Baudžiamoji byla Nr. 2K-101-489/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39272-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.6.2; 1.2.29.1.1; 2.8.6.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. K. gynėjo advokato Mariaus Grucės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžiu J. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl prašymo pasirašymo ir jo pateikimo įgyjant UAB „Latinum“ akcijas) 110 MGL (5500 Eur) dydžio bauda, ją nustatyta sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš nuteistosios J. K. priteista nukentėjusiajam S. K. 163 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimo.
J. K. dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 184 straipsnio 1 dalį išteisinta, neįrodžius jos dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.
UAB „Latinum“ civilinio ieškinio dalis dėl 1589,78 Eur vertės turto pasisavinimo ir 3862,01 Eur turto iššvaistymo atmesta, o ieškinio dalis dėl 800 Eur iššvaistymo palikta nenagrinėta.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi nuteistosios J. K. gynėjos advokatės Linos Alksnienės apeliacinis skundas atmestas, o nukentėjusiojo S. K. ir civilinės ieškovės UAB „Latinum“ apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nuosprendis pakeistas.
Pakeista nuosprendžio dalis dėl UAB „Latinum“ civilinio ieškinio dalies išsprendimo ir UAB „Latinum“ civilinio ieškinio dalis dėl 1589,78 Eur vertės turto pasisavinimo ir 3862,01 Eur turto iššvaistymo palikta nenagrinėta.
Pakeistos nuosprendžio aprašomoji ir rezoliucinė dalys:
papildyta aprašomoji dalis dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nustatyta, kad „tęsdama nusikalstamą veiką, J. K. 2021 m. rugpjūčio 16 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, pateikė VĮ Registrų centrui popierinį prašymą, su suklastotu S. K. parašu, dėl to VĮ Registrų centras atliko pakeitimą dėl bendros nuosavybės teisės į namą, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu J. K. suklastojo dokumentus ir juos panaudojo.“;
papildyta rezoliucinė dalis, kuria J. K. pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl prašymo, kurio pagrindu J. K. įgijo visas UAB „Latinum“ akcijas), ir skliausteliuose įrašyta – dėl popierinio prašymo su suklastotu S. K. parašu, kurio pagrindu VĮ Registrų centras atliko pakeitimą dėl bendros nuosavybės teisės į namą adresu: (duomenys neskelbtini), įregistravimo, pateikimo.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. rugpjūčio 11 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, žinodama, kad jos sutuoktinis S. K. gydomas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose ir yra sunkios sveikatos būklės, paėmė sutuoktiniui priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ir organizavo dokumento suklastojimą, o suklastotą dokumentą panaudojo, t. y. 2021 m. rugpjūčio 4 d. 10.45 val. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės, be sutuoktinio S. K. žinios, pasinaudodama jo mobiliojo ryšio telefonu, VĮ Registrų centro sistemoje S. K. mobiliuoju elektroniniu parašu pasirašė prašymą Juridinių asmenų registre Nr. (duomenys neskelbtini), taip ji (J. K.) įgijo 360 vnt. UAB,,Latinum“ akcijų, kurių vertė 11 000 Eur. Šiais veiksmais J. K. suklastojo dokumentus ir juos panaudojo.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs J. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pažymėjo, kad nors pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje neįrašė kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį epizodo, jog, tęsdama nusikalstamą veiką, J. K. 2021 m. rugpjūčio 16 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, pateikė VĮ Registrų centrui popierinį prašymą su suklastotu S. K. parašu, dėl to VĮ Registrų centras atliko pakeitimą dėl bendrosios nuosavybės teisės į namą adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nusprendė, kad šiame veikos epizode įrodymų, patvirtinančių J. K. kaltę, nėra.
3. Šios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 3 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomąją ir rezoliucinę dalis pakeitė ir konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje surinkti ir įvertinti įrodymai (t. y. nukentėjusiojo S. K., pačios nuteistosios J. K. parodymai; sunki nukentėjusiojo sveikatos būklė pateikiant prašymą) bei nustatytos aplinkybės (t. y. kad 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymo pateikimas VĮ Registrų centrui nebuvo atsitiktinė, vienkartinė J. K. veika, o buvo tęstinės nusikalstamos veikos sudėtinė dalis, nes prieš tai ji, žinodama, jog S. K. gydomas ligoninėje ir yra sunkios sveikatos būklės, suklastojo ir panaudojo dokumentus, kurių pagrindu įgijo UAB „Latinum“ akcijas ir kt.) patvirtina, kad J. K. 2021 m. rugpjūčio 16 d. suklastotą prašymą pateikė VĮ Registrų centrui.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistosios J. K. gynėjas advokatas M. Grucė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties dalį, kuria pakeistos Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžio aprašomoji ir rezoliucinė dalys. Taip pat prašo taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir J. K. baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių, BPK 44 straipsnio 6 dalies bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) ir nekaltumo prezumpcijos principų pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą sprendimą.
4.2. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2009">2K-177/2009</a>, 2K-205/2012, 2K-251-1214/2024 ir kt.).
4.3. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje papildydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomąją dalį, neįvertino visų šiai bylai reikšmingų įrodymų ir nustatytų aplinkybių bei, nepašalinęs pagrįstų abejonių dėl J. K. kaltės, nepagrįstai nustatė, kad ji suklastojo ir panaudojo 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymą, pažeidė nusikalstamos veikos sudėties kaip baudžiamosios atsakomybės pagrindo principą.
4.4. Pažymima, kad J. K. kaltinimas dėl 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymo suklastojimo net nebuvo pateiktas, o pripažįstant ją kalta dėl šio prašymo panaudojimo, neįrodyta, jog nuteistoji žinojo apie šio prašymo suklastojimą. Be to, nagrinėjamoje byloje net nebuvo tiriama (vertinama), ar 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymas yra suklastotas.
4.5. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai nusprendė, kad J. K. kaltė dėl šio inkriminuoto epizodo byloje (t. y. dėl 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymo suklastojimo ir panaudojimo) liko neįrodyta. Akivaizdu, kad, nenustačius bent vieno būtino nusikalstamos veikos sudėties požymio, baudžiamoji atsakomybė kilti negali (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys).
4.6. Žemesnės instancijos teismai nepagrįstai nevertino, ar J. K. padaryta nusikalstama veika pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (t. y. dėl 2021 m. rugpjūčio 4 d. prašymo suklastojimo ir panaudojimo) gali būti laikoma mažareikšme, ir dėl to priėmė neteisingus sprendimus.
4.7. Pažymima, kad J. K. tapo UAB,,Latinum“ akcijų savininke po to, kai buvo sudarytos ir pasirašytos konsensualinės akcijų pirkimo–pardavimo sutartys su nukentėjusiuoju S. K. Tuo tarpu VĮ Registrų centrui pateiktas 2021 m. rugpjūčio 4 d. prašymas buvo tik procedūrinis dokumentas, kurio pagrindu išviešinamas akcijų savininko pasikeitimo faktas, bet jis nepatvirtina UAB „Latinum“ akcijų įgijimo, t. y. šis prašymas turėjo tik teises išviešinančią, bet ne sukuriančią paskirtį. Be to, šio prašymo pateikimas nei nukentėjusiajam, nei bendrovei jokios žalos nepadarė. Atkreipiamas dėmesys, kad J. K. neturėjo jokio tikslo tyčia ir piktybiškai pasielgti su nukentėjusiuoju, nes tuo metu jų tarpusavio santykiai buvo geri, dėl to, pateikdama 2021 m. rugpjūčio 4 d. prašymą VĮ Registrų centrui, ji siekė tik įgyti galimybę atlikti veiksmus, leidžiančius išsaugoti bendrovę.
4.8. Taigi, nuteistosios J. K. veikos ypatumai, tikslai ir motyvai, padarinių (žalos) nebuvimas, kaltės turinys ir forma akivaizdžiai patvirtina mažesnį veikos pavojingumą, kuris nėra didelis ir neturi tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga ją traukti baudžiamojon atsakomybėn.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojoje byloje padarytų esminių BPK pažeidimų nepagrįsti ir atmestini.
5.2. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, aplinkybė dėl 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymo suklastojimo buvo tiek inkriminuota kaltinime, tiek nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Nors pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neįrašė šio epizodo prie J. K. inkriminuotos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o nuosprendžio rezoliucinėje dalyje iš viso nepasisakė dėl kaltinime nurodytos aplinkybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje (15–17 punktai) šią aplinkybę tinkamai įvertino ir pagrįstai ją įrašė papildydamas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomąją ir rezoliucinę dalis.
5.3. Nepagrįstas kasatoriaus skundo argumentas, kad teismai nepasisakė dėl J. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad J. K. inkriminuota veika negali būti laikoma mažareikšme. Be to, apeliacinės instancijos teismas šią išvadą patvirtino įvertinęs visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir pačios nuteistosios asmenybę.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistosios J. K. gynėjo advokato M. Grucės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 20 straipsnio pažeidimų ir BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo
7. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, papildydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomąją ir rezoliucines dalis kaltinime buvusiomis aplinkybėmis, jog nuteistoji J. K., tęsdama nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 2021 m. rugpjūčio 16 d. VĮ Registrų centrui pateikė popierinį prašymą su suklastotu S. K. parašu, padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, be to, vertinant šios kaltinimo dalies įrodymus nesilaikyta in dubio pro reo principo. Kasatoriaus nuomone, tokie padaryti apeliacinės instancijos teismo procesiniai pažeidimai nulėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Šie kasatoriaus skundo argumentai yra teisingi ir pagrįsti bylos medžiaga.
8. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veikas kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamas veikas ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-43-458/2021, 2K-227-976/2021, 2K-106-628/2022, 2K-51-813/2025 ir kt.).
9. Šioje nagrinėjamos bylos dalyje yra kilęs ginčas dėl J. K. kaltės, t. y. ar ji, pateikdama savo ir S. K. parašais popieriaus lape VĮ Registrų centrui patvirtintą 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymą, kuriuo buvo prašoma registre atlikti pakeitimą ir namą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruoti kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, veikė tyčia, žinojo ir suprato, kad panaudojo suklastotą dokumentą (t. y. kad šį prašymą pateikė prieš S. K. valią su suklastotu S. K. parašu).
10. Teisėjų kolegija, pagal kasacinio skundo argumentus patikrinusi abiejų teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad šioje bylos dalyje esmines bylos aplinkybes atskleidžiančius įrodymus, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, teisingai įvertino ir tinkamai baudžiamąjį įstatymą pritaikė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, esant neįrodytai aplinkybei, kad J. K. ar kitas asmuo pasirašė už S. K., nenurodė bylos medžiaga pagrįstų duomenų ar kitų aplinkybių, jog J. K., pateikdama 2021 m. rugpjūčio 16 d. popierinį prašymą VĮ Registrų centrui, žinojo ir suprato, kad šiame prašyme S. K. parašas buvo suklastotas. Negana to, byloje nepaneigus S. K. parašo tikrumo (byloje nėra nei šio pasirašyto dokumento originalo; taip pat neatlikti specialiomis žiniomis pagrįstos tiriamosios rašysenos (parašo) identifikavimo tyrimai), remiantis tik apeliacinės instancijos teismo teiginiais apie J. K. suinteresuotumą perregistruoti turtą – namą iš sergančio sutuoktinio asmeninės nuosavybės į jų bendrąją jungtinę nuosavybę, J. K. kaltumas dėl šios kaltinimo dalies nenustatytas. Pirmosios instancijos teismo argumentų, išdėstytų nuosprendžio 45–46 lapuose, apygardos teismas nepaneigė ir aiškiai nenurodė, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.
11. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, papildydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomąją ir rezoliucines dalis aplinkybėmis, jog nuteistoji J. K., tęsdama jai inkriminuotą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 2021 m. rugpjūčio 16 d. VĮ Registrų centrui pateikė prašymą su suklastotu S. K. parašu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
12. Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepažymėjo, jog J. K. buvo kaltinama dėl suklastoto dokumento panaudojimo (VĮ Registrų centrui pateikė prašymą su suklastotu S. K. parašu), o, neįrodžius šios kaltinimo dalies, nuosprendyje nenurodė šią kaltinimo dalį šalinanti, tačiau dėl tokio pažeidimo teisėjų kolegija neįžvelgia esminio BPK 305 straipsnio pažeidimo. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio aiškiai nustatyta J. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį padaryto nusikaltimo apimtis ir nuosprendyje išdėstytos įrodytomis pripažintos šio nusikaltimo aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo nustatytu pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumu nuteistosios J. K. teisės nebuvo iš esmės suvaržytos, ir tai nesukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šios bylos dalies.
Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo mažareikšmiškumo
13. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai neteisingai įvertino J. K. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl VĮ Registrų centrui pateikto 2021 m. rugpjūčio 4 d. prašymo, kuriame prašė Juridinių asmenų registre pakeisti UAB „Latinum“ akcininką – iš S. K. į J. K.) aplinkybes. Taip pat teismai nepagrįstai nepripažino šios veikos mažareikšme ir netaikė BK 37 straipsnio. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.
14. Byloje nustatyta, kad J. K. atlikti veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, pasireiškė tuo, jog ji, pasinaudodama sunkiai sergančio sutuoktinio S. K. mobiliojo ryšio telefonu su jame sugeneruotu mobiliuoju elektroniniu parašu, tyčia surašė sutuoktinio valios neatitinkantį prašymą, kuriame prašė Juridinių asmenų registre pakeisti UAB „Latinum“ akcininką, t. y. iš S. K. į J. K., ir, 2021 m. rugpjūčio 4 d. pasirašydama S. K. priskirtu elektroniniu parašu, šį prašymą pateikė VĮ Registrų centrui.
15. Nėra pagrindo kasacinio skundo teiginiams, kad tokio prašymo pateikimas nesiekia baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingo pavojingumo laipsnio, nes tokiais jos veiksmais nebuvo padaryta žala nei bendrovei, nei nukentėjusiajam S. K., ar kad šis prašymas nereikšmingas, nes turėjo tik teises išviešinančią, o ne sukuriančią paskirtį.
16. Kasatorius skunde pagrįstai nurodo, kad dėl J. K. pateikto prašymo pagrindu atlikto įrašo viešame registre ji neįgijo sutuoktiniui priklausančių UAB „Latinum“ akcijų ar jų suteikiamų teisių, o S. K. realiai neprarado savo kaip akcijų turėtojo statuso, nes teisinė registracija viešame registre atliko teisių išviešinimo, o ne jų nustatymo funkciją. Tačiau ne vien suklastoto dokumento sukurtų teisinių padarinių vertinimas lemia BK uždraustos veikos pavojingumą.
17. Šiuo atveju veikos pavojingumą pabrėžia tai, kad tikrovės neatitinkanti informacija buvo įtvirtinta ir pateikta pasinaudojant kito, be to, sunkiai sergančio, asmens mobiliuoju elektroniniu parašu be jo sutikimo, kartu apgaunant ir VĮ Registrų centrą, kuris nustatęs, kad kreipiasi ne tas asmuo, net nebūtų atlikęs prašomų veiksmų. BK 300 straipsnyje nurodyta veika kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką; tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu pagal kasacinio teismo praktiką laikytina normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla, kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, ir teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175/2015). Šiuo atveju suklastojus dokumentą ir jį panaudojus buvo pasikėsinta į realų dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir pakenkta turtinėms S. K. teisėms, nes apgaule VĮ Registrų centro buvo prašoma įteisinti tikrovės neatitinkančius faktus. Nors J. K. ir neįgijo UAB „Latinum“ akcijų, tačiau jos veikiant tiesiogine tyčia atlikti dokumento suklastojimo ir panaudojimo veiksmai buvo teisingai abiejų teismų įvertinti ne kaip mažareikšmiai.
18. Išties pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, ar tikrovės neatitinkančios tokios informacijos įrašymas į prašymą ir jo pateikimas VĮ Registrų centrui sukėlė teisiškai reikšmingų pasekmių ir pažeidė asmenų teises ar interesus, t. y. koks tokių atliktų veiksmų pavojingumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODEtNDk1LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-81-495/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-81-495/2025">2K-81-495/2025</a>). Šioje kasacinėje nutartyje apibrėžtus dokumento suklastojimo ir disponavimo juo pavojingumo kriterijus J. K. bylą nagrinėję teismai vertino teisingai. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODEtNDk1LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-81-495/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-81-495/2025">2K-81-495/2025</a>, kuria baudžiamoji byla nuteistajam nutraukta, nelaikytina precedentu nagrinėjamai bylai, nes abiejų bylų aplinkybės nėra tapačios, toje byloje kaltininkas nesinaudojo kito asmens mobiliuoju parašu, bendrovės direktorius teikė VĮ Registrų centrui prašymą registruoti Juridinių asmenų registre save kaip vienintelį akcininką, jame nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją. Be to, tokių dokumento suklastojimo ir panaudojimo veiksmų pavojingumas kaltinime buvo siejamas su nepasitvirtinusiu sukčiavimo nusikaltimu.
19. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMxLTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-231-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-231-976/2017">2K-231-976/2017</a>, 2K-169-689/2018, 2K-178-303/2019 ir kt.). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, į J. K. padaryto nesunkaus nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, nėra pagrindo teigti, kad veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, jog, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, reikėtų taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.
20. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo J. K. yra nepagrįsti, jais remiantis keisti ar naikinti šias žemesnės instancijos teismų sprendimų dalis nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).
Dėl naujo baudžiamojo įstatymo taikymo
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme metu įsigaliojo nauja BK 300 straipsnio 1 dalies redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), kurioje sušvelninta nesunkaus nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sankcija, t. y. veikos baudžiamumas buvo papildytas naujomis alternatyviomis bausmėmis – viešaisiais darbais ir laisvės apribojimu (pirmesnėje BK 300 straipsnio 1 dalies redakcijoje šio nusikaltimo sankcijoje buvo nustatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų).
22. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, be kita ko, bausmę švelninantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Įsigaliojus švelnesniam baudžiamajam įstatymui, dėl jo taikymo kasacinėje bylų praktikoje formuluojama tokia taisyklė, kad, nepaneigiant BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos švelnesnio įstatymo grįžtamosios galios, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo, nes formalus bendrąja prasme švelnesnio įstatymo taikymas neatitiktų grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-719/2025).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos J. K. padaryto nesunkaus nusikaltimo aplinkybės nesuteikia pagrindo įžvelgti, kad paskirtoji bausmė (bauda) neatitinka BK 41 straipsnyje nurodytos bausmės paskirties ar BK 54 straipsnyje esančių bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Šios bausmės (baudos) dydžių ribos nauju baudžiamuoju įstatymu nepakeistos. Taigi, palikus pirmosios instancijos teismo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nustatytą nusikalstamų veiksmų apimtį, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, švelninti J. K. baudą ar keisti ją kita švelnesne bausme (viešaisiais darbais) nėra teisinio pagrindo. Todėl J. K. veika pagal naują BK 300 straipsnio 1 dalies redakciją neperkvalifikuojama.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties dalį, kuria pakeistos Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžio aprašomoji ir rezoliucinė dalys, nesusijusios su civilinio ieškinio išsprendimu.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Artūras Ridikas
Tomas Šeškauskas
