S. P. pagal BK 24 str. 4 d., 203 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-1-813/2025

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-10015-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.12.1; 1.1.8.1.2; 1.2.19.4.1; 1.2.19.1.2.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Dariaus Kantaravičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,

nuteistųjų A. U. ir A. U. gynėjui advokatui Mindaugui Dūdai,

nuteistosios S. P. gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui,

nuteistajam A. V. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Girevičiui (naudojant „Zoom“ platformą),

nuteistojo R. M. gynėjui advokatui Mindaugui Bliuvui,

nuteistajam J. A. ir jo gynėjui advokatui Robertui Skėriui (naudojant „Zoom“ platformą),

nuteistų juridinių asmenų UAB „Naftos grupė“ ir UAB „Artilona“ gynėjai advokatei Vaidai Genaitytei,

civilinės ieškovės AB „KN Energies“ įgaliotajam atstovui advokatui Ruslanui Boiko (Ruslan Boiko),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U., nuteistojo A. U., nuteistojo R. M. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo, nuteistosios S. P. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno, civilinės ieškovės AB „KN Energies“ atstovo advokato Ruslano Boiko, nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato Ramūno Girevičiaus, nuteistojo J. A. ir jo gynėjo advokato Roberto Skėrio kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžių bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo buvo pakeisti pirmiau nurodyti nuosprendžiai.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu:

A. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme ketveriems metams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme šešeriems metams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme ketveriems metams; pagal BK 203 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme ketveriems metams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams; pagal BK 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams trims mėnesiams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl atstovavimo sutarčių suklastojimo organizavimo, atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų, sąskaitų faktūrų ir jų panaudojimo organizavimo) laisvės atėmimo bausme trejiems metams trims mėnesiams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl pelno mokesčio deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo organizavimo) laisvės atėmimo bausme trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir A. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams devyniems mėnesiams.

A. U. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme ketveriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl atstovavimo sutarčių suklastojimo, atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų, sąskaitų faktūrų suklastojimo ir jų panaudojimo) laisvės atėmimo bausme trejiems metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl pelno mokesčio deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo) laisvės atėmimo bausme trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams.

R. M. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme ketveriems metams; pagal BK 225 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme penkeriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.

S. P. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams; pagal BK 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, S. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąją šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 25 MGL (941,50 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

A. V. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 25 MGL (941,50 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

J. A. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 228 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 228 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir J. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, J. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 25 MGL (941,50 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

UAB „Naftos grupė“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 20 000 MGL dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį 5000 MGL dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį 5000 MGL dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį 15 000 MGL dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį 10 000 MGL dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį 15 000 MGL dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį 6000 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir UAB „Naftos grupė“ paskirta galutinė subendrinta bausmė – 35 000 MGL (1 318 100 Eur) dydžio bauda.

UAB „Artilona“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį 3000 MGL (112 980 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), iš A. U. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 3 055 232,16 Eur, iš A. U. – 3 055 232,16 Eur, iš S. P. – 1 000 000 Eur.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), iš R. M. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 3 256 726,85 Eur ir 175 549 JAV doleriai.

Iš nuteistųjų A. U., A. U., S. P., A. V., J. A., R. M., juridinio asmens UAB „Naftos grupė“ priteista solidariai AB „Klaipėdos nafta“ 20 279 052,98 Eur ir 5 procentų dydžio palūkanų nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo atlyginti žalą visiško įvykdymo.

Iš nuteistųjų A. U., A. V., J. A., juridinio asmens UAB „Naftos grupė“ priteista solidariai AB „Klaipėdos nafta“ 604 505,18 Eur ir 5 procentų dydžio palūkanų nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo atlyginti žalą visiško įvykdymo.

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu:

A. U. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio jų sudėjimo būdu ir A. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), A. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant jam įpareigojimus: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. U. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), A. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant jam įpareigojimus: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

S. P. nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio jų sudėjimo būdu ir S. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), S. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, paskiriant jai įpareigojimus: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi baudžiamosios bylos, kuriose priimti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiai, sujungtos ir nutarta jas apeliacine tvarka nagrinėti kartu.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžius:

A. U. nusikalstamus veiksmus, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu kvalifikuotus pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu kvalifikuotus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, kaip tęstinius perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), į BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija). Vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. U. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskyrė jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. A. U. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija) ir paskyrė jam dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. U. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) (dėl atstovavimo sutarčių suklastojimo ir jų panaudojimo organizavimo) paskirtą bausmę sumažino iki trejų metų laisvės atėmimo; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) (dėl pelno mokesčio deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo organizavimo) paskirtą bausmę sumažino iki dvejų metų laisvės atėmimo.

Vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. U. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskyrė jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

A. U. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavo į BK 24 straipsnio 4 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) ir paskyrė jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Iš A. U. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį šiuo nuosprendžiu nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių pašalintas veikimas organizuota grupe su S. P..

A. U. nusikalstamus veiksmus

A. U. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dėl turtinės teisės iššvaistymo), perkvalifikavo į BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir juos, vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikavo į BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskyrė jam 290 MGL (10 921,40 Eur) dydžio baudą.

Iš A. U. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 3 dalį nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių pašalino veikimą organizuota grupe su savo organizuotos grupės nariais.

A. U. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) paskirtą bausmę sumažino iki dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. U. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 203 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskyrė jam aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Iš A. U. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių pašalino tai, kad jis šį nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe su S. P..

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. U. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (dėl sutarties ir jos pakeitimų priėmimo), ir jis pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1–2 punktais, A. U. paskirtos bausmės subendrintos, ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. U. paskirtos bausmės subendrintos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. U. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo, visiško ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir A. U. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams ir 290 MGL (10 921,40 Eur) dydžio bauda.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis, kuria A. U., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant įpareigojimus.

A. U. nusikalstamus veiksmus, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu kvalifikuotus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu kvalifikuotus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, kaip tęstinius perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija). Vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. U. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

A. U. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) (dėl atstovavimo sutarčių suklastojimo organizavimo, atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų, sąskaitų faktūrų suklastojimo ir jų panaudojimo organizavimo) paskirtą bausmę sumažino iki dvejų metų laisvės atėmimo; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) (dėl pelno mokesčio deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo organizavimo) paskirtą bausmę sumažino iki dvejų metų laisvės atėmimo.

Vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. U. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskyrė jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

A. U. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavo į BK 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) ir paskyrė jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Iš A. U. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį šiuo nuosprendžiu nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių pašalino veikimą organizuota grupe su S. P..

Panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. U. paskirtos bausmės subendrintos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. U. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir A. U. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.

R. M. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė sumažinta iki trejų metų laisvės atėmimo.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalis, kuria R. M. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, ir R. M. baudžiamoji byla pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nutraukta.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, R. M. paskirtos bausmės subendrintos.

S. P. nusikalstamus veiksmus, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu kvalifikuotus pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu kvalifikuotus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, kaip tęstinius perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija). Vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalimi, S. P. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskyrė jai dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. S. P. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija) ir paskyrė jai dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalis, kuria S. P. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – S. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, S. P. paskirtos bausmės subendrintos, taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, S. P. paskirtos bausmės subendrintos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, S. P. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir S. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Pakeistos Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio ir 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalys, kuriomis S. P., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas paskiriant įpareigojimus, ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), šiuo nuosprendžiu S. P. paskirtos dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. V. nusikalstamus veiksmus, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu kvalifikuotus pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavo į BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir juos, vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikavo į BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskyrė jam 290 MGL (10 921,40 Eur) dydžio baudą.

A. V. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir paskyrė jam 150 MGL (5649 Eur) dydžio baudą.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nurodyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (dėl sutarties ir jos pakeitimų priėmimo), panaikino ir A. V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. V. paskirtos bausmės subendrintos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. V. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir jam paskirta galutinė bausmė – 290 MGL (10 921,40 Eur) dydžio bauda.

J. A. nusikalstamus veiksmus, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu kvalifikuotus pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikavo į BK 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskyrė jam 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą.

J. A. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį paskirtą dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę pakeitė į 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalis, kuria J. A. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl sutarties ir jos pakeitimų priėmimo), panaikinta ir jis išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, J. A. paskirtos bausmės subendrintos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, J. A. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir J. A. paskirta galutinė bausmė – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.

UAB „Naftos grupė“ Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) (dėl UAB,,Naftos grupė“ 2005–2010 metų pelno mokesčio deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo organizavimo) paskirta bausmė – bauda sumažinta iki 4000 MGL (150 640 Eur).

Vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalimi, UAB „Naftos grupė“ nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavo į BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskyrė jai 4000 MGL (150 640 Eur) dydžio baudą.

Iš UAB,,Naftos grupė“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį nuosprendyje nustatytų šių nusikaltimų padarymo aplinkybių pašalinta tai, kad A. U. ir A. U. dokumentus klastojo ir naudojo, apgaulingai tvarkė UAB,,Naftos grupė“ buhalterinę apskaitą, veikdami organizuota grupe su S. P..

UAB „Naftos grupė“ nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavo į BK 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) ir paskyrė jai 15 000 MGL (564 900 Eur) dydžio baudą.

Iš UAB „Naftos grupė“ pagal BK 220 straipsnio 1 dalį šiuo nuosprendžiu inkriminuotų nusikaltimo padarymo aplinkybių pašalintas veikimas organizuota grupe su S. P..

UAB „Naftos grupė“ nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavo į BK 20 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir paskyrė jai 5000 MGL (188 300 Eur) dydžio baudą.

UAB „Naftos grupė“ nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikavo į BK 20 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskyrė jai 10 000 MGL (376 600 Eur) dydžio baudą.

Iš UAB „Naftos grupė“ pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir BK 20 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 3 dalį nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių pašalinta tai, kad A. U. veikė su savo organizuotos grupės nariais.

UAB „Naftos grupė“ pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) paskirta bausmė sumažinta iki 5050 MGL (190 183 Eur).

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalis, kuria UAB „Naftos grupė“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (dėl sutarties ir jos pakeitimų priėmimo), panaikinta ir UAB „Naftos grupė“ išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, UAB „Naftos grupė“ paskirtos bausmės subendrintos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, UAB „Naftos grupė“ paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir UAB „Naftos grupė“ paskirta galutinė bausmė – 25 000 MGL (941 500 Eur) dydžio bauda.

UAB „Artilona“ nusikalstamus veiksmus, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu kvalifikuotus pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikavo į BK 20 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija) ir paskyrė jai 1330 MGL (50 087,80 Eur) dydžio baudą.

Iš UAB,,Artilona“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija) Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje nustatytų šio nusikaltimo padarymo aplinkybių pašalinta tai, kad S. P. šį nusikaltimą padarė veikdama organizuota grupe su A. U.

Pakeistos Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalys dėl turto konfiskavimo išsprendimo ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, konfiskuotas nusikalstamos veikos, nurodytos BK 183 straipsnio 3 dalyje, rezultatas – 12 406 804,09 Eur, išieškant iš A. U. 5 203 402,045 Eur, iš A. U. – 5 203 402,045 Eur, iš S. P. – 2 000 000 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Iš nuteistųjų A. U., A. V., J. A., juridinio asmens UAB „Naftos grupė“ solidariai priteistas turtinės žalos atlyginimas AB „Klaipėdos nafta“ naudai sumažintas iki 603 130,04 Eur ir nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalis dėl civilinės ieškovės AB „Klaipėdos nafta“ civilinio ieškinio dalies išsprendimo dėl 20 279 052,98 Eur turtinės žalos (dėl sutarties ir jos pakeitimų priėmimo) atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo solidariai iš nuteistųjų A. U., A. U., S. P., A. V., J. A., R. M., juridinio asmens UAB „Naftos grupė“ panaikinta ir civilinės ieškovės AB „Klaipėdos nafta“ civilinis ieškinys dėl 20 279 052,98 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo paliktas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl UAB „Artilona“ nuteisimo kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistųjų ir (ar) jų gynėjų, prašiusių jų kasacinius skundus tenkinti, o civilinės atsakovės įgaliotojo atstovo – atmesti, civilinės ieškovės įgaliotojo atstovo, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų ir (ar) jų gynėjų – atmesti, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. U., A. U. ir S. P. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdami organizuota grupe, pasisavino A. U. patikėtą didelės – 12 406 804,09 Eur vertės svetimą – UAB,,Naftos grupė“ turtą. A. U. ir S. P. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami organizuota grupe, žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės – 11 042 458,17 Eur vertės turtą legalizavo. Šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aprašytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 151 punkte.

2. UAB „Artilona“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį už tai, kad atstovaujama vykdomosios direktorės S. P., veikiančios bendrovės vardu, naudai ir interesais, legalizavo nusikalstamu būdu įgytas UAB „Naftos grupė“ priklausančias lėšas – 50 000 Eur. Šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aprašytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 17, 192, 196, 199 punktuose.

3. A. U. nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis vadovavo juridiniams asmenims „Worldex L.L.C.“, „E&G Trading Ltd.“, „Aliante Group L.L.C.“, „Gaugler AG“, „Artelana AG“ ir UAB „Artilona“, naudojamiems neteisėtai – nusikalstamai veiklai nuslėpti. Šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aprašytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 5, 156, 160 punktuose.

4. A. U. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, A. U. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, UAB „Naftos grupė“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad jie, UAB „Naftos grupė“ buhalterinėje apskaitoje pagal suklastotus dokumentus fiksavę realiai nevykusias ūkines operacijas, UAB „Naftos grupė“ pelno mokesčio deklaracijose nurodė žinomai melagingus duomenis apie paslaugų pirkimą iš įmonių „Worldex L.L.C.“ ir „Gaugler AG“ už 14 277 528,76 Eur ir šia suma padidino leidžiamus atskaitymus, mažinančius apmokestinamąjį pelną. Po to šias suklastotas deklaracijas pateikė mokesčių administratoriui ir į valstybės biudžetą sumokėjo 2 300 908,83 Eur mažiau pelno mokesčio, taip valstybei padarydami didelę turtinę žalą. Šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aprašytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 3, 11, 12, 178, 186, 191 punktuose.

5. A. U. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, A. U. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, UAB „Naftos grupė“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad buvo organizuota ir apgaulingai tvarkoma UAB „Naftos grupė“ buhalterinė apskaita, dėl to iš dalies negalima nustatyti jos 2005–2010 m. sausio–liepos mėn. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aprašytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 6, 13, 161, 191 punktuose.

6. A. U. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį, A. V. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį, J. A. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį, UAB „Naftos grupė“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį už tai, kad A. U., kuris atstovavo UAB „Naftos grupė“, nekontroliavo ir neprižiūrėjo UAB „Naftos grupė“ darbuotojo A. U., todėl A. U. ir A. V. sukurstė AB „Klaipėdos nafta“ generalinį direktorių J. A. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iššvaistyti AB,,Klaipėdos nafta“ didelės vertės turtinę teisę – išsireikalauti iš UAB,,Naftos grupė“ už geležinkelio cisterninių vagonų prastovas 603 130,04 Eur (2 082 487,41 Lt) sumą, o J. A., eidamas AB „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus pareigas ir patikėjimo teise valdydamas šios bendrovės turtą ir turtines teises, būdamas sukurstytas nusikalsti, veikdamas prieš savo vadovaujamos bendrovės interesus ir UAB „Naftos grupė“ naudai, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir iššvaistė AB,,Klaipėdos nafta“ didelės – 603 130,04 Eur vertės turtinę teisę, todėl AB,,Klaipėdos nafta“ patyrė didelę – 603 130,04 Eur turtinę žalą. Šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aprašytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 325 punkte.

7. A. U. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, UAB „Naftos grupė“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, R. M. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį už tai, kad A. U., nekontroliuojamas ir neprižiūrimas UAB „Naftos grupė“ bendrovės direktoriaus A. U., kaip vienintelis bendrovės akcininkas, veikdamas UAB „Naftos grupė“ naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 6 d. iki 2010 m. liepos 20 d. siekdamas pageidaujamo valstybės tarnautojui prilyginto asmens AB „Klaipėdos nafta“ komercijos direktoriaus R. M. teisėto veikimo, neteisėto veikimo ir neteisėto neveikimo, vykdant AB „Klaipėdos nafta“ komercijos direktoriaus įgaliojimus, R. M. pasiūlė, o pastarajam sutikus, laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2010 m. liepos 20 d. davė didesnės nei 250 MGL vertės – 3 256 726,85 Eur ir 175 549 JAV dolerių – kyšį. Šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aprašytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 416, 420 punktuose.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

8. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija išteisino A. U. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, UAB „Naftos grupė“ pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, J. A. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir A. V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (dėl sutarties ir jos pakeitimų priėmimo). Teismas šį sprendimą motyvavo tuo, kad nepasitvirtino, jog nurodytiems asmenims inkriminuotais veiksmais AB,,Klaipėdos nafta“ buvo padaryta didelė reali turtinė žala. Teismas nurodė, kad didelės turtinės žalos padarymas turi būti pagrįstas ne pernelyg bendro pobūdžio, formaliais teiginiais, o konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios neabejotinai patvirtintų, kad didelė turtinė žala yra reali. Be to, kai nustatoma, kad civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius, būtina įvertinti ir tai, kad organizuojant verslą svarbią reikšmę turi pasitikėjimo partneriais ir ekonominės veiklos rizikos principai. Pasitikėjimo partneriu principas komerciniuose santykiuose reiškia tikėjimą verslo partnerio sąžiningumu, jog šis vykdys veiklą taip, kad plėtojamas verslas suteiktų abipusę naudą.

9. Šis teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nepakanka faktinių duomenų išvadai, jog UAB „Naftos grupė“, atstovaujama direktoriaus A. U., kuris nekontroliavo ir neprižiūrėjo A. U., vykdžiusio UAB „Naftos grupė“ konsultanto pareigas, padedama A. V., organizavo AB,,Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus ir valstybės tarnautojui prilyginto asmens J. A. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, o J. A. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to AB,,Klaipėdos nafta“ patyrė didelę – 20 279 052,98 Eur (70 019 514,17 Lt) – turtinę žalą. Byloje neįrodytas ne tik realios didelės turtinės žalos padarymas, bet ir J. A., A. U., A. V. ir UAB,,Naftos grupė“ tyčia, darant nustatytus veiksmus, veikti prieš AB „Klaipėdos nafta“ interesus.

10. Apeliacinės instancijos teismas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį dėl civilinės ieškovės AB „Klaipėdos nafta“ civilinio ieškinio dalies išsprendimo dėl 20 279 052,98 Eur turtinės žalos (dėl sutarties ir jos pakeitimų priėmimo) atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo solidariai iš nuteistųjų A. U., A. U., S. P., A. V., J. A., R. M., juridinio asmens UAB „Naftos grupė“ panaikino ir civilinės ieškovės AB „Klaipėdos nafta“ civilinį ieškinį dėl 20 279 052,98 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo paliko nenagrinėtą. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad A. U., UAB „Naftos grupė“, J. A. ir A. V. buvo išteisinti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, taip pat tuo, kad S. P. ir R. M. nebuvo kaltinami dėl didelės – 20 279 052,98 Eur – vertės turtinės žalos padarymo AB,,Klaipėdos nafta“, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo jiems taikyti solidariąją atsakomybę (nuosprendžio 478 punktas).

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo argumentai

11. Kasaciniu skundu nuteistasis A. U. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nuosprendį: 1) už atskiras nusikalstamas veikas paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba 2) sumažinti už atskiras nusikalstamas veikas paskirtus laisvės atėmimo bausmės terminus, subendrinus paskirtas bausmes, paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ne daugiau kaip ketveriems metams – ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija). Kasatorius skunde nurodo:

11.1. Nagrinėjamoje byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 54 ir 75 straipsnių nuostatos.

11.2. Pagal teismų praktiką, pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-256/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-256/2009">2K-256/2009</a>), taip pat taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>) arba skirti švelnesnę, nei nurodyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, 2K-102/2009, 2K-192/2011, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM3LTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-337-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-337-489/2017">2K-337-489/2017</a>). Pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė taip pat pripažįstama pagrindu mažinti paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>, 2K-151-489/2019). Tokia teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, pagal kurią bausmės sumažinimas kaltinamiesiems yra tinkama teisinės gynybos priemonė kompensuojant pernelyg ilgo proceso trukmės neigiamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUtNjQ4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-65-648/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-65-648/2021">2K-65-648/2021</a>).

11.3. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2010 m. liepos 19 d., bet kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami jau 2007 m. gruodžio 29 d. Prokuroro 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10021-10 buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10015-14, bet apeliacinės instancijos teisme sujungus baudžiamąsias bylas buvo pripažinta, kad dalis atskirtuose ikiteisminiuose tyrimuose tirtų veikų sudaro tęstinius nusikaltimus.

11.4. Ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10015-14 buvo užbaigtas ir byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui 2015 m. kovo 6 d. Taigi ikiteisminio tyrimo stadija truko beveik penkerius metus, o įskaitant ir kriminalinę žvalgybą – daugiau nei septynerius metus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas praėjus dar daugiau nei dvejiems metams – 2017 m. gruodžio 27 d.

11.5. Ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10021-10 užtruko dar ilgiau – kaltinamasis aktas surašytas 2017 m. lapkričio 24 d., o teismui byla su kaltinamuoju aktu perduota tik 2018 m. balandžio 9 d. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi baudžiamoji byla A. U. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta teismui konstatavus non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį nusikaltimą) principo pažeidimą. Lietuvos apeliacinis teismas prokuroro skundą dėl šios nutarties išnagrinėjo tik 2020 m. sausio 30 d. ir, panaikinus minėtą nutartį, baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje tik 2020 m. kovo 6 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį priėmė 2020 m. balandžio 15 d. Taigi nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo šioje baudžiamojoje byloje praėjo daugiau nei dešimt metų, o įskaitant kriminalinę žvalgybą – daugiau nei trylika metų.

11.6. Baudžiamoji byla, kurioje buvo priimtas skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendis, Lietuvos apeliaciniame teisme kartu su paduotais apeliaciniais skundais gauta 2018 m. sausio 25 d. Pirmasis teismo posėdis įvyko 2018 m. balandžio 4 d. Jame buvo sprendžiamas klausimas dėl ūkinės finansinės ekspertizės paskyrimo, o 2018 m. gegužės 9 d. šio teismo nutartimi buvo paskirta ekonominė (apskaitos ir finansinė) ekspertizė. Ją atlikus, byla teismui grąžinta 2019 m. birželio 20 d. Byloje kelis kartus keitėsi teismo sudėtis. Ši byla buvo išnagrinėta tik 2024 m. liepos 3 d. Taigi apeliacinis procesas truko daugiau nei šešerius metus.

11.7. Nors Klaipėdos apygardos teismui priimant skundžiamą 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendį A. U. baudžiamasis persekiojimas vyko dešimt metų, šis teismas, skirdamas bausmes, baudžiamojo proceso trukmės klausimo iš viso nesvarstė. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, kad baudžiamojo proceso trukmė, kai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki galutinio bylos išnagrinėjimo praėjo trylika metų (tiksliau – keturiolika, net neskaitant kriminalinės žvalgybos), yra pernelyg ilga (428 punktas). Nors teismas nuosprendyje ir nurodė, kad skirdamas bausmes į šį faktą atsižvelgia ir tuo pagrindu jas švelnina, tačiau tiek išdėstyti argumentai, tiek faktiškai už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės rodo, kad teismas tinkamai neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų praktikoje suformuluotus kriterijus.

11.8. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas daug dėmesio skyrė baudžiamosios bylos sudėtingumui ir apimčiai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu atliktiems veiksmams ir tyrimams, akcentuodamas jiems reikalingas laiko sąnaudas ir specialių žinių poreikį (425 punktas). Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų kokybę – ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas į du atskirus, o bylos tik apeliacinės instancijos teisme, praėjus vienuolikai metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, buvo sujungtos į vieną ir dalis nusikalstamų veikų buvo pripažintos tęstinėmis. Dėl nekokybiškai atlikto ikiteisminio tyrimo ir esminių kaltinamojo akto trūkumų prokurorams tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose reikėjo teikti prašymus pakeisti kaltinime nurodytų veikų kvalifikavimą ir kaltinime nurodytų veikų faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, o apeliacinės instancijos teismui – skirti dvi ekonomines (apskaitos ir finansines) ekspertizes. Ilgą baudžiamojo proceso trukmę lėmė ne tik bylos apimtis ir sudėtingumas, bet ir netinkami institucijų veiksmai organizuojant procesą. Ilgą apeliacinio proceso trukmę lėmė ne tik veiksmai, reikalingi ikiteisminio tyrimo trūkumams ir pirmosios instancijos teismo padarytoms klaidoms taisyti, bet ir nevienkartinis baudžiamąją bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėties keitimas. Be to, nepaisant ilgai užtrukusio proceso, bylos sudėtingumo ir didelės apimties, greičiau nagrinėtina ši byla Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko potvarkiu buvo pripažinta tik 2022 m. lapkričio 25 d., t. y. praėjus beveik penkeriems metams nuo pirmos baudžiamosios bylos gavimo šiame teisme.

11.9. Nuteistojo A. U. ir jo gynėjo elgesys jokios įtakos tokiai baudžiamojo proceso trukmei neturėjo. Be to, viso baudžiamojo proceso metu A. U. buvo taikomi suvaržymai – kardomosios priemonės (suėmimas, vėliau – užstatas, dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kartu skiriant įpareigojimus nebendrauti), taip pat laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

11.10. Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir dydį už didesnę dalį nuteistajam A. U. inkriminuotų veikų, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos skiriant bausmes, kai nustatyta nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso trukmė, ir kartu netinkamai taikė BK 41 straipsnio 2 dalies ir BK 54 straipsnio nuostatas. Šio teismo už atskiras veikas paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis bei galutine subendrinta laisvės atėmimo šešeriems metams bausme, kurią reikės atlikti praėjus daugiau kaip trylikai metų nuo tiriamų įvykių, bus pasiektas tik vienas iš bausmės paskirtyje nurodytų penkių tikslų – nubaudimas. Dėl to ši bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo, humaniškumo, proporcingumo, ultima ratio (paskutinė priemonė) ir kitiems baudžiamosios atsakomybės principams ir nėra teisinga. Bausmės tikslai gali būti pasiekti tik už visas nusikalstamas veikas paskiriant, taip pat ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

11.11. Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai neįvertinęs nepateisinamai ilgo baudžiamojo proceso fakto, spręsdamas bausmių skyrimo už atskiras nusikalstamas veikas klausimą, galimybės kompensuoti nustatytą pažeidimą taikant BK 75 straipsnio nuostatas apskritai nesvarstė. Šis teismas tik formaliai konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės vykdymo atidėjimas turės poveikį ir nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals (463 punktas).

11.12. Šis teismas nuosprendyje nurodė, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma (461 punktas), nors kasacinės instancijos teismo praktikoje akcentuojama, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Realios laisvės atėmimo bausmės taikymas asmenims, nuteistiems už ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, nesislėpusiems nuo teisingumo ir nekeliantiems tiesioginio pavojaus visuomenei, sunkiai suderinamas su bausmės tikslais ir teisės principais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>).

11.13. Įvertinus visas aptartas įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, yra visi pagrindai paskirti mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmes už atskiras veikas, o galutinę subendrintą bausmę – neviršijančią ketverių metų ir jos vykdymą atidėti. Apeliacinės instancijos teismas visiškai be pagrindo netaikė BK 75 straipsnio (palankiausios 2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcijos) nuostatų, t. y. netinkamai pritaikė šį baudžiamąjį įstatymą.

11.14. Pažymėtina, kad prokurorė, sakydama baigiamąją kalbą apeliacinės instancijos teisme, prašė nuteistajam A. U. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, atidedant dvejiems metams. Ši prokurorės pozicija skundžiamame nuosprendyje neaptarta. Nuosprendyje aprašyti tik aptartai pozicijai priešingi prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai ir reikalavimai (432, 443, 460 punktai), nors jų prokurorė, sakydama baigiamąją kalbą 2024 m. kovo 19 d. teismo posėdyje, nebepalaikė, realiai apeliacinio skundo atsisakė.

12. Kasaciniu skundu nuteistasis A. U. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nuosprendį: 1) už atskiras nusikalstamas veikas paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba 2) taikyti BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nuostatas ir paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Kasatorius skunde nurodo:

12.1. Nagrinėjamoje byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 54 ir 75 straipsnių nuostatos. Toliau kasatorius nurodo analogiškus nuteistojo A. U. kasaciniame skunde išdėstytiems argumentus, susijusius su per ilga baudžiamojo proceso trukme, BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio taikymu.

12.2. Apeliacinės instancijos teismo už atskiras veikas paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis ir galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu ketveriems metams, kurią reikės atlikti praėjus daugiau kaip trylikai metų nuo tiriamų įvykių, bus pasiektas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Dėl to ši bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo, humaniškumo, proporcingumo, ultima ratio ir kitiems baudžiamosios atsakomybės principams ir nėra teisinga. Bausmės tikslai gali būti pasiekti tik už visas nusikalstamas veikas paskiriant, taip pat ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

12.3. Pažymėtina, kad prokurorė, sakydama baigiamąją kalbą apeliacinės instancijos teisme, prašė nuteistajam A. U. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams keturiems mėnesiams, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, atidedant vieneriems metams. Ši prokurorės pozicija skundžiamame nuosprendyje neaptarta. Nuosprendyje aprašyti tik aptartai pozicijai priešingi prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai ir reikalavimai (432, 443, 460 punktai), nors jų prokurorė, sakydama baigiamąją kalbą 2024 m. kovo 19 d. teismo posėdyje, nebepalaikė, realiai apeliacinio skundo atsisakė.

13. Kasaciniu skundu nuteistojo R. M. gynėjas advokatas M. Bliuvas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalį dėl R. M. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir jam baudžiamąją bylą nutraukti arba pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalį dėl R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trejiems metams ir, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Kasatorius skunde nurodo:

13.1. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžių dalys dėl R. M. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir dėl R. M. paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės keistinos dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

13.2. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistojo R. M. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), įvertinęs, kad nuteistasis yra valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, taip pat nuteistojo veiksmus, kaip neva turinčius visus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuteistojo veiksmus netinkamai kvalifikavo pagal minėtą BK straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas, R. M. paskyręs realią trejų metų laisvės atėmimo bausmę, netinkamai individualizavo nuteistojo baudžiamąją atsakomybę, netinkamai aiškino ir nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nuostatų, neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos ir paskyrė neteisingą, neproporcingą, su nuteistojo asmenybe, BK 41 straipsnyje nurodytais bausmių tikslais ir teisingumo principo įgyvendinimu nesuderinamą bausmę.

13.3. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (esant ir kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas bet kurios instancijos teisme. Tai gali būti daroma bet kurios instancijos teismo, nagrinėjančio tokią baudžiamąją bylą, iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-215-303/2015, 2K-216-139/2015, 2K-263-788/2015, 2K-275-895/2015). BK 75 straipsnio reguliavimas, sistemiškai aiškinant kartu su BK 3 straipsnio 2 dalimi, suponuoja išvadą, kad, nuo veikos padarymo iki bylos išnagrinėjimo kelis kartus pasikeitus BK 75 straipsnio redakcijai, turėtų būti taikoma labiausiai nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinanti redakcija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk3LTcxOS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-197-719/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-197-719/2022">2K-197-719/2022</a>).

13.4. Nuo R. M. inkriminuoto veikos padarymo 2008–2010 m. iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka BK 75 straipsnis keitėsi net keletą kartų. Vadovaujantis pirmiau aptarta kasacinės instancijos teismo praktika, nagrinėjamu atveju yra aktualus ir taikytinas BK 75 straipsnis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), nes buvo nustatyta galimybė teismui atidėti bausmės vykdymą už visus sunkius nusikaltimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl BK 75 straipsnio taikymo, o tik formaliai konstatavo, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo, tokią išvadą grįsdamas tik tuo, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma.

13.5. Teismai kiekvienu atveju privalo išsamiai įvertinti galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir, detaliai išnagrinėję visas reikšmingas aplinkybes, spręsti dėl galimumo atidėti asmeniui paskirtos bausmės vykdymą, o realų laisvės atėmimą taikyti tik kaip kraštutinę, paskutinę priemonę. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, nepagrįstai prioritetą skyrė tik aplinkybėms, susijusioms su inkriminuota nusikalstama veika (tariamo kyšio dydžiui ir inkriminuotų veiksmų laikotarpiui), tačiau visiškai neįvertino nuteistojo asmenybės, jo socialinius ryšius apibūdinančių duomenų. R. M. yra dirbantis, turi legalų pragyvenimo šaltinį, išlaiko šeimą, augina dvi nepilnametes dukteris. Teismas visiškai nevertino, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas R. M. sukels ypač sunkias, neigiamas pasekmes jo šeimai, jo teigiamiems socialiniams ryšiams, darbo veiklai. Teigiama R. M. asmenybė, jo turimi teigiami socialiniai ryšiai, kurių neįvertino apeliacinės instancijos teismas, aiškiai rodo esant pakankamą pagrindą manyti, kad aptariamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai taip pat įrodo ir aplinkybė, kad viso baudžiamojo proceso metu, kuris tęsėsi daugiau nei keturiolika metų, R. M. jokių naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė. Į šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsižvelgė.

13.6. Net ir valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė, sakydama baigiamąją kalbą apeliacinės instancijos teisme, prašė R. M. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam atidėti.

13.7. Baudžiamasis procesas tęsėsi daugiau nei keturiolika metų, t. y. akivaizdžiai nepateisinamai ilgą laiką. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad buvo pažeista R. M. teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, tačiau šios aplinkybės jis nepagrįstai neįvertino spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Vadovaujantis kasacinės instancijos teismo praktika, pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>). Nuteistasis jokiais veiksmais netrukdė baudžiamajam procesui ir jo nevilkino, jokie jo veiksmai nelėmė tokios ilgos baudžiamojo proceso trukmės: dėl R. M. nebuvo atidėtas nė vienas posėdis, jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme noriai teikė parodymus, t. y. sudarė visas sąlygas operatyviai nagrinėti bylą.

13.8. Vadovaujantis kasacinės instancijos teismo praktika, esant aplinkybėms, kad baudžiamasis procesas truko nepateisinamai ilgą laiką, tačiau asmeniui nebuvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, yra konstatuojamas netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas, jis yra ištaisomas asmeniui pritaikant BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant paskirtos bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTctMTA3My8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-57-1073/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-57-1073/2024">2K-57-1073/2024</a>).

13.9. R. M. inkriminuotų veiksmų metu galiojusioje BK 230 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. M. AB „Klaipėdos nafta“ ėjo vadovaujamas komercijos direktoriaus pareigas, suteikusias jam administracinius įgaliojimus, padedančius užtikrinti juridinio asmens savarankišką, pelningą veiklą, ir dėl turimų įgaliojimų galėjo daryti įtaką AB „Klaipėdos nafta“ sprendimų priėmimui. BK 230 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoje valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvokoje nėra įtvirtinta tokio požymio „galėjimas daryti įtaką sprendimų priėmimui“.

13.10. Kad asmenį būtų galima pripažinti valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, vadovaujantis kasacinės instancijos teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2012, 2K-P-89/2014, toks asmuo, dirbdamas juridiniame asmenyje, privalo turėti įgaliojimus, suteikiančius teisę veikti juridinio asmens vardu, asmeniškai (vienašališkai) priimti sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje teigdamas, kad valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu laikomas ir asmuo, galintis daryti įtaką juridinio asmens sprendimų priėmimui, nepagrįstai išplečia valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvoką. Taip plačiai aiškinant valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvoką, būtų nepagrįstai išplečiamas BK 225 straipsnio taikymas, nes didžioji dalis juridinio asmens darbuotojų (padalinių, skyrių, grupių vadovai, gamybos direktoriai ir pan.) turėtų būti laikomi valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis, nes šie asmenys savo veiksmais taip pat gali daryti atitinkamą įtaką juridinio asmens sprendimų priėmimui. Tai, kad asmuo turi teisę asmeniškai (vienašališkai) veikti, priimti sprendimus įmonės vardu ir turi teisę juridinio asmens vardu sudaryti sutartis, leidžia tokį asmenį laikyti valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Todėl, skirtingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, tai, kad R. M. galėjo turėti įtaką AB „Klaipėdos nafta“ sprendimų priėmimui, bet neturėjo teisės vienašališkai priimti jokių sprendimų, nėra pagrindas laikyti R. M. valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu.

13.11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad R. M. laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, rodo AB „Klaipėdos nafta“ 2004 m. birželio 14 d. ir 2009 m. rugsėjo 8 d. pareiginiai nuostatai. Iš šių nuostatų matyti, kad R. M. dalyvavo svarstant ir planuojant bendrovės veiklos strategiją, tvirtinant krovos kvotas klientams, koordinavo ir kontroliavo darbą su klientais. Šis teismas, darydamas minėtą išvadą, nepateikė nė vieno konkretaus duomens, įrodančio, kad tokių pareigų turėjimas R. M. suteikė teisę veikti AB „Klaipėdos nafta“ vardu ir vienvaldiškai jos vardu priimti kokius nors sprendimus, taip pat neatliko jokio konkrečių R. M. turėtų įgaliojimų atitikties valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui vertinimo. Vien asmens einamos atitinkamos direktoriaus pareigos savaime nesudaro pagrindo asmenį laikyti valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Tai, ar asmuo turi šio specialiojo subjekto požymių, atskleidžiama detaliai vertinant tokio asmens turimus įgaliojimus, jam suteiktą teisę veikti juridinio asmens vardu, jo turimą sprendimų priėmimo laisvę. Šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nevertino.

13.12. AB „Klaipėdos nafta“ 2008 m. gegužės 20 d. patvirtinti įstatai, administracijos darbo reglamentas, kiti bendrovės valdybą reglamentuojantys dokumentai, kurių apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino, neabejotinai rodo, kad AB „Klaipėdos nafta“ galiojo vienasmenis valdymo principas, t. y. nebuvo nustatyto kiekybinio atstovavimo bendrovei. Nors komercijos direktoriaus pareiginiuose nuostatuose ir buvo nurodytas punktas, kad generalinio direktoriaus pavedimu komercijos direktorius sudaro komercines sutartis, tačiau R. M. bendrovės vadovas tokių pavedimų ir įgaliojimų niekada nebuvo suteikęs. R. M. funkcijas apibrėžiantys dokumentai rodo, kad jo einamos pareigos numatė tik dalyvavimą svarstant ir planuojant bendrovės veiklos strategiją, o ne jos sudarymą ir tvirtinimą. Tačiau R. M. einamos pareigos jam nesuteikė įgaliojimų ir teisės veikti AB „Klaipėdos nafta“ vardu – jam niekuomet nebuvo pavesta ir jis neturėjo jokios teisės ir negalėjo pasirašyti sutarčių su klientais, sutarčių pakeitimų ir papildymų, negalėjo tvirtinti krovos planų, kvotų, krovos tarifų, nustatyti darbo su klientais strategijos. Visa tai buvo išimtinai generalinio direktoriaus ir bendrovės valdybos kompetencija. R. M. niekada neturėjo ir jokių įgaliojimų jam nepavaldiems asmenims ar kitokių administracinių įgaliojimų, susijusių su viešojo administravimo veikla, negalėjo spręsti bendrovės struktūros, personalo, bendrovės materialinių ir finansinių išteklių valdymo klausimų. Taigi, aptarti ir R. M. darbo AB „Klaipėdos nafta“ metu galioję bendrovės dokumentai ir teisės aktai neleidžia R. M. laikyti valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, o kaip tik priešingai – įrodo, kad R. M. neturėjo jokių šiam specialiajam subjektui privalomų požymių.

13.13. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad A. U. nurodymu atliekamais mokėjimais į R. M. valdomą sąskaitą už pastarojo palankumą UAB „Naftos grupė“ ir veikimą išimtinai minėtos bendrovės interesais laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2010 m. liepos 20 d. A. U. davė, o R. M. priėmė 3 256 726,85 Eur ir 175 549 JAV dolerių vertės kyšį (319 lapas, 373 punktas). Nuosprendyje, kalbant apie tariamą R. M. kyšininkavimą, daugelyje vietų nurodoma, kad tariamas kyšis R. M. duotas būtent už jo palankumą (išimtinį palankumą), UAB „Naftos grupė“ palankių veiksmų atlikimą, palankių sprendimų priėmimą (pavyzdžiui, 361, 371, 400, 401, 407, 408, 409, 411 ir 413 punktai). Taigi skundžiamame nuosprendyje tariamo kyšio davimas ir priėmimas įrodinėjamas ir siejamas ne su konkrečiais veiksmais, bet su tariamu R. M. palankumu UAB „Naftos grupė“. Reikalavimo, kad kyšio gavėjas aiškiai nurodytų kyšio davėjui priežastį (konkretų veikimą / neveikimą), dėl kurios šis turėtų duoti kyšį, teisinės koncepcijos bylose atsisakyta tik nuo 2017 m. birželio 3 d., įsigaliojus naujai BK 225 straipsnio redakcijai, įtraukus 5 dalį. R. M. nuteistas pagal BK 225 straipsnio redakciją, galiojusią 2007 m., pagal kurią yra reikalaujama nustatyti, už kokių konkrečių veiksmų atlikimą valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, vykdydamas savo įgaliojimus, gavo kyšį. Todėl, įrodinėjant tariamą R. M. kyšininkavimą, negalima vadovautis nuo 2017 m. birželio 3 d. įsigaliojusioje BK 225 straipsnio redakcijoje įtvirtintu palankumo požymiu, nes ši įstatymo redakcija sunkina nuteistojo padėtį, palyginti su inkriminuotos veikos metu galiojusia BK 225 straipsnio redakcija.

13.14. Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo nustatyta, už ką konkrečiai buvo duotas tariamas kyšis, nebuvo nustatyta jokių sąsajų tarp R. M. inkriminuotų tariamai atliktų neteisėtų veiksmų ir į jo valdomos įmonės sąskaitą pervestų pinigų sumų. Tokių sąsajų nėra, juolab kai apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog tarp AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Naftos grupė“ sudaryta sutartis ir jos pakeitimai buvo teisėti, atitinkantys AB „Klaipėdos nafta“ veiklos esmę ir interesus, o sudarant šią sutartį ir priimant minėtus pakeitimus jokia žala AB „Klaipėdos nafta“ nebuvo padaryta.

13.15. Aiškinimas, kad R. M. inkriminuoti veiksmai – tariamas rašto bendrovei „TNK-BP Management“ parengimas su UAB „Naftos grupė“ žinia ir pritarimu, informacijos apie krovinius ir kvotas pateikimas UAB „Naftos grupė“ strateginės partnerės „Somitekno“ atstovui, sprendimų palaikymas administracijos posėdžiuose – galėtų lemti daugiau nei 3 000 000 Eur kyšio pasiūlymą ir išmokėjimą R. M., yra visiškai nelogiškas. R. M. vienvaldiškai jokių sprendimų AB „Klaipėdos nafta“ vardu nepriiminėjo ir negalėjo priimti, nes neturėjo tokių įgaliojimų.

13.16. Visi išdėstyti duomenys patvirtina, kad R. M. neatitinka valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvokos, taip pat kad nėra nustatyta jokių sąsajų tarp R. M. gautų lėšų ir jam inkriminuotų veiksmų, kuriais neva pasireiškė BK 225 straipsnio 3 dalyje nurodyta nusikalstama veika, nenustatyta, už ką konkrečiai buvo neva perduotas ir priimtas tariamas daugiau kaip 3 000 000 Eur kyšis.

14. Kasaciniu skundu nuteistosios S. P. gynėjas advokatas A. Vaičiūnas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d., Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžių dalis, susijusias su S. P., ir jai baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

14.1. Abiejų instancijų teismai, padarydami bylos duomenų neatitinkančias išvadas, šias grįsdami prielaidomis, esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles, taip pat BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytas apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles, įpareigojančias teismą savo išvadas pagrįsti įrodymais, įvertintais vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Taip pat padaryti esminiai BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų pažeidimai, lėmę nepagrįsto ir neteisėto Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio priėmimą, ir BPK 320 straipsnio 3 punkto, 255–256 straipsnių nuostatų pažeidimai, lėmę nepagrįsto ir neteisėto Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžio priėmimą. Taip pat netinkamai pritaikytos BK 25 straipsnio 3 dalies, 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 95 straipsnio, 183 straipsnio 3 dalies, 216 straipsnio 3 dalies nuostatos.

14.2. Byloje surinkti duomenys vertinti ne sujungiant į loginę grandinę, o atsietai, vienai duomenų grupei nemotyvuotai suteikiant pirmenybę prieš kitus įrodymus, t. y. išskiriant tik dalį byloje surinktų duomenų, o kitus bylos duomenis iš esmės ignoruojant. Taip nesilaikyta įrodymų išsamumo principo ir padarytos klaidingos, surinktų duomenų visumos neatitinkančios išvados. Aptariamu atveju neužtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas, teismo sprendimo teisėtumas, teismo nešališkumas. Abiejų instancijų teismų padaryti pažeidimai yra esminiai, nes BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepaisymas sukliudė teismams teisingai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus bei pagrįstus baigiamuosius aktus.

14.3. S. P. patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, tiesioginę tyčią jos veiksmuose neteisėtai grindžiant tik prielaidomis. Skundžiamais abiejų instancijų teismų nuosprendžiais klaidingai, vadovaujantis tik prielaidomis ir bylos duomenų visumos neatitinkančiomis išvadomis, konstatuota, kad ji, veikdama organizuota grupe su A. U. ir A. U., valdydama nuosprendžiuose nurodytas banko sąskaitas, inicijuodama pavedimus, paimdama iš sąskaitų grynuosius pinigus, pasisavino labai didelės vertės, t. y. 12 406 804,09 Eur dydžio, UAB „Naftos grupė“ nuosavybės teise priklausančias lėšas ir žinomai nusikalstamu būdu gautą 11 042 458,17 Eur dydžio turtą legalizavo.

14.4. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl S. P. kaltės, padarytos, be kita ko, remiantis skundžiamais pirmosios instancijos teismo nuosprendžiais nustatytomis aplinkybėmis, grindžiamos tik prielaidomis. Iš byloje surinktų duomenų visumos (S. P., A. U., A. U. parodymų, bylai pateiktų rašytinių įrodymų) nustatyta, kad S. P. bylai aktualiu laiku dirbo UAB „Naftos grupė“ Bendrųjų reikalų ir tiekimo skyriaus vadove, t. y. iš esmės atliko ūkvedžio funkcijas. Tuo pačiu metu ji buvo asmeninė A. U. padėjėja. Iš UAB „Naftos grupė“ vidaus teisės akto, t. y. Bendrųjų reikalų ir tiekimo skyriaus vadovo 2006 m. rugsėjo 19 d. pareiginių nuostatų, matyti, kad, pagal S. P. pavestas funkcijas ir pareigas, ji buvo atsakinga už bendrovės biuro darbo techninį administravimą, būdama A. U. asmeninė padėjėja ji vykdė atskirus jo techninio (logistinio) pobūdžio pavedimus. Bendrovės akcininko A. U. pavedimai buvo susiję su banko sąskaitų atidarymu, pavedimų darymu, grynųjų pinigų iš sąskaitų banke paėmimu ir jų perdavimu A. U.. Šios nustatytos aplinkybės ir toliau dėstomų teisinių argumentų visuma neabejotinai paneigia abiejų instancijų teismų padarytas išvadas, kad nuteistoji, dirbdama UAB „Naftos grupė“, nebuvo pavaldi A. U., tačiau besąlygiškai klausė jo nurodymų, taip dalyvaudama darant jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, nes A. U. techninio (logistinio) pobūdžio pavedimų vykdymas buvo viena iš jos darbo pareigų.

14.5. S. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 183 straipsnio 3 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, subjektyvioji pusė iš esmės grindžiama tik tuo, kad ji bylai aktualiu laiku atidarė sąskaitas Latvijos Respublikos bankuose, grynino į sąskaitas įplaukiančius pinigus ir juos perduodavo A. U., davė nurodymus Šveicarijos bankams dėl pavedimų atlikimo juridiniams asmenims. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nuteistoji, atlikdama aptariamus veiksmus, nebuvo savarankiška, ji vykdė jai duotus konkrečius pavedimus, nekėlusius jai absoliučiai jokių abejonių.

14.6. Byloje nustatyta, kad S. P. buvo išduoti 2005 m. birželio 6 d., 2006 m. gegužės 18 d. ir 2007 m. gegužės 7 d. įgaliojimai, kuriuose nurodyta, kad ji yra tikras ir įgaliotas įmonės „Worldex L.L.C.“ asmuo, turintis teisę vykdyti bet kokius veiksmus bendrovės vardu. Šių aplinkybių neginčijo nei S. P., nei A. U.. A. U., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, parodė, kad įgaliojimas buvo išduotas S. P., tačiau jokios detalės, t. y. susijusios aplinkybės, jai aiškinamos nebuvo. Pagal pirmiau nurodytus pareiginius nuostatus, A. U. turėjo teisę S. P. duoti techninio (logistinio) pobūdžio pavedimus. Taigi A. U. galėjo pavesti S. P. atidaryti įmonės „Worldex L.L.C.“ sąskaitą banke. Nei įrodymai, nei nustatytos aplinkybės savaime nepatvirtina, kad S. P. būtų žinojusi, jog atlikdama A. U. pavedimus (nurodymus), kurie, kaip ji teigė viso proceso metu, jai jokių abejonių nekėlė, ji būtų dalyvavusi nusikalstamu būdu pasisavinant ir legalizuojant UAB „Naftos grupė“ lėšas, net jeigu taip ir būtų vykę objektyvioje tikrovėje. S. P., iš esmės bendrovės ūkvedei, visiškai ir absoliučiai niekaip tiesiogiai nedalyvavusiai UAB „Naftos grupė“ ūkinėje komercinėje veikloje, net negalėjo kilti abejonių dėl byloje aptariamų lėšų kilmės tariamo nelegalumo, ji niekaip negalėjo siekti tas lėšas legalizuoti, nuslėpti jų kilmę ar pan. Iš S. P. 2010 m. kovo 5 d. A. U. skirto laiško, kuriuo S. P. klausė, kur turėtų išsiųsti dokumentą, taip pat akivaizdu, kad konkrečių žinių apie bendrovės ūkinę komercinę veiklą ji neturėjo ir laukė atitinkamo A. U. nurodymo.

14.7. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje padaryta išvada, kad S. P. neva pažinojo Latvijos Respublikos piliečius A. F. ir S. Z., su jais bendravo ir keitėsi informacija elektroninių ryšių tinklais. A. F. neatpažino A. U. ir S. P. pagal jų nuotraukas. Be to, nors S. P. mobiliojo ryšio telefone buvo išsaugotas abonento, pavadinto „R. S. nuo A.“, telefono numeris, joks A. F. tiesioginis bendravimas su S. P. byloje neužfiksuotas. Vienokių ar kitokių S. P. nusikalstamų veiksmų nepatvirtina ir A. U. bei A. F. 2008 m. sausio 18 d. pokalbis. Iš pokalbio konteksto galima suprasti, kad S. P. buvo ruošiamasi duoti nurodymą pervesti nurodytam subjektui tam tikrą pinigų sumą, bet tai visiškai nepatvirtina, kad S. P. žinotų, dėl kokių priežasčių aptariamas pavedimas bus inicijuotas. Be to, visiškai jokių kaltinančių išvadų patikimai nepatvirtina ir J. D. parodymai, kad jis, nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. dirbdamas UAB „Naftos grupė“ vairuotoju, kelis kartus vežė S. P. ir kartą – A. U. į Rygą. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada akivaizdžiai nepagrįsta, grindžiama tik prielaidomis, taip galimai bandant visiškai tarpusavyje nesusijusias aplinkybes sujungti į vienokią ar kitokią loginę grandinę. Šis pirmosios instancijos teismo padarytas esminis įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu neištaisytas, dėl to nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

14.8. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad S. P. davė vienokius ar kitokius nurodymus nenustatytiems asmenims ar kaip nors kitaip tiesiogine tyčia neteisėtai veikė. Vien tik tai, kad iš įmonės „Worldex L.L.C“ banko sąskaitų, naudojant S. P. išduotas elektroninio banko naudotojo tapatybės patvirtinimo priemones, bet nebūtinai jos pačios veiksmais, atlikti pavedimai į įmonių banko sąskaitas, savaime nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad S. P. atliko pinigines operacijas ir jas atliko neabejotinai žinodama apie galimai nusikalstamą lėšų kilmę.

14.9. S. P. tiesioginės tyčios darant nusikalstamas veikas, nurodytas BK 183 straipsnio 3 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, nepatvirtina ir jokie byloje esantys telefoninių pokalbių išrašai. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje akcentuojamas iš pokalbio konteksto ištrauktas vienintelio telefoninio pokalbio metu užfiksuotas žodis „nuplovimas“. Per telefoninį pokalbį, vykusį 2009 m. gegužės 8 d. nuo 18.56 val. iki 19.05 val., A. U. klausė S. P. „nuplovei?“, į tai ši atsakė teigiamai. Atsižvelgiant į tai, kad jokia piniginė operacija šio telefoninio pokalbio metu ir dieną neatlikta, kad joks veiksmas, kaip galimai neteisėtas, nuteistajai neinkriminuotas, pagrįsta teigti, kad aptariamas telefoninis pokalbis nepatvirtina ir objektyviai negali patvirtinti išvados, jog jame kalbama apie nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimą ar kokius nors kitokius neteisėtus veiksmus. Jokio S. P. žinojimo apie galimai nusikalstamus veiksmus nepatvirtina ir 2010 m. liepos 22 d. pokalbis, kurio metu A. U. pasakė S. P., kad telefonu nieko negalima kalbėti, nes ministras davė nurodymą juos sekti. Taigi abiejų instancijų teismų padarytos išvados dėl S. P. veikimo tiesiogine tyčia, t. y. žinojimo ir supratimo, kad ji dalyvauja galimai vykusio turto pasisavinimo ir legalizavimo mechanizme, grindžiamos tik iš telefoninio pokalbio konteksto ištrauktomis, atskiromis frazėmis, iš kurių dažnai net neaišku, apie ką konkrečiai buvo kalbėta, negali būti laikomos nei teisėtomis, nei pagrįstomis.

14.10. Teismų teiginiai, kad neva pasisavinti pinigai buvo legalizuoti per UAB „Artilona“, kurios vykdomoji direktorė buvo S. P., yra absoliučiai deklaratyvaus pobūdžio. Teismų nustatyta aplinkybė, kad gautus pinigus UAB „Artilona“ naudojo mokesčiams sumokėti, ūkinei veiklai vykdyti, niekaip nepagrindžia S. P. inkriminuojamų nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės sudėties požymių.

14.11. 2010 m. liepos 19 d. protokole ir pokalbių suvestinėse užfiksuotas 2009 m. gegužės 8 d. telefoninis pokalbis, kurio metu A. U. pranešė S. P., kad vienas iš dviejų bokštų yra jo, arba, kitaip sakant, 40 procentų viso komplekso priklauso jam, kad visiems kitiems reikia sakyti, jog jie nuomojasi patalpas, nes kol kas popierių nepasirašė, bet tai tik techninis dalykas – UAB „Artilona“ bus savininkė. Kaip matyti iš šio pokalbio, nėra kalbama nei apie UAB „Naftos grupė“, nei apie įmonę „Worldex L.L.C.“, nei apie kokias nors sutartis tarp šių įmonių, nei apie bet kokius nuteistajai inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Todėl pagrįstai abejotina, ar šis telefoninis pokalbis apskritai atitinka įrodymams keliamą sąsajumo reikalavimą (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

14.12. Abiejų instancijų teismai nustatė, kad elektroninio pašto dėžutė (adresas) (duomenys neskelbtini) negali būti siejama tik su S. P., nes joje buvo ir ne tik jai skirta korespondencija. Tačiau abiejų instancijų teismų išvada, kad S. P. žinojo apie galimai vykusių nusikalstamų veikų mechanizmą iš minėtu el. pašto adresu gaunamos korespondencijos, taip pat yra tik niekuo nepagrįsta prielaida.

14.13. Bylos duomenų visuma visiškai paneigia tai, kad S. P. dalyvavo organizuotoje grupėje, darant nusikalstamas veikas, nurodytas BK 183 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje. Nuteistąją su Arturu ir A. U. bylai aktualiu laiku siejo tik teisėti darbo santykiai, bet niekada ir jokiomis aplinkybėmis nesiejo jokie nusikalstami ryšiai. Vien tik techninio (logistinio) pobūdžio funkcijų atlikimą taip pat patvirtina telefoninis pokalbis, kurio metu A. U. nurodė, kad pavedimus daro „pas jį ofise mergaitė, o jis pasirašo“. Abiejų instancijų teismai konstatavo tariamai veikusios organizuotos grupės neva darytų nusikalstamų veikų mechanizmo sudėtingumą, tačiau neteisėtai ir nepagrįstai ignoravo byloje esančius ir su inkriminuota veika niekaip nederančius duomenis apie S. P. išsilavinimą, darbo patirtį. Ne mažiau svarbu tai, kad teismai neatsižvelgė į A. U. parodymus, kuriuose jis nurodė, kad neaiškino S. P. apie šiai duodamų pavedimų esmę.

14.14. Tiek S. P. išsilavinimas, žinios, tiek ir darbo patirtis eliminavo jos galimybę suvokti byloje aptariamų juridinių ir fizinių asmenų veiksmų esmę, sudėtingą jai inkriminuoto, galimai egzistavusio turto pasisavinimo ir legalizavimo mechanizmą. Tiek S. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos, tiek dalyvavimas organizuotoje grupėje padaromi tik veikiant tiesiogine tyčia. Vis dėlto visos tai neva pagrindžiančios išvados grindžiamos ne bylos duomenų visuma, o prielaidomis. Taigi baudžiamasis įstatymas – BK 25 straipsnio 3 dalis, 183 straipsnio 3 dalis, 216 straipsnio 1 dalis – šiuo atveju pritaikytas netinkamai, S. P. veiksmuose nenustačius tiesioginės tyčios.

14.15. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžiu S. P. inkriminuoti 36 epizodai, padaryti veikiant organizuota grupe. Tačiau tik aprašydamas pirmuosius keturiolika epizodų teismas nuosprendžio 151.1–151.14 papunkčiuose pateikė aiškų S. P. inkriminuotų veiksmų aprašymą, t. y. nurodė inkriminuotų veiksmų padarymo laiką, būdą, padarinius ir pan. Tačiau tolesnėje pakeisto kaltinimo dalyje, išdėstytoje nuosprendžio 151.15–151.36 papunkčiuose, jokie konkretūs S. P. veiksmai, realizuojant šiai inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius, nenurodomi. Aptariamoje dalyje apsiribojama išimtinai tik formaliu ir lakonišku nurodymu, kad S. P. drauge su kitais organizuotos grupės nariais dalyvavo atskiruose jai inkriminuotų nusikalstamų veikų epizoduose. Taigi šiuo atveju yra susidariusi nelogiška ir nepaaiškinama situacija, nes S. P., patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl nuosprendžio 151.15–151.36 papunkčiuose nurodytų nusikalstamų veikų epizodų, pati neatliko nė vieno susijusio, tuo labiau nusikalstamo, veiksmo. Nors nurodoma, kad S. P. neva atliko tam tikras finansines operacijas, tačiau nenurodoma, nei kokiu laiku, nei kokiu būdu, nei kokiomis aplinkybėmis ji tai darė. Aptartas nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių aprašymas aiškiai neatitinka BPK 219 straipsnio 3 dalies, 255 ir 256 straipsnių reikalavimų.

14.16. S. P. apeliaciniame skunde dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio buvo, be kita ko, suformuluotas prašymas patikrinti aptariamo nuosprendžio dalį, kuria atsisakyta nutraukti baudžiamąją bylą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, paskutinis S. P. inkriminuotas veiksmas – dalyvavimas surašant ir išsiunčiant 2010 m. birželio 28 d. nurodymą bankui dėl 205 800 Eur pavedimo į bendrovės „Felista Limited“ sąskaitą. Taip, kaip teigiama, padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje. Šios nusikalstamos veikos, vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi, yra sunkūs nusikaltimai.

14.17. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) nurodyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dešimt metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas. Tai reiškia, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas aptariamu atveju suėjo 2020 m. birželio 28 d. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Išdėstyti teisiniai argumentai pagrindžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendis S. P. apskritai negalėjo būti priimtas.

14.18. Išvada, kad S. P. padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, nurodytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendis), yra neteisėta ir nepagrįsta, nes 2021 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs. Aptariamo nuosprendžio priėmimo dieną, t. y. 2021 m. balandžio 15 d., Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla pagal S. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio. BPK 44 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tai reiškia, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka S. P. galiojo nekaltumo prezumpcija. Taigi, 2021 m. balandžio 15 d., vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, S. P. nebuvo ir negalėjo būti laikoma padariusia naują tyčinę nusikalstamą veiką. Todėl šioje situacijoje nėra teisėtos galimybės konstatuoti, kad apkaltinamojo nuosprendžio senatis būtų nutrūkusi. Visa tai patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendis yra neteisėtas ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t. y. BK 95 straipsnio nuostatų ir padarytų esminių BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimų.

14.19. Pastaruoju klausimu apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė. Tai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad, apeliacinės instancijos teismui neatsakius į dalį apeliaciniame skunde suformuluotų esminių prašymų, apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio liko neišnagrinėtas, taip padarytas esminis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas.

14.20. Dar ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo sudarytos non bis in idem principo pažeidimo sąlygos. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorui U. Vyčinui 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimu atskyrus tų pačių asmenų galbūt padarytų tų pačių tęstinių nusikalstamų veikų, nurodytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, atskirus epizodus į du atskirus ikiteisminius tyrimus, susiklostė nepagrįsta ir prieštaraujanti teisei situacija, kad už tą patį nusikaltimą (to paties tęstinio nusikaltimo skirtingus epizodus) kaltinamieji gali būti nuteisti du kartus. Tai patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio 84 puslapyje.

14.21. S. P. skundžiamais Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiais neteisėtai ir nepagrįstai buvo nuteista už tuos pačius veiksmus du kartus. Tai patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs iš Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio pašalinti S. P. ir kitiems nuteistiesiems pakartotinai inkriminuotų pinigų pervedimus (145 punktas). Vis dėlto, skirtingai nei nurodo apeliacinės instancijos teismas, Klaipėdos apygardos teismui priimant 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendį, buvo pažeistas principas non bis in idem. Pirma, abiejų instancijų teismai patvirtino, kad dalis veiksmų, už kuriuos S. P. patraukta baudžiamojon atsakomybėn, skundžiamais Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiais jai inkriminuoti pakartotinai. Antra, EŽTT draudžia ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tapačių teisiškai reikšmingų faktų, tai šiuo atveju neteisėtai ir nepagrįstai buvo daroma, priimant antrąjį apkaltinamąjį nuosprendį.

14.22. Non bis in idem principo pažeidimo šioje situacijoje nepanaikina tai, kad apeliacinės instancijos teismas iš Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio pašalino S. P. ir kitiems nuteistiesiems pakartotinai inkriminuotų pinigų pervedimus. Aptariamu apeliacinės instancijos teismo veiksmu iš esmės siekta ne pašalinti non bis in idem principo pažeidimą, o pateisinti kaltinimo padarytą esminį proceso teisės normų pažeidimą, nepagrįstai ir neteisėtai atskiriant ikiteisminius tyrimus dėl tų pačių asmenų, tuo pačiu laiku galimai padarytų tęstinių nusikalstamų veikų. Ne mažiau svarbu tai, kad antroji byla dėl non bis in idem principo pažeidimo apskritai negalėjo būti nagrinėjama. Tik dėl atsitiktinumo baudžiamosios bylos apeliacinės instancijos teisme buvo sujungtos ir dėl to buvo išvengta dviejų apkaltinamųjų nuosprendžių, kuriais S. P. būtų buvusi nuteista už tą pačią veiką, įsiteisėjimo.

14.23. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ2LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-246/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-246/2012">2K-246/2012</a> nurodyta, kad jei naujas procesas pradedamas dėl to paties įvykio, to paties baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens poelgio, konstatuotina, kad vyksta antras procesas dėl galimo tos pačios nusikalstamos veikos padarymo.

14.24. Nors BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, tai, skirtingai nei teigia apeliacinės instancijos teismas, netrukdė nutraukti pakartotinio baudžiamojo proceso, dar neįsiteisėjus pirmajam apkaltinamajam nuosprendžiui. Pagal visuotinai žinomą teisės aktų hierarchijos taisyklę, apeliacinės instancijos teismas privalėjo vadovautis pirmiau aptarta EŽTT praktika, o ne pažodiniu BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto aiškinimu, bet to nepadarė ir tai lėmė esminį non bis in idem principo pažeidimą.

14.25. Abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 5 dalies nuostatas. Darant nepagrįstą prielaidą, kad S. P. pagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybėn, pažymėtina, kad abiejų instancijų teismai, nustatydami iš S. P. konfiskuotinų lėšų sumą (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu – 1 000 000 Eur dydžio, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžiu – 2 000 000 Eur dydžio), neteisėtai nepateikė absoliučiai jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių tokios išvados teisėtumą bei pagrįstumą.

15. Kasaciniu skundu civilinės ieškovės AB „KN Energies“ įgaliotasis atstovas advokatas R. Boiko prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžius su pakeitimais: panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalį, kuria A. U. ir A. V. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (dėl sutarties ir jos pakeitimų priėmimo); panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalį, kuria J. A. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl sutarties ir jos pakeitimų priėmimo); panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalį, kuria UAB „Naftos grupė“ išteisinta pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (dėl sutarties ir jos pakeitimų priėmimo); panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinės ieškovės AB „KN Energies“ civilinis ieškinys dėl 20 279 052,98 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo paliktas nenagrinėtas, ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalį su pakeitimais – iš dalies tenkinti AB „KN Energies“ civilinį ieškinį, priteisiant solidariai iš A. U., J. A., A. V., UAB „Naftos grupė“ 7 834 044,85 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sprendimo įsiteisėjimo iki jo visiško įvykdymo. Kasatorius taip pat prašo priteisti AB „KN Energies“ patirtų išlaidų už advokato paslaugas, susijusias su kasacinio skundo parengimu ir atstovavimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą. Kasatorius skunde nurodo:

15.1. Apeliacinės instancijos teismas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisino A. U., A. V., J. A. ir UAB „Naftos grupė“, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atitinkamai Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalis dėl civilinės ieškovės civilinio ieškinio dalies išsprendimo dėl 20 279 052,98 Eur turtinės žalos (dėl paslaugų teikimo, susijusio su žalios naftos ir naftos produktų perkrovimu, sutarties ir jos pakeitimų priėmimo) atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo solidariai iš nuteistųjų A. U., A. U., S. P., A. V., J. A., R. M., UAB „Naftos grupė“ panaikinta ir civilinis ieškinys dėl 20 279 052,98 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo paliktas nenagrinėtas.

15.2. Civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl to, kad A. U., A. V., J. A. ir UAB „Naftos grupė“ pateiktas kaltinimas nepasitvirtino, o išteisinimą lėmė netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nusikalstamą veiką įvertinus kaip paprastą deliktą ir padarius BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus. Skundžiamą sprendimą grindžiant duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais, ir nepagrįstai įrodymais nepripažįstant duomenų, tai yra specialistų išvadų ir ekspertizės aktų, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus, buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie sukliudė teismui visapusiškai išnagrinėti bylą ir pažeidė civilinio ieškovo teises.

15.3. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad nebuvo padaryta didelė turtinė žala, grindžia dviem argumentais: pirma, didelė žala, susijusi su terminalo rezervuotų pajėgumų neišnaudojimu ir negautomis pajamomis, yra siejama ne su pagrįstomis, realiomis ir įrodytomis bei neišvengiamomis pajamomis, o tik su tikėtinomis pajamomis, nes, nepaisant sutartyje nustatyto įsipareigojimo tvirtinti vakuuminio gazolio ir mazuto perkrovimo kvotą, kiekvieną mėnesį naftos produktų krova buvo derinama individualiai, ir esant galimybei AB „Klaipėdos nafta“ visi pajėgumai galėjo būti išnaudojami imant to paties kliento kitus krovinius ar kitų tiekėjų krovinius; antra, UAB „Naftos grupė“ 2004 m. gruodžio 22 d. sudarytoje sutartyje nurodyta maksimali krova buvo galima tik esant palankioms šio verslo veiklos aplinkybėms, šias aplinkybes lėmė ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs veiksniai, kurie nagrinėjamoje byloje, reiškiant kaltinimus, nebuvo tiriami ir vertinami.

15.4. AB „Klaipėdos nafta“ nuo 2008 m. vasario 14 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. sutarties ir jos papildymų galiojimo metu, negalėjo, remdamasi sutarties ir jos papildymų nuostatomis, išnaudoti terminalo galingumo, imdama kitų tiekėjų krovinius, ir to nedarė, o apeliacinės instancijos teismas, padaręs priešingas išvadas, padarė akivaizdų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, susijusį su įrodymų vertinimu.

15.5. 2010 m. gruodžio 10 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/166 nustatyta, kad UAB „Naftos grupė“ ekspedijuoja naftos produktus geležinkeliais iš Rusijos per Klaipėdos uostą panaudodama AB „Klaipėdos nafta“ turimą infrastruktūrą. Pasinaudodama sutarties suteiktomis išimtinėmis teisėmis, UAB „Naftos grupė“ ekspedijavo vakuuminį gazolį užsienio bendrovėms, kurios tarpusavyje nekonkuruoja, nes gauna naftos produktus iš skirtingų gamyklų, ir pašalino iš AB „Klaipėdos nafta“ klientų sąrašų stambias užsienio bendroves, nes išskirtinė sutartis iš esmės monopolizavo UAB „Naftos grupė“ rankose vakuuminio gazolio rinką Lietuvoje. AB „Klaipėdos nafta“ sutarties pakeitimu Nr. 5 prisiėmė įsipareigojimus tvirtinti kiekvieną mėnesį 150 000 tonų vakuuminio gazolio perkrovimo kvotą, tačiau sutartyje nebuvo nustatyto UAB „Naftos grupė“ faktinio įsipareigojimo patiekti 150 000 tonų vakuuminio gazolio. Todėl AB „Klaipėdos nafta“ privalėjo būti pasiruošusi priimti maksimalų UAB „Naftos grupė“ krovinių kiekį ir negalėjo priimti ilgalaikių įsipareigojimų sutartyse su kitais tiekėjais, taip užtikrindama maksimalią terminalo apkrovą. UAB „Naftos grupė“ 2008–2010 m. šiltuoju periodu (gegužės–spalio mėn.) nepatiekė iš viso 924 620 tonų vakuuminio gazolio, kuriam AB „Klaipėdos nafta“ buvo rezervavusi savo pajėgumus, nepriklausomai nuo to, ar UAB „Naftos grupė“ patieks naftos produktus, neatsižvelgdama į technines terminalo galimybes. AB „Klaipėdos nafta“, užtikrinusi kiekvieną mėnesį 150 000 tonų vakuuminio gazolio perkrovimo kvotą, dėl to 2008–2010 m. šiltuoju periodu negavo 14 044 977,8 Lt papildomų pajamų. AB „Klaipėdos nafta“, 2008–2010 m. šiltuoju periodu išnaudodama terminalo technines galimybes, galėjo gauti papildomų pajamų, tačiau neišnaudodama terminalo techninės galimybės, užtikrinusi, kad bus vykdomas 2008 m. vasario 14 d. sutarties pakeitimas Nr. 5, patyrė nuostolį.

15.6. Pagal sutarties 2008 m. kovo 7 d. pakeitimą Nr. 6, AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo tvirtinti kiekvieną mėnesį ne mažiau kaip 100 000 tonų mazuto M-100 perkrovimo kvotą, tačiau, atsižvelgiant į UAB „Naftos grupė“ raštišką prašymą, mazuto M-100 garantuota perkrovimo kvota gali būti padidinta atitinkamu kiekiu, sumažinus šios sutarties 3.1.1 punkte garantuotą vakuuminio gazolio perkrovimo kvotą. Šis sutarties pakeitimas Nr. 6 įsigaliojo nuo 2008 m. kovo 7 d. AB „Klaipėdos nafta“ pagal 2008 m. kovo 7 d. sutarties pakeitimą Nr. 6 privalėjo būti pasiruošusi priimti iš UAB „Naftos grupė“ maksimalią 100 000 tonų mazuto M-100 perkrovimo kvotą. Kadangi UAB „Naftos grupė“ neperkraudavo maksimalaus kiekio (100 tūkst. tonų) mazuto M-100 šiltuoju periodu, todėl AB „Klaipėdos nafta“ dirbo ne visu pajėgumu. O dėl priimtų įsipareigojimų bendrovei „Naftos grupė“ AB „Klaipėdos nafta“ negalėjo sudaryti sutarčių su kitais tiekėjais, kurie užtikrintų maksimalią terminalo apkrovą. UAB „Naftos grupė“ 2008–2010 m. šiltuoju periodu nepatiekė 783 730 tonų mazuto M-100, kuriam AB „Klaipėdos nafta“ buvo rezervavusi savo pajėgumus, nepriklausomai nuo to, ar UAB „Naftos grupė“ patieks naftos produktus, neatsižvelgdama į technines terminalo galimybes. AB „Klaipėdos nafta“, užtikrinusi kiekvieną mėnesį 100 000 tonų mazuto M-100 perkrovimo kvotą, dėl to 2008–2010 m. šiltuoju periodu negavo 13 004 412,26 Lt papildomų pajamų. AB „Klaipėdos nafta“, 2008–2010 m. šiltuoju periodu išnaudodama terminalo technines galimybes, galėjo gauti papildomų pajamų, tačiau neišnaudodama terminalo techninių galimybių, užtikrinusi, kad bus vykdomas 2008 m. kovo 7 d. sutarties pakeitimas Nr. 6, patyrė nuostolį. AB „Klaipėdos nafta“ ne tik negalėjo tiesiogiai dirbti su vakuuminio gazolio eksportuotojais, bet ir negalėjo išnaudoti terminalo galingumo, nes privalėjo rezervuoti sutartyje Nr. 12-12-2005 ir jos prieduose nurodytas kvotas UAB „Naftos grupė“, nepriklausomai nuo to, ar UAB „Naftos grupė“ patieks naftos produktus.

15.7. 2010 m. gruodžio 10 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/166 nustatytos aplinkybės konstatuotos ir specialisto išvadoje Nr. 04/06-7-1890, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. birželio 17 d. ekspertizės akte Nr. 11-1040 (18), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės akte. AB „Klaipėdos nafta“ 2010 m. rugsėjo 30 d. ir 2010 m. lapkričio 11 d. raštuose, be kita ko, nurodoma, jog dėl sutarties su UAB „Naftos grupė“ AB „Klaipėdos nafta“ privalėjo būti pasiruošusi priimti maksimalų UAB „Naftos grupė“ krovinių skaičių ir negalėjo priimti ilgalaikių įsipareigojimų sutartyse su kitais tiekėjais, taip užtikrindama garantuotą terminalo apkrovą. Byloje yra AB „Klaipėdos nafta“ raštų dėl jos iš kitų įmonių gautų pasiūlymų bendradarbiauti ir AB „Klaipėdos nafta“ raštų, kuriais atsisakoma bendradarbiauti motyvuojant tuo, kad terminalas visiškai apkrautas ir dirba visu pajėgumu, kopijos.

15.8. Teismas padarė išvadą, kad specialisto išvadoje Nr. 04/06-7-1890 ir ekspertizės akte Nr. 11-1040 (18) apskaičiuotos AB „Klaipėdos nafta“ negautos pajamos neatitinka realios žalos, nurodytos BK 228 straipsnyje, kriterijų, nes nuteistiesiems inkriminuojama AB „Klaipėdos nafta“ padaryta didelė žala, susijusi su terminalo rezervuotų pajėgumų neišnaudojimu ir negautomis pajamomis, yra siejama ne su pagrįstomis, realiomis ir įrodytomis bei neišvengiamomis pajamomis, o tik su tikėtinomis pajamomis, kadangi sutartyje nurodyta maksimali krova buvo galima tik esant palankioms šio verslo veiklos aplinkybėms. Šias aplinkybes lėmė ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs veiksniai, kurie nagrinėjamoje byloje, reiškiant kaltinimus, nebuvo tiriami ir vertinami. Skundžiamame nuosprendyje sprendimas specialisto išvadoje Nr. 04/06-7-1890 ir ekspertizės akte Nr. 11-1040 (18) nurodomus duomenis dėl AB „Klaipėdos nafta“ padarytos žalos traktuoti tik kaip tikėtinas pajamas argumentuojamas vienintele aplinkybe – nevertinimu šiuose dokumentuose objektyvių veiksnių, galėjusių turėti įtakos sutartyje nurodytai maksimaliai krovai.

15.9. Specialisto išvadą Nr. 04/06-7-1890 rengęs specialistas ir ekspertizės aktą Nr. 11-1040 (18) rengęs ekspertas savo rengtuose dokumentuose atsakė į jiems suformuluotus klausimus. Teisės aktuose ir teismų praktikoje nėra nustatyta eksperto ir specialisto teisė ir pareiga vertinti aplinkybes, kurių vertinti nėra prašoma jiems užduotuose klausimuose, patiems nustatyti ir nagrinėti visus veiksnius, galinčius turėti įtakos klausime jiems suformuluotam objektui. Taigi specialisto išvadą Nr. 04/06-7-1890 rengęs specialistas ir ekspertizės aktą Nr. 11-1040 (18) rengęs ekspertas neturėjo teisės pats nustatyti ir vertinti jam klausimuose nesuformuluotų objektyvių veiksnių, galinčių lemti sutartyje nurodytą krovą. Tiek specialisto išvadoje, tiek ekspertizės akte nurodoma, kad AB „Klaipėdos nafta“ dėl rezervuoto UAB „Naftos grupė“ vakuuminio gazolio ir mazuto kiekio neperkrovimo negavo tam tikros, specialistų apskaičiuotos, konkrečios pajamų sumos. Šią aplinkybę apklausiami teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadą rengusi specialistė K. L. ir ekspertizės aktą rengęs ekspertas J. V.. Tos pačios aplinkybės nustatytos ir 2010 m. gruodžio 10 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/166, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės akte. Taigi, keturi skirtingi specialistai skirtinguose dokumentuose, įvertinę jiems pateiktą medžiagą, nustatė tą pačią aplinkybę – AB „Klaipėdos nafta“ dėl rezervuoto UAB „Naftos grupė“ vakuuminio gazolio ir mazuto kiekio neperkrovimo negavo tam tikros sumos pajamų.

15.10. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga – specialisto išvados, ekspertizės aktai – patvirtina, kad jei UAB „Naftos grupė“ būtų patiekusi AB „Klaipėdos nafta“ perkrauti tokį vakuuminio gazolio ir mazuto kiekį, kokį AB „Klaipėdos nafta“ jai rezervavo remdamasi sutarties ir jos papildymų nuostatomis, AB „Klaipėdos nafta“ būtų išnaudojusi savo terminalo galingumą ir būtų gavusi cituotose specialisto išvadose, ekspertizės akte nurodomą apskaičiuotą konkrečią pajamų sumą – 7 834 044,85 Eur (4 067 706,73 Eur (neperkrautas vakuuminis gazolis) + 3 766 338,12 Eur (neperkrautas mazutas)), o apeliacinės instancijos teismas, nepateisinamai sumenkindamas šių rašytinių šaltinių vertę ir net juos pašalindamas, nepagrįstai įrodymais nepripažino duomenų, tai yra specialistų išvadų ir ekspertizės aktų, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus.

15.11. Išvada, kad AB „Klaipėdos nafta“ dėl aptariamos nusikalstamos veikos (neperkrauto vakuuminio gazolio ir mazuto) patirta žala yra tik tikėtinos pajamos, grindžiama ir 2020 m. sausio 7 d. specialisto A. K. konsultacinės išvados teiginiais, jog AB „Klaipėdos nafta“ dėl sutarties Nr. 12-12-2005 galimai negautos pajamos negali būti prilyginamos bendrovės nuostoliams. Specialistas privalo pats savarankiškai, pasinaudodamas savo turimomis žiniomis, ištirti byloje esančius duomenis pagal jam nurodytas ribas ir pateikti išvadą, ir tik taip jis gali paneigti kitą specialisto išvadą. Konsultacine specialisto išvada nelaikytinas dokumentas, kuriame tyrimo objektas buvo kitų specialistų pateiktos išvados rezultatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-654/2024). Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad 2020 m. sausio 7 d. A. K. parengtas dokumentas surašytas įvertinus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gruodžio 10 d. Nr. 5-1/166 specialisto išvadoje tirtus duomenis, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. birželio 17 d. ekspertizės aktą Nr. 11-1040 (18) bei 2011 m. vasario 1 d. Valstybės kontrolės nuomonę Nr. S-(20-1.8)-195. Taigi aptariamos konsultacinės išvados tyrimo objektas buvo kitų specialistų pateiktos išvados, todėl 2020 m. sausio 7 d. A. K. parengtas dokumentas, priešingai nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje, nelaikytinas konsultacine išvada. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, nes rėmėsi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais.

15.12. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje esantis argumentas specialisto išvadoje Nr. 04/06-7-1890 ir ekspertizės akte Nr. 11-1040 (18) nurodomą AB „Klaipėdos nafta“ padarytą žalą vertinti tik kaip tikėtinas pajamas – tam tikrų aplinkybių nevertinimas šiuose dokumentuose – gali būti suprantamas kaip apeliacinės instancijos teismo reiškiama abejonė dėl šios specialisto išvados ir ekspertizės akto išsamumo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, manydamas, kad ekspertizės aktas Nr. 11-1040 (18) nepakankamai išsamus, turėjo teisę, siekdamas BPK 1 straipsnyje nustatytų baudžiamojo proceso tikslų, paskirti naują ekspertizę, o ne konstatuoti specialisto išvados Nr. 04/06-7-1890 ir ekspertizės akto Nr. 11-1040 (18) neišsamumą, tuo pagrindu AB „Klaipėdos nafta“ padarytą žalą vertinti tik kaip tikėtinus nuotolius ir nuteistuosius dėl aptariamos nusikalstamos veikos išteisinti.

15.13. Aplinkybę, kad UAB „Naftos grupė“ tarpininkavimas AB „Klaipėdos nafta“ buvo nuostolingas, patvirtina ir kita bylos medžiaga. Liudytojas S. Z. parodė, kad, 2010 m. jam pradėjus eiti AB „Klaipėdos nafta“ komercijos direktoriaus pareigas, tapo žinoma apie sutartį su UAB „Naftos grupė“, pagal kurią (remiantis 2004 m. gruodžio 22 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 12-12­2005 2005 m. gruodžio 21 d. pakeitimo Nr. 1 5.10 punktu) šiai įmonei buvo suteikta išskirtinė teisė perkrauti vakuuminį gazolį per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą. UAB „Naftos grupė“ gavus išimtinę teisę tik jai atstovaujant tiekti vakuuminį gazolį, į Klaipėdos terminalą, kiek jam žinoma, per šią įmonę vakuuminis gazolis iki 2008 m. gruodžio mėn. buvo tiekiamas bendrovių TNK-BP ir „Somitekno Ltd.“, kurios buvo šio produkto savininkės. Vėliau vakuuminio gazolio tiekimas buvo vykdomas tik bendrovės „Somitekno Ltd.“. Visais laikotarpiais vakuuminis gazolis į terminalą buvo pristatomas iš Saratovo naftos perdirbimo gamyklos TNK-BP ir iš Ufos naftos perdirbimo gamyklų grupės („Bašneft“) bei dar kai kurių naftos perdirbimo įmonių. 2010 m. pabaigoje ir 2011 m. dirbdama tiesiogiai su įmone „Somitekno Ltd.“, AB „Klaipėdos nafta“, jo žiniomis, per metus gavo apie 10 milijonų Lt pajamų daugiau nei kad būtų, jei būtų dirbusi tarpininkaujant UAB „Naftos grupė“.

15.14. Dėl kaltės: Konkurencijos taryba 2010 m. rugpjūčio mėn. atliko preliminarią sutarties analizę ir ja remdamasi padarė išvadą, kad sutarties 5.10 punktas, kuriuo UAB „Naftos grupė“, kaip vienintelei tiekiančiai perkrauti vakuuminį gazolį, AB „Klaipėdos nafta“ suteikė išskirtinę vakuuminio gazolio perkrovimo teisę, bei sutarties 1.2 punktas (sutartis šiuo punktu papildyta 2008 m. vasario 14 d. pakeitimu Nr. 5), kuriuo UAB „Naftos grupė“ palikta išskirtinė vakuuminio gazolio perkrovimo teisė sutarties galiojimo laikotarpiu (pagal sutarties 1.1 punktą, paslaugų teikimas nustatytas iki 2012 m. gruodžio 31 d.), gali būti vertinami kaip įtvirtinantys neleistiną konkurencijos ribojimą, draudžiamą pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, t. y. kaip įtvirtinantys draudžiamą vertikalųjį susitarimą.

15.15. Nuteistuosius A. U., J. A., A. V. siejo ilgalaikiai draugiški santykiai, nes J. A. – buvęs Klaipėdos, o A. V. – Nidos merai, kartu dalyvauja įvairių organizacijų veikloje. Nuteistasis A. V. – nuteistojo A. U. uošvis. Nuteistuosius A. U. ir R. M., kaip matyti iš byloje esančių operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų ir užfiksuotų telefoninių A. U. ir R. M. pokalbių analizės, siejo ne tik darbiniai, bet ir neoficialūs santykiai bei abipusis pasitikėjimas. Jie buvo artimi, glaudžiai bendravo, aptardavo ir asmeninius klausimus. Sutartyje ir jos papildymuose nenurodyta UAB „Naftos grupė“ atsakomybė, taikytinos sankcijos, jei UAB „Naftos grupė“ nepatiekia AB „Klaipėdos nafta“ nustatyto naftos produktų kiekio. Tik 2010 m. rugsėjo mėn., taigi praėjus keturiems mėnesiams nuo aptariamos nusikalstamos veikos realizavimo, AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Somitekno Ltd.“ sudarytoje sutartyje nurodyta, kad klientas tiekia konkretų naftos produktų kiekį ir, jei tokio kiekio nepatiekia, yra nustatytos sankcijos. Visos šios faktinės aplinkybės, fiksuotos proceso veiksmais ir jų rezultatais, apeliacinės instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nebuvo vertinamos kartu su kitais įrodymais, lemiančiais nuteistųjų tyčios turinį, nepateikta teisinių argumentų, kodėl šios aplinkybės panaikina nuteistųjų tyčios kryptingumą piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ar kitokiu būdu prisidėti prie šios veikos įvykdymo, tai yra padarytas kasacinės instancijos teismo praktikoje minimas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, susijęs su įrodymų vertinimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

15.16. Skundžiamas nuosprendis tyčios nustatymo klausimu nuteistųjų veiksmuose prieštaringas, o tai suponuoja dar vieną esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

15.17. Nepaisydamas tų pačių nuteistųjų pavojingų veiksmų, darytų tuo pačiu laikotarpiu to paties juridinio asmens naudai, skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė tyčios egzistavimą nuteistųjų veiksmuose darant pirmąsias dvi nusikalstamas veikas (nurodytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), BK 225 straipsnio 3 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija)), tačiau jos nenustatė darant aptariamą nusikalstamą veiką. Skundžiamo nuosprendžio 414 punkte nurodoma, kad apeliacinės instancijos teisme nepasitvirtino aplinkybė, jog nuteistųjų A. U., A. V. ir J. A. veiksmais, AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Naftos grupė“ sudarant sutartį Nr. 12-12-2005 ir priimant vėlesnius jos pakeitimus, kuriuos pasirašė AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius J. A. bei UAB „Naftos grupė“, 2006–2010 m. laikotarpiu taikant fiksuotą vakuuminio gazolio perkrovimo tarifą, buvo veikiama prieš AB „Klaipėdos nafta“ interesus ir dėl to AB „Klaipėdos nafta“ buvo padaryta iš viso 20 279 052,98 Eur žala (4 067 706,73 Eur + 3 766 338,12 Eur + 12 445 008,13 Eur). Nepaisydamas to, formuluodamas kaltinimą, dėl kurio pripažįsta kaltais A. U. ir R. M. pagal BK 225 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismas nurodo jau pirmiau cituotas aplinkybes dėl AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigojimo kas mėnesį privalomai rezervuoti terminalo galingumą 100 tūkst. t mazuto perkrauti (skundžiamo nuosprendžio 416.4 punktas). Iš to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino nuteistuosius kaltais dėl aplinkybės, kurią laiko neįrodyta, pašalinta iš kaltinimo.

15.18. Nors kaltinime dėl aptariamos nusikalstamos veikos nurodoma, kad dėl sutarties pakeitimo Nr. 6, pagal kurį AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo kas mėnesį privalomai rezervuoti terminalo galingumą 100 tūkst. tonų mazuto perkrauti, po to, UAB „Naftos grupė“ nepatiekus rezervuoto naftos produktų (mazuto) kiekio, dėl neišnaudotų terminalo pajėgumų AB „Klaipėdos nafta“ patyrė didelę žalą, t. y. 3 766 338,12 Eur (13 004 412,26 Lt) (skundžiamo nuosprendžio 7.4.5 punktas), kaltinime dėl BK 225 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų minėtas didelės žalos požymis, aprašant sutarties pakeitimą, pagal kurį AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo kas mėnesį privalomai rezervuoti terminalo galingumą 100 tūkst. t mazuto perkrauti, nenurodomas. Aptariamos nusikalstamos veikos padarymas, ja padarytos žalos AB „Klaipėdos nafta“ atsiradimas siejamas su naudojimusi konfidencialia ir tarnybinio pobūdžio AB „Klaipėdos nafta“ informacija (skundžiamo nuosprendžio 7.2 punktas). Skundžiamame nuosprendyje teismas neįžvelgė tyčios daryti aptariamą nusikalstamą veiką, nurodė, kad tarp asmenų kilo civiliniai, verslo santykiai (skundžiamo nuosprendžio 403 punktas). Kaltinime dėl BK 225 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų nuteistieji taip pat kaltinami nusikalstamą veiką padarę naudodamiesi konfidencialia ir tarnybinio pobūdžio AB „Klaipėdos nafta“ informacija (skundžiamo nuosprendžio 416.2 punktas). Šiuo atveju nuteistieji pripažinti kaltais, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padaryta tik pavojinga veika, bet žala AB „Klaipėdos nafta“ nekilo, nepaisant fakto, kad abiejų nusikalstamų veikų atvejais buvo naudojamasi ta pačia AB „Klaipėda nafta“ konfidencialia ir tarnybinio pobūdžio informacija ir, kaip minėta, atlikti tie patys pavojingi nusikalstami veiksmai – pasirašyti sutarties papildymai, kurių pagrindu AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo UAB „Naftos produktai“ kas mėnesį privalomai rezervuoti terminalo galingumą 100 tūkst. t mazuto perkrauti.

15.19. Skundžiamame nuosprendyje nevertinti liudytojų S. Z. ir R. K. parodymai, patvirtinantys, kad tam tikromis sąlygomis vakuuminis gazolis galėjo būti maišomas. Taip pat visiškai nevertinti liudytojo G. V. parodymai ir civilinės ieškovės atstovo pateikti teismui dokumentai, patvirtinantys, kad vakuuminis gazolis buvo maišomas faktiškai pervežant įmonės UAB „Naftos grupė“ krovinius net iš skirtingų trijų gamyklų. Minėtas selektyvus liudytojų parodymų vertinimas, liudytojų parodymų, proceso dalyvių pateiktų dokumentų visiškas nevertinimas suponuoja cituotos teismų praktikos ir esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

15.20. Kaip dar vienas tyčios neegzistavimą nuteistųjų veiksmuose, darant aptariamą nusikalstamą veiką, patvirtinančių argumentų skundžiamame nuosprendyje nurodoma tai, kad UAB „Naftos grupė“, tiekdama perkrauti savo klientų vakuuminį gazolį, prieš tai atskyrusi krovinių srautus pagal galimus maišyti kokybinius standartus, sudarė geresnes sąlygas, krovinio perkrovimo metu naudojant tas pačias talpyklas, užtikrinti, kad būtų nekomplikuotai išlaikomas vakuuminio gazolio kokybinis standartas, o tai patvirtina nuteistųjų parodymus, kad, pasirašydama sutartį su UAB „Naftos grupė“ ir suteikdama šiai bendrovei išskirtinę teisę perkrauti vakuuminį gazolį, AB „Klaipėdos nafta“ siekė užtikrinti perkraunamo vakuuminio gazolio kokybę, nes vakuuminis gazolis iš skirtingų tiekėjų negalėjo būti maišomas. Šis apeliacinės instancijos teismo argumentas taip pat sietinas su padarytu esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, kildinamu selektyviu liudytojų parodymų interpretavimu, liudytojų parodymų, proceso dalyvių pateiktų dokumentų visišku nevertinimu. Minėtas apeliacinės instancijos teismo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad tiekiamo krovinio kokybė turi atitikti galiojančius standartus ir technines sąlygas, o būtent vakuuminio gazolio – TU 38.1011304-90. Sutarties 5 straipsnio 4.1 punkte, be kitų pareigų, nurodytas AB „Klaipėdos nafta“ įpareigojimas išsaugoti naftos produkto kiekį ir kokybę neperžengiant galiojančių techninių sąlygų ir standartų ribų. Liudytojas S. Z., buvęs AB „Klaipėdos nafta“ komercijos direktorius, ir liudytojas G. V., AB „Klaipėdos nafta“ terminalo direktorius, parodė, kad UAB „Naftos grupė“, teikdama ekspedijavimo paslaugas, negalėjo užtikrinti vakuuminio gazolio kokybės, nes visus naftos produktų perpylimo procesus valdo AB „Klaipėdos nafta“. Kokios kokybės produktas tiekiamas iš gamyklos, yra fiksuojama pačios gamyklos teikiamuose sertifikatuose. Liudytojas R. K. parodė, kad „visada stengdavosi krauti vieną produktą, viena linija, vienoje talpoje. Krauna vieno kliento gazolį per vieną talpą, nesvarbu, ar to kliento gazolis iš vienos ar iš skirtingų naftos įmonių.“

15.21. Šie bylos duomenys suponuoja išvadą, jog už perkraunamo vakuuminio gazolio kokybę buvo atsakinga AB „Klaipėdos nafta“. Be to, byloje esantys liudytojų S. Z., G. V., R. K. parodymai patvirtina, kad skirtingos kokybės vakuuminis gazolis galėjo būti maišomas: a) gavus šiuo atveju UAB „Naftos grupė“ sutikimą; b) jeigu vakuuminis gazolis buvo imamas iš vieno kliento, kuris vežė iš skirtingų gamyklų, jis buvo skirtingos kokybės ir tas skirtingos kokybės vakuuminis gazolis buvo maišomas; c) jeigu vakuuminio gazolio techniniai parametrai nežymiai skyrėsi; d) jeigu du klientai veža vakuuminį gazolį ir terminalas fiziškai neturi talpyklų jam krauti, tokiu atveju dėl vakuuminio gazolio maišymo tardavosi su abiem klientais. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir civilinės ieškovės atstovo pateikti teismui dokumentai, patvirtinantys, kad vakuuminis gazolis buvo maišomas faktiškai pervežant įmonės UAB „Naftos grupė“ krovinius net iš skirtingų trijų gamyklų. Taip pat pažymėtina, jog pati AB „Klaipėdos nafta“ turėjo (turi) komercijos padalinį, kuris ne tik priimdavo klientų paraiškas, bet ir ieškojo klientų. Kaip parodė liudytojas S. Z., AB „Klaipėdos nafta“ funkcija – ieškoti įmonių, turinčių nuosavybės teise naftos produktų, turinčių sutartis pirkti šiuos naftos produktus, kurie būtų nukreipti per AB „Klaipėdos nafta“ toliau perkrauti į jūrinį transportą tolesnėms komercinėms operacijoms, kurias atliko naftos produktų savininkai. AB „Klaipėdos nafta“ tikslas yra ne ieškoti perkančių ar parduodančių klientų, o tikslas yra surasti klientą, nuosavybės teise turintį naftos produktą, kurį reikia perkrauti tam, kad klientas galėtų toliau vykdyti savo komercines operacijas, AB „Klaipėdos nafta“ tarpininkavimu neužsiėmė.

15.22. A. U., J. A., A. V., UAB „Naftos grupė“ veiksmais padaryta didelė turtinė žala. Jie suprato, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala juridiniam asmeniui, ir šios žalos norėjo, t. y. jų veiksmams būdinga tiesioginė tyčia. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nenagrinėtą AB „Klaipėdos nafta“ civilinį ieškinį, nors egzistuoja visos AB „Klaipėdos nafta“ civilinio ieškinio tenkinimo iš dalies sąlygos, ir priimdamas šį sprendimą padarydamas esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, padarė BPK 115 straipsnio, 44 straipsnio ir 109 straipsnio pažeidimus.

16. Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. ir jo gynėjas advokatas R. Girevičius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžių dalis, susijusias su A. V. nuteisimu, ir jam baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:

16.1. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiai dėl A. V. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio l dalį yra naikintini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 24 straipsnio 5 dalies, netinkamai pritaikius bendrininkavimo kurstant padaryti nusikalstamą veiką institutą, ir dėl esminių BPK pažeidimų: pažeidžiant BPK 1 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 5 dalį įrodymai buvo ištirti ir įvertinti neišsamiai, nevisapusiškai, neįvertinta įrodymų visuma, daromos įrodymais nepagrįstos kaltinamosios išvados, prioritetas suteikiamas pavieniams įrodymams, nuosprendis grindžiamas net prielaidomis ir spėjimu, taip pat suvaržytos įstatymu garantuojamos kaltinamojo teisės – kaltinimas A. V. apeliacinės instancijos teisme buvo pakeistas iš esmės skirtingomis aplinkybėmis, bendrininkavimas padedant perkvalifikuotas į kurstymą, nesant aiškiai suformuluoto kaltinimo, apie naują kvalifikavimą A. V. neapklausus teisme.

16.2. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės padarė išvadą, kad A. V. veiksmuose nėra bendrininkavimo padedant daryti nusikalstamas veikas sudėties požymių visumos, tačiau nepriėmė išteisinamojo nuosprendžio, o neteisingai ir neobjektyviai vertindamas A. V. veiksmus kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, t. y. kaip kurstymą (nuosprendžio 300–309 punktai). Taigi apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad A. V. neatliko tokių esminių veiksmų, lėmusių nusikaltimų padarymą, t. y. A. V. veiksmuose pagrįstai neįžvelgta patarimų ar nurodymų, lėmusių nusikalstamų pasekmių kilimą. Tačiau šis teismas aiškiai ir objektyviai neatsakė į apeliaciniame skunde keltus klausimus dėl padėjėjo požymių nebuvimo. Teismas tik lakoniškai pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai A. V. veiksmus kvalifikavo su nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį (nuosprendžio 306 punktas), kad padėjėjas turi palengvinti vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį, kad padėjėjas prisideda prie vykdytojo, o ne prie organizatoriaus nusikalstamų veiksmų (nuosprendžio 309 punktas). Šis teismas savo iniciatyva įrodinėjo kurstymą (nuosprendžio 310 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo savo cituojamos kasacinės instancijos teismo praktikos, išgalvotais ir naujais tik nuosprendyje sukurtais būdais grindė kurstymą. Byloje nėra ir negali būti objektyvių įrodymų, patvirtinančių: 1) A. V. iniciatyvą palenkti J. A. daryti nusikalstamas veikas, juo labiau kad tokia iniciatyva būtų sukėlusi J. A. pasiryžimą jas daryti; 2) konkrečius ir realius A. V. veiksmus, kurie palenktų J. A. nusikalsti. Teismas nuosprendžio 325 punkte tik nurodė, kad A. V. su bendrininku A. U. sukurstė J. A. padaryti nusikalstamas veikas, o sukurstymą kaltinime tariamai detalizavo tik lakoniškai nurodydamas „tiesiogiai prašydamas lenkė“. Teismų praktikoje pripažįstama, kad prašymai gali būti viena iš kurstymo formų, tačiau tokie prašymai turi būti aiškūs ir konkretūs, tiesiogiai prašant įvykdyti nusikalstamas veikas. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad vien prašymo egzistavimas, net jei juo siekiama naudos prašančiajam, nesuponuoja kurstymo sudėties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2014). Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad kurstymui yra keliamas konkretumo reikalavimas, veiksmai pripažįstami kurstymu, jei kitas asmuo yra palenkiamas daryti konkrečią nusikalstamą veiką (ar vieną iš vienarūšių nusikalstamų veikų) ir kurstytojas suvokia, kokią nusikalstamą veiką (ar vieną iš vienarūšių nusikalstamų veikų) padaryti kursto kitą asmenį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-531/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-531/2013">2K-531/2013</a>).

16.3. Apeliacinės instancijos teismas kurstymą bandė pagrįsti tariamais A. U. pageidavimais, perduodamais per A. V., tačiau tariamai A. V. teikti prašymai J. A. nėra nei pacituoti, nei detalizuoti, nei įvertinti. Teismas abstrakčiomis prielaidomis ir net naujadarais bandė pagrįsti tariamus nusikalstamus prašymus ir tariamą A. V. nusikalstamą įtaką J. A., nors byloje A. V. įtaka ar autoritetas J. A. net nebuvo nagrinėti, dėl to A. V. jokių teismo klausimų nebuvo (nuosprendžio 312–313 punktai).

16.4. Teismas neteisingai atskleidė objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 24 straipsnio 5 dalies požymius. Jokie objektyvūs duomenys byloje nepagrindžia A. V. supratus ir žinojus, kad, patarus A. U. nesutikti su reikalavimais dėl vagonų prastovų, jei dėl to nėra ekspeditoriaus kaltės, patarus rašyti oficialius raštus, šiuos klausimus lakoniškai paminėjus pokalbyje su J. A., UAB „Naftos grupė“ gavus kreditines PVM sąskaitas faktūras iš AB „Klaipėdos nafta“, dėl to AB „Klaipėdos nafta“ patirs žalos ir kad tokių pasekmių A. V. siekė ir norėjo, t. y. kad A. V. veikė tyčia.

16.5. Teismas neatliko išsamaus ir objektyvaus įrodymų vertinimo, nes neįvertino: 1) A. V. pokalbių su kitais asmenimis leistinumo ir teisėtumo; 2) A. V. veiksmų laikotarpio; 3) A. V. veiksmų (pokalbių) epizodiškumo; 4) A. V. veiksmų įtakos nusikalstamoms veikoms nebuvimo; 5) A. V. tyčios kurstyti vykdyti nusikalstamas veikas nebuvimo; 6) kreditinių PVM sąskaitų faktūrų pagrįstumo.

16.6. Iš esmės apkaltinamasis nuosprendis A. V. grindžiamas vieninteliu įrodymų šaltiniu – slapta įrašytais telefoniniais pokalbiais. Šiuo įrodymu ir jo aiškinimo interpretacijomis teismas grindė A. V. nusikalstamų veikų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių egzistavimą. Yra ydinga ir neleistina praktika, kai epizodinius ir fragmentinius telefoninius pokalbius, kuriems prasmę ir reikšmę suteikė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, teismas laiko pakankamu ir objektyviu įrodymų šaltiniu. Byloje yra A. V. paaiškinimai dėl slapta užfiksuotų jo ir žento A. U. bei pažįstamo J. A. pokalbių turinio ir prasmės, šiuos paaiškinimus pagrindžia ir objektyvūs bylos įrodymai, tačiau teismas juos nemotyvuotai ir nepagrįstai atmetė, taip iš esmės pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

16.7. Akivaizdžiausias pažeidimas, kuriuo teismas pademonstravo neobjektyvų ir nevisapusišką įrodymų ištyrimą, yra A. V. nuteisimas už neva įvykdytas nusikalstamas veikas 2007–2008 m. laikotarpiu. Apeliaciniame skunde buvo aiškiai iškeltas klausimas dėl nepagrįsto laikotarpio nuo 2005 m. inkriminavimo, nes A. V. veiksmai stebėti tik nuo 2008 m. sausio 5 d., o jokių kitų A. V. veiklos įrodymų absoliučiai nėra. Apeliacinės instancijos teismas ne tik neišnagrinėjo šio apeliacijos klausimo, bet ir naujajame kaltinime inkriminavo, kad A. V. nusikalstamą veiką įvykdė laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. (nuosprendžio 325.1 papunktis). Pagal apeliacinės instancijos teismo kaltinimą (nuosprendžio 325 punktas), neteisėti AB „Klaipėdos nafta“ administracijos posėdžių sprendimai dėl kreditinių PVM sąskaitų faktūrų išrašymo buvo priimti dviejuose administracijos posėdžiuose – 2007 m. spalio 5 d. ir 2008 m. liepos 21 d. Akivaizdu, kad A. V. be jokių įrodymų buvo inkriminuotas kaltinimas iki 2008 m. sausio 5 d., dėl to teismas padarė dar vieną klaidą dėl solidariosios civilinės atsakomybės – 1 719 853,78 Lt dydžio žalos atlyginimo priteisimo.

16.8. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į visišką A. V. pokalbių su kitais asmenimis leistinumą ir teisėtumą. Nors pirminiame kaltinime buvo inkriminuojama, jog A. V. ir J. A. pokalbiai buvo susiję su konfidencialios informacijos neteisėtu gavimu, tačiau dėl šios dalies A. V. yra išteisintas. Todėl dviejų pažįstamų asmenų bendravimas buitiniais ir išimtinai atstovaujamų darbdavių interesais, tik epizodiškai pasiteiraujant apie UAB „Naftos grupė“ bendradarbiavimą su AB „Klaipėdos nafta“, turėjo būti teismo konstatuotas kaip absoliučiai teisėtas ir leistinas. Antai nuosprendžio 236 punkte teismas objektyviai konstatavo, kad A. V. ir J. A. santykiai nebuvo peržengę baudžiamosios atsakomybės ribos, tačiau šios išvados nesilaikė, kai interpretavo vos kelis užfiksuotus A. V. pokalbius telefonu.

16.9. Teismas ne tik klaidingai įvertino A. V. pokalbių su J. A. ar A. U. turinį, bet kai kurių objektyvių įrodymų visai neįvertino ir dėl jų nuosprendyje niekaip nepasisakė. AB Šiaulių banko atsakymu apeliacinės instancijos teismui buvo patvirtinta, kad AB „Klaipėdos nafta“ su AB Šiaulių banku turėjo sudariusi ne mažiau nei 50 indėlių sutarčių. Skaičiuojant gautus duomenis nustatyta, kad vidutiniškai per mėnesį AB Šiaulių banke klientė AB „Klaipėdos nafta“ vykdė 20–30 mln. litų apyvartą, tai sudarė didelę ir ženklią AB Šiaulių banko to meto visos apyvartos dalį. Suskaičiavus išmokėtas klientei AB „Klaipėdos nafta“ palūkanas už AB „Klaipėdos nafta“ terminuotuosius indėlius, laikytus AB Šiaulių banke per 2008–2009 m., išeina ne mažesnė nei 2,2 mln. Lt suma. Tai rodo didelius AB „Klaipėdos nafta“ pinigų srautus per AB Šiaulių banką ir labai dideles pajamas iš gautų palūkanų. Be abejonės, piniginių indėlių – kapitalo pritraukimas buvo naudingas ir A. V. vadovaujamo banko padaliniui. Apeliacinės instancijos teisme gauti ir ištirti A. V. pareigybiniai nuostatai patvirtina, kad jis turėjo tiesioginę pareigą bendrauti su klientais (aktualūs nuostatų 2.8, 2.9 ir 4.4 punktai). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas D. S.. Analogiškai J. A., kaip AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius, taip pat turėjo teisę ir pareigą palaikyti dalykinius ryšius su jo vadovaujamai įmonei naudą teikiančio banko atstovu.

16.10. Teismas šių objektyvių įrodymų iš AB Šiaulių banko pagrindu neteisėtai padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms prieštaraujančią prielaidą, jog „A. V., palaikydamas artimus santykius su J. A. ir suprasdamas, kad pastarasis yra suinteresuotas kuo palankesniais AB Šiaulių banko pasiūlymais, prašė J. A., jog pastarasis anuliuotų UAB „Naftos grupė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras“. Apie tokias prielaidas byloje neužsiminė nė vienas proceso dalyvis, nėra jokių duomenų, o jų ir būti negali, kad A. V. teikė neteisėtus prašymus J. A. dėl kreditinių sąskaitų išrašymo, tuo labiau teismo nurodomo suinteresuotumo pagrindu. Teismas dėl šių aplinkybių A. V. net nepasiteiravo ir neįvertino A. V. pirmosios instancijos teismui duotų paaiškinimų, kad bankas buvo suinteresuotas pritraukti pinigų srautus iš AB „Klaipėdos nafta“.

16.11. Byloje nuo 2008 m. sausio 5 d. per dvejų metų laikotarpį yra paminėti tik devyni telefoniniai pokalbiai su J. A.. Nėra ginčo, kad šiuo laikotarpiu A. V. su J. A. bendravo lėšų saugojimo banke klausimais, vyko susitikimai ir buvo priimami sprendimai banke, tačiau tai nėra pagrindas daryti prielaidą, jog šių susitikimų metu J. A. buvo kurstomas įvykdyti nusikalstamas veikas. Tokias prielaidas paneigė A. V. ir J. A., o priešingai liudijančių įrodymų nėra. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikęs pareigūnas L. K. (2023 m. birželio 14 d. posėdis) liudijo, jog pavyko užfiksuoti tik 10 proc. A. V. ir J. A. bendravimo, kuris dažniausiai vykdavo gyvo susitikimo AB Šiaulių banke metu, o byloje yra gal 1 proc. šių asmenų bendravimo, nes didelė dalis yra nereikšmingas buitinis bendravimas. Šis faktas taip pat turėjo būti indikatorius teismui ypač atsargiai ir objektyviai vertinti inkriminuojamus kaip nusikalstamus A. V. pokalbius telefonu, nedaryti prielaidų bei spėjimų dėl nesamos informacijos paaiškinimo.

16.12. A. V. veiksmuose neįžvelgta bendrininkavimo požymių – esminių patarimų ar nurodymų, iš esmės lėmusių nusikalstamų veikų padarymą ir pasekmių kilimą (nuosprendžio 306 punktas). Tačiau, prieštaringai šiai išvadai, teismas visiškai nepagrįstai nusprendė esant pakankamai duomenų apie A. V. aktyvią ir lemiamą įtaką J. A., pastarajam apsisprendžiant dėl nusikalstamų veikų padarymo. Teismas neįvertino, kad dviejų ūkio subjektų naftos krovos bendradarbiavimo ūkiniai komerciniai santykiai tęsėsi nuo 2004 metų, kai buvo atlikta teisėtų sutarčių pakeitimų, vyko periodinis kanceliarinis susirašinėjimas ir bendravimas tarp dviejų bendrovių ir su kitais ūkio subjektais, kai sprendimai dėl kreditinių PVM sąskaitų faktūrų buvo priimti 2007 m. spalio 5 d. posėdyje be jokios A. V. žinios ar įtakos, todėl nepagrįstai hiperbolizuotai A. V. inkriminavo reikšmingą kurstytojo nusikalstamoms veikoms daryti vaidmenį.

16.13. Spręsdamas dėl A. V. įtakos J. A. ir šio kurstymo, teismas padarė kardinaliai viena kitai prieštaraujančias išvadas, nes, pripažindamas A. V. kaltu dėl kurstymo, konstatavo lemiamą ir esminę įtaką J. A. sprendimams, kita vertus, vertindamas tuos pačius santykius, teismas objektyviai konstatavo, kad UAB „Naftos grupė“ buvo viena iš reikšmingiausių AB „Klaipėdos nafta“ klienčių ne tik dėl terminale perkraunamų naftos produktų kiekio ir AB „Klaipėdos nafta“ gaunamų pajamų, bet ir dėl nuteistojo A. V. bei per jį – ir A. U. su J. A. turimų asmeninio pobūdžio ryšių, kurie neabejotinai galėjo daryti įtaką AB,,Klaipėdos nafta“ sprendimų, palankių UAB „Naftos grupė“, priėmimui. Šis santykis, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina viešųjų ir privačių interesų konfliktą, tačiau pats savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad jis buvo peržengęs baudžiamosios atsakomybės ribą (nuosprendžio 236 punktas).

16.14. Viena vertus, teismas pagrįstai ir motyvuotai priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl sutarčių sudarymo ir jų pakeitimo, objektyviai vertino, kad J. A. jokios neteisėtos įtakos nedarė ir jokia forma su J. A. nebendradarbiavo AB „Klaipėdos nafta“ komercijos direktorius R. M., nors konstatavo, kad už neteisėtas veikas R. M. gavo iš UAB „Naftos grupė“ neteisėtą atlygį, jis dalyvavo inkriminuotuose 2007 m. spalio 5 d. ir 2008 m. liepos 21 d. administracijos posėdžiuose, asmeniškai pasirašė kreditines PVM sąskaitas faktūras, tačiau, nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl J. A. ir R. M. bendrininkavimo, prielaidomis ir spėjimais kaltinimo R. M., priešingai nei A. V., negrindė (nuosprendžio 228, 231 punktai). Matyti, kad teismas klaidingai ir nevienareikšmiškai skirstė byloje įrodymų reikšmę, tai lėmė ne tik esminius baudžiamojo proceso principo, bet ir elementarios logikos pažeidimus, nes tik nuo 2008 m. sausio 5 d. užfiksuoti epizodiniai ir lakoniški A. V. telefoniniai pokalbiai bei nežinomas susitikimų banke su kliento atstovu turinys negali būti vertinami griežčiau nei, teismo vertinimu, tiesioginį materialinį suinteresuotumą ir darbinius įgaliojimus turinčio AB „Klaipėdos nafta“ komercijos direktoriaus, J. A. pavaduotojo, veiksmai ir įtaka.

16.15. Iš įrodymų visumos ir jų vertinimo teismas negalėjo padaryti ir nepadarė neabejotinos išvados, jog A. V. suprato ir siekė kurstyti J. A., kad šis nusikalstamai išrašytų inkriminuotas kreditines PVM sąskaitas faktūras ir dėl to kiltų nusikalstamų pasekmių. Teismas klaidingai konstatavo, jog „A. V., kaip ir A. U., puikiai žinojo, kad UAB „Naftos grupė“ atleidimas nuo baudų sumokėjimo buvo ekonomiškai nepagrįstas, o J. A. veiksmai nuostolingi AB „Klaipėdos nafta“ interesams, prašydami J. A. priimti AB „Klaipėdos nafta“ nuostolingus sprendimus – atleisti nuo baudų mokėjimo, pastarąjį tyčia kurstė piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir padaryti didelę [žalą]“ (nuosprendžio 334 punktas, 300 puslapis).

16.16. Nuosprendžio 337 punkte, 301–304 puslapiuose teismas pacitavo neva A. V. kaltę pagrindžiančius duomenis, tačiau tai padarė klaidingai: 1) neįvertino, kad pokalbiai yra fiksuoti nuo 2008 m. sausio 5 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d., kad neapima 2007 m. laikotarpio; 2) nepagrįstai analizavo telefoninius pokalbius apie sutartis ir jų pakeitimus, klientus ir krovos apimtis, dalies kaltinimų atsisakė kaltintojas, o apeliacinės instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį; 3) dėl prastovų klausimo yra užfiksuoti tik keli pokalbiai: 2008 m. sausio 15 d., 2008 m. sausio 17 d., 2008 m. sausio 28 d., 2008 m. kovo 7 d., 2008 m. gegužės 8 d. Iš šių pokalbių teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad A. V. veiksmai buvo nevienkartiniai, tikslingi ir kryptingi, jie lėmė J. A. apsisprendimą nusikalsti (nuosprendžio 312 punktas).

16.17. Pastaroji įrodymų apimtis neleidžia objektyviai ir teisingai konstatuoti, kad A. V. išsamiai ir visapusiškai žinojo bei suprato prastovų ir už tai atsakingų subjektų klausimus, t. y. kad žinojo ir suprato, jog už prastovas yra atsakinga UAB „Naftos grupė“, tačiau tyčia lenkė J. A. anuliuoti baudas už prastovas. A. V. tik epizodiškai ir tik iš gyvenimiškos patirties patardavo A. U. keliamais klausimais, tik epizodiškai krovos klausimus paliesdavo bendraudamas su J. A.. Teismas objektyviai nepalygino ilgametės dviejų bendrovių ir jų administracijos bendradarbiavimo ir tarpusavio komunikavimo apimties su pavieniais epizodiniais A. V. pokalbiais dėl prastovų, tai būtų leidę spręsti, kad A. V. ne tik nežinojo apie galimą kreditinių sąskaitų išrašymo neteisėtumą, bet ir šių dokumentų išrašymui neturėjo įtakos ir jo nelėmė.

16.18. Negana to, teismas pats konstatavo, kad po J. A. paaiškinimo A. V. 2008 m. gegužės 8 d. dėl prastovų atsakomybės (nuosprendžio 305 puslapis) A. V., suprasdamas, kad prastovos susidarė dėl UAB „Naftos grupė“ kaltės, tam neprieštaravo. Nuosprendyje dėl prastovų aptartas 2008 m. kovo 7 d. pokalbis taip pat pagrindžia, kad A. V. patarė A. U. oficialiu raštu kreiptis į AB „Klaipėdos nafta“, jei nėra jų atsakomybės dėl prastovų. Visa tai rodo, kad A. V. prašymais nedarė įtakos J. A. sprendimams dėl kreditinių sąskaitų išrašymo.

16.19. Galiausiai akivaizdu, kad teismo cituojami A. V. telefoniniai pokalbiai dėl prastovų yra datuojami 2008 m. sausio 15 d. – 2008 m. gegužės 8 d. laikotarpiu, o inkriminuojamas vienas iš sprendimų AB „Klaipėdos nafta“ buvo priimtas žymiai vėliau – 2008 m. liepos 21 d., todėl A. V. realiai net ir norėdamas negalėjo padaryti įtakos.

16.20. Be to, sprendimai dėl prastovų anuliavimo buvo priimami kolegialiuose AB „Klaipėdos nafta“ administracijos susirinkimuose, kuriems A. V. neturėjo jokios įtakos. Sprendimą priėmusiems darbuotojams jokia atsakomybės forma netaikyta, tai suponuoja išvadą dėl jos aptariamų sprendimų pagrįstumo.

16.21. Pažymėtina, kad teismas hiperbolizuotai sureikšmino A. V. vaidmenį inkriminuojamose veikose ir nepagrįstai nusprendė dėl lemiamos apsisprendimo reikšmės J. A., net prieštaraudamas savo paties išvadoms, kuriose teigė, jog J. A. turi ilgametę strategiškai svarbaus objekto vadovo, taip pat gyvenimišką patirtį (nuosprendžio 340 punktas), darė prielaidas dėl A. V. įtakos ir autoriteto (nuosprendžio 313 punktas).

16.22. Nors A. V. niekada nevaldė visumos informacijos apie dviejų ūkio subjektų – AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Naftos grupė“ – ūkinius komercinius santykius, tik epizodiškai dalyvaudavo pokalbiuose su A. U. ar J. A., per ilgą bylos nagrinėjimo laiką, kuris skaičiuojamas nuo 2010 m., A. V. ir jo gynėjas buvo priversti susipažinti su bylos duomenimis ir remdamiesi įrodymų visumos vertinimu gintis nuo nepagrįsto kaltinimo dėl kreditinių PVM sąskaitų faktūrų už prastovas neteisėtumo.

16.23. Pirmiausia nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad kreditinių sąskaitų išrašymo neteisėtumas yra visiškai pagrįstas. Teismas turėjo įvertinti prieš tai išrašytų debetinių PVM sąskaitų faktūrų pagrįstumą, detaliai ir aiškiai nustatyti, dėl kokių priežasčių ir dėl kurios iš bendrovės kaltų veiksmų susidarė aptariamos prastovos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme, kaip ir apeliacinės instancijos teisme, debetinių sąskaitų išrašymo pagrindimas neginčytinais rašytiniais įrodymais niekad nebuvo nagrinėjamas, dėl to nebuvo atliekami tyrimai ar užduoti klausimai specialistams. Vien PVM sąskaitos faktūros išrašymas nereiškia neginčijamo ūkinės operacijos fakto, nes ūkinę operaciją turi pagrįsti kiti duomenys.

16.24. Nors teismas nurodė, kad byloje esančios prastovų analizės lentelės pagrindžia išrašytas PVM sąskaitas faktūras už prastovas, tačiau tai padarė apibendrintai, formaliai nurodydamas, kad prastovos AB „Klaipėdos nafta“ bendrovėje buvo apskaitomos ir analizuojamos. Teismas privalėjo kiekvienos išrašytos debetinės sąskaitos, kuri inkriminuota kaltinime, pagrįstumą patikrinti su konkrečiais pirminiais prastovas fiksavusiais ir atsakingas bendroves už prastovas įtvirtinusiais duomenimis. Priešingas teismo veikimas lėmė esminę įrodymų vertinimo klaidą ir nepagrįstą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą.

16.25. Teismas, aprašydamas UAB „Naftos grupė“ atsakomybę dėl prastovų, nepagrįstai ir selektyviai aptarė pavienius susirašinėjimus dėl prastovų, dėl jų dydžių ir priežasčių, tačiau nuosekliai viso komunikavimo tarp bendrovių aiškiai neišdėstė, neatskleidė, jog UAB „Naftos grupė“ su debetinėmis sąskaitomis už prastovas, dėl kurių vėliau buvo išrašytos kreditinės sąskaitos, niekada nesutiko. Teismas tik nepagrįstai apibendrintai vadovavosi AB „Klaipėdos nafta“ raštais, kuriuose vienašališkai dėl vagonų prastovų buvo kaltinamas ekspeditorius (nuosprendžio 328 punktas, 294–295 puslapiai). Teismas objektyviai neįvertino, jog tas debetines sąskaitas, kurios buvo pagrįstos ir kurias, kaip teismas aprašo, UAB „Naftos grupė“ pripažino, bendrovė apmokėjo ir jų neginčijo. Nustatyta, kad buvo pripažintos ir apmokėtos trys PVM sąskaitos faktūros (nuosprendžio 333 punktas), o tai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad byloje liko inkriminuojamos debetinės ir kreditinės PVM sąskaitos faktūros, dėl kurių buvo ginčas.

16.26. Neatlikęs aptartų rašytinių šaltinių nuoseklaus ir objektyvaus įvertinimo, teismas be pagrindo atmetė J. A., R. M., A. U., liudytojo E. M. parodymus apie tai, kad iš esmės prastovos susidarė dėl to, jog šaltuoju metų laikotarpiu UAB „Naftos grupė“ naftos produktai iš tolimiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų (NPG) atvykdavo užšalę, todėl AB „Klaipėdos nafta“ priimdavo sprendimą pirmiausia krauti šiltesnius naftos produktus, tai įrodo ekspeditorės UAB „Naftos grupė“ kaltės dėl prastovų nebuvimą. Iš esmės ir liudytojas G. V. liudijo, kad egzistavo faktai, jog buvo priimami sprendimai pirmiau krauti šiltesnius krovinius nei užšalusius, tačiau teismas šiuos parodymus interpretavo priešingai, vertindamas, kad tokie atvejai buvo labiau išimtiniai nei sisteminiai.

16.27. Nuosprendžio 294 lape teismas detaliai aprašė AB „Klaipėdos nafta“ raštus dėl prastovų, tačiau padarė nepagrįstas išvadas, nes, visų pirma, neatsižvelgė, jog raštai yra rašyti tik 2008 m. pavasarį, t. y. šis laikotarpis neapima 2007 m. sausio–vasario mėn. prastovų; antra, teisme turėjo būti ištirtas ir patikrintas kiekvieno rašto pagrįstumas, ir tik neginčijamai nustačius, kad vagonų prastovos susidarė dėl ekspeditoriaus užsakyto tanklaivio naftos produktams išvežti vėlavimo ar nepakankamo kiekio išvežimo, būtų galima konstatuoti kiekvienos kaltinime nurodomos debetinės PVM sąskaitos faktūros pagrįstumą ir UAB „Naftos grupė“ atsakomybę už konkrečias prastovas.

16.28. Nuosprendžio 322 punkte teismas klaidingai konstatuoja, jog nuteistųjų teisė į gynybą nebuvo suvaržyta ar pažeista, nes apie galimą kaltinimo pakeitimą ir veikos perkvalifikavimą A. V. buvo įspėtas, jis turėjo laiko pasiruošti gynybai. Pirmosios instancijos teisme A. V. turėjo gintis nuo neapibrėžto ir neatskleistos sudėties kaltinimo, apeliacinės instancijos teisme atnaujinus įrodymų tyrimą ir teismui tik žodžiu informavus, kad galimai teisėjų kolegija bendrininkavimą padedant gali perkvalifikuoti į bendrininkavimą kurstant (nuosprendžio 319 punktas), tačiau nenurodžius konkrečių subjektyviųjų ir objektyviųjų inkriminuojamų veikų sudėties požymių, buvo esmingai pažeista A. V. galimybė gintis nuo pakeisto kaltinimo.

16.29. Nesant aiškiai suformuluoto kaltinimo, kuriame būtų įvardijami A. V., kaip kurstytojo, veiksmai, nei A. V., nei jo gynėjas negalėjo nuspėti, kokius A. V. poelgius teismas gali laikyti kurstymu, o kokius – ne, dėl to gynyba negalėjo racionaliai oponuoti teismo deklaracijoms ir planams, kurie galiausiai atsispindėjo tik nuosprendyje surašytame naujajame kaltinime (nuosprendžio 325 punktas).

16.30. A. V. inkriminuotas kurstymas įvykdyti nusikalstamas veikas pasireiškė tik „tiesioginiais nusikalstamais prašymais“ J. A., dėl to vykdytojas neva buvo palenktas įvykdyti nusikalstamas veikas. Jei tokia formuluotė būtų buvusi nurodyta kaltinime A. V., jis nuo šio kaltinimo būtų gynęsis. A. V. net naujajame kaltinime nėra įvardyti nei konkretūs prašymai, nei jų datos, nei jų turinys, galiausiai net šių prašymų, jei tokie būtų įrodyti, priežastinis ryšys su kilusiomis pasekmėmis.

16.31. Todėl negalima pritarti teismo teiginiams, kad po pranešimo apie galimą veikos perkvalifikavimą buvo padaryta pertrauka pasiruošti gynybai, buvo suteikta teisė pasisakyti, todėl nuteistojo A. V. teisės į gynybą, teismo vertinimu, nebuvo suvaržytos (nuosprendžio 319–323 punktai). Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių A. V. buvo priverstas gintis ne tik nuo neaiškios sudėties kaltinimo, bet ir nuo neįvardyto turinio dviejų bendrininkavimo būdų – padėjimo ir (ar) kurstymo, tai taip pat nesuderinama su kaltinamojo teise žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo kaltinimų gintis. Teismas, manydamas, kad yra kurstymo požymių ir sąlygos keisti kaltinimus, privalėjo apklausti A. V. dėl naujos sudėties kaltinimo, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad teismas vienintelio iš visų nuteistųjų A. V. savo iniciatyva neapklausė, neuždavė jam klausimų dėl inkriminuojamų neįvardytų prašymų turinio ir paskirties, prasmės, todėl net ir dėl apklausos pagal naująjį kaltinimą nebuvimo A. V. šia forma negalėjo objektyviai gintis.

17. Kasaciniu skundu nuteistasis J. A. ir jo gynėjas advokatas R. Skėrys prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžių dalis dėl J. A. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, taip pat kuriomis iš dalies tenkintas civilinės ieškovės AB „Klaipėdos nafta“ civilinis ieškinys dėl žalos iš nuteistojo J. A. atlyginimo priteisimo, ir jam baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:

17.1. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai taikė J. A. kaip AB „Klaipėdos nafta“ vadovui baudžiamąją atsakomybę už verslo sprendimų priėmimą. Bylą nagrinėję teismai nevertino, ar jam inkriminuotų veikų pavojingumas, jų pobūdis ir mastas pateisina baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio priemonės taikymą. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad J. A., AB „Klaipėdos nafta“ administracijai priimant kolegialų sprendimą nereikalauti UAB „Naftos grupė“ prastovų apmokėjimo, būtų viršijęs įgaliojimus, būtų priėmęs neteisėtą ar piktavališką sprendimą, kas pateisintų baudžiamosios atsakomybės kasatoriui taikymą. Bylą nagrinėję teismai nesivadovavo kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuluota vadovo sprendimų priėmimo taisykle ir nepagrįstai vertino, kad bet koks vadovo rizikingas sprendimas jam užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Taigi bylą nagrinėję teismai neteisingai sprendė baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimus.

17.2. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad AB „Klaipėdos nafta“ sprendimas UAB „Naftos grupė“ netaikyti prastovų buvo priimtas kolegialiai AB „Klaipėdos nafta“ administracijos posėdžio metu, o ne vienvaldiškai J. A.

17.3. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad AB „Klaipėdos nafta“ sprendimas atsisakyti prastovų apmokėjimo buvo nuostolingas ir ekonomiškai nepagrįstas, tačiau tokios bylą nagrinėjusių teismų išvados buvo padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį. AB „Klaipėdos nafta“ sprendimas atsisakyti reikalavimo dėl prastovų apmokėjimo teismų buvo vertinamas neatsižvelgiant į teismų nustatytas rinkos sąlygas, kuriomis veikė AB „Klaipėdos nafta“: bendrovės ambicingus planus tapti rinkos lydere, didelę konkurenciją ir valstybės vykdomą politiką. Be to, teismai netyrė, ar AB „Klaipėdos nafta“ reikalavimo teisė dėl prastovų apmokėjimo buvo pagrįsta. Teismai nesivadovavo objektyviais duomenimis, kad AB „Klaipėdos nafta“, priėmus sprendimą atsisakyti prastovų apmokėjimo, nepatyrė nuostolių, o bendrovės pelnas 2008 m. ženkliai augo, todėl J. A. veiksmus nepagrįstai vertino kaip nusikalstamus.

17.4. Nuteistojo kaltė dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo grindžiama nepagrįstomis prielaidomis, priežastinis ryšys tarp nuteistojo tariamų neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio buvo preziumuotas, o ne nustatytas. Nuteistojo kaltė konstatuota formaliai, vien remiantis faktu, kad jis neformaliai bendravo su nuteistuoju A. V., taip pažeidžiant nekaltumo prezumpciją. Įrodymai, kurių pagrindu nuteistasis pripažintas kaltu, buvo surinkti pažeidžiant įrodymų teisėtumo reikalavimus.

17.5. Teismai, nuteisdami J. A. pagal BK 184 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai kriminalizavo civilinius teisinius santykius ir baudžiamąją atsakomybę taikė už verslo sprendimo priėmimą. Byloje nebuvo nustatytos būtinosios baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygos – sprendimo netaikyti prastovų neteisėtumas ir piktavališkumas, piktnaudžiavimas pasitikėjimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-262/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-262/2013">2K-7-262/2013</a>). Bylą nagrinėję teismai taikė baudžiamąją atsakomybę, nors nebuvo nustatyta jokių kliūčių ar apsunkinimo AB „Klaipėdos nafta“ savo tariamai pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. Pagrindiniais baudžiamosios atsakomybės vadovui už priimtus sprendimus taikymo kriterijais reikėtų laikyti vadovo sandorio neteisėtumą, kurį parodo akivaizdus įgaliojimų viršijimas ir prieštaravimas patikėtojo valiai; rūpestingo ir apdairaus „šeimos galvos“ elgesio standartų nesilaikymas; ekonominės logikos stoka; žala patikėtojui ir piktavališkumas, piktnaudžiavimas pasitikėjimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-262/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-262/2013">2K-7-262/2013</a>). Patikėto ar žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniams ar juridiniams asmenims sudarant sandorius, susijusius su materialinėmis vertybėmis, atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, o šalims nesilaikant sandorio (sutarties) sąlygų ir nevykdant prievolių, tokie santykiai gali pereiti į baudžiamuosius esant tam tikroms sąlygoms; baudžiamosios atsakomybės taikymas iš esmės yra kraštutinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-285/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-285/2013">2K-285/2013</a>, 2K-93/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-518/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-518/2014">2K-518/2014</a>). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad J. A., AB „Klaipėdos nafta“ priimant sprendimą nereikalauti prastovų, būtų viršijęs savo kaip vadovo įgaliojimus, pažeidęs bonus pater familias (rūpestingas, atidus ir apdairus asmuo) rūpestingumo standartą, apsunkinęs civilinių teisių atkūrimą civilinio proceso tvarka, viršijęs protingą ūkinę riziką ar būtų kitaip pažeidęs bendrovės interesus. Be to, įmonės vadovo veiksmai sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonės vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-262/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-262/2013">2K-7-262/2013</a>). Taigi bylą nagrinėję teismai nepagrįstai kriminalizavo civilinius teisinius santykius.

17.6. AB „Klaipėdos nafta“ sprendimas nereikalauti iš UAB „Naftos grupė“ prastovų apmokėjimo neteisėtai kvalifikuotas kaip nuostolingas ir ekonomiškai nepagrįstas. Tokios teismų išvados padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismų išvados prieštarauja objektyviems bendrovės veiklos rodikliams, iš kurių matyti, kad bendrovės pelnas 2008 m. išaugo net 227 proc. Be to, teismų praktikoje akcentuojama, kad vien verslo sprendimų nuostolingumas negali užtraukti teisinės atsakomybės. Tik nustačius, kad bendrovės vadovo sprendimas yra akivaizdžiai neprotingas ūkinės komercinės rizikos aspektu, bendrovės vadovo sprendimui netaikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, todėl už šį sprendimą bendrovės vadovui gali kilti civilinė atsakomybė, jei įrodomos kitos civilinės atsakomybės sąlygos (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzctMzc4LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-37-378/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-37-378/2022">e3K-3-37-378/2022</a>). Be to, išvadų, esą AB „Klaipėdos nafta“ sprendimas netaikyti prastovų apmokėjimo buvo ekonomiškai nepagrįstas, nepatvirtino ir byloje apklausti ekspertai, šie parodė, jog atsisakymas apmokėti prastovas buvo teisėtas. Bylą nagrinėjusių teismų išvados nepatvirtina J. A. veiksmuose buvus BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį – nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių ir kaltė. Byloje turi būti nustatyta, kad būtent J. A. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi objektyviai ir dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą AB „Klaipėdos nafta“. J. A. buvo nuteistas dėl to, kad byloje nustatyta, jog nuteistasis A. V. bendravo su J. A.. Baudžiamosios atsakomybės taikymas buvo grindžiamas prielaida, kad AB „Klaipėdos nafta“ sprendimas atsisakyti prastovų galėjo būti nulemtas A. U. ir A. V. prašymų, formaliai atmetus gynybos versiją, jog AB „Klaipėdos nafta“ sprendimas nereikalauti iš UAB „Naftos grupė“ prastovų apmokėjimo buvo ekonomiškai pagrįstas, logiškas ir atitiko AB „Klaipėdos nafta“ interesus. Neatlikus savarankiško nuteistojo kaip AB „Klaipėdos nafta“ vadovo priimtų sprendimų teisinio vertinimo bendrovės 2007–2008 m. vykdyto verslo kontekste, nuteistojo kaltė buvo konstatuota remiantis prielaidomis, jog AB „Klaipėdos nafta“ sprendimas atsisakyti prastovų apmokėjimo neva buvo neteisėtas, nes tariamai buvo priimtas tik dėl to, kad to prašė A. U. ir A. V..

17.7. Kadangi nebuvo nustatyta, kad AB „Klaipėdos nafta“ sprendimas administracijos posėdžio metu, priimtas vadovaujant J. A., nereikalauti iš UAB „Naftos grupė“ prastovų apmokėjimo nebuvo nei neteisėtas, nei piktavališkas, J. A. buvo nuteistas pagal BK 184 straipsnio 3 dalį nenustačius BK 184 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties.

17.8. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kiekvienas juridinio asmens vadovo priimamas sprendimas yra daugiau ar mažiau rizikingas, todėl vartojant sąvoką „rizikingas sprendimas“ yra pabrėžiamas vienas esminių juridinio asmens veikloje priimamų sprendimų požymių – rizikingumas. Juridinių asmenų valdymo organai turi plačią diskreciją veikti juridinio asmens vardu, organizuoti juridinio asmens veiklą ir priimti įvairaus pobūdžio rizikingus sprendimus. Konkrečią jų kompetenciją ir veikimo laisvės ribas nustato atskiras juridinių asmenų rūšis reglamentuojantys įstatymai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Valdymo organams suteikta plati rizikingų sprendimų priėmimo laisvė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-518/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-518/2014">2K-518/2014</a>). Teisės priimti rizikingus sprendimus ribas nustato įstatymuose, juridinio asmens steigimo dokumentuose bei kituose vidaus dokumentuose nustatytos pareigos. Civilinis kodeksas ir atskiras juridinių asmenų rūšis reglamentuojantys įstatymai nustato bendrąsias valdymo organų narių pareigas, kurių jie privalo laikytis neperžengdami savo kompetencijos, vykdydami jiems pavestas valdymo funkcijas. Visų pirma, vadovai privalo laikytis CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų fiduciarinių pareigų, t. y. veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalūs juridiniam asmeniui, laikytis konfidencialumo ir vengti interesų konflikto. Antra, vadovai savo veikloje turi vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais ir juridinio asmens vidaus dokumentais (įstatais, nuostatais, dalyvių susirinkimo sprendimais ir pan.). Nuteistojo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 184 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių, nes AB „Klaipėdos nafta“ veiksmai, atsisakant reikalavimo UAB „Naftos grupė“ dėl prastovų apmokėjimo, nebuvo nei neteisėti, nei piktavališki – taigi bylos dalyką sudarantys teisiniai santykiai vertintini išskirtinai kaip civiliniai teisiniai santykiai.

17.9. Kaip pagrįstai konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas, AB „Klaipėdos nafta“ nuteistiesiems inkriminuotu laikotarpiu buvo ambicingai veiklą vykdanti bendrovė, siekianti užsitikrinti, kad yra konkurencinga, taip pat užtikrinti savo kaip lyderės poziciją regione, vykdant naftos produktų krovą. Vertinant AB „Klaipėdos nafta“ konkurencinę aplinką, svarbu tai, jog AB „Klaipėdos nafta“ veikė esant įtemptai konkurencijai tarp Baltijos jūros uostų krovos įmonių. Rinkos sąlygos, kuriomis veiklą vykdė AB „Klaipėdos nafta“, vadovaujant kasatoriui, buvo sudėtingos – rinkoje didėjo konkurencija, o konkurentų siūlomų paslaugų kainos buvo mažesnės nei AB „Klaipėdos nafta“.

17.10. Nepaisant sudėtingų rinkos sąlygų (auganti konkurencija regione ir brangesnės nei konkurentų siūlomos paslaugos), kuriomis veiklą vykdė AB „Klaipėdos nafta“, bendrovė, vadovaujama kasatoriaus, vykdė pelningą veiklą, o 2008 m. AB „Klaipėdos nafta“ pelnas augo dvigubai (227 proc.). Minėtos teismų konstatuotos faktinės aplinkybės suponuoja, kad teismų išvados, esą AB „Klaipėdos nafta“ sprendimas nereikalauti vieno iš pagrindinių klientų – UAB „Naftos grupė“ – prastovų apmokėjimo buvo nuostolingas ir ekonomiškai nepagrįstas, prieštarauja kitoms teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Byloje susiklosčiusioje situacijoje konstatuotina, jog AB „Klaipėdos nafta“, vadovaujama J. A., galėjo reikalauti iš UAB „Naftos grupė“ apmokėti prastovas ir tokiu atveju netekti UAB „Naftos grupė“ kaip klientės arba atsisakyti reikalavimo apmokėti prastovas, taip siekdama išsaugoti nuolatines pajamas generuojantį klientą ir į terminalą pritraukti kuo daugiau krovinių.

17.11. Taigi, kasatoriaus priimti verslo sprendimai buvo naudingi AB „Klaipėdos nafta“ ir ekonomiškai pagrįsti ateityje numatoma gauti dėl to nauda (išlaikant klientus įtemptoje konkurencinėje aplinkoje) bei siekiu išvengti galimų nuostolių (prarandant klientus ir negavus pajamų). Nurodytomis aplinkybėmis negalima vertinti, kad prastovų reikalavimo atsisakymas buvo nuostolingas, nes šis AB „Klaipėdos nafta“ sprendimas bendrovei buvo naudingas, tai patvirtina objektyvūs bendrovės veiklos rezultatai, rodantys bendrovės pelno augimą. Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad, atleidus J. A. iš AB „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus pareigų, bendrovės veiklos pajamos labai sumažėjo, o 2014 m. AB „Klaipėdos nafta“ patyrė nuostolių. Iš to, kas nurodyta, išplaukia, kad, AB „Klaipėdos nafta“ vadovaujant kasatoriui, priimtas verslo sprendimas atsisakyti reikalavimo teisės į UAB „Naftos grupė“ dėl prastovų apmokėjimo nors ir buvo rizikingas sprendimas, tačiau jis neviršijo protingos ūkinės komercinės rizikos ir bendrovei buvo finansiškai naudingas, todėl Lietuvos apeliacinio teismo išvados, kad prastovų atsisakymas bendrovei neatnešė jokios naudos, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

17.12. Kasatorius pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo išvados, esą prastovų atsisakymas buvo ekonomiškai nepagrįstas, yra neteisingos net ir atsižvelgiant į tai, jog UAB „Naftos grupė“ turėjo išimtines teises perkrauti vakuuminį gazolį, nes, kaip pripažino pats Lietuvos apeliacinis teismas, UAB „Naftos grupė“ išimtinė teisė perkrauti vakuuminį gazolį buvo teisėta, tai atitiko AB „Klaipėdos nafta“ interesus, be to, tai atitiko ir įprastinę AB „Klaipėdos nafta“ veiklos praktiką. Be to, kasatorius mano, kad AB „Klaipėdos nafta“ sprendimas taikyti prastovoms nuolaidą, kurią pritaikė AB „Lietuvos geležinkeliai“, buvo teisingas ir sąžiningas. Kasatorius taip pat mano, kad teismai negalėjo vertinti sprendimo atsisakyti prastovų apmokėjimo kaip ekonomiškai nepagrįsto, nes byloje išvadas pateikę ekspertai nurodė, jog tai buvo verslo sprendimas, kuris ekonominio pagrįstumo aspektu nėra vertinamas.

17.13. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „Naftos grupė“ 2008 m. liepos 15 d. raštu kreipėsi į AB „Klaipėdos nafta“ su prašymu anuliuoti visas 2007–2008 metų išrašytas sąskaitas už vagonų prastovas. UAB „Naftos grupė“ prašymas buvo grindžiamas tuo, kad naftos produktų logistika į kitus uostus yra palankesnė, o AB „Klaipėdos nafta“, taikydama mokestį už vagonų prastovą, mažina Klaipėdos uosto patrauklumą ir skatina klientus rinktis kitus uostus, kur krovinių kaupimo ir perkrovimo politika yra lankstesnė. Pabrėžtina, kad byloje apklausti ekspertai pažymėjo, jog ekonominiu požiūriu baudą (dėl prastovų) mažinti buvo pagrindas, nes, kaip AB „Klaipėdos nafta“ adresuotame rašte nurodė UAB „Naftos grupė“, jos klientai nepatenkinti, nes paslaugos tampa brangesnės už kitų uostų paslaugas: visi papildomi mokesčiai, prastovos didina kainą klientams.

17.14. Būtina paminėti ir tai, kad byloje nenustatyta, jog AB „Klaipėdos nafta“ sprendimas atsisakyti reikalavimo už prastovas iš UAB „Naftos grupė“ buvo vienvaldiškai priimtas kasatoriaus J. A.. Priešingai, visi klausimai dėl prastovų, jų susidarymo priežasčių ir atsisakymo atlyginti nuostolius už prastovas iš UAB „Naftos grupė“ buvo sprendžiami kolegialiai AB „Klaipėdos nafta“ vykusio administracijos posėdžio metu balsuojant. Visą šią situaciją žinojo ir AB „Klaipėdos nafta“ valdyba bei nepriklausomi auditoriai. Byloje buvo pateikti įrodymai, grindžiantys, kad 2007 m. spalio 5 d. vykusiame administracijos posėdyje, atsisakant UAB „Naftos grupė“ pateikto reikalavimo sumokėti už prastovas ir anuliuojant išrašytas sąskaitas, buvo atsižvelgta ne tik į UAB „Naftos grupė“ paaiškinimus, bet ir į kitų pagrindinių klientų – „Baltic Fuel Oil Incoporation“ ir „Spelden Managment S.A.“ – nusiskundimus. Atitinkamai 2008 m. liepos 21 d. vykusiame administracijos posėdyje motyvas atsisakyti reikalavimo mokėti už prastovas ir anuliuoti išrašytas sąskaitas buvo siekis išlaikyti krovinių srautus per Klaipėdos uostą, kadangi klientai grasino nukreipti krovinius į kitus uostus. Taigi, siekdama išlaikyti krovinių srautą ir stabilią krovą, AB „Klaipėdos nafta“ administracija ir jos tuometinis vadovas J. A. turėjo reaguoti į klientų skundus, kad AB „Klaipėdos nafta“ neprarastų klientų. Todėl sprendimas nereikalauti baudų už prastovas, prisiimant išlaidas pačiai bendrovei, buvo ekonomiškai pagrįstas, vertinant tuo aspektu, kad bendrovės gaunama nauda iš krovos buvo gerokai didesnė nei išlaidos dėl prastovų. Nurodytos aplinkybės suponuoja, kad AB „Klaipėdos nafta“ administracijos posėdžio metu buvo priimtas verslo sprendimas, pagrįstai tikint, kad pasirinktas susidariusios situacijos išsprendimo modelis yra racionalesnis ir naudingesnis įmonei ilgalaikės veiklos perspektyvoje.

17.15. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas AB „Klaipėdos nafta“, vadovaujant nuteistajam, priimtų sprendimų ekonominę logiką, nepagrįstai nevertino ir bendrovės vykdytos veiklos politinės aplinkos. Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 20 d. nutarimu „Dėl Tranzito komiteto sudarymo“ buvo įkurtas ir veiklą vykdė Tranzito komitetas, jam vadovavo pats ministras pirmininkas. Tranzito komiteto pagrindinis tikslas buvo stiprinti Lietuvos Respublikos kaip tranzito valstybės konkurencingumą, užtikrinti, kad visos grandys būtų konkurencingos – tiek AB „Klaipėdos nafta“ krovos terminalas, tiek uostas apskritai, tiek AB „Lietuvos geležinkeliai“. Tranzito komitetas sprendė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto būklės ir plėtros klausimus, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, Pauosčio geležinkelio rekonstrukcijos, būtinos AB „Klaipėdos nafta“ terminalui, klausimus, uosto krovos tarifų ir kitus svarbius klausimus.

17.16. Remiantis Vyriausybės pranešimu spaudai (2005 m. birželio 8 d.), jau nuo 2005 m. birželio mėn. Tranzito komiteto posėdyje buvo keliamas tranzitinių krovinių vežimo, perkrovimo darbų, uosto rinkliavų tarifų konkurencingumo klausimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. 2005 m. Tranzito komitetas konstatavo, kad, įvertinus visų tarifų dydžius kaimyniniuose uostuose, ypač lyginant su Ventspiliu ir Ryga, konstatuotina, jog Klaipėdos uostas gali parasti konkurencingumą dėl per didelių čia taikomų tarifų. Nurodoma, kad posėdžio dalyviai kritiškai įvertino AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomą tarifų politiką, išsakė priekaištų dėl aukštokų kainų AB „Klaipėdos nafta“. Premjeras akcentavo, kad būtina didinti Klaipėdos uosto konkurencingumą ir tai daryti visų pirma reikia vykdant ekonomiškai pagrįstą ir lanksčią tarifų politiką. Iš to, kas nurodyta, išplaukia, kad AB „Klaipėdos nafta“ sprendimas atsisakyti prastovų apmokėjimo atitiko ne tik konkurencinę aplinką, kurioje veikė AB „Klaipėdos nafta“, bet ir Vyriausybės vykdomą politiką.

17.17. Neteisingi yra apeliacinės instancijos teismo argumentai, esą UAB „Naftos grupė“ direktorius A. U. rašte nepateikė jokių objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog PVM sąskaitos faktūros UAB „Naftos grupė“ buvo išrašytos nepagrįstai ar UAB „Naftos grupė“ klientai dėl jiems perkeltų mokesčių mokėjimo reiškė ketinimą nutraukti bendradarbiavimą su bendrove. Iš minimo rašto matyti, kad jame nurodoma, jog klientų kroviniai gali būti nukreipiami į kitus uostus. Be to, žinant realią to meto konkurencinę aplinką ir atsižvelgiant į tai, kad AB „Klaipėdos nafta“ paslaugų kainos buvo didesnės nei konkurentų, galimybė, jog klientai gali nukreipti krovinius į kaimyninius uostus, buvo akivaizdi. J. A. nežinojo aplinkybių, ar UAB „Naftos grupė“ klientai atsiskaitė su įmone už prastovas. UAB „Naftos grupė“ sąskaitų pateikimas klientams ir gauti apmokėjimai negali būti vertinami kaip UAB „Naftos grupė“ nesąžiningumas, nes, kaip matyti iš A. U. parodymų teisme, ši sumokėta suma buvo susijusi su tam tikro depozito, garanto sumokėjimu dėl galimų nuostolių ateityje, o vėliau su klientais UAB „Naftos grupė“ šias sumas ketino „susidengti“. Tuo atveju, jeigu AB „Klaipėdos nafta“ manė, kad dėl jos patirtų išlaidų už vagonų prastovas atsakomybę vis dėlto turėjo prisiimti UAB „Naftos grupė“, AB „Klaipėdos nafta“ galėjo pateikti civilinį ieškinį UAB „Naftos grupė“.

17.18. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad UAB „Naftos grupė“ turėjo civilinio pobūdžio prievolę padengti AB „Klaipėdos nafta“ tariamą žalą, kilusią dėl prastovų, negali lemti baudžiamosios atsakomybės, nes baudžiamoji atsakomybė už civilinio pobūdžio prievolių nevykdymą nepateisina baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio priemonės taikymo. Teismo motyvai, kuriais remiantis J. A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, motyvuojant tuo, kad J. A. kaip AB „Klaipėdos nafta“ vadovas turėjo imtis visų veiksmų, kad išsaugotų ir pagerintų bendrovės teikiamų paslaugų kokybę, išlaikytų esamus, taip pat pritrauktų naujus klientus, garantuotų verslo augimą ir išvengtų absoliučiai bet kokių galimų nuostolių, yra nepagrįsti, nes toks teismo vertinimas neatitinka kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo praktikos.

17.19. Vertinant prastovų susidarymo priežastis, reikšminga tai, kad byloje nebuvo nustatyta, jog vagonų prastovos susidarė tik dėl UAB „Naftos grupė“ kaltės. Liudytojas AB „Klaipėdos nafta“ gamybos direktorius G. V. parodė, kad AB „Klaipėdos nafta“ darbuotojai spręsdavo, kuriuos vagonus ir kokiu eiliškumu krauti, todėl buvo ne vienas atvejis, kai dėl AB „Klaipėdos nafta“ darbuotojų kaltės būdavo neperkraunami UAB „Naftos grupė“ kroviniai iš pateiktų vagonų. Be to, šis liudytojas patvirtino, kad nors ir nedidelė, bet buvo galimybė, jog AB „Klaipėdos nafta“ sąskaitas už vagonų prastovas išrašydavo klaidingai (nepagrįstai) siekdama perkelti nuostolius klientams už AB „Klaipėdos nafta“ darbuotojų netinkamą darbo funkcijų atlikimą arba padarytas klaidas. Taigi prastovos nuteistojo vadovavimo bendrovei laikotarpiu buvo natūrali naftos produktų krovimo proceso dalis. Remiantis liudytojo G. V. parodymais, sklandus krovos procesas įmanomas tik jeigu viskas vyksta tiksliai ir pagal grafiką. Tačiau krovos procesui įtakos turėjo įvairios aplinkybės, ypač oro sąlygos. Nurodytos aplinkybės suponuoja, kad sklandžiam krovos procesui įtakos turėjo daugybė skirtingų veiksnių, todėl teismų išvados, jog vagonų prastovos visais atvejais susidarė dėl UAB „Naftos grupė“ kaltės, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, byloje nustatyta, kad UAB „Naftos grupė“ klientų kroviniai į uostą atvykdavo šalti, todėl jų iškrovimas vėluodavo, nes šaltus krovinius reikėjo atšildyti, jiems iškrauti buvo reikalinga speciali įranga. Krovos metu pirmumas buvo teikiamas šiltiems kroviniams. Taigi prastovos susidarydavo neišvengiamai, o jų susidarymą lėmė AB „Klaipėdos nafta“ sprendimai, kuriuos pirmesnius priimti krovinius, kad jie būtų išpilti. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas UAB „Naftos grupė“ Logistikos skyriaus specialistas E. M. Taigi, nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad AB „Klaipėdos nafta“ turėjo civilinę teisę reikalauti iš UAB „Naftos grupė“ prastovų apmokėjimo, tačiau teismas netyrė, ar ši reikalavimo teisė (civilinė teisė) buvo pagrįsta.

17.20. Nuosprendžiuose iš esmės vadovaujamasi tik AB „Klaipėdos nafta“ darbuotojų fragmentiškais, iš konteksto išimtais parodymais apie galimas prastovų susidarymo priežastis, pagrindžiančias, kad prastovos susidarė dėl UAB „Naftos grupė“ kaltės, neanalizuojant byloje surinktų įrodymų viseto, liudijančio, kad prastovų susidarymą lėmė daug priežasčių, o ne tik UAB „Naftos grupė“ kaltė. Teismai negalėjo atmesti teisinančių argumentų, kad prastovos galėjo susidaryti tiek dėl force majeure (nenugalima jėga) situacijų, tiek dėl AB „Klaipėdos nafta“ kaltės. Pažymėtina, kad prastovų analizę atlikę Operatyvaus valdymo skyriaus darbuotojai, kurie patys kontroliavo vagonų padavimo procesą, galėjo pateikti klaidingą analizę, siekdami nuslėpti savo kaltę ir nuslėpti darbo trūkumus. Kiekvienais metais apskaitoje buvo fiksuojami tam tikri nuostoliai dėl prastovų, juos buhalterinės apskaitos dokumentuose turėtų atspindėti savikainos grafos, t. y. tiesioginės su gamyba (paslaugų teikimu) susijusios sąnaudos. Taigi AB „Klaipėdos nafta“ sąnaudos dėl prastovų kiekvienais metais didėjo. Dėl to AB „Klaipėdos nafta“ valdyba nereiškė pretenzijų, o ministerija tvirtino AB „Klaipėdos nafta“ finansinės atskaitomybės dokumentus.

17.21. Byloje visapusiškai taip ir liko neįvertinti meteorologiniai duomenys apie klimatines sąlygas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste kaltinime nurodytu laikotarpiu. Šių išvadų nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismo motyvai, jog AB „Klaipėdos nafta“, išrašydama UAB „Naftos grupė“ sąskaitas už prastovas, atsižvelgė į klimatines sąlygas 2007 m. sausio–vasario mėn. – AB „Klaipėdos nafta“ anuliavo dalį sąskaitų už prastovas ir perskaičiavo prastovų sumas po suteiktos AB „Lietuvos geležinkeliai“ lengvatos ir išrašė UAB „Naftos grupė“ naujas debetines PVM sąskaitas faktūras dėl prastovų 2007 m. sausio–vasario mėn., nes prastovos, susidariusios dėl oro sąlygų, buvo vertinamos tik 2007 m. sausio–vasario mėn., o kitais laikotarpiais susidariusios prastovos dėl oro sąlygų taip ir liko neįvertintos.

17.22. Žalos dydis nustatytas netinkamai, neįvertinus, jog 603 130,04 Eur prastovų suma buvo įtraukta į AB „Klaipėdos nafta“ veiklos sąnaudas, dėl to buvo sumažintas bendrovės mokėtinas pelno mokestis. Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad, apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai, o 17 straipsnyje buvo nurodyta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu Pelno mokesčio įstatymas nenustato ko kita. Vadinasi, konstatavus, kad 603 130,04 Eur prastovų suma nebuvo įprastinės bendrovės veiklos sąnaudos, o yra žala, bendrovė netektų galimybės šios sumos apskaityti kaip sąnaudų, todėl padidėtų bendrovės į valstybės biudžetą mokėtinas pelno mokestis. Nustatant žalos dydį turi būti įvertinta bendrovės gauta nauda, 603 130,04 Eur prastovų sumą apskaičius kaip bendrovės veiklos sąnaudas.

17.23. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes įrodymai, kuriais buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, gauti neteisėtais būdais. Bylą nagrinėję teismai apkaltinamąjį teismo nuosprendį grindė telefoniniais pokalbiais, teisiamajame posėdyje nepatikrinę šių pokalbių gavimo teisėtumo. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad operatyvines vėliau išslaptintas priemones taikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT). Nuteistojo telefoniniai pokalbiai, kaip nurodoma kaltinamajame akte ir teismų nuosprendžiuose, 2008 m. buvo įrašinėjami Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pareigūnų, šie atliko operatyvinius veiksmus ir vėliau perdavė išslaptintų telefoninių pokalbių įrašus FNTT. Taigi telefoninių pokalbių įrašai nagrinėjamai bylai buvo perduoti iš kito ikiteisminio tyrimo, kuriame STT atliko operatyvinius veiksmus. Bylą nagrinėję teismai nevertino, kad kasatoriaus telefoninių pokalbių klausymasis nebuvo sankcionuotas pagal teismui pateiktą operatyvinę medžiagą visiškai kitoje byloje. Nebuvo pateikta duomenų, kurie leistų daryti išvadas, kad telefoninių pokalbių klausymasis 2008 m. buvo vykdomas teisėtai, turint teisinį ir faktinį pagrindą, nes nėra jokių duomenų, kad 2008 m. dėl nuteistojo būtų atliekamas koks nors ikiteisminis tyrimas. Iš bylos duomenų nėra aišku ir kasatoriui visiškai nežinoma, kokia nusikalstama veika 2008 m. buvo tiriama klausantis jo pokalbių, kokia apimtimi ir dėl kokių asmenų.

17.24. Nuteistojo pokalbių klausymasis galėjo būti sankcionuotas tik vadovaujantis BPK 154 straipsniu. Be to, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad pabaigus operatyvinį tyrimą, jeigu nepasitvirtino operatyvinė informacija apie operatyvinės veiklos tyrimo objektą, surinkta informacija turi būti sunaikinama per tris mėnesius. Tai, kad nepasitvirtino surinkta operatyvinė informacija, įrodo, jog po 2008 m. atlikto STT tyrimo nuteistajam nebuvo pareikšti jokie įtarimai. Byloje nesant duomenų apie 2008 m. dėl nuteistojo pradėtą ikiteisminį tyrimą, nesant jokių telefoninių pokalbių perdavimo teisėtumą patvirtinančių įrodymų, darytina išvada, jog telekomunikacijų tinklais perduodama informacija apie J. A. yra neteisėtai surinkti duomenys, kurių pagrindu negalėjo būti priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis.

17.25. Nors telefoninių pokalbių klausėsi STT pareigūnai, byloje nėra šių pareigūnų surašytų jokių operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų. Taigi STT pareigūnų atlikti veiksmai buvo neteisėtai ir nepagrįstai fiksuoti FNTT pareigūnų. Siekiant šioje baudžiamojoje byloje panaudoti kitoje byloje taikytas procesines prievartos priemones ir surinktą informaciją apie privatų asmens gyvenimą, privalėjo būti gautas ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimas (2010 m. rugpjūčio 16 d. protokolo surašymo metu galiojęs BPK 162 straipsnis) ar priimtas aukštesniojo prokuroro nutarimas (2014 m. gegužės 26 d. protokolo surašymo metu galiojęs BPK 162 straipsnis). Tačiau nei ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimo, nei aukštesniojo prokuroro nutarimo šioje byloje nebuvo. Todėl daugelis telefoninių pokalbių su J. A. negalėjo būti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais jo kaltę.

17.26. Telefoninių pokalbių išklotinės kaltinamajame akte buvo pateiktos ne objektyviai, o siekiant suformuoti teismo vidinį įsitikinimą, kad kalbama apie nusikalstamą veiką, nors akivaizdu, kad tokia pareigūno nuomonė neturi nieko bendro su objektyviu telefoninių įrašų turiniu. Iš byloje esančių pokalbių išklotinių matyti, jog FNTT pareigūnas pateikė teismui savo nuomonę, siekdamas sudaryti teismui regimybę, esą nuteistasis gavo neoficialų atlyginimą. Prokurorė baigiamojoje kalboje nurodė, kad nuo perkrauto kiekio priklausė atsiskaitymas su nusikalstamos veikos bendrininkais. Pažymėtina tai, kad, be telefoninių pokalbių turinio, prokuroras, teigdamas apie ataskaitomis, kur nurodytas perkrautas kiekis, grįstus atsiskaitymus su bendrininkais, daugiau jokių įrodymų neturėjo ir teismui nepateikė. Todėl toks telefoninių pokalbių vertinimas nepagrįstas, nes buvo suformuotas pagal išankstinę FNTT pareigūno nuomonę.

18. Nuteistasis J. A. atsiliepimu į civilinės ieškovės AB „KN Energies“ įgaliotojo atstovo kasacinį skundą prašo jį atmesti. Nuteistasis atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

18.1. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai išteisino J. A. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl sutarties ir jos pakeitimų priėmimo) ir civilinį ieškinį dėl 20 279 052,98 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo paliko nenagrinėtą.

18.2. Kaip pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, sutarties pakeitimuose AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo tvirtinti iki 150 tūkst. tonų vakuuminio gazolio perkrovimo kvotą ir iki 100 tūkst. tonų mazuto perkrovimo kvotą UAB „Naftos grupė“, o ne rezervuoti AB „Klaipėdos nafta“ pajėgumus šio kiekio naftos produktams perkrauti, kaip nepagrįstai teigiama AB „KN Energies“ kasaciniame skunde. Šis teismas pagrįstai nustatė, kad terminalo pajėgumai, nepriklausomai nuo to, ar UAB „Naftos grupė“ patiekdavo sutartyje nurodytą naftos produktų kiekį, nebuvo rezervuojami.

18.3. AB „KN Energies“ netinkamai interpretuoja byloje surinktų įrodymų visumą – byloje esančius įrodymus vertina atsietai nuo jų visumos. Be to, remiamasi išimtinai FNTT specialisto išvadomis, kuriomis vadovautis negalima, nes išvados buvo pateiktos teisiniais klausimais, o teismų praktikoje išaiškinta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU1LTk3Ni8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-155-976/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-155-976/2021">2K-155-976/2021</a>). Taigi FNTT specialisto išvados neatitinka BPK 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

18.4. Ekspertiniam tyrimui pateikiama medžiaga (duomenys) turi būti išsami, patikima, pakankama, kokybiška ir teisinga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE2LTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-316-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-316-699/2015">2K-316-699/2015</a>). Šioje byloje FNTT specialistei ir ekspertui J. V. pateikta medžiaga tokia nebuvo. FNTT specialistė K. L. ir ekspertas J. V. jiems pateiktus dokumentus vertino atsižvelgdami į ikiteisminio tyrimo užduotyje pateiktą nepatikrintą ir netirtą informaciją, ir tai lėmė jų išvadų tikėtinumą ir nepatikimumą. Taigi byloje tiesiogiai ištirtų įrodymų visetas paneigia kasacinio skundo argumentus, esą J. A. veiksmais AB „KN Energies“ buvo padaryta žala.

18.5. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek AB „Klaipėdos nafta“, tiek UAB „Naftos grupė“ buvo suinteresuotos gauti kuo didesnį pelną joms palankiausiomis sąlygomis ir dėjo pastangas, kad perkraunamų krovinių srautai tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laikotarpiais terminale nesumažėtų, o perkraunamų naftos produktų kiekis galėjo svyruoti ir dėl objektyvių, su ūkine rizika susijusių priežasčių, kurias lėmė ir išoriniai veiksniai: suplanuotas ir ritmingas geležinkelio darbas, turimų įrenginių ir saugyklų techninės charakteristikos, laivų eismas, oro sąlygos, technologiniai remontai, darbuotojų atostogos, nenumatyti gedimai, pasikeitusi produkto paklausa rinkoje, jo temperatūra ir kt. Šis teismas taip pat pagrįstai nusprendė, kad byloje nėra duomenų, jog, AB „Klaipėdos nafta“ UAB „Naftos grupė“ suteikus išskirtinę teisę krauti vakuuminį gazolį ir 2008 m. įsipareigojus tvirtinti perkrovimo kvotą iki 150 tūkst. t vakuuminio gazolio ir iki 100 tūkst. t mazuto, terminalo galingumas liko neišnaudotas, perkraunant UAB „Naftos grupė“ ar kitų bendrovių tiekiamus naftos produktus.

18.6. Net ir prokuratūra, pripažindama, kad FNTT specialistės ir eksperto J. V. išvados yra akivaizdžiai nepagrįstos, pakeitė kaltinimą – pašalino 12 455 008,13 Eur žalos sumą. Be to, kasaciniame skunde remiamasi minėtų specialistų išvadomis, tačiau reikalaujama 7 834 044,85 Eur žalos atlyginimo, o ne 20 279 052,98 Eur, tai liudija, jog civilinė ieškovė pripažįsta minėtų išvadų nepatikimumą. Be to, net ir po to, kai J. A. nebebuvo AB „Klaipėdos nafta“ vadovas, bendrovė veiklą vykdė analogišku principu – išimtinės krovos teisės buvo suteiktos „Lukoil“ bendrovei „Litasco“.

18.7. Kasacinio skundo argumentus dėl sutarties žalingumo bendrovės interesams paneigia ir tai, kad AB „Klaipėdos nafta“ nuteistiesiems inkriminuotu laikotarpiu buvo ambicingai veiklą vykdanti bendrovė, siekianti užsitikrinti, kad yra konkurencinga, taip pat užtikrinti savo kaip lyderės poziciją regione, vykdant naftos produktų krovą. Vertinant AB „Klaipėdos nafta“ konkurencinę aplinką, svarbu tai, kad AB „Klaipėdos nafta“ veikė esant įtemptai konkurencijai tarp Baltijos jūros uostų krovos įmonių. Vis dėlto, nors ir buvo sudėtingos rinkos sąlygos (auganti konkurencija regione ir brangesnės nei konkurentų siūlomos paslaugos), kuriomis veiklą vykdė AB „Klaipėdos nafta“, bendrovė, vadovaujama J. A., vykdė pelningą veiklą, o 2008 m. AB „Klaipėdos nafta“ pelnas augo dvigubai (227 proc.).

18.8. Konstatavus, kad J. A. veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, t. y. byloje konstatavus, kad AB „Klaipėdos nafta“ terminalo pajėgumai inkriminuotu laikotarpiu buvo naudojami maksimaliai, nėra pagrindo konstatuoti J. A. veiksmuose neteisėtų veiksmų buvimo, taigi ir tenkinti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

18.9. Kasaciniame skunde nurodomi argumentai, kad Konkurencijos tarybos atlikta preliminari sutarties analizė, A. U., J. A. ir A. V. profesinė veikla, tarpusavio santykiai, nuteistųjų kaltės konstatavimas dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo nėra ir negali būti pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę J. A. pagal BK 228 straipsnį (dėl sutarties ir jos pakeitimų priėmimo).

18.10. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje neįrodytas realios didelės turtinės žalos AB „Klaipėdos nafta“ padarymas ir J. A., A. U., A. V. ir UAB „Naftos grupė“ tyčia veikti prieš AB „Klaipėdos nafta“ interesus.

18.11. Kasacinio skundo argumentai yra iš esmės prieštaringi, nes, viena vertus, kasaciniame skunde teigiama, kad sudarant sutartį nebuvo siekiama užtikrinti vakuuminio gazolio kokybės, ir liudytojų parodymais įrodinėjama, kad vakuuminis gazolis faktiškai buvo maišomas, kita vertus, pripažįstama, kad vakuuminis gazolis galėjo būti maišomas tik išimtiniais atvejais. Kasacinio skundo argumentai, esą teismas turėjo vertinti, jog tam tikromis išimtinėmis aplinkybėmis vakuuminis gazolis galėjo būti maišomas, yra nepagrįsti. Nurodyti kasacinio skundo argumentai neturi jokios teisinės reikšmės ir nepaneigia teismo konstatuotų aplinkybių, kad UAB „Naftos grupė“ vakuuminio gazolio nukreipimą į Klaipėdos uostą reguliavo pagal vakuuminio gazolio kokybinius parametrus.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

19. Nuteistųjų A. U. ir A. U., nuteistojo R. M. gynėjo advokato M. Bliuvo, nuteistosios S. P. gynėjo advokato A. Vaičiūno, nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato R. Girevičiaus, nuteistojo J. A. ir jo gynėjo advokato R. Skėrio kasaciniai skundai tenkintini iš dalies, civilinės ieškovės AB „KN Energies“ atstovo advokato R. Boiko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

20. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022, 2K-58-719/2023). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-43-489/2020, 2K-143-788/2022). Kartu pažymėtina, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023, 2K-4-594/2024).

21. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, atliekanti įrodymų tyrimą ir jų vertinimą, nustatanti veikos faktines aplinkybes, juolab nagrinėjanti apeliaciniu skundu keltus klausimus, dėl kurių tinkamai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Tai, kad kasatoriams nėra priimtinos abiejų instancijų teismų padarytos išvados, savaime nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo. Didžioji dauguma kasaciniuose skunduose keliamų klausimų yra grindžiami ne teisiniais argumentais, o netinkama įstatymų interpretacija, nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, pateikiant savą įrodymų interpretavimą. Prie tokių priskirtini nuteistosios S. P. gynėjo kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, nurodant BK ir BPK nuostatas ir deklaratyviai teigiant apie jų netinkamą taikymą ar esminį pažeidimą, dėstant deklaratyvaus pobūdžio teiginius, kad S. P. veikimas tiesiogine tyčia grindžiamas prielaidomis, kad buvo netinkamai vertinti įrodymai, tačiau nenurodant nei tokių įrodymų, nei tai grindžiančių teisinių argumentų, taip pat nuteistojo R. M. gynėjo kasacinio skundo argumentai, kad nelogiška yra išvada, jog R. M. inkriminuotų veiksmų atlikimas galėtų lemti daugiau nei 3 000 000 Eur kyšio pasiūlymą ir išmokėjimą, paneigti išsamiais žemesnės instancijos teismų argumentais. Civilinės ieškovės AB „KN Energies“ atstovo advokato kasaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję su vakuuminio gazolio maišymu, su aplinkybe, ar UAB „Naftos grupė“ tarpininkavimas AB „Klaipėdos nafta“ buvo nuostolingas, yra faktinių aplinkybių klausimas, kurio kasacinės instancijos teismas nenustato. Nuteistojo A. V. ir jo gynėjo kasaciniame skunde labai plačiai yra dėstomas nesutikimas su A. V. nuteisimu, šis nesutikimas grindžiamas prielaidomis, savu susiklosčiusios situacijos vertinimu. Nuteistojo J. A. gynėjo argumentai dėl priežasčių, lėmusių prastovas, argumentai, susiję su telefoninių pokalbių klausymusi, su gautų duomenų teisėtumu ir pan., vėlgi nustatyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, o papildomų argumentų, paneigiančių šias išvadas, kasatorius nepateikė. Tokie ir panašaus pobūdžio klausimai kasacine tvarka nenagrinėtini.

22. Paliekami nenagrinėti ir apeliacine tvarka neskųsti kasacinių skundų argumentai, kaip antai nuteistojo J. A. gynėjo teiginiai, kad nebuvo vertinta tuometė bendrovės vykdytos veiklos politinė aplinka. Kartu pažymėtina, kad nuteistosios S. P. gynėjo advokato A. Vaičiūno kasacinio skundo teiginiai, susiję su non bis in idem principo pažeidimu, taip pat nenagrinėtini, nes Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis dėl S. P. nuteisimo naikintina ir S. P. baudžiamosios bylos dalis nutrauktina kitu pagrindu, t. y. nurodytu BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

23. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje pagal kasacinius skundus tikrina, ar apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas R. M. valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 225 straipsnio 3 dalį ir BK 230 straipsnio nuostatas; ar dėl nuteistosios S. P. gynėjo advokato apeliacinio skundo dalies dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino nebuvo padaryta esminių BPK 320 straipsnio 3 dalies ir BPK 332 straipsnio 3 dalies pažeidimų ir ar tinkamai pritaikytos BK 95 straipsnio nuostatos; ar, nustatydami konfiskuotinų lėšų sumą iš S. P., teismai tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas; ar, pripažindami A. V. veikusį kaip kurstytoją, tinkamai pritaikė BK 24 straipsnio 5 dalį ir nepažeidė jo teisės į gynybą; ar nuteisiant A. V. ir J. A. nebuvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai; ar teismai tinkamai nustatė turtinės žalos nebuvimą, taikydami BK 228 straipsnio 1 dalį. Taip pat šis teismas tikrina, ar dėl susidariusios procesinės situacijos yra pagrindas nuteistiesiems A. U., A. U. ir R. M. atidėti jiems paskirtų realių laisvės atėmimo bausmių vykdymą.

Dėl apeliacinio skundo atšaukimo

24. Nuteistieji A. U. ir A. U. kasaciniuose skunduose nurodo, kad prokurorė apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu atsisakė savo apeliacinio skundo.

25. Apeliacinio skundo atsisakymo institutas baudžiamajame procese, priešingai nei civiliniame procese, nėra nustatytas. Baudžiamajame procese apeliacinį skundą galima tik atšaukti. BPK 316 straipsnyje yra reglamentuota apeliacinio skundo atšaukimo tvarka, suteikianti apeliantui teisę atšaukti apeliacinį skundą (1 dalis); be to, prokuroro paduotą skundą taip pat gali atšaukti aukštesnysis prokuroras (2 dalis); tokie prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą (3 dalis); atitinkamai, atšaukus apeliacinį skundą, teismas palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia (5 dalis). Nors baudžiamojo proceso įstatyme nenurodyti minėto prašymo formos (žodinės ar rašytinės) ir turinio reikalavimai, tačiau teismų praktikoje nurodoma, kad paprastai toks prašymas teismui turėtų būti pateikiamas raštu. Prašyme turi būti nurodyta, kas atšaukia apeliacinį skundą. Toks prašymas turi būti pasirašytas. Teismas negali nepriimti prašymo atšaukti apeliacinį skundą, jeigu toks prašymas paduotas iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą, taip pat jo atmesti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg0LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-184/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-184/2009">2K-184/2009</a>). Kartu pažymėtina, kad apeliacinio skundo atšaukimas turi būti aiškiai išreikštas ir fiksuotas arba apeliacinį skundą atšaukiančio asmens prašyme (pareiškime) dėl apeliacinio skundo (ar jo dalies) atšaukimo, arba teisiamojo posėdžio protokole. Svarbiausia, kad asmens valia būtų aiškiai nustatyta, išreikšta savanoriškai, suvokiant skundo atšaukimo pasekmes ir tinkamai užfiksuota. Atitinkamai, vadovaujantis BPK 316 straipsnio 5 dalimi, minimas klausimas turi būti tinkamai išspręstas.

26. BPK 320 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos apeliacinės instancijos teismo ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas neturi pareigos nagrinėti visus naujus apelianto pateiktus prašymus dėl bylos baigties ir tokius prašymus pagrindžiančius argumentus, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDk0LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-494/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-494/2011">2K-494/2011</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-422/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-422/2014">2K-422/2014</a>, 2K-176-511/2021), tačiau toks naujų prašymų ir argumentų vertinimas negali būti visiškai formalus ir sukliudyti teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas laikantis rungimosi principo reiškia, jog kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti (BPK 7 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio proceso dalyviai teismo posėdžio metu taip pat turi teisę pateikti teismui įvairių prašymų, įskaitant ir susijusius su bylos nagrinėjimo ribomis, pateikti papildomos medžiagos, baigiamosiose kalbose pateikti naujų argumentų, kurie, atsižvelgiant į jų reikšmę ir esmingumą, gali tapti svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu ir priimamam sprendimui įtakos turinčiu veiksniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-422/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-422/2014">2K-422/2014</a>, 2K-162-303/2017, 2K-147-788/2022, 2K-234-489/2022). Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-788/2022 susiklostė situacija, kai nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, apeliaciniu skundu prašė patikrinti bausmių bendrinimo klausimą, o gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas, nes nuteistasis nebeatlikinėjo laisvės atėmimo bausmės. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje pasikeitus situacijai gynybai atsirado teisinė galimybė siekti naujai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir gynyba tokį prašymą pateikė, todėl tokioje situacijoje apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis rungimosi ir išsamaus bylos nagrinėjimo principais, turėjo pateikti motyvuotą išvadą dėl gynėjo prašymo pagrįstumo.

27. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio padavė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Stonienė. Šiuo apeliaciniu skundu buvo prašoma pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendį – A. U. už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir183 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti laisvės atėmimo penkeriems metams bausmę; už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti laisvės atėmimo ketveriems metams bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. U. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams; panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. U. taikyto bausmės vykdymo atidėjimo; A. U. už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir183 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams; panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. U. taikyto bausmės vykdymo atidėjimo; pritaikyti BK 72 straipsnyje nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš A. U. 2 317 704,54 Eur, iš A. U. – 2 317 704,54 Eur, iš S. P. – 1 000 000 Eur.

28. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdžiuose dalyvavo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė S. Malinauskienė. Ši prokurorė apeliacinės instancijos teismo 2024 m. kovo 18 d. posėdyje baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad prokuratūros apeliacinį skundą palaiko iš dalies, – prašė prokuratūros apeliacinio skundo dalį dėl turto konfiskavimo tenkinti: konfiskuoti iš A. U. 2 317 704,54 Eur, iš A. U. – 2 317 704,54 Eur, iš S. P. – 1 000 000 Eur. Kartu ji nurodė, kad dėl bausmių paskyrimo pasisakys atsakydama į apeliantų apeliacinius skundus. 2024 m. kovo 25 d. posėdyje baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė A. U. ir A. U. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėti.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje situacijoje akivaizdu, jog prokurorė nepalaikė prokuratūros skundo dalies dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių. Tačiau nėra aišku, ar ji iš esmės nesutiko su prokuratūros skundo dalimi, ar atšaukė apeliacinio skundo dalį dėl nuteistiesiems A. U. ir A. U. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimo, ar tik išsakė bendrą savo poziciją (pasiūlymą) dėl visų, įskaitant prokuratūros, apeliacinių skundų išsprendimo, t. y. dėl bylos baigties. Susiklosčius aptartai situacijai, apeliacinės instancijos teismas turėjo išsiaiškinti prokurorės poziciją dėl prokuratūros skundo dalies, t. y. ar ji nepalaiko apeliacinio skundo dalies ir prašo atmesti, ar ji atšaukia apeliacinio skundo dalį, ir atitinkamai šį klausimą išspręsti vadovaudamasis BPK 316 straipsnio tvarka, tačiau tai nebuvo padaryta. Daryti kategoriškos išvados dėl valstybės kaltinimą palaikančios prokurorės pozicijos negalima ir išklausius prokurorės paaiškinimų kasacinės instancijos teismo posėdyje. Priešingai, pastebima prokurorės nenuosekli pozicija: viena vertus, apeliacinės instancijos teisme ji prašė A. U. ir A. U. atidėti bausmės vykdymą, o kasacinės instancijos teisme prašo jų kasacinius skundus dėl bausmės vykdymo atidėjimo atmesti.

30. Apeliacinės instancijos teismas ne tik neišsiaiškino prokurorės pozicijos pirmiau aptartu klausimu, bet ir nenurodė tokio prokurorės pozicijos pasikeitimo nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 432 punkte aptarė prokurorės apeliacinį skundą ir jos poziciją dėl realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo, 443 punkte nurodė, kad prokurorė skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtas bausmes griežtinti, 460 punkte pasisakydamas dėl galimybės A. U., A. U. ir R. M. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nurodė, kad prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu nuteistiesiems A. U. ir A. U. taikytą bausmės vykdymo atidėjimą. Nuosprendžio 464 punkte šis teismas nurodė, kad prokurorės skundas tenkinamas iš dalies – naikinama Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis, kuria A. U. ir A. U. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtas. Taigi, kaip teisingai nurodo nuteistieji A. U. ir A. U., apeliacinės instancijos teismas niekaip nepasisakė dėl prokurorės baigiamųjų kalbų metu išdėstytų prašymų.

31. Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad tik apeliacinės instancijos teisme dvi baudžiamosios bylos buvo sujungtos į vieną – Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu A. U. ir A. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtas. Kaip minėta, prokuratūra apeliacine tvarka apskundė tik Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendį. Pastarajame nuosprendyje nuteistųjų nustatyti nusikalstami veiksmai apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinti dalimi nusikalstamų veikų, konstatuotų Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu taip pat sutiko, kad buvo padarytos tęstinės nusikalstamos veikos. Tai reiškia, kad prokuratūros apeliacinio skundo dalis dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio prarado aktualumą, todėl apeliacinės instancijos teismas privalėjo sureaguoti į prokurorės baigiamųjų kalbų metu išsakytus prašymus. Pažymėtina ir tai, kad toks valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės prašymas buvo susijęs su esminiu nuteistųjų teisinei padėčiai įtakos turinčiu klausimu, t. y. atsiradusia galimybe išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors baigiamųjų kalbų metu išdėstytų argumentų išsprendimas yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTQtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-94-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-94-511/2018">2K-94-511/2018</a>, 2K-147-788/2022), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokioje situacijoje apeliacinės instancijos teismas turėjo pateikti motyvuotą išvadą dėl prokurorės prašymo pagrįstumo. Tokią pareigą šis teismas turėjo, vadovaujantis rungimosi ir išsamaus bylos nagrinėjimo principais, be to, atsižvelgiant į konkrečią nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją: dvi bylos buvo sujungtos į vieną tik apeliacinės instancijos teisme, skirtinguose nuosprendžiuose nustatytos atskiros nusikalstamos veikos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažintos tęstinėmis, prokuratūra skundė tik vieną nuosprendį apeliacine tvarka, prokurorė akivaizdžiai nepalaikė dalies prokuratūros apeliacinio skundo, procesas apeliacinės instancijos teisme truko daugiau nei šešerius metus. Tokie apeliacinės instancijos teismo pažeidimai pripažintini esminiais, tačiau, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo laikotarpį (2005–2011 m.), į ilgą proceso trukmę, jie bus ištaisomi taikant kompensavimo priemones, apie kurias pasisakyta toliau šioje nutartyje.

Dėl esminių BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies pažeidimų bei BK 95 straipsnio taikymo

32. Nuteistosios S. P. gynėjas advokatas A. Vaičiūnas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą, nes nepatikrino Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalies, kuria atsisakyta nutraukti baudžiamąją bylą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Kasatoriaus teigimu, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio išvada, kad S. P. padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, nurodytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendis), yra neteisėta ir nepagrįsta, nes aptariamo nuosprendžio priėmimo dieną Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs.

33. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 24.2, 24.15 papunkčių matyti, kad šis klausimas buvo keliamas nuteistosios S. P. gynėjo apeliaciniame skunde ir apie jį teismas žinojo, tačiau į šį klausimą minėtame nuosprendyje neatsakyta.

34. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o BPK 332 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje, be kita ko, yra išdėstomos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo. Nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69/2011">2K-69/2011</a>, 2K-467/2013, 2K-135/2015, 2K-319-976/2015, 2K-7-88-489/2023). Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimai dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino yra esminiai, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas privalo pasisakyti.

35. Pirmiausia svarbu pažymėti, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė neįprasta teisinė situacija, kai, kaip pagrįstai nustatė apeliacinės instancijos teismas, ikiteisminis tyrimas buvo nepagrįstai išskirtas į du procesus, išskaidant tęstinę nusikalstamą veiką (nuosprendžio 144 punktas). Atitinkamai S. P., A. U. ir A. U. buvo priimti du pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai, kuriais S. P., A. U. ir A. U. nuteisti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, S. P. ir A. U. – pagal BK 216 straipsnio 1 dalį už skirtingais laikotarpiais padarytas nusikalstamas veikas.

36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu S. P. buvo nuteista už trijų nusikalstamų veikų padarymą: pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už veiksmus, padarytus laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2011 m. birželio 13 d.; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį už veiksmus, padarytus laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 19 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d.; pagal BK 216 straipsnio 1 dalį už veiksmus, padarytus laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2010 m. lapkričio 26 d. Šis nuosprendis buvo apskųstas ir nagrinėjamas apeliacine tvarka tuo metu, kai buvo priimtas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendis.

37. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu S. P. nuteista už dviejų nusikalstamų veikų padarymą: pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį už veiksmus, padarytus laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 6 d. iki 2010 m. birželio 8 d.; pagal BK 216 straipsnio 1 dalį už veiksmus, padarytus laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 21 d. iki 2010 m. birželio 28 d. Šis teismas, spręsdamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino klausimą, nuosprendžio 77–78 puslapiuose nurodė, kad paskutinė nusikalstama veika, už kurią S. P. nuteista Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, nurodyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, padaryta 2011 m. birželio 13 d. Atitinkamai visi senaties terminai skaičiuojami nuo 2011 m. birželio 13 d. ir sueina 2021 m. birželio 13 d., t. y. jau po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.

38. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžiu, pakeitus pirmiau nurodytus nuosprendžius, konstatuota, kad buvo padarytos tęstinės nusikalstamos veikos, nurodytos BK 183 straipsnio 3 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje. Atitinkamai S. P., sujungus abiejų instancijų teismų nustatytas faktines veikos aplinkybes, nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį už veiksmus, padarytus laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 19 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d. O pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už veiksmus, padarytus laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2011 m. birželio 13 d.) ji buvo išteisinta.

39. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, kokią reikšmę apkaltinamojo nuosprendžio senačiai turi antrasis – apkaltinamasis Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendis. Matyti, kad apeliacinės instancijos teismas šio klausimo apskritai nesvarstė, apsiribodamas konstatavimu, kad ikiteisminis tyrimas buvo nepagrįstai išskirtas. Tačiau vien tai savaime nereiškia, kad minimas nuosprendis neturi jokios teisinės reikšmės. Priešingai, nagrinėjamoje byloje, spręsdamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino klausimą, apeliacinės instancijos teismas privalėjo įvertinti tai, ar, išteisinus S. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl iki 2011 m. birželio 13 d. atliktų veiksmų, dėl kurių senaties terminas buvo skaičiuojamas būtent nuo šios dienos, buvo galima priimti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendį. Išsprendęs šį klausimą, teismas privalėjo vertinti, ar lieka pagrindas ją nuteisti už veiksmus, nustatytus Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu. Abu šie klausimai nebuvo išspręsti.

40. BK 95 straipsnio (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis) 1 dalies 1 punkto d papunktyje nurodyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dešimt metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija). Ši įstatymo redakcija galiojo dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2010 m. birželio 28 d. įskaitytinai, t. y. priimant Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendį. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskutinė veika, už kurią S. P. buvo nuteista, baigta 2010 m. lapkričio 29 d. Vadinasi, nuo šio momento turėjo būti skaičiuojamas dešimties metų terminas veikoms, padarytoms iki 2010 m. birželio 28 d. Atitinkamai apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas būtų suėjęs 2020 m. lapkričio 29 d., dėl to Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu S. P. negalėjo būti nuteista – apeliacinės instancijos teismas privalėjo panaikinti aptariamą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį ir bylą nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Tik taip nagrinėjamoje byloje gali būti užtikrinamas tinkamas baudžiamojo įstatymo – BK 95 straipsnio nuostatų – taikymas.

41. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keičiamas – panaikinama Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis, kuria S. P. nuteista, ir baudžiamoji byla jai nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 151 punkte išdėstytos įrodytomis pripažintos aplinkybės, nustatytos Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, keistinos, vietoj S. P. nurodant asmenį, kuriam byla nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

42. Teisėjų kolegija patikrino skundžiamus Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino A. U. ir A. U. Nustatyta, kad A. U. ir A. U. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendis priimtas nepraleidus minėto termino.

Dėl esminių BPK 44 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimų, dėl BK 24 straipsnio 5 dalies taikymo

43. Nuteistasis A. V. ir jo gynėjas advokatas R. Girevičius, nuteistasis J. A. ir jo gynėjas advokatas R. Skėrys kasaciniuose skunduose teigia, kad nuteistieji nepadarė nusikaltimų, nurodytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 3 dalyje, pažymėdami, kad A. V. nesukurstė, o J. A. nebuvo sukurstytas atlikti neteisėtų veiksmų, lėmusių AB „Klaipėdos nafta“ žalą. Jų teigimu, apkaltinamąjį nuosprendį lėmė esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, nuteistųjų kaltę grindžiant prielaidomis ir spėjimais. Kasatorių teiginiai, kad abiejų instancijų teismai, nuteistųjų kaltę grįsdami prielaidomis ir spėjimais, padarė esminių BPK pažeidimų, yra pagrįsti iš dalies.

44. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022, 2K-200-697/2023).??? BPK 44 straipsnio 6 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTI5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-529/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-529/2013">2K-529/2013</a>, 2K-41-648/2019, 2K-234-489/2022, 2K-78-1073/2023). Nuosprendyje daromos išvados turi būti grindžiamos ne prielaidomis, savaip interpretavus įrodymų turinį, o įrodymais, kurių turinys nėra iškreipiamas ir pritaikomas pagal poreikį konkrečioje situacijoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-648/2023). Dėl kiekvieno tęstines nusikalstamas veikas sudarančio veiksmo privaloma pasisakyti atskirai, kiekvienam jam taikant tą patį įrodinėjimo standartą, tačiau tai abiejų instancijų teismų nebuvo padaryta. Nagrinėjamoje byloje įrodymai, grindžiantys tik antrą iš dviejų tęstines nusikalstamas veikas sudarančių veiksmų, buvo pritaikyti pagal poreikį ir kitai kaltinimo daliai – pirmiau atliktiems veiksmams, kurių negrindžia absoliučiai jokie įrodymai. Tokią išvadą pagrindžia šie bylos duomenys:

44.1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. U. ir A. V. nuteisti pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, UAB „Naftos grupė“ (su nuoroda į BK 20 straipsnio 3 dalį) ir J. A. nuteisti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad juridinio asmens UAB „Naftos grupė“ akcininkas A. U., veikdamas bendrai su A. V., laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. sukurstė AB „Klaipėdos nafta“ generalinį direktorių J. A. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iššvaistyti AB,,Klaipėdos nafta“ didelės vertės turtinę teisę – išsireikalauti iš UAB,,Naftos grupė“ už geležinkelio cisterninių vagonų prastovas 603 130,04 Eur (2 082 487,41 Lt) sumą, o J. A., eidamas AB „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus pareigas ir patikėjimo teise valdydamas šios bendrovės turtą ir turtines teises, būdamas sukurstytas nusikalsti, veikdamas prieš savo vadovaujamos bendrovės interesus UAB „Naftos grupė“ naudai, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir iššvaistė AB,,Klaipėdos nafta“ didelės – 603 130,04 Eur – vertės turtinę teisę, todėl AB,,Klaipėdos nafta“ patyrė didelę – 603 130,04 Eur – turtinę žalą (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 325 punktas).

44.2. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 325–325.7 punktuose išdėstytų minėtų nusikalstamų veikų aprašymo matyti, kad nagrinėjamai situacijai yra aktualūs du tęstiniai veiksmai, kurių kiekvieną lėmė atitinkami padariniai, sutampantys su AB „Klaipėdos nafta“ administracijos posėdžiais: 2007 m. spalio 5 d. AB „Klaipėdos nafta“ administracijos posėdžio metu UAB „Naftos grupė“ buvo panaikinta 1 719 853,78 Lt skola, o 2008 m. liepos 21 d. AB „Klaipėdos nafta“ administracijos posėdžio metu UAB „Naftos grupė“ buvo panaikinta 362 633,63 Lt skola.

44.3. Pirmosios instancijos teismas argumentus dėl nusikalstamų veikų ir asmenų kaltumo išdėstė nuosprendžio 115–116 lapuose, nedetalizuodamas pirmiau nurodytų dviejų atskirų veiksmų įrodytumo. Šis teismas nurodė, kad A. U. dėjo pastangas, kad sąskaitos faktūros būtų anuliuotos, – veikė per A. V., nes jųdviejų telefoniniai pokalbiai užfiksuoti po to, kai buvo gautas 2008 m. sausio 11 d. raštas iš AB,,Klaipėdos nafta“, t. y. 2008 m. sausio 17 d. J. A., remdamasis UAB,,Naftos grupė“ surašytu raštu, kuriame buvo prašoma anuliuoti išrašytas sąskaitas faktūras siekiant klientų palankumo (raštas buvo derintas tiek su A. V., tiek su R. M. (tai matyti iš telefoninių pokalbių)), inicijavo kreditinių sąskaitų faktūrų išrašymą.

44.4. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 328, 330, 331, 334, 335 punktuose didelį dėmesį skyrė aplinkybei, susijusiai su kalto asmens dėl susidariusių vagonų prastovų nustatymu. Šis teismas nurodė, kad AB „Klaipėdos nafta“ gamybos direktorius, pavaduojantis generalinį direktorių, G. V. UAB „Naftos grupė“ 2008 m. sausio 14 d. rašte Nr. (8.8) A8-16 nurodė, jog susikaupė neišpiltos cisternos ir bendrovė patiria nuostolių dėl neišpiltų cisternų prastovų, prašė ateityje užtikrinti tanklaivių patiekimą laiku sukauptam kroviniui išvežti ir taip užtikrinti sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Toliau nuosprendyje vardijami ir aptariami vėlesni AB „Klaipėdos nafta“ raštai, išsiųsti minėtai bendrovei (nuosprendžio 328 punktas). Šis teismas aptarė laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 23 d. iki 2008 m. sausio 8 d. vykusį AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Naftos grupė“ susirašinėjimą (nuosprendžio 333 punktas). Tačiau nuosprendžio 332 punkte išdėstytais argumentuotais yra paneigta 2007 m. spalio 4 d. UAB „Naftos grupė“ rašte nurodyta informacija, kad bendrovės klientai atsisako apmokėti sąskaitas, išrašytas už prastovas. Šis teismas nustatė, kad UAB „Naftos grupė“ klientai iš esmės apmokėjo sąskaitas, kurias jai išrašė AB „Klaipėdos nafta“. Be to, šis teismas nustatė ir tai, kad nėra jokių duomenų, kad klientai būtų žinoję apie AB „Klaipėdos nafta“ sprendimą anuliuoti UAB „Naftos grupė“ skolas.

44.5. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 337 punkte detalizavo telefoninių pokalbių, vykusių laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 4 d. iki 2008 m. gegužės 8 d. tarp A. V. ir A. U., tarp A. V. ir J. A., turinį: A. V. 2008 m. sausio 4 d. pokalbio su J. A. metu kalbėjo apie ataskaitas; 2008 m. sausio 10 d. A. U. kreipėsi į A. V., informavo jį apie gandus, kad V. P. įmonė įsipareigojo perkrauti per Klaipėdą jų krovinį, ir išreiškė nepasitenkinimą, jei toks krovinys būtų priimtas, o A. V. patvirtino, kad jis išsiaiškins situaciją; 2008 m. sausio 11 d. A. V. aiškino A. U., kad buvo susitikęs su J. A. ir pastarasis patvirtino apie UAB „Naftos grupė“ krovinio krovimą, taip pat nurodė, kad krovinio iš V. P. nepriims; 2008 m. sausio 15 d. A. V. pranešė J. A., jog UAB „Naftos grupė“ buvo gautas G. V. pasirašytas raštas, kad dėl ne laiku išvežto sukaupto mazuto iš Maskvos terminalas patirs didžiulius nuostolius, cisterninių vagonų prastovas ir tai sutrukdys suteikti paslaugas kitiems terminalo klientams, ir išreiškė nepasitenkinimą minėto rašto turiniu, J. A. pritarė A. V. išreikštam nepasitenkinimui; 2008 m. sausio 17 d. A. V. nurodė A. U., jog jam reikėtų susitarti, šnektelėti su „kaimynu“ (R. M.), kad raštai yra nereikalingi ir kad vadui reikėtų pateikti nuomonę, jog dvi dienos nėra tiek vertos, kad reikėtų kelti tokį „škandalą“; 2008 m. sausio 22 d. A. U. prašė A. V. terminalo galingumų rezervavimą suderinti su J. A.; 2008 m. sausio 28 d. A. V., būdamas kartu su J. A., prašė A. U. išsiaiškinti, koks krovinys laukia krovos ir kokia yra jo temperatūra, ir nurodė, iki kada šią informaciją reikia pateikti J. A.; 2008 m. kovo 5 d. A. V. teiravosi A. U., kaip pastarasis vertina sutarties pakeitimo tekstą, A. U. patvirtino, kad labai gerai, po to A. V. sakė, kad jis jau domėjosi, ar J. A. pasirašė sutarties pakeitimą; 2008 m. kovo 7 d. A. V. su A. U. aptarė rašto, skirto AB „Klaipėdos nafta“ dėl išrašytų sąskaitų, turinį, jame turėtų būti nurodomi duomenys, kad krovinių dislokavimas nuo UAB „Naftos grupė“ nepriklauso; 2008 m. gegužės 8 d. J. A. informavo A. V., kokiu pagrindu AB „Lietuvos geležinkeliai“ už susidariusias prastovas skiria baudas, ir nurodė, kad prastovos susidaro dėl UAB „Naftos grupė“ kaltės, o A. V., suprasdamas, kad prastovos susidarė dėl UAB „Naftos grupė“ kaltės, tam neprieštaravo.

44.6. Nuosprendyje aptarti ir tolesni pokalbiai, fiksuoti nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d., t. y. laikotarpiu, kurio neapima kaltinime nurodytas laikas ir dėl kurio metu atliktų veiksmų nei J. A., nei A. V. nėra nuteisti. Šiuose pokalbiuose neužfiksuota jokia informacija, susijusi su veiksmais, atliktais iki 2008 m. rugsėjo 30 d. Taigi visiškai nesuprantamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas grįsti nuteistųjų kaltę už laikotarpį, prasidedantį nuo 2007 m., atitinkamų laikotarpių telefoniniais pokalbiais, fiksuotais po 2008 m. rugsėjo 30 d. Kaip pagrįstai nurodo nuteistasis A. V. ir jo gynėjas, su prastovų klausimu yra užfiksuoti tik šie pokalbiai: 2008 m. sausio 15 d., 2008 m. sausio 17 d., 2008 m. sausio 28 d., 2008 m. kovo 7 d., 2008 m. gegužės 8 d. Apie A. V. dalyvavimą atliekant pirmiau minėtus veiksmus galima spręsti tik iš telefoninių pokalbių su A. U. ir J. A., fiksuotų nuo 2008 m. sausio 15 d. Taigi akivaizdu, kad nei šie pokalbiai, nei jokie kiti duomenys niekaip negrindžia aplinkybės, kad A. V., veikdamas kartu su A. U., sukurstė J. A. atlikti nusikalstamus veiksmus ir 2007 m. spalio 5 d. AB „Klaipėdos nafta“ administracijos posėdžio metu UAB „Naftos grupė“ panaikinti 1 719 853,78 Lt skolą. Vadinasi, kaip pagrįstai nurodo nuteistasis A. V. ir jo gynėjas kasaciniame skunde, dalis kaltinime nurodytų aplinkybių laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 23 d. nepasitvirtino. Matyti, kad abiejų instancijų teismai neskyrė jokio dėmesio pastarajai aplinkybei, o tik vadovaudamiesi duomenimis, grindžiančiais A. V. neteisėtus veiksmus nuo 2008 m. sausio 15 d., pagal faktą pripažino jo nusikalstamą veikimą retrospektyviai.

45. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, sprendžiant asmens kaltės klausimą, negalima vadovautis taisykle, jog nustatyti nusikalstami veiksmai savaime lemia asmens kaltumą ir dėl pirmiau atliktų veiksmų. Akivaizdu, kad toks J. A. inicijuotas sprendimas buvo palankus UAB „Naftos grupė“, tačiau nė viename iš skundžiamų nuosprendžių nėra absoliučiai jokių įrodymų, grindžiančių, kad A. U. inicijavo J. A. nusikalstamą veikimą. Tai, kad jie veikė nusikalstamai ne vėliau kaip nuo 2008 m. sausio 15 d., jokiu būdu nepagrindžia pirmiau atliktų veiksmų atitikties nusikalstamoms veikoms. Be to, teismų nuosprendžiuose neišdėstyta, kodėl nustatyta, kad asmenys veikė laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 23 d. Todėl tokias teismų išvadas pripažinus grįstomis prielaidomis ir spėjimais ir dėl to pašalinus aplinkybę, kad A. V. atliko kurstytojo vaidmenį, kai jis vienintelis tiesiogiai kontaktavo su J. A., nelieka jokių nustatytų ar atsakomybėn patrauktų asmenų, galėjusių daryti įtaką J. A., atitinkamai nelieka pagrindo daryti išvadą, kad į A. V. kreipėsi A. U..

46. Nors apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė, kad UAB „Naftos grupė“, nurodydama neteisingą informaciją 2007 m. spalio 4 d. rašte, elgėsi nesąžiningai, nes nesilaikė UAB „Naftos grupė“ ir AB „Klaipėdos nafta“ sudarytų susitarimų dėl prastovų apmokėjimo, tačiau jokių duomenų, grindžiančių, kad prie to kažkokiais veiksmais neteisėtai prisidėjo A. V., nėra. Nors A. V. veikimas UAB „Naftos grupė“ naudai yra akivaizdus, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų kurstęs J. A. panaikinti UAB „Naftos grupė“ skolas už susidariusias prastovas. Šis teismas nuosprendžio 324 punkte nustatė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog R. M. 2007 m. rugsėjo 30 d. AB „Klaipėdos nafta“ kreditines PVM sąskaitas faktūras išrašė J. A. nurodymu. Pažymėtina ir tai, kad R. M. yra nuteistas už veiksmus, atliktus laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 6 d. iki 2010 m. liepos 20 d. Vadinasi, nėra jokių duomenų apie jokius asmenis, lėmusius J. A. sprendimą 2007 m. spalio 5 d. inicijuoti R. M. 2007 m. rugsėjo 30 d. išrašytų kreditinių sąskaitų faktūrų pagrindu skolos UAB „Naftos grupė“ panaikinimą. Be to, jokių duomenų, grindžiančių, kad J. A. būtų žinojęs, jog UAB „Naftos grupė“ yra gavusi iš klientų apmokėjimus ir dėl to ši bendrovė gali sumokėti susidariusią skolą už 2007 m. sausio ir vasario mėn. pagal AB „Klaipėdos nafta“ sąskaitas, teismai nenustatė. Jis tai nurodo ir kasaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju neaišku, kas lėmė pirmąjį J. A. sprendimą – ar verslo rizika, ar neteisėta įtaka, o visos abejonės vertinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai. Taigi nėra pagrindo ir daryti išvadą, kad J. A. buvo sukurstytas kenkti vadovaujamai bendrovei, nuspręsdamas panaikinti susidariusią skolą už 2007 m. sausio ir vasario mėn. Neįrodžius, kad 2007 m. spalio 5 d. sprendimą anuliuoti skolą J. A. inicijavo ir palaikė dėl jam daromos įtakos, aplinkybės, susijusios su 1 719 853,78 Lt sumos iššvaistymu, yra šalinamos iš įrodytomis pripažintų aplinkybių. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 376 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų, ir patikrinusi skundžiamus nuosprendžius ne tik dėl A. V. ir J. A., bet ir dėl skundų nepadavusių A. U. ir UAB „Naftos grupė“, konstatuoja, kad minėti esminiai BPK pažeidimai turėjo įtakos sprendžiant ir dėl jų atsakomybės. Atitinkamai iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 325–325.7 punktuose išdėstytų aplinkybių yra šalinami A. U., A. V., J. A. ir UAB „Naftos grupė“ veiksmai, susiję su 2007 m. spalio 5 d. AB „Klaipėdos nafta“ administracijos posėdžio protokolu ir kreditinių sąskaitų faktūrų išrašymu. AB „Klaipėdos nafta“ civilinio ieškinio dalis dėl 1 719 853,78 Lt sumos paliekama nenagrinėta (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas), konstatuojant, kad AB „Klaipėdos nafta“ turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Atitinkamai nustatytina, kad A. U., A. V., J. A. ir UAB „Naftos grupė“ atliko nusikalstamus veiksmus ne anksčiau kaip nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d.

47. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad 2008 m. liepos 21 d. AB „Klaipėdos nafta“ administracijos posėdžio metu UAB „Naftos grupė“ buvo panaikinta 362 633,63 Lt skola. Pirmiau aptartų pokalbių turinys ir gautas rezultatas – anuliuota UAB „Naftos grupė“ 362 633,63 Lt skola – patvirtina, kad A. V., veikdamas kartu su A. U., UAB „Naftos grupė“ naudai tikslą pasiekė nevienkartiniais ir tikslingais veiksmais – prašymais.

48. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo A. V. pripažintas padėjėju ir dėl ko nesutiko nuteistasis, konstatavo, kad teismas neteisingai nusprendė, jog A. V. veikė kaip padėjėjas (nuosprendžio 306 punktas). Nuosprendžio 309 punkte pateikta kasacinės instancijos teismo praktika dėl BK 24 straipsnio 6 dalies, kurioje apibrėžtas padėjėjas, taikymo, o nuosprendžio 310–311 punktuose pateikta kasacinės instancijos teismo praktika dėl BK 24 straipsnio 5 dalies, kurioje apibrėžtas kurstytojas, taikymo. Atitinkamai nuosprendžio 312–313 punktuose šis teismas konstatavo, kad nuteistųjų A. U. ir A. V. veiksmai buvo nevienkartiniai, tikslingi ir kryptingi, išreiškiant konkretų reikalavimą J. A., t. y. kad būtų anuliuotos UAB „Naftos grupė“ skirtos baudos, o tai tapo pagrindine paskata pastarajam tyčia imtis AB „Klaipėdos nafta“ nuostolingų veiksmų, kad UAB „Naftos grupė“ būtų teikiamos palankesnės nei kitiems klientams sąlygos ir bendrovė išvengtų prievolės sumokėti 603 130,04 Eur AB „Klaipėdos nafta“.

49. Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Taikant BK 24 straipsnio 5 dalį, vykdytojo kurstymui konstatuoti būtina nustatyti visus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo požymius – kurstytojo ir vykdytojo veiksmų bendrumą, susitarimą bei bendrą tyčią padaryti nusikalstamą veiką. Kurstytojo, kaip ir kiekvieno kito bendrininko, dalyvavimas darant nusikalstamą veiką turi būti nustatytas atskirai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-648/2020). Kurstytojas yra nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-303/2018). Kurstymui yra keliamas konkretumo reikalavimas, veiksmai pripažįstami kurstymu, jei kitas asmuo yra palenkiamas daryti konkrečią nusikalstamą veiką (ar vieną iš vienarūšių nusikalstamų veikų) ir kurstytojas suvokia, kokią nusikalstamą veiką (ar vieną iš vienarūšių nusikalstamų veikų) padaryti kursto kitą asmenį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-531/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-531/2013">2K-531/2013</a>). Kurstymas visada turi būti ne tik konkretus, bet ir realus. Byloje turi būti neginčytinai nustatyta, kad asmuo iš tikrųjų skatino kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką, tokią išvadą turi patvirtinti byloje nustatytų aplinkybių visuma. Pasirinkti kurstymo būdai gali būti įvairūs (įtikinėjimas, prašymas, pažadas, piktnaudžiavimas autoritetu ir pan.), jų pasirinkimą paprastai lemia kurstytojo ar kurstomo asmens savybės, situacijos aplinkybės ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-489/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu prašoma valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens padaryti ką nors neleistina jo naudai, kaltinimas kurstymu piktnaudžiauti ar piktnaudžiavimo organizavimu yra nepagrįstas, nes įstatymas kriminalizuoja tokio asmens veiksmus tik per papirkimo normą (BK 227 straipsnis). Toks asmuo pripažįstamas piktnaudžiavimo bendrininku nesigilinant, ar jis turi bendrą tyčią su valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu, ar jis iš viso suvokia savo veiksmus kaip priešingus valstybės tarnybai, jos principams ir t. t. Išvada, kad vienas asmuo atliko baudžiamuoju įstatymu draudžiamus veiksmus, savaime nereiškia, kad nusikalstamą veiką padarė apie tų veiksmų atlikimą žinojęs, galbūt net suinteresuotas tokių veiksmų atlikimu asmuo. Kurstymu gali būti laikomi konkretūs, aktyvūs nusikalstamos veikos padarymą inicijuojantys veiksmai, kuriais kiti asmenys lenkiami padaryti nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-266-942/2015). Vien tai, kad vieno asmens atlikti veiksmai gali būti naudingi kitam asmeniui, dar nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog asmuo, kurio naudai veiksmai buvo atlikti, veikė kaip kurstytojas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2014).

50. Nors įrodytomis pripažintų aplinkybių formuluotės nėra labai išsamios, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinus tai, kad A. U. ((duomenys neskelbtini)) ir A. V. ((duomenys neskelbtini)) bendraudami telefonu laikėsi konspiracijos, kad A. V. ir J. A., palaikantys draugiškus santykius, ne tik bendraudavo telefonu, bet ir susitikdavo gyvai, pakankamai atskleidė, kuo pasireiškė A. V. atlikti kurstytojo veiksmai. Teismas nustatė, kad A. V. aiškiai išdėstė nurodymą (prašė) J. A. anuliuoti UAB „Naftos grupė“ išrašytas sąskaitas dėl prastovų, o šiam tikslui pasiekti J. A. turėjo inicijuoti šio klausimo svarstymą ir jį palaikyti, ir šią išvadą grindė analizuodamas bylos įrodymus ir grįsdamas jais faktines aplinkybes. Kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, iš A. V. pasisakymų galima daryti išvadą dėl jo įtakos J. A. darymo, pavyzdžiui, 2008 m. sausio 15 d. pokalbio metu teigiant: „Bankas pradės pirštu vedžioti šitą raštą, kiekvieną žodį ir ant kiekvieno žodžio kontrargumentų galiu krūvą prikrauti“ (nuosprendžio 337 punktas). Nors A. V. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog buvo pripažintos ir apmokėtos trys PVM sąskaitos faktūros (nuosprendžio 333 punktas), o tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad byloje liko inkriminuojamos debetinės ir kreditinės PVM sąskaitos faktūros, dėl kurių buvo ginčas, tačiau su šiuo teiginiu sutikti negalima. Minėtame nuosprendžio punkte nurodyta, kad UAB „Naftos grupė“ 2007 m. lapkričio 23 d. raštu jau buvo pripažinusi pareigą apmokėti PVM sąskaitas faktūras 07F2 Nr. 01351, 07F2 Nr. 01391 ir 07F2 Nr. 01449, sutiko tai padaryti ir gavo iš savo klientų nuostolių dėl prastovų atlyginimą. Tačiau po to atsisakė tai padaryti, kaip aprašyta minėtame punkte. Matyti ir tai, kad A. V. su J. A. aptarė ir R. M. bei A. U. veikimo būdą – šie turėjo susitarti dėl raštų. Nors A. V. nesutinka, tačiau iš jo pokalbių nustatyta, kad, viena vertus, jis nurodė A. U. rašte nurodyti, jog UAB „Naftos grupė“ neatsakinga, kita vertus, bendraudamas su J. A. sutiko, kad prastovos nustatytos pagrįstai. Tačiau kartu jis pabrėžė banko įtaką, kaip argumentą, skatinantį atsisakyti skolos reikalavimo. Taigi jis neabejotinai suvokė, kad išsakytas pageidavimas panaikinti skolą neabejotinai bus nepagrįstas ir kenkiantis AB „Klaipėdos nafta“, tačiau naudingas UAB „Naftos grupė“, t. y. veikė tyčia. Teismas, vadovaudamasis ir pačių nuteistųjų parodymais, tinkamai nustatė, kad A. V., būdamas AB Šiaulių banko Vakarų regiono vadovas, turėjo įtakos AB „Klaipėdos nafta“ generaliniam direktoriui J. A., nes pastarasis buvo suinteresuotas iš minėto banko gauti geriausius pasiūlymus (nuosprendžio 312, 336 punktai). Be to, minėtus asmenis siejo artima draugystė.

51. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje esantys telefoniniai pokalbiai patvirtina, jog A. V. su J. A. sprendė konkrečius, specifinius AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Naftos grupė“ verslo klausimus, susijusius ne tik su krovinių skaičiaus patvirtinimu, bet ir kitais AB „Klaipėdos nafta“ sprendimais dėl UAB „Naftos grupė“ veiklos apimčių terminale (nuosprendžio 337 punktas). Taigi akivaizdu, kad A. V., bendraudamas su J. A., veikė atstovaudamas UAB „Naftos grupė“ interesams, nes jų bendravimas neapsiribojo tik artima draugyste ir AB „Klaipėdos nafta“ kaip AB Šiaulių banko klientės interesų aptarimu. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad A. V., būdamas AB Šiaulių banko Vakarų regiono vadovas ir, bylos duomenimis, jokiais teisiniais santykiais nesusijęs su UAB „Naftos grupė“, veikė išimtinai šios įmonės naudai. Jį su pastarąja įmone siejo tik tai, kad A. U., vienintelis pastarosios įmonės akcininkas, veikų padarymo metu buvo jo žentas. Taigi akivaizdu, kad A. V. atstovavo tuometinio žento interesams, sukurstydamas J. A. nusikalsti. Nenustatyta, kad jis būtų turėjęs teisėtus įgaliojimus atstovauti minėtai įmonei ar juolab naudoti savo kaip banko padalinio vadovo įtaką klientės AB „Klaipėdos nafta“ generaliniam direktoriui J. A..

52. Apeliacinės instancijos teismo 2023 m. birželio 14 d. posėdyje teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 255 ir 256 straipsniais, pranešė, kad A. V. veiksmus gali vertinti ne kaip padėjimą J. A. piktnaudžiauti tarnyba ir iššvaistyti J. A. patikėtą didelės vertės turtą, o kaip J. A. kurstymą piktnaudžiauti tarnyba ir iššvaistyti jam patikėtą didelės vertės turtinę teisę. Kolegijos pirmininkė paklausė, ar nuteistiesiems yra suprantamas teisėjų kolegijos pranešimas dėl galimo veikų perkvalifikavimo ir ar jiems reikalinga pertrauka pasiruošti gynybai. Nuteistasis A. V. nurodė, kad nelabai suprato, o jo gynėjas advokatas R. Girevičius nurodė, kad laiko pasiruošti gynybai reikės. 2023 m. spalio 9 d. teismo posėdyje kolegijos pirmininkė priminė apie galimus kaltinimo pakeitimus ir pasiūlė nuteistiesiems pasisakyti dėl galimo kaltinimo pakeitimo. Nuteistasis A. V. nepageidavo pasisakyti. 2024 m. kovo 5 d. teismo posėdyje vėl buvo suteikta teisė pasisakyti visiems nuteistiesiems dėl kaltinimų, kurie galėtų būti pakeisti, bet nuteistasis A. V. nurodė neturįs ko pridėti, kad gynėjas tuo klausimu turės ką pasakyti. Taigi kasatorius nurodo tikrovės neatitinkančius argumentus, nes nuteistajam A. V. dėl galimo kaltinimo pakeitimo buvo siūloma pasisakyti dviejuose posėdžiuose, tačiau jis atsisakė. Primintina, kad duoti parodymus ir atsakyti į klausimus yra nuteistojo teisė, o ne pareiga. Atitinkamai nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistos, o juolab esmingai, A. V. teisės.

53. A. V. viso proceso metu nuosekliai neigė savo kaltę, gynybos pozicija nepasikeitė ir apeliacinės instancijos teismui nurodžius, kad bus svarstoma dėl jo veiksmų kvalifikavimo kaip kurstytojo, o ne kaip padėjėjo. Be to, nenustatyta, o ir gynyba nenurodė, kad veikos faktinės aplinkybės buvo pakeistos iš esmės skirtingomis. Teismas tik pateikė nuorodą į kitą BK 24 straipsnio dalį – vietoj 6 dalies nurodė 5 dalį, t. y. nurodė kitą bendrininkų rūšį. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad baudžiamasis įstatymas – BK 24 straipsnio 5 dalis – kvalifikuojant A. V. veiksmus pritaikytas tinkamai.

54. Ginčydamas savo veiksmų neteisėtumą J. A. teigia, kad buvo priimti verslo sprendimai, kurie patenka ne į baudžiamojo persekiojimo, o civilinių teisinių santykių sritį. Pasisakant šiuo aspektu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju baudžiamąją atsakomybę nuo civilinės skiria tai, jog J. A. iš esmės sukurstė atlikti veiksmus, nenaudingus įmonei, kurios generaliniu direktoriumi jis buvo. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 347 punkto matyti, kad AB „Klaipėdos nafta“ turtinę žalą lėmė tai, jog J. A. buvo sukurstytas veikti nusikalstamai. Jis, puikiai suvokdamas, kad prastovos susidarė dėl UAB „Naftos grupė“ kaltės, veikiamas minėtos bendrovės atstovų, priėmė sprendimą inicijuoti skolos už prastovas panaikinimą ir pats išrašė kreditines sąskaitas faktūras. Be kita ko, papildomai pažymėtina, kad J. A. kasaciniame skunde nurodo, jog prastovų suma buvo įtraukta į AB „Klaipėdos nafta“ veiklos sąnaudas, dėl to buvo sumažintas bendrovės mokėtinas pelno mokestis, o konstatavus, kad 603 130,04 Eur prastovų suma nebuvo įprastinės bendrovės veiklos sąnaudos, o yra žala, bendrovė netektų galimybės šią sumą apskaityti kaip sąnaudas, todėl padidėtų bendrovės į valstybės biudžetą mokėtinas pelno mokestis. Nustatant žalos dydį turi būti įvertinta bendrovės gauta nauda, 603 130,04 Eur prastovų sumą apskaičius kaip bendrovės veiklos sąnaudas. Taigi, jo manymu, įstatymų neatitinkantis elgesys yra pateisinamas, siekiant AB „Klaipėdos nafta“ sumažinti valstybei mokamus mokesčius. Tai, kad nusikalstamu veikimu galimai yra siekiama naudos vadovaujamai įmonei, tokių neteisėtų veiksmų nepateisina.

55. Teisėjų kolegija, tikrindama, ar pašalinus dalį faktinių aplinkybių nereikia perkvalifikuoti nuteistųjų veiksmų, pažymi, kad MGL – tai ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMzLTg5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-233-895/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-233-895/2019">2K-233-895/2019</a>). Tai reiškia, kad nusikalstamos veikos dalykas turi būti nustatomas pagal veikos padarymo metu nustatytą MGL dydį. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 360 punkte tinkamai nustatė, kad BK 184 straipsnio 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija yra palankiausia nuteistiesiems, nes atsirado galimybė taikyti alternatyvią baudos bausmę, bet nuosprendžio 343–344 punktuose atliko neteisingus skaičiavimus, nepagrįstai nustatydamas, kad nusikalstamų veikų padarymo metu 1 MGL sudarė 50 Eur, o ne 37,66 Eur (130 Lt). Nepaisant netiksliai atliktų skaičiavimų, veikos kvalifikavimas nuteistiesiems nekinta, nes iššvaistyta turtinė teisė, atitinkanti 362 633,63 Lt (105 025,95 Eur), viršija 900 MGL dydį, t. y. 33 894 Eur (900 MGL x 37,66 Eur).

56. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog tiek nuteistiesiems A. U., A. V., J. A., tiek nuteistam juridiniam asmeniui UAB „Naftos grupė“ už minėtų nusikalstamų veikų padarymą buvo paskirtos itin švelnios baudos bausmės, kurios subendrintos apėmimo būdu, net ir pašalinus dalį aplinkybių iš kaltinimo, nėra pagrindo dar labiau sumažinti šias bausmes.

Dėl R. M. prilyginimo valstybės tarnautojui

57. Kasaciniu skundu nuteistojo R. M. gynėjas advokatas M. Bliuvas prašo R. M. nutraukti baudžiamąją bylą pagal BK 225 straipsnio 3 dalį. Tokį prašymą gynėjas grindžia tuo, kad R. M. nėra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo BK 230 straipsnio, galiojusio veikos padarymo metu, prasme.

58. Nagrinėjamoje byloje R. M. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), kurioje nustatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmusiam, pažadėjusiam ar susitarusiam priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, reikalavusiam ar provokavusiam jį duoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

59. Valstybės tarnautojui prilyginto asmens apibrėžtis įtvirtinta BK 230 straipsnyje. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 230 straipsnio 3 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. Taigi, pagal minėtą BK 230 straipsnio 3 dalies redakciją, valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas buvo siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje arba vertimusi profesine veikla; 2) atitinkamų įgaliojimų turėjimu: administracinių, teisės veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu arba teikti viešąsias paslaugas.

60. Pagal BK 230 straipsnio 3 dalį, atitinkamų įgaliojimų turėjimas reiškia, kad asmuo, dirbdamas juridiniame asmenyje ar versdamasis profesine veikla, turi tam tikrus įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims ar kitokius administracinius įgaliojimus, susijusius su viešojo administravimo veikla. Administraciniais įgaliojimais pripažintini ir įgaliojimai, kurie padeda užtikrinti juridinio asmens savarankišką veiklą (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas. Paprastai šie įgaliojimai susiję su tuo, kad asmuo turi teisę veikti juridinio asmens vardu. Tai reiškia, kad fizinis asmuo turi įgaliojimus spręsti klausimus, susijusius su juridinio asmens veikla, santykiais su trečiaisiais asmenimis. Teisė veikti juridinio asmens ar organizacijos vardu – tai teisė įstatymo ar atskiro įgaliojimo pagrindu sudaryti sandorius, atlikti kitokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, sukuriančius, keičiančius ar naikinančius juridinio asmens teises ir pareigas. Ši teisė taip pat gali apimti kompetenciją spręsti tiek juridinio asmens struktūros, personalo klausimus (priimti ir atleisti darbuotojus, apibrėžti jų funkcijas, nustatyti atlyginimo už darbą, įskaitant darbuotojų skatinimo priemones, sistemą, skirti drausmines nuobaudas darbuotojams ir pan.), tiek klausimus, susijusius su juridinio asmens veiklos strategija (pvz., verslo planų sudarymas), tiek finansų valdymo klausimus. Teisė veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu paprastai siejama su atitinkamo fizinio asmens vadovaujamomis pareigomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-693/2019).

61. Nėra ginčo dėl pirmojo būtinojo požymio, t. y. kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. M. dirbo AB „Klaipėdos nafta“ – buvo komercijos direktorius. Nustatant antrąjį požymį, būtina nustatyti, kokius įgaliojimus R. M. turėjo, būdamas komercijos direktorius. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal komercijos direktoriaus pareiginius nuostatus, patvirtintus AB „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 8 d. įsakymu, R. M., dirbdamas juridiniame asmenyje, turėjo tam tikrus įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims, turėjo įgaliojimus, padedančius užtikrinti juridinio asmens savarankišką veiklą, kad jis galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas, įskaitant įgaliojimus veikti juridinio asmens vardu (atstovauti bendrovei su verslo partneriais, kontroliuoti sutarčių vykdymą ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 213 punkte nustatyta, kad R. M. turėjo administracinius įgaliojimus, padėjusius užtikrinti juridinio asmens savarankišką, pelningą veiklą, kad iš 2004 m. birželio 14 d. ir 2009 m. rugsėjo 8 d. pareiginių nuostatų matyti, jog R. M. dalyvavo svarstant ir planuojant bendrovės veiklos strategiją, tvirtinant krovos kvotas klientams, koordinavo ir kontroliavo darbą su klientais, taip spręsdamas klausimus, susijusius su AB „Klaipėdos nafta“ ir trečiųjų asmenų santykiais.

62. Nagrinėjamoje byloje R. M. nuteistas už tai, kad, būdamas AB „Klaipėdos nafta“ komercijos direktorius, veikė ne AB „Klaipėdos nafta“, o UAB „Naftos grupė“ interesais ir dėl to iš A. U. gavo didesnį nei 3 mln. Eur kyšį. Byloje nustatyta, kad jis, būdamas komercijos direktorius, bendravo su potencialiais AB „Klaipėdos nafta“ klientais, būtent į jį potencialūs klientai kreipėsi, tačiau, užuot juos siuntęs pas generalinį direktorių, juos siųsdavo įmonei UAB „Naftos grupė“ (pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 405, 407 punktai); formavo AB „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus nuomonę dėl su potencialiais klientais susijusių priimamų sprendimų, siekdamas, kad jie būtų naudingi UAB „Naftos grupė“ (pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 410 punktas), su UAB „Naftos grupė“ darbuotojais derino pastarosios rengiamus dokumentus, skirtus AB „Klaipėdos nafta“ (pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 401 punktas). Taigi R. M., būdamas komercijos direktorius, neabejotinai turėjo įgaliojimus, susijusius su bendrovės komercine veikla, santykiais su trečiaisiais asmenimis (potencialiais ir esamais klientais). Tai, kad į jį kreipėsi potencialūs klientai dėl galimybės sudaryti sutartis, tik sustiprina išvadą, jog buvo žinoma, kad jis turėjo teisę veikti juridinio asmens vardu. Vien tai, kad jis neturėjo teisės vienvaldiškai priiminėti sprendimų, kurie priklausė generalinio direktoriaus ir (ar) valdybos kompetencijai, nereiškia, kad jų nepriiminėjo, – būtent jis minėtais aktyviais veiksmais potencialius AB „Klaipėdos nafta“ klientus siųsdavo įmonei UAB „Naftos grupė“.

63. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia kasatorius, yra aiškiai nustatyti ir išdėstyti R. M. atlikti veiksmai (neveikimas), dėl kurių jis priėmė kyšį. Sutiktina su kasatoriaus teiginiu, kad nusikalstamos veikos padarymo metu BK 225 straipsnyje nebuvo nurodytas palankumo požymis. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 389 punkte, nors nurodė tinkamą BK 225 straipsnio 3 dalies redakciją, tačiau ne kartą pabrėžė R. M. veikimą (neveikimą) už palankumą UAB „Naftos grupė“ (pavyzdžiui, 228, 287, 373, 401 punktai). Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie apeliacinės instancijos teismo teiginiai nevisiškai atitinka BK 225 straipsnio, galiojusio veikos padarymo metu, nuostatas, tačiau jie nelemia netinkamo įstatymo taikymo. Kaip minėta, R. M. buvo nuteistas, nes paėmė kyšį už aiškiai nurodytų konkrečių veiksmų atlikimą (neatlikimą) (pavyzdžiui, 401, 405, 407, 410 punktai), o ne savaime už palankumą UAB „Naftos grupė“.

64. Kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismas paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį R. M., nes jis dėl turimų įgaliojimų galėjo daryti įtaką AB „Klaipėdos nafta“ sprendimų priėmimui, o toks požymis vėlgi BK 230 straipsnyje nebuvo nurodytas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokią formuluotę apeliacinės instancijos teismas nurodė nuosprendžio 213 punkte akcentuodamas juridinio asmens, kuriame dirbo R. M., valstybinę reikšmę, o ne nurodydamas tai kaip lemiančią aplinkybę, dėl kurios R. M. pripažintas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Juolab kai jokioje BK 225 straipsnio redakcijoje toks požymis nebuvo ir nėra įtvirtintas.

65. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kasatoriaus išdėstytus teiginius, kad R. M. nėra nusikaltimo, nurodyto BK 225 straipsnio 3 dalyje, sudėties subjektas, atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl AB „KN Energies“ kasacinio skundo

66. Civilinės ieškovės AB „KN Energies“ atstovas advokatas R. Boiko kasaciniu skundu nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalimis dėl A. U., A. V., J. A. ir UAB „Naftos grupė“ išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį bei dėl civilinės ieškovės AB „KN Energies“ civilinio ieškinio palikimo nenagrinėto. Kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti.

67. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis) gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį. Šios kategorijos bylose būtina įsitikinti padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik pateiktuose dokumentuose esančią informaciją, bet ir objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar BK 228 straipsnyje nurodyti subjektai (valstybė, E. S., tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo) patyrė realią žalą dėl valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmų, jei taip, kokio dydžio ši žala yra. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Dėl to duomenys, liudijantys, kad valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo) veikė minėtų subjektų interesais, turi būti ištirti ir įvertinti, taip pat turi būti apskaičiuotas realus turtinės žalos dydis. Vertinant turtinės žalos tikrumą, atsižvelgtina į visumą objektyvių veikos padarymo aplinkybių, be kita ko, į tai, kaip buvo panaudotas turtas, kieno interesais veikė asmuo, koks padarytų pažeidimų pobūdis, mastas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-59-495/2021).

68. CK

69. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 214–294 punktuose (246–280 lapai) plačiai, išsamiai ir detaliai išdėstė argumentus, grindžiančius, kodėl nėra nusikaltimo, nurodyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties, o nuosprendžio 272–282 punktuose (268–275 lapai) išdėstė argumentus dėl 7 834 044,85 Eur turtinės žalos nebuvimo. Šis teismas aiškiai pabrėžė, kad tarp UAB „Naftos grupė“ ir AB „Klaipėdos nafta“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kuriais buvo siekiama pelno, priklausančio nuo abiejų bendrovių sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir perkraunamų krovinių skaičiaus (nuosprendžio 227 punktas). Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sutarties pakeitimuose AB,,Klaipėdos nafta“ įsipareigojo tvirtinti 150 tūkst. t vakuuminio gazolio perkrovimo kvotą ir 100 tūkst. t mazuto perkrovimo kvotą UAB,,Naftos grupė“, o ne rezervuoti AB,,Klaipėdos nafta“ pajėgumus šiam kiekiui naftos produktų perkrauti (nuosprendžio 274 punktas). Teismas išvadą, kad sutartimi buvo susitarta tvirtinti perkrovimo kvotą, o ne rezervuoti perkrovimo pajėgumus, grindė tiek nuteistųjų, tiek liudytojų parodymais, tiek ekspertizės aktu, tiek teismo eksperto paaiškinimais (nuosprendžio 275–276 punktai). Šis teismas pateikė argumentus, kodėl 2010 m. gruodžio 10 d. specialisto išvada, kuria grindžiama 7 834 044,85 Eur turtinė žala, nepatvirtina žalos fakto. Nustatyta, kad šioje specialisto išvadoje buvo konstatuotas AB,,Klaipėdos nafta“ pajėgumų rezervavimas sutartyje nurodytam kiekiui naftos produktams perkrauti, nes taip buvo suformuluota užduotyje atlikti objektų tyrimą (nuosprendžio 277, 279 punktai). Kartu nustatyta, kad šios pajamos neatitinka realumo kriterijaus ir yra tik tikėtinos, nes sutartyje numatyta maksimali krova buvo galima tik esant palankioms šio verslo veiklos aplinkybėms, kurias lėmė ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs veiksniai, kurie nagrinėjamoje byloje, reiškiant kaltinimus, nebuvo tiriami ir vertinami, o tokią išvadą teismas grindžia ir 2022 m. spalio 31 d. ekspertizės aktu, ir 2020 m. sausio 7 d. konsultacine išvada, ir AB „Klaipėdos nafta“ raštu (nuosprendžio 281 punktas).

70. Kasatorius nurodo, kad AB „KN Energies“ patyrė nuostolį, kad specialistai ir teismo ekspertai nustatė tą pačią aplinkybę – AB „Klaipėdos nafta“ dėl rezervuoto UAB „Naftos grupė“ vakuuminio gazolio ir mazuto kiekio neperkrovimo negavo tam tikros sumos pajamų, t. y. 7 834 044,85 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbu nustatyti, ar nuostolis, negautos pajamos yra pripažintina turtine žala BK 228 straipsnyje nurodyto nusikaltimo prasme. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą įstatymu įtvirtintą reguliavimą ir teismų praktiką, daryti išvados, kad tikėtinos negautos pajamos yra grynasis pelnas, t. y. reali turtinė žala, negalima.

71. Sutiktina su kasatoriaus teiginiu, kad specialių žinių turinčio asmens atliktas tyrimas, vertinant ekspertinių tyrimų išvadas, nelaikytinas ekspertiniu tyrimu, tačiau nagrinėjamoje byloje A. K. parengtoje konsultacinėje išvadoje pateiktas teiginys, kad galimai negautos pajamos negali būti prilyginamos bendrovės nuostoliams, neprieštarauja įstatymu įtvirtintam reguliavimui ir teismų praktikai. Tokio dokumento negalima laikyti konsultacine išvada, nes jo tyrimo objektas buvo kitų specialistų ir teismo ekspertų pateiktų išvadų rezultatai, tačiau jis gali būti tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas (BPK 95–96 straipsniai). Be to, pats kasatorius pripažįsta, kad tai nebuvo vienintelis įrodymas, kuriuo vadovaudamasis teismas nustatė, kad negautos pajamos yra tik tikėtinos.

72. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas įvertino visas specialių žinių pagrindu parengtas išvadas ir, darydamas išvadas, jomis vadovavosi arba nurodė, kodėl pateiktomis išvadomis negrindžia turtinės žalos fakto. Turtinės žalos dydis yra teisinė sąvoka, kurios nei specialistai, nei ekspertai nenustato. Priešingai, buvo nustatyta, kad AB „Klaipėdos nafta“ negavo atitinkamos pinigų sumos, o teismas įvertino, kad negautos pajamos yra tik tikėtinos ir kad tai nėra turtinė žala BK 228 straipsnio prasme, t. y. kad nėra vieno iš būtinųjų nusikalstamos veikos požymių. Atitinkamai teismas, nustatęs, kad nėra nusikalstamos veikos sudėties, pagrįstai AB „Klaipėdos nafta“ civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.

73. Kasatorius taip pat prašo AB „KN Energies“ priteisti 7078,5 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą už kasacinio skundo parengimą ir atstovavimą kasacinės instancijos teisme.

74. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų atlyginimą advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-143-788/2022, 2K-104-697/2023). Baudžiamoji byla kasacine tvarka išnagrinėta žodinio proceso tvarka ne tik pagal nuteistųjų ir (ar) jų gynėjų, bet ir pagal civilinės ieškovės AB „KN Energies“ įgaliotojo atstovo kasacinį skundą nuteistųjų padėtį bloginančiais pagrindais. Pastarasis skundas pripažintinas nepagrįstu, todėl atmestas, atitinkamai nėra pagrindo priteisti prašomą išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Dėl bausmių skyrimo

75. Kasaciniame skunde nuteistasis A. U. išdėstė du alternatyvius prašymus – arba už atskiras nusikalstamas veikas paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, arba sumažinti už atskiras nusikalstamas veikas paskirtus laisvės atėmimo bausmės terminus, o subendrinus paskirtas bausmes, paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ne daugiau kaip ketveriems metams ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis, 2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija). A. U. kasaciniame skunde taip pat išdėstė du alternatyvius prašymus, prašydamas arba už atskiras nusikalstamas veikas paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, arba taikyti BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nuostatas ir paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Kasaciniu skundu nuteistojo R. M. gynėjas advokatas M. Bliuvas prašo, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

76. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos ar su tokiu bausmių vertinimu nesutinka kasatoriai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020, 2K-292-303/2020, 2K-7-119-719/2024). Tačiau teisėjų kolegija nusprendžia, kad šioje byloje susiklosčiusi išimtinė teisinė situacija sudaro pagrindą peržiūrėti bausmių klausimą minėtiems nuteistiesiems.

77. Teisėjų kolegija nusprendžia, jog apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ikiteisminis tyrimas į du atskirus buvo išskirtas nesant teisinio pagrindo (144 punktas), kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendyje A. U. ir A. U. buvo antrą kartą inkriminuoti tie patys veiksmai, už kuriuos jie nuteisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu (153 punktas), kad byloje nėra duomenų, jog nuteistieji būtų vilkinę procesą ar jam trukdę (428 punktas), kad baudžiamojo proceso trukmė yra pernelyg ilga ir nėra optimali (428 punktas). Pažymėtina, kad, nepagrįstai išskyrus ikiteisminį tyrimą į du ir atitinkamai dvi atskiras bylas su kaltinamaisiais aktais perdavus teismui, A. U. ir A. U. nepagrįstai dviem nuosprendžiais buvo nuteisti už vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme procesas truko daugiau nei šešerius metus, o apskritai, net neskaičiuojant proceso trukmės kasacinės instancijos teisme, visas šios bylos procesas truko gerokai daugiau nei dešimt metų. Be to, kaip nurodyta pirmiau, šia nutartimi iš įrodytomis pripažintų aplinkybių dalis A. U. šalinama, nenustačius nusikalstamos veikos padarymo fakto. Svarbu ir tai, kad nusikalstamos veikos padarytos 2005–2011 metais, t. y. gerokai seniau nei prieš dešimt metų. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas niekaip nesureagavo į valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės, akivaizdžiai nepalaikančios prokuratūros skundo dalies dėl bausmių nuteistiesiems A. U. ir A. U. skyrimo, baigiamųjų kalbų metu išsakytus prašymus taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Matyti, kad prokurorė, pasisakydama ir dėl nuteistojo R. M. gynėjo apeliacinio skundo, prašė ir R. M. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

78. Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje formuojama, jog, praėjus tokiam dideliam laiko tarpui (daugiau kaip dešimt metų), realios laisvės atėmimo bausmės taikymas asmenims, nuteistiems už ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, nesislėpusiems nuo teisingumo ir nekeliantiems tiesioginio pavojaus visuomenei, sunkiai suderinamas su bausmės tikslais ir teisės principais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>). Taigi tais atvejais, kai baudžiamasis procesas trunka daugiau nei dešimt metų (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>) ir (ar) kai nusikalstamos veikos yra padarytos daugiau nei prieš dešimt metų (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTctMTA3My8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-57-1073/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-57-1073/2024">2K-57-1073/2024</a>), atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, svarstant bausmės skyrimo, įskaitant jos vykdymo atidėjimą, klausimus, būtina tinkamai įvertinti visas konkrečiai bylai svarbias aplinkybes.

79. Teisėjų kolegija, siekdama kompensuoti nuteistiesiems nustatytus proceso trūkumus, vadovaujasi pasikeitusiu teisiniu reguliavimu – BK 75 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija). Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas sudaro galimybes visiems trims nuteistiesiems, nuteistiems ir už sunkių korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, visiškai ar iš dalies atidėti paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą.

80. BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

81. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 461 punkte, bausmės vykdymo atidėjimas nėra išimtinė bausmės realizavimo forma. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Be to, kuo ilgesnis laiko tarpas praeina nuo nusikaltimo padarymo iki bausmės paskyrimo, tuo mažiau veiksminga yra bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM3LTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-337-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-337-489/2017">2K-337-489/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>). Taigi realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas tokiais atvejais, koks nustatytas nagrinėjamoje byloje, nebepasiekia visų bausmės tikslų, o tik sudaro prielaidas įgyvendinti vienintelį jos tikslą. Tai yra asmenų nubaudimas, kuris nėra atliekamas laiku.

82. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nustatyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio trūkumai vertinami nuteistųjų naudai ir A. U. ir A. U. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 75 straipsnio 4, 5 dalimis, 6 dalies 5 ir 8 punktais, A. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda trejiems metams, paskirdama jam įpareigojimus per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 75 straipsnio 4, 5 dalimis, 6 dalies 5 ir 8 punktais, A. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas dvejiems metams, paskiriant jam įpareigojimus per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

83. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad R. M. nuo 2024 m. rugpjūčio 16 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę, nustato, kad R. M. taikytinas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 75 straipsnio 4, 5 dalimis, 6 dalies 5 ir 8 punktais, R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas iš dalies, nustatant nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – terminą, sudarantį nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo termino pradžios (2024 m. rugpjūčio 16 d.) iki nutarties paskelbimo dienos (2025 m. vasario 20 d.), o likusią laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, paskiriant jam įpareigojimus pradėti dirbti ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

84. Kartu teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis dėl S. P. nuteisimo naikintina BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, konstatuoja, kad yra pagrindas sumažinti jai paskirtas bausmes. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu jai pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį bei BK 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės mažintinos iki vienerių metų. Paisant apeliacinės instancijos teismo pasirinktos bausmių bendrinimo sistemos, nuteistajai skiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija)

85. Nuteistosios S. P. gynėjas advokatas A. Vaičiūnas kasaciniame skunde nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 5 dalies nuostatas, nes teismai, nustatydami iš S. P. konfiskuotinų lėšų sumą (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu – 1 000 000 Eur, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžiu – 2 000 000 Eur), nepateikė jokių teisinių argumentų.

86. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje yra nurodyta priežastis, dėl kurios nustatyta konfiskuotina 1 000 000 Eur suma. Matyti, kad buvo atsižvelgta į tai, jog S. P. vaidmuo pasisavinant lėšas nebuvo toks aktyvus ir akivaizdžiai skyrėsi nuo A. U. ir A. U. vaidmens (nuosprendžio 125 lapas). Be kita ko, S. P. apeliacinės instancijos teisme šio klausimo nekėlė ir apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė. Antra, apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas prokurorės skundo dalį ir nuspręsdamas papildomai iš S. P. konfiskuoti 1 000 000 Eur sumą, neperžengė apeliacinio skundo ribų ir, nors išdėstydamas lakoniškus argumentus, iš esmės vadovavosi pirmosios instancijos teismo motyvais, t. y. įvertino nuteistųjų vaidmenį ir jų atliktus nusikalstamus veiksmus (nuosprendžio 484 punktas). Kartu pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje nustatyta, jog tais atvejais, jei siekiant nusikalstamos veikos rezultato dalyvavo keli bendrininkai, tačiau šio turto pas juos nerandama ir nenustatyta kiekvienam iš bendrininkų atitekusi turto dalis, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš bendrininkų gali išieškoti lygiomis dalimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68/2010">2K-68/2010</a>, 2K-138/2014, 2K-527/2014, 2K-497-511/2015, 2K-13-693/2016, 2K-269-648/2017, 2K-144-693/2019). Tačiau ši taisyklė, kaip matyti, nėra imperatyvi, ją taikyti yra teismo prerogatyva, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, bendrininko vaidmenį ir proporcingumo principą. Su baudžiamosios teisės paskirtimi ir funkcija nebūtų suderinami atvejai, kai asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, iš to dar galėtų gauti naudos. Nusikalstamos veikos padarymas negali būti ekonomiškai naudingas kaltininkui, todėl nusikalstamos veikos rezultato (pajamų) konfiskavimo pagrįstumas nekelia abejonių. Tik pritaikius turto konfiskavimą gali būti tiek atkurta sąžininga ekonominė pusiausvyra, tiek užtikrinta, kad nusikalstamos veikos padarymas kaltininkui nebūtų naudingas. Priešingu atveju, nekonfiskavus neteisėtu būdu gauto turto, nuteistoji, nors ir būtų nuteista kriminaline bausme, liktų praturtėjusi dėl savo nusikalstamų veiksmų. Tokia praktika ne tik neatitiktų turto konfiskavimo paskirties, bet ir būtų socialiai nelogiška bei neteisinga, sumenkintų baudžiamosios atsakomybės svarbą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-511/2023). Nagrinėjamu atveju teismai, nuspręsdami konfiskuoti pinigus iš S. P. ir kitų nuteistųjų, įvertino kiekvieno iš jų indėlį, darant bendrą nusikalstamą veiką, ir, atsižvelgdami į proporcingumo principą, nustatė kiekvienam iš nuteistųjų tenkančią konfiskuotino turto dalį.

87. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad S. P. buvo priimti du pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai: Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, ją pripažinus kalta, buvo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota 1 000 000 Eur suma. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu S. P. minėta baudžiamojo poveikio priemonė nebuvo taikyta. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas prokurorės apeliacinį skundą, paduotą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, skirdamas minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, iš S. P. papildomai priteisė dar 1 000 000 Eur sumą, t. y. iš viso 2 000 000 Eur.

88. Kasacinės instancijos teismas, kaip nurodyta pirmiau, panaikina Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria S. P. nuteista, ir baudžiamąją bylą jai nutraukia BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Esant šiai aplinkybei, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), vien savaime negalimas ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymas. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokiu būdu pabaigiamas baudžiamasis procesas, visais atvejais turi būti išsprendžiamas daiktų klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nurodytus požymius, konfiskuojami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYzLzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-363/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-363/2005">2K-363/2005</a>, 2K-50-942/2021, 2K-156-303/2022). Nagrinėjamu atveju buvo konfiskuotas nusikalstamos veikos rezultatas, todėl apeliacinės instancijos teismas BK 72 straipsnio nuostatų taikymo klaidų nepadarė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,

n u t a r i a :

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d., Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžius:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria S. P. nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl S. P. skirtų bausmių bendrinimo.

Nuteistajai S. P. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimo bausmes sumažinti iki vienerių metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, S. P. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jai paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 8 punktais, S. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžio 151 punkte išdėstytas įrodytomis pripažintas aplinkybes, vietoje S. P. nurodant asmenį, kuriam byla nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 75 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 6 dalies 5 ir 8 punktais, A. U. paskirtos šešerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 75 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 6 dalies 5 ir 8 punktais, A. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės ketveriems metams vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 75 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 6 dalies 5 ir 8 punktais, R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trejiems metams vykdymą atidėti iš dalies, nustatant nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – terminą, sudarantį nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo termino pradžios (2024 m. rugpjūčio 16 d.) iki nutarties paskelbimo dienos (2025 m. vasario 20 d.), o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant R. M. pradėti dirbti ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuteistąjį R. M. nedelsiant paleisti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo.

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžio 325–325.7 punkte išdėstytas įrodytomis pripažintas aplinkybes, nustatant, kad A. U., A. V., J. A. ir UAB „Naftos grupė“ piktnaudžiaudami iššvaistė 105 025,95 Eur (362 633,63 Lt) AB „KN Energies“ (buvusiu pavadinimu AB „Klaipėdos nafta“) turtinę teisę.

Sumažinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžiu iš A. U., A. V., J. A., UAB „Naftos grupė“ solidariai priteistos turtinės žalos atlyginimą AB „KN Energies“ (buvusiu pavadinimu AB „Klaipėdos nafta“) iki 105 025,95 Eur (362 633,63 Lt).

Likusią AB „KN Energies“ (buvusiu pavadinimu AB „Klaipėdos nafta“) civilinio ieškinio dalį palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo keistos arba paliktos galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžių dalys, palikti nepakeistą.

Atmesti civilinės ieškovės AB „KN Energies“ atstovo advokato R. Boiko kasacinį skundą.

Teisėjai Artūras Ridikas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Darius Kantaravičius