Baudžiamoji byla Nr. 1A-435-365/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02713-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.2.14.3.2.2, 2.4.6.4.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Kristinai Čepaitei, dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui, nuteistojo R. T. gynėjai advokatui Anatolijui Svilai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. T. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. T. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo R. T. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas R. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 27 d. 09.10 val. iki 2020 m. balandžio 27 d. 15.38 val. (viena diena). Paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Nukentėjusiosios V. A. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista jai iš R. T. 95 (devyniasdešimt penki) Eur turtinei žalai atlyginti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. R. T. nuteistas už tai, kad 2020 m. sausio 18 d., apie 09.30 val., miško masyvo keliuke, esančiame apie 600 metrų nuo viešojo transporto stotelės „(duomenys neskelbtini)“, esančios šalia pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, pamatęs einančią vieną V. A., priėjęs jai iš užnugario ir ranka apkabinęs už kaklo, pargriovė nukentėjusiąją ant žemės, pagrasino jai peiliu ir pagrobė V. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note 5“, 150 Eur vertės, ir ištraukė iš kuprinėje buvusios piniginės 95 Eur, tokiu būdu, pagrasinęs peiliu, panaudojęs fizinį smurtą ir atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, pagrobė V. A. priklausantį turtą, tuo padarydamas jai 245 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktus duomenis, atsižvelgdamas į įrodymų visumą ir bylą išnagrinėjęs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu), darė išvadą, kad, jog R. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Skirdamas kaltinamajam (nuteistajam) bausmę, teismas vadovavosi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir darė išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, bus pasiekti R. T. paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui. Nuteistajam taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Teismas nustatęs, jog R. T., neatlikęs paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką, paskirtąją bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Nuteistasis R. T. (toliau – ir apeliantas) prašo paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti namų areštu, atsižvelgti į tai, kad jis (R. T.) yra užsiregistravęs užimtumo tarnyboje, dirba ir nelegaliai, kas, pasak apelianto, rodo, kad šis tvarkosi gyvenimą, ketina susirasti jam tinkamą darbą bei mokėti mokesčius ir grąžinti skolas. Tvirtina, jog apeliantas pasikeitė, bylą nagrinėjant teisme davė nuoširdžius parodymus, kaltę pripažino, nevilkino bylos nagrinėjimo ir sutiko, kad byloje butų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad vykdydamas šį nusikaltimą apeliantas buvo stipriai apsvaigęs nuo narkotikų, todėl nesuvokė ką daro, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Po šio nusikaltimo nusprendė nevartoti narkotikų ir tvarkytis gyvenimą, sukurti su drauge šeimą, dėl ko gydėsi psichiatrinėje ligoninėje ir reabilitacijos centre. Taip pat akcentuoja, jog jis serga ŽIV, jam reikalingi vaistai, įkalinimo įstaigoje gydymas jam nebus užtikrintas.
5. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.
6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. T. gynėjas A. Svila prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais argumentais, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai.
Nuteistojo R. T. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Nagrinėjamu atveju nuteistasis neginčija nuosprendžio išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Iš skundo turinio seka, jog apeliantas R. T. kelia bausmės individualizavimo klausimą ir iš esmės nesutinka su paskirtos bausmės rūšimi, prašydamas laisvės atėmimo bausmę pakeisti namų areštu. Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą švelninti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam R. T. skiriant ir individualizuojant bausmę.
8. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
9. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. T. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas dydį bei skirtą bausmę bendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus.
10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį – padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) sunkus nusikaltimas, veika baigta. Atsižvelgė ir į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skundžiamu nuosprendžiu įvertinta ir apelianto asmenybė – teistas 13 kartų, taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 11–20), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 4–10). Aplinkybės, jog R. T., praeityje būdamas teistas net 13 kartų ir neatlikęs jam paskirtos bausmės ankstesniu nuosprendžiu padarė naują nusikalstamą veiką, neigiamai charakterizuoja R. T. ir jo gyvenimo būdą, todėl apeliaciniame skunde akcentuojami argumentai dėl registravimosi Užimtumo tarnyboje, nepaneigia teismo išvadų, kad anksteniais nuosprendžiais skirtos bausmės buvo neveiksmingos. Nors nuteistasis teigia norįs pradėti naują gyvenimą (t.y. dirbti, kurti šeimą, gydytis), tačiau tokie teiginiai teisėjų kolegijos vertintini kaip deklaratyvūs, nes nuteistasis R. T. žinodamas, jog jam gresia laisvės atėmimas pagal ankstesnį 2020-01-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, jau po dviejų dienų (t.y. 2020-01-18) padarė naują nusikalstamą veiką. Aptarti duomenys patvirtina, kad savo elgesiu R. T. demonstruoja piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, aiškų nenorą laikytis įstatymų bei gyventi dorai ir sąžiningai, apeliantas išvadų dėl savo neteisėto elgesio ir ankstesnių neišnykusių teistumų nedaro, nesitaiso, o skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Tai leidžia daryti išvadą, jog apelianto padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinis poelgis, tai yra jo dėsningas elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šiuo atveju nėra pagrindo BK 75 straipsnio nuostatų taikymui, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja teigiamus jo asmenybės pokyčius apibūdinančias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti R. T. realiai neatliekant paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas jau į aptartas aplinkybes bei į tai, kad nuteistasis, kuris nors ir deklaruoja teigiamus savo pokyčius, vis tik savo argumentams pagrįsti objektyvių duomenų nepateikė. Nuteistojo nurodomos aplinkybės dėl sveikatos – nelaikytinos prioritetinėmis sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo taikymo klausimą, nes suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūrai užtikrinti laisvės atėmimo vietose teikiamos tokios pat asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje.
11. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas skirdamas bausmę įvertino nuteistojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi dėl to, tai pripažino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Be to pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė byloje nustatytas faktines aplinkybes atitinkančius parodymus, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti bausmę teisėjų kolegija nebeturi pagrindo. Apylinkės teismas bendrindamas bausmes pagal kelis nuosprendžius, pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio nuostatomis, nes skundžiamu nuosprendžiu R. T. nuteistas už veiką, padarytą po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-16 priimto nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bendrindamas bausmę ir nustatydamas galutinę subendrintą bausmę, apylinkės teismas taikė nuteistajam palankesnį dalinį bausmių bendrinimo būdą, prie griežtesnės bausmės skirtos skundžiamu nuosprendžiu (2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo), pridėta tik dalis ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, t. y. 4 mėnesiai laisvės atėmimo.
12. Nuteistasis R. T. apeliaciniu skundu prašo vietoje paskirtos laisvės atėmimo bausmės skirti jam namų areštą. Pažymėtina, kad BK 42 straipsnyje išdėstytas išsamus ir baigtinis bausmių, kurios gali būti skiriamos kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažintiems asmenims, sąrašas. Jame nėra numatytos R. T. prašomos bausmės rūšies – namų arešto, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo pakeisti bausmę.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. T. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu galutinę bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo R. T. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.
Teisėjai Audrius Cininas
Gintaras Dzedulionis
Daiva Kazlauskienė
