Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą ir atskirojo skundo padavimo terminą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-342-313/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00563-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.1; 3.1.12.10; 3.1.12.12.1.1; 3.1.12.12.1.2; 3.3.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens L. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareiškimą atsakovei bankrutavusiai L. M. individualiai įmonei „Iola“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo L. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą ir atskirojo skundo padavimo terminą, aiškinimo ir taikymo.

2. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartimi atsakovei L. M. individualiai įmonei „Iola“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratore paskirta UAB „Gribžiniai“. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

3. Atsakovės bankroto administratorė prašė teismo leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininkei trečiajam asmeniui L. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Bankroto administratorė nurodė, kad 2017 m. sausio 23 d. įmonės savininkei registruota pašto siunta išsiųstas pasiūlymas sudaryti taikos sutartį, tačiau nei savininkė, nei kreditoriai tokio noro neišreiškė. L. M. IĮ „Iola“ savininkė bankroto administratorei neperdavė jokio įmonės turto ir dokumentų, todėl išieškojimas turėtų būti nukreiptas į savininkei priklausantį turtą.

4. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą tenkino ir leido nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės L. M. turtą.

5. Trečiasis asmuo L. M. 2017 m. lapkričio 16 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė: atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties paduoti; panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį; pripažinti negaliojančiu 2017 m. spalio 30 d. varžytynių aktą Nr. 1, kuriuo bankroto administratorė pardavė trečiajam asmeniui priklausančią 1/2 dalį patalpų – buto (duomenys neskelbtini).

6. Trečiasis asmuo atskirajame skunde nurodė, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 121 straipsnio nuostatas, neužtikrino L. M. galimybės dalyvauti 2017 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje ir išreikšti savo poziciją nagrinėjamu klausimu, nes jai nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti trečiojo asmens atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiama teismo nutartis buvo priimta 2017 m. balandžio 18 d., o atskirasis skundas paduotas 2017 m. lapkričio 16 d., t. y. praėjus septyniems mėnesiams nuo skundžiamos nutarties paskelbimo dienos, sprendė, kad nėra įstatymo nustatyto pagrindo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Dėl šios priežasties teismas atsisakė priimti trečiojo asmens atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 307 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 335 straipsnio 1 dalis).

9. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal trečiojo asmens atskirąjį skundą, 2018 m. sausio 18 d. nutartimi paliko Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį nepakeistą.

10. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.49 straipsnio 2, 3 dalių, CPK 122 straipsnio 2 dalies, 123 straipsnio 1, 4 dalių, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNC0xMDc1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-14-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-14-1075/2018">3K-3-14-1075/2018</a>), įvertinęs viešai prieinamus duomenis apie atsakovės buveinę, Gyventojų registro duomenis apie trečiojo asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, pirmosios instancijos teismo atliktus veiksmus, siekiant atsakovei ir trečiajam asmeniui įteikti procesinius dokumentus, padarė išvadą, kad nors procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, jie, vadovaujantis minėtomis CK, CPK ir ĮBĮ nuostatomis, pripažįstami įteiktais tinkamai, todėl laikytina, jog dar iki bylos nagrinėjimo teisme trečiajam asmeniui turėjo būti žinoma apie ieškovės kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atitinkamai laikytina, kad trečiajam asmeniui turėjo būti žinoma ir apie 2017 m. balandžio 18 d. posėdį, kurio metu buvo nagrinėjamas įmonės bankroto administratorės prašymas.

11. Teismas atmetė trečiojo asmens L. M. argumentą, kad ji nuo 2014 m. balandžio 1 d. nuolat gyvena ir dirba Vokietijoje, todėl objektyviai negalėjo gauti procesinių dokumentų. Teismas pažymėjo, kad, byloje esančiais duomenimis, L. M. tiek bankroto bylos iškėlimo metu, tiek priimant 2017 m. balandžio 18 d. nutartį nebuvo deklaravusi išvykimo iš Lietuvos Respublikos, nors pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d., t. y., trečiojo asmens nurodytais duomenimis, jos išvykimo iš Lietuvos Respublikos metu) turėjo tai atlikti.

12. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad trečiasis asmuo L. M., kaip individualios įmonės savininkė, turėjo žinoti apie įmonės turimas skolas, tačiau, išvykdama iš Lietuvos Respublikos ir nesudarydama galimybės nei kreditoriams, nei teismui įteikti jai bei įmonei siunčiamus dokumentus, pati prisiėmė riziką dėl siunčiamų dokumentų neįteikimo pasekmių. Teismo vertinimu, teismo procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui L. M. buvo įteikti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau dėl jos pačios aplaidumo jos nepasiekė.

13. Remdamasis CPK 307 straipsniu, 315 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 335 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties pateikė 2017 m. lapkričio 16 d., t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po nutarties paskelbimo, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Be to, teismo vertinimu, prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti tenkinimas neatitiktų bankroto bylose vyraujančio viešojo intereso ir operatyvumo bei koncentruotumo principų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo L. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismai, padarydami išvadą, kad atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties paduotas praleidus CPK 307 straipsnio 3 dalyje ir 335 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, visiškai neįvertino aplinkybės, kad trečiajam asmeniui nebuvo įteiktas nei šaukimas į 2017 m. balandžio 18 d. teismo posėdį, nei 2017 m. balandžio 18 d. nutartis, kuri, be kita ko, priimta pažeidus proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, byloje dalyvaujančių asmenų informavimą apie teismo procesą, bylos nagrinėjimą, o tai sudaro absoliutų tokios nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

14.2. Teismai, atsisakydami atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti ir priimti atskirąjį skundą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į teisminę gynybą ir tinkamą teismo procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d. nutarimas byloje Nr. 12/95; 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas byloje Nr. 3/96; 1997 m. spalio 1 d. nutarimas byloje Nr. 7/97). Teisingas teismo procesas neatskiriamas nuo asmens teisės būti išklausytam teisme, t. y. teisės žinoti apie jam reiškiamus reikalavimus ir pateikti atsikirtimus į juos, o kad pasinaudotų šia teise, asmuo turi būti tinkamai, įstatyme nustatyta tvarka informuotas apie pradėtą teismo procesą ir procesinių dokumentų turinį. Be to, teisė būti informuotam apie teismo procesą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje traktuojama kaip sudėtinė teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, dalis.

14.3. Nei CPK 307 straipsnyje, nei kitose CPK normose nėra tiesiogiai reglamentuota procesinė situacija, kai prašymą atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą paduoda šalis, kuri nebuvo tinkamai informuota apie procesą ir (ar) apie jai itin svarbų teismo posėdyje nagrinėtiną klausimą bei apie šio posėdžio laiką ir vietą ir kuri neturėjo galimybės ginčyti jai pateiktų reikalavimų. Įvertinus CPK (redakcija, galiojusi priimant 2017 m. balandžio 18 d. nutartį) 123 straipsnio 3 dalies, 247, 292 straipsnių nuostatas, darytina išvada, kad pagal įstatymą negalima tokia procesinė situacija, kai nutartis priimama apie teismo posėdį ir apie bylą tinkamai nepranešus byloje dalyvaujančiam asmeniui. Dėl šios priežasties CPK 307 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ribojimas atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai nėra pažeidžiamos CPK 123, 247, 292 straipsnių nuostatos, t. y. kai prašymą atnaujinti praleistą terminą paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą. Nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui L. M. nebuvo tinkamai pranešta apie 2017 m. balandžio 18 d. teismo posėdį ir jo metu priimtą nutartį, todėl jai CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties paskelbimo dienos, negali būti taikomas.

14.4. Atskirasis skundas dėl 2017 m. balandžio 18 d. nutarties buvo paduotas 2017 m. lapkričio 16 d., nes apie šią nutartį trečiasis asmuo sužinojo tik 2017 m. lapkričio 10 d. Apie bankroto bylą trečiajam asmeniui L. M. nebuvo žinoma tol, kol su ja nesusisiekė jos nekilnojamąjį turtą nupirkęs pirkėjas, dėl to trečiasis asmuo pagalbos kreipėsi į advokato padėjėją (trečiasis asmuo su advokato padėjėju atstovavimo sutartį sudarė 2017 m. lapkričio 8 d., šiam prieiga prie elektroninės bylos kortelės suteikta 2017 m. lapkričio 10 d.). Kadangi trečiasis asmuo L. M. nežinojo apie pradėtas bankroto procedūras, ji objektyviai negalėjo pažeisti CPK 121 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos nedelsiant pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Dėl šios priežasties jai paskutiniu žinomu adresu siųsti procesiniai dokumentai negalėjo būti laikomi tinkamai įteiktais pagal CPK 121 straipsnio 2 dalį. Be to, minėtu adresu taip pat nėra CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų ir Lietuvoje nėra trečiojo asmens darbovietės administracijos, nes trečiasis asmuo nuo 2014 m. balandžio 1 d. nuolat gyvena ir dirba Vokietijoje.

14.5. Iš byloje esančio voko matyti, kad procesiniai dokumentai, kuriuose nurodytas 2017 m. balandžio 18 d. teismo posėdis, trečiajam asmeniui nebuvo įteikti. Ir nors, vadovaujantis CPK 247 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimas turėjo būti atidėtas, tačiau šiuo atveju buvo priimta neteisėta 2017 m. balandžio 18 d. nutartis ir ji nebuvo išsiųsta trečiajam asmeniui CPK 292 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, teismas apie 2017 m. balandžio 18 d. posėdį trečiajam asmeniui taip pat nebuvo pranešęs ir viešo paskelbimo būdu.

14.6. Apribojus trečiajam asmeniui teisę paduoti atskirąjį skundą dėl 2017 m. balandžio 18 d. nutarties yra pažeidžiamas Konstitucijos garantuojamas nuosavybės neliečiamumo principas, nes šia nutartimi, nepranešus trečiajam asmeniui, buvo išspręstas trečiojo asmens asmeninio nekilnojamojo turto pardavimo individualios įmonės skoloms bankroto byloje padengti klausimas.

15. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1. CPK 307 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra asmens teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo atnaujinti. Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Dėl šios priežasties teismai pagrįstai atsisakė atnaujinti trečiajam asmeniui terminą atskirajam skundui dėl 2017 m. balandžio 18 d. nutarties paduoti ir atskirąjį skundą atsisakė priimti.

15.2. Trečiajam asmeniui suteikus teisę paduoti atskirąjį skundą, beveik dvigubai viršijus CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą, akivaizdžiai būtų pažeidžiamas civilinių teisinių santykių stabilumo principas, bankrutavusios įmonės, jos kreditorių ir turto pirkėjo interesai.

16. Ieškovė atsiliepimo į trečiojo asmens kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl asmens tinkamo informavimo apie prasidėjusį teismo procesą ir atliekamus procesinius veiksmus

17. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą.

18. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Be to, remiantis CPK 17 straipsniu, šalių procesinės teisės yra lygios.

19. CPK 42 straipsnis reglamentuoja šalių teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tokios šalių teisės: susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia CPK.

20. Pagal CPK 42 straipsnio 5 dalį, šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis; kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus; be to, šalys turi ir kitas CPK ir kituose įstatymuose nustatytas procesines pareigas.

21. Tam, kad asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan.

22. Dėl šios priežasties CPK I dalies 11 skyriaus antrajame skirsnyje yra įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo tvarka, ji yra imperatyvi. CPK 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai procesinių dokumentų įteikimo būdai: registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Kiti procesinių dokumentų įteikimo būdai gali būti: įteikimas atstovui (CPK 118 straipsnis), advokatui (CPK 119 straipsnis), teisme (CPK 127 straipsnis), kuratoriui (CPK 129 straipsnis), viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) ir kt.

23. Remiantis CPK 123 straipsnio 1 dalimi, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą.

24. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 5 dalis).

25. Remiantis CPK 130 straipsnio 1 dalimi, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.

26. Pagal CPK 132 straipsnį, išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją, jei ieškovas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti.

27. Be to, CPK 121 straipsnis įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų pareigą nedelsiant pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (1 dalis), taip šios pareigos nevykdymo teisinius padarinius: jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko minėtos nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (2 dalis); už šios pareigos nevykdymą teismas dalyvaujantiems byloje asmenims turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą (3 dalis).

28. Taigi įstatymo leidėjas, siekdamas, kad būtų tinkamai įgyvendintas asmenų informavimas apie pradėtą teismo procesą, atliekamus procesinius veiksmus, teismo gautus procesinius dokumentus, CPK įtvirtino įvairias procesinių dokumentų įteikimo galimybes ir būdus. Konkretų procesinių dokumentų įteikimo būdą teismas privalo parinkti atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, konkrečias bylos aplinkybes, byloje susiklosčiusią situaciją.

29. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina „teisę į teismą“, kurios viena sudedamųjų dalių yra teisė kreiptis į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).

30. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32).

31. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr. cituotos Gyuleva prieš Bulgariją par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

32. Kartu EŽTT praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šiuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, kad Konvencijos 6 straipsnis reikalauja bei leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti sprendimus už akių (žr. cituotos Gakharia prieš Gruziją par. 34; 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12, par. 26). Tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (ten pat; taip pat žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) cituotos Zavodnik prieš Slovėniją par. 72). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. cituotų Zavodnik prieš Slovėniją par. 73; Karakutsya prieš Ukrainą par. 44).

33. Nagrinėdamas bylas, kuriose nacionaliniai teismai sprendė vieną iš šalių apie procesą informuoti viešo paskelbimo būdu tam, kad galėtų būti tęsiamas bylos nagrinėjimas, EŽTT priminė bendrąjį principą, kad taisyklės, susijusios su procedūromis ir terminais, kurių turi būti laikomasi pareiškiant ieškinį, yra skirtos tinkamam teisingumo vykdymui ir visų pirma teisinio tikrumo principo atitikimui užtikrinti. Kiekvienu atveju būtina nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą. Neribotam laikui pratęsus procesą, siekiant nustatyti vieno iš susijusių asmenų adresą, gali būti pažeisti teisinio tikrumo ir tinkamo teisingumo vykdymo principai. Taigi teisė į teismą valstybėms Konvencijos dalyvėms neužkerta kelio savo įstatymuose nustatyti tokioms situacijoms taikomą procedūrą, su sąlyga, kad yra užtikrinama tinkama suinteresuotų asmenų teisių apsauga (žr., pvz., cituotą Nunes Dias prieš Portugaliją).

34. Pažymėtina ir tai, kad, be valdžios institucijų elgesio, EŽTT vertina ir paties pareiškėjo veiksmus. Konvencijos 6 straipsnis neužkerta kelio asmeniui laisva valia atsisakyti teisingo teismo garantijų. Tiesa, toks atsisakymas turi būti nustatytas aiškiai (nedviprasmiškai) ir lydimas minimalių garantijų, kurios atitiktų jo svarbą ir neprieštarautų viešajam interesui (žr., pvz., cituotos Gyuleva prieš Bulgariją par. 36).

35. Bylose, susijusiose su baudžiamuoju procesu, EŽTT yra nurodęs, kad, nors procesas, kuris vyksta nedalyvaujant kaltinamajam, nėra savaime nesuderinamas su Konvencijos 6 straipsniu, teisingumas neabejotinai paneigiamas, kai asmuo, nuteistas in absentia (nesant, už akių), vėliau negali pasiekti, kad teismas, kuris jį išklausė, iš naujo išspręstų jam pareikštą kaltinimą teisės ir fakto aspektu, kai nėra nustatyta, kad jis atsisakė savo teisės dalyvauti ir gintis procese (žr., pvz., 2006 m. kovo 1 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Sejdovic prieš Italiją, peticijos Nr. 56581/00, par. 82; 2006 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Kounov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 24379/02, par. 42). Šį principą EŽTT taikė ir nagrinėdamas jau cituotas Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją bei Aždajić prieš Slovėniją bylas, kurios buvo susijusios su civiliniu procesu. EŽTT nurodė, jog tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas (angl. diligent) informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 80; Aždajić prieš Slovėniją, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų Gyuleva prieš Bulgariją, par. 42; Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).

36. Byloje, kuri buvo susijusi su asmenų informavimu apie teisminį procesą viešo paskelbimo būdu ir kurioje EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, EŽTT akcentavo tai, kad toks dokumentų įteikimo būdas buvo naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas įsitikino (pvz., pateikė užklausą policijai), kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (žr. cituotą Nunes Dias prieš Portugaliją).

37. Kita vertus, EŽTT yra pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rūpestingi, kai taikė viešo paskelbimo būdą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimą pareiškėjo buvimo vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos (žr. cituotos Gakharia prieš Gruziją par. 39–44), taip pat nesikreipė į civilinio statuso registrą, profesinius subjektus (žr. Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 84–85 – šioje byloje EŽTT atkreipė dėmesį ir į faktą, kad jau vykdymo procese tinkamas pareiškėjo adresas be didesnių sunkumų buvo nustatytas per savaitę), nebandė dokumentų įteikti pareiškėjo darbovietės ar artimo giminaičio adresais (žr. Gyuleva prieš Bulgariją, par. 41).

38. EŽTT yra pasisakęs ir dėl tokių nacionalinių teismų argumentų, kad jei pareiškėjas neatnaujina atitinkamuose registruose informacijos apie savo gyvenamąją vietą, jis turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, kad nebuvo informuotas asmeniškai. EŽTT pažymėjo, kad tokie veiksmai rodo tam tikrą rūpestingumo stoką, tačiau pasekmės, kurias pareiškėjas patiria dėl nacionalinių teismų sprendimų, yra neproporcingos (žr. cituotos Gakharia prieš Gruziją par. 50). Šiuo atveju galėtų būti vertinama ir tai, ar įstatymai įpareigoja asmenį atlikti tokį atnaujinimą (žr. mutatis mutandis cituotos Aždajić prieš Slovėniją par. 69).

39. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo L. M. kasaciniame skunde teigia, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie atsakovei, kurios savininkė ji yra, pradėtą teisminį bankroto procesą, apie bankroto byloje teismo atliekamus veiksmus ir priimamus procesinius sprendimus, tarp jų ir apie nutartį, kuria teismas leido nukreipti išieškojimą į jos asmeninį nekilnojamąjį turtą ir kurią ji siekia apskųsti atskiruoju skundu, kurį vėliau buvo atsisakyta priimti skundžiamomis nutartimis.

40. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiajam asmeniui procesinius dokumentus byloje buvo bandoma įteikti dviem būdais: registruotu paštu trečiojo asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, sutampančiu su atsakovės buveinės adresu, ir viešo paskelbimo būdu. Procesiniai dokumentai dėl prašymo nukreipti išieškojimą į trečiojo asmens turtą buvo teikiami tik registruotu paštu. Visi byloje registruotu paštu siųsti procesiniai dokumentai teismui grįžo neįteikti.

41. Kiek tai susiję su prašymu dėl išieškojimo nukreipimo į asmeninį trečiojo asmens turtą, iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas bankroto administratorės prašymas teisme gautas 2017 m. kovo 3 d. Kartu su šiuo prašymu į bylą buvo pateiktas bankroto administratorės 2017 m. sausio 23 d. siūlymas dėl taikos sutarties bankroto procese sudarymo ir šio siūlymo išsiuntimo paštu (adresu: duomenys neskelbtini) įrodymai. Tačiau teismui nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad siūlymas būtų buvęs įteiktas trečiajam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi nusprendė pripažinti atsakovę bankrutavusia ir pradėti jos likvidavimo procedūrą. Ta pačia nutartimi netenkintas prašymas dėl išieškojimo nukreipimo į trečiojo asmens turtą, nurodant, kad šis prašymas bus nagrinėjamas gavus trečiojo asmens atsiliepimą ar pasibaigus jo pateikimo terminui.

42. Minėta 2017 m. kovo 7 d. nutartis 2017 m. kovo 9 d. išsiųsta atsakovės bankroto administratorei. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad teismas pats ar per bankroto administratorę būtų siuntęs šią nutartį trečiajam asmeniui.

43. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 9 d. pasiūlė trečiajam asmeniui pateikti atsiliepimą į bankroto administratorės prašymą dėl išieškojimo nukreipimo į asmeninį turtą. Šiame teismo rašte nurodytas tas pats trečiojo asmens adresas (duomenys neskelbtini).

44. Teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi prašymą dėl išieškojimo nukreipimo skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2017 m. balandžio 18 d. Šioje nutartyje nurodyta, kad „L. M. nepateikė atsiliepimo į bankroto administratoriaus prašymą, duomenų ar teismo procesiniai dokumentai jai įteikti, teismas neturi“. Teismo šaukime, skirtame trečiajam asmeniui L. M., nurodytas tas pats jos adresas, teismo šaukimas buvo siųstas tik registruotu paštu, nebuvo teikiamas viešo paskelbimo būdu.

45. Iš byloje esančios procesinių dokumentų įteikimo pažymos matyti, kad pirmosios instancijos teismas siuntė trečiajam asmeniui procesinius dokumentus (pagrįsta manyti, buvo siunčiama 2017 m. kovo 27 d. nutartis ir (ar) šaukimas). Siunta išsiųsta 2017 m. kovo 28 d., tačiau neįteikta su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, 2017 m. balandžio 12 d. teisėjos rezoliucija pridėta į bylą.

46. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 18 d. priėmė nutartį, kuria bankroto administratorės prašymas dėl išieškojimo nukreipimo į asmeninį trečiojo asmens turtą tenkintas. Šia nutartimi bankroto administratorė įpareigota supažindinti su priimta nutartimi, be kita ko, trečiąjį asmenį. Šios nutarties nuorašas 2017 m. kovo 20 d. išsiųstas tik bankroto administratorei. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad bankroto administratorė informavo trečiąjį asmenį L. M. apie minėtą nutartį.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas neprivalo informuoti byloje dalyvaujančių asmenų apie kiekvieną byloje atliekamą procesinį veiksmą ir apie kiekvieną gautą prašymą, todėl nustačius, kad trečiajam asmeniui L. M. buvo užtikrintas realus žinojimas apie pradėtą teismo procesą taip, kad ji būtų galėjusi gintis, tai galėtų būti laikoma pakankamu informavimu ir nesant atskiro pranešimo apie konkretų prašymą dėl išieškojimo nukreipimo. Sprendžiant dėl trečiojo asmens L. M. informavimo tinkamumo, svarbu nustatyti, ar buvo užtikrintas realus jos žinojimas apie pradėtą teismo procesą, ar jai buvo suteikta veiksminga teisė gintis. Kitaip tariant, svarbu užtikrinti, kad trečiasis asmuo L. M. būtų bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuota apie teismo procesą.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad trečiasis asmuo L. M. (kaip fizinis asmuo, o ne kaip atsakovės – individualios įmonės – savininkė) būtų buvusi bent kartą tinkamai ir laiku informuota apie vykstantį procesą. Kiek tai susiję su prašymu dėl išieškojimo nukreipimo į trečiojo asmens L. M. turtą, ji apie tai buvo informuojama tik registruotu paštu, adresu, kuriuo anksčiau daug kartų teismui nepavyko įteikti procesinių dokumentų, anksčiau teikiant procesinius dokumentus, be kita ko, panaudojus ir viešą paskelbimą. Pažymėtina, kad negalėjimas įteikti procesinių dokumentų tuo pačiu adresu ir tapo priežastimi to, kad teismas kelis kartus naudojosi galimybe juos įteikti viešo paskelbimo būdu.

49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra tik kraštutinė priemonė tiems atvejams, kai išnaudojamos visos kitos protingos priemonės informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą (CPK 130 straipsnis). Dėl šios priežasties, nustatęs, kad ieškinyje ar kitame procesiniame dokumente nurodytu adresu šaliai procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, teismas turėtų ne iškart taikyti minėtą procesinių dokumentų įteikimo būdą, o dėti protingas pastangas išsiaiškinti realų asmens adresą ar kontaktinius duomenis. Šiuo tikslu teismas turėtų pirmiausia vadovautis CPK 8 straipsnyje įtvirtintu kooperacijos principu. Tais atvejais, kai teismas konstatuoja, kad ieškovo ar kito proceso dalyvio nurodyti kontaktiniai kito dalyvaujančio byloje asmens duomenys yra netikslūs, teismas gali nustatyti terminą ieškinio ar kito procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai). Konstatavus, kad asmens kontaktinių duomenų sužinoti šaliai ar teismui nėra galimybių, turėtų būti bandoma juos sužinoti iš tą pagrįstai galinčių žinoti institucijų (pvz., Gyventojų registro, „Sodros“ ir kt.), taip pat, esant ieškovo sutikimui, galėtų būti skiriamas kuratorius (CPK 39, 129 straipsniai).

50. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 29–38, 49 punktuose nurodytais išaiškinimais, atsižvelgdama į šios nutarties 41–46 punktuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju trečiajam asmeniui L. M. nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą procesą, teismas nebuvo pakankamai rūpestingas informuodamas ją apie prasidėjusį teisminį procesą, teismo atliekamus procesinius veiksmus, gautus prašymus, nes siuntė procesinius dokumentus adresu, žinodamas, kad jie juo nebus įteikti. Nors trečiojo asmens L. M. veiksmai Gyventojų registre tinkamai nedeklaravus pasikeitusio gyvenamosios vietos adreso ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai rodo didelį jos pačios nerūpestingumą, vis dėlto padariniai, kurie jai dėl to tenka, tarp jų nekilnojamojo turto (būsto) (jo dalies) netekimas, negali būti pripažinti proporcingais šiam nerūpestingumui.

Dėl atskirojo skundo padavimo termino

51. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos; kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

52. Remiantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nurodytas išimtis.

53. CPK 307 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal šio straipsnio 3 dalį, prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

54. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui; procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Pagal CPK 78 straipsnį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (1 dalis); pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (4 dalis); atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją; atsisakydamas patenkinti pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį (5 dalis).

55. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išspręstas išieškojimo nukreipimo į trečiojo asmens turtą klausimas, rašytinio proceso tvarka priimta 2017 m. balandžio 18 d., o atskirasis skundas dėl šios nutarties paduotas 2017 m. lapkričio 16 d.

56. Kadangi šioje nutartyje konstatuota, kad trečiasis asmuo L. M. nebuvo tinkamai informuota apie pradėtą teisminį procesą ir bankroto administratorės prašymo nukreipti išieškojimą į trečiojo asmens turtą nagrinėjimą, byloje svarbu nustatyti, kada 2017 m. balandžio 18 d. nutarties patvirtinta kopija buvo įteikta trečiajam asmeniui L. M., ir vertinti, ar ji yra praleidusi šios nutarties apskundimo terminą, įtvirtintą CPK 335 straipsnio 1 dalyje (septynios dienos nuo rašytine tvarka priimtos nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos).

57. Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiojo asmens atstovas 2017 m. lapkričio 9 d. pateikė teismui prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos, šis prašymas kitą dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 10 d., buvo tenkintas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutarties patvirtintos kopijos trečiajam asmeniui nesiuntė ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad tą būtų padariusi bankroto administratorė, daro išvadą, kad realią galimybę susipažinti su 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi ir jos turiniu trečiasis asmuo L. M. iš tiesų įgijo tik per atstovą, šiam gavus prieigą prie elektroninės bylos. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad 2017 m. balandžio 18 d. nutartis trečiajam asmeniui buvo tinkamai įteikta 2017 m. lapkričio 10 d. ir nuo šios datos reikia skaičiuoti ir šios nutarties apskundimo terminą. Atskirąjį skundą trečiasis asmuo dėl minėtos nutarties padavė 2017 m. lapkričio 16 d., taigi CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas atskirajam skundui paduoti nebuvo praleistas.

58. Nors teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti yra naikinamasis ir jam pasibaigus prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas bei tenkinamas, vis dėlto šis terminas gali būti taikomas tik tokiais atvejais, kai byloje dalyvaujančiam asmeniui yra tinkamai pranešta apie teismo priimamą procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju, minėta, trečiajam asmeniui L. M. nebuvo tinkamai pranešta apie svarstomą klausimą nukreipti išieškojimą į jos turtą ir šiuo klausimu priimtą teismo procesinį sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 307 straipsnio 3 dalį ir šiuo pagrindu atsisakyti priimti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties.

59. Kadangi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą ir atskirojo skundo padavimo terminą, ir šis pažeidimas turėjo įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai naikintini, byla perduodama pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 3 dalis, 360 straipsnis), nes procesinių dokumentų atitikties turinio ir formos reikalavimams patikrinimas yra fakto klausimas ir šiuo atveju nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį ir bylą perduoti Klaipėdos apygardos teismui spręsti trečiojo asmens L. M. atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties priėmimo klausimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Janina Januškienė

Vincas Verseckas