Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-226/2011

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-05187-2009-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.3.2 (S)

2011 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį viešajai įstaigai Alytaus sporto ir rekreacijos centrui dėl drausminės nuobaudos panaikinimo..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė: 1) pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo, panaikinti VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centro direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D112,,Dėl bokso trenerio V. A. atleidimo“ skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, pripažinti negaliojančiu 2004 m. gegužės 1 d. darbo sutarties nutraukimą nuo 2009 m. lapkričio 11 d. ir grąžinti jį į darbą – trenerio pareigas; 2) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad atsakovo 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu buvo atleistas iš darbo dėl neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių 2009 m. spalio 21–24 d., kad 2009 m. spalio 21–24 d. jis buvo išvykęs į Ukrainą ir atliko darbo funkcijas kaip atsakovo delegacijos vadovas ir treneris – su dviem sportininkais ir teisėju dalyvavo tarptautiniame bokso turnyre Ukrainoje, Rivnės (Rovno) mieste.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinio netenkino; priteisė iš ieškovo atsakovui 800 Lt už advokato teisinę pagalbą ir valstybei – 14,76 Lt įteikimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovas pagal neterminuotą darbo sutartį dirbo nuo 2004 m. gegužės 1 d. VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centro bokso treneriu; 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo, nutraukiant darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą ir neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių nuo 2009 m. spalio 21 d. iki 2009 m. spalio 24 d. įskaitytinai.

Teismas nustatė kad 2009 m. gegužės 18 d. įsakymu ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių nuo 2009 m. balandžio 21 d. iki 2009 m. balandžio 24 d. ir nuo 2009 m. balandžio 28 d. iki 2009 m. balandžio 30 d.; ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl šio nuobaudos panaikinimo, nurodydamas, kad jis vykdė darbo funkcijas, dalyvaudamas varžybose, vėliau – į teismą dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo; teismai netenkino ieškovo ieškinio, nurodę, kad ieškovo darbo vieta yra VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centro Sporto skyrius, išvykimas iš nuolatinės darbo vietos be darbdavio siuntimo laikytinas darbo tvarkos pažeidimu, savavališkas išvykimas neįskaitomas į darbo laiką (DK 143 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas konstatavo, kad ieškovas turėjo galiojančią drausminę nuobaudą ir analogišku būdu šiurkščiai pažeidė darbo tvarką, todėl atsakovas galėjo nutraukti darbo sutartį su ieškovu abiem DK 136 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą; priteisė iš ieškovo valstybei 13,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimų, kurių pagrindu jis atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktus.

Dėl ieškovo teiginio, kad darbdavys jo nesupažindino su 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. D76, kuriuo patvirtinta išvykų į sporto varžybas organizavimo, apskaitos ir atsiskaitymo tvarka, teisėjų kolegija nurodė, kad jeigu atsakovas ir būtų nesupažindinęs ieškovo su šiuo įsakymu, tai ieškovas po to, kai jam 2009 m. birželio 8 d. įsakymu buvo paskirta nuobauda, turėjo suprasti, kad savavališkas išvykimas į varžybas be darbdavio komandiravimo nesuderinamas su darbo tvarka.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Dėl teisės aktų, nustatančių trenerių darbo pareigas ir funkcijas, netinkamo taikymo. Remiantis DK 93 straipsniu, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 straipsnio 32 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Mokomojo sportinio darbo planavimo ir apskaitos žurnale nustatytu Lietuvos aukštos kvalifikacijos trenerio–sporto mokytojo modeliu, trenerio darbas yra siejamas su pareiga kilnotis (vesti treniruotes darbdavio patalpose arba lauke (ne darbdavio patalpose), rinktis varžybas ir į jas vykti ir pan. Trenerio darbo pareigos negali būti susiaurintos iki jo buvimo darbdavio buveinėje. Visuotinai žinoma, kad sporte, kaip ir kitose nekomercinėse visuomenės gyvenimo srityse, trūksta lėšų visų rūšių išlaidoms finansuoti ir sportas remiasi jame dirbančių trenerių entuziazmu. Sporto įstaigos neturi lėšų darbuotojo komandiruotpinigiams mokėti, kelionių išlaidoms padengti, todėl vengia rašyti komandiruočių įsakymus. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismai nustatė, kad varžybas atsakovui numatė Lietuvos bokso federacija ir jis turėjo jose dalyvauti, tačiau administracija nesurašė įsakymo komandiruoti trenerį, o vengdama išlaidų, grįžusį nubaudė, atleisdama iš darbo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad darbo vieta turi būti suprantama ne kaip konkreti vieta, o kaip darbuotojo dirbamas darbas ir jo atliekamos funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2008).

2. Dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkto pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai atvejais, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kaip šiurkštaus kvalifikavimą, o teismas turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2005; 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2008; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2010). Teismai nevertino, ar jų nustatytas darbo drausmės pažeidimas yra šiurkštus, todėl netinkamai taikė DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad, sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius ir kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų įtaką šiam pažeidimui ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2006). Pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007).

Byloje nustatyta, kad atsakovas nebuvo patvirtinęs darbuotojo – bokso trenerio – pareiginės instrukcijos, o ieškovo darbo sutartyje buvo nurodytas tik pareigų pavadinimas. Teismai nustatė, kad atsakovas žinojo, jog ieškovas dalyvavo varžybose, kad jis dirba savo darbą, ir to neginčijo, tačiau teigė, kad ieškovas nesilaikė reikalavimo gauti darbdavio įsakymą vykti į varžybas, nors tose varžybose ieškovui dalyvauti buvo privaloma. Ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – yra per griežta, tai yra DK 242 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindas panaikinti nuobaudą ir ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu – kaip atleidimą be teisėto pagrindo (DK 297 straipsnio 3 dalis).

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2009). Kadangi drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ieškovui buvo paskirta neteisėtai, darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo pagrindas skiriant šią drausminę nuobaudą negalėjo būti taikomas. Teismai byloje netyrė ir nenurodė aplinkybių taikyti DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, netinkamai taikė šią teisės normą.

4. Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2005; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad darbdavys, tvarkydamas įmonės dokumentaciją savo nuožiūra, gali nurodyti duomenis, kurie yra išimtinai naudingi jam ir nenaudingi darbuotojui, taigi darbuotojas yra silpnesnė šalis ekonomine, socialine prasme; į šią darbo bylų specifiką turi būti atsižvelgiama tiek vertinant įrodymus, tiek sprendžiant dėl jų pakankamumo, paskirstant įrodinėjimo pareigą šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005).

Atsakovo 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. D76 nenurodyta, kokia tvarka ir kada turi būti priimamas įsakymas komandiruoti trenerį į varžybas. Įsakymas nepasirašytas įstaigos direktoriaus, jame nėra darbuotojų parašų, atsakovo pateiktame Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale šis įsakymas neįrašytas.

5. Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, todėl naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, kaip ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria toks teismo sprendimas paliktas galioti.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo atmesti kasacinį skundą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Ieškovas DK 93 straipsnio turinį aiškina per siaurai, nes pagal šį straipsnį darbuotojas įsipareigoja atlikti tam tikras darbo funkcijas laikydamasis darbovietėje nustatytos darbo tvarkos. Pagal Kūno kultūros ir sporto įstatymą trenerio pareiga yra rengti sportininkus varžyboms, o ne būtinai jose dalyvauti. Su ieškovu sudarytos darbo sutarties 1.1 punkte buvo nurodyta ieškovo darbo vieta – VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centro Sporto skyrius. Ieškovo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-472/2008 ratio decidendi nesutampa su šios bylos.

2. DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad neatvykimu į darbą DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkto kontekste laikytinas darbuotojo nebuvimas jo darbo vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-644/2004; 2004 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2004).

Pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą tenka darbuotojui (CPK 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009). Ieškovas nepateikė ir neįrodė svarbių priežasčių, kurios lėmė jo neatvykimą į darbą. Nesant atsakovo siuntimo į komandiruotę, ieškovas neturi teisės savavališkai palikti darbo sutartyje nurodytos darbo vietos. Ieškovas palikti savo darbo vietą ir vykti į varžybas galėjo tik turėdamas darbdavio nurodymą (DK 220 straipsnio 1 dalis), kurio nebuvo. Ieškovui trečią kartą per pusės metų laikotarpį savavališkai nebūnant darbe keletą dienų iš eilės, atsakovas pagrįstai ir teisėtai skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu konkrečiu atveju darbo sutartį leidžiama nutraukti tiek pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, tiek pagal 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, darbdavys turi teisę pasirinkti, pagal kurį iš DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų jis nutraukia darbo sutartį, arba gali darbo sutartį nutraukti abiem šioje teisės normoje nurodytais pagrindais.

4. DK 220 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbuotojus į tarnybines komandiruotes siunčia darbdavys. Ieškovo darbo sutartyje nesulygta, kad jo darbas yra kilnojamojo pobūdžio. Ieškovas buvo supažindintas su atsakovo 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. D76, tai patvirtina jo parašas atsakovo darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale. Ieškovas neginčijo, kad jis pasirašė šiame žurnale, tačiau teigė, kad nebuvo supažindintas su komandiravimo tvarka. Tai, kad, supažindinus darbuotojus su nauja patvirtinta komandiravimo tvarka, nebuvo užvestas naujas žurnalas, o apie supažindinimą buvo įrašyta darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje žurnale, savaime nereiškia, kad ieškovas nebuvo supažindintas su komandiravimo tvarka, patvirtinta įsakymu Nr. D-76.

2009 m. spalio 21–26 d. į Rivnę (Rovną) vyko atsakovo darbuotoja trenerė R. L., kuri buvo komandiruota ir atstovavo atsakovui Rivnėje (Rovne) vykusiose rankinio varžybose. Ieškovas, ne kartą vykęs į daugelį varžybų ne tik Lietuvoje, bet ir už Lietuvos ribų, yra pildęs reikiamus dokumentus dėl komandiravimo. Teismai pagrįstai konstatavo, kad ieškovas žinojo galiojančią komandiravimo tvarką, tačiau jos nesilaikė.

5. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai ištyrė visus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausė liudytojų parodymus, priėmė pagrįstą sprendimą.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimo pravaikšta

Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbo sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarime (DK 93 straipsnis). Vienas iš kvalifikuojančių darbo santykių požymių, atribojančių juos nuo panašių, pvz., rangos, santykių, yra darbuotojo pavaldumas darbdaviui. Darbuotojas trečiųjų asmenų atžvilgiu veikia kaip darbdavio atstovas, jo veiksmai sukuria darbdaviui teises ir pareigas, darbdavys atsako už darbuotojų veiksmų padarinius, todėl darbuotojas privalo laikytis nustatytų darbo tvarkos taisyklių, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, dirbti dorai ir sąžiningai ir vykdyti kitas įstatyme įtvirtintas pareigas darbdaviui (DK 228 straipsnis), savo ruožtu darbdavys turi pareigas tinkamai organizuoti darbą ir sudaryti darbuotojams tinkamas darbo sąlygas (DK 229 straipsnis). Viena iš darbo drausmės ir tvarkos užtikrinimo priemonių – įstatyme įtvirtinta darbdavio teisė drausmine tvarka bausti darbuotoją už darbo drausmės pažeidimą, t. y. darbo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Darbuotojo padarytas darbo drausmės pažeidimas turi būti vertinamas pagal DK 238 straipsnyje įtvirtintus kriterijus: pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Už pakartotinius ar šiurkščius darbo drausmės pažeidimus gali būti skiriama griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalis). Pravaikšta – darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) – įstatymu priskirta prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateikta priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. UAB AKTKC, bylos Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Multisauga“, bylos Nr. 3K-3-601/2009). Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai pagrįstai darbdavio įvertinti kaip pravaikšta, aktualus dar vienas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo aspektas – kas laikytina darbuotojo neatvykimu į darbą. Teismų praktika šiuo klausimu atspindi faktinių darbo santykių raidos tendencijas – atsižvelgiant į būtinybę vertinti kintančios ekonominės ir socialinės situacijos vykstančią darbo santykių dinamiką, formuojama nuostata, kad darbuotojo nebuvimas darbo vietoje nebūtinai lemia jo veiksmų kvalifikavimą pravaikšta, jeigu, įvertinus darbo funkcijų pobūdį, ypatumus, faktiškai susiklosčiusią darbo tvarką ir sąlygas, yra nustatoma, kad darbuotojas, nors būdamas kitoje vietoje, tinkamai vykdė savo darbo pareigas ir nepadarė žalos darbdavio interesams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. Viešoji įstaiga Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472-2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. uždaroji akcinė bendrovė „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-12/2011). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos kasacinio teismo nutarčių išvados buvo padarytos konkrečių tų bylų aplinkybių kontekste, todėl negali būti a priori vertinamos kaip precedentai, lemiantys nagrinėjamos bylos sprendimą. Nagrinėtose bylose, įvertinus faktines aplinkybes, buvo konstatuota, kad darbuotojai vykdė savo pareigas pagal darbo sutartį, nors ir būdami ne darbovietėje, ir nepadarė žalos darbdavio interesams. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tarnybinė komandiruotė – tai darbdavio nurodymu darbo sutartimi sulygto darbo funkcijos atlikimas ne nuolatinėje darbo vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009). Darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos ne darbdavio siuntimu ir nesant jo sutikimo nėra tarnybinė komandiruotė, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pravaikšta arba kitas darbo drausmės pažeidimas, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kriterijus, t. y. ar darbuotojas išvykimo laiku vykdė darbo sutartimi prisiimtas pareigas ir nepadarė žalos darbdavio interesams, nevykdydamas jo paskirtų darbo užduočių.

Dėl kasatoriaus veiksmų vertinimo

Byloje nustatyta, kad 2004 m. gegužės 1 d. darbo sutartimi kasatorius priimtas į darbą VŠĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centro Sporto skyrių bokso trenerio pareigoms. Byloje nėra kasatoriaus pareigų aprašymo, tačiau iš esmės abi ginčo šalys sutinka, kad į jo pareigas įėjo tiek sportininkų treniravimas, tiek ir dalyvavimas su jais sporto varžybose. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis pavaldumo principu, atsakovas, kaip darbdavys, turėjo teisę spręsti, kuria iš šių darbo veiklų ir kokia tvarka turi užsiimti kasatorius. Teismai pripažino, kad kasatorius nebuvo darbdavio siųstas į komandiruotę, varžybos Ukrainoje nebuvo įtrauktos į atsakovo darbo planus, atsakovas dalyvavimą jose laikė netikslingu ir nedavė kasatoriui darbo užduoties jose dalyvauti. Darbdavio užduotis kasatoriui buvo pavirtinta treniruočių grafiku, ginčo laiku jis turėjo vesti treniruotes VŠĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centre. Kasatorius pripažįsta, kad pats nusprendė vykti į varžybas Ukrainoje, neturėdamas darbdavio sutikimo. Byloje nustatyta, kad 2009 m. spalio 21–24 d. kasatorius ne tik nebuvo darbo vietoje, bet ir nevykdė pareigų pagal darbo sutartį ir darbdavio užduotį – netreniravo sportininkų pagal nustatytą grafiką VŠĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centre. Kasatorius nepateikia argumentų, kurie keltų pagrįstų abejonių dėl nurodytų aplinkybių, jos sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad kasatorius įvykdė pravaikštą.

Bylos duomenimis, kasatorius 2008 m. buvo darbdavio siųstas į komandiruotes Lietuvoje ir užsienyje, be to, baustas už analogišką darbo drausmės pažeidimą 2009 m. gegužės 18 d. atsakovo įsakymu, jam skirtas papeikimas, todėl atmestini kaip nepagrįsti jo teiginiai, kad į Ukrainoje vykstančias varžybas jis išvyko be darbdavio pavedimo dėl to, jog nežinojo, kokia tvarka vykstama į komandiruotes. Ankstesnė nuobauda reikšminga ir vertinant padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą – kasatorius pakartotinai neatvyko į darbą be svarbių priežasčių. Skirdamas ginčijamą drausminę nuobaudą kasatorius pagrįstai darbo drausmės pažeidimą kvalifikavo kaip pakartotinį, nes atsakovo 2009 m. gegužės 18 d. įsakymas galiojo, nepaisant to, kad dėl jo vyko teisminis ginčas, 2010 m. kovo 25 d. įsiteisėjo Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo atmestas kasatoriaus ieškinys dėl drausminės nuobaudos panaikinimo. Atsakovas teigia, kad kasatorius buvo supažindintas su 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu dėl išvykų į sporto varžybas organizavimo, apskaitos ir atsiskaitymo tvarkos, kasatorius tai neigia. Ši aplinkybė teismų sprendimuose neįvertinta, tačiau tai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl kasatoriaus veiksmų kvalifikavimo.

Dėl teismo sprendimo motyvavimo

Teismo sprendimo atitikties CK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimams klausimu teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo procesinio sprendimo motyvų neišsamumas neturi būti prilyginamas įstatyme įtvirtintam absoliučiam negaliojimo pagrindui – kai sprendimas ar nutartis yra be motyvų. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas vertintinas viso teismo procesinio sprendimo kontekste. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų kasacijos pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis neturėtų būti naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. U. v. UAB,,IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB Vilniaus bankas v. A. L. įmonė „Elvaista“, Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarė J. V., bylos Nr. 3K-3-641/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybė, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-7-38/2008).

Iš bylos procesinių dokumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi trūkumų – teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, kurioje teismas grindžia prieš tai nurodytą teiginį, kad ieškinys atmetamas, išdėstyta pakartojant ginčo šalių reikalavimus bei atsikirtimus ir aprašant byloje surinktus įrodymus, teismui nepateikiant išsamios argumentacijos dėl jų vertinimo. Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimo turinio visuma leidžia daryti išvadą, kad teismas sprendimą priėmė byloje surinktų įrodymų pagrindu pripažinęs atsakovo atsikirtimus pagrįstais, t.y. iš teismo sprendimo visumos yra aiškūs jo priėmimo motyvai. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas be motyvų, todėl apeliacinės instancijos teismas negalėjo bylos išnagrinėti iš esmės, o turėjo ją grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, skundžiamą sprendimą panaikinęs dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo.

Dėl aptartų argumentų visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamus teismų procesinius sprendimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

Atsakovas turėjo 1210 Lt išlaidų už advokato pagalbą ruošiant atsiliepimą į kasacinį skundą, prašo jas priteisti, pateikia išlaidas patvirtinančius dokumentus. Netenkinus kasacinio skundo, ši suma atsakovui priteistina iš ieškovo (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turėjo 31,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. pažyma. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos valstybei priteistinos iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. A. (duomenys neskelbtini) VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centrui (įstaigos kodas 300022462) 1210 (tūkstantį du šimtus dešimt) Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba ruošiant atsiliepimą į kasacinį skundą, ir į valstybės biudžetą – 31,65 Lt (trisdešimt vieną litą 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Sigitas Gurevičius

Sigita Rudėnaitė