir žvejo inventorių. Jokių šio turto įsigijimą pagrindžiančių duomenų ieškovas nepateikė, tačiau atsakovė neneigė, kad ieškovas atsigabeno į sodybą kazaną, granitinį stalą, kilnojamą vištidę, trimerius, meškeres ir žvejybos inventorių, ragų kabyklą. Atsakovė nurodė, kad kai kuriuos ieškinyje nurodytus daiktus – šašlykinę ir kt. ieškovas jau yra pasiėmęs prieš pusę metų. Byloje pateikta UAB „Vandens siurbliai“ 2017 m. vasario 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. NET 008819, patvirtina, kad vandens siurblį (hidroforą) įgijo atsakovė, o ne ieškovas. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsakovei suteikė 400 Eur paramą bičių aviliams įsigyti, pridedamu mokėjimo nurodymu patvirtinta, jog būtent atsakovė sumokėjo valstybės nekompensuojamą dalį ir iš UAB „Kopainė“ 2019 m. liepos 30 d. įsigijo 5 bičių avilius. 2024 m. lapkričio 26 d. vaizdo įrašas patvirtina, kad atsakovė sudarė galimybes ieškovui pasiimti jam priklausančius daiktus (vaizdo įraše vardinama: sūpynės, granitinis stalas, kazanas, medsukiai), ieškovas atvyko, tačiau daiktų nepasiėmė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė, jog būtent jis įgijo ir pas atsakovę paliko bičių avilius su bitėmis, lauko suolą, rūkyklą, hidroforą, šiltnamį, traktorinę žoliapjovę su priekaba ir žolės rinktuvu, betono maišyklę, trimerius (2 vienetus) reikalavimai dėl atsakovės įpareigojimo šį turtą jam perduoti atmestini (CPK 178 straipsnis). Be to, atsakovė įrodė, kad neprieštaravo ir geranoriškai sudarė sąlygas ieškovui pasiimti kazaną, granitinį stalą, kilnojamą vištidę, trimerius, meškeres ir žvejybos inventorių, ragų kabyklą, todėl nėra pagrindo skirti įpareigojimą jai šiuos daiktus perduoti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsakovė patyrė 900 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinių dokumentų apimtį, yra pagrįstos, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl priteistinos iš ieškovo atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija 8 Eur, todėl nepriteisiamos (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistas Kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411.)
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 268 – 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. B. 900 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei J. L..
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Audra Dudzinskienė
