Civilinė byla Nr. e3K-3-302-686/2016
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18228-2014-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.1; 3.5.1.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Monorento“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Monorento“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno dujotiekio statyba“ dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „PCS 85“, antstolis Dalius Traigys.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių pasekmes, kylančias tretiesiems asmenims neįvykdžius antstolio reikalavimų (CPK 617 straipsnis), aiškinimo bei taikymo.
Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 19 863,73 Lt (5752,93 Eur) skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo išnuomojusi trečiajam asmeniui statybos įrangą, šis ją naudojo atsakovės užsakytiems statybos rangos darbams vykdyti. Trečiasis asmuo laiku neatsiskaitė su ieškove, todėl ji kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas, ieškovei iš UAB „PCS 85“ priteista 28 298,71 Lt (8195,87 Eur), vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstoliui Daliui Traigiui.
Antstolis 2013 m. liepos 24 d. priėmė patvarkymą, kuriuo areštavo trečiajam asmeniui priklausančias turtines teises į jam išmokėtinas lėšas (arešto mastas – 30 762,42 Lt (8909,41 Eur), nurodė, kad trečiasis asmuo neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo, o jo skolininkai mokėtinas sumas privalo pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.
Atsakovė 2013 m. liepos 29 d. pranešė antstoliui, kad su trečiuoju asmeniu buvo sudariusi dvi rangos sutartis, tačiau iki patvarkymo gavimo dienos nebuvo jam skolinga (mokėtinos sumos po galutinio atliktų darbų akto pasirašymo turėjo sudaryti 260 798,14 Lt (75 532,36 Eur).
Vilniaus apygardos teisme 2013 m. rugpjūčio 6 d. gautas UAB „PCS 85“ direktoriaus pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo; jis priimtas šio teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, kuria teismas taip pat pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė trečiojo asmens turto, turtinių teisių ir lėšų realizavimą ir (ar) išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus.
Atsakovė už trečiojo asmens atliktus darbus 2013 m. spalio 29 d. pervedė į jo sąskaitą 109 430,73 Lt (31 693,33 Eur), 2013 m. lapkričio 22 d. – 21 263,33 Lt (6158,29 Eur).
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (ji palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi) atsisakyta iškelti UAB „PCS 85“ restruktūrizavimo bylą. UAB „PCS 85“ direktoriui 2013 m. gruodžio 6 d. pakartotinai kreipusis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tai atsisakyta padaryti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartimi (ji palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 27 d. nutartimi).
Antstolio 2014 m. sausio 31 d. patvarkymu atsakovė papildomai informuota, kad visi trečiajam asmeniui atliktini mokėjimai, kurių terminai suėję, privalo būti įvykdyti į antstolio depozitinę sąskaitą (arešto mastas – 131 854,56 Lt (38 187,72 Eur); jeigu trečiojo asmens gautinoms lėšoms taikomi areštai pagal kelių antstolių patvarkymus ir lėšų neužtenka, jos turi būti išmokamos CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakydama į šį nurodymą, atsakovė 2014 m. vasario 3 d. nurodė, kad trečiajam asmeniui nesumokėta suma sudaro 175 493,75 Lt (50 826,50 Eur).
2014 m. rugpjūčio 20 d. iškelta UAB „PCS 85“ bankroto byla (civilinės bylos Nr. B2-3575-585/2014).
Ieškovės teigimu, atsakovė elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, pažeidė antstolio patvarkymu nustatytą lėšų pervedimo tvarką (atlyginimą už atliktus darbus pervedė tiesiogiai darbų vykdytojai UAB „PCS 85“), taip padarydama žalos ieškovei, nes, iškėlus trečiojo asmens bankroto bylą, ji neatgauna skolos dalies (19 863,73 Lt (5752,93 Eur).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad atsakovė 21 263,33 Lt (6158,29 Eur) trečiajam asmeniui pervedė 2013 m. lapkričio 22 d., t. y. po antstolio patvarkymo apie trečiojo asmens turto areštą įteikimo atsakovei, tačiau galiojant Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, kuria sustabdytas trečiojo asmens turto, turtinių teisių ir lėšų realizavimas ar išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus. Teismo vertinimu, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi aukštesnę juridinę galią nei antstolio patvarkymas, nes įsiteisėjęs ar skubiai vykdytinas teismo sprendimas (plačiąja prasme) turi įstatymo galią, o antstolio patvarkymas – tai įrankis įvykdyti teismo sprendimą. Dėl to atsakovė, gavusi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai nevykdė antstolio 2013 m. liepos 24 d. patvarkymo.
Antstolio 2014 m. sausio 31 d. patvarkyme atsakovė tik papildomai informuota, kad visi mokėjimai UAB „PCS 85“, kurių terminai suėję, privalo būti įvykdyti į antstolio depozitinę sąskaitą. Toks patvarkymas neatitinka CPK reikalavimų, t. y. šiuo procesiniu dokumentu antstolis ne nusprendė, tačiau informavo; be to, jo negalima laikyti papildomu informavimu (kuris turėtų atkartoti pirmojo patvarkymo turinį ir esmę), nes jame nurodoma kitokia areštuojama suma negu pradiniame patvarkyme, keičiasi patvarkymo esmė.
Atsakovė į antstolio depozitinę sąskaitą 2014 m. kovo 5 d. pervedė 57 260,66 Lt (16 583,83 Eur). Teismas pripažino, kad ji antstolio 2013 m. liepos 24 d. patvarkymą įvykdė tinkamai. Teismas pažymėjo, kad antstolis, manydamas, jog atsakovė visus trečiajam asmeniui skirtus mokėjimus turi pervesti į jo depozitinę sąskaitą, tai turėjo nurodyti savo patvarkyme. Kadangi patvarkyme buvo nurodyta, kad trečiasis asmuo neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo, tai teismas sprendė, jog turi būti daroma išvada, kad patvarkymo neįvykdė ne atsakovė, bet trečiasis asmuo, o antstolis nereagavo į tokį skolininko elgesį. Kai ieškovė kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, visa atsakomybė už tinkamą sprendimo vykdymą atiteko jam, todėl ieškovė, manydama, kad buvo netinkamai įvykdytas sprendimas, galėtų pareikšti pretenzijas antstoliui, o ne atsakovei (CK 6.249 straipsnis).
Jeigu ieškovė prisiteistų iš atsakovės ieškiniu reikalaujamą sumą, atsakovė pakartotinai mokėtų už darbus, už kuriuos yra atsiskaičiusi su juos atlikusiu trečiuoju asmeniu. Ieškovė nėra pareiškusi finansinio reikalavimo UAB „PCS 85“ bankroto byloje, savo teises gali ginti šiuo būdu.
Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą, neįrodė žalos ir neteisėtų atsakovės veiksmų priežastinio ryšio, be to, neįrodė, kad negali atgauti skolos kitais būdais (pvz., pareikšdama finansinį reikalavimą trečiojo asmens bankroto byloje).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą nepakeistą.
Kolegija nurodė, kad CPK 617 straipsnis yra proceso teisės norma, leidžianti išieškotojui ginti savo galbūt pažeistą teisę teisme, tačiau tik tada, jei išieškotinų sumų nebegalima išsiieškoti iš skolininko.
Atsakovė, informuota apie patvarkymą pervesti UAB „PCS 85“ gautinas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, nuo 2013 m. liepos 24 d. (patvarkymo priėmimo) iki 2013 m. rugpjūčio 13 d. (Vilniaus apygardos teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo) jokių lėšų į UAB „PCS 85“ sąskaitą nepervedė.
Teismui priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ginčo santykiams taikytinos specialaus Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) normos (ĮRĮ 1 straipsnis). Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalį, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Kolegija sprendė, kad atsakovė, pervesdama lėšas ne į antstolio depozitinę sąskaitą, bet tiesiogiai UAB „PCS 85“, pažeidė antstolio patvarkymu nustatytą tvarką, tačiau nėra šių neteisėtų veiksmų ir tariamai ieškovei padarytos žalos priežastinio ryšio.
Kadangi UAB „PCS 85“ turtas ir turtinės teisės buvo areštuotos vykdant išieškojimą kelių išieškotojų naudai, tai kolegija sprendė, kad atsakovės antstoliui pervestos lėšos būtų naudojamos proporcingai tenkinant visų išieškotojų reikalavimus (CPK 756 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, disponavimas trečiojo asmens lėšomis buvo sustabdytas, taigi jis neturėjo realios galimybės atsiskaityti su ieškove ir kitais kreditoriais (net ir lėšas pervedus į antstolio depozitinę sąskaitą), nes antstolis nebūtų galėjęs paskirstyti ir išmokėti lėšų išieškotojams.
Kolegijos vertinimu, žalos faktas nėra akivaizdus – ieškovės reikalavimas nebuvo patenkintas įstatymų nustatyta tvarka, bet lėšos nebuvo prarastos. Ieškovė savo teises gali apginti kitais įstatymuose nustatytais būdais, t. y. pareikšdama finansinį reikalavimą BUAB „PCS 85“ bankroto byloje. Kol ieškovė tokia teise nepasinaudojo, nėra aišku, kokio dydžio jos reikalavimas liktų nepatenkintas, ir nėra pagrindo teigti, kad dėl atsakovės kaltės skolos nebegalima išieškoti iš bankrutuojančios įmonės turto.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas plečiamai aiškino CPK 617 straipsnį, nenurodydamas motyvų, konstatavo, kad išieškotojas savo pažeistą teisę gali ginti tik tada, jei dėl kito asmens kaltės išieškotinų sumų negalima išsiieškoti iš skolininko. Padarydamas tokią išvadą teismas nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNjI4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-628/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-628/2013">2A-628/2013</a>, Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzMzLTUxMC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-733-510/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-733-510/2013">2A-733-510/2013</a>).
Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis), turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Asmuo, siekdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali nuspręsti naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, tačiau tik tokiu atveju, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215/2008">3K-3-215/2008</a>; kt.). Kasatorė byloje pasirinko savo teises ginti CK 6.263 straipsnio pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ji turi įrodyti, jog neturi galimybės susigrąžinti skolos kitais būdais.
Teismai nekonstatavo atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio, nors ji, pažeisdama antstolio patvarkymą, pervedė lėšas trečiajam asmeniui ir dėl to, atsisakius iškelti jo restruktūrizavimo bylą (nustojus galioti laikinosioms apsaugos priemonėms), lėšų nebuvo galima panaudoti vykdant išieškojimą ieškovei. Be to, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, atsakovė neturėjo teisės pervesti lėšas tiesiogiai trečiajam asmeniui, nes buvo sustabdytas jo turto, turtinių teisių ir lėšų realizavimas. ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalimi draudžiama vykdyti turto realizavimą ar išieškojimą, tačiau nedraudžiama turtą areštuoti, keisti arešto mastą ir pan. Remiantis CPK 749 straipsnio 3 dalimi, areštuojant turtines teises ribojamos ne tik skolininko teisės, bet ir jo skolininkų veiksmai, nustatant pareigą pervesti areštuotas lėšas į nurodytą sąskaitą. Atsakovė disponavo lėšomis pažeisdama nurodytą draudimą ir dėl to nebuvo atsiskaityta su kasatore.
Žalos faktą patvirtina aplinkybė, kad kasatorės reikalavimas nebuvo patenkintas, lėšos buvo prarastos. Trečiojo asmens bankroto byla iškelta praėjus kuriam laikui nuo atsakovės neteisėtų veiksmų (netinkamo lėšų pervedimo), per kurį lėšos galėjo būti paskirstytos ir išmokėtos išieškotojams. Kasatorei padarytos žalos dydis nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu už akių, skolos likutis – 19 863,73 Lt (5752,93 Eur).
Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, palikti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino CPK 617 straipsnį. Kasatorė neįrodė, kad neturi galimybės susigrąžinti skolos iš trečiojo asmens, neįrodė, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Nėra aišku, kokia kasatorės reikalavimo dalis liktų nepatenkinta, jai pareiškus finansinį reikalavimą trečiojo asmens bankroto byloje; nėra pagrindo teigti, kad šis reikalavimas nebūtų patenkintas visa apimtimi.
Kadangi iš trečiojo asmens turto buvo išieškoma kelių išieškotojų naudai, tai atsakovė daro išvadą, kad, net ir pervedus lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, nebuvo realios galimybės visiškai atsiskaityti su kasatore (pagal patvarkymus areštuota trečiojo asmens lėšų suma viršijo atsakovės jam mokėtinas sumas, taigi šios nebūtų padengusios visų skolų). Vien tai, kad kasatorė tikėjosi išsiieškoti skolą iš trečiojo asmens, šiam neturint pakankamai gautinų sumų, kurios padengtų skolas, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad neišsiieškota skolos dalis yra dėl atsakovės veiksmų patirta žala. Kasatorės įrodinėjama tariamai patirta žala neatitinka CK 6.249 straipsnyje įtvirtintos žalos sampratos ir teismų praktikoje suformuluotų žalos kriterijų.
Atsakovė buvo sudariusi rangos sutartis su trečiuoju asmeniu ir neturėjo komercinių santykių su kasatore, todėl nurodytų sandorių pagrindu atlikti atsiskaitymai negalėjo padaryti žalos kasatorei. Padarytą žalą kasatorė kildina iš sudarytos su trečiuoju asmeniu įrankių nuomos sutarties, tačiau BUAB „PCS 85“ sutartinių įsipareigojimų nevykdymas ir tai, kad pagal rangos sutartis atsakovės trečiajam asmeniui mokėtinų sumų nepakako jo prievolėms įvykdyti, nelėmė kasatorės žalos, dėl kurios atsakovei būtų taikoma civilinė atsakomybė.
Kasatorės nurodomu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu už akių nustatytas trečiojo asmens skolos, o ne tariamai atsakovės jai padarytos žalos dydis. Nėra atsakovės veiksmų ir kasatorės deklaruojamos tariamai patirtos žalos priežastinio ryšio.
Patenkinus kasacinį skundą, kasatorė nepagrįstai praturtėtų – atgautų 19 863,73 Lt (5752,93 Eur) ir išlaikytų subjektinę teisę šios sumos reikalauti iš BUAB „PCS 85“.
Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 617 straipsnio aiškinimo ir taikymo
Antstolio reikalavimai vykdyti teismo sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, duodami intra vires (neviršijant suteiktų įgaliojimų), yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 straipsnis). Antstolio reikalavimų procesinė forma – antstolio patvarkymas (CPK 613 straipsnis).
Pasekmės, kylančios tretiesiems asmenims neįvykdžius antstolio reikalavimų, be kitų atvejų, įtvirtintos ir CPK 617 straipsnyje. Pagal jo nuostatas išieškotojas turi teisę pareikšti ieškinį teisme asmeniui, dėl kurio kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos.
Tam, kad CPK 617 straipsnio pagrindu pareikštas reikalavimas būtų patenkintas, būtina nustatyti visas asmens, kuriam reiškiamas ieškinys, civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė, atsiskaitydama su trečiuoju asmeniu, pažeidė antstolio patvarkymu nurodytą tvarką, tačiau nenustatė šių neteisėtų veiksmų ir tariamai ieškovei padarytos žalos priežastinio ryšio, taip pat sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtos žalos dydžio. Kasatorė su tokiomis išvadomis nesutinka, nurodo, kad egzistuoja visos atsakovės atsakomybės sąlygos.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, skundžiamą nutartį patikrinusi teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė, po antstolio 2013 m. liepos 24 d. patvarkymo apie trečiojo asmens turto areštą įteikimo pervesdama trečiajam asmeniui skolos dalį, atliko neteisėtus veiksmus. Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad atsiskaitymas įvykdytas galiojant Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutarčiai, kuria sustabdytas trečiojo asmens turto, turtinių teisių ir lėšų realizavimas ar išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus.
Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Tokia nuostata reiškia, kad nuo teismo nutarties priėmimo antstolis negali atlikti jokių turto realizavimo ar išieškojimo iš jo veiksmų (CPK 626 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tačiau jos pagrindu vykdomoji byla nestabdoma (CPK 626 straipsnio 1 dalis). Tuo metu antstolis gali imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti ar atlikti kitus su turto realizavimu ar išieškojimu nesusijusius vykdymo veiksmus. Vienas tokių – į antstolio depozitinę sąskaitą atliekamų mokėjimų priėmimas. Kol teisme sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo antstoliui leidžiama priimti į jo depozitinę sąskaitą atliekamus mokėjimus. Tuo pagrindu gautos lėšos, galiojant išieškojimo sustabdymui, nėra paskirstomos išieškotojams, bet antstolio yra saugomos iki nustos galioti pirmiau aptarti draudimai.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo nutartis, kuria priimtas pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir sustabdytas šios įmonės turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, nesaisto trečiųjų asmenų (prašomos restruktūrizuoti įmonės skolininkų), kurie, vykdydami jiems adresuotą antstolio patvarkymą (CPK 585 straipsnis), privalo prievoles, kurių mokėjimo terminai suėję, įvykdyti antstoliui, t. y. mokėtinas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.
Atsakovė neįvykdė antstolio D. Traigio patvarkymo – be pagrindo remdamasi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi mokėtinas lėšas pervedė tiesiogiai trečiajam asmeniui. Taip ji atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), kadangi pagal antstolio patvarkymą lėšas turėjo pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.
Ieškovas, reikalaudamas taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti patirtos žalos atlyginimą, privalo įrodyti ne tik atsakovo neteisėtus veiksmus, bet ir patį patirtos žalos faktą ir jos dydį bei priežastinį ryšį, t. y. kad žalą patyrė būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju nurodytos nuostatos reiškia, kad ieškovė turėjo pareigą įrodyti, jog patyrė reikalaujamo atlyginti dydžio žalą ir tai įvyko dėl atsakovės veiksmų, t. y. turėjo pagrįsti, kad, nebuvus atsakovės neteisėtų veiksmų (šiai lėšų nepervedus tiesiogiai trečiajam asmeniui), ieškovė nebūtų patyrusi reikalaujamo atlyginti dydžio žalos ir likusi neišieškota skolos dalis vykdymo procese būtų išieškota iš skolininkės, o dabar dėl atsakovės veiksmų tai nebuvo padaryta.
Kasatorė nagrinėjant bylą laikėsi pozicijos, kad ji patyrė žalos, nes atsakovė, pažeisdama antstolio patvarkymą, pervedė lėšas trečiajam asmeniui ir dėl to, atsisakius iškelti šio restruktūrizavimo bylą, lėšų nebuvo galima panaudoti vykdant išieškojimą ieškovei, taigi egzistuoja neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo priežastinio ryšio, pažymėdamas, kad disponavimas trečiojo asmens lėšomis buvo sustabdytas, todėl net ir atsakovei pervedus lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą nebuvo realios galimybės atsiskaityti su atsakove ir kitais trečiojo asmens kreditoriais.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta teismo išvada padaryta netinkamai įvertinus bylos duomenis. Sprendžiant dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos priežastinio ryšio, aktualios teismų nustatytos aplinkybės, kad draudimas realizuoti trečiojo asmens turtą ir (ar) išieškoti iš jo išnyko priėmus Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 27 d. nutartį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis atsisakyti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą (toks draudimas taip pat negaliojo nuo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą iki UAB „PCS 85“ direktoriaus 2013 m. gruodžio 6 d. prašymo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą pateikimo), o UAB „PCS 85“ bankroto byla buvo iškelta 2014 m. rugpjūčio 20 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. išieškojimai iš trečiojo asmens turto buvo galimi, jiems nebuvo taikomi jokie apribojimai. Dėl to pripažintini pagrįstais kasatorės argumentai, kad nuo atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą iki bankroto bylos iškėlimo egzistavo reikšmingas laiko tarpas, per kurį antstolis, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, galėjo atlikti išieškojimo veiksmus pagal jam pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus.
Jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų ir ji mokėtinas sumas būtų pervedusi į antstolio depozitinę sąskaitą, išnykus Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi taikytiems ribojimams, antstolis būtų galėjęs tęsti vykdymo veiksmus ir atsakovės mokėtinas sumas paskirstyti išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus. Kadangi atsakovė nesilaikė patvarkyme išdėstyto nurodymo ir dėl to jos mokėtinos lėšos negalėjo būti panaudotos vykdant išieškojimą kasatorei, tai konstatuotinas neteisėtų atsakovės veiksmų ir kilusios žalos priežastinis ryšys (CPK 6.247 straipsnis).
Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad CPK 617 straipsnis nustato teisę reikšti ieškinį dėl vykdymo procese išieškotinų sumų neišieškojimo. Šios normos taikymui svarbu nustatyti, kad dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų antstolis neturėjo galimybės išieškoti konkrečių sumų. Konstatavus, kad dėl asmens neteisėtų veiksmų reali galimybė išieškoti iš skolininko turto vykdymo procese labai pasunkėjo arba tapo neįmanoma, atsiranda pagrindas kilti trečiojo asmens civilinei atsakomybei. Iškėlus trečiojo asmens bankroto bylą vykdymo procesas pasibaigė (CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas), taigi kasatorė neteko galimybės vykdymo procese išsiieškoti likusias neišieškotas sumas. Ši aplinkybė pripažintina pagrindu byloje taikyti CPK 617 straipsnį ir spręsti dėl atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Tokios išvados nepaneigia atsakovės argumentai, kad kasatorei išliko galimybė išsiieškoti skolą trečiojo asmens bankroto byloje, nes CPK 617 straipsnio (trečiojo asmens civilinės atsakomybės) taikymas nesusietas su skolos susigrąžinimo visais įmanomais teisių gynimo būdais (tarp jų – ir bankroto procese) negalimumu, be to, byloje nenustatyta, kad kasatorė pareiškė finansinį reikalavimą trečiojo asmens bankroto byloje (šios nutarties 16, 24 punktai).
Konstatavus, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų kasatorė patyrė žalos (negavo reikalavimo patenkinimo įstatymų nustatyta tvarka) ir egzistuoja jos bei neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys, būtina nustatyti patirtos žalos dydį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytų neteisėtų veiksmų patyrė žalos.
Kasatorė ieškiniu reikalauja priteisti 19 863,73 Lt (5752,93 Eur), t. y. iškėlus trečiojo asmens bankroto bylą antstolio likusią neišieškotą skolos dalį. Sprendžiant dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio, būtina nustatyti, ar prašomo priteisti dydžio žala kilo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Dėl to būtina įvertinti tiek atsakovės tiesiogiai trečiajam asmeniui sumokėtų sumų dydžius, tiek jo skolos ieškovei dydį, tiek antstolio jau atlikto išieškojimo dalį.
Šiame kontekste taip pat svarbios aplinkybės, kad išieškojimus iš trečiojo asmens turto vykdė ne tik antstolis D. Traigys, tai buvo daroma ne pagal vieną vykdomąjį dokumentą (šios nutarties 22 punktas). Atsižvelgiant į tai, turi būti nustatyta, ar tuo atveju, jei atsakovė mokėtinas sumas būtų pervedusi į antstolio depozitinę sąskaitą, jų būtų pakakę išieškojimams pagal visus vykdomuosius dokumentus. Jeigu išieškotos sumos nebūtų užtekę visiems vienos eilės reikalavimams patenkinti, turi būti nustatyta, kokia šios sumos dalis būtų tekusi kasatorei, išieškotojų reikalavimus tenkinant proporcingai kiekvienam jų priklausančiai sumai (CPK 754 straipsnis).
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad žalos dydis – fakto klausimas, todėl kasacinis teismas žalos dydžio pats nustatyti negali (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Žalos dydžio klausimas kasaciniame teisme gali būti nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdami šį klausimą teismai teisingai taikė įstatymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. J. v. L. Z., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzAtMzc4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-130-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-130-378/2016">3K-3-130-378/2016</a>; kt.). Nagrinėjamoje byloje teismai nekonstatavo visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nesprendė dėl jos padarytos žalos atlyginimo dydžio.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino priežastinį ryšį reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai nenustatė šios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos bei nesprendė dėl ieškovei padarytos žalos ir jos dydžio. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi žalos dydžio nustatymas yra fakto klausimas, o kasacinis teismas bylos faktų netiria (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tai bylos dalis dėl kasatorei priteistino žalos atlyginimo dydžio nustatymo perduotina nagrinėti iš naujo. Žalos dydžio nustatymui reikšmingos aplinkybės gali būti ištirtos ir žalos dydžio klausimas gali būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme, todėl bylos dalis dėl žalos atlyginimo grąžintina Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdama kasacinį skundą ieškovė UAB „Monorento“ sumokėjo 129 Eur žyminio mokesčio.
Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Gintaras Kryževičius
Algis Norkūnas
