Administracinio nusižengimo byla Nr. II-191-791/2025
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00132-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 19.22; 21.1.1; 21.1.4; 21.1.6; 21.1.8; 21.9.11; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6;
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. lapkričio 12 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,
sekretoriaujant V. V.,
dalyvaujant pareiškėjai G. A.,
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei I. B.,
teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo G. A. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. 48-ANR?O-195-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK:25280725620.
Teismas
n u s t a t ė :
2025 m. liepos 31 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje buvo gautas G. A. pranešimas, kad 2025 m. liepos 23 d. ir 2025 m. liepos 25 d. buvo atvykęs brolis, tinklų ar kitų priemonių pagalba iš tvenkinio išgaudė didelį kiekį žuvų.
2025 m. rugsėjo 12 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK Alytaus miesto ir rajono PK) Veiklos skyriaus tyrėjos M. L. nutarimo pagrindu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nustačius, kad nepadarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalyje.
G. A. (toliau – ir Pareiškėja), nesutikdama su 2025 m. rugsėjo 15 d. Alytaus AVPK Alytaus miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos M. L. nutarimu, pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, kuriuo prašo panaikinti 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, ją pripažinti nukentėjusiąją ir civiline ieškove. Skunde nurodo, kad iš jos 2025 m. liepos 31 d. skundo, 2025 m. rugpjūčio 18 d. patikslinimo ir apklausos protokole nurodytų aplinkybių matyti, jog jai nuolatos buvo grasinama susidorojimu, sunkiu sveikatos sutrikdymu, liepta nusipirkti karstą, buvo brolio J. sumušta. Brolio realų ketinimą sutrikdyti jos sveikatą rodo ir tai, kad jis jau ne kartą tai darė: 2022 m. lapkričio mėn. pradžioje, po mamos laidotuvių, per keturnedėlį, sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), namo prieangyje, brolis J. griebė jai už kaklo ir smaugė. 2023 m. gegužės 10 d. susitikimo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu, brolis J. ją iškeikė necenzūriniais žodžiais, o vėliau 2 kartus lazda sudavė per pečius, dėl ko jai buvo sukeltas didžiulis fizinis skausmas, patyrė dar ir psichologinį smurtą, stresą, pažeminimą bei baimę, dėl ko 2023 m. gegužės 16 d. ji kreipėsi į Alytaus apskrities VPK. 2025 m. rugpjūčio 4 d. brolis J. T. su dviem draugais atvyko į jai, sesei R. C. ir A. T. kaip bendrasavininkams lygiomis dalimis priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Tai sužinojusi ji jam prisiskambino ir paprašė į sodybą nevežioti pašalinių asmenų, nes tai gresia jų turto saugumui, dėl to jis pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais ir pasižadėjo, kad jis ją sudegins, o jeigu tai nepavyks, tai susiras ir nužudys. Tačiau 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarime Alytaus apskrities VPK Alytaus miesto ir rajono PK tyrėja M. L. šios jo brolio veikos, grasinimo, neanalizuoja, dėl jo nepasisako, motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodydama tik, kad iš tyrimo metu surinktų duomenų nustatyta, kad nepadarytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 518 straipsnio l dalyje „Savavaldžiavimas“. Nurodo, kad iš jos 2025 m. liepos 31 d. skundo ir priedo prie jo turinio, matyti, jog jai yra realus pagrindas bijoti įvykdyto ketinimo ją nužudyti ar suluošinti, nes brolis J. grasino ją nužudyti ne kartą, smaugė, mušė lazda, keikė necenzūriniais žodžiais. Po jos pareiškimo policijai, brolis J. tapo dar agresyvesnis, pareiškėja mano, jog ketinimą ją sužaloti ar nužudyti, jis tikrai gali įvykdyti, todėl ji dėl tokių brolio veiksmų labai bijo. Brolis J. savo turto dalį padovanojo sūnui Andriui ir šioje sodyboje nuo 2023 m. kovo 31 d. nuosavybės neturi, o sūnus savo dalies neatsiskyrė, todėl brolio lankymasis su draugais ir brakonieriavimas prieštarauja įstatymams. A. T. jai paaiškino, kad tėvui leidimo žvejoti su draugais, jų trijų savininkų bendrosios nuosavybės teise valdomame tvenkinyje, nedavė. Jos ir sesers sutikimo, kad jis su draugais galėtų žvejoti tinklais, niekas neprašė. J. T. paaiškinimas, kad jie žvejojo su meškerėmis ir pirmą kartą pagavo tik vieną žuvį neatitinka tikrovės, kadangi filmavimo kamera fiksavo, kad pirmus tris kartus jie meškerių nesinešė. EI. paštu gavusi iš tyrėjos M. L. apklausos protokolus pamatė, kad jie nepasirašyti apklausiamų asmenų, todėl neaišku, ar jie tikri. Apklausų metu nepašalinti prieštaravimai tarp liudytojų parodymų, nesiaiškinta jos sužalojimo aplinkybės ir grasinimai. Mano, kad 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, kadangi jos skunde, jo priede ir apklausos protokole nurodytos aplinkybės nėra pilnai ištirtos, o kad tai ištirti, būtina atlikti ikiteisminį tyrimą.
Institucija pateikė atsiliepimą į G. A. skundą, prašo skundo netenkinti, nutarimą palikti galioti nepakeistą. Institucija nesutinka su skunde pateiktais motyvais bei argumentais ir juos laiko nepagrįstais, nurodo, kad tyrimo metu buvo apklausti G. A. ir J. T., taip pat bendrauta su A. T.. Tyrimo metu nustatyta, kad pagal pateiktus nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašus A. T., R. C. ir G. A. lygomis dalimis tai yra po 1/3 asmenine nuosavybe priklauso statiniai esantis (duomenys neskelbtini), apie žemės sklypą priklausomumą duomenų negauta. Atsiliepime paminima, kad pareiškėja 2025 m. liepos 31 d. pateikė pareiškimą Alytaus AVPK kuriame buvo nurodyta, kad 2022 m. spalio 7 d. mirus mamai pagal 2022 m. gegužės 16 d. surašytą testamentą ji su seserimi R. C. ir broliu J. T. 2023 m. vasario 7 d. lygiomis dalimis tai yra 1/3 paveldėjo sodybą (duomenys neskelbtini). Vėliau brolis dovanojimo sutartimi savo turto dalį padovanojo sūnui A. T.. Pareiškime buvo nurodyta, kad paveldėtas turtas pagal kiekvieną asmenį nepadalintas, todėl prižiūrimas bendrai, ir prašoma, kad brolis būtų perspėtas, jog jis be sūnaus leidimo negali lankytis šioje sodyboje ir niekam nežinant savivaliauti vagiant jam nepriklausantį turtą. Pagal šį pateiktą pareiškimą Alytaus AVPK buvo pradėta administracinė teisena pagal ANK 518 straipsnį. Tyrimo metu nėra gautą neginčijamų duomenų, kad J. T. be sūnaus leidimo būtų gaudęs didelius kiekius ir dideles žuvis tinklais, pateiktoje filmuotoje medžiagoje nėra užfiksuoti dideli kiekiai žuvies ar skirta įranga gaudyti dideliems kiekiams žuvies. Taip pat tyrimo metu Alytaus AVPK tyrėja bendravo su J. T. sūnumi kuris nurodė kad neprieštarauja ir patvirtina, kad leidžia tėvui J. T. lankytis nurodytu adresu kadangi tai yra jo tėvo tėviškė, o dalis turto priklauso jam. Institucija mano, kad G. A. 2025 m. rugsėjo 30 d. skunde nurodytos aplinkybės, kad 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, kadangi nėra pilnai ištirtas ir prašoma panaikinti ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, nėra suprantamas ir pirminiu skundu pagrįstas, kadangi pirminiame skunde pareiškėja prašo brolį įspėti, kad jis be sūnaus A. leidimo nesilankytų sodyboje, nesavivaliautų ir nevogtų jam nepriklausančio turto. Dėl grasinimų ir sumušimo pati pareiškėja nurodo, kad 2023 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Alytaus AVPK ir buvo atliktas tyrimas. Atsiliepime cituojama, kad administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Pagal teismų praktiką, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius – subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, nurodytus jo dispozicijoje. Institucija nurodo, kad įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, byloje, be pareiškėjos paaiškinimo, nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, kad J. T. tyčia be leidimo atvyko į sodybą ir savivaliavo bei tinklais tvenkinį gaudė žuvis ir pareiškėjai padarė 1 000 eurų žalą, dėl to mano, kad pareigūnas atliko visus būtinus administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus, skirtus patikrinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes, dėl galimai jos atžvilgiu padarytų neteisėtų veiksmų, todėl pareigūno nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, yra tinkamai motyvuotas, teisėtas bei pagrįstas, naikinti jį nėra teisinio pagrindo.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėja G. A. skundą palaikė, teismo posėdyje paaiškino, jog nesutinka su institucijos priimtu nutarimu, nes niekas nebuvo ištirta, tik tai, kad brolis atvyko į žvejybą. Jis ne savininkas, savo palikimą perrašė sūnui. Mano, kad J. T. atvažiavo ir piktnaudžiavo, nes turto valdymas prasideda nuo jo įregistravimo ir baigiasi, kada išsiregistruoja iš Registro, o jis buvo išregistruotas. Ji skunde rašė, kad brolis ją mušė ir smaugė, tai vyko 2022 m. vasarą. Dėl 2023 m. gegužės 10 d. jos atžvilgiu pavartoto smurto į policiją kreipėsi 2023 m. gegužės 16 d., buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Yra susipažinusi su 2023 m. gegužės 16 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, šio nutarimo neskundė. Kai atvažiavo brolio sūnus, ji galvojo, kad jis padės jiems susitaikyti, išsiaiškinti aplinkybes, nes brolis visiškai nesileido į kalbas, reikalavo 39 000 Eur. Sodybos paveldėtojai yra ji, R. C. ir A. T.. Prieš tai paveldėtojas buvo J. T., bet jis savo dalį padovanojo sūnui A. T.. Vieną trečdalį valdo sūnus A. T., t. y., valdo namų valdą, pastatus ir namus, dar tris hektarus žemės. Tvenkinys yra namų valdoje prie pat namo. J. T. paveldėjimas yra nuo 2023 m. vasario 7 d., o A. T. nuo 2023 m. kovo 31 d. Jie turtą naudoja bendrai, kadangi nėra nusistatę atskirų dalių. Norėjo pasidalinti, pas notarę tvarkė dokumentus, tačiau J. T. nesutiko pasidalinti turto. Sūnus A. nurodė, kad visus reikalus tvarko jo tėvas. A. T. į šią sodybą nevažiuoja, kadangi turi kitus namus. Ateityje žada nusistatyti naudojimo tvarką. Ji bijo savo brolio J. T., nes jis ją dusino. Tvenkinys buvo iškastas 2014 m., tai padarė ji su mirusiu broliu. 2015 m. už 150 Eur ji nupirko karpių, lynų. Žuvis iš (duomenys neskelbtini) atvežė jos sūnus. Žuvis į tvenkinį suleido jos sesers vyras ir sūnus. Ji sodyboje faktiškai negyvena, ten atvažiuoja tik vasarą. A. T. ir jo šeimos nariai vienu trečdaliu gali naudotis kada nori, niekas jiems nedraudžia, jis pats gali atsivežti tėvą. Šiuo metu visos žuvys išgaudytos, nesimato, kad jos plaukiotų ar šokinėtų. Apie įvykį pranešė policijai, tačiau jie neatvažiavo. Iš policijos jiems pasakė, kad nufotografuotu automobilį. Automobilį nufotografavo. Žmogus, kuris padarė automobilio nuotrauką, matė, kad jie žvejojo ne su meškerėmis. Buvo fiksuota, kad nešėsi maisto žuvims. Kameros tvenkinio nefilmuoja. Tvenkinys neaptvertas. Prie tvenkinio yra tik vienas patekimo būdas - pro namus. Galima prie tvenkinio prieiti per kalną, bet ten buvo nenupjauta žolė. Nesutinka su nutarime padaryta išvada, kad sūnus gali atvažiuoti, taip pat gali atvažiuoti jo tėvas J. T.. Pagal įstatymus jis nieko negali. Sūnus turi nuosavybės vieną trečiąją dalį, todėl nuosavybės klausimus turi derinti su kitais savininkais. Prašo panaikinti nutarimą ir pradėti teiseną iš naujo.
Institucijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad tyrimo metu smurto prieš G. A. netyrė, kadangi buvo išsiaiškinta, jog dėl smurto pagal G. A. pareiškimą yra priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarimas nebuvo apskųstas, prokuroras jį patvirtino. Todėl šis klausimas priimant šį nutarimą buvo nenagrinėjamas. Abejuose skunduose, rašytuose 2025 m. liepos 31 d. ir rugpjūčio 18 d., pareiškėja nurodė: „prašau jūsų, kad mano brolis būtų perspėtas, kad jis be sūnaus A. negali lankytis sodyboje ir niekam nežinant savivaliauti vagiant jam nepriklausomą turtą. Dėl jo nenuspėjamo elgesio kaip giminaičio, jo apsilankymas šioje sodyboje nepageidaujamas“. Toks pats prašymas pakartotinai buvo išdėstytas ir papildomame paaiškinime. Todėl, atsižvelgiant į pareiškėjos prašymus, buvo konkrečiai nagrinėjamas savavaldžiavimo atvejis dėl žuvies gaudymo. Mano, jog nėra tikslinga kviesti ir liudytojais apklausti pareiškėjos nurodytus asmenis. Prašo vadovautis pateiktu Institucijos atsiliepimu ir pareiškėjos skundą atmesti. Pareiškėjos skundas dėl smurto yra išnagrinėtas, nutarimas nebuvo apskųstas, naujo pareiškimo dėl grasinimų ir fizinio skausmo sukėlimo policijoje negauta.
Nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTUwMy05MjYvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-503-926/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-503-926/2019">AN2-503-926/2019</a>).
Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalys). Visa tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTEyNS01MzEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-125-531/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-125-531/2018">AN2-125-531/2018</a>).
ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIzLTMwMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-23-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-23-303/2021">2AT-23-303/2021</a>).
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, administracinio nusižengimo teisena šioje byloje buvo pradėta pagal pareiškėjos G. A. pranešimą dėl to, kad 2025 m. liepos 23 d. ir 2025 m. liepos 25 d. į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), buvo atvykęs jos brolis J. T. su kitu asmeniu, ir tinklų ar kitų priemonių pagalba iš tvenkinio išgaudė didelį kiekį žuvų. Taip pat 2025 m. rugpjūčio 18 d. papildomu pareiškimu G. A. paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 4 d. 18.34 val. brolis vėl atvyko į sodybą su nepažįstamais asmenimis. Tą patį vakarą 19.35 val. ji paskambino broliui J. T. ir jam paaiškino, kad jis nesirūpina sodyba, nurodė, kad jis į sodybą nevežiotų pašalinių asmenų. J. T. pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais ir pasižadėjo, kad jis juos sudegins, o jeigu tai nepavyks, tai vis tiek susiras ir nužudys. Taip pat vėl reikalauja mamos 39 000 Eur, kurių ji neturėjo, tai patvirtina 2025 m. rugsėjo 20 d. Swedbanko raštas dėl skolos. Dėl vagystės sesuo užpildė pranešimą policijos elektroninėje erdvėje. Tą patį vakarą pranešimas buvo išsiųstas ir nufotografuotas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuriuo brolis su kitu asmeniu pastoviai lankėsi sodyboje. 2025 m. rugpjūčio 6 d. 18.08 val. tuo pačiu automobiliu jie atvažiavo vėl ir tiesiai su kibiru nuėjo prie tvenkinio. Ji su seserimi mano, kad jie šiais savo veiksmais joms padarė apie 1 000 Eur žalą, nes tvenkinyje visiškai neliko žuvų. Prašė jo brolio ir jo bendrų veiksmus vertinti pagal įstatymus, nes į jų pastabas jis nekreipia dėmesio, jas kolioja. Skundžiamu Institucijos Nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, nustačius, kad nepadarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnio 1 dalyje (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
Teismas, susipažinęs bei išanalizavęs visą pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvius, konstatuoja, jog nutrauktoje administracinio nusižengimo byloje nebuvo padaryta esminių tokių bylų tyrimo teisenos pažeidimų, kurių pagrindu skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas. Tokią savo poziciją teismas grindžia žemiau aptariamais motyvais.
Iš administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje esančių duomenų matyti, kad sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), esančius statinius, mirus motinai pagal 2022 m. gegužės 16 d. surašytą testamentą 2023 m. vasario 7 d. lygiomis dalimis paveldėjo G. A., R. C. ir J. T.. Apie sodyboje esančio žemės sklypo priklausomumą duomenų negauta. J. T. savo paveldėjimo dalį 2023 m. kovo 31 d. padovanojo savo sūnui A. T.. Nustatyta, kad tarp sodybos bendraturčių nėra nustatyta naudojimosi šia sodyba tvarka, ji nėra padalinta ar atidalintos jos dalys, todėl šis nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendrai visų bendraturčių sutarimu.
J. T. administracinio nusižengimo tyrimo metu parodė, kad prieš paveldėjimą, maždaug prieš devynis metus, jis kartu su broliu iškasė tvenkinį, o maždaug prieš penkis metus jis, brolis ir sesers R. vyras į tvenkinį prileido žuvų. Nurodo, kad sūnus A. T. leidžia jam atvykti į sodybą su draugais, vaikščioti po kiemą ir leisti laisvalaikį prie tvenkinio. Taip pat nurodė, kad prie tvenkinio vyko tris kartus. 2025 m. liepos 23-24 d. vyko su draugu, tikslu duoti draugui kelis mažus karosus, tą kartą atvykęs sužvejojo vieną karosą ir jį įdėjo į kibirą pilną vandens. Dar kartą su draugais į sodybą buvo nuvykęs 2025 m. rugpjūčio mėn. pradžioje tikslu pabūti prie tvenkinio, pagaudyti mažų karosų, pavaikščioti po sodelį. Tąkart išvykdami jokios žuvies neišsivežė (ANK 569 straipsnis). J. T. sūnus A. T. tyrimo metu taip pat nurodė, kad prie tvenkinio atsiradimo ir žuvų prileidimo prisidėjo visi, t. y. jo tėvas J. T. ir tetos R. C. ir G. A.. Nurodo, kad bendravo su tėvu dėl žuvų išgaudymo, jis jam nurodė, kad didelių žuvų negaudė, bučių buvo užmetęs tačiau nieko neištraukė, norėjo kelias žuvis duoti draugui dauginimuisi. A. T. patvirtino, kad leidžia tėvui lankytis nurodytu adresu, kadangi tai yra jo tėviškė.
Peržiūrėjus visus byloje pateiktus vaizdo įrašus, matyti, kad įrašuose fiksuojama kaip J. T. su nenustatytais asmenimis praeina nešini kibirais, tačiau juose nėra užfiksuota akivaizdžių duomenų, kad J. T. būtų žvejojęs tvenkinyje ar kitaip gaudęs žuvis, taip pat neužfiksuoti ir nešami dideli žuvų kiekiai ar įranga skirta gaudyti didelius kiekius žuvų. Įrašuose taip pat nėra matoma, ką J. T. nešė baltuose kibiruose, todėl akivaizdu, kad pagrindo neabejotinai teigti, jog šis asmuo kibiruose nešė didelius kiekius sugautų žuvų, nėra. Pažymėtina ir tai, kad J. T. yra gavęs savo sūnaus A. T. leidimą lankytis sodyboje, taip pat A. T. žinojo ir neprieštaravo, kad tėvas vyktų žvejoti į sodybą.
Pareiškėja G. A. tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, jog brolis prieš ją naudoja grasinimus ir fizinį smurtą, t. y., kad 2023 metais gegužės 10 d. susitikimo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu, brolis J. ją iškeikė necenzūriniais žodžiais, o vėliau du kartus lazda sudavė per pečius, dėl ko jai buvo sukeltas didžiulis fizinis skausmas, patyrė dar ir psichologinį smurtą, stresą, pažeminimą bei baimę, dėl ko 2023 m. gegužės 16 d. ji kreipėsi į Alytaus apskrities VPK. Teismas pažymi, kad dėl šio G. A. pareiškimo 2023 m. gegužės 19 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šio nutarimo pareiškėja neskundė, o tai leidžia teismui manyti, kad G. A. sutiko su nutarime nurodytomis aplinkybėmis. Todėl teismas mano, kad Institucija priėmė teisingą sprendimą šių aplinkybių antrą kartą nenagrinėti, o tirti tik galimai padaryto administracinio nusižengimo dėl savavaldžiavimo aplinkybes. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėja nepateikė jokių aplinkybių, dėl jai naujai atsiradusių grasinimų ir fizinio skausmo sukėlimo, tačiau teismas pažymi, kad atsiradus tokioms aplinkybėms, pareiškėja turi teisę su pareiškimu kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas.
Teismo vertinimu, Institucija, priėmusi skundžiamą Nutarimą, pagrįstai konstatavo, kad administracinio nusižengimo bylos medžiaga nesuteikia pagrindo manyti pareiškėjos minimo asmens veiksmuose esant ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Įvertinus byloje apklaustų asmenų parodymų bei surinktų duomenų visumą, akivaizdu, kad tarp pareiškėjos G. A. ir jos brolio J. T. vyrauja nesutarimai dėl po motinos mirties palikto turto naudojimo. Tyrimo metu nėra gautą neginčijamų duomenų, kad J. T. be sūnaus leidimo būtų gaudęs didelius kiekius ir dideles žuvis tinklais, pateiktoje filmuotoje medžiagoje nėra užfiksuoti dideli kiekiai žuvies ar skirta įranga gaudyti dideliems kiekiams žuvies. Kaip tik tyrimo metu nustatyta, kad A. T. leidžia tėvui J. T. lankytis sodybos teritorijoje ir žuvauti, kadangi jis buvo pirminis turto paveldėtojas ir pats įžuvino tvenkinį. Pareiškėja skunde nepateikia kitų objektyvių įrodymų, kad J. T. tyčia be leidimo atvyko į sodybą ir savivaliavo bei tinklais iš tvenkinio gaudė žuvis, taip pat nepateikė pagrindžiančių duomenų dėl jai padarytos žalos dydžio. Skunde jos nurodyti motyvai yra nepagrįsti, kartojami tie patys, kaip ir nurodyti pareiškime Institucijai, dėstomos tos pačios aplinkybės, kurios jau yra įvertintos Institucijos. Skunde pareiškėja nepateikia jokių naujų objektyvių ir pagrįstų duomenų, kurie turėtų lemiamos reikšmės priimant sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos atnaujinimo.
Teismas pažymi, kad šioje situacijoje tarp pareiškėjos ir J. T. sūnaus A. T. yra susidarę civiliniai teisiniai santykiai (turtiniai santykiai). CK 4.72 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nurodo, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, teismas pažymi, kad G. A. gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, pateikiant civilinį ieškinį su prašymu nustatyti sodybos valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką. Be to, pareiškėja, manydama, jog dėl J. T. veiksmų patyrė turtinės žalos, taip pat turi teisę kreiptis į teise civilinio proceso kodekso tvarka.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Institucija atliko visus būtinus administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus, skirtus patikrinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl galimai jos atžvilgiu padarytų neteisėtų veiksmų, todėl Institucijos 2025 m. rugsėjo 12 d. priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, yra tinkamai motyvuotas, teisėtas bei pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas ir G. A. skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti G. A. skundą ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. 48-ANR?O-195-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK:25280725620 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja Vilma Dapkevičienė
