Civilinė byla Nr. e3K-3-306-706/2016
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00199-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Gedimino Sagačio ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. A. A. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. A. A. ieškinį atsakovams V. K., L. K. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine atsakovų nuosavybe ir įpareigojimo atlikti veiksmus; tretieji asmenys: valstybės įmonė Registrų centras, antstolis Andrius Bespalovas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl galimybės gyvenamąjį namą, kurio statyba neįteisinta teisės aktų nustatyta tvarka, pripažinti statytojo ir jo sutuoktinės bendrąja jungtine nuosavybe bei įpareigoti gyvenamojo namo statytoją ir jo sutuoktinę atlikti veiksmus, būtinus šį namą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, siekiant į jį nukreipti statytojo skolos ieškovui išieškojimą.
Ieškovas L. A. A. teismo prašė: pripažinti, kad pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 358,87 kv. m, pažymėjimas plane – 1A2p, adresas: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams V. K. ir L. K.; įpareigoti atsakovus: 1) pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ reikalavimus surašyti deklaraciją apie pastato – gyvenamojo namo statybos užbaigimą ir ją kartu su visais reikalingais dokumentais, nurodytais STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 37 punkte, pateikti tvirtinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui; 2) VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Panevėžio filialui pateikti prašymą dėl pastato – gyvenamojo namo kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą kartu su visais reikalingais dokumentais, nurodytais Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų 84.2 punkte bei kituose teisės aktuose; 3) VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Panevėžio filialui pateikti prašymą įregistruoti V. K. ir L. K. bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybės teisę į pastatą – gyvenamąjį namą kartu su visais nuosavybės teisėms įregistruoti reikalingais dokumentais; 4) atlikti visus kitus reikalingus veiksmus, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas bei atsakovų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė į jį; 5) nustatyti atsakovams dvidešimties dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nurodytiems įsipareigojimams įvykdyti, o jų neįvykdžius per nurodytą terminą, skirti atsakovams 289 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo įpareigojimus dieną ieškovo naudai.
Byloje nustatyta, kad iš atsakovo V. K. ieškovui L. A. A. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. įsakymu priteista 93 346 Lt (27 034,87 Eur). Skola iki šiol neišieškota, nes atsakovas lėšų neturi, darbo užmokesčio negauna. Atsakovo vardu Nekilnojamojo turto registre yra registruotas 0,0673 ha ploto žemės sklypas Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas įsigytas 2000 m. sausio 11 d. Šiame žemės sklype yra gyvenamasis namas, pastatytas 1994 m. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į namą atsakovų vardu neįregistruotos, todėl antstolis negali realizuoti žemės sklypo ir gyvenamojo namo iš varžytynių, taip pat kadangi neaiškus gyvenamojo namo savininkas, nėra galimybės nustatyti skolininko ir kitų asmenų turto dalių. Pirmiau nurodytas žemės sklypas įgytas ir namas pastatytas atsakovų santuokos metu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 358,87 kv. m, pažymėjimas plane – 1A2p, adresas: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams V. K. ir L. K.; įpareigojo atsakovus: pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ reikalavimus surašyti deklaraciją apie pastato – gyvenamojo namo statybos užbaigimą ir ją kartu su visais reikalingais dokumentais, nurodytais STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 37 punkte, pateikti tvirtinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui; VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Panevėžio filialui pateikti prašymą dėl pastato – gyvenamojo namo kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą kartu su visais reikalingais dokumentais, nurodytais Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų 84.2 punkte bei kituose teisės aktuose; VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Panevėžio filialui pateikti prašymą įregistruoti V. K. ir L. K. bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybės teisę į pastatą – gyvenamąjį namą kartu su visais nuosavybės teisėms įregistruoti reikalingais dokumentais; atlikti visus kitus reikalingus veiksmus tam, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas bei atsakovų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė į jį; nustatė atsakovams 10 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nurodytiems įpareigojimams įvykdyti, o jų neįvykdžius, nustatė atsakovams po 144,50 Eur baudą kiekvienam už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo įsipareigojimus dieną ieškovo L. A. A. naudai; kitos ieškinio dalies netenkino.
Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog namas Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso būtent atsakovams V. K. ir L. K., jie šiame name gyvena nuo 1994 m. rugpjūčio 15 d. Namas jau pastatytas, įrengtas, gyvenamas, t. y. jame gyvena atsakovai. Teismas pažymėjo, jog atsakovė L. K. yra ginčo namo bendraturtė, ji kartu su atsakovu V. K. nustatyta tvarka privalėjo atlikti būtinus veiksmus, reikalingus statiniui įregistruoti, tačiau pastatyto gyvenamojo namo nustatyta tvarka neįteisino. Nors ištyrus bylos medžiagą negalima daryti išvados, jog ginčo namas pastatytas teisėtai, nes pirminis leidimas buvo išduotas pastatyti tik vieno aukšto namą, tačiau, teismo nuomone, ši aplinkybė nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta duomenų, jog ginčo namas nustatyta tvarka ateityje iš viso negali būti įteisintas, įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, kad galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas priverstine tvarka iš šio turto ieškovo naudai. Kadangi gali būti pradėta savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra, trunkanti ilgą laikotarpį, teismas sprendė, kad ieškovo reikalaujamas 20 dienų terminas yra per trumpas, todėl nustatė 10 mėnesių terminą. Skirdamas atsakovams 289 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo įpareigojimus dieną ieškovo naudai, teismas atsižvelgė į tai, kad priverstinis skolos išieškojimas ieškovo naudai pradėtas dar 2010 m. sausio 6 d., t. y. vykdomas jau daugiau nei ketverius metus, iš atsakovo V. K. skola visiškai nebuvo išieškota, skolininkas ieškovui geranoriškai nė dalies skolos nepadengė, nors gyvena dideliame ginčo name ir jį išlaiko, t. y. disponuoja pajamomis, kurios galėtų būti skiriamos ieškovui skolai padengti.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimu panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą ieškinį atmesti.
Kolegija nurodė, kad ieškinys negali būti tenkinamas, nes ieškovas neturi reikalavimo teisės L. K., ji nėra ieškovo skolininkė ir jokių ieškovo teisių bei teisėtų interesų nepažeidė. Byloje nėra duomenų, kad ginčo namas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams, kad jie būtų siekę sukurti bendrą turtą, nėra duomenų, iš kokių bei kieno lėšų buvo statomas namas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Ginčo namas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, namo baigtumas – 97 proc., t. y. jo statyba nebaigta. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo namo aukštų skaičius – 2, bendras plotas – 358,87 kv. m, naudingasis plotas – 234,29 kv. m, gyvenamasis plotas – 169,76 kv. m, statybos pabaigos metai – 1994. Atsakovui V. K. buvo išduotas vieno aukšto keturių kambarių mūrinio gyvenamojo namo statybos leidimas, o pagrindiniai statinio rodikliai turėtų būti 61,71 kv. m gyvenamojo ir 42,96 kv. m naudingojo ploto. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, pažeidžiant esminius projekto sprendinius pastatytas statinys yra laikomas savavališka statyba. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį paaiškinta, kad, jeigu paaiškėtų, jog gyvenamasis namas pastatytas pažeidžiant esminius projekto sprendinius, tai deklaruoti statybos užbaigimą nepašalinius savavališkos statybos padarinių būtų neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės (nebaigtas ir neįregistruotas namas) reiškia, kad atsakovams apskritai nerealu įvykdyti pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytus įpareigojimus. Be to, nurodytas teismo sprendimas yra nekonkretus, lieka neaišku, kokius veiksmus turi atlikti atsakovai, kad Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas bei atsakovų bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į jį. Taip pat šis teismo sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies atsakovės L. K. atžvilgiu, nors ji nėra ieškovo skolininkė, pažeidžia jos nuosavybės teises į turtą (Konstitucijos 23 straipsnis). Atsakovas V. K. nurodytas tik kaip gyvenamojo namo statytojas, jam išduotas statybos leidimas, tačiau tai neįrodo jo nuosavybės teisių į statinį – gyvenamąjį namą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, teigdamas, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės atsakovei, nes ji nėra jo skolininkė ir jo teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia. Pareigą įregistruoti namą, priklausantį sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, turi abu sutuoktiniai, nes pagal CK 3.92 straipsnio 1 dalį turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Taigi ieškovas turėjo reikalavimo teisę į abu atsakovus. Atsakovai, nevykdydami savo pareigos įforminti namo statybos užbaigimo ir nuosavybės teisių į namą įregistravimo procedūras, pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, nes dėl to ieškovas negali išieškoti teismo jam priteistos skolos.
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, nes dėl ieškovo ieškinio reikalavimų padarė kitokias išvadas nei faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje dėl atitinkamų ieškinio reikalavimų buvo padaręs Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjEwNS00ODAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-2105-480/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-2105-480/2014">2A-2105-480/2014</a>.
Byloje yra rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys, kad ginčo namas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė: jis pastatytas ant žemės sklypo, priklausančio atsakovams; statybos leidimas išduotas atsakovui; atsakovai ginčo name deklaravo savo gyvenamąją vietą; elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje atsakovas nurodomas kaip ginčo namo savininkas.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ir pažeidė CPK 178 straipsnį. Atsakovai turėjo įrodyti, iš kokių bei kieno lėšų buvo statomas ginčo namas, nes būtent jie teigė, kad namas pastatytas trečiųjų asmenų lėšomis ir nėra jų nuosavybė.
Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 41 dalį, atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama). Taigi, pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovo ieškinį ir įpareigojęs atsakovus atlikti veiksmus, kuriuos jie privalo atlikti pagal įstatymus, atsakovų teisės į nuosavybę, įtvirtintos Konstitucijos 23 straipsnyje, nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Konstitucijos 23 straipsnį ir dėl to nepagrįstai nusprendė, kad turto savininkas negali būti įpareigojamas prieš savo valią įforminti namo statybos užbaigimo procedūrų ir namą bei daiktines teises į jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo sustabdyti kasacinio skundo nagrinėjimą iki bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-8903-812/2016 ir Nr. A2-1501-488/2016 bei jose įsiteisės teismų procesiniai sprendimai; kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
Šiuo metu nagrinėjama civilinė byla pagal V. K. ieškinį dėl kredito sutarties, kurios pagrindu priimtas teismo įsakymas ir vyksta skolos išieškojimas, pripažinimo negaliojančia. Kitoje civilinėje byloje, kurioje išieškotojas buvo kasatorius, V. K. prašo atnaujinti procesą. Vykstant šiems ginčams, negalimas ieškovo kasacinio skundo nagrinėjimas, jis stabdytinas CPK 163 straipsnio l dalies 3 punkte nustatytu pagrindu iki bus išnagrinėtos nurodytos bylos ir jose įsiteisės teismų procesiniai sprendimai.
Kasatorius siekia savo teises įgyvendinti CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka, pareiškimu dėl skolininko turto, įskaitant ginčo gyvenamąjį namą, dalies nustatymo. Taigi nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad jis neturi kitų teisinių galimybių įgyvendinti priimtą teismo įsakymą, kuriuo jam priteista skola.
Atsakovė L. K. nėra kasatoriaus skolininkė ir jokių jo teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia. Kasatorius, reikšdamas reikalavimus atsakovei, siekia realizuoti jam nepriklausančias teises, imasi įgyvendinti jam nebūdingas valstybės institucijų funkcijas. Įstatyme nenustatyta pareigos atsakovei atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus teismo nustatytu terminu ieškovo naudai, pabaigti statybos darbus ir atlikti statinio registraciją. Atsakovui V. K. išduotas statybos leidimas, tačiau nuosavybės teisių jis į statinį neįgijo ir teismas negalėjo konstatuoti, kad gyvenamasis namas yra bendroji jungtinė atsakovų nuosavybė.
Kasatorius skunde nepagrįstai remiasi Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjEwNS00ODAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-2105-480/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-2105-480/2014">2A-2105-480/2014</a>, nes bylos, kurioje priimta nurodyta nutartis, aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl išieškotojo teisės įpareigoti skolininką įregistruoti nuosavybės teisę į statinį
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo teisė ar saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), bei pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą, nustatytą CK 1.138 straipsnyje. Ieškovo pareikštas ieškinys pagrįstas kreditoriaus teisių apsauga. Kreditorius yra teisinio santykio šalis, kurios naudai kita to santykio šalis – skolininkas privalo atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Kreditorių interesų gynimo būdai nustatyti CK šeštosios knygos IV skyriuje, vienas jų – netiesioginis ieškinys. Netiesioginį ieškinį kreditorius gali reikšti tik tais atvejais kai yra būtina apsaugoti kreditoriaus neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, jos vykdymo terminas – suėjęs, o skolininkas turi tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, taip pažeisdamas kreditoriaus interesus (CK 6.68 straipsnio 1, 2 dalys).
Ieškovas pirminį ieškinį pareiškė, be kita ko, remdamasis ir teisės normomis, reglamentuojančiomis netiesioginį ieškinį. Patikslintame ieškinyje reikalavimas ir jo teisinis pagrindas buvo pakeistas, tačiau išliko esminis ieškinio reikalavimo požymis – ieškovas siekia, kad atsakovai įgyvendintų teises į ginčo namą, kurias jie, ieškovo nuomone, turi, tačiau vengia įgyvendinti. Ieškovo nuomone, atsakovams nuosavybės teise priklauso jų pastatytas ginčo gyvenamasis namas, todėl ieškovas siekia į jį nukreipti teismo sprendimu jam priteistos skolos iš atsakovo išieškojimą, tačiau atsakovai vengia šias teises įregistruoti viešame registre, taip užkirsdami kelią išieškoti skolą.
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą vienas iš būdų, kuriais formuojami nekilnojamieji daiktai yra naujo nekilnojamojo daikto suformavimas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka.
Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais bei trečiųjų asmenų interesais, todėl statybos būdu sukurtų nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (Statybos įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų normų) įgyvendinimas. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, pastačius naują statinį, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, taip pat visos savininko teisių garantijos gali būti įgyjamos tik tokiu atveju, jei statybos procesas vyko pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, t. y. jeigu statybos procesas buvo teisėtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-268/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-268/2011">3K-3-268/2011</a>). Savavališkai, pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu, taigi nuosavybės teisė į tokį objektą CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo namo aukštų skaičius – 2, bendras plotas – 358,87 kv. m, naudingasis plotas – 234,29 kv. m, gyvenamasis plotas – 169,76 kv. m, statybos pabaigos metai – 1994. Atsakovui V. K. buvo išduotas vieno aukšto keturių kambarių mūrinio gyvenamojo namo statybos leidimas, o pagrindiniai statinio rodikliai turėtų būti 61,71 kv. m gyvenamojo ir 42,96 kv. m naudingojo ploto. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, pažeidžiant esminius projekto sprendinius pastatytas statinys yra laikomas savavališka statyba.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įgijimo sąlygas, atsakovai, pastatę ginčo namą savavališkai, pažeisdami statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, t. y. nesuformavę statinio Statybos įstatymo nustatyta tvarka, neturi teisės jį įregistruoti viešame registre kaip nekilnojamąjį daiktą ir civilinės apyvartos objektą, atitinkamai jie negali būti laikomi įgijusiais nuosavybės teisės į pirmiau išdėstytus reikalavimus atitinkantį objektą. Dėl to nėra pagrindo įpareigoti atsakovus tokias teises įregistruoti.
Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė reikalavimą teismams, priimant sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, laikytis savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, nes kasatoriaus nurodomoje Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjEwNS00ODAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-2105-480/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-2105-480/2014">2A-2105-480/2014</a>, nenustatyta tokių esminę reikšmę turinčių aplinkybių kaip nagrinėjamoje byloje, išdėstytų šios nutarties 15 punkte, kurios nagrinėjamoje byloje lemia kitokią baigtį nei lyginamoje byloje.
Įstatymų leidėjas, nustatydamas nekilnojamųjų daiktų suformavimo, statinių projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto sąlygas ir tvarką, be kita ko, siekia, kad pastatytos statybinės konstrukcijos nekeltų pavojaus juose ar arti jų gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, tokių sąlygų neatitinkančios neteisėtai pastatytos konstrukcijos į civilinę apyvartą kaip nekilnojamieji daiktai nepatektų, o neteisėtų statybų padarinių klausimas būtų kuo greičiau išspręstas, neteisėtus statinius nugriaunant arba jų trūkumus ištaisant pagal įstatymo reikalavimus. Siekiant užtikrinti šio tikslo įgyvendinimą, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos suteikti valstybinės statybos priežiūros įgaliojimai (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnis). Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę fiziniams ir juridiniams asmenims teikti privalomuosius nurodymus pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vykdyti su administracinės nuobaudos skyrimu susijusius veiksmus, kitas teises (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnis). Inspekcija statybos patikrinimus atlieka viešojo administravimo subjektų, fizinių ir juridinių asmenų bei organizacijų pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu, savo iniciatyva ir kitais teisės aktų nustatytais atvejais (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalis) ir, nustačiusi savavališkos statybos faktą, imasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nurodytų priemonių savavališkos statybos padariniams pašalinti.
Bylos šalys – ieškovas ir atsakovas – yra vykdymo proceso šalys, t. y. išieškotojas ir skolininkas. Iš atsakovo 2009 m. lapkričio 12 d. įsakymu ieškovui priteista 93 346 Lt (27 034,87 Eur). Kadangi išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas, tai vykdydamas šį dokumentą priverstinai, antstolis atlieka procesinius veiksmus, siekdamas nustatyti skolininko turtą, į kurį galima nukreipti išieškojimą (CPK 675, 677, 679 straipsniai). CPK 639 straipsnyje nustatytos išieškotojo teisės vykdymo procese, įskaitant teisę ginčyti turto priklausomybę ir įkainojimą (CPK 639 straipsnio 5 punktas).
Kreditorius, siekdamas pašalinti kliūtis nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, ar antstolis, areštuodamas žemės sklypą ir konstatavęs savavališką statybą areštuotame sklype, gali apie ją pranešti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnams. Be to, atsižvelgiant į šios inspekcijos funkcijas – atliekant statybos valstybinę priežiūrą tikrinti statybos dalyvių veiksmų atitiktį statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, statybos vykdymo teisėtumą ir atlikti kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3, 4, 11 punktai), inspekcijai pareiga atlikti statybos patikrinimą savo iniciatyva atsiranda, jai gavus informacijos apie neteisėtas statybas ne tik iš skundų ar pranešimų, bet ir iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, sužinojus apie savavališką statybą teismo posėdyje, iš bylos dokumentų ir kitais būdais.
Apie nagrinėjamoje byloje nustatytą savavališką statybą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija buvo informuota nuo šios bylos iškėlimo dienos, tačiau statybos patikrinimo neatliko, privalomų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius nedavė ir nevykdė įstatymo leidėjo priskirtos funkcijos užtikrinti statybų teisėtumą. Ieškovas, siekdamas apginti teismo įsakymu pripažintas, bet neįgyvendinamas savo teises, reiškė reikalavimus, kuriais iš esmės siekė savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nors ši funkcija priskirta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kiti kasaciniame skunde keliami klausimai ir atsakovų prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą nėra reikšmingi sprendžiant bylą, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinėja.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 3,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš L. A. A. 3,59 Eur (tris Eur 59 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Gediminas Sagatys
Janina Stripeikienė
